76cd67e0-eac7-444c-b035-1a75674780b3 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-8496-609/2021 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01159-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 22 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Iksfera“ atstovui advokatui K.

P., atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovui R. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Iksfera“ skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė „Insfera“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja, UAB „Insfera“) kreipėsi į teismÄ su skundu dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2021 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. NUÄ®PBJ 19938 (toliau – ir Nutarimas) panaikinimo.

Be to, praÅ¡o kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktyje ir 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte a papunktyje nustatyto teisinio reguliavimo ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais nuspręsti, kad teisės įdarbinti užsieniečius atėmimas pareiÅ¡kėjai ir esamų pareiÅ¡kėjos darbuotojų užsieniečių turimų leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje panaikinimas neturi bÅ«ti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) asmens padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, galimo prieÅ¡taravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

PareiÅ¡kėja nesutinka su Nutarimu ir jo pagrindu jos atžvilgiu netiesiogiai taikomomis teisinėmis sankcijomis. Skunde nurodo, jog sumokėjusi Nutarimu paskirtÄ baudÄ , atsitiktinai sužinojo, kad dėl Nutarimo visi jos įdarbinti užsieniečiai vairuotojai neteks leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje, t. y. ji nebegalės toliau vykdyti savo pagrindinės veiklos – tarptautinio automobilių pervežimo, turės nutraukti savo veiklÄ bei atleisti likusius darbuotojus. Kelia klausimÄ dėl Ä®statymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto ir 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatų prieÅ¡taravimo Konstitucijai ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.

PareiÅ¡kėja neginčija Nutarime nurodytų faktinių aplinkybių dėl darbo laiko apskaitos, pažymi, kad visi Nutarime nurodyti darbuotojai 2021 m. vasario 16 d. ir 2021 m. kovo 11 d. dirbo ne Lietuvos Respublikoje, o buvo komandiruotėse, kurios truko kelias savaites. Teigia, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir jame reglamentuotas darbo laiko apskaitos režimas iÅ¡ principo yra skirtas reglamentuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje normaliÄ darbo laiko savaitę dirbančių asmenų darbo santykius ir yra sunkiai suderinamas su tarptautinius pervežimus vykdančių įmonių veiklos specifika.

Pažymi, kad tarptautinių pervežimų įmonių darbo specifika yra ta, kad darbuotojai darbo pareigas atlieka įvairiose Å¡alyse ir nei vienos iÅ¡ jų negalima iÅ¡skirti kaip pagrindinės darbo vietos. Tuo tarpu Darbo kodeksas reglamentuoja darbo santykius Lietuvos Respublikoje, kai pagrindinė darbuotojo darbo vieta yra Lietuvoje. Pagal Darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalį darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Cituoja Darbo kodekso 107 straipsnio 4 dalį ir teigia, kad dėl to, jog darbuotojams bÅ«nant komandiruotėje, jie dirbo Å¡ventinėmis dienomis, jie įgijo teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmÄ darbo po komandiruotės dienÄ .

Mano, jog įraÅ¡ai darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje yra skirti tam, kad bÅ«tų užtikrinta darbuotojų teisė į papildomÄ poilsio laikÄ . Pasibaigus komandiruotei, visiems įmonės darbuotojams buvo suteiktas poilsio laikas, kurio trukmė atitiko komandiruotės metu buvusių poilsio Å¡venčių dienų skaičių, todėl Darbo kodekso 107 straipsnio 4 dalyje nustatytos darbuotojų garantijos buvo užtikrintos. PareiÅ¡kėjos vertinimu, pažeidimas, kurio padarymu yra kaltinama pareiÅ¡kėja, nesusijęs su darbuotojų teisių pažeidimu.

Darbuotojų darbo laikas žiniaraščiuose nepažymėtas dėl neatidumo, tai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, tai negali būti vertinama kaip Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas. Cituoja Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2003/88/EB 1 straipsnio 1, 2 dalis. Teigia, kad darbdavio pareiga teisingai užpildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius nėra savitikslė. Teisinga darbo laiko apskaita yra siekiama užtikrinti 2003 m. lapkričio 4 d.

Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 2003/88/EB ir Darbo kodekse numatytas darbuotojo teises ir garantijas bei išvengti nelegalaus darbo. Pažymi, kad visas vairuotojų dirbtas darbo ir poilsio laikas yra fiksuojamas asmeninėje vairuotojo kortelėje, kurios duomenys yra nuskaitomi ir ta informacija vėliau yra perrašoma į darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Mano, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštis yra perteklinis dokumentas (pakartotinis tos pačios informacijos perkėlimas). Teigia, kad Nutarime minimų vairuotojų faktiškai išdirbtas darbo ir poilsio laikas yra užfiksuotas specialia technine įranga, nuskaičius vairuotojų kortelių duomenis ir ši informacija buvo perkelta į Nutarime minimus darbo laiko apskaitos žiniaraščius.

Nebuvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėja neapskaitė darbuotojų darbo laiko ar nurodė vairuotojų darbo laikÄ ne tomis dienomis, kuriomis jie faktiÅ¡kai dirbo. Aplinkybę apie darbuotojų darbo laikÄ 2021 m. vasario 16 d. ir kovo 11 d. atsakovas nustatė iÅ¡ pačios pareiÅ¡kėjos jam pateiktų dokumentų, taigi visas darbuotojų darbo laikas buvo užfiksuotas. Tai, kad darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje nebuvo nurodytos 2021 m. vasario 16 d. ir kovo 11 d. yra techninio pobÅ«džio klaida, kuri neturėjo įtakos darbo laiko apskaitai.

PareiÅ¡kėja teigia, kad Nutarimu paskirta bauda nėra vienintelė jai pritaikyta sankcija už tariamai nedeklaruotÄ darbÄ . Vadovaujantis Ä®statymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatomis, dėl Nutarimo jam yra uždraudžiama įdarbinti užsieniečius, Nutarimo pagrindu panaikinami 35 pareiÅ¡kėjo darbuotojų turimi leidimai dirbti Lietuvos Respublikoje. Kadangi vairuotojai yra pagrindiniai pareiÅ¡kėjos darbuotojai, be kurių automobilių pervežimo veikla yra neįmanoma, 2/3 darbuotojų netektis (35 iÅ¡ 51 vairuotojų) reiÅ¡kia jos vykdomos veiklos pabaigÄ , nes pakeisti esamų darbuotojų nėra galimybės. PareiÅ¡kėja neteks teisės įdarbinti kitų užsieniečius, o norinčių ir galinčių dirbti vairuotojų Lietuvos darbo rinkoje nėra.

Pervilioti lietuvius vairuotojus iš kitų Lietuvos ar užsienio įmonių yra neįmanoma dėl situacijos naujų automobilių gamybos ir pervežimo rinkoje, dėl pandeminės situacijos pasaulyje sutriko naujų automobilių gamybai reikalingų detalių gamyba, todėl naujų automobilių pervežimų paklausa Europoje yra ženkliai sumažėjusi. Konkuruoti dėl lietuvių vežėjų su pelningai dirbančiomis Lietuvos krovinių pervežimo įmonėmis ar užsienio įmonėmis pareiškėja ir kiti šia veikla besiverčiantys asmenys neturi jokių galimybių.

Tokį teisinį reguliavimÄ pareiÅ¡kėja vertina kaip jai taikomÄ ekonominę sankcijÄ , kuri nėra proporcinga padarytam pažeidimui, kuri sukels neadekvačias teisines pasekmes ne tik pareiÅ¡kėjai, bet ir kitiems asmenims, nes pas pareiÅ¡kėjÄ Å¡iuo metu dirbantys 35 užsieniečiai vairuotojai neteks turimų leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje, dėl ko jie ir jų Å¡eimos nariai neteks pragyvenimo Å¡altinio, darbo neteks ir 37 pareiÅ¡kėjo įmonėje dirbantys Lietuvos Respublikos piliečiai.

PareiÅ¡kėja pažymi, kad dėl to Lietuvos Respublikos ir Tauragės rajono savivaldybės biudžetas per metus neteks apie 461 000 EUR iÅ¡ pareiÅ¡kėjo veiklos sumokamų mokesčių ir įmokų. Teigia, kad toks teisinis reguliavimas, kada asmeniui už tikrÄ ar tariamÄ pažeidimÄ Ä¯statyme nustatoma sankcija, kuri nėra tiesiogiai paminėta Nutarime, yra teisės principo non bis in idem, t. y. niekas negali bÅ«ti baudžiamas du kartus už tÄ patį teisės pažeidimÄ , pažeidimas. Å is bendrasis teisės principas yra vienas iÅ¡ pamatinių teisės principų.

Jis įtvirtintas ir Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodoma, kad niekas negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ patį nusikaltimÄ antrÄ kartÄ . Nors Å¡i Konstitucijos nuostata, kaip ir kitose Konstitucijos 31 straipsnio dalyse įtvirtintos teisės normos, yra skirtos teisingumo principų įgyvendinimui baudžiamojoje teisenoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimas), tačiau kaip ne kartÄ oficialios konstitucinės justicijos nuostatose yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje atsispindi teisės principas non bis in idem, reiÅ¡kiantis, kad asmuo negali bÅ«ti baudžiamas antrÄ kartÄ už tÄ patį teisės pažeidimÄ (pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas).

PareiÅ¡kėjos vertinimu, Å¡is konstitucinis principas taikytinas ir kitų teisės pažeidimų atžvilgiu. Sprendžiant klausimÄ , ar konkrečiu atveju yra pažeistas non bis in idem principas, turi bÅ«ti vadovaujamasi kriterijais, iÅ¡dėstytais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011. T. y. ar asmuo buvo baudžiamas, ar asmuo buvo baudžiamas už tÄ patį teisės pažeidimÄ (pažeidimo tapatumas), ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai, ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas).

Pažymėtina, kad nurodyti kriterijai negali bÅ«ti taikomi formaliai: ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Vertinant paminėtus kriterijus, pažymi tai, kad už tariamÄ darbo laiko apskaitos pažeidimÄ Nutarimu pareiÅ¡kėjai paskirta 300 Eur bauda. Už tai, jog pareiÅ¡kėja yra bausta už Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo padarymÄ , nuo dienos, kuriÄ skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, ji vienerius metus negali įdarginti užsieniečių darbuotojų, be to, minėtu teisiniu pagrindu yra panaikinami darbuotojų leidimai dirbti Lietuvos Respublikoje.

PareiÅ¡kėja teisės įdarbinti užsieniečius atėmimÄ vertina kaip ekonominio pobÅ«džio sankcijÄ , kuri, atsižvelgiant į konkretaus tarptautinio krovinių pervežimo sektoriaus situacijÄ ir bÅ«klę, yra bÅ«tina Å¡ios veiklos vykdymo sÄ lyga. PareiÅ¡kėjos vertinimu, tai reiÅ¡kia, kad už tÄ patį pažeidimÄ pareiÅ¡kėjas yra baudžiamas du kartus. PareiÅ¡kėja pažymi, kad taikant ginčijamÄ teisinį reguliavimÄ , remiantis Nutarimu, bus priimtas formalus sprendimas panaikinti 35 pareiÅ¡kėjos darbuotojams iÅ¡duotus leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje ir metus laiko pareiÅ¡kėjai nebus leidžiama įdarbinti užsieniečių darbuotojų.

Tokio sprendimo pareiÅ¡kėja net neturės teisės skųsti, nes jie bus adresuoti ne pareiÅ¡kėjai, o esamiems ar potencialiems jos darbuotojams. Jeigu į teismÄ su skundais dėl leidimų panaikinimo kreipsis pareiÅ¡kėjos darbuotojai, taikydamas ginčijamÄ teisinį reguliavimÄ , teismas gali priimti tik formalų sprendimÄ , kuriuo remiantis konstatuos Ä®statymo dėl užsieniečių teisinės padėties 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte a papunktyje minimos sÄ lygos egzistavimÄ ir skundus atmes, pademonstruodamas tik teisingumo vykdymo regimybę.

PareiÅ¡kėjos vertinimu, toks teisinis reguliavimas nesuteikia teismui teisės atsižvelgti į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais nuspręsti, kad pagrindas naikinti leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje ir nesuteikti naujų leidimų neturi bÅ«ti taikomas, nes tai bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) sprendimas pareiÅ¡kėjo padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas.

PareiÅ¡kėja teigia, kad iÅ¡ Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos kyla pareiga teisingai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus, pažymi, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo teisme priėmimas, bet teisingo sprendimo priėmimas. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumÄ , už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Pažymi, jog iÅ¡ Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad nagrinėdamas bylÄ dėl darbo laiko apskaitos, su kurios rezultatu siejamas sprendimų, reglamentuotų Ä®statymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktyje ir 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte a papunktyje, priėmimas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas turėtų galimybę priimti ne formalų sprendimÄ , o tokį, pagal kurį įstatymo nustatyta priemonė (pareiÅ¡kėjui ir jo darbuotojams taikomos teisinės pasekmės) bÅ«tų proporcingos (adekvačios) padarytam pažeidimui bei atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas kitų asmenų teises ir iÅ¡laikyti teisingÄ visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrÄ .

Mano, kad Ä®statymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktyje ir 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte a papunktyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas, nagrinėjantis bylÄ dėl darbo laiko apskaitos pažeidimo ir dėl leidimo panaikinimo, negali priimti kitokio sprendimo, kaip tik sprendimÄ dėl nustatytų sankcijų taikymo, tokiu bÅ«du sudaromos prielaidos atsirasti tokioms teisinėms situacijoms, kai teismo galimybės vykdyti teisingumÄ yra apribotos.

PareiÅ¡kėjos vertinimu, tai nedera su Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi, neatitinka konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. IÅ¡ Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų, įstatymų leidėjui reguliuojant santykius, susijusius su asmenų teisių įgyvendinimu ir teisėtų lÅ«kesčių apsauga, kyla pareiga nustatyti kriterijus arba (ir) atvejus, kuriems esant teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėtų priimti teisingÄ sprendimÄ ir Å¡itaip įvykdyti teisingumÄ .

PareiÅ¡kėjos vertinimu, Ä®statymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktyje ir 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte a papunktyje nustatytas teisinis reguliavimas prieÅ¡tarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas skundÄ praÅ¡o patenkinti visiÅ¡kai skunde ir teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu. Atsakovė atsiliepime į skundÄ nurodė, kad atlikus tyrimÄ dėl galimai nedeklaruoto darbo UAB „Iksfera“ bei įvertinus surinktus duomenis, pareiÅ¡kėjai 2021 m. birželio 22 d. buvo suraÅ¡ytas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas. 2021 m. birželio 29 d. buvo iÅ¡nagrinėta teisės pažeidimo byla bei priimtas Nutarimas, kuriuo už Užimtumo įstatymo 58 str. 1 d. 2 p. dispozicijoje numatyto teisės pažeidimo padarymÄ pareiÅ¡kėjai paskirta 300 eurų bauda.

Iš pareiškėjos pateiktų ir tikrinimui pasirinktinai atrinktų darbuotojų dokumentų (vairuotojų kortelių duomenų), kurie buvo pateikti papildomai programiniam sutikrinimui, gautų duomenų atlikto patikrinimo, šiuos duomenis sulyginus su pareiškėjos pateiktais (patvirtintais) darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, buvo nustatyta, kad įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nenurodytas darbuotojų faktiškai dirbtas laikas. Iš nuskaitytų vairuotojo tachografų/ asmeninių kortelių duomenų buvo nustatyta, kad šeši įmonės darbuotojai dirbo šventinėmis dienomis, t. y. 2021 m. vasario 16 d. ir 2021 m. kovo 11 d., tačiau jų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo pažymėtas (minėtos dienos pažymėtos „S“ sutartiniu žymėjimu) ir neapskaitytas šių darbuotojų faktiškai dirbtas darbo laikas švenčių dienomis.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įmonės darbuotojai R. B. 2021 m. vasario 16 d. dirbo 8.55 val., 2021 m. kovo 11 d. – 9.19 val., R. B. 2021 m. vasario 16 d. dirbo 10.56 val., 2021 m. kovo 11 d. – 9.30 val., Y. N. 2021 m. vasario 16 d. dirbo 10.12 val., L. R. 2021 m. vasario 16 d. dirbo 10.18val., 2021 m. kovo 11 d. dirbo 1.10 val., O. S. 2021 m. kovo 11 d. dirbo 8.30 val., V. S. 2021 m. vasario 16 d. dirbo 2.21 val., 2021 m. kovo 11 d. – 5.04 val. ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nebuvo pažymėtas ir apskaitytas šių darbuotojų darbas švenčių dienomis.

Pažymi, kad Darbo kodekso 120 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta prievolė darbdaviui į darbo laiko apskaitÄ privalo įtraukti darbuotojo faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ Å¡venčių dienomis. Darbdavio prievolė vykdyti darbo laiko apskaitos dokumentuose žymėjimÄ , įtvirtinta Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje. Prievolė į darbo laiko apskaitÄ Ä¯traukti darbuotojo faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ Å¡venčių dienomis turi bÅ«ti įvykdyta iki darbo dienos darbovietėje pabaigos. Atsakovė nesutinka su skundo teiginiu, kad minėti pareiÅ¡kėjos darbuotojai nurodytu laikotarpiu buvo komandiruotėje, darbo funkcijas atliko ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, nesutinka su siÅ«lymu nustatytus pažeidimus vertinti kaip atidumo klaidas.

Atkreipiamas dėmesys, kad aptariamu atveju buvo visiÅ¡kai neapskaitytas ir neparodytas nurodytų darbuotojų faktiÅ¡kai dirbtas darbo laikas Å¡venčių dienomis, Å¡iems darbuotojams nebuvo apskaitytas darbo užmokestis, kas buvo nustatyta iÅ¡ tikrintojams pateiktų darbo užmokesčio žiniaraščių. Pažymima, kad priimant NutarimÄ , vadovaujantis Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalies 1 punktu pareiÅ¡kėja buvo įpareigota 2021 m. vasario - kovo mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėti darbuotojų faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ bei Å¡iems darbuotojams sumokėti atlyginimÄ už darbÄ .

Apie tai, kad tikrinimo metu nustatyti pažeidimai bÅ«tų iÅ¡taisyti, duomenų nėra. Atsakovas sutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiu, kad atitinkamas darbo laiko apskaitos žiniaraščio įraÅ¡as yra skirtas tam, kad bÅ«tų įrodymas, kad yra užtikrinamos darbuotojų teisės. Atlikto tyrimo metu buvo konstatuota, kad Å¡i teisė pareiÅ¡kėjos darbuotojams nebuvo užtikrinta. Atkreipiamas dėmesys, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjos gavus pasirinktinai nurodytų darbuotojų vairuotojų kortelių skaitmeninius duomenis ir įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščių kopijas, VDI Klaipėdos skyrius Å¡ių duomenų sulyginimui, dėl vairuotojų kortelių skaitmeninių duomenų nuskaitymo kreipėsi į kitÄ kontroliuojančiÄ institucijÄ â€“ Lietuvos transporto saugos administracijos PriežiÅ«ros departamentÄ , nes tam buvo reikalinga speciali įranga, kurios tikrinimo metu Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius neturėjo ir savo apskaitos veikloje nenaudojo pati pareiÅ¡kėja.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime į skundÄ ir teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nutarimu Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta sankcija pareiÅ¡kėjai buvo paskirta už tai, kad bÅ«dama darbdaviu neužtikrino, kad 2021 m. vasario, kovo mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose bÅ«tų pažymėtas darbuotojų dirbtas laikas Å¡venčių dienomis, t. y. , R.

B. 2021 m. vasario 16 d. dirbo 8.55 val., 2021 m. kovo 11 d. – 9.19 val., R. B. 2021 m. vasario 16 d. dirbo 10.56 val., 2021 m. kovo 11 d. – 9.30 val., Y. N. 2021 m. vasario 16 d. dirbo 10.12 val., L. R. 2021 m. vasario 16 d. dirbo 10.18val., 2021 m. kovo 11 d. dirbo 1.10 val., O. S. 2021 m. kovo 11 d. dirbo 8.30 val., V. S. 2021 m. vasario 16 d. dirbo 2.21 val., 2021 m. kovo 11 d. – 5.04 val., tačiau šis darbas švenčių dienomis nebuvo pažymėtas įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta:

1) darbuotojo dirbti viršvalandžiai;

2) darbuotojo darbo laikas Å¡venčių dienÄ , poilsio dienÄ , jeigu jis nenustatytas pagal grafikÄ ;

3) darbuotojo darbo laikas naktį. Darbo kodekso 120 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitÄ , iÅ¡skyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitÄ darbuotojo faktiÅ¡kai dirbtus:

1) viršvalandžius;

2) darbo laikÄ Å¡venčių dienÄ ;

3) darbo laikÄ poilsio dienÄ , jeigu jis nenustatytas pagal grafikÄ ;

4) darbo laikÄ naktį;

5) darbo laikÄ pagal susitarimÄ dėl papildomo darbo. Pagal Darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalį, darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali bÅ«ti pildomi ir saugomi elektroniniu bÅ«du. Pagal Å¡io straipsnio 4 dalį, jeigu darbuotojas savo nuožiÅ«ra tvarko visÄ savo darbo laikÄ ar jo dalį ar privalo pats tvarkyti savo dirbto darbo laiko apskaitÄ , darbdavys gali nustatyti tokio darbo laiko apskaitos taisykles. Pagal Å¡io straipsnio 5 dalį, darbuotojas turi teisę susipažinti su savo darbo laiko apskaita ir reikalauti neatlygintinai gauti darbo laiko apskaitos žiniaraščio iÅ¡raÅ¡Ä .

Darbo kodekso 121 straipsnis numato, kad transporto, pašto, žemės ūkio, energetikos įmonėse, gydymo ir socialinės globos įstaigose, taip pat jūrų ir upių laivyboje ir kitose ekonominės veiklos srityse maksimaliojo darbo laiko reikalavimai ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai, darbo laiko režimo ir darbo apskaitos taisyklės gali skirtis nuo šio kodekso nustatytų normų. Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumus šiose veiklos srityse nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar kolektyvinės sutartys.

Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 534, 18 punkte nurodyta, kad: „Kelių transporto priemonių, išskyrus tas, kurioms netaikomas reglamentas (EB) Nr. 561/2006, vairuotojų darbo laiko apskaitai turi būti naudojama viena iš šių priemonių: 18.1. registravimo įranga - tachografai; 18.2. eismo tvarkaraščiai, sudaryti vadovaujantis reglamento (EB) Nr. 561/2006 16 straipsniu, ir vairuotojo darbo (pamainų) grafikas (jeigu keleiviai vežami reguliariais reisais Lietuvos Respublikos teritorijoje ir autobusuose neįrengti tachografai); 18.3. identifikavimo kortelės, naudojamos darbo ir poilsio laiko apskaitai skaitmeniniuose tachografuose, išduodamos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko nustatyta tvarka“.

Kadangi bÅ«tent darbdavys privalo imtis priemonių, siekiant užtikrinti veiksmingos darbuotojų darbo laiko stebėsenos ir kontrolės mechanizmÄ , atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , pildydama darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pareiÅ¡kėja privalėjo vadovautis techninių priemonių (tachografų ir/ar identifikavimo kortelių) duomenimis ir tokiu bÅ«du žymėti faktiÅ¡kai darbuotojų dirbtus virÅ¡valandžius. Pagal Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 2 dalį prievolę apskaityti Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų darbuotojo darbo funkcijų atlikimÄ darbdavys privalo įvykdyti iki kitos darbo dienos darbovietėje pabaigos.

Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalis numato, kad Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys padarė Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ :

1) įpareigoja darbdavį atkurti iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, dėl kurių buvo konstatuotas nedeklaruotas darbas;

2) skiria baudÄ darbdaviui nuo 200 iki 600 eurų. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimÄ per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudÄ darbdaviui nuo 600 Eur iki 1200 Eur. Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 5 dalis numato, kad Å¡io straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksÄ . SistemiÅ¡kai vertinant teisės normas, įtvirtintas Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 ir 5 dalyse, darytina iÅ¡vada, jog Užimtumo 58 straipsnio 5 dalies nuostatos netaikytinos tik tuo atveju, jeigu administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksÄ traukiamas darbdaviu esantis fizinis asmuo.

Užimtumo įstatymo 58 straipsnyje numatytos baudos Å«kio subjektams, padariusiems darbo teisės pažeidimus, dėl savo turinio ir prigimties, siekiamų tikslų ir paskirties gali bÅ«ti prilygintos vadinamai ekonominių sankcijų kategorijai. Tokia ekonominė sankcija Å«kio subjektui skiriama už Užimtumo įstatyme nurodytus pažeidimus, ja sudaromos prielaidos inter alia daryti neigiamÄ poveikį Å«kio subjektų, traukiamų teisinėn atsakomybėn, ekonominei padėčiai ir Å¡itaip (be kitų bÅ«dų) užtikrinti, kad Å«kio subjektai laikytųsi Užimtumo įstatyme nustatytų reikalavimų.

Teisės teorijoje teisės pažeidimo sudėtis apibÅ«dinama kaip tipiÅ¡kiausių ir esminių, objektyvių ir subjektyvių veikos požymių sistema, kuri apibÅ«dina konkrečiÄ veikÄ kaip pavojingÄ visuomenei ir prieÅ¡ingÄ teisei. BÅ«tent su Å¡iais požymiais teisės teorija ir galiojanti teisė dažniausiai sieja patį teisės pažeidimo faktÄ . Å ie požymiai laikomi pakankamais, kad jais pasižyminčios veikos subjektÄ galima bÅ«tų patraukti teisinėn atsakomybėn. Taigi nesant nustatytų visų bÅ«tinųjų požymių sistemos elementų, teisė atsakomybė negalima (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-134-492/2017). Nors pareiškėja teigia, jog Nutarimas yra neteisėtas, Nutarime nurodytų faktinių aplinkybių neginčija, pažymi, kad tikrintų įmonės darbuotojų faktiškai dirbtas laikas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėtas dėl neatidumo ir teigia, jog tai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Kadangi nepaneigta, jog Nutarime nurodyti pareiškėjos darbuotojai 2021 m. vasario 16 d. ir 2021 m. kovo 11 d. faktiškai dirbo, tačiau jų darbo laikas švenčių dienomis Darbo kodekso nustatyta tvarka nebuvo pažymėtas darbo laiko apskaitos dokumentuose, Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo padarymo faktas laikytinas įrodytu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinis principas non bis in idem (negalima dukart bausti už tÄ patį teisės pažeidimÄ ) savaime nepaneigia galimybės už tÄ patį pažeidimÄ taikyti asmeniui ne vienÄ sankcijÄ ; sprendžiant, ar už tÄ patį teisės pažeidimÄ Ä¯statymu nustačius ne vienÄ sankcijÄ nėra pažeidžiamas konstitucinis dvigubo baudimo draudimo principas, reikia įvertinti teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobÅ«dį, tai pat visuomeniÅ¡kai reikÅ¡mingus tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas.

Kadangi pareiÅ¡kėja nėra fizinis asmuo, jos atžvilgiu Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 5 dalies nuostatos nebuvo taikomos, todėl Nutarimu konstitucinis principas non bis in idem nebuvo pažeistas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad toks reguliavimas, kuriuo nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobÅ«dį jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad vienos rÅ«Å¡ies sankcija Å«kio subjektui už įstatyme nurodytus pažeidimus neturi bÅ«ti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, neatitiktų Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybes principų.

Tačiau netaikyti tokios sankcijos, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008). IÅ¡ Nutarimo turinio matyti, jog skiriant nuobaudÄ (finansinę sankcijÄ ) pareiÅ¡kėjai, buvo įvertintos visos aplinkybės ir pareiÅ¡kėjai paskirta beveik minimali nuobauda. Ä®vertinus tai, jog paskirta ekonominio poveikio priemonė yra adekvati padarytam pažeidimui, paskirta įvertinus visas aplinkybes, Nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.

PareiÅ¡kėja siekia Nutarimo, kuriuo jai konstatuotas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas, skirta bauda ir įpareigojimas atlikti veiksmus, panaikinimo. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiÅ¡kėjos pozicija, kad Å¡iuo Nutarimu jai buvo pritaikytos kelios sankcijos už tÄ patį pažeidimÄ , apie kurias nebuvo nurodoma Nutarime. Kaip minėta, Nutarimas yra suraÅ¡ytas dėl Užimtumo įstatymo pažeidimo. Kadangi teisės aktuose neįtvirtinta, kad Nutarime turėjo bÅ«ti nurodoma Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio, reglamentuojančio atsisakymo iÅ¡duoti ar pakeisti užsieniečiui leidimÄ gyventi pagrindus, nuostatos (Å¡io įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a) papunkčio nuostata, kad iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal Å¡io įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktÄ , ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kuriÄ užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimÄ dirbti nelegalų darbÄ ar už leidimÄ dirbti nelegaliai trečiųjų Å¡alių piliečiams ir nuo dienos, kuriÄ skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų Å¡alių piliečių darbo), praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį teismÄ dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktyje ir 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte a papunktyje nustatyto teisinio reguliavimo ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais nuspręsti, kad teisės įdarbinti užsieniečius atėmimas pareiÅ¡kėjai ir esamų pareiÅ¡kėjos darbuotojų užsieniečių turimų leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje panaikinimas neturi bÅ«ti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) asmens padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, galimo prieÅ¡taravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams netenkintinas.

Skundas netenkintas, pareiÅ¡kėja neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , todėl praÅ¡ymas iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos UAB „Iksfera“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėjos Laimutė Jokubauskaitė Eglė Kiaurakytė Aušrelė Mažrimienė