Legislator Case Law & Legislation
76d0852b-ce2d-48cb-ba3f-25e3e3c35fef AI generated

76d0852b-ce2d-48cb-ba3f-25e3e3c35fef · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 76d0852b-ce2d-48cb-ba3f-25e3e3c35fef
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. L. gynėjo advokato Ričardo GirdziuÅ¡o apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos

Legislator headnote

AI generated

76d0852b-ce2d-48cb-ba3f-25e3e3c35fef · Lietuvos apeliacinis teismas:            Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtosios bausmės subendrintos griežtesne apimant Å¡velnesnę ir R. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (deÅ¡imčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 1A-135/2010 Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                   Â

1.2.17.1.; 1.2.23.3.; 2.4.6.3.3.

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 29

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko ( kolegijos pirmininko ir pranešėjo ), Svajūno Knizlerio, Aloyzo Kruopio,

sekretoriaujant Agatai Minkel

dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,

gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui,

nuteistajam

R. L.,

teismo

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. L. gynėjo advokato Ričardo GirdziuÅ¡o apeliacinį skundÄ

dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos

Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 199 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

         Â

- pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

         Â

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

           Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtosios bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnę ir R. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

 R. L. nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku ir nenustatytoje užsienio valstybėje, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų - 25425,45 g. kanapių dervos, kuriÄ neteisėtai gabeno mikroautobuso ,,VW Multivan", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grindyse tam specialiai įrengtoje slėptuvėje, iki Salaperaugio k. Kalvarijos savivaldybėje

esančios valstybės sienos apsaugos Lazdijų rinktinės Kalvarijų užkardos, kur 2008 m. gruodžio 3 d. apie 2 val. 30 min. šio automobilio patikrinimo metu buvo rastos ir išimtos

aukščiau nurodytos narkotinės medžiagos, t.y. šiais veiksmais R.

L. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 str. 3 d.

Be to, R. L., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje užsienio valstybėje, įgijęs labai didelį kiekį narkotinių medžiagų - 25425,45 g. kanapių dervos, tikslu jÄ neteisėtai įvežti į Lietuvos RespublikÄ , siekdamas iÅ¡vengti muitinės kontrolės, įgytas narkotines medžiagas paslėpė specialiai tam įrengtoje slėptuvėje, mikroautobuse „VW Multivan", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, iÅ¡vengdamas muitinės kontrolės, per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno nurodytas narkotines medžiagas, t.y. 2008-12-03 apie 2 val. 25 min. iÅ¡ Lenkijos Respublikos teritorijos įvažiavo į Lietuvos Respublikos Salaperaugio k. Kalvarijos savivaldybėje esančios valstybės sienos apsaugos Lazdijų rinktinės

Kalvarijų užkardÄ , kur aukščiau nurodytame automobilyje 2008 m. gruodžio 3 d. apie 2 val. 30 min. patikrinimo metu buvo rastos ir iÅ¡imtos aukščiau nurodytos

narkotinės medžiagos, t.y. Å¡iais  veiksmais R. L. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 199 str. 2 d.

Nuteistojo R. L. gynėjas advokatas apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį panaikinti ir R. L. atžvilgiu priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Skunde nurodo, jog R. L. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų (BK 199 str. 2 d. ir BK 260 str. 3 d.) nuteistas nepagrįstai, kadangi apkaltinamajame nuosprendyje  padarytos teismo išvados neatitinka

faktinių bylos aplinkybių. Nors pirmosios instancijos teismas nuteisdamas R. L. pagal BK 260 str. 3 d. jo veikoje nustatė du šio

nusikaltimo objektyviajai pusei bÅ«dingus požymius – neteisėtÄ Ä¯gijimÄ bei gabenimÄ , tačiau, apelianto nuomone, nei vieno iÅ¡ Å¡ių požymių buvimo nepatvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai. Nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme nebuvo nustatytos tokios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kaip vieta, laikas, bÅ«das, bei kaip ir iÅ¡ ko R. L. įgijo narkotines medžiagas. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis turėjo tiek pinigų, jog galėjo nupirkti tokį narkotinių medžiagų kiekį. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, iÅ¡skyrus tÄ faktÄ , jog R. L. priklausančio mikroautobuso „VW Multivan“, v/n (duomenys neskelbtini) grindyse tam specialiai įrengtoje slėptuvėje buvo rastas labai didelis kiekis kanapių dervų, kurie patvirtintų, kad R. L. minėtas narkotines medžiagas gabeno. Â

Gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus bei darydamas iÅ¡vadas, pagrindžiančias R. L. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, nepagrįstai prioritetinę reikÅ¡mę suteikė jau minėtam faktui, kad jam priklausiančio mikroautobuso grindyse tam specialiai įrengtoje slėptuvėje buvo rastas labai didelis kiekis kanapių dervos. Apelianto teigimu, nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kas ir kaip minėtame mikroautobuse įrengė minėtÄ slėptuvę ir kaip su tuo susijęs R. L.. Nė vienas iÅ¡ byloje apklaustų ir su transporto priemonės įgijimu bei remontu susijusių  liudytojų neparodė, kad R. L. bÅ«tų prašęs mikroautobuse įrengti slėptuvę ar kad ji buvo įrengta remonto metu. Be to, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis slėptuvę bÅ«tų įsirengęs Ispanijoje. Specialistas, atlikęs objektų tyrimÄ , taip pat nerado jokių R. L. paliktų pėdsakų ant kanapių dervos pakuočių ar mikroautobuse įrengtoje slėptuvėje.

Taigi, aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad R.

L. veiksmuose nėra ir tiesioginės tyčios, nes nuteistasis nieko nežinojo apie įrengtÄ slėptuvė bei apie joje gabentas narkotines medžiagas.

Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad didelis kiekis kanapių negalėjo būti gabenamas asmeninam vartojimui, todėl byloje liko neišaiškinta aplinkybė, kas turėjo paimti minėtas narkotines medžiagas. Be to, techninių priemonių pagalba nebuvo surinkta faktinių duomenų, patvirtinančių apie R.

L. sÄ sajas su asmenimis, kurių atžvilgiu buvo atliekamas operatyvinis tyrimas dėl narkotinių prekių vežimo. Liudytojas V. G. taip pat neparodė, kad R. L. buvo žinomas kaip narkotikų prekeivis.

Gynėjo nuomone, tai, kad R. L. buvo pasinaudota, patvirtina jo sulaikymo aplinkybės, kurių metu, kaip parodė sulaikymo operacijoje dalyvavę pareigūnai, nuteistasis elgėsi ramiai, nebandė bėgti ar tartis, neprašė paleisti, o tai kad jis daug rūkė ir pasakė, kad gresia ilgi metai kalėjimo neįrodo, kad jis žinojo apie gabenamas narkotines medžiagas.

Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas kad R. L. kaltę jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų patvirtina

netiesioginiai įrodymai, padarė iÅ¡vadas paremtas prielaidomis ir samprotavimais. Be to, duomenys, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, buvo abejotini ir neiÅ¡samÅ«s, kas neleido teismui daryti patikimų iÅ¡vadų apie traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltumÄ .

Gynėjo nuomone, tai, kad kartu su nuteistuoju keliavo Å¡eimos nariai ir katinas dar kartÄ patvirtina, jog R. L. teisus tvirtindamas, kad nieko nežinojo apie slėptuvę ir narkotines medžiagas. Be to, teismas nepagrįstai kritiÅ¡kai vertino pačio R. L. parodymus, kadangi nuteistasis pateikė tik savo samprotavimus, kaip transporto priemonėje galėjo atsirasti slėptuvė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R.

L. ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti bei priimti byloje naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Prokurorė prašė nuosprendį iÅ¡ dalies pakeisti, iÅ¡ apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti aplinkybę, jog R. L. nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo narkotines medžiagas. Likusioje dalyje prokurorė R. L. gynėjo apeliacinį skundÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .

Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ( BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p. ).

Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes,

tinkamai įvertino įrodymų visumÄ ir pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. R. L. kaltė dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių

medžiagų gabenimo bei šių narkotinių medžiagos kontrabandos, t.y. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, yra įrodyta. Nuteistojo R. L. kaltę patvirtina visuma teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir nuosprendyje išdėstytų bei aptartų įrodymų: liudytojų parodymai, transporto priemonės tikrinimo aktas, įvykio vietos, daiktų apžiūrų protokolai, specialistų išvados ir kiti išnagrinėti rašytiniai įrodymai. Iš dalies R. L. kaltę patvirtina ir jo paties parodymai, duoti tiek ikiteisminio bylos tyrimo metu, tiek pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas ir jį atlikus, nuosprendyje išdėstytos išvados iš dalies pasitvirtino.

Nors nuteistasis R. L. ir nesutinka nuosprendžiu, praÅ¡o jį visiÅ¡kai iÅ¡teisinti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, ginčija teismo iÅ¡vadas dėl savo kaltės formos ir rūšies, daugelį faktinių bylos aplinkybių ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu jis pripažino ir tas aplinkybes patvirtino savo parodymais. Apklaustas įtariamuoju 2008 m. gruodžio 4 d. R. L. parodė, kad  Kaune, 2008 m. rugpjūčio mėnesio – rugsėjo pradžioje, sau nusipirko automobilį „VW Multivan“. Automobilį paliko savo pažįstamam R. P., kad Å¡is sutvarkytų važiuoklę ir jį nudažytų, o pats iÅ¡vyko į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Ispanijoje. Ä® LietuvÄ vėl sugrįžo 2008 m. lapkričio viduryje, baigė tvarkyti automobilį ir juo lapkričio 16 ar 17 dienÄ iÅ¡važiavo į IspanijÄ . Tuo pačiu automobiliu 2008 m. lapkričio 30 dienÄ iÅ¡vyko iÅ¡ Ispanijos į LietuvÄ , nes jo žmonai reikėjo tvarkyti nuosavybės teisės atstatymo į tėvų žemę dokumentus. Gruodžio

3 dienos naktį kirto Lietuvos valstybinę sienÄ ir buvo sulaikytas pasienio policijos pareigÅ«nų. Automobilio patikrinimo metu jame buvo rasta slėptuvė, kurioje buvo kažkokie tai paketai. Apie slėptuvės ir paketų atsiradimÄ automobilyje nieko paaiÅ¡kinti negali, nes nežino ( t. I, b.l. 22 ). 2008 m.

gruodžio 04 d. teismo posėdyje dėl kardomosios priemonės skyrimo, R. L. patvirtino, kad „VW Multivan“ markės automobiliu,

kurio valst. nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡skyrus jį patį, daugiau niekas nesinaudojo ( t. I, b.l. 26 ). Tačiau 2009 m. birželio 18 d. apklaustas dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo, R. L. jau parodė, kad dar iki atvykimo į LietuvÄ lapkričio mėnesį, bÅ«damas Ispanijoje, apsisprendė automobilį parduoti ir tuo tikslu buvo iÅ¡kabinęs skelbimus vieÅ¡ose vietose, kuriose dažniau lankydavosi lietuviai ir rusai. Automobilį nusprendė parduoti, nes verslas sekėsi blogai ir transporto priemonė buvo nebereikalinga. Kai tuo automobiliu atvyko į IspanijÄ , atsirado lietuvių tautybės klientas, kurį tenkino automobilio bÅ«klė ir kaina. Susitarė parduoti automobilį už 9000 eurų, tačiau pirkėjas tuo metu neturėjo pilnos pinigų sumos ir davė 3500 eurų

rankpinigiais, likusius pinigus Lietuvoje turėjo perduoti kitas asmuo. R. L. teisme negalėjo nurodyti bent kiek tikslesnių pirkėjo

anketinių duomenų, tik paaiškino, kad jo vardas yra Albertas ar Alfredas. R. L. taip pat parodė, kad gavęs iš pirkėjo pinigus, perdavė

jam automobilį ir pastarasis jį eksploatavo apie savaitę. Kai reikėjo važiuoti į LietuvÄ tvarkyti žmonos tėvų žemės nuosavybės reikalus, pirkėjas automobilį jam atidavė, paprašė Lietuvoje automobilį iÅ¡registruoti, o taip pat pasiimti likusius nesumokėtus už automobilį pinigus iÅ¡ asmens, kuris turėjo laukti Kaune. R. L. parodė, kad jis nežinojo to asmens, kuris turėjo jam perduoti pinigus, nei vardo, nei pavardės, nei kitų anketinių duomenų, jam pirkėjas tik paaiÅ¡kino, jog Å¡is asmuo pats jį susiras Kaune, gruodžio 3 dienÄ , apie 11 valandÄ , netoli automobilio turgaus esančios kavinės ( t. II, b.l. 49-52 ). Tokius pat parodymus R. L. davė ir apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Nuteistasis negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl davė iÅ¡ esmės skirtingus parodymus ikiteisminio bylos tyrimo metu ir teismo posėdžiuose. Palyginusi tarpusavyje R. L. parodymus,

teisėjų kolegija sprendžia, kad jie yra pakankamai prieštaringi, kai kuriems R. L. parodymuose nurodytiems atliktiems veiksmams trūksta

elementaraus loginio paaiÅ¡kinimo, todėl vertinami tik kaip gynybinė versija, mėginant iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pirma, nuteistasis nesugebėjo įtikinamai paaiÅ¡kinti, kodėl vienuose parodymuose jis patvirtino, kad automobiliu Ispanijoje naudojosi tik jis vienas, o vėlesniuose parodymuose tvirtino, kad apie savaitę laiko automobiliu naudojosi nepažįstamas asmuo ir negalėjo nurodyti to asmens nei gyvenamosios vietos, nei telefono numerio. Neįtikinama, kad R. L. be jokio garanto bÅ«tų perdavęs naudotis automobiliu nepažįstamam pirkėjui, kuris nesumokėjo visos sutartos už automobilį pinigų sumos. Antra, visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki R. L. paaiÅ¡kinimai apie automobilio pardavimo aplinkybes, t.y. nesuprantama, kokiu tikslu reikėjo

važiuoti iÅ¡ Ispanijos į LietuvÄ pasiimti automobilio, jei tuo metu R. L. jau planavo jį parduoti, po to sugrįžti tuo pačiu

automobiliu atgal į IspanijÄ , o po to vėl važiuoti į LietuvÄ . Byloje nustatyta, kad automobilio pirkimo ir remonto reikalais Lietuvoje rÅ«pinosi R. L. pažįstamas R. P., jis buvo apklaustas liudytoju, tačiau neužsiminė apie tai, kad pasiimdamas sutvarkytÄ automobilį R. L. bÅ«tų planavęs jį  pardavinėti Ispanijoje. Å iÄ aplinkybę patvirtina papildomai iÅ¡ VÄ® „Regitra“ Kauno filialo gauti dokumentai, kad R. L. 2008 m. lapkričio 14 d. pirko iÅ¡ Vokietijos atvežtÄ lengvÄ jį „VW Multivan“ markės automobilį, kurį įregistravo savo vardu 2008 m. lapkričio 15 d.  Trečia,  R.

L. versija apie tai, kad jis, grįžęs į LietuvÄ gruodžio pradžioje, tiksliai neapibrėžtoje vietoje Kaune turėjo susitikti su nepažįstamu asmeniu, vertinama kaip iÅ¡galvota. Remiantis nuteistojo R. L. parodymais, kad jis neturėjo to asmens telefono numerio ar kitokių tikslesnių anketinių duomenų, tai įvertinus laikÄ , sugaiÅ¡tÄ kelionei iÅ¡ Ispanijos į LietuvÄ , praktiÅ¡kai  neįmanoma  nustatyti tikslaus susitikimo laiko Kaune. Â

Nuteistojo R. L. kaltę įrodo ir jo versijÄ paneigia taip pat kiti įrodymai.  Transporto priemonės – „VW Multivan“ markės automobilio, kurio v.n. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad salone, po keleivio sėdyne buvo rasta slėptuvė prikrauta plastikinių įvairių dydžių paketų su žaliai rudos spalvos medžiaga viduje. Specialisto iÅ¡vada patvirtinta, kad visuose paketuose yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios bendra masė yra 25 328,56 g. Byloje liudytojais apklausti pareigÅ«nai R. G., J. Ž., L. Č., A. R., B. Ž., E. G., R. S. patvirtino, kad automobilį vairavo R. L., kuris per Kalvarijų pasienio

postÄ kartu su žmona ir dukra  vyko iÅ¡ Ispanijos į LietuvÄ . Liudytojas R. G. apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai

parodė, kad duomenys apie tai, kad R. L. iÅ¡ Ispanijos į LietuvÄ ruoÅ¡iasi įvežti didelį kiekį narkotinių medžiagų, buvo gauta atliekant operatyvinį tyrimÄ dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo

ir jų realizavimo. Liudytojo R. G. tvirtinimu, R. L. palaikė ryšį Lietuvoje su asmenimis, kurie užsiiminėjo

narkotinių medžiagų gabenimu ir informacija apie jį buvo gauta vykdant telefoninių pokalbių kontrolę. TÄ aplinkybę, kad R. L. vairuojamas „VW Multivan“ markės automobilis neatsitiktinai buvo sustabdytas ir patikrintas kai kirto Lietuvos-Lenkijos valstybinę sienÄ , patvirtina papildomai gauta pažyma iÅ¡ Lietuvos Kriminalinės policijos biuro bei 2008-11-28 tarnybinis praneÅ¡imas. Å iuose iÅ¡slaptintuose dokumentuose nurodyta, kad operatyviniu bÅ«du gauti duomenys patvirtina, jog lapkričio 28-30 dienomis iÅ¡ Ispanijos Karalystės į LietuvÄ planuojama įvežti didelį kiekį narkotikų, kurie bus vežami mikroautobusu VW Multivan, kuriame galimai įrengta slėptuvė ir kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). MikroautobusÄ vairuos R. L., kuris yra iÅ¡vykęs į IspanijÄ ir palaiko ryÅ¡ius su bendrais Lietuvoje ( t. II, b.l. 101-102 ).

Å ioje byloje didžioji apeliacinio skundo argumentų dalis susijusi pirmiausiai su subjektyviųjų nusikalstamų veikų sudėčių požymių, t.y. nuteistojo R. L. kaltės, jos formos ir rūšies, nustatymu, tačiau apeliantas Å¡ių požymių įrodinėjimÄ nepagrįstai bando atskirti nuo visas kitas bylos aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamajame procese įrodymai į patvirtinančius arba paneigiančius tik kuriuos nors konkrečius nusikalstamos veikos požymius neskirstomi. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalies nuostatas, įrodymais gali bÅ«ti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Vadovaudamasis tokiais įrodymais pripažintais duomenimis, teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių. Asmens kaltė, jos forma ir rūšis irgi nustatoma ne tik paties kaltinamojo parodymais, o vadovaujantis iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma, todėl teismo iÅ¡vados dėl kaltės, kaip nusikalstamos veikos sudėties subjektyviojo požymio, taip pat gali bÅ«ti grindžiamos ir tais įrodymais, kurie patvirtina tos veikos objektyviuosius požymius. Kaip teisingai yra pažymėjęs pirmosios instancijos teismas, nusikaltimo padarymo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė nustatomi ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jeigu tokiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Å ioje byloje nuteistojo R. L. kaltę patvirtina bÅ«tent tiesioginių ir netiesioginių  įrodymų visuma.

Jau aptartais šioje nutartyje liudytojų ir nuteistojo parodymais, automobilio apžiūra, rašytiniais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad Kalvarijos pasienio kontrolės poste paketai su narkotine medžiaga – kanapių derva – buvo surasti R. L. vairuojamame automobilyje įrengtoje slėptuvėje. Dokumentais – automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi bei

teisinės registracijos pažymėjimu nustatyta, kad šis automobilis priklausė tik R. L. ir tik jis vienas eksploatavo jį nuo įsigijimo

momento. Taigi, neabejotinai nustatyta, kad R. L. ne tik kaltinime nurodytu laiku vairavo automobilį įvažiuodamas į LietuvÄ , bet ir buvo faktinis to automobilio savininkas.  Nors R. L. ir nurodo, kad apie slėptuvės automobilyje įrengimÄ ir narkotinių medžiagų gabenimÄ jam nebuvo žinoma, tačiau galimybė, kad narkotinės medžiagos tame automobilyje jam nežinant galėjo bÅ«ti kitų asmenų paslėptos dar jam bÅ«nant Ispanijoje, visiÅ¡kai neįtikėtina ir atmetama. Palikti paslėptÄ labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ankstesni automobilio savininkai negalėjo, be to,

tokio kiekio paketų su narkotine medžiaga negalėjo nepastebėti ir pats R. L.. Taip pat byloje nustatyta, kad automobilis keletÄ

mėnesių buvo remontuojamas Lietuvoje, tačiau liudytojai R. P.,

G. A., T. G., G. U. tvirtino slėptuvės neįrenginėję, o apie jos buvimÄ nieko nežinantys. Å iais jų parodymais galima tikėti, nes liudytojas R. G. patvirtino, kad nesurinkta duomenų, jog minėti asmenys bÅ«tų susiję su tiriama nusikalstama veika, o slėptuvės įrengimo aplinkybės operatyvinį tyrimÄ atliekantiems pareigÅ«nams yra žinomos. Pats slėptuvės automobilyje įrengimo fakto nustatymas, siekiant patvirtinti, kad R. L. veikė tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos įrodinėjimui nėra esminis. Kaip jau buvo minėta, nusikalstamos veikos sudėties subjektyvusis požymis Å¡ioje byloje pakankamai pagrįstas tais įrodymais, kurie patvirtina Å¡ios veikos objektyviuosius požymius. Nėra objektyvaus pagrindo netikėti liudytojo R. G. parodymais, kad slėptuvė buvo įrengta Lietuvoje atsižvelgiant ir į tai, kad visos aplinkybės apie vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , kurios nurodytos iÅ¡slaptintuose dokumentuose, pilnai pasitvirtino ikiteisminio bylos tyrimo metu. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad R. L. pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinį labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimÄ bei jų kontrabandÄ .

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad iÅ¡ apkaltinamojo nuosprendžio yra neaiÅ¡ku, kaip bei iÅ¡ ko R. L. įgijo narkotines medžiagas, nes ikiteisminio bylos tyrimo metu ir teisme nepavyko apie tai surinkti faktinių duomenų. Å i apeliacinio skundo dalis yra pagrįsta ir turi bÅ«ti tenkinama, nes pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. TokiÄ iÅ¡vadÄ kolegija daro vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. spalio 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 įtvirtinama teismine praktika. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo ir (ar) įgijo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė ir (ar) pardavė ir (ar) kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Vadinasi, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali reikÅ¡tis minėtomis veikomis. Kiekviena iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų atitinka iÅ¡ esmės savarankiÅ¡kÄ nusikaltimo sudėtį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų padarymÄ , byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktÄ ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų ( sudėties požymių visumos ) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų ( mažesnių ar didesnių ) reikalavimų.

Å ioje byloje tikrai neginčijamai įrodyta, kad R. L. neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Taip pat apkaltinamuoju nuosprendžiu R. L. pripažintas kaltu, kad jis, nenustatytu laiku ir nenustatytoje užsienio valstybėje iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 25425,45 g kanapių dervos. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotinių medžiagų. Tai gali bÅ«ti pirkimas, mainai, pasisavinimas, dovanos gavimas ir kt. IÅ¡ apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad kanapių dervos įgijimas kaltininko pripažįstamas nustatytu, tačiau Å¡i veika nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais

įrodymais. Nenustatyta kuriuo laiku, kurioje vietoje ir kokiu būdu R. L. įgijo kanapių dervos, nežinoma ar narkotinės medžiagos

visÄ laikÄ iki jų gabenimo buvo kaltininko žinioje. Veikos aplinkybės dėl narkotinių medžiagų įgijimo nuosprendyje apraÅ¡ytos tiek, kiek nustatytos bylos duomenimis. Narkotinių medžiagų – kanapių dervos – įgijimo faktas tiesiog preziumuojamas jų gabenimo automobilyje faktu – jei gabeno, reiÅ¡kia turėjo ir įgyti. Å i nuosprendžio dalis yra paremta tik prielaidomis, ji nėra grindžiama neginčijamais įrodymais, todėl kaltinimo teiginys, kad R. L. įgijo narkotinę medžiagÄ yra Å¡alinami iÅ¡ pirmosios instancijos teismo 2009 m. rugsėjo

30 d. nuosprendžio.

Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , R. L. paliekama nuosprendžiu pagal BK 260 str. 3 d. paskirta bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio taisyklėmis apėmimo bÅ«du buvo subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 199 straipsnio 2 dalį. IÅ¡ nuosprendžio matyti, kad teismas R. L. pagal LR BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrė deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmę, kuri atitinka Å¡io straipsnio dalies sankcijoje nustatytÄ bausmės minimumÄ . Dėl to, net ir susiaurinus apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtį, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Taikyti R. L. atžvilgiu BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio

3 dalies nuostatas ir skirti Å¡velnesnę, nei įstatymo numatytÄ bausmę, nėra teisinio pagrindo.Â

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies           3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a :

              Pakeisti Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. L. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už neteisėtÄ labai didelio kiekio narkotinės medžiagos kanapių dervos įgijimÄ ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje užsienio valstybėje ir iÅ¡ nenustatyto asmens.

            KitÄ Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos

pirmininkas                                                                               Â

Linas Žukauskas

Teisėjai                                                                                                     Â

Aloyzas KruopysÂ

                                                                                                                  Â

SvajÅ«nas KnizlerisÂ

Â

Â

   Â