AS-556-252-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS556-252/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03275-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012 m. gruodžio 20 d. gautas pareiškėjos A. G. (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriame ji prašė: 1) panaikinti skundžiamą aktą; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę pašalinti padarytą pažeidimą nuo 1992 m. neteisingai skaičiuojant mokesčius - juos perskaičiuoti, o permoką kompensuoti; 3) įpareigoti namo administratorių atlikti veiksmus, kad namo priežiūros mokesčiai būtų skaičiuojami pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalį, t. y. proporcingai buto tūriui, o šilumos paskirstymas būtų vykdomas pagal Valstybinės energetikos ir kainų kontrolės komisijos nuorodas, kai patalpų aukščiai nevienodi; 4) pripažinti teisę butą atjungti nuo centralizuotų šilumos tinklų; 5) priteisti žalos atlyginimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų ir neveikimo.

Pareiškėjo paduotas skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2013 m. sausio 16 d. pareiškėjai pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui skundą su tinkamai suformuluotais skundo reikalavimais, atitinkančiais teismo galimas priimti sprendimų rūšis, nurodytas ABTĮ 88 straipsnyje.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. sausio 16 d. gautas pareiškėjos patikslintas skundas, kuriame ji prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012 m. lapkričio 20 d. aktą „Dėl mokesčių už patalpų šildymą“ Nr. A51-78620-(3.3.10.2.-EM4); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę pašalinti padarytą pažeidimą nuo 1992 m. jai neteisingai skaičiuojant namo priežiūros ir šilumos paskirstymo mokesčius, juos perskaičiuojant, o permoką kompensuojant; 3) įpareigoti namo administratorių UAB „Castrade“ atlikti veiksmus, kad namo priežiūros mokesčiai būtų skaičiuojami pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalį, t. y. proporcingai buto tūriui, o šilumos paskirstymas būtų vykdomas pagal Valstybinės energetikos ir kainų kontrolės komisijos nuorodas, kai patalpų aukščiai nevienodi; 5) priteisti 32 200 Lt žalos atlyginimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną administraciniam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Teismas konstatavo, kad ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo dėl viešojo administravimo subjekto veikimo ar neveikimo gindamas savo galimai pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus gali kreiptis į teismą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentas, priimdamas skundžiamą raštą Nr. A51-78620-(3.3.10.2.-EM4) „Dėl mokesčių už patalpų šildymą“, kurį pareiškėja prašo panaikinti, teismo vertinimu, neveikė, kaip viešojo administravimo institucija turinti valdingus įgalinimus, nurodytas raštas yra informacinio pobūdžio. Raštu, išnagrinėjus jos skundą, pareiškėjai pranešama, kad siekiant nustatyti jai priklausančių patalpų, nuo kurių dydžio priklauso mokestis už šildymą, plotą, ji turi atlikti kartotinius kadastro matavimus, tačiau šis raštas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia. Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, nurodytos ABTĮ 15 straipsnyje, tačiau, kaip matyti iš pareiškėjos skundo turinio, jos reikalavimai yra kildinami iš namo priežiūros ir šilumos paskirstymo mokesčių paskaičiavimo. Pareiškėja reikalauja įpareigoti atsakovą perskaičiuoti jai nuo 1992 m. skaičiuojamus mokesčius, įpareigoti namo administratorių UAB „Castrade“ skaičiuoti namo priežiūros mokesčius pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalį, nurodo, kad jai priklausančio buto rūsio plotas neturi būti prijungtas prie buto bendrojo ploto, nuo kurio skaičiuojamas mokestis už patalpų šildymą. Ginčai, susiję su komunalinių mokesčių ir mokesčių už patalpų šildymą mokėjimu, yra kilę iš civilinių teisinių santykių ir gali būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, jie nepriskiriami administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 16 str. 1 d., 37 str. 2 d. 2 p.). Pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra išvestinis ir kildinamas ne iš valstybės institucijos veiksmų viešojo administravimo srityje, todėl, kaip susijusį su pagrindiniais pareiškėjos skundo reikalavimais, šį reikalavimą teismas taip pat atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį ir išnagrinėti jos skundą.

Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia tuo, kad jos skundas yra dėl savivaldybės akto panaikinimo, dėl savivaldybės neveikimo tiesiogiai įgyvendinant LR įstatymus ir Vyriausybės sprendimus (pagal Konstitucijos 119 str. ketvirtos pastraipos turinį) ir dėl savivaldybės neteisėtų veiksmų. Pareiškėja vadovaujasi ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio l punktu, 2 straipsnio 8 punktu, ABTĮ 2 straipsnio 14 punktu, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalimis. Nurodo, kad, atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, esminis individualaus administracinio akto požymis, pagal kurį yra aišku, jog viešojo administravimo subjektas, šiuo atveju savivaldybė, savo raštą kvalifikuoja kaip individualų administracinį aktą - nurodyta akto apskundimo teisė ir tvarka.

Skundžiamas aktas atitinka visus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintus bendruosius reikalavimus, kuriuos turi atitikti individualus administracinis aktas. Skundžiamame akte, vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.14.01:1999, pareiškėjai yra pateiktas įpareigojimas atlikti buto (duomenys neskelbtini) kartotinius kadastro matavimus, teisinę registraciją. Šis įpareigojimas yra ginčytinas, kaip nurodė skunde. Todėl ginčas turi būti išspręstas teisme, o skundžiamas aktas panaikintas. Jo nepanaikinus, savivaldybė turės teisę ją persekioti toliau.

Pirmiausiai pareikalaus, kad vykdytų skundžiamame akte pateiktą įpareigojimą, kuris yra ginčytino teisėtumo, brangiai kainuoja ir yra visiškai nereikalingas. Pagal įstatymus mokesčiai remiasi patalpų tūriu, o ne plotu. Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio l dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas jo interesas. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktus, pareiškėjos byla priklauso administracinių teismų kompetencijai.

Skundžiamame akte, atitinkančiame visus individualaus administracinio akto reikalavimus, nėra pasakyta, kad atsakovo, kaip viešojo administravimo institucijos, valdingi įgalinimai yra kaip nors sustabdyti ar neveikiantys. Jame nurodyta apskundimo teisė ir tvarka. Tai reiškia, kad pati savivaldybė savo aktą laiko individualiu administraciniu aktu. Skundžiamas aktas nėra informacinio pobūdžio. Informacinio pobūdžio raštuose nebūna nurodoma rašto apskundimo teisė ir tvarka. Paskutinį kartą pareiškėja kreipėsi į savivaldybę 2012 m. rugsėjo 7 d., atsakymo negavo.

Skundžiamo akto reikalavimas perdaryti kadastro matavimus - teisinė pasekmė. Pareiškėjos reikalavimai yra kildinami iš įstatymų nesilaikymo, skaičiuojant mokesčius, o ne iš mokesčių skaičiavimo. Tai ne tas pats. Savivaldybė mokesčių neskaičiuoja, ji atsakinga už įstatymų laikymąsi juos skaičiuojant. Teismas iškreipė pareiškėjos reikalavimus, kad būtų galima kvalifikuoti juos kaip ginčus dėl mokesčių, o ne kaip ginčą dėl įstatymų laikymosi. Pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra kildinamas iš savivaldybės veiksmų viešojo administravimo srityje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Ginčas byloje yra kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu – kaip nepriskirtiną administraciniam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti konstatavęs, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012 m. lapkričio 20 d. skundžiamas raštas Nr. A51-78620-(3.3.10.2.-EM4) „Dėl mokesčių už patalpų šildymą“ raštas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimai yra kildinami iš namo priežiūros ir šilumos paskirstymo mokesčių paskaičiavimo.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.).

ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šia teisės norma, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (ABTĮ 13 straipsnis) dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje objektu gali būti administracinis aktas, kuris nustato suinteresuotam asmeniui atitinkamas teises ir pareigas, sukelia konkrečias teisines pasekmes (2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-294/2011).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė skundžiamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012 m. lapkričio 20 d. rašto Nr. A51-78620-(3.3.10.2.-EM4) pobūdį. Nors ginčijamame rašte nurodoma, kad šis atsakymas gali būti skundžiamas, tačiau, kaip minėta, įvertinus jo (rašto) turinį, galima daryti išvadą, kad jis pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti laikomas savarankišku bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku.

Teisėjų kolegija taip pat įvertinusi kitus pareiškėjos skundo reikalavimus konstatuoja, kad pareiškėjos keliami reikalavimai yra ne dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl negali būti priimti nagrinėti administraciniame teisme.

ABTĮ 16 straipsnio (Bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai) 1 dalis numato, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Pastebėtina, jog administracinių bylų kompetenciją apibrėžia ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, kuri numato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, kuri yra apibrėžiama kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

Pažymėtina, jog vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija, yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 3 str. 1 d., Civilinio proceso kodekso 22 str.). Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti yra pažymėjusi, kad administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcija atribojama ne vien pagal teisiniame santykyje, iš kurio kilo ginčas, dalyvaujančius subjektus, tačiau ir pagal paties teisinio santykio pobūdį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2932/2012).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčai, susiję su komunalinių mokesčių ir mokesčių už patalpų šildymą mokėjimu, yra kilę iš civilinių teisinių santykių. Šiuo atveju pagal ABTĮ ir Civilinio proceso kodekso nuostatas tokių ginčų administraciniai teismai nenagrinėja. Nors pareiškėjos skunde atsakovais nurodyti Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės, tačiau tai nekeičia iš esmės ginčo pobūdžio.

Pažymėtina ir tai, kad skunde pareikšti reikalavimai yra susiję su bendrojo naudojimo objektų administratoriaus UAB „Castrade“, paskirto pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnį, veikla. Gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veikla yra reglamentuojama Civilinio kodekso bei kitų civilinės teisės aktų, o iš šios veiklos kylantys ginčai laikytini civiliniais teisiniais ginčais ir jie turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Remdamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius