76ce8439-e542-4cd2-b106-8eb22efe7c78 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1674-480/2018 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01932-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.4.2.13.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų J.

K. ir V. K. bei atsakovės O. M. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-598-887/2018 pagal ieÅ¡kovų J. K. ir V. K. ieÅ¡kinį atsakovei O. M. dėl leidimo suderinti žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ be atsakovės sutikimo, dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, servituto suteikimo, nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe bei atsakovės O. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams J. K. ir V. K. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, notarinio sutikimo pripažinimo negaliojančiu, savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo, tretieji asmenys, nereiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Alytaus miesto savivaldybės administracija, Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuras.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.Ginčo esmė 1. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė:

1) nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal 2017-11-15 pakoreguotÄ , UAB „Geodėja“ paruoÅ¡tÄ Å¾emės sklypo tvarkos planÄ nustatant, kad ieÅ¡kovams atitenka žemės sklypas pažymėtas raide „B“, žemės sklypo ribų taÅ¡kai 5, 6, 7, 8, 9, 10, 29, 28, 27, 26, 25, 24, 23, 22, 21, 20, o atsakovei atitenka žemės sklypas pažymėtas raide „A“, žemės sklypo ribų taÅ¡kai 5, 4, 3, 2, 1, 14, 13, 12, 11, 10, 29, 28, 27, 26, 25, 24, 23, 22, 21, 20 ir suteikti teisę derinti kadastro duomenų bylÄ bei patikslintus kadastrinius duomenis įregistruoti VÄ® Registrų centras be atsakovės O. M. sutikimo;

2) suteikti neterminuotÄ 3 m2 servitutÄ ;

3) pripažinti Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine sutuoktinių J. K. ir V. K. nuosavybe, o 13,00 m2 Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 11,00 m2 viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės O. M. nuosavybe;

4) nepriteisti tiek iÅ¡ ieÅ¡kovų, tiek iÅ¡ atsakovų galimÄ kompensacijÄ , o Å¡alių mokamÄ kompensacijÄ viena kitai sudengti;

5) pripažinti Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybÄ teisėta ir atitinkančia galiojančius įstatymus. IeÅ¡kovai nurodė, kad pagal nekilnojamo turto registre esančiÄ duomenų bazę ieÅ¡kovams ir atsakovei priklausė po ½ dalį 1967 m. statybos 23,00 m2 Å«kinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 13,00 m2 Å«kinis pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) bei 11,00 m2 viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). IeÅ¡kovo tėvams įsigijus minėtus pastatus bei dalį gyvenamojo namo, iÅ¡sipirkus žemės sklypÄ , buvo suformuota žemės sklypo naudojimosi tvarka.

Ä® ieÅ¡kovams tenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį „B“ pateko Å«kinis pastas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o į atsakovės naudojamÄ Å¾emės sklypo dalį „A“ pateko Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei viralinė. Nors pastatai buvo dviejų savininkų nuosavybė, istoriÅ¡kai kiekvienas žemės savininkas, naudojosi tuo pastatu, kuris buvo savininkui priskirtoje žemės dalyje. IeÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės motinos gavus sutikimÄ rekonstruoti Å«kinį pastatÄ , analogiÅ¡kai 2008-10-09 sutikimÄ rekonstruoti Å«kinį pastatÄ bei viralinę gavo ir atsakovė.

Tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovė savo naudojamoje žemėje nugriovė tiek vieniems, tiek kitiems priklausančius statinius. Tik ieÅ¡kovai pastatė naujÄ Å«kinį pastatÄ , o atsakovė naujų statinių nestatė. Kadangi statinių nėra, vertina, kad ir nuosavybės į tuos statinius neliko. IeÅ¡kovai įrodė, kad yra pastatytas naujas Å«kinis pastatas, prie kurio statybos atsakovė neprisidėjo, taip pat nėra jungtinės veiklos sutarties, todėl galimas nuosavybės teisės klausimo sprendimas, nustatant, kad Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių J.

K. ir V. K. nuosavybė, o Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės nuosavybė. Atsižvelgiant į pateiktus skaičiavimus ieÅ¡kovų nugriauto pastato atkuriamoji vertė lyginant su atsakovės nugriautų pastatų verte yra mažesnė 425,00 Eur, o rinkos vertė mažesnė 271,00 Eur. Atsakovė kaip kompensacijÄ ieÅ¡kovams turėtų sumokėti 135,50 Eur. IeÅ¡kovai, gavę bendrasavininkės sutikimÄ , nugriovė jų naudojamoje žemėje esantį Å«kinį pastatÄ ir vietoje jo, suderinę projektÄ su atitinkamomis institucijomis, pastatė naujÄ Å«kinį pastatÄ su pavėsine.

IeÅ¡kovai turėjo sutikimÄ statyti Å«kinį pastatÄ , kuris buvo pateiktas architektei, projektavusiai Å«kinį pastatÄ ir gyvenamojo namo priestatÄ . Atsakovė 2016 metų gegužės mėnesį dėl Å¡io Å«kinio pastato bei pavėsinės statybos padavė skundÄ Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriui, kuris konstatavo, kad jokių pažeidimų nenustatyta; nuo minėto pastato ir pavėsinės statybos praėję daugiau nei 10 metų. Be to, ieÅ¡kinį dėl statybos pripažinimo nelegalia gali teikti tik tam įgaliotos valstybinės institucijos.

Tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovė turi po ½ gyvenamo namo dalį. Kadangi pastato konstrukcijos yra bendros, žemės sklypo dalis po namu turėtų bÅ«ti bendra ir taip pat padalinta po ½ dalį. Pagal paskaičiavimÄ ir įvertinus, kad atsakovė antrame aukÅ¡te turi daugiau ploto, kuris yra ant ieÅ¡kovų nupirktos žemės, padarius užskaitÄ , gaunasi 3,00 m2 skirtumas O. M. naudai. Atsižvelgiant į žemės sklypo apstatymÄ , jo sutvarkymo laipsnį bei galėjimÄ tiek ieÅ¡kovams, tiek atsakovei pilnai ir netrukdomai naudotis Å¡alims tenkančiu žemės plotu, teismo praÅ¡o patvirtinti UAB „Geodėja“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ .

2. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė:

1) O. M. skirti naudotis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0865 ha, dalį - 440 m2, iš kurios - 383 m2 skirti naudotis namų valdos žemės sklypo dalimi, kuri 2018-03-08 S. K. firmos „Korika“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane M 1:500, pažymėta indeksu „B“, koordinačių sistemoje žemės sklypo ribų posūkio taškai pažymėti Nr. 1-2-3-4-5-15-16-17-18-20-21-22-23-24-25-26-10-11-12-13-14 ir ½ dalimi iš 114 m2 po gyvenamuoju namu, bendrai su V. K. ir J. K., kuri 2018-03-08 S. K. firmos „Korika“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane M 1:500 pažymėta indeksu „C“;

2) ieškovams skirti naudotis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį - 425 m2, iš kurios 368 m2 skirti naudotis namų valdos žemės sklypo dalimi, kuri 2018-03-08 S. K. firmos „Korika“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane M 1:500 pažymėta indeksu ,A“, koordinačių sistemoje, žemės sklypo posūkio taškai pažymėti Nr. 5-6-7-8-9-10-26-25-24-23-22-21-20-19-17-16-15 ir ½ žemės sklypo dalimi iš 114 m2 po gyvenamuoju namu, bendrai su O. M., kuri 2018-03-08 S. K. firmos „Korika“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu „C“;

3) pripažinti negaliojančiu 2002-02-05 notariÅ¡kai patvirtinta sutikimÄ , notarinio registro Nr. 982, sudarytÄ tarp J. R. ir J. K., patvirtintÄ 2002-02-05 Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės E. J., kurio turinys: „AÅ¡, J. R., sutinku, kad bendraturtis J. K. statytų priestatÄ prie jam priklausančios gyvenamojo namo dalies ir atliktų rekonstrukcijÄ jam priklausančios gyvenamo namo dalies ir Å«kinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini);

4) pripažinti negaliojančiu, leidimÄ vykdyti statybos darbus Nr. 2002-04R. dalyje, dėl „dalies Å«kinio pastato rekonstrukcijos“, statinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ 2002-04-12 Alytaus miesto savivaldybės administracijos, miesto departamento architektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus;

5) įpareigoti ieÅ¡kovus per vienÄ mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iÅ¡ardyti ir nugriauti ½ dalį naujai pastatyto statinio, savo jėgomis ir lėšomis bei sutvarkyti statybvietę;

6) įpareigoti ieškovus atstatyti savo lėšomis ir jėgomis ½ nugriauto atsakovei priklausančio ūkinio pastato 2I1p į pirmykštę padėtį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys iki nugriovimo - užstatymo plotas 23,37 m2, tūris 58 m2, ilgis 5,70 m, plotis 4.10 m, 2,50 aukščio, namų valdos tech. apskaitos byloje, pastatų išdėstymo plane fiksuotoje pastato pažymėto indeksu 2JIp vietoje, (duomenys neskelbtini);

7) pripažinti O. M. teisę valdyti, naudotis ir disponuoti žemės sklypo 383 m2 dalimi, atitinkamai plane pažymėta indeksu „B“ be atsakovų sutikimo;

8) priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas;

9) įpareigoti ieÅ¡kovus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nugriauti (nusikelti) laikinÄ jį statinį – pavėsinę. Nurodė, kad žemės sklypas yra bendroji dalinė ieÅ¡kovų ir atsakovės nuosavybė, naudojimosi tvarka žemės sklypu tarp bendraturčių nenustatyta. Atsakovei priklauso 440/865 žemės sklypo, ieÅ¡kovams priklauso 425/865 žemės sklypo. Kadangi ieÅ¡kovai su atsakove naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, kurios yra per du gyvenamojo namo aukÅ¡tus ir nesutampa su gyvenamojo namo vidine linija pažymėta 2017-09-18 S. K. firmos „Korika“ naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane, tikslinga žemės sklypo plotÄ 114 m2, esantį po gyvenamuoju namu, palikti naudotis bendrai su V. ir J.

K. po ½ dalį. Atsakovei nuosavybėje priklausančiÄ 3,5 m2 žemės sklypo dalį, tikslinga iÅ¡kelti ir pamatuoti namų valdos žemės sklype kitoje vietoje, atsižvelgiant į žemės paskirtį, pagal teikiamÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ . Tuomet Å¡alys naudosis turimomis nuosavybėje žemės sklypo dalimis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsakovė prašė ieÅ¡kovų iÅ¡sikraustyti iÅ¡ jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios ½ dalies Å«kinio pastato, taip pat prašė, kad ieÅ¡kovai atsakovei priklausančiÄ Å«kinio pastato ½ dalį atstatytų į pirmykÅ¡tę padėtį, kad atsakovė galėtų naudotis patalpa.

Ūkinį pastatÄ ieÅ¡kovai nugriovė ir pastatė naujÄ pastatÄ , neturėdami bendraturčio sutikimo, o padidintos jiems priklausančios turto dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto. 2018-03-08 parengtas žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo planas nepažeidžia turimų nuosavybėje dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje bei nusistovėjusios ankstesnės naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Kadangi atsakovei priklausanti 3,5 m2 žemės sklypo dalis, esanti po namu iÅ¡keliama į namų valdos žemę ir pažymėta toje vietoje, kur Å¡iuo metu yra ieÅ¡kovų laikinasis statinys, tikslinga šį laikinÄ statinį nukelti (nugriauti) į kitÄ vietÄ , nes laikinasis statinys pastatytas ant nubrėžtos vidinės žemės sklypo ribos be atsakovės sutikimo, nesilaikant reikalingo atstumo.

IeÅ¡kovams griauti Å«kinį pastatÄ t. y. atsakovei priklausančiÄ Å¡io statinio ½ dalį, sutikimo nėra davusi nei atsakovės motina, nei ji pati. SavavaliÅ¡kai nugriaudami atsakovei priklausančiÄ Â½ dalį Å«kinio pastato, ieÅ¡kovai sunaikino atsakovės nuosavybę. Leidimas vykdyti statybos darbus yra iÅ¡duotas neteisėtai. Notaras pateikė teismui iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ notaro atliekamų veiksmų registro, iÅ¡ kurio matosi, jog registrų knygoje įraÅ¡yto J. R. sutikimo turinys atitinka duoto sutikimo turiniui, kuriame nekalbama apie sutikimÄ rekonstruoti Å«kinį pastatÄ .

Projektuotoja, atlikdama ieÅ¡kovų užsakymÄ pagal pateiktus dokumentus, atliko Å«kinio pastato praplėtimo projektÄ pažymėdama, kad Å«kinis pastatas priklauso vienam J. K., nors registro duomenyse Å¡io Å«kinio pastato ½ dalis tuo metu buvo atsakovės motinos J. R. nuosavybė. Projekte nurodyti duomenys yra neteisingi ir neteisėti. Ginčijamas sutikimas buvo slepiamas iki Å¡ios civilinės bylos užvedimo, todėl ieÅ¡kinio senaties praÅ¡o netaikyti. IeÅ¡kovai pasistatė daug didesnį naujÄ statinį su garažu, kurio parametrai - plotas ir aukÅ¡tis yra stipriai padidinti ir atsakovės naudojamoje žemės sklypo dalyje daro pavėsį, gadina žemės struktÅ«rÄ , auga samana.

Griaudami statinį 2JIp, ieÅ¡kovai pažeidė ir jos sklype esančio statinio konstrukcijÄ bei pamatus. Pastatai buvo sujungti bendru stogu ir pamatais, nugriovus statinį 2JIp, pradėjo griÅ«ti ir atsakovės naudojamoje žemės sklypo dalyje, esantis statinys. Stogas pasviro į gretimo sklypo pusę, ten esantį statinį, o sienos suskilo į dalis. Buvo reikalinga nugriauti šį statinį, nes tapo pavojinga juo naudotis, kėlė grėsmę greta esančiam kaimynų statiniui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.

Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį atmetė; priešieškinį atmetė; priteisė iš ieškovų J. K. ir V. K. 50,41 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 25,20 Eur, valstybei; priteisė iš atsakovės O. M. 200,00 Eur žyminio mokesčio bei 50,41 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

4. Teismas nurodė, kad iÅ¡ faktinių bylos aplinkybių bei Å¡alių paaiÅ¡kinimų akivaizdu, jog Å«kio pastatų naudojimosi tvarka buvo nusistovėjusi nuo 1974 m., Å¡alys paveldėję nekilnojamÄ jį turtÄ , niekam jokių pretenzijų neturėjo, juos tenkino per ilgus metus nusistovėjusi naudojimosi tvarka. Pagal galiojančius teisės aktus ginčo Å«kio pastatui rekonstruoti buvo reikalingas ir statybos leidimas, ir projektas. 2002-04-12 ieÅ¡kovams buvo iÅ¡duotas statybos leidimas bei parengtas projektas.

Ä® bylÄ pateikti du 2002-02-05 J. R. sutikimai bendraturčiui J. K. - viename sutikime kalbama apie gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijÄ , kitame – apie gyvenamojo namo dalies ir Å«kinio pastato rekonstrukcijÄ . Abiejų sutikimų ta pati data, tas pats registro numeris. Notarė patvirtino, kad abiejuose sutikimuose paraÅ¡ai yra jos. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai dėl dviejų sutikimų egzistavimo logiÅ¡ki, nebuvo paneigti jokiais objektyviais prieÅ¡ingais įrodymais. Teismas įvertinęs teisės aktų nuostatas ir faktines aplinkybes, konstatavo, kad ieÅ¡kovai rekonstrukcijos darbus atliko turėdami statybos leidimÄ , statinio projektÄ , bendraturčio sutikimÄ .

Byloje nepateikti įrodymai, konstatuojantys užfiksuotus savavalinės statybos faktus, todėl darytina iÅ¡vada, jog statyba buvo vykdoma laikantis statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Neįrodžius 2002 metų J. R. sutikimo, statybos leidimo negaliojimo, neįrodytas yra ir ginčo Å«kio pastato statybos neteisėtumas, dėl to nėra pagrindo vertinti ginčo Å«kio pastato statybos kaip savavaliÅ¡kos ir taikyti tokios statybos pasekmes – statinio nugriovimÄ . Todėl teismas netenkino atsakovės reikalavimų pripažinti negaliojančiu 2002-02-05 notariÅ¡kai patvirtintÄ sutikimÄ bei pripažinti negaliojančiu leidimÄ vykdyti statybos darbus dalyje, dėl dalies Å«kinio pastato rekonstrukcijos.

Atitinkamai teismas netenkino iÅ¡vestinių atsakovės reikalavimų įpareigoti ieÅ¡kovus per vienÄ mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡ardyti ir nugriauti ½ dalį naujai pastatyto statinio, savo jėgomis ir lėšomis, sutvarkyti statybvietę bei įpareigoti ieÅ¡kovus atstatyti savo lėšomis ir jėgomis ½ nugriauto atsakovei priklausančio Å«kinio pastato 2I1p į pirmykÅ¡tę padėtį. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovai investavę daug piniginių lėšų savo gerbÅ«vio sutvarkymui – Å«kinio pastato statybai.

½ dalies statinio nugriovimas dėl bendrų, vientisų konstrukcijų neįmanomas nepadarius žymiai didesnės žalos visam pastatui, dėl ko reikėtų atlikti gerokai didesnės pastato dalies griovimo darbus. Be to, reikalavimas atstatyti 1967 m. statybos statinį į pirmykštę padėtį, teismo nuomone, yra neįmanomas, todėl teismas vertino, jog atsakovės reikalavimai neatitinka adekvatumo, socialinės taikos ir proporcingumo bei naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo), efektyvumo kriterijų.

5. Teismo nuomone, konstatavus, jog ginčo ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbai atlikti laikantis įstatymų reikalavimų, nekonstatavus savavalinės statybos faktų, netenkinus atsakovės reikalavimų dėl bendraturčio sutikimo ir statybos leidimo pripažinimo negaliojančiais, statinių nugriovimo bei atstatymo į pirmykštę padėtį jau savaime reiškia, kad statyba teisėta. Todėl teismo nuomone ieškovų reikalavimas dėl teisėtumo fakto pripažinimo perteklinis, netikslingas, dėl to netenkintas.

6. Teismas konstatavo, jog atsakovė praleido vieno mėnesio terminÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl statybų leidimo pripažinimo negaliojančiu, o tai yra dar vienas pagrindas netenkinti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų. Statybos leidimas yra individualus administracinis aktas, Å¡ioje byloje taikytinos ABTÄ® o 33 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias skundas paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡io termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieÅ¡kinio senaties instituto taisyklės. Ginčo, kad atsakovei apie pradėtas statybas tapo žinoma dar 2002 m. pavasarį - vasarÄ , kai buvo pradėti statybos darbai, nėra. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jai ieÅ¡kovų vykdomi statybų darbai nerÅ«pėjo, ji rÅ«pinosi savo žemės sklype esančiais pastatais, tačiau tvirtina, kad apie ginčo sutikimo buvimÄ sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu.

Teismas sprendė, kad atsakovei žinant, jog ieÅ¡kovai turi sutikimÄ tik namo rekonstrukcijai, ieÅ¡kovams pradėjus darbus 2002 m. pavasarį, vasarÄ ji galėjo sužinoti, kokiu pagrindu ieÅ¡kovai vykdo statybos darbus ir Å«kio pastate bei kreiptis įstatymo nustatyta tvarka dėl teisių gynimo, tačiau to nepadarė, nepateisinamai ilgai delsė. Teismo nuomone, toks delsimas negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu, nes atsakovė dėl pažeistų teisių gynimo teismui reikalavimus pareiÅ¡kė tik 2018 metais, tuo tarpu ieÅ¡kovų rekonstrukcijos darbai atlikti mažiausiai prieÅ¡ deÅ¡imt metų.

7. Teismas ieÅ¡kovų reikalavimus pripažinti Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei viralinę atsakovės O. M. nuosavybe; nepriteisti tiek iÅ¡ ieÅ¡kovų, tiek iÅ¡ atsakovės galimÄ kompensacijÄ , Å¡alių mokamÄ kompensacijÄ viena kitai sudengti atmetė, kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovų ir atsakovės nuosavybės teisės faktai į jiems priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯registruoti Nekilnojamojo turto registre.

FiziÅ¡kai sugriuvus Å¡alių pastatams, Å¡ie faktai nebuvo konstatuoti, iÅ¡vieÅ¡inti, nuosavybės teisės neiÅ¡registruotos, todėl vertintina, jog Å¡alių nuosavybės teisės dalys iÅ¡likusios ir niekaip nepakitusios. Teismui nepateikti jokie objektyvÅ«s įrodymai, kad atsakovė kokiais nors veiksmais sutiko perleisti (perleido) ieÅ¡kovams jai priklausančiÄ Å«kio pastato dalį, kas sudarytų pagrindÄ vertinti, jog įvykęs sandoris dėl nuosavybės perleidimo. IeÅ¡kovų tikslas, teismo nuomone, siekiamas įgyvendinti neteisėtu ir ydingu bÅ«du.

Netenkinus reikalavimo pripažinti statinius asmenine Å¡alių nuosavybe, teismas netenkino iÅ¡vestinio ieÅ¡kovų reikalavimo suteikti teisę derinti kadastro duomenų bylÄ bei patikslintus kadastrinius duomenis įregistruoti VÄ® Registrų centre be atsakovės sutikimo, kadangi tokio reikalavimo tenkinimas, esant nustatytoms Å¡alims nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto dalims, kurios nenuginčytos, nepakeistos, ieÅ¡kovams nesukels teisinių pasekmių.

8. Teismo vertinimu, tiek ieÅ¡kovų praÅ¡oma nustatyti žemės sklypais naudojimosi tvarka nustatant servitutÄ , tiek atsakovės praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka yra neracionalios, neprotingos ir nepatogios, tokiomis naudojimosi tvarkomis vienareikÅ¡miÅ¡kai sudaromos sÄ lygos kitiems bendraturčių ginčams dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo kilti, todėl netenkintini. Atitinkamai netenkintinas iÅ¡vestinis reikalavimas įpareigoti ieÅ¡kovus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nugriauti (nusikelti) laikinÄ jį statinį – pavėsinę.

Teismas nustatė, kad Å¡alių konfliktai ir nesutarimai visais įmanomais klausimais prasidėjo, kai Alytaus rajono apylinkės teismas sprendimu nustatė gyvenamojo namo naudojimosi tvarkÄ , tokiu bÅ«du pakeičiant daug metų buvusį faktinį naudojimÄ ir vienÄ iÅ¡ naudojamų atsakovės patalpų priteisė naudotis ieÅ¡kovams (prijungta civilinė byla Nr. 2-185-652/2015). Teismas vertino, kad faktinė žemės sklypų naudojimosi tvarka tarp bendraturčių buvo nustatyta tarpusavio susitarimu pagal 1998-09-25 planÄ , kuriame yra pasirašę visi bendraturčiai.

Byloje esantys planai patvirtina, kad tarp bendraturčių buvo siekiama atriboti kompaktiškai suformuotas naudojamas sklypo dalis, t. y. ieškovams – vienoje sklypo pusėje, o atsakovei – kitoje sklypo pusėje ir tai atitiko ir anksčiau buvusius bendraturčių susitarimus. Sudarant 1999-03-01 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P11/99-1844, jos priedas buvo sklypo (žemėnaudos) planas su gretimybėmis M1:500, kuriame aiškiai nustatytos įgyjamų žemės sklypų ribos – nustatytas žemės plotų naudojimas konkrečiuose taškuose.

Å iÄ faktinę aplinkybę patvirtina ir vėliau (2014 m.) darytas planas. Visiems duomenys buvo žinomi, suprantami iÅ¡vieÅ¡inti, įgijėjai patvirtinę planÄ paraÅ¡ais, faktiÅ¡kai tokiu bÅ«du žeme buvo naudojamasi daugiau negu 40 metų. Teismo nuomone, paveldėtojams pakeitus gyvenamojo namo patalpų naudojimo tvarkÄ , Å¡is faktas neturėjo įtakos žemės sklypo vidinės ribos konfigÅ«racijos kitimui. Å alių ydingas suvokimas jog viename iÅ¡ gyvenamojo namo aukÅ¡tų patalpų naudojimosi tvarkos pasikeitimas turėjo įtakos ir žemės sklypo vidinės ribos konfigÅ«racijos kitimui, nulėmė Å¡io ginčo kilimÄ .

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra jokios objektyvios priežasties keisti žemės sklypo vidinės linijos konfigÅ«racijÄ . PrieÅ¡ingai, Å¡alių reikalavimai nustatyti jų praÅ¡omas naudojimosi žemės sklypais tvarkas kelia dar didesnes problemas ir konfliktus tarp Å¡alių.

9. Teismas kaip nepagrįstÄ atmetė atsakovės reikalavimÄ pripažinti jai teisę valdyti, naudotis ir disponuoti žemės sklypo 383 m2 dalimi, atitinkamai plane pažymėta indeksu „B“ be ieÅ¡kovų sutikimo. Atsakovė nenurodė teismui, kaip konkrečiai yra pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai, kokio sutikimo ieÅ¡kovai atsakovei neduoda, savo reikalavimo nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. PrieÅ¡ingai iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovai yra davę atsakovei sutikimÄ atlikti jai priklausančios gyvenamojo namo ir kitų pastatų dalies rekonstrukcijÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai J. K. ir V. K. praÅ¡o pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimÄ ir tenkinti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo vadovaujantis 2017-11-15 pakoreguotu žemės sklypo tvarkos planu, kurį paruošė UAB „Geodėja“ nustatant, kad ieÅ¡kovams atitektų žemės sklypas pažymėtas raibe „B“ žemės sklypų ribų taÅ¡kai 5,6,7,8,9,10,29, 28, 27,26, 25, 24,23,22,21,20, o atsakovei žemės sklypas pažymėtas raide „A“, žemės sklypų ribų taÅ¡kai 5, 4, 3, 2, 1, 14, 13, 12, 11, 10, 29, 28, 27, 26, 25, 24, 23, 22, 21, 20 ir suteikti teisę derinti kadastro duomenų bylÄ bei patikslintus kadastrinius duomenis įregistruoti VÄ® Registrų centras be atsakovės O.

M. sutikimo; likusioje dalyje palikti galioti Alytaus apylinkės teismo sprendimÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (4 t. b. l. 76-79). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovų reikalavimÄ skundžiamoje dalyje. Teismas teisingai konstatavo, kad žemės naudojimosi tvarka visÄ laikÄ buvo, taip pat pagrįsti argumentai dėl faktinės naudojimosi tvarkos keitimo, tačiau ginčo esmė bei ieÅ¡kovų reikalavimas buvo nukreiptas tik į naudojimosi tvarkos, kuri buvo nustatyta 1998 metų žemės sklypo plane, o faktiÅ¡kai prieÅ¡ 40 metų, įteisinimÄ nekilnojamo turto registre be atsakovės sutikimo. 10.2.

IeÅ¡kovai nesutinka su teismo sprendimu dėl naujai pastatyto Å«kinio pastato, kuris pripažintas, kad pastatytas teisėtai, bet be pagrindo buvo pakeistas jam suteiktas unikalus numeris (patikslintame ieÅ¡kinyje unikalus numeris paraÅ¡ytas teisingai). Teismui perraÅ¡ius naujai pastatytam Å«kiniam pastatui senojo Å«kinio pastato unikalų numerį ir nesuteikus eigos atliktų geodezinių matavimų užregistravimui, ieÅ¡kovai neturi galimybės pasinaudoti CK 4.77 straipsnio 1 dalimi t. y. padidinti vertę ir nuosavybės dalį savo žemėje ir savo lėšomis teisėtai pastatytam Å«kiniam pastatui arba užregistruoti jį kaip naujÄ pastatÄ . 10.3.

Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl teisės ieÅ¡kovams patikslintus kadastrinius duomenis įregistruoti VÄ® Registrų centre be atsakovės sutikimo suteikimo, neįvertino dėl to Å¡alims kilsiančių pasekmių. IeÅ¡kovai galėtų parduoti tik dalį savo pastato, o turimos popierinės atsakovės nugriauto pastato nuosavybės niekas nepirktų; ieÅ¡kovai neturi galimybės pastatÄ apdrausti, nes jis neįregistruotas. 10.4. Teismas nepriėmė jokio sprendimo dėl atsakovės nugriautų pastatų, kurių ½ dalis priklauso ieÅ¡kovams, atstatymo, todėl teismo sprendimu yra pažeistos ieÅ¡kovų teisės. IeÅ¡kovai negyveno adresu (duomenys neskelbtini), todėl jiems tikroji nekilnojamojo turto naudojimo padėtis nebuvo žinoma.

Alytaus žemėtvarkos tarnybos pateikta teismui archyvinė medžiaga apie žemės sklypo pirkimÄ teisme nebuvo analizuojama, tik sprendime paraÅ¡yta, kad sutartis nebuvo nuginčyta. 10.5. Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovų reikalavimÄ nurodė, kad fiziÅ¡kai sugriuvus Å¡alių pastatams, Å¡ie faktai nebuvo įregistruoti, iÅ¡vieÅ¡inti ir nuosavybės teisės neiÅ¡registruotos. Tačiau nesudėtingiems statiniams leidimas griauti nereikalingas, o pastatų nebuvimÄ yra konstatuotas antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo akte.

Nuosavybės teises iÅ¡registruoti galima tik pateikus atnaujintÄ nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylÄ , o atsakovė tam sutikimo neduoda.

11. Apeliaciniu skundu atsakovė O. M. praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo dalį dėl patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimo ir priimti naujÄ sprendimÄ - patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį skundžiamoje dalyje patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (4 t. b. l. 60-71). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Teismas, atmesdamas reikalavimÄ dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 4.75 straipsnio l dalies nuostatÄ .

Sprendime nurodyti argumentai prieštarauja įstatymo įtvirtintiems principams, kad kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo ir savitarpio supratimu. 11.2. Teismas nemotyvavo savo išvados, kuo atsakovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka žemės sklypu yra neracionali, neprotinga ir nepatogi ir kokius galimus ginčus gali sukelti tarp bendraturčių (CPK 270 str. 4 p.). Teismui neišsprendus ginčo dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo paliekama konfliktinė situacija, kuri ateityje tik aštrės. Be to, liko pažeistas turimų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, naudojimosi tvarkos nustatymo proporcingumo principas ir atsakovės teisėti interesai toliau bus pažeidžiami.

Atsakovės pateiktas naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo projektas atitinka proporcingumo principÄ , nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. 11.3. Nepagrįstas teismo argumentas, kad 1999-03-01 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. PI 1/99-1844 priedu - žemės sklypo planu, buvo aiÅ¡kiai nustatytos įgyjamų žemės sklypų ribos ir nustatytas žemės plotų naudojimasis konkrečiuose taÅ¡kuose. Å is teismo argumentas prieÅ¡tarauja atsakovės ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams, kad sudarant minėtÄ sutartį, žemės sklypu naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta.

Naudojimosi tvarka žemės sklypu niekur nėra fiksuota ir nėra juridinio pagrindo teigti, kad ji yra nusistovėjusi ir bendraturčių nustatyta pagal 1998-09-25 planÄ . Nurodytas planas parengtas atliekant kadastrinius matavimus dėl iÅ¡orinių žemės sklypo ribų bei tikslaus žemės kiekio nustatymo - valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarčių su bendraturčiais sudarymui, o ne naudojimosi tvarkos nustatymui. 11.4. Nepagrįstos teismo iÅ¡vados dėl matininko pasiÅ«lymo. Atsakovės teikiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano projektas atitinka teismo iniciatyva parengtam planui, tik atsakovė praÅ¡o grÄ Å¾inti jai 3.53 kv. m žemės sklypo, pamatuojant jÄ atsakovų pastatyto laikino statinio vietoje.

GrÄ Å¾inus atsakovei priklausančiÄ Å¾emės dalį, tarp Å¡alių neliks ginčų. Eilę metų mokėdama žemės mokestį proporcingai savo turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje atsakovė patiria nuostolius, nors minėta žemės sklypo dalimi ji nesinaudoja. 11.5. Teismo motyvas, kad Å¡alims pasilikus gyventi tėvų namuose, jie pastatų naudojimosi tvarkos nekeitė, prieÅ¡tarauja bylos medžiagai. Pateiktas 2015-12-01 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas patvirtina, jog ieÅ¡kovai teisminiu keliu keitė nusistovėjusiÄ naudojimosi tvarkÄ gyvenamuoju namu.

Atsakovės pateikti byloje notariniai įspėjimai ieÅ¡kovams patvirtina aplinkybes, kad ji prašė atlaisvinti jai priklausančiÄ Â½ dalį Å«kinio pastato. Taigi abi Å¡alys viena kitai turėjo pretenzijų ir naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu buvo keičiama. 11.6. Teismas netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimÄ dėl klaidos sutikime padarymo vertino kaip paaiÅ¡kintÄ logiÅ¡kÄ situacijÄ , nors nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos duomenys. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja notarės liudijimui ir notarinių veiksmų atlikimo bei jų registracijos instrukcijoje įtvirtintiems reikalavimams.

Liko galiojantys du sutikimai, tos pačios datos su tuo pačiu notariniu registro numeriu, tik skirtingo turinio. SuraÅ¡ymo laikas nenurodytas ir tuomet neaiÅ¡ku, kuris iÅ¡ jų suraÅ¡ytas pirmas. Å ios įrodymų prieÅ¡prieÅ¡os teismas nepaÅ¡alino. 11.7. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai turėjo bendraturtės J. R. notariÅ¡kai patvirtintÄ sutikimÄ viso Å«kinio pastato rekonstrukcijai. Ji, ne tik kad nebuvo davusi tokio sutikimo ieÅ¡kovui, bet ir negalėjo duoti, nes ieÅ¡kovams priklausė tik ½ dalis Å«kinio pastato.

Be to, J. K. nebuvo duotas ir statybų leidimas viso Å«kinio pastato rekonstrukcijai. IeÅ¡kovai atliko jiems ir atsakovei priklausančios Å«kinio pastato visiÅ¡kÄ nugriovimÄ ir pastatė naujÄ statinį, tam neturėdami nei statybos leidimo, nei statinio projekto, nei bendraturčio sutikimo. 11.8. Teismas padarė nepagristÄ subjektyviÄ iÅ¡vadÄ , kad Å«kinio pastato statybai ieÅ¡kovai investavo dideles pinigines lėšas. IeÅ¡kovai neturėdami bendraturtės sutikimo ir statybos leidimo griauti J. R. turtÄ ir statyti naujÄ statini, visa tai darė savo rizika, žindami savo atliekamų neteisėtų veiksmų pasekmes už kurias jie patys atsakingi. 11.9.

Teismas netinkamai taikė ir aiškino Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio l dalies nuostatas. Teismas nevertino, kad statybų leidimu ir ginčo notariniu sutikimu disponavo tik ieškovai ir nei atsakovei, nei jos mamai nebuvo žinomi. Šie rašytiniai įrodymai buvo pateikti byloje kartu su kitais dokumentais, todėl atsakovė nepraleido vieno mėnesio termino jo apskundimui.

12. Atsakovė O. M. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (4 t. b. l. 90-95). Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 12.1. Apie 2017-03-01 atliekamus žemės sklypo kadastrinius matavimus atsakovė nebuvo informuota nei vienu įstatyme numatytu bÅ«du. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė be jokių priežasčių atsisakė pasiraÅ¡yti plano projekte. Matininko pateiktame aiÅ¡kinamajame raÅ¡te yra nurodytos klaidingos aplinkybės, nes atsakovė su juo nebendravo ir niekada nebuvo susitikusi. 12.2.

IeÅ¡kovų parengtas naudojimosi žemės sklypu planas yra neteisėtas, prieÅ¡taraujantis CK 4.81 straipsnio nuostatai, nes pažeidžia turimų dalių nuosavybėje naudojimosi tvarkÄ . IeÅ¡kovai siekia įteisinti naujo Å«kinio pastato statybas, neturėdami Å¡iems darbams atlikti bendraturčio sutikimo, dėl ko negali gauti statybas užbaigiančio dokumento, kuris privalu pateikti kadastro ir registro registratoriui. 12.3. Bylos duomenys nepatvirtina ieÅ¡kovų nurodytos naujo Å«kinio statinio vertės 13600 Eur.

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovai neminėjo CK 4,77 straipsnio l dalies nuostatos, t. y. galimybės padidinti turimÄ Å«kinio pastato nuosavybės dalį į didesnę nei ½ dalį, tai visiÅ¡kai naujas jų argumentas, kuriuo apeliacinės instancijos teismas neturėtų vadovautis. 12.4. Teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavimo Alytaus žemėtvarkos tarnybos pateiktÄ medžiagÄ ryÅ¡ium su žemės sklypų privatizavimu. IeÅ¡kovai nekėlė klausimo dėl parašų buvimo ar nebuvimo, jų teisėtumo ar žemės kainos pakėlimo jÄ parduodant, minėtomis aplinkybėmis ieÅ¡kinio negrindė, įrodymų teismui neteikė ir nekėlė tokių reikalavimų.

13. IeÅ¡kovai J. K. ir V. K. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinį (4 t. b. l. 100-106). Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 13.1. Atlikus tikslų paskaičiavimÄ pagal turimÄ Â½ dalies nuosavybę ieÅ¡kovai atsakovei faktiÅ¡kai skolingi tik 2,5 kv. m žemės sklypo po gyvenamu namu. 13.2. Byloje yra pateiktas 1998 m. padalinto žemės sklypo planas, kuriame nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka.

Å is planas yra pasiraÅ¡ytas ieÅ¡kovų tėvų ir atsakovės motinos. Taigi, žemės naudojimosi tvarka buvo nustatyta ir žemė buvo naudojama taip kaip Å¡alys susitarė. 13.3. Pagal žemėtvarkos skyriuje esančius dokumentus ieÅ¡kovams turėjo priklausyti 4,28 a. žemės sklypas, plius papildomai rasto ploto pusė 4,5 kv. m, iÅ¡ viso 4,325 a. ir atsakovei taip pat 4,325 a. žemės sklypas. Pasiteiravus pas matininkÄ G. Č., atlikusį 1998-09-25 matavimus, kodėl žemės sklypo plotas buvo matuojamas nesilaikant susitarimo pirkti žemę po lygiai ir nesilaikant ½ bendrosios turimos dalinės nuosavybės dalies, jis atsakė, kad taip parodė atsakovė, o Alytaus žemėtvarkos tarnyba privalėjo kontroliuoti ir taip neparduoti. 13.4.

Atsakovės pateiktas žemės naudojimosi tvarkos nustatymo variantas yra parengtas taip, kad ieÅ¡kovai negalėtų pilnavertiÅ¡kai naudotis jiems skirta žemės sklypo dalimi. IeÅ¡kovams tektų nugriauti pavėsinę, kuri atlieka ir kitÄ funkcijÄ - tvoros, atskirdama jiems priklausančiÄ teritorijÄ nuo atsakovei priklausančios teritorijos. Po pavėsine iÅ¡ Å«kinio pastato į gyvenamÄ namÄ paklotas 380V elektros energijos jėgos kabelis, kuris negali bÅ«ti svetimoje žemėje. 13.5. Ūkinis pastatas pastatytas 2005 m., kuriam tuo metu jau buvo nereikalingas leidimas.

Nuo statybos pabaigos praėjo apie 13 m., todėl atsakovės keliamiems reikalavimams nugriauti pastatytÄ Å«kinį pastatÄ bei kitiems reikalavimams, iÅ¡skyrus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymÄ , turi bÅ«ti taikomas senaties terminas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti ieÅ¡kovų J. K. ir V. K. ieÅ¡kinio reikalavimai atsakovei O. M. dėl leidimo suderinti žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ be atsakovės sutikimo, dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, servituto suteikimo, nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe bei atsakovės O. M. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai ieÅ¡kovams J. K. ir V. K. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, notarinio sutikimo pripažinimo negaliojančiu, savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo, tretieji asmenys, nereiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Bylos medžiaga nustatyta, kad Å¡alių tėvai ginčo turtu disponavo dar nuo 1969 metų. 1999-03-01 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P11/99-1844, vadovaujantis Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1997-12-31 įsakymu Nr. 912, atsakovės motina J. R. iÅ¡sipirko iÅ¡ valstybės 4,40 arų žemės sklypÄ su jame esančiais ½ dalimi gyvenamojo namo ir ½ dalimi dviejų Å«kio pastatų. IeÅ¡kovo tėvai - A. K. iÅ¡ valstybės iÅ¡sipirko 2,12 arų žemės sklypÄ su jame esančiais statiniais – ¼ dalimi gyvenamojo namo ir ½ dalimi Å«kinio pastato, O.

K. nupirko 2,13 arų žemės sklypÄ su jame esančia ¼ dalimi gyvenamojo namo ir ½ dalimi Å«kio pastato (t. 2 b. l. 151-152). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, jog ieÅ¡kovas J. K. paveldėjo 1/8 Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovai J. K. ir V. K. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo 3/8 Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovė O. M. paveldėjo ½ Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2 b. l. 156-157). Å ioje byloje tarp Å¡alių ginčo dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra. IeÅ¡kovai nusprendė atlikti savo dalies gyvenamojo namo ir jų žemės sklype esančio Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus. Ä® bylÄ pateiktas 2002-04-12 leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 2002-04R, architektė J.

M. parengė statinio projektÄ , kurio objektas priestato prie gyvenamojo namo projekto korektÅ«ra, Å«kinio pastato praplėtimas. Architektė aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodžiusi, kad 2-jų aukÅ¡tų priestatas suprojektuotas 1989 metais, iÅ¡duotas leidimas statybai Nr. 30/89. Pasikeitus namo savininkams ir jų poreikiams, atliekama gyvenamojo namo priestato projekto korektÅ«ra ir Å«kinio pastato (J. K.) praplėtimas pagal J. K. pageidavimus, su bendrasavininkės J. R. raÅ¡tiÅ¡ku sutikimu (vokas bylos 1 tomo gale).

18. IeÅ¡kovai siekia įteisinti savo vardu jų naudojamoje sklypo dalyje esančio Å«kinio pastato statybas, o atsakovė reikalauja įpareigoti ieÅ¡kovus nugriauti ½ dalį naujai pastatyto statinio ir atstatyti jai priklausančiÄ Â½ dalį Å«kinio pastato 2I1p į pirmykÅ¡tę padėtį.

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skundžiamame sprendime iÅ¡analizuotas faktines aplinkybes, teisės aktų nuostatas, konstatavo, kad ieÅ¡kovai rekonstrukcijos darbus atliko turėdami statybos leidimÄ , statinio projektÄ , bendraturčio sutikimÄ . Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikti įrodymai, konstatuojantys užfiksuotus savavaliÅ¡kos statybos faktus, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog statyba buvo vykdoma laikantis statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei sprendė, kad neįrodytas ginčo Å«kio pastato statybos neteisėtumas, dėl to nėra pagrindo vertinti ginčo Å«kio pastato statybos kaip savavaliÅ¡kos ir taikyti tokios statybos pasekmes – statinio nugriovimÄ .

Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieÅ¡kovų atstovo teiginiu, kad nelikus statinių, laikytina, jog ir nuosavybės į tuos statinius neliko, pastatytas naujas Å«kinis pastatas, prie kurio statybos atsakovė neprisidėjo, yra ieÅ¡kovų nuosavybė. Konstatavęs, kad byloje nepateikti jokie objektyvÅ«s įrodymai, jog atsakovė kokiais nors veiksmais sutiko perleisti (perleido) ieÅ¡kovams jai priklausančiÄ Å«kio pastato dalį, kas sudarytų pagrindÄ vertinti, jog įvykęs sandoris dėl nuosavybės perleidimo, teismas ieÅ¡kovų reikalavimus pripažinti Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrÄ ja jungtine sutuoktinių J.

K. ir V. K. nuosavybe, o Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovės O. M. nuosavybe, nepriteisti galimÄ Å¡alių mokamÄ kompensacijÄ viena kitai atmetė kaip nepagrįstus.

20. Tam, kad teismas galėtų patikrinti, ar, sprendžiant dėl ginčo statinių statybos teisėtumo, buvo tinkamai taikyti norminiai statybos teisės aktai, byloje turi bÅ«ti nustatyta, kada pastatyti ginčijami statiniai. Atsakant į klausimÄ , ar statyba teisėta, vertintini teisės aktų reikalavimai statybai, galioję Å«kinio pastato statybos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-695/2015).

21. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kokiu metu ir kokie teisės aktų reikalavimai pažeidžiami, neteisėtos statybos kvalifikavimas gali bÅ«ti nevienodas, nuo to priklauso padarinių Å¡alinimo sÄ lygos ir aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013).

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad statybos darbai buvo pradėti 2002 m., pabaigti 2005 m., bei skundžiamame sprendime aptaręs to meto statybÄ reglamentuojančius teisės aktus (jų teisėjų kolegija nekartoja), iÅ¡ esmės pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovams Å«kinio pastato rekonstrukcijai buvo reikalingas statybos leidimas, statinio projektas, bendraturčio sutikimas. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2002-04-12 ieÅ¡kovams buvo iÅ¡duotas statybos leidimas bei parengtas projektas (vokas bylos 1 tomo gale). Pagal bylos aplinkybes, kai yra du skirtingo turinio 2002-02-05 J. R. sutikimai bendraturčiui J. K., esant notarės patvirtinimui, kad abejuose sutikimuose paraÅ¡ai yra jos paraÅ¡ai, ant projekto brėžinio esant originaliam J. R. paraÅ¡ui, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovai Å«kinio pastato rekonstrukcijai turėjo bendraturčio sutikimÄ .

23. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovai rekonstrukcijos darbus atliko turėdami statybos leidimÄ , statinio projektÄ , bendraturčio sutikimÄ . Teisėjų kolegija Å¡iems ir juos detalizuojantiems atsakovės argumentams iÅ¡ esmės pritaria. Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, iÅ¡vadÄ dėl ginčo Å«kinio pastato statybos teisėtumo padarė nenustatęs visų reikÅ¡mingų faktinių duomenų, neįvertinęs Å¡alių iÅ¡sakytos pozicijos, neiÅ¡tyręs visų byloje esančių įrodymų, todėl Å¡i teismo iÅ¡vada negali bÅ«ti laikoma teisėta ir pagrįsta (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

24. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio departamento ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyrius 2002-04-12 iÅ¡davė leidimÄ vykdyti statybos darbus Nr. 2002-04R J. K. rekonstruoti jam priklausančiÄ dalį gyvenamojo namo (tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas) ir dalį Å«kinio pastato pagal suderintÄ projektÄ Nr. 14/002, kurį 2002 m. parengė J. M. individuali projektavimo įmonė. J. M. individualios įmonės parengto projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad Å«kinis pastatas praplečiamas Å¡iaurės rytų kryptimi, nepažeidžiant J.

R. valdomos žemės sklypo dalies ribos, nugriaunamos esamos stoginės vietoje, blokuojant prie J. R. stoginės. Objekto: priestato prie gyvenamojo namo projektavimo korektūros ir ūkinio pastato praplėtimo brėžinyje, ant kurio yra ir jau minėtas bendraturtės J. R. originalus parašas, yra pažymėtas J. K. ūkinio pastato (taip nurodyta dokumente) praplėtimas šiaurės rytų kryptimi, o plano sutartiniuose žymėjimuose nurodomos ir trijų sienų esamos konstrukcijos, ir naujai projektuojamos konstrukcijos.

Pastebėtina, kad viename iÅ¡ notariÅ¡kai patvirtintų J. R. sutikimų kalbama apie gyvenamojo namo dalies ir Å«kinio pastato rekonstrukcijÄ , tačiau vien Å¡is sutikimas, kai jų yra du skirtingo turinio ir ant projekto brėžinio yra originalus J. R. paraÅ¡as, nėra pakankamas spręsti apie bendraturtės duotÄ sutikimÄ Å«kinio pastato nugriovimui ir naujo statybai bei vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad iÅ¡duotame leidime vykdyti statybos darbus nurodyta, jog statytojas privalo statybÄ vykdyti griežtai laikantis suderinto projekto (įskaitant nustatyta tvarka suderintus jo pakeitimus) ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų.

Byloje nėra kompetentingos institucijos iÅ¡vados apie pastatyto Å«kinio pastato atitiktį jo projektiniams sprendiniams bei iÅ¡duotam leidimui. Nagrinėjamu atveju Å¡alys vienareikÅ¡miai tvirtina, kad ieÅ¡kovai jų naudojamojo žemės sklypo dalyje esantį Å«kinį pastatÄ visiÅ¡kai nugriovė ir pasistatė naujÄ statinį, nors pagal prieÅ¡ tai aptartų dokumentų turinį tokiems darbams atlikti nebuvo nei parengtas projektas, nei iÅ¡duotas leidimas.

25. Ūkinio pastato statybos nustatymo metu galiojusio Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numatė, kad teisė bÅ«ti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypÄ valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais pagrindais, turi nustatyta tvarka parengtÄ ir patvirtintÄ projektÄ bei iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ . Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai nustatė statytojui pareigÄ turėti nustatyta tvarka parengtÄ ir patvirtintÄ (kai tai privaloma) statinio projektÄ ir statybos leidimÄ .

Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje buvo nurodyta, jog savavaliÅ¡ka statinio statyba - statinio statyba (griovimas) be Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo; nesudėtingo statinio statyba be normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas. Pagal aktualios redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punktÄ , savavaliÅ¡ka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumÄ ir apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, negali pripažinti, kad ginčo Å«kinio pastato rekonstrukcijos darbai buvo atlikti laikantis įstatymų reikalavimų. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieÅ¡kovai siekia įteisinti Å«kinio pastato statybÄ teismine tvarka, jau vien tai leidžia abejoti Å¡ios statybos teisėtumu. Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog byloje Å¡alys atstovaujamos profesionalių teisininkų – advokatų, reikalavimų suformulavimas yra Å¡alių prerogatyva, o teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas, bei pagrįstai pažymėjo, kad Å¡alys ne kartÄ tikslino savo reikalavimus, ir bylÄ iÅ¡sprendė pagal patikslintus Å¡alių reikalavimus.

Visgi teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacine tvarka tikrinamo sprendimo dalis dėl ūkinio pastato pripažinimo asmenine nuosavybe bei savavališkos statybos padarinių šalinimo nėra teisėta todėl, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ir ieškinio, ir priešieškinio reikalavimus, šalių ginčo neišsprendė.

27. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas statybos valstybinės priežiÅ«ros iÅ¡vados dėl statybos teisėtumo bei statybos patikrinimo, kaip tai reglamentuota Lietuvos Respublikos planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 8 ir 11 straipsniuose, neanalizuodamas Å¡alių nurodomų aplinkybių dėl atliktos Å«kinio pastato rekonstrukcijos (visiÅ¡ko Å«kinio pastato nugriovimo bei naujo statybos) atitikties iÅ¡duotam statybos leidimui bei suderintam projektui, negalėjo spręsti, kad nėra pagrindo vertinti ginčo Å«kio pastato statybos kaip savavaliÅ¡kos ir taikyti tokios statybos pasekmes – statinio nugriovimÄ .

28. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Tačiau CPK 179 straipsnio 1 dalis iÅ¡ esmės numato teismui teisę pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka.

Pagal CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , teismo posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti Å¡io Kodekso 158 straipsnyje nustatytas pareigas, gali dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu iÅ¡reikalauti iÅ¡ kitų asmenų įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti. CPK 198 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad raÅ¡ytiniai įrodymai gali bÅ«ti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba Å¡io Kodekso nustatyta tvarka iÅ¡reikalaujami teismo. Pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį ir 230 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių ginčo pobÅ«dį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalykÄ ir nurodo Å¡alims, kurias aplinkybes byloje bÅ«tina nustatyti, pareikalauja iÅ¡ jų įrodymų, derindamas Å¡alių teisines pozicijas iÅ¡sprendžia procesinę byloje dalyvaujančių asmenų padėtį (CPK 159, 179, 225 straipsniai ir kt.).

Tokios nuostatos dėl CPK 228, 230 straipsnių aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2007; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).

29. Å ios bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad nuosavybės teisės įgyvendinimas suponuoja nuosavybės teisės apsaugÄ bei tam tikras savininko pareigas. Bendrosios nuosavybės teisės apsaugos poreikis yra gan plačiai pabrėžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis teismas) jurisprudencijoje. Å is teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje (inter alia (be kita ko), jo 1 ir 2 dalyse) yra įtvirtinta nuosavybės neliečiamumas ir apsauga;

įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. AiÅ¡kindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra nurodęs ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, inter alia, reiÅ¡kia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigÄ užtikrinti nuosavybės teisių gynimÄ ir apsaugÄ . Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausiÄ juridinę galiÄ turinčiais teisės aktais – įstatymais (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).

30. CK 4.103 straipsnio 3 dalyje expressis verbis nereglamentuojama, kokį sprendimÄ gali priimti teismas, nagrinėjantis bylÄ dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių padarinių; nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių Å¡alinimo klausimÄ iÅ¡sprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Todėl CK 4.103 straipsnio normos, nustatančios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinius teisinius padarinius, turi bÅ«ti taikomos kartu su vieÅ¡osios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimÄ . TokiÄ praktikÄ Å¡io pobÅ«džio bylose formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013).

31. Taigi, nagrinėjamu atveju Å«kinio pastato statybos teisėtumas turi bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ esmės naujais aspektais (nutarties 24, 26 pastraipos), ir tik po to spręstina dėl statybos civilinių teisinių padarinių (nutarties 28, 29 pastraipos). Pažymėtina, kad nors atsakovė turi teisę kreiptis į teismÄ dėl statybas leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo (Statybos įstatymo 27 str. 24 d.), tačiau nagrinėjamu atveju svarstytina, ar nagrinėjamu atveju atsakovės teises pažeidžia sutikimas, leidimas vykdyti statybos darbus (kurie iÅ¡duoti ne tik ieÅ¡kovui priklausančios Å«kinio pastato dalies, bet ir namo dalies rekonstrukcijai), ar įvykdyta statyba, ir tokiu atveju tikslintini reikalavimai.

Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovai apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepriėmė jokio sprendimo dėl atsakovės nugriautų pastatų, kurių ½ dalis priklauso ieÅ¡kovams, tačiau patys ieÅ¡kovai tokių reikalavimų nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir nebuvo pareiÅ¡kę (CPK 312 str.), todėl svarstytinas ir reikalavimų dėl statybos (ar griovimo) teisėtumo pareiÅ¡kimas ir Å¡iuo aspektu.

32. Analizuodama ir vertindama apeliantų argumentus dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek anksčiau galiojusio (1964 m.) CK 127 straipsnio, tiek dabar galiojančio (2000 m.) CK 4.81 straipsnio normos iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai reglamentuoja tvarkÄ , kuria bendraturčiai naudojasi jiems priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Å iose normose įtvirtinta, kad tarp bendraturčių sudarytas, notariÅ¡kai patvirtintas ir atitinkama tvarka įregistruotas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja nuosavybės teisę į dalį nekilnojamojo turto.

33. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pagal 1992-06-26 notariÅ¡kai patvirtintÄ susitarimÄ (reg. Nr. 2-6274) valdomÄ ginčo žemės sklypÄ ieÅ¡kovo tėvai O. K., A. K. ir atsakovės motina J. R., kuriai atstovavo pati atsakovė O. M., sutarė pirkti lygiomis dalimis po ½ dalį, t. y. A. K. ir O. K. perka 428 kv. m ir J. R. – 428 kv. m. Tačiau 1998-03-01 Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P11/99-1844 ieÅ¡kovo tėvams ir atsakovės motinai buvo parduota faktiÅ¡kai naudojamos žemės sklypo dalys:

J. R. - 4,40 a, A. K. – 2,12 a, O. K. – 2,13 a. Sutartyje nurodyta, kad jos priedas yra sklypo (žemėnaudos) planas su gretimybėmis M1:500. 0,0865 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) , kadastro duomenys nustatyti, Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti bei kadastro žemėlapyje ribos pažymėtos 1998-09-25 G. Č. IÄ® matininko G. Č. atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad toks žemės sklypo planas gali bÅ«ti vertinamas kaip bendraturčių tam tikra valios iÅ¡raiÅ¡ka susitarimu nustatyti naudojimosi sklypu tvarkÄ , kuri faktiÅ¡kai ir buvo realizuota.

34. Nutarties 32 pastraipoje paminėtos teisės normos yra imperatyvios teisės normos, kurios griežtai formuluoja paliepimÄ ir neatleidžia Å¡io paliepimo suprasti kitaip nei numatyta teisės normoje. Nagrinėjamu atveju tokio bendraturčio susitarimo, kaip tai įtvirtinta (1964 m.) CK 127 straipsnyje, tiek dabar galiojančio (2000 m.) CK 4.81 straipsnyje, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nebuvo.

35. Paminėtina ir tai, kad jau iÅ¡nagrinėtoje tarp Å¡alių civilinėje byloje Nr. 2-185-652/2015 dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo, Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartyje yra konstatavęs, kad apeliantės (nagrinėjamu atveju atsakovės) tėvas V. K. R., nors nupirko tik ½ dalį gyvenamojo namo, bet akivaizdu, kad jis naudojosi didesne dalimi namo, tačiau toks faktas negali bÅ«ti pagrindu pakeisti Å¡alių dalį nuosavybės teisėje ir laikyti, kad apeliantė dėl to irgi įgijo teisę naudotis didesne dalimi, nei jai priklauso pagal jos dalį nuosavybės teisėje. Nagrinėjamu atveju Å¡alių turima nuosavybės teise namo dalis bei nustatyta juo naudojimosi tvarka taip pat yra reikÅ¡minga nustatant po namu esančios žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkÄ .

36. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrÄ jÄ dalinę nuosavybės teisę. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikÅ¡mės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); bÅ«tina vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų Å¡alių konfliktinei situacijai Å¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgiant į ginčo Å¡alių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant Å¡alių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo.

Siekdamas Å¡ių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Savininko teisių užtikrinimÄ geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

37. Teismai turi laikytis nuostatos, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi vieno iÅ¡ bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau keičiami jo įsigijimo metu ar vėliau sudaryti Å¡alių valiÄ atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip bÅ«tų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lÅ«kesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).

38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas turi tam tikrų ypatumų. Vienas tokių atvejų – sklypo dalis prie bendrai naudojamų statinių. Bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek bÅ«tina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiÅ¡kai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003). Nagrinėjamu atveju pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ginčo žemės sklype yra 3 Å«kiniai pastatai, kuriuos bendraturčiai nuosavybės teise turi po ½ dalį, todėl Å¡i aplinkybė taip pat reikÅ¡minga nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ .

39. Pastebėtina ir tai, kad servitutu nustatomos teisės į svetimÄ daiktÄ (CK 4.111 straipsnis), todėl bendrosios dalinės nuosavybės atveju teisės naudotis paskirtomis žemės sklypo dalimis įgyvendinimui servitutas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007).

40. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir taip ginčo iÅ¡ esmės nesprendė, todėl atmetęs ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ neatskleidė bylos esmės.

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad praktikoje Å¡alių pateikiami naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos projektai ne visada atitinka visų ginčo Å¡alių interesus. Tokiose bylose formalus Å¡alių pareikÅ¡tų reikalavimų ribų laikymasis reikÅ¡tų jų atmetimÄ net ir tuo atveju, kai galimybė iÅ¡spręsti ginÄÄ egzistuoja iÅ¡ esmės nenukrypstant nuo projektų, kuriais grindžiami Å¡alių reikalavimai. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad tokiais atvejais teismas turi teisę nukrypti nuo Å¡alių pareikÅ¡tų reikalavimų ir nustatyti naudojimosi tvarkÄ , kuri nevisiÅ¡kai atitinka Å¡alių teiktus projektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).

Todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas, nuvykęs į vietos apžiÅ«rÄ , įvertinęs žemės sklypo dydžius, statinių juose iÅ¡sidėstymÄ , iÅ¡sidėstymo intensyvumÄ , atstumus, nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovų ir atsakovės reikalavimai nustatyti žemės sklypų naudojimosi tvarkÄ netenkintini.

42. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatant naudojimosi turtu tvarkÄ dalių adekvatumo taisyklės objektyviai neįmanoma laikytis ir dėl to bendraturčiams paskiriamos naudotis turto dalys, nevisiÅ¡kai atitinkančios idealiÄ sias dalis, gali kilti interesų pusiausvyros problema, kuri sprendžiama, taikant teisingo atlyginimo principÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006). Nurodyti klausimai turi bÅ«ti sprendžiami pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės.

43. Pagal nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir/ar pagrįstumÄ , padarytas faktų vertinimo bei teisės aiÅ¡kinimo (taikymo) klaidas dažniausiai iÅ¡taiso negrÄ Å¾indamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, iÅ¡skyrus atvejus, jei neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kovų, atsakovės reikalavimus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi dėl Å¡ioje nutartyje nurodytų tirtinų aplinkybių bei įrodymų apimčių byla bÅ«tų nagrinėjama iÅ¡ esmės naujais aspektais. Tokia padėtis prieÅ¡tarautų apeliacinės instancijos teismo paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliacijÄ po to, kai bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėja pirmosios instancijos teismas.

Dėl šių priežasčių ieškovų, atsakovės skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

44. Apeliacinės instancijos teismui grÄ Å¾inus bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018 m. gegužės 28 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Žibutė Budžienė Albina Rimdeikaitė Egidijus TamaÅ¡auskas