76ced38b-8f97-4087-8e70-a50cb8ea7f1f · Panevėžio miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2-1160-755/2012                  Teisminio proceso Nr.2-08-3-00372-2012-0   Procesinio dokumento kategorija: 75.4.2., 116.1                           PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS                                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 14 d.   Panevėžys              Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Eigirdas Činka, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Justinai Kuncienei,dalyvaujant ieškovei V.

K. ir jos atstovui adv.K.Galvičiui,atsakovui A. K. ir jo atstovui adv.A.Aleknai,žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėdamas civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo,                                       nustatė : V. K. kreipėsi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo su A. K. dėl jo kaltės, turto padalijimo ir kt. Teismo posėdyje ieÅ¡kovė prašė tenkinti jos ieÅ¡kinį ir paaiÅ¡kino, jog santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. Nebėra prasmės ir nenori iÅ¡saugoti Å¡ios santuokos, nes sykiu nebegyvena daugiau nei 10 metų, o atsakovas gyvena su kita moterimi.

Å eima iÅ¡iro dėl A. K. kaltės, nes jis nebeleido jai sugrįžti į jų bendrÄ bÅ«stÄ Â ir ji turėjo apsigyventi atskirai. Santuokos metu atsakovas buvo neiÅ¡tikimas, vartojo prieÅ¡ jÄ smurtÄ , dėl to ji dar 1992 m. buvo gydyta dėl traumos. Apie 1986 m. tvarkė dokumentus dėl santuokos nutraukimo , bet tada atsakovo praÅ¡ymu neiÅ¡situokė. Santuokos metu įsigijo bendrabutyje butÄ už kurį sumokėta atsakovo investiciniais čekiais ir jos grynaisiais pinigais- tam davė 766 rublius. Sutinka, kad butas natÅ«ra liktų atsakovui ir praÅ¡o jai priteisti 10000 Lt kompensacijÄ .IeÅ¡kovas atstovas palaikė atstovaujamosios praÅ¡ymÄ .Atsakovas praÅ¡o nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes ji nesirÅ«pino Å¡eima, girtavo, nežinia kur ilgam iÅ¡vykdavo.

Daugiau nei 10 metų gyvena atskirai. Jis buvo žmonai iÅ¡tikimas, nesmurtavo. Butas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise , todėl nedalintinas. Jį gavo dirbant darbavietėje ir bÅ«tent jis, apmokėta tik jo lėšomis. IeÅ¡kovei išėjus, butas esmingai pagerintas- pakeistos durys, įrengtos gipso lubos, sudėtas grindų laminatas, iÅ¡dažyta, tam iÅ¡leista ne mažiau 3000 Lt. IeÅ¡kovė už buto patarnavimus, buto iÅ¡laikymÄ Â nemokėjo.Atsakovo atstovas palaiko atstovaujamojo pozicijÄ .IeÅ¡kinys tenkinamas dalinai.Nustatyta, jog Å¡alys susituokė 1980-06-14 ( b.l.12).

Santuokoje susilaukė sÅ«naus Ž., kuris jau pilnametis. Å alių paaiÅ¡kinimu nustatyta, jog apie 14-15 metų sutuoktiniai gyvena atskirai, kas rodo, jog jų santuokiniai ryÅ¡iai nutrÅ«kę ilgÄ laikÄ . Atsakovo, liud.J. N. paaiÅ¡kinimu nustatyta, jog jie( A. K. ir J. N.) kaip sugyventiniai gyvena ne mažiau 5 metų. Teismo nuomone, yra sÄ lygos santuokai nutraukti , nes bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, Å¡alys nededa pastangų nutrÅ«kusiems ryÅ¡iams atkurti, atsakovas gyvena faktinėje Å¡eimoje su kita moterimi ( CK 3.61 str.).

Sutinkamai su CPK 178 str., Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus , iÅ¡skyrus atvejus , kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. IeÅ¡kovė savo teiginių tik apie atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo - jo neatidumÄ Å¡eimai, vartotÄ smurtÄ , neiÅ¡tikimybę neįrodė. Atsakovas neigia vartojęs smurtÄ . Jeigu jis ir buvo panaudotas 1992 metais ( ligoninės pažyma apie 1992 m.patirtÄ sužalojimÄ b.l.39), tai buvo palyginus seniai, Å¡alys nenurodė, jog tada ir bÅ«tent dėl to nutrÅ«ko Å¡alių kaip sutuoktinių santykiai.

Liudytojų R. E., P. N., L. K., J. N. paaiškinimai apie prastus šalių santykius, jų nuomonė dėl kurio tai iš sutuoktinių asmeninių savybių irgi leidžia daryti išvada, jog šeima faktiškai iširusi, bet neįrodo kurio tai sutuoktinio konkrečios kaltės dėl to. Pasak R. E. dar ir gyvendami sykiu sutuoktiniai pykdavosi, buvo konfliktų, pasak R. N. ieškovė irgi išgėrinėdavo. Atsakovas su kita moterimi apsigyveno praėjus ne vieneriems metams po to kai šalys ėmė gyventi atskirai, todėl ši aplinkybė irgi nelaikoma santuokos iširimo priežastimi, neištikimybės įrodymu .

Kadangi nenustatyta nė vieno sutuoktinio konkreti kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo, konstatuojama, jog Å¡eima iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Pateiktais dokumentais nustatyta, kad santuokoje 1992-09-30 pagal Butų privatizavimo įstatymo sÄ lygas įsigytas butas (duomenys neskelbtini), Panevėžyje ( b.l.7) .Å alys Å¡iuo adresu deklaruoja savo gyvenamÄ sias vietas (b.l.15-16,41-42). Nuo 2007-03-26 ten savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruoja ir liudytoja J. N.- atsakovo sugyventinė (b.l.45). Sutartyje nurodoma,kad butÄ perkant sumokėta 5515 investinių čekių ir 766 Lt grynaisiais ( b.l. 28-30).

Šalys pripažįsta, kad apmokėjimui buvo naudoti atsakovo investiciniai čekiai. Kas ir jų konkrečiai mokėjo grynaisiais įrodymų nepateikta. Pripažįstama, kad ieškovei priklausė investiciniai čekiai buvo parduoti. Turto vertinimo pažyma nustatyta, jog buto vertė yra 18000 Lt. Šios pažymos duomenys lygiaverčiais įrodymais nepaneigti, o Registrų centro išraše nurodoma rinkos vertė yra vidutinė, t.y. priešingai nei pažymos išdavimo atveju nevertintas konkretus turtas.

Esant jÄ mažesne nei ieÅ¡kovės nurodyta ieÅ¡kinyje 25700 Lt vertė, patvirtino ir iÅ¡vardyti liudytojai, apibÅ«dindami parduodamų analogiÅ¡kų butų kainÄ . Aukščiau minėtų liudytojų paaiÅ¡kinimais, dokumentais įrodyta, jog ieÅ¡kovei iÅ¡sikėlus iÅ¡ buto, jis buvo pagerintas, atlikti einamojo remonto darbai. Pagal dokumentus iÅ¡laidos sudaro apie 1600 Lt ( b.l.46-54). IeÅ¡kovė prie buto pagerinimo, tvarkymo nei darbu, nei lėšomis neprisidėjo. Ji taip pat niekaip neprisidėjo prie buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų, konkrečiai Å¡ildymo, bendro naudojimo patalpų iÅ¡laidų, kurios apskaičiuojamos ne pagal skaitliukų parodymus, apmokėjimo.

IÅ¡ atsakovo pateiktos suvestinės matyti, jog per laikotarpį nuo 2001-01 iki 2012-05 už Å¡ildymÄ sumokėta 10688 Lt.Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė       ( CK 3.88 str.1 d .1 p.). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu bÅ«du (CK 3.87 str.). Pagal CK 3.117 str. preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė virÅ¡ija jo dalį iÅ¡ bendro turto, tai Å¡is sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui iÅ¡mokėti kompensacijÄ . Sykiu CK 3.123 str. leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo, jeigu tam yra įstatyme nustatyti pagrindai.Taigi, įstatymas nustato santuokoje įgyto turto bendrumo prezumpcijÄ .Nors atsakovas teigia,jog turtas yra asmenine nuosavybe, toks jo tvirtinimas klaidingas.Tai jog butas teisiÅ¡kai registruotas vieno sutuoktinio vardu, tai turto bendrumo prezumpcijos nepanaikina.

Pats atsakovas prįpažįsta, jog bendrabutį gavo tik todėl, kad jis susituokė su ieÅ¡kove, nes viengungiams jo neskirdavo.Tai kas konkrečiai apmokėjo už perkamÄ butÄ , teisinės reikÅ¡mės irgi neturi, nes butas buvo pirktas bendrojon nuosavybėn, bendram naudojimusi. IeÅ¡kovės teigimas, jog ji davė grynųjų pirkti nepaneigtas.Ä®statyminis reglamentavimas buto pirkimo metu buvo toks, jog numatė taip įgyjamo turto bendrumo požymį. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 str. gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo Å¡eimos nariai, taip pat ir laikinai iÅ¡vykusieji, turėjo susitarti dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais).

Sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotÄ namÄ ar butÄ nustatoma pagal Å¡eimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas.Tokia nuostata atitiko ir tuo metu galiojusio Santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 str. taisyklei, jog turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu.IeÅ¡kovė nepageidauja gauti turto natÅ«ra, o įvertinus, jog turtu yra vieno kambario butas, akivaizdu, jog jo dalijamas natÅ«ra negalimas.

Dėl Å¡io turtas natÅ«ra priteisiamas atsakovui, o ieÅ¡kovei - piniginė kompensacija.Byloje nustatyta, jog bÅ«dama turto dalies savininke ilgÄ laikÄ nemokėjo iÅ¡laidų turtui iÅ¡laikyti ir prižiÅ«rėti, o jas patyrė kitas bendraturtis – atsakovas. Nors atsakovas nereiÅ¡kia reikalavimo dėl jo už ieÅ¡kovę sumokėtų lėšų priteisimo ar kitokio kompensavimo už tai, teismas, siekdamas iÅ¡tuokos procese iÅ¡spręsti visus potencialius ginčus dėl tarpusavio atsiskaitymų( CK 3.59,3.61,3.53 str.3 d.), vadovaudamasis CPK 7 str. skelbiamais proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principais, procesine norma, leidžiančia teismui Å¡eimos bylose pasisakyti ir dėl tokių reikalavimų, kurių Å¡alys nereiÅ¡kia( CPK 376 str.), sprendžia, jog yra teisinis pagrindas nutarti dėl tokių iÅ¡laidų paskirstymo ir tuo tikslu atitinkamai priteisti iÅ¡ atsakovo mažesnę nei pusės turto vertė kompensacijÄ , patį turtÄ natÅ«ra priteisiant atsakovui.

Kadangi mokėjimo už Å¡ildymÄ kainos dydis nuo priklauso nuo buto ploto , o turto-buto savininkai turi prisidėti prie bendro turto iÅ¡laikymo, prievolės susijusios su tokio turto iÅ¡laikymu yra solidarios( CK 3.109,4.76,4.86 str.), todėl ieÅ¡kovė turi pareigÄ kompensuoti jos daliai tekusias iÅ¡laidas. Iki 2007-03 kol bute negyveno J. N., Å¡ildymo iÅ¡laidas turėjo mokėti abu bendrarturčiai-Å¡alys. Tokių iÅ¡laidų buvo apie 4400 Lt , t.y.po 2200 Lt kiekvienam, nes kaip minėta įstatymas preziumuoja dalių lygybę.

Apsigyvenus J. N., pastaroji irgi turi prisidėti prie jos dalies iÅ¡laidų apmokėjimo. Per tÄ laikotarpį iÅ¡laidų Å¡ildymui buvo apie 6100 Lt, o ieÅ¡kovės dalis atitinkamai sudarė vienÄ trečdalį, t.y.apie 2030 Lt. Viso 4230 Lt.Atsižvelgiant į tÄ , jog atsakovas iÅ¡laidų ieÅ¡kovės naudai jis patyrė apie 4700 Lt                   ( Å¡ildymo iÅ¡laidų dalis, tenkanti ieÅ¡kovei, ir 1/3 dalis remonto, pagerinimo iÅ¡laidų), todėl ieÅ¡kovei priteistinos piniginės kompensacijos dydis mažintinas Å¡ia suma ir priteisiama 4300 Lt kompensacija ( 18000 Lt : 2) - 4700 Lt).                         IeÅ¡kinį patenkinus dalinai, bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimai sprendžiami sutinkamai su CPK 93, 96 str. taisyklėmis.

Å iame ginče ieÅ¡kovė atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų apmokėjimo kaip asmuo, kuriam teikiama nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba.Tokiu atveju, atsižvelgiant į ieÅ¡kinio patenkinimo laipsnį, dalis bylinėjimosi iÅ¡laidų priteistina iÅ¡ atsakovo ( CPK 96 str.). Žyminis mokestis paskaičiuojamas pagal neturtinį reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo – 139 Lt ir dėl buto padalijimo 270 Lt ( 18000 Lt : 2 x 3 proc.). Pagal reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo , nenustačius atsakovo kaltės, iÅ¡ jo priteistina pusė Å¡io mokesčio ( 69 Lt) bei mokestis pagal reikalavimÄ dėl buto padalijimo 270 Lt( viso 339 Lt).Teikiant ieÅ¡kovei teisinę pagalbÄ , valstybė patyrė 433,86 Lt ir atsakovas 600 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, todėl jos iÅ¡ Å¡alių viena kitai priteisiamos.

Iš atsakovo priteisiama 3/4 valstybės patirtų išlaidų, o iš ieškovės atsakovui ¼ šio patirtų atstovavimo 150 Lt ( 600 Lt : 4) ir 62,5 Lt ( 250 Lt :

4) vertinimo pažymos parengimo iÅ¡laidų. Viso 212,50 Lt. Darant užskaitymÄ , Å¡iuo dydžiu mažintinas mokėtinos kompensacijos dydis.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263 - 265, 268 str.,88 str.1 d., 293 str.1 p., teismas n u s p r e n d ž i a :ieÅ¡kinį tenkinti dalinai .SantuokÄ A. K. , a.k(duomenys neskelbtini) gim.1954 m. (duomenys neskelbtini), ir V. K., a.k(duomenys neskelbtini) gim.1956 m. (duomenys neskelbtini), įregistruotÄ 1980-06-14 Panevėžio miesto CM skyriuje, įraÅ¡o Nr.415, nutraukti dėl jų abiejų kaltės. Po santuokos nutraukimo Å¡alių pavardžių nekeisti.Padalinti tarp Å¡alių bendrÄ turtÄ lygiomis dalims ir priteisti A.

K. , a.k. (duomenys neskelbtini) visÄ butÄ (duomenys neskelbtini), Panevėžyje,unik.Nr. (duomenys neskelbtini), o V. K., a.k(duomenys neskelbtini) priteisti iÅ¡ A. K.,a.k(duomenys neskelbtini) piniginę kompensacijÄ 4087( keturi tÅ«kstančiai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septyni ) Lt 50 ct.Priteisti iÅ¡ A. K., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 339 Lt žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke Swedbank AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, ir 325 Lt valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidoms atlyginti, sumokant į tÄ pačiÄ sÄ skaitÄ kodas 5630.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ Â Panevėžio miesto apylinkės teisme.

             Teisėjas                          parašas                          Eigirdas Činka