76cd0e31-5a3f-42d2-9dc1-487cacffb233 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-148-577/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11140-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 2.2.2.3.1.10; 2.6.1.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 30 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės M. S. ieÅ¡kinį atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl įpareigojimo atnaujinti elektros energijos tiekimÄ , trečiasis asmuo A. B.. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ , prašė įpareigoti atsakovÄ AB „Elektros energijos operatorius“ atnaujinti elektros energijos tiekimÄ Ä¯ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kitÄ dienÄ po teismo sprendimo įsiteisėjimo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas anksčiau priklausė jau nuosavybės teise, tačiau 2004-01-27 pirkimo-pardavimo sutartimi ieÅ¡kovė butÄ pardavė V. K.; pirkimo-pardavimo sutarties 9 punktu Å¡alys susitarė, kad pardavėjai M. S. yra paliekama teisė naudotis butu iki gyvos galvos, taip pat teisė deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ bute. 2016-01-07 butas buvo parduotas trečiajam asmeniui A. B.. Atsakovas naujojo savininko praÅ¡ymu kovo mėnesį atjungė elektros energijos tiekimÄ .

IeÅ¡kovės tvirtinimu, atsakovas, nutraukęs elektros energijos tiekimÄ , pažeidė su ieÅ¡kove sudarytÄ elektros energijos tiekimo sutartį, kuri nėra nutraukta, ieÅ¡kovė už suvartotÄ elektros energijÄ su atsakovu atsiskaitydavo. Atsakovui atjungus elektros energijos tiekimÄ , ieÅ¡kovė negali naudotis buitiniais elektros prietaisais ir gyvena be Å¡viesos. Prašė ieÅ¡kinį tenkinti.2. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko; nurodė, kad 2004-01-27 pirkimo-pardavimo sutartimi butÄ nusipirko V. K.. Å ios sutarties 9 punktu Å¡alys susitarė, jog ieÅ¡kovei paliekama teisė naudotis butu iki gyvos galvos.

VÄ® Registrų centro duomenimis 2016-01-07 V. K. butÄ pardavė. Vėliau dar kelis kartus keitėsi buto savininkai. 2004-01-27 pirkimo-pardavimo sutarties 9 punktas yra privalomas Å¡ios sutarties Å¡alims. Tretiesiems asmenims Å¡i sÄ lyga gali bÅ«ti privaloma tik tokiu atveju, jeigu ji tinkamai iÅ¡vieÅ¡inta. TÄ patį nurodė ir VÄ® Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčo nagrinėjimo komisija 2016-02-22 sprendime, iÅ¡nagrinėjusi M. S. skundÄ . Komisija pažymėjo, kad 2004-01-27 sutartimi prisiimti įsipareigojimai galiojo sutarties Å¡alims, t. y.

M. S. ir V. K.. Minėtam savininkui 2016-01-07 perleidus nuosavybės teises į butÄ , naujajam savininkui 2004-01-27 sutartyje (jos 9 punkte) numatyti įsipareigojimai neperėjo, kadangi jie nebuvo registruoti VÄ® Registrų centre. 3.Trečiasis asmuo A. B. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė atmesti ieÅ¡kinį. Nurodė, kad VÄ® Registrų centro duomenimis trečiasis asmuo įsigijo butÄ , kuriam nebuvo taikomi jokie apribojimai, neįregistruotos jokios trečiųjų asmenų teisės, tame tarpe ir ieÅ¡kovės. 2004-01-27 pirkimo-pardavimo sutartyje nėra apribojimų šį turtÄ perleisti tretiesiems asmenims.

Ieškovė M. S. nuolatos gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl ieškovės teiginiai apie pažeidžiamas teises yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.             Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. 4.1.             Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis juridinis faktas apie ieškovės teisę naudotis butu po 2004-01-27 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo registre nėra išviešintas; byloje nėra įrodymų, kad naujam buto savininkui A.

B. perkant butÄ buvo žinoma apie ieÅ¡kovės teisę naudotis butu. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, konstatavo, jog trečiasis asmuo A. B. yra sÄ Å¾iningas buto įgijėjas ir savininkas, todėl kaip tokio daikto savininkas turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nutrauktas elektros energijos tiekimas į jam priklausantį butÄ , o atsakovas, gavęs savininko praÅ¡ymÄ nutraukti elektros energijos tiekimÄ , pagrįstai ir teisėtai nutraukė jos tiekimÄ (CK 1.5, 4.93, 4.98, 6.189, 6.383, 6.384 str., 6.393 str. 3 d., 6.400 str.).4.2.

Taip pat pirmos instancijos teismas nurodė, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens susiklostė panaudos santykiai, ar kitais teisėtais pagrindais ieÅ¡kovė turi teisę naudotis butu; todėl sprendė, kad atsakovas pagrįstai be savininko sutikimo atsisako atnaujinti elektros energijos tiekimÄ , o ieÅ¡kovės reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas. III.             Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 5.

             IeÅ¡kovė M. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimÄ , ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Pasak apeliantės, nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad ji teisėtais pagrindais turi teisę naudotis butu; anot apeliantės, Å¡i teisė jai nustatyta 2004-01-27 pirkimo-pardavimo sutarties 9 punktu bei įsiteisėjusiais teismų sprendimais bylose su V.

K. – buvusiu buto savininku (Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimai: 2012 m. kovo 27 d. civilinėje byloje Nr.2-2522-866/2012, 2015 m. gruodžio 1 d. civilinėje byloje Nr.el-2-24022- 734/20145, 2015 m. birželio 4 d. civilinėje byloje Nr.2-7096-833/2015). A. B. į teismÄ dėl apeliantės teisės gyventi bute iki gyvos galvos bei deklaruoti gyvenamÄ jÄ vietÄ nutraukimo ir jos iÅ¡keldinimo nesikreipė, todėl ji turi teisę gyventi bute (duomenys neskelbtini), iki gyvos galvos.5.2. 2004-01-27 buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo įregistruota vieÅ¡ajame registre; tokiu bÅ«du įregistruotas vieÅ¡ajame registre ir minėtos sutarties 9 punktas, kuriame nustatyta apeliantės teisė gyventi bute iki gyvos galvos, todėl teismas be pagrindo nurodė, jog Å¡is faktas nebuvo iÅ¡vieÅ¡intas.

Minėta sutartis įregistruota in corpore, vadinasi įregistruotas juridinis faktas, kad jai paliekama teisė naudotis minėtu butu.5.3. Teismas nepagrįstai nurodė, jog nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens susiklostė panaudos teisiniai santykiai; ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai naudojasi butu, mokėjo ir moka komunalinius mokesčius, tai patvirtina minėti teismo sprendimai, atsiskaitymo už butÄ knygelės, laiptinės, kurioje yra butas, gyventojų raÅ¡tas. Buvę buto savininkai mėgino apeliantę iÅ¡kraustyti iÅ¡ jiems nuosavybės teise priklausančio buto, mėgino atjungti elektros tiekimÄ minėtam butui, tačiau Vilniaus miesto apylinkės 2015 m. birželio 4 d. sprendimu teismas jų ieÅ¡kinį atsakovui AB „LESTO“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė, nustatė, kad apeliantė turi teisę iki gyvos galvos naudotis butu.

Teismas dėl Å¡ių aplinkybių nepasisakė. 5.4. 2004 m. sausio 27 d. buto pirkimo-pardavimo sutartis su panaudos elementu buvo įregistruota vieÅ¡ajame registre. LR CK 6.643 str. 1 d. nustatyta, kad panaudos davėjas turi teisę daiktÄ parduoti ar perduoti jį neatlygintinai naudotis trečiajam asmeniui. Tokiu atveju naujam daikto savininkui ar naudotojui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytÄ panaudos sutartį, jeigu registruotina panaudos sutartis buvo įstatymo nustatyta tvarka įregistruota vieÅ¡ajame registre arba apie jÄ naujasis savininkas ir naudotojas sutarties sudarymo metu žinojo ar turėjo žinoti.

Naujam savininkui turėjo bÅ«ti žinoma, kad ankstesne sutartimi yra įregistruota panaudos teisė, nes butÄ pirko iÅ¡ advokato R. R., kuris eilę metų atstovavo buvusiam savininkui V. K., o dabar atstovauja A. B. byloje Vilniaus apygardos administraciniame teisme dėl apeliantės gyvenamosios vietos deklaravimo ginčo bute panaikinimo. Be to, A. B., prieÅ¡ įsigydamas butÄ , turėjo pasitikrinti gyventojų registre apie asmenis, deklaravusius savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tuo tarpu tuo metu nebuvo iÅ¡nagrinėta apeliacine tvarka byla pagal V.

K. ieÅ¡kinį AB „LESTO“ dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo minėtam butui. Mano, kad teismas turėjo taikyti LR CK 6.643 str. 1 d. nuostatas, tačiau jų netaikė. 5.5. Skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pridėjo įrodymus; nurodė, kad anksčiau jie nebuvo pateikti, nes nemanė, kad teismas suabejojo apeliantės teise gyventi bute, tuo labiau, kad jos neginčijo A. B..5.6. Teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovÄ AB „Energijos skirstymo operatorius“ atnaujinti elektros energijos tiekimÄ butui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Teismas nurodė, kad Å¡iuo butu apeliantė naudojasi, nori gyventi oriai. Tokiu bÅ«du apeliantė turėjo ir turi teisėtų lÅ«kesčių, kad Å¡ios jos teisės niekas neginčijo, neginčija ir neginčys ateityje.5.7. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančių aplinkybių, jog su apeliante 1994 m. gruodžio 19 d. buvo sudaryta elektros energijos tiekimo sutartis minėtam butui, kuri yra nenutraukta ir galiojanti. Ankstesnis savininkas V. K. mėgino jÄ nutraukti, tačiau AB „LESTO“ atsisakė tai daryti.5.8.

LR CK 6.189 str. nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai. 1994 m. gruodžio 19 d. sutartis neterminuota. Nutraukęs elektros energijos tiekimÄ , atsakovas pažeidė sutarties sÄ lygÄ tiekti elektros energijÄ apeliantės naudojamam butui bei elektros energijos naudojimo ir tiekimo taisykles, patvirtintas LR Energetikos ministro 2013 m. gruodžio 4 d.

įsakymu Nr. 1-231. Pasak apeliantės, ji turi teisę reikalauti, kad atsakovas atnaujintų elektros energijos tiekimÄ (LR CK 6.213 str., 6.383 str.).5.9. Teismas be pagrindo priteisė iÅ¡ apeliantės trečiojo asmens turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai, nes galiojantis LR CPK to nenumato, trečiasis asmuo A. B. savarankiÅ¡kų reikalavimų nereiÅ¡kė.

6.              Atsakovas atsiliepime praÅ¡o atmesti apeliantės apeliacinį skundÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:6.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad minėta 2004-01-27 buto pirkimo – pardavimo sutarties 9 p. sÄ lyga, kuria apeliantei buvo nustatyta teisė naudotis butu iki gyvos galvos, jos teisė deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ginčo bute, galiojo tik sutarties Å¡alių atžvilgiu, t.y. M. S. ir V. K.; kadangi minėta sutarties sÄ lyga nebuvo iÅ¡vieÅ¡inta Nekilnojamojo turto registre, ji niekaip nesaisto naujo buto savininko.6.2.

Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. B. yra sÄ Å¾iningas buto įgijėjas ir turi teisę disponuoti savo turtu; o tai, jog ieÅ¡kovė patenka į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nereiÅ¡kia, kad tarp jos ir buto savininko susiklostė panaudos santykiai ar ieÅ¡kovė kitais teisėtais pagrindais turi teisę naudotis butu.6.3. Atmestini ieÅ¡kovės argumentai, jog trečiasis asmuo įgijęs butÄ jame negyveno ir neginčijo jos teisės gyventi bute. Pažymi, jog vien dėl to, kad savininkas nesinaudoja savo turtu, nereiÅ¡kia, jog jis praranda savo turimas teises ar kažkas įgyja teisę naudotis savininko turtu.6.4.

Pasak atsakovo, atsakovas privalėjo įvykdyti buto savininko praÅ¡ymÄ nutraukti elektros energijos tiekimÄ Ä¯ jam priklausantį butÄ ir neturi jokio pagrindo abejoti buto savininko teise disponuoti jam priklausančiu turtu.7.              Trečiasis asmuo A. B. atsiliepime praÅ¡o apeliantės apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamÄ pirmos instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:7.1. Apeliantė pateikė prie apeliacinio skundo naujus įrodymus, taip pat nurodo naujus argumentus, kuriais nesirėmė bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme; motyvuotai neapaiÅ¡kino, kodėl jų nepateikė anksčiau, nors tokia galimybę turėjo.

Todėl praÅ¡o naujais įrodymais nesivadovauti.7.2. PrieÅ¡ingai nei teigė apeliantė, trečiajam asmeniui nebuvo žinoma apie jos teisę naudotis butu; perkant butÄ jis susipažino su Nekilnojamojo turto registro duomenimis, tačiau jokių trečiųjų asmenų teisių: nuomos, panaudos ar uzufrukto, įregistruota nebuvo. Todėl 2004-01-27 pirkimo-pradavimo sutartis ir joje nustatytos sÄ lygos niekaip neįpareigoja trečiojo asmens.7.3. Trečiasis asmuo niekada nebuvo sudaręs jokių sutarčių su ieÅ¡kove; vien tai, kad pirkimo- pardavimo sutartis buvo įregistruota registre, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad faktas apie galimÄ panaudÄ buvo tinkamai iÅ¡vieÅ¡intas bet kokiam trečiajam asmeniui; pagal CK 6.643 str. 1 d. nuostatas naujam daikto savininkui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytÄ panaudos sutartį, jeigu registruotina panaudos sutartis buvo įstatymu nustatyta tvarka įregistruota vieÅ¡ame registre arba apie jÄ naujasis savininkas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti.

Apeliantė tokių įrodymų nepateikė. 7.4. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas 2016-04-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1344-258/2016 nustatė, kad M. S. gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena. Mano, kad ieÅ¡kovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, praÅ¡o jai skirti baudÄ . Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8.              Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.

įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo 9.             IeÅ¡kovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-04 sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-7096-833/2015, 2016-04-07 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raÅ¡tÄ , Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-27 sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-2552-866/2012, 2015-10-06 patikslintÄ ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ , Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-01 sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. el 2-24022-734/2015, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-06-13 nutartį, kuriuos praÅ¡o priimti (prijungti prie bylos).10.             Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

BÅ«tinumas pateikti naujus įrodymus siejamas su visapusiÅ¡ku bylos dalykÄ sudarančių aplinkybių iÅ¡tyrimu, bet ne ginčo Å¡alių santykių visų aspektų detaliu tyrinėjimu (CPK180 str.). IeÅ¡kovė praÅ¡ymÄ dėl naujų įrodymų priėmimo iÅ¡ esmės motyvavo tuo, kad Å¡ių įrodymų pateikimo poreikis atsirado teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ , nes nemanė, kad teismas suabejos jos teise gyventi bute.11. Teisėjų kolegija, įvertinusi naujų įrodymų pateikimo galimybes bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip pat atsižvelgusi į nagrinėjamoje byloje padarytas iÅ¡vadas sprendžia, kad Å¡ių įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teismui yra nesavalaikis bei neturi įtakos skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų pagrįstumui bei jų faktiniam ir teisiniam įvertinimui apeliacinės instancijos teisme, todėl juos atsisakoma priimti ir jie grÄ Å¾inami apeliantei (CPK 323, 314 straipsniai).12.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė M. S. jai nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 2004-01-27 pirkimo-pardavimo sutartimi perleido V. K.; sutarties 9 p. Å¡alys sulygo, kad pardavėjai M. S. yra paliekama teisė naudotis butu iki gyvos galvos, taip pat teisė deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Å¡iame bute (b.l. 21-23). Sutarties 9 p. nekilnojamojo daikto suvaržymai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nebuvo. 1994-12-19 ieÅ¡kovė ir Vilniaus elektros energijos tinklai sudarė elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartį, kuria elektros energijos tiekėjas įsipareigojo tiekti elektros energijÄ butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).

VÄ® Registrų centro duomenimis 2016-01-07 V. K. butÄ pardavė, vėliau butas buvo perleistas kitiems asmenims, o nuo 2016-03-03 butas įregistruotas trečiojo asmens A. B. vardu. 2016-02-29 atsakovas buto savininko praÅ¡ymu minėtam butui nutraukė elektros energijos tiekimÄ (b. l. 13, 14). Trečiasis asmuo A. B. ir atsakovas 2016-04-25 sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartį Nr. 12244472-51112/267442, kuria atsakovas įsipareigojo tiekti elektros energijÄ butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (b. l. 37).

13.              IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama įpareigoti atsakovÄ AB „Elektros energijos operatorius“ atnaujinti elektros energijos tiekimÄ Ä¯ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kitÄ dienÄ po teismo sprendimo įsiteisėjimo; nurodė, kad atsakovas, nutraukęs elektros energijos tiekimÄ , pažeidė su ieÅ¡kove sudarytÄ elektros energijos tiekimo sutartį, kuri nėra nutraukta, ieÅ¡kovė už suvartotÄ elektros energijÄ su atsakovu atsiskaitydavo. Atsakovui atjungus elektros energijos tiekimÄ , ieÅ¡kovė negali naudotis buitiniais elektros prietaisais ir gyvena be Å¡viesos. Pirmos instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , kurį grindžia Å¡iais argumentais: 1) 2004-01-27 buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo įregistruota vieÅ¡ajame registre, todėl, pasak ieÅ¡kovės, įregistruotas ir juridinis faktas, kad jai paliekama teisė naudotis minėtu butu;

2) teismas nepagrįstai nurodė, jog nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens susiklostė panaudos teisiniai santykiai; ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai naudojasi butu, mokėjo ir moka komunalinius mokesčius, tai patvirtina minėti teismo sprendimai, atsiskaitymo už butÄ knygelės, laiptinės, kurioje yra butas, gyventojų raÅ¡tas; teismas turėjo taikyti CK 6.643 str. 1 d. nuostatas, tačiau nepagrįstai jų netaikė;

3) nutraukęs elektros energijos tiekimÄ , atsakovas pažeidė 1994 m. gruodžio 19 d. sutarties sÄ lygÄ tiekti elektros energijÄ apeliantės naudojamam butui bei elektros energijos naudojimo ir tiekimo taisykles, patvirtintas LR Energetikos ministro 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 1-231; pasak apeliantės, ji turi teisę reikalauti, kad atsakovas atnaujintų elektros energijos tiekimÄ ;

4) teismas be pagrindo priteisė iš apeliantės trečiojo asmens turėtas išlaidas advokato pagalbai, nes galiojantis LR CPK to nenumato, trečiasis asmuo A. B. savarankiškų reikalavimų nereiškė.

14. Ä®vertinus skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo iÅ¡vadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ bei atitinka teisės normų reikalavimus. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).15. IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ atnaujinti elektros energijos tiekimÄ kildina iÅ¡ 2004-01-27 buto pirkimo-pardavimo sutarties 9 p., kuriuo buvo sulygta, jog jai paliekama teisė naudotis butu iki gyvos galvos, taip pat teisė deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Å¡iame bute.

Byloje nustatyta, kad Å¡is juridinis faktas, sudarius sutartį, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nebuvo. 15.1. CK 1.75 str. 1d. numatyta, kad Å¡alių sudarytas sandoris jo Å¡alims galioja nors ir nėra privalomai įregistruotas, tačiau Å¡io straipsnio 2 d. nuostatos eliminuoja galimybę panaudoti sandorio faktÄ prieÅ¡ trečiuosius asmenis, jeigu jis nėra įregistruotas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 1 d., CK 4.256 str. 2 d. nuostatuose įtvirtinta, jog praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat Å¡ių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – Å¡ių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu.15.2.

Remiantis aukščiau paminėtu teisiniu reglamentavimu apeliantės argumentai, kad 2004-01-27 buto pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimas vieÅ¡ajame registre reiÅ¡kia ir juridinio fakto (sutarties 9 p. numatyta teisė naudotis minėtu butu iki gyvos galvos, taip pat teisė deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ) iÅ¡vieÅ¡inimÄ , laikytini visiÅ¡kai nepagrįstais ir atmestini. Pažymėtina, jog minėtos sutarties 9 p. sÄ lyga keičia galimybes naudotis nekilnojamuoju daiktu, o tai reiÅ¡kia, kad toks juridinis faktas, norint jį panaudoti prieÅ¡ trečiuosius asmenis, turėjo bÅ«ti įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas atskirai (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 str. 1 p., 15 str. 2 d., CK 4.254 str. 1 d. 1 p., 1.75 str. 1, 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pati ieÅ¡kovė M. S. 2016 m. vasario 2 d. praÅ¡ymu kreipėsi į VÄ® Registrų centro Vilniaus filialÄ , praÅ¡ydama buto, esančio (duomenys neskelbtini), registro įraÅ¡e (Nr. 10/276080) įregistruoti 2004 m. sausio 27 d. buto pirkimo- pardavimo sutarties 9 punkte nurodytÄ Å¾ymÄ â€žpardavėjai paliekama teisė naudotis parduotu butu iki gyvos galvos, taip pat teisė deklaruoti gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini)“. VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas 2016 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. VILRS-238 atsisakė padaryti minėtÄ Å¾ymÄ Nekilnojamojo turto registre;

VÄ® Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. VILRS-238, 2016 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. csprl-35 pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkinti atsisakė, motyvuodama tuo, jog 2004 m. sausio 27 d. buto pirkimo pardavimo sutarties 9 punkte nurodyta sÄ lyga nebegali bÅ«ti registruojama Nekilnojamojo turto registre, nes nuosavybės teisės į ginčo butÄ yra perleistos tretiesiems asmenims.

Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog šis VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 8 nutartimi, atmetus ieškovės skundus, paliktas galioti. 15.3. Taigi, akivaizdu, kad 2004-01-27 sutartimi prisiimti įsipareigojimai galiojo tik sutarties šalims, t. y. M. S. (buto pardavėjai) ir V. K. (buto pirkėjui);

V. K. 2016-01-07 perleidus nuosavybės teises į butÄ , naujajam savininkui (vėliau perleidus butÄ kitiems asmenims) 2004-01-27 sutartyje (9 punkte) numatyti įsipareigojimai neperėjo, kadangi jie nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.16.              Vilniaus apygardos teismas 2016-04-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1344-258/2016 (bylos atskirojo skundo medžiaga) konstatavo, kad ieÅ¡kovė M. S. ginčo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena (CPK 182 str.). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (iÅ¡raÅ¡as apie asmenį, gautas iÅ¡ Registrų centro gyventojų registro departamento) nustatyta, kad įraÅ¡o apie ieÅ¡kovės deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ nėra, o tai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė M.

S. ginčo bute ne tik negyvena, bet ir jos deklaravimo duomenys irgi yra panaikinti. Jokių įrodymų, patvirtinančių apeliantės argumentus dėl susiklosčiusių panaudos santykių, apeliantė nepateikė, todėl teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti ir su apeliantės tvirtinimais, dėl jos teisės į ginčo butÄ , kuriame ji siekia atnaujinti elektros energijos tiekimÄ , atsiradusios panaudos pagrindais (CPK 178 str.); pirmos instancijos teismas pagrįstai netaikė LR CK 6.643 str. 1 d. nuostatų.17.

             Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, o bÅ«tent tai, kad: a/ 2004-01-27 sutartyje (9 punkte) numatyti juridiniai faktai, neįregistravus jų įstatymo nustatyta tvarka nekilnojamojo turto registre, negali bÅ«ti panaudoti prieÅ¡ naujÄ buto savininkÄ ; b/ ieÅ¡kovė bute negyvena, jos deklaravimo duomenys ginčo bute yra panaikinti; c/ ieÅ¡kovė neįrodė panaudos santykių su buto savininku; d/ buto savininkas yra sudaręs su atsakovu elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir bÅ«tent buto savininko praÅ¡ymo pagrindu elektros tiekimas butui buvo nutrauktas, – neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovės reikalavimai dėl elektros energijos tiekimo atnaujinimo yra nepagrįsti ir atmestini.

18.              Vadovaujantis CPK 93, 88 str. str. nuostatomis, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir apeliantės argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui pritesimo.

19.              Kiti apeliantės argumentai nėra reikÅ¡mingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).20.              Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, jog naikinti ar keisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).21.

             Trečiasis asmuo praÅ¡o skirti ieÅ¡kovei už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis baudÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini Å¡alies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sÄ moningai sukeliama kitai proceso Å¡aliai esminė žala. Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

Teisėjų kolegijai nenustačius ieÅ¡kovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, trečiojo asmens praÅ¡ymas skirti jai baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis atmestinas (CPK 95 str.).Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                          Alvydas Barkauskas Jadvyga Mardosevič Asta Pikelienė