2017-08-23 Nr. AB-15618-3-61-3-01940-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-707-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01940-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. Š. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas N. Š. 2017 m. birželio 9 d. teismui pateikė skundą, kuriame nurodė reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą bei 2017 m. balandžio 11 d. pareiškėjo sutikimą dėl kompensacijos pervedimo pensionatui. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti apskundimo terminus.

2017 m. birželio 20 d. teismas nutartimi nustatė terminą pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus – pateikti įrodymus susijusius su skundžiamo dokumento susipažinimo data. Taip pat, išaiškino pareiškėjui jo teisę prašyti atnaujinti terminus nurodžius jų praleidimo priežastis.

2017 m. liepos 5 d. pareiškėjo atstovas advokatas A. T. nurodė jog duomenų susijusių su skundžiamo akto įteikimo data pareiškėjui, pateikti negali. Nurodė, jog teismas gali pats šią informaciją išsireikalauti iš atsakovo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 7 d. pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Nurodė, kad pareiškėjas nepašalino jam 2017 m. birželio 20 d. nutartimi nurodytų trūkumų. Išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu kuris atitiktų Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus.

III. Pareiškėjo atstovas advokatas A. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2017 m. liepos 7 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nurodo, jog pareiškėjas nepateikė voko, todėl advokatas neturi galimybių įvykdyti teismo reikalavimo. Be to, atstovo manymu teismas, turėtų pats išsireikalauti trūkstamus duomenis iš atsakovo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teismas, vertindamas, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, o pareiškėjui nepašalinus trūkumų – pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Kadangi teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Iš 2017 m. birželio 9 d. teisme gauto pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjas pripažino, kad praleido terminą skundui pateikti, kadangi jame prašė skundo padavimo terminą atnaujinti, tačiau termino praleidimo priežasčių nenurodė.

Dėl šios priežasties teismas pareiškėjui nustatė terminą trūkumams pašalinti, nurodydamas, kad pareiškėjas turi pateikti duomenis, kurie atspindėtų kada pareiškėjas su skundžiamu sprendimu susipažino, taip pat išaiškino, kad pareiškėjas prašydamas atnaujinti skundo pateikimo terminą turi nurodyti termino praleidimo priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011 ir kt.). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011, 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012 ir kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pareiškėjui nustatytas trūkumas yra reikšmingas, kadangi praleidus skundo padavimo terminą be svarbių priežasčių, pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismo nebus priimamas nagrinėti. Tokiu būdu teismas padėjo pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises.

Iš byloje esančio patikslinto skundo matyti, kad pareiškėjo atstovas teismui duomenų susijusių su skundžiamo sprendimo įteikimo data pareiškėjui, nepateikė, priežasčių dėl ko buvo praleistas skundo padavimo terminas bei jas pagrindžiančių įrodymų, nepateikė.

Teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytų trūkumų nepašalinimas pareiškėjui sukėlė tokią procesinę pasekmę, jog yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo atveju terminas skundui paduoti yra praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo atstovo pageidavimu, kad teismas turi pats išsireikalauti duomenis iš atsakovo. Teismas, šalių prašymu gali įpareigoti institucijas pateikti duomenis, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti (ABTĮ 67 str. 1 d. 4 p.). Vadovaujantis nurodytomis įstatymo nuostatomis, skundo aplinkybes patvirtinančius įrodymus teikia pareiškėjas, o atsakovas gali teikti atitinkamus priešingus įrodymus paneigiančius pareiškėjo poziciją. Teismas gali spręsti klausimą tik dėl konkrečių, su bylos nagrinėjimu sietinų, įrodymų išreikalavimo ir tik tuo atveju, jei suinteresuota šalis pateikia duomenis, kad buvo aktyvi tokius įrodymus rinkdama, t. y. kreipėsi su prašymu į atitinkamas institucijas dėl konkrečių įrodymų (dokumentų kopijų) pateikimo ir buvo atsisakyta juos pateikti arba vilkinamas šio klausimo sprendimas. Tačiau pareiškėjo atstovas tokių aplinkybių nenurodė ir įrodymų kurie patvirtintų, kad jis atstovaudamas pareiškėją buvo aktyvus rinkdamas duomenis aktualius skundo pateikimui teismui, nepateikė. Todėl, teisėjų kolegijos manymu, pareiškėjo atstovo pareiškimai, kad teismas dirbtinai suteikė pranašumą skundo formai prieš turinį yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, keičia jos teisinį pagrindą, dėl to kad terminas skundui pateikti yra praleistas ir jis nėra atnaujintas, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nors ir taikė netinkamą procesinę normą, tačiau priimtas procesinis veiksmas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. Š. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė