76c23e87-38e5-446b-ac19-eabc846a7ee3 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-43-1076/2019 Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00964-2014-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.5.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.2.14.6.2.1; 1.2.17.13;1.2.18.10; 2.1.7.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3;2.4.6.5.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui, nuteistajam A.

A., jo gynėjui advokatui Rolandui MiÅ¡tautui, ekspertui Mariui Barkauskui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 209 straipsnį laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aÅ¡tuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė A. A. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad bÅ«damas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorius bei vykdydamas kasininko pareigas, laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki 2012 m. gruodžio 17 d., tiksliau nenustatytu laiku, iÅ¡ UAB „R.“ kasos ir iÅ¡ įmonei priklausančių banko sÄ skaitų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savo vardu iÅ¡laidavo 539 691,76 Lt (156 305,54 Eur), Å¡ių piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino, pinigų į bendrovės kasÄ negrÄ Å¾ino, Å¡ių piniginių lėšų įmonės veikloje nepanaudojo, taip pasisavino jam patikėtÄ didelės vertės UAB „R.“ priklausanti turtÄ â€“ pinigines lėšas, sumoje 539 691,76 Lt (156 305,54 Eur), padarydamas UAB „R.“ 539 691,76 Lt (156 305,54 Eur) turtinę žalÄ .

A. A. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad paslėpė apskaitos dokumentus, dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „R.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros: nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki 2012 m. gruodžio 17 d. bÅ«damas UAB „R.“ direktorius, atsakingas už įmonės dokumentų iÅ¡saugojimÄ pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 2 punktÄ , siekdamas nuslėpti UAB „R.“ pasisavintų piniginių lėšų 539 691,76 Lt (156 305,54 Eur) faktÄ , Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi iÅ¡kėlus bankroto bylÄ UAB „R.“ ir nustačius 15 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, per kurį privalėjo perduoti paskirtai administratorei UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurui“ įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, nepateikė paskirtam administratoriui apskaitos dokumentų, o ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje tyčia paslėpė Å¡iuos apskaitos dokumentus ‑ 2011 metų įmonės kasos knygas; 2009 metų pirkimus pateisinančius pirminius apskaitos dokumentus ir suvestinių apskaitos registrus; 2009 metų atsargų apskaitos ir gautinų sumų apskaitos suvestinių registrus ir pirminius apskaitos dokumentus, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų apskaitos suvestinių registrus; 2009 metų pardavimų apskaitos pirminius dokumentus, kasos knygoje esančių įrašų pagrindžiančių kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderių ir jų suvestinių apskaitos registrus; 2010 metų gautinų sumų ir mokėtinų sumų ir įsipareigojimų apskaitos suvestinių registrus ir pirminius apskaitos dokumentus; 2009 metų gegužės mėnesio – 2010 metų gruodžio mėnesio laikotarpiu kasos knygoje įregistruotai 1 200 883,24 Lt (347 799,83 Eur) sumai pirminių pinigų pajamavimÄ kasoje pateisinančius apskaitos dokumentus – kasos pajamų orderius; iÅ¡ banko sÄ skaitų iÅ¡imtų 2010 m. kovo 11 d. 150 Lt (43,44 Eur), 2010 m. kovo 19 d. 920 Lt (266,45 Eur), ir 2010 m. gruodžio 10 d. 4 000 Lt (1 158,48 Eur) pinigų pajamavimÄ pateisinančius pirminius apskaitos dokumentus – kasos pajamų orderius ir Å¡ių pinigų panaudojimÄ Ä¯monės reikmėms pateisinančius dokumentus; 2011metų sausio–kovo mėnesių laikotarpiu iÅ¡ banko sÄ skaitų iÅ¡imtų 169 641 Lt (49 131,43 Eur) grynųjų pinigų pajamavimo pirminius apskaitos dokumentus ir jų panaudojimo įmonės reikmėms pirminius apskaitos dokumentus; 2009 metų birželio mėnesio – 2010 metų gruodžio mėnesio laikotarpio A.

A. 675 333,35 Lt (195 590,06 Eur) piniginių lėšų iÅ¡laidavimo iÅ¡ kasos pirminius apskaitos dokumentus; 2009 m. gruodžio 28 d. A. A. vardu iÅ¡ įmonės kasos iÅ¡laiduotų 1 932 Lt (559,55 Eur) piniginių lėšų pirminius apskaitos dokumentus; 2010 metų A. A. vardu iÅ¡ įmonės kasos iÅ¡laiduotų 573 174,32 Lt (166 002,76 Eur) piniginių lėšų įmonės reikmėms panaudojimÄ pateisinančius dokumentus; 2009 metų gegužės mėnesio – 2010 metų gruodžio mėnesio. laikotarpio R.

M. 329 880 Lt (95 539,85 Eur) piniginių lėšų iÅ¡laidavimo iÅ¡ kasos pirminius apskaitos dokumentus; 2009 m. rugsėjo 15 d. R. M. vardu iÅ¡ įmonės kasos iÅ¡laiduotų 2 000 Lt (579,24 Eur) piniginių lėšų įmonės reikmėms panaudojimÄ pateisinančius dokumentus; 2010 metais R. M. vardu iÅ¡ įmonės kasos iÅ¡laiduotų 250 612,46 Lt (72 582,39 Eur) piniginių lėšų įmonės reikmėms panaudojimÄ pateisinančius dokumentus; 2009 m. birželio 30 d.

J. B. vardu iš įmonės kasos išlaiduotų 90 Lt (26,07 Eur) piniginių lėšų pirminius apskaitos dokumentus; 2009 metų birželio mėnesio – 2010 metų gruodžio mėnesio 185 760,65 Lt (53 800 Eur) darbo užmokesčio išlaidavimo iš kasos pirminius apskaitos dokumentus ir atlyginimų priskaičiavimo žiniaraščius; 2011–2012 metų buhalterinės apskaitos dokumentus ir suvestinių apskaitos registrus; 2009 metų balanso inventorizavimo aprašus 2009 m. gruodžio 31 d., ir taip pažeidė:

Lietuvos Respublikos Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ir Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymas) 15 straipsnio 10 dalies reikalavimus, kad apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis, bei 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 (2008 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų inventorizacijos taisyklių (toliau – ir Inventorizacijos taisyklės) 3 punktÄ , kad įmonės privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtÄ , biologinį turtÄ , žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintÄ produkcijÄ , nebaigtÄ gamybÄ , nebaigtus remonto darbus, nebaigtÄ statybÄ , nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartÄ per metus prieÅ¡ metinių finansinių ataskaitų sudarymÄ ;

Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio reikalavimus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ ; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų; Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatÅ«s juridiniai asmenys privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; iÅ¡saugoti savo veiklos dokumentus reikiamÄ laikÄ , kad bÅ«tų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės;

Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 13 (galiojo iki 2010 m. gruodžio 31 d.), Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2010 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. V-46 (galiojo iki 2011 m. kovo 17 d.) ir Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 (galioja nuo 2011 m. kovo 18 d.) nustatytus minimalius dokumentų saugojimo terminus ir tvarkÄ , kad Å«kinę operacijÄ ar Å«kinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai turi bÅ«ti saugomi 10 metų.

Dėl Å¡ių pažeidimų už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki 2012 m. gruodžio 17 d. negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „R.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. A. A. nuteistas pagal BK 209 straipsnį už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki 2012 m. gruodžio 1 d. dirbdamas UAB „R.“ direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-1889 redakcija) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktÄ (bendrovės vadovas atsako už:

1) bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ ) bei UAB „R.“ įstatų (įregistruotų 2009 m. gegužės 20 d.) 5.11 punktÄ (bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ ), bÅ«damas atsakingas už UAB „R.“ veiklÄ , sÄ moningai blogai jÄ valdydamas – pasisavindamas 539 691,76 Lt (156 305,54 Eur) įmonės apyvartinių lėšų, kurios galėjo bÅ«ti panaudotos pajamoms gauti bei bendrovės įsiskolinimams padengti, apsunkino atsiskaitymÄ laiku su tiekėjais ir kreditoriais, padarė lemiamÄ Ä¯takÄ bendrovės mokumui bei sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, tuo nulėmė UAB „R.“ bankrotÄ bei padarė didelės turtinės žalos kreditoriams:

Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai – 39 810,88 Lt (11 530,03 Eur), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui – 17 996,53 Lt (5212,15 Eur), UAB „R.“ darbuotojui V. A. – 3 595,96 Lt (1 041,46 Eur), UAB „R.“ darbuotojui A. L. – 9 216,99 Lt (2 669,42 Eur), UAB „R.“ darbuotojui A. S. M. –5 825,40 Lt (1 687,15 Eur) ir kitiems juridiniams asmenims – 19 883,11 Lt (5 758,97 Eur). II. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniame skunde nuteistasis A.

A. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendį ir priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes inkriminuotų nusikalstamų veikų jis nepadarė. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl jo kaltės padarius šį nusikaltimÄ grindžiamos prielaidomis, iÅ¡nagrinėti įrodymai teismo iÅ¡vadų, kad jis jam patikėtÄ turtÄ pavertė savo turtu, nepatvirtina.

Teismas byloje esančias specialisto iÅ¡vadas ir ekspertizės aktÄ , kuriais grindė jo kaltę, vertino neobjektyviai, epizodiÅ¡kai ir selektyviai, neanalizuodamas ir nevertindamas juose pateiktų duomenų visumos, nelygindamas ir negretindamas jų su kitais byloje pateiktais ir surinktais duomenimis, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas. Apeliaciniame skunde teigiama, jog įrodymų teorijoje pripažįstamas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiÅ¡kiantis, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių formaliųjų įrodymų vertinimo kriterijų, jokie įrodymai neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, nė viena įrodymų rÅ«Å¡is neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitas ir visi įrodymai turi bÅ«ti įvertinami bendrÄ ja tvarka, suponuoja bÅ«tinybę ir specialisto iÅ¡vadÄ ar ekspertizės aktÄ vertinti ta pačia tvarka, kaip ir informacijÄ , gautÄ iÅ¡ bet kurių kitų įrodymų Å¡altinių.

Laisvo įrodymų vertinimo principas reiÅ¡kia ir tai, jog iÅ¡ bet kurio įrodymų Å¡altinio, taip pat ir taikant specialiÄ sias žinias, gauti duomenys neturi didesnės (ar mažesnės) įrodomosios galios, nei duomenys (įrodymai), gauti iÅ¡ kitų Å¡altinių, todėl bet kurie įrodymai turi bÅ«ti tiriami, tikrinami ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis. Å iuo atveju byloje esančių 2015 m. spalio 21 d. ir 2016 m. gegužės 17 d. specialisto iÅ¡vadų Nr. 5-2/149 ir Nr. 5-2/68 dėl UAB „R.“ Å«kinės finansinės veiklos (toliau – 2015 m. spalio 21 d. specialisto iÅ¡vada ir 2016 m. gegužės 17 d. specialisto iÅ¡vada) neiÅ¡samumas, nepakankamumas, nekokybiÅ¡kumas ir nepagrįstumas, o taip pat taikytų metodų nepagrįstumas ir netinkamumas, jų prieÅ¡taringumas tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. gruodžio 18 d. buhalterinės ekspertizės aktui Nr. 11-1716(17) (toliau – buhalterinės ekspertizės aktas), tiek ir 2016 m. balandžio 7 d. konsultacinei iÅ¡vadai, patvirtina jų nepatikimumÄ .

Aplinkybes, kad ikiteisminio tyrimo metu net du UAB „R.“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimai buvo atlikti neobjektyviai ir neiÅ¡samiai, rodo tai, kad Å¡iose dviejose specialistų iÅ¡vadose nurodyta informacija skiriasi vien dėl to, jog tyrimo metu buvo gauti papildomi dokumentai, susiję su UAB „R.“ buhalterine apskaita. Tai tik patvirtina, kad teisėsaugos institucijos tinkamai neatliko savo pareigos surinkti visus bÅ«tinus finansinius, buhalterinius dokumentus, kurie bÅ«tų paneigę reiÅ¡kiamus įtarimus, o vėliau ir kaltinimÄ , kuris teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino. 2016 m. gegužės 17 d. specialisto iÅ¡vadoje konstatuojama, jog, atlikus prieÅ¡prieÅ¡inio patikrinimo metu surinktų dokumentų analizę, nustatyta, kad prieÅ¡prieÅ¡inių patikrinimų bÅ«du iÅ¡ įvairių Å«kio subjektų ir iÅ¡ UAB „R.“ buvusio direktoriaus A.

A. buvo gauti papildomi UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, todėl buvo siekiama nustatyti, ar pastarieji keičia 2015 m. spalio 21 d. specialisto iÅ¡vadoje suformuluotas iÅ¡vadas. Nors pirminės iÅ¡vados, suformuluotos 2015 m. spalio 21 d. specialisto iÅ¡vadoje, buvo paneigtos 2016 m. gegužės 17 d. specialisto iÅ¡vada, tačiau ir pastaroji nepasitvirtino, nes jos iÅ¡vados buvo paneigtos buhalterinės ekspertizės aktu. 2015 m. spalio 21 d. specialisto iÅ¡vadoje teigiama, kad pagal Å«kinės finansinės veiklos tyrimui pateiktų UAB „R.“ dokumentų duomenis ir pagal ikiteisminio tyrimo duomenis, tiriamuoju laikotarpiu iÅ¡ įmonės kasos ir iÅ¡ sÄ skaitų banke UAB „R.“ direktoriaus A.

A. vardu buvo iÅ¡laiduota 749 817,32 Lt (217 162,11 Eur), įmonės darbuotojo R. M. vardu iÅ¡ įmonės kasos buvo iÅ¡laiduota 252 612,46 Lt (73 161,63 Eur), įmonės darbuotojos I. K. vardu – 2 680,77 Lt (776,40 Eur), iÅ¡ viso 1 005 110,55 Lt (291 100,14 Eur), tačiau Å«kinės finansinės veiklos tyrimui nepateikti Å¡ių 1 005 110,55 Lt (291 100,14 Eur) piniginių lėšų panaudojimÄ Ä¯monės reikmėms pateisinantys dokumentai, pagal pateiktus dokumentų duomenis negalima nustatyti, kokioms reikmėms Å¡ios A.

A., R. M. ir I. K. vardu iÅ¡laiduotos piniginės lėšos buvo panaudotos (t. 10, b. 1. 13–50). 2016 m. gegužės 17 d. specialisto iÅ¡vadoje jau konstatuojama, kad pagal Å«kinės finansinės veiklos tyrimui pateiktų UAB „R.“ dokumentų duomenis ir pagal ikiteisminio tyrimo duomenis, tiriamuoju laikotarpiu iÅ¡ įmonės kasos ir iÅ¡ sÄ skaitų banke UAB „R.“ direktoriaus A. A. vardu buvo iÅ¡laiduota 724 613,20 Lt (209 862,49 Eur), R. M. vardu – 95 451,81 Lt (27 644,75 Eur), I.

K. vardu – 2680,77 Lt (776,40 Eur), iÅ¡ viso 822 745,78 Lt (238 283,65 Eur) suma, kuri nepateisinta piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms dokumentais (t. 11, b. l. 6–41). Taigi aptartos specialistų iÅ¡vados yra nekonkrečios, paremtos abejonėmis ir spėlionėmis darant prielaidas, kad vis skirtinga bendra suma 1 005 110,55 Lt (291 100,14 Eur) ar 822 745,78 Lt (238 283,65 Eur), arba jam (A. A.) inkriminuota suma – 749 817,32 Lt (217 162,11 Eur) ar 724 613,20 Lt (209 862,49 Eur) galimai galėjo bÅ«ti panaudota ne įmonės, bet kitoms reikmėms, tuo sumažinant UAB „R.“ turtÄ , apyvartines lėšas ir įmonės galimybę Å¡ias pinigines lėšas panaudoti įmonės veikloje ar atsiskaityti su kreditoriais.

Kadangi specialistų iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos, paremtos prielaidomis ir net paneigtos tiek byloje esančia konsultacine iÅ¡vada, tiek buhalterinės ekspertizės aktu, jos negalėjo bÅ«ti pripažintos įrodymais, nes neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytų reikalavimų, o teismas, grįsdamas jomis nuosprendį, padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimÄ . Apelianto nuomone, byloje esanti 2016 m. balandžio 7 d. konsultacinė iÅ¡vada patvirtina, jog atliekant UAB „R.“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , nebuvo gauti visi duomenys iÅ¡ nurodytų Å¡altinių, taigi, tyrimas negali bÅ«ti laikomas nuosekliu, iÅ¡samiu, objektyviu ir teisingu.

Nebuvo nustatyta, kad iÅ¡ nurodytų įmonių, iÅ¡ kurių buvo reikalaujama pateikti duomenis, reikalaujamos informacijos gauti neįmanoma ar, jog bÅ«tų iÅ¡naudotos visos galimybės jÄ gauti. Tuo tarpu kaltinamasis neprivalo rinkti ikiteisminio tyrimo medžiagos, tai yra teisėsaugos institucijų ir prokuratÅ«ros pareiga. Jeigu nebuvo atlikti visi veiksmai, kurie buvo suplanuoti, laikytina, kad tyrimas atliktas neiÅ¡samiai ir neobjektyviai, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo. Nėra paneigta galimybė, kad gavus visus reikalaujamus duomenis iÅ¡ nurodytų Å¡altinių, duomenys apie UAB „R.“ Å«kinę finansinę bÅ«klę iÅ¡ esmės pasikeistų, tačiau Å¡ios abejonės panaikintos nebuvo, todėl jos turi bÅ«ti vertinamos iÅ¡imtinai jo naudai.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, neįvertino konsultacinėje iÅ¡vadoje suformuluotų iÅ¡vadų ir dėl jų nepasisakė, nors buhalterinės ekspertizės aktu jos nebuvo paneigtos, o prieÅ¡ingai – pagal ekspertui pateiktus klausimus pasitvirtino. Teismas, vertindamas byloje esančias specialisto iÅ¡vadas ir buhalterinės ekspertizės aktÄ , nutylėjo konsultacinėje iÅ¡vadoje iÅ¡keltus neatsakytus klausimus ir abejones, kurios iÅ¡imtinai turi bÅ«ti vertinamos jo, kaip kaltinamojo, naudai.

Buhalterinės ekspertizės akto iÅ¡vados rodo, kad UAB „R.“ 2009–2011 metais buvo tvarkoma apskaita – iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos. Jeigu jis (A. A.) 2009–2011 metais bÅ«tų panaudojęs iÅ¡ kasos ir banko sÄ skaitų gautas pinigines lėšas – 724 613,20 Lt (209 862,49 Eur) – ne bendrovės reikmėms, tai turimų UAB „R.“ lėšų nebÅ«tų pakakę sÄ skaitoms faktÅ«roms ir darbo užmokesčiui apmokėti. Pagal byloje esančių dokumentų duomenis jis (A.

A.) galėjo panaudoti ne bendrovės reikmėms ne didesnę nei 539 691,76 Lt (156 305,54 Eur) sumÄ , tačiau ekspertas ir Å¡ios aplinkybės nekonstatuoja ir negalėtų to daryti, ekspertas konstatuoja tik, kad 539 691,76 Lt (156 305,54 Eur) iÅ¡laidos nėra pagrįstos dokumentais, o Å¡i suma gali sumažėti surinkus daugiau bendrovės pirkimo ir mokėjimo dokumentų. Kaip jau minėta, ikiteisminis tyrimas neiÅ¡naudojo visų galimybių, kad bÅ«tų surinkti visi duomenys, pagrindžiantys pirkimo ir mokėjimo faktus.

Be to, ekspertas konstatavo, kad 2010 metų UAB „R.“ pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta bendrovės pajamų suma 942 992 Lt, o pirkimo dokumentų (materialinių sÄ naudų Å¡ioms pajamoms uždirbti) suma be PVM yra 260 894,58 Lt. Darbo užmokesčio iÅ¡laidos 2010 metais sudaro 193 249,65 Lt. Apskaičiuotas bendrasis pelnas sudarytų 488 847,77 Lt, pelningumas – 51,8 procento. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2009–2010 metais statybos sektoriaus įmonių pelningumas buvo nuo 18,2 iki 19,3 procento, vidutiniÅ¡kai apie 19 procentų.

Atsižvelgiant į tai, matyti, kad eksperto neva nustatytas UAB „R.“ pelningumas (apie 52 procentus) yra nelogiškas ir prieštaraujantis Statistikos departamento patvirtintiems oficialiems duomenims. Tiek iš bylos duomenų, tiek iš faktinių finansinių ekonominių bendrovės „R.“ duomenų matyti, kad bendrovė tokio pelno neturėjo ir negalėjo turėti, o konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad bendrovė per 2009–2011 metus turėjo 117 931,58 Lt (34 164,03 Eur) nuostolio.

Atmesti Å¡iuos argumentus vien formaliai traktuojant, kad tai tik prielaidos, negalima laikantis nuoseklumo principo, nes ir specialisto iÅ¡vadose bei buhalterinės ekspertizės akte iÅ¡dėstytos nuostatos yra paremtos tikėtinumo principu, kadangi tyrimui nebuvo pateikti visi bendrovės dokumentai ir registrai. Å ių prieÅ¡taravimų ir abejonių pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepaÅ¡alino. Nors buhalterinės ekspertizės akte nurodyta, jog 539 691,76 Lt (156 305,54 Eur) iÅ¡laidos nėra pagrįstos dokumentais, tačiau UAB „R.“ bankroto byloje teismui bankroto administratorius tvirtinti pateikė kreditorių sÄ raÅ¡Ä , kurių reikalavimų suma 99 616,47 Lt (28 850,92 Eur).

Taigi Å¡iuo atveju, įvertinus paties eksperto iÅ¡keltas abejones dėl nelogiÅ¡ko ir ekonomiÅ¡kai nepagrįsto net 52 procentų tariamo bendrovės „R.“ pelningumo ir realaus tik 28 850,92 Eur kreditorinio reikalavimo, konstatuotina, kad tokios iÅ¡laidos kaip 539 691,76 Lt (156 305,54 Eur), kurios nėra pagrįstos dokumentais, neatitinka logikos ir įmonės ekonominių finansinių kriterijų. Å i suma jokiu bÅ«du negali bÅ«ti laikoma kaip teisingai ir pagrįstai apskaičiuota, juo labiau negali bÅ«ti laikoma, kad Å¡iÄ sumÄ jis (A.

A.) iÅ¡Å¡vaistė. Pirmosios instancijos teismas, selektyviai vertindamas tik dalį konsultacinės iÅ¡vados, kurioje nurodyta, kad kiti asmenys bendrovėje nebuvo atskaitingi, todėl jų vardu atlikti mokėjimai turėtų bÅ«ti priskirti A. A. pinigų panaudojimo faktui, nepagrįstai konstatavo, kad R. M. vardu apmokėtos sÄ skaitos nepriskiriamos A. A. Nors visos iÅ¡laidos, t. y. 539 691,76 Lt (156 305,54 Eur), nėra pagrįstos dokumentais, kurie buvo pateikti bankroto administratoriui, tačiau jie nebuvo tinkamai jam perduoti ir tuo pačiu tinkamai priimti.

Nuoseklūs jo paties, taip pat bendrovės darbų vadovo R. M., bendrovės buhalterės I. K., taip pat kitų bendrovės darbuotojų B. M., D. L., V. L., K. R., T. K., G. Z., V. L., A. M., A. L. parodymai patvirtina, kad jis (A. A.) grynuosius pinigus duodavo išskirtinai bendrovės reikmėms (statybinėms medžiagoms, paslaugoms, darbuotojų darbo užmokesčiui ir kt. bendrovės išlaidoms) darbų vadovui R. M., kuriuo pasitikėjo ir kuris turėdavo sumokėtus pinigus pagrįsti dokumentais bei juos pateikti buhalterei, tačiau tai darydavo ne visada.

Nors liudytojas R. M. ir teigė, kad dokumentus, patvirtinančius iÅ¡laidas, perduodavo buhalterei I. K., tačiau pastaroji Å¡iÄ aplinkybę kategoriÅ¡kai paneigė, nurodydama, kad jai R. M. dokumentų neteikė. Be to, liudytojas R. M. patvirtino, kad UAB „R.“ veiklos pabaigoje bendrovės finansinė padėtis buvo sunki ir jis net paskolino bendrovei pinigų, tačiau jų neatgavo, o tai tik patvirtina, kad pastarasis yra prieÅ¡iÅ¡kai prieÅ¡ jį (A. A.) nusiteikęs, turi akivaizdų suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir, gindamas save, teismui nurodė sau naudingas aplinkybes.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad jis (A. A.) negalėjo konkrečiai nurodyti, kur buvo panaudotos išgrynintos UAB „R.“ lėšos, teigdamas, kad didesnė dalis 539 000 Eur sumos buvo išmokėta kaip darbo užmokestis, bet darbo užmokesčio žiniaraščių, pagrindžiančių šias sumas, negalėjo pateikti. Tačiau iš jo (A. A.) nuoseklių paaiškinimų ir jau minėtų liudytojų parodymų matyti, kad išgrynintos lėšos nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki 2012 m. gruodžio 17 d. buvo panaudotos išskirtinai statybinėms medžiagoms, naudojamoms objektuose, darbo priemonėms įsigyti, išlaikyti, bendrovės veikloje naudojamam transportui, kurui, darbo užmokesčiui ir t. t.

Natūralu, kad duodant paaiškinimus apie kasdienius smulkius ir nereikšmingus darbinius įvykius, įvykusius prieš daugiau nei aštuonerius metus, jų detaliai atsiminti nėra galimybės. Šiuo metu jis supranta, kad reikėjo ne aklai pasitikėti darbų vadovu R. M., o griežtai jį kontroliuoti ir reikalauti pateikti visus dokumentus, patvirtinančius turėtas išlaidas. Tačiau kaltinime inkriminuoto svetimo turto – UAB „R.“ lėšų – jis (A. A.) nepasisavino ir žalos bendrovei nepadarė, nes tuo jo nekaltina net vienintelė bendrovės akcininkė J.

B. Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad jo (A. A.) paaiÅ¡kinimus, jog iÅ¡grynintos lėšos buvo panaudotos ir darbo užmokesčiui sumokėti, paneigia buhalterinės ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, jog atskirai kasoje apskaityti darbo užmokesčio mokėjimai, o mokesčiai, susiję su darbo užmokesčiu, sumokėti iÅ¡ banko sÄ skaitos, tačiau iÅ¡ bylos nagrinėjimo metu apklaustų jau paminėtų liudytojų parodymų matyti, kad darbuotojams darbo užmokestis ne visada buvo griežtai apskaitytas žiniaraščiais ir apskaitytas atskirai kasoje.

Taigi teismo iÅ¡vada, kad darbo apmokėjimo iÅ¡laidos nemažina jo (A. A.) nedokumentuotų iÅ¡laidų sumos, prieÅ¡tarauja byloje surinktų ir teismo iÅ¡tirtų duomenų visumai. Pirmosios instancijos teismas, nepaÅ¡alinęs visų abejonių ir remdamasis prielaidomis, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad byloje nėra duomenų, rodančių, jog paimti pinigai buvo panaudoti bendrovės reikmėms arba jų paėmimas turėjo kitokiÄ prasmę ir iÅ¡ tikrųjų žalos įmonei nepadarė. Nors teismas nurodė, kad veika, kuria pasisavinamas kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas, besÄ lygiÅ¡kai sukelia nusikalstamus padarinius – turtinę žalÄ , tačiau tokių duomenų byloje nėra, jokio lėšų trÅ«kumo bendrovėje nebuvo nustatyta, ieÅ¡kinys byloje pareikÅ¡tas nebuvo, vienintelė akcininkė pretenzijų jam neturi, o bankroto byloje buvo pareikÅ¡ti kreditoriniai reikalavimai ne dėl 539 691,76 Lt (156 305,54 Eur), bet dėl 99 616,47 Lt (28 850,92 Eur) sumos.

Bendrovės buhalterinių dokumentų visuma, kuriuos iÅ¡tyrė ir įvertino specialistai ir ekspertas, patvirtino, kad visos lėšos buvo panaudotos UAB „R.“ veiklai vykdyti, o ne pasisavintos, t. y. buvo panaudotos bendrovės naudai. Tokių duomenų, kad jis (A. A.) turėjo tiesioginę tyčiÄ pasisavinti ir pasisavino kaltinime nurodytas lėšas, byloje nėra. PrieÅ¡ingu atveju, bendrovėje nebÅ«tų buvę pakankamai lėšų vykdyti veiklÄ . Teismas nuosprendyje rėmėsi aplinkybe, jog UAB „R.“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, joje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, kurie iÅ¡ viso sudaro 99 616,47 Lt (28 850,92 Eur), todėl akivaizdu, kad įmonei padaryta reali turtinė žala, kuri sÄ lygojo ir bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ .

Tokia teismo iÅ¡vada rodo, kad teismas, nors nagrinėja bylÄ kaltinimo dėl 539 691,76 Lt (156 305,54 Eur) pasisavinimo ribose, tačiau, remdamasis Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi, kuria UAB „R.“ iÅ¡kelta bankroto byla, , įmonei padarytÄ Å¾alÄ motyvuoja bÅ«tent kreditorinių reikalavimų, pareikÅ¡tų bankroto byloje suma, o ne suma, kuri nurodyta kaltinime. Taigi, aplinkybės, kad jis UAB „R.“ neva padarė 539 691,76 Lt (156 305,54 Eur) turtinę žalÄ , teismas visiÅ¡kai nemotyvavo.

Tai dar kartÄ patvirtina paties teismo abejones ir nepagrįstas teismo iÅ¡vadas dėl tariamai jo padarytos žalos ir jos dydžio. Tai, kad tyrimo metu nebuvo gauti visi dokumentai, patvirtinantys iÅ¡laidas, kuriuos jis (A. A.) atidavė bankroto administratoriui, savaime nepatvirtina jo kaltės dėl svetimo turto pasisavinimo, Å¡iÄ aplinkybę galima vertinti nebent kaip buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimÄ , už kurį buvo atsakinga apskaitÄ vedusi bendrovės buhalterė. Nuteistasis A. A. nurodo, kad kaltinimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį grindžiamas pirmiausiai tuo, kad jis dokumentais nepatvirtino pinigų, kuriais disponavo, panaudojimo bendrovės reikmėms.

Šiuo atveju pinigų panaudojimas bendrovės reikmėms yra paremtas ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kaip tai skundžiamame nuosprendyje nurodė teismas, o duomenimis, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Tai, kad buvo perkama įranga, priemonės, žaliavos, medžiagos, produktai, atsiskaitoma už bendrovei suteiktas paslaugas, mokamas darbo užmokestis, patvirtina rašytiniai bendrovės dokumentai, jo paties, kitų darbuotojų parodymai. Be to, šios išlaidos ne visada galėjo būti patvirtinamos dokumentais, pvz., už medžiagas ir paslaugas atsiskaitant turguje ar su privačiais asmenimis, tačiau jokiu būdu, lėšos nebuvo pasisavinamos, nes taip būtų trūkę apyvartinių lėšų.

Taigi, teismo iÅ¡vados neva jis (A. A.) nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje, prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams ir teisminei praktikai. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl tyčinio apskaitos dokumentų paslėpimo, nuosprendį taip pat grindė tik prielaidomis ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu jis nuosekliai parodė, kad turėtus įmonės dokumentus be perdavimo – priėmimo akto perdavė bankroto administratoriui, t. y. paliko dokumentus bankroto administratoriaus L.

V. biure, kuris Å¡io fakto nepaneigė. Bankroto administratoriui į jo darbovietę buvo nuvežtos 4–5 dėžės su įmonės dokumentais ir paliktos jo kabinete. Bankroto administratoriaus darbovietėje nebuvo, jis buvo iÅ¡vykęs, į patalpas įleido jo darbuotojas, parodė, kur galima padėti atvežtÄ dokumentacijÄ . Atvežti buvo Å¡ie įmonės dokumentai: įmonės steigimo aktas, darbo sutartys, pirkimų dokumentai, sÄ skaitos–faktÅ«ros, darbo užmokesčio žiniaraščiai, rangos sutartys, balansai, darbų saugos dokumentacija.

Liudytojas L. V. parodė, jog nemano, kad kaltinamasis galėjo atnešti dokumentus ir palikti biure. Bendraudavo su A. A. telefonu, buvo žadama dokumentus pristatyti. Nepamena pokalbio, kad A. A. sakytų pristatęs dokumentus. Taigi jo (A. A.) parodymai, kad bendrovės dokumentus jis pristatė bankroto administratoriui, nėra paneigti, o priešingai, juos patvirtina aplinkybė, kad dalį dokumentų bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimui perdavė ir bankroto administratorius. Neturėdamas dokumentų, jis nebūtų galėjęs jų perduoti, o kitų šaltinių, iš kur gavo bendrovės dokumentus, bankroto administratorius nenurodė.

Norint inkriminuoti apskaitos dokumentų paslėpimÄ , reikia nustatyti bÅ«tinÄ jį Å¡io nusikaltimo požymį – tikslÄ , kad jais nebÅ«tų pasinaudota tikrinant asmens veiklÄ , jo turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ ar įsipareigojimų dydį ar struktÅ«rÄ . Å iuo atveju Å¡is bÅ«tinasis nusikaltimo požymis nenustatytas. Jokio motyvo slėpti ar naikinti dokumentus jis (A. A.) neturėjo, prieÅ¡ingai, buvo suinteresuotas, kad jie bÅ«tų rasti ir pateikti, siekiant patvirtinti turėtas iÅ¡laidas, kurios buvo naudojamos iÅ¡skirtinai bendrovės reikmėms ir veiklai.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį jam pareikštas kaltinimas paslėpus apskaitos dokumentus tiksliai nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje, yra ydingas, pažeidžiantis jo teisę tiksliai žinoti kuo yra kaltinamas. Paprastai toks kaltinamas yra tikslinamas ir tokios nenustatytos aplinkybės iš kaltinimo yra šalinamos. Be to, byloje nėra surinkta jokių duomenų, išskyrus niekuo nepagrįstas prielaidas, kad jis atliko kokius nors tyčinius aktyvius veiksmus ir paslėpė bendrovės apskaitos dokumentus.

Tokių įrodymų nėra ir bÅ«ti negali, nes tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu jis dėjo pastangas, kad visi bendrovės apskaitos dokumentai bÅ«tų surasti, atkurti ir pateikti tyrimÄ atliekantiems pareigÅ«nams, specialistams, ekspertui ir teismui. Kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pateiktas konkrečių dokumentų, kuriuos jis, neva, paslėpė, sÄ raÅ¡as, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad tie dokumentai iÅ¡ tikrųjų buvo. Remiantis kasacinio teismo praktika kaltinimas dėl galimai neegzistuojančių dokumentų paslėpimo turi bÅ«ti vertinamas kaip nepagrįstas.

Be to, nors jis buvo nuteistas už tyčinį bendrovės dokumentų paslėpimÄ , pačiame kaltinime teigiama vien tik apie apskaitos dokumentų nepateikimÄ ir neiÅ¡saugojimÄ , t. y. veikÄ , kuri kvalifikuojama pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir kuri gali bÅ«ti padaroma tiek tyčine, tiek neatsargia kaltės forma. Jis buvo nuteistas už tai, kad, neva, pažeidė kaltinime nurodytas teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias įmonės inventorizavimo tvarkÄ , apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkÄ ir terminus, taigi ir dėl Å¡ių aplinkybių kaltinimas yra nekonkretus, prieÅ¡taringas ir pažeidžiantis jo teisę žinoti, kuo yra kaltinimas.

Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina jo (A. A.) kaltę dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir įrodo, kad bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais disponavo A. A., tačiau jų bankroto administratoriui nepateikė, kur jie dingo, byloje nenustatyta, bet veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį reikÅ¡mės tai neturi. Taigi teismas padarė niekuo nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, remdamasis vien prielaidomis, kad jeigu jis (A. A.) disponavo apskaitos dokumentais, jų, neva, nepateikė bankroto administratoriui (nors aptartų duomenų visuma byloja prieÅ¡ingai), tai jis juos paslėpė, ir jeigu jie dingo, tai veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį reikÅ¡mės, neva, neturi.

Tokie teiginiai yra tik spėlionės ir prielaidos. Nesant jokių jo (A. A.) tyčiÄ patvirtinančių duomenų, tokios teismo iÅ¡vados yra neteisėtos. Teismo iÅ¡vada dėl kilusių padarinių taip pat nėra pagrįsta bylos duomenų visuma. Buhalterinės ekspertizės akte jokie bÅ«tini BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padariniai konstatuoti nebuvo, tuo tarpu specialistų iÅ¡vados, kuriomis rėmėsi teismas, kaip jau minėta, laikytinos prieÅ¡taringomis, neiÅ¡samiomis ir nepatikimomis, nes jas iÅ¡ esmės paneigė buhalterinės ekspertizės aktas, patvirtinęs konsultacinėje iÅ¡vadoje iÅ¡keltus klausimus.

Minėtame ekspertizės akte nurodyta, jog UAB „R.“ apskaita galėjo bÅ«ti tvarkoma, tačiau apskaitos dokumentai ir registrai nėra iÅ¡saugoti ir ekspertiniam tyrimui nepateikti, tai ekspertas, dėl to, kad tyrimui nepateiktos bendrovės 2010–2011 metų avansinės apyskaitos, neturi galimybės nustatyti (nenustato) bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Ekspertas, teikdamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , vadovavosi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM, Lietuvos teismo ekspertizės centro direktorių, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro virÅ¡ininko 2013 m. birželio 20 d.

įsakymu Nr. V-152/B-31/140-V-33 patvirtintų metodinių rekomendacijų 16.5 punktu, kur nurodyta, kad jeigu tyrimui atlikti nepateikti apskaitos dokumentai ar registrai, tačiau yra duomenų, kad apskaita buvo (galėjo būti) tvarkoma, ar nenustatyta dokumentų nepateikimo priežastis, tai pateikiama išvada „nustatyti nėra galimybės (nenustatoma)“. Tuo tarpu BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Tai, apelianto teigimu, rodo, kad teismas, selektyviai remdamasis specialistų iÅ¡vadomis, tačiau nesiremdamas buhalterinės ekspertizės aktu, padarė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , nes Å¡iuo atveju nėra nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos bÅ«tinosios pasekmės. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , o ne tvarkymÄ . Buhalterinės apskaitos organizavimas ir jos tvarkymas nėra tas pats.

Ä®monės vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje bÅ«tų vedama buhalterinė apskaita pagal įstatymo reikalavimus, kad įmonėje dirbtų buhalteris ar bÅ«tų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iÅ¡ esmės bus įgyvendinęs pareigÄ organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . Taigi, aiÅ¡kinant BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris.

Å iuo atveju jis (A. A.), kaip įmonės vadovas, bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarkyti buvo pasamdęs buhalterę I. K., todėl pareigÄ organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ Ä¯gyvendino tinkamai. Pagal BK 209 straipsnį jis (A. A.) taip pat nuteistas nepagrįstai, jo veiksmuose nėra bÅ«tinojo Å¡io nusikaltimo elemento – tyčios. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis bÅ«tų sÄ moningai blogai valdęs įmonę. Jo, kaip bendrovės vadovo, veiksmai rodo, kad jokios verslo tvarkos jis nepažeidė, savo pareigas atliko sÄ Å¾iningai ir atsakingai, laikydamasis įstatymų ir norminių aktų, reglamentuojančių verslo tvarkÄ .

Jo tikslas buvo siekti bendrovės pelno, nuo kurio priklausė ir jo darbo užmokestis, tai jo vadovaujama bendrovė visomis iÅ¡galėmis ir darė ‑ vykdė statybos darbus pas pagrindinį darbų užsakovÄ Ä¯vairiuose statybos objektuose skirtinguose Lietuvos miestuose, buvo ieÅ¡koma ir kitų darbų užsakovų. Jis pats jokiu bÅ«du nei tiesiogine, nei netiesiogine tyčia nesiekė padaryti žalos kreditoriams ir bendrovės lėšų nepasisavino. Nebuvo jokių neteisėtų ar nepagrįstų sandorių, nulėmusių žalÄ kreditoriams.

Žala, kuri nustatyta bankroto byloje pareiÅ¡kus kreditorinius reikalavimus už 99 616,47 Lt (28 850,92 Eur), atsirado dėl objektyvių priežasčių, t. y. visuotinių ekonominių sunkumų, užsakovų ir darbų trÅ«kumo, debitorių neatsiskaitymų ir vėlavimų atsiskaityti su bendrove, užsitęsusio nuolatinio lėšų trÅ«kumo, papildomų investicijų ir lėšų veiklai modernizuoti bei optimizuoti nebuvimo. Nors Kauno apygardos teismas pripažino UAB „R.“ bankrotÄ tyčiniu, tačiau iÅ¡ minėto teismo sprendimo turinio matyti, kad toks sprendimas yra grindžiamas vien tuo, kad bankroto administratoriui savalaikiai nebuvo pateikti bendrovės dokumentai.

Jokių kitų jo (A. A.) tariamų sÄ moningų blogo įmonės valdymo veiksmų teismas nenustatė. Be to, vien pripažinimas, kad bankrotas buvo tyčinis, nereiÅ¡kia, kad padaryta ir BK 209 straipsnyje numatyta nusikalstama veika. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. A. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo A. A. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, jam inkriminuotÄ pasisavinto svetimo turto sumÄ sumažinti 37 484 Lt (10 856,11 Eur) suma.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalis, kuria A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 209 straipsnį laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams, taip pat nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies ir 5 dalies 1 punktu Å¡ios bausmės subendrintos tarpusavyje bei su bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams, atidedant jos vykdymÄ dvejiems metams ir paskiriant įpareigojimÄ (BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas (2015 m. kovo 19 d.

įstatymo Nr. XIII-1554 redakcija)), naikinama teisėjų kolegijai padarius iÅ¡vadÄ , kad A. A. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnį turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 326 straipsnio 3 ir 4 dalys, 329 straipsnio 1 punktas). Nuosprendžio dalis, kuria A. A. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, keičiama dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 ir 3 punktai).

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos BK 222 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymÄ :

1) apgaulingÄ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ;

2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimÄ ;

3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimÄ ;

4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimÄ . Apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas turint tikslÄ , kad juo nebÅ«tų pasinaudota tikrinant asmens veiklÄ , jo turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ ar įsipareigojimų dydį ar struktÅ«rÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-487-693/2015, 2K-462-489/2016, 2K-369-303/2017). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia Å¡iame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

IÅ¡vadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai bÅ«tini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto iÅ¡vada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę iÅ¡vadÄ apie nusikalstamų padarinių buvimÄ ar nebuvimÄ daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobÅ«dį, mastÄ , priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, 2K-26-788/2017, 2K-215-303/2017, 2K-177-895/2018).

BK 222 straipsnyje nurodyta veika padaroma tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo tyčios turinį sudaro tai, jog kaltininkas suvokė, kad jis tvarkė apskaitÄ pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to bus negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir Å¡ių padarinių norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014).

Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde teigia, kad už UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimÄ nuteistas nepagrįstai, nes tokių veiksmų neatliko. AnalogiÅ¡kos pozicijos A. A. laikėsi ir duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu. Jis parodė, kad jo žinioje buvusius bendrovės dokumentus, įskaitant buhalterinės apskaitos dokumentus, perdavė teismo paskirtos bankroto administratorės UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ įgaliotam asmeniui L.

V., tik tai padarė ne pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. be priėmimo–perdavimo akto, nes kai atvežė dokumentus, L. V. darbovietėje nebuvo, jį į patalpas įleido kitas darbuotojas, kuris ir parodė vietÄ , kur galima padėti atvežtus dokumentus (t. 12, b. l. 57–62). PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tokį nuteistojo aiÅ¡kinimÄ apie UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimÄ teismo paskirtos bankroto administratorės įgaliotam asmeniui paneigia byloje surinkti, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti ir skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai.

Byloje esančiame UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ 2015 m. sausio 23 d. rašte ikiteisminio tyrimo įstaigai nurodyta, kad UAB „R.“ direktorius A. A. šios bendrovės dokumentų ir turto iki šiol nėra perdavęs (t. 2, b. l. 73–74). Kaip liudytojas apklaustas bankroto administratorės įgaliotas asmuo L. V. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, kad UAB „R.“ dokumentų jis negavo (t. 12, b. l. 65–67).

Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde teigia, kad liudytojas L. V. nepaneigė jo parodymų apie dokumentų perdavimÄ , tačiau pagrįsdamas šį savo teiginį cituoja tik tam tikrÄ dalį liudytojo parodymų, t. y. kad jis nemano, jog kaltinamasis galėjo atneÅ¡ti dokumentus ir palikti biure, kad bendraujant telefonu A. A. žadėdavo dokumentus pristatyti, kad nepamena pokalbio, kurio metu A. A. sakytų pristatęs dokumentus. Tačiau, kaip jau minėta, liudytojas L. V. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad A.

A. vadovaujamos įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai jam perduoti nebuvo. Be to, jis parodė, kad niekas kitas iÅ¡ biuro darbuotojų jam paskirtos administruoti bankrutuojančios bendrovės dokumentų negalėjo priimti, nes yra nustatyta tam tikra bankrutuojančių įmonių turto ir dokumentų perdavimo tvarka – asmuo, reaguodamas į gautÄ praneÅ¡imÄ , reikalavimÄ ar administratoriaus įsakymÄ , atvyksta ir atlieka perdavimÄ , kurio metu suraÅ¡omas dokumentų ir turto perdavimo aktas, o Å¡iame procese dalyvauja bankroto administratorius ir teisininkas (t. 12, b. l. 65–67).

Taigi Å¡iuo atveju dėl nustatytos dokumentų priėmimo tvarkos perduoti dokumentus teismo paskirtai bankroto administratorei A. A. nurodytu bÅ«du iÅ¡ esmės ir nebuvo galimybės. Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde teigia, kad bendrovės apskaitos dokumentų perdavimo bankroto administratorei faktÄ be jo paties parodymų patvirtina aplinkybė, kad dalį UAB „R.“ dokumentų Å«kinės finansinės veiklos tyrimui perdavė bÅ«tent bankroto administratorė, o to ji nebÅ«tų galėjusi padaryti, jei jis nebÅ«tų tų dokumentų jai perdavęs. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos, UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikė tik teismo nutarčių, priimtų UAB „R.“ bankroto byloje, taip pat civilinėje byloje, nagrinėtoje pagal BUAB „R.“ ieÅ¡kinį A.

A. dėl žalos atlyginimo ir UAB „R.“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kopijas, UAB „R.“ banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us bei dokumentų kopijas, gautas iÅ¡ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro (UAB „R.“ iÅ¡plėstinį iÅ¡raÅ¡Ä su istorija, balansus, pelno (nuostolių) ataskaitas ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitas už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 23 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., 2009 bei 2010 metų aiÅ¡kinamuosius raÅ¡tus ir 2010 m. rugsėjo 30 d. akcininkų sÄ raÅ¡Ä ) (t. 2, b. l. 75–156).

Jokių kitų dokumentų, kuriuos bÅ«tų galima vertinti kaip gautus iÅ¡ UAB „R.“ vadovo, minėta bendrovė tyrimui nepateikė ir, kaip jau minėta, savo 2015 m. sausio 23 d. raÅ¡te nurodė priežastis, t. y. kad A. A. vadovaujamos bendrovės dokumentų ir turto iki Å¡iol nėra perdavęs. Tuo tarpu kaip tik pas nuteistÄ jį buvo rasti kai kurie UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, įskaitant 2009 ir 2010 metų kasos knygas bei 2009 m. avanso apyskaitas (2015 m. vasario 18 d. kratos A.

A. gyvenamojoje vietoje protokolas, t. 3, b. l. 96–99), o tai tik dar kartÄ patvirtina, kad pastarasis bankroto administratorei UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvo perdavęs. Byloje esančios UAB „R.“ bankroto bylos Nr. B2-548-153/2014 dokumentų kopijos patvirtina, kad bankroto proceso metu A. A. ne kartÄ buvo skiriamos baudos už teismo įpareigojimų, susijusių su UAB „R.“ dokumentų pateikimu, nevykdymÄ . Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi A.

A. kaip UAB „R.“ administracijos vadovas buvo įpareigotas per nustatytÄ terminÄ pateikti teismui dokumentus, reikalingus bankroto bylai nagrinėti ir bendrovės turtui įvertinti (duomenis apie bendrovės skolas, prievolių įvykdymo terminus, bendrovės kreditorius ir debitorius, bendrovės banko sÄ skaitas, taip pat bendrovės finansines ataskaitas, atskaitomybės dokumentus (balansus) ir kt.), tačiau Å¡io įpareigojimo neįvykdė. Už tai Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartimi A.

A. buvo paskirta 1 000 Lt bauda. Å ia nutartimi A. A. taip pat buvo pakartotinai įpareigotas pateikti teismui jau pirmiau paminėtus dokumentus (t. 2, b. l. 183–184, 188–189), bet teismo nustatyto įpareigojimo vėlgi neįvykdė. Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi, kuria UAB „R.“ iÅ¡kelta bankroto byla, A. A. buvo įpareigotas per nustatytÄ terminÄ perduoti teismo paskirtai administratorei UAB „R.“ turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus bendrovės dokumentus (t. 2, b. l. 189–190).

Už Å¡io teismo nustatyto įpareigojimo nevykdymÄ Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartimi A. A. vėl buvo paskirta 1 000 Lt bauda (t. 3, b. l. 20–21). 2013 m. vasario 14 d. nuteistasis A. A. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl paskirtos baudos panaikinimo, kuriame nurodė, kad dėl pasikeitusios gyvenamosios vietos apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ir įpareigojimÄ perduoti bendrovės turtÄ bei dokumentus sužinojo tik 2013 m. vasario 13 d., bei pažadėjo iki 2013 m. vasario 28 d. perduoti visÄ UAB „R.“ turtÄ ir dokumentus bankroto administratorei (t. 3, b. l. 31–32).

Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi A. A. vėl buvo paskirta 1 000 Lt bauda, nes bendrovės turto ir dokumentų jis neperdavė (t. 3, b. l. 54–55). Taigi, esant tokioms aplinkybėms, neįtikėtina ir tai, kad nuteistasis, bÅ«damas ne kartÄ nubaustas baudomis už UAB „R.“ turto ir dokumentų neperdavimÄ , juos tiesiog nuvežė į bankroto administratorės biurÄ ir be jokio dokumentų perdavimÄ patvirtinančio raÅ¡ytinio dokumento ten paliko. Be to, iÅ¡ bylos matyti, kad A.

A. bendrovės dokumentų neteikė ne tik teismui ar bankroto administratorei, bet vengė juos pateikti ir vienintelei bendrovės akcininkei J. B. Pastaroji, apklausta kaip liudytoja, parodė, kad įsteigusi UAB „R.“ ir paskyrusi jos direktoriumi A. A., kuriuo pasitikėjo, bendrovės veikla nesidomėjo. Tik tuomet, kai kitos bendrovės ėmė siųsti laiškus dėl UAB „R.“ įsiskolinimų, ji sunerimo ir pareikalavo, kad A. A. pateiktų jai dokumentus, t. y. 2009–2010 metų balansus, kasos knygas.

A. A. pažadėjo Å¡iuos dokumentus pateikti, tačiau to nepadarė, o pats dingo – pakeitė gyvenamÄ jÄ vietÄ ir neatsakinėjo į telefoninius skambučius (t. 1, b. l. 44–45, t. 12, b. l. 22–23). Apeliaciniame skunde A. A. taip pat teigia, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog jam inkriminuoti kaip paslėpti buhalterinės apskaitos dokumentai iÅ¡ tikrųjų buvo. Tačiau tokį nuteistojo teiginį paneigia jo paties duoti parodymai, kad iki dokumentų praradimo buvo visi iÅ¡laidas iÅ¡ bendrovės kasos pateisinantys pirminiai apskaitos dokumentai, bei kad jis, kaip bendrovės vadovas, savo pareigÄ organizuoti bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ Ä¯gyvendino tinkamai, o bankroto administratorei laiku perduoti dokumentų negalėjo tik dėl to, kad trÅ«ko galutinių balansų už 2010, 2011 ir 2012 metus.

Byloje nustatyta, kad visi UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentai maždaug nuo 2012 metų pradžios buvo A. A. žinioje. Å iÄ aplinkybę patvirtino kaip liudytojos apklaustos UAB „R.“ buhalterėmis dirbusios I. K. ir S. O., to neneigė ir pats nuteistasis. Pastarasis parodė, kad po to, kai I. K. bendrovės apskaitos dokumentus perdavė jam, jis juos laikė savo namuose. Kaip jau minėta, A. A. UAB „R.“ bankroto bylÄ nagrinėjusio teismo paskirtai administratorei ar jos įgaliotam asmeniui vadovaujamos bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavė, o atlikus kratÄ jo gyvenamojoje vietoje, jų buvo rasta tik nedidelė dalis.

Akivaizdu, kad laikant buhalterinės apskaitos dokumentus namuose, jų praradimas kokiomis nors kitomis aplinkybėmis, nei kad tyčia juos paslepiant ar sunaikinant, vargu ar įmanomas. Juolab, kad ir pats nuteistasis jokių kitokių aplinkybių, kuriomis galėjo prarasti savo namuose laikomus dokumentus, nenurodė. Nors Å¡iuo atveju byloje nebuvo nustatyta, kada tiksliai ir kaip A. A. paslėpė UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau visos pirmiau aptartos aplinkybės, apibÅ«dinančios A. A. elgesį tiek prieÅ¡ teismui nustatant įpareigojimÄ perduoti juos bankroto administratoriui, tiek po to, leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie pastarojo siekį iÅ¡vengti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų panaudojimo tikrinant bendrovės veiklÄ , turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ar struktÅ«rÄ .

Taigi vertinti A. A. veiksmus kaip aplaidų buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimÄ (BK 223 straipsnio 1 dalis) nebuvo ir nėra pagrindo. Aplinkybė, kad pradėjus ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje nuteistasis ėmėsi tam tikrų veiksmų, iÅ¡ kitų Å«kio subjektų rinkdamas dokumentus, pagrindžiančius UAB „R.“ piniginių lėšų panaudojimÄ bendrovės veikloje, Å¡ios iÅ¡vados niekaip nepaneigia. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai ginčija ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių.

Visų pirma, pažymėtina, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad bylose dėl BK 222, 223 straipsnių taikymo realiÄ asmens veiklÄ , jo Å«kinę komercinę, finansinę bÅ«klę, nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ turi bÅ«ti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (Å«kio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu bÅ«du (o ne atliekant prieÅ¡prieÅ¡inius patikrinimus, ikiteisminį tyrimÄ ir pan.) negalima, atsiranda Å¡iame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-245-303/2017).

Kaip jau ne kartÄ minėta, UAB „R.“ direktoriaus pareigas ėjęs ir savo žinioje bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus turėjęs A. A. pareigos perduoti juos bendrovės bankroto administratorei neįvykdė, o atlikus kratÄ pastarojo namuose buvo rasti tik kai kurie UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentai. UAB „R.“ buhaltere dirbusi S. O. asmeninio kompiuterio laikmenoje rado 2009 m. apyvartos žiniaraščio kopijÄ , kuriÄ jai elektroniniu paÅ¡tu buvo persiuntusi I.

K., ir taip pat pateikė jÄ ikiteisminiam tyrimui (t. 1, b. l. 91–92). Visus Å¡iuos dokumentus specialistė įvertino jau pirmojo UAB „R.“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo metu ir konstatavo, kad pagal pateiktus dokumentus ir duomenis, nesant kitų apskaitos suvestinių registrų bei pardavimo pajamas, veiklos sÄ naudas 2009–2012 metais, 2009 ir 2010 metų kasos knygų įraÅ¡us ir kt. pagrindžiančių pirminių apskaitos dokumentų, iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „R.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros 2009–2010 metais ir nėra galimybės nustatyti UAB „R.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros 2011–2012 metais (2015 m. spalio 21 d. specialisto iÅ¡vada, t. 10, b. l. 13–50).

AnalogiÅ¡kos iÅ¡vados Å¡iuo klausimu pateiktos ir 2016 m. gegužės 17 d. specialisto iÅ¡vadoje (t. 11, b. l. 6–41). Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad Å¡ios specialisto iÅ¡vados neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų ir todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo jomis vadovautis. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, savo teiginį dėl specialisto iÅ¡vadų neatitikimo BPK 20 straipsnio reikalavimams nuteistasis iÅ¡ esmės grindžia tik aplinkybe, kad skiriasi specialisto iÅ¡vadose, taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu atliktos buhalterinės ekspertizės akte nurodytos sumos, kurioms nėra panaudojimÄ bendrovės reikmėms pagrindžiančių dokumentų.

Tačiau, kaip teisingai nurodo ir pats apeliantas, skirtumus tarp dokumentais nepagrįstų iÅ¡laidų sumų iÅ¡ esmės lėmė tai, kad atliekant antrÄ jį UAB „R.“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , taip pat buhalterinę ekspertizę, buvo vertinami papildomai gauti dokumentai, pagrindžiantys tam tikrų sumų panaudojimÄ UAB „R.“ reikmėms. Taip pat buhalterinės ekspertizės akte buvo patikslinti kai kurie skaičiavimai, į kuriuos pirmosios instancijos teismas atsižvelgė.

Kita vertus, pirmiau minėtus papildomus dokumentus tyrimui pateikė ne UAB „R.“ atstovai, bet kiti Å«kio subjektai, turėję su Å¡ia bendrove vienokius ar kitokius Å«kinius santykius, o kitų Å«kio subjektų pateikti dokumentai. Kaip jau minėta, sprendžiant dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių realiÄ Å«kio subjekto veiklÄ , jo Å«kinę komercinę, finansinę bÅ«klę, nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ turi bÅ«ti įmanoma nustatyti analizuojant tik to Å«kio subjekto buhalterinės apskaitos dokumentus.

Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde cituojama buhalterinės ekspertizės akto iÅ¡vada „Atsižvelgiant į bylos duomenis, kad UAB „R.“ apskaita galėjo bÅ«ti tvarkoma, tačiau apskaitos dokumentai ir registrai nėra iÅ¡saugoti ir ekspertiniam tyrimui nepateikti, tai ekspertas dėl to, kad tyrimui nepateiktos UAB „R.“ 2010–2011 metų avansinės apyskaitos, neturi galimybės nustatyti (nenustato) bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros“ buvo pateikta atsakant į klausimÄ dėl UAB „R.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo vertinimo dalyje dėl to, kad tyrimui nepateiktos 2010–2011 metų avansinės apyskaitos.

Tuo tarpu buhalterinės ekspertizės akto tiriamojoje dalyje yra detalizuoti visi A. A. inkriminuotų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų praradimo padariniai, konstatuojant, kad iš ekspertiniam tyrimui pateiktos UAB „R.“ apskaitos iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos 2009–2011 metais, turto 2009–2010 metais, kapitalo 2009–2011 metais, įsipareigojimų 2009 metais ir visiškai negalima nustatyti bendrovės veiklos 2012 metais, turto 2011–2012 metais, kapitalo 2012 metais, įsipareigojimų dydžio 2010–2012 metais ir struktūros 2011–2012 metais (t. 13, b. l. 124–146).

Savo iÅ¡vadÄ , kad dėl UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentų praradimo kilo tokie nusikalstami padariniai, ekspertinį tyrimÄ atlikęs ekspertas M. Barkauskas patvirtino ir apklaustas apeliacinės instancijos teisme. Taigi nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad buhalterinės ekspertizės akte nekonstatuoti jokie bÅ«tini BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padariniai ir kad buhalterinės ekspertizės aktas paneigė specialisto iÅ¡vadas. Ekspertizės aktu nusikalstami padariniai buvo tik patikslinti, nurodant, kad bendrovės veiklos ir kapitalo 2011 metais negalima nustatyti tik iÅ¡ dalies, o įsipareigojimų dydžio 2010 metais negalima nustatyti visiÅ¡kai.

Apeliantas teisingai pažymi, kad baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės apskaitÄ tvarkantis buhalteris. Tačiau Å¡iuo atveju A. A. inkriminuoti ne tvarkant buhalterinę apskaitÄ padaryti pažeidimai, bet bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas, o pagal teismų praktikÄ už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimÄ , sunaikinimÄ ar sugadinimÄ atsako Å¡iÄ veikÄ padaręs asmuo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2012, 2K-363/2014, 2K-189-648/2016 2K-33-303/2017, 2K-236-696/2017 ir kt.).

Taigi apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis tinkamai įgyvendino savo, kaip bendrovės vadovo pareigÄ organizuoti buhalterinę apskaitÄ , Å¡iuo atveju jo baudžiamosios atsakomybės už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimÄ nepaneigia. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su nuteistojo A. A. apeliacinio skundo argumentu, kad kaltinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paslėpus dokumentus tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pažeidžia jo teisę žinoti, kuo yra kaltinamas.

Kaltinime A. A. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nurodytos visos faktinės aplinkybės, svarbios Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymui, tiek, kiek jos nustatytos byloje surinktais duomenimis. Vien tai, kad nuteistajam neigiant paslėpus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, nebuvo nustatytas tikslus dokumentų paslėpimo laikas ir bÅ«das dar nereiÅ¡kia teisės į gynybÄ suvaržymo. Be to, iÅ¡ bylos matyti, kad tiek apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas kaip kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu A.

A. patvirtino, kad pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ suprato ir davė paaiÅ¡kinimus dėl jo (t. 11, b. l. 152–153, 196–198). Pažymėtina ir tai, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistojo gynėjas buvo pareiÅ¡kęs praÅ¡ymÄ perduoti bylÄ prokurorui dėl iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto, tačiau visus nurodomus kaltinamojo akto trÅ«kumus siejo tik su kaltinimu A. A. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, bet ne su kaltinimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Tai, kad nuteistajam inkriminuota, jog paslėpdamas UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentus jis tuo pačiu pažeidė ir teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų saugojimo tvarkÄ bei terminus, reikalavimus, taip pat nereiÅ¡kia, kad kaltinimas yra nekonkretus ar prieÅ¡taringas. Kita vertus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnio 10 dalies reikalavimo, kad apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis, ir Inventorizacijos taisyklių 3 punkto reikalavimo, kad įmonės privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtÄ , biologinį turtÄ , žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintÄ produkcijÄ , nebaigtÄ gamybÄ , nebaigtus remonto darbus, nebaigtÄ statybÄ , nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartÄ per metus prieÅ¡ metinių finansinių ataskaitų sudarymÄ , pažeidimai A.

A. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį inkriminuoti nepagrįstai. 2015 m. spalio 21 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad minėti Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymo ir Inventorizacijos taisyklių reikalavimai bÅ«tų pažeisti, jei bÅ«tų nustatyta, kad UAB „R.“ iki finansinių ataskaitų sudarymo nebuvo atlikta įmonės turto ir įsipareigojimų inventorizacija. Å iuo atveju bylos duomenys nėra pakankami vienareikÅ¡mei iÅ¡vadai apie įmonės turto ir įsipareigojimų inventorizacijos atlikimÄ ar neatlikimÄ padaryti, be to, A.

A. inkriminuotas tik buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas, todėl pirmosios instancijos teismo motyvai, susiję su A. A. padarytais Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnio 10 dalies ir Inventorizacijos taisyklių 3 punkto reikalavimų pažeidimais Å¡alinami iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies dėl nustatytos A. A. nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje. Be to, kaip nepasitvirtinęs iÅ¡ nuosprendžio Å¡alinamas ir pirmosios instancijos teismo nustatytas Å¡ios veikos padarymo tikslas – siekimas nuslėpti UAB „R.“ piniginių lėšų 539 691,76 Lt (156 305,54 Eur) pasisavinimo faktÄ .

Nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas nėra bÅ«tinasis BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymis, todėl jo paÅ¡alinimas A. A. baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo nepaneigia. Argumentai dėl nepasitvirtinusio Å¡io A. A. inkriminuoto nusikaltimo padarymo tikslo bus iÅ¡dėstyti pasisakant dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 209 straipsnyje Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma.

Tik tada, kai pagal bylos faktines aplinkybes nustatyti tiek nusikalstamos veikos subjektyvieji, tiek objektyvieji požymiai, padaryta veika gali bÅ«ti vertinama kaip nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir (ar) neaiÅ¡kumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, kurių, iÅ¡naudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma paÅ¡alinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis).

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-154-976/2017 ir kt.).

Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 33501/96 ir kiti).

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino didelės vertės jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį turtÄ ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiÅ¡kiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas. Å iuo atveju kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalÄ turto savininkui.

Å i nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai, kuri reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iÅ¡ bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-13-693/2013, 2K-278-699/2016, 2K-150-628/2018, 2K-314-693/2018 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tokio pobÅ«džio bylose bÅ«tina įsitikinti įmonės turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančiÄ informacijÄ , bet objektyvių aplinkybių visumÄ , iÅ¡ kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų, ar jis veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad savinasi įmonės turtÄ , numatydamas įmonei daromÄ Å¾alÄ ir to norėdamas.

Dėl to duomenys, rodantys, kad paimti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms arba jų paėmimas turėjo kitokiÄ prasmę ir iÅ¡ tikrųjų žalos įmonei nepadarė, turi bÅ«ti iÅ¡tirti ir įvertinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-144-788/2017 ir kt.). Nuteistasis A. A. kaltu dėl jam inkriminuotos veikos ‑ bÅ«damas UAB „R.“ direktoriumi bei vykdydamas kasininko pareigas laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki 2012 m. gruodžio 17 d. pasisavino bendrovei priklausančias pinigines lėšas – 539 691,76 Lt (156 305,54 Eur), neprisipažino ir parodė, kad visos Å¡ios piniginės lėšos buvo panaudotos bendrovėms reikmėms ‑ atsiskaitant grynaisiais pinigais buvo perkamos užsakovių UAB „N. v.“ ir UAB „A.“ užsakymams įvykdyti reikalingos prekės ir paslaugos (statybinės medžiagos, kuras, nuomojama statybinė technika), mokamas darbo užmokestis darbuotojams.

Buvo visi iÅ¡laidas iÅ¡ kasos pagrindžiantys dokumentai, tačiau, jiems neiÅ¡likus, pagrįsti visų sumų panaudojimo Å¡iuo metu neturi galimybės. A. A. nesutinkant su kaltinimu dėl jam patikėto didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė 2015 m. spalio 21 d. specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad tiriamuoju laikotarpiu iÅ¡ bendrovės kasos ir sÄ skaitų banke A. A. buvo iÅ¡mokėta 749 817,32 Lt (217 162,11 Eur) suma ir nepateikti Å¡ių piniginių lėšų panaudojimÄ bendrovės reikmėms pateisinantys dokumentai, pagal tyrimui pateiktus dokumentų duomenis negalima nustatyti, kokioms reikmėms Å¡ios piniginės lėšos buvo panaudotos, jos galimai galėjo bÅ«ti panaudotos ne bendrovės, bet kitoms reikmėms, tuo sumažinant UAB „R.“ turtÄ , apyvartines lėšas ir bendrovės galimybę Å¡ias pinigines lėšas panaudoti savo veikloje ar atsiskaityti su kreditoriais (t. 10, b. l. 13–50); 2016 m. gegužės 17 d. specialisto iÅ¡vadoje, suraÅ¡ytoje atlikus papildomÄ tyrimÄ bei įvertinus papildomai surinktus duomenis apie UAB „R.“ Å«kinę veiklÄ , kurioje konstatuota, kad piniginių lėšų panaudojimÄ bendrovės reikmėms pagrindžiančiais dokumentais nepateisinta A.

A. iÅ¡ UAB „R.“ kasos ir iÅ¡ sÄ skaitų banke iÅ¡mokėta suma – 724 613,20 Lt (209 862,49 Eur) (t. 11, b. l. 6–41); buhalterinės ekspertizės, paskirtos ir atliktos teisminio bylos nagrinėjimo metu, dar gavus papildomų duomenų, susijusių su UAB „R.“ Å«kine veikla, aktu, kuriame konstatuota, kad dokumentais nepagrįstos iÅ¡laidos A. A. vardu sudaro 539 691,76 Lt (156 305,54 Eur) (t. 13, b. l. 124–146); liudytojo UAB „R.“ darbų vadovo R.

M. parodymais (t. 12, b. l. 23–26). Be to, teismas nuosprendyje pažymėjo, kad A. A. negalėjo konkrečiai nurodyti, kur panaudojo iÅ¡grynintas pinigines lėšas, taip pat, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme buvo renkami visi įmanomi dokumentai, patvirtinantys A. A. dispozicijoje buvusių lėšų panaudojimÄ bendrovės veikloje. Ä®vertinęs visas Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad A. A. negalėjimas nurodyti, kur bendrovės veikloje buvo panaudota tokia didelė suma piniginių lėšų (539 691,76 Lt (156 305,54 Eur), paaiÅ¡kinamas tik Å¡ių lėšų pasisavinimu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nėra pagrįstos. Darydamas iÅ¡vadas, kad byloje surinkti įrodymai ir jais nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina A. A. kaltę pasisavinus UAB „R.“ priklausančius 539 691,76 Lt (156 305,54 Eur) ir padarius vadovaujamai bendrovei tokio dydžio žalÄ , teismas įvertino ne visas byloje nustatytas aplinkybes. IÅ¡ buhalterinės ekspertizės akto matyti, kad A. A. inkriminuotÄ 539 691,76 Lt (156 305,54 Eur) dokumentais nepagrįstų iÅ¡laidų sumÄ sudaro 2010 metais A.

A. iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitų ir kasos iÅ¡mokėta 456 026,14 Lt (132 074,03 Eur) suma ir 2011 metais iÅ¡mokėta 90 390,30 Lt (26 178,84 Eur) suma, minusavus 6 724,68 Lt (1 947,60 Eur), kurių 2009 metais buvo panaudota daugiau nei iÅ¡mokėta. IÅ¡ Å¡io ekspertizės akto ir jau minėtų specialisto iÅ¡vadų taip pat matyti, kad UAB „R.“ VĮ Registrų centrui pateiktoje 2009 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje deklaravo 293 263 Lt (84 934,84 Eur) pardavimo pajamų ir 282 465 Lt (81 807,52 Eur) pardavimo bei veiklos sÄ naudų.

Specialisto iÅ¡vadose nurodyta, kad pagal UAB „R.“ dokumentus negalima nustatyti, ar bendrovė realiai uždirbo deklaruotas pardavimo pajamas ir patyrė deklaruotas pardavimo ir veiklos sÄ naudas, bet pažymėta, kad UAB „N. v.“ pateiktų UAB „R.“ vardu iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų už atliktus įvairius remonto ir apdailos darbus duomenimis 2009 metais UAB „R.“ uždirbo 287 042,70 Lt (83 133,31 Eur) pardavimo pajamų (be PVM), t. y. 6 220,3 Lt (1 801,52 Eur) mažiau, nei deklaruota UAB „R.“ pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Buhalterinės ekspertizės akte konstatuota, kad 2009 metais UAB „R.“ galėjo gauti iÅ¡ viso 293 250 Lt (84 931,07 Eur) pardavimo pajamų, t. y. 13 Lt (3,77 Eur) mažiau, nei deklaruota UAB „R.“ pelno (nuostolių) ataskaitoje. Nesant bendrovės banko sÄ skaitų iÅ¡rašų už visÄ bendrovės veiklos 2009 metais laikotarpį, ekspertas negalėjo nustatyti, iÅ¡ kokių pajamų galėtų susidaryti 13 Lt (3,77 Eur) skirtumas, tačiau tuo pačiu pažymėjo, kad pagal pateiktus ekspertiniam tyrimui dokumentus nustatyta 99,995 procento visų bendrovės pajamų.

Bylos duomenimis, specialisto tyrimui ir ekspertizei buvo pateikti tik vienos UAB „R.“ buhalterinės sÄ skaitos 2009 m. gegužės–gruodžio mėnesių laikotarpio suvestiniai apskaitos registrai („Apyvartos žiniaraÅ¡tis 6001 Suteiktų paslaugų savikaina“), kurių duomenimis 2009 metų birželio–lapkričio mėnesiais suteiktų paslaugų savikaina sudarė 202 275,53 Lt (58 583,04 Eur). Å iuose registruose neįraÅ¡yti gegužės ir gruodžio mėnesių duomenys, taigi tikrosios bendrovei suteiktų paslaugų savikainos jie neatspindi.

Prie tyrimui pateiktų UAB „R.“ 2009 metų gegužės–gruodžio mėnesių laikotarpio atskaitingų asmenų (R. M., J. B., I. K., A. A.) avanso apyskaitų buvo pateikti ir pinigų mokėjimÄ patvirtinantys pirminiai apskaitos dokumentai, iÅ¡ viso už 217 346,18 Lt (62 947,80 Eur). Buhalterinės ekspertizės akte nurodyta, kad pirkimų sÄ naudos 2009 metais galėjo siekti ir 220 407 Lt (63 834,28 Eur). Darbo sÄ naudos pagal šį ekspertizės aktÄ 2009 metais sudarė 72 845,86 Lt (21 097,62 Eur) (specialisto iÅ¡vadoje nurodyta mažesnė – 60 553,10 Lt (17 537,39 Eur) – suma, tačiau Å¡io tyrimo metu nebuvo įvertinta 12 292,80 Lt (3 560,24 Eur) dydžio kompensacija už kilnojamÄ jį darbÄ ).

Taigi pirmiau aptarti duomenys patvirtina, kad 2009 metais bendros sÄ naudos 293 250 Lt (84 931,07 Eur) dydžio pardavimo pajamoms uždirbti sudarė apie 252 470,8 Lt (73 120,60 Eur), t. y. apie 86 procentus pardavimo pajamų, jei pirkimo sÄ naudas vertinti pagal prie avanso apyskaitų esančius pirminius apskaitos dokumentus (179 624,94 Lt (52 022,98 Eur) (prekių, pirktų už 217 346,18 Lt (62 947,80 Eur) sumÄ , kaina be PVM) + 72 845,86 Lt (21 097,62 Eur) darbo sÄ naudų), arba 255 000,41 Lt (73 853,22 Eur), t. y. apie 87 procentus pardavimo pajamų, jei pirkimo sÄ naudas vertinti pagal ekspertizės aktÄ (182 154,55 Lt (52 755,60 Eur) (prekių, pirktų už 220 407 Lt (63 834,28 Eur) sumÄ , kaina be PVM) + 72 845,86 Lt (21 097,62 Eur) darbo sÄ naudų). 2010 metų, kuriais A.

A. inkriminuojama kaip pasisavinta didžiausia pinigų suma (456 026,14 Lt (132 074,03 Eur)), pelno (nuostolių) ataskaitoje, pateiktoje VĮ Registrų centrui, UAB „R.“ deklaravo 942 992 Lt (273 109,36 Eur) pardavimo pajamų ir 1 083 262 Lt (313 734,36 Eur) pardavimo ir veiklos sÄ naudų. Specialisto iÅ¡vadose nurodyta, kad pagal UAB „R.“ dokumentus negalima nustatyti, ar bendrovė realiai uždirbo deklaruotas pardavimo pajamas ir patyrė deklaruotas pardavimo ir veiklos sÄ naudas, bet pažymėta, kad UAB „N. v.“ pateiktų UAB „R.“ vardu iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų už atliktus įvairius remonto ir apdailos darbus duomenimis UAB „R.“ 2010 metais uždirbo 833 295,10 Lt (241 338,94 Eur) pardavimo pajamų be PVM, t. y. 109 696,9 Lt (31 770,42 Eur) mažiau, nei deklaruota UAB „R.“ pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Atlikus buhalterinę ekspertizę buvo nustatyta, kad UAB „R.“ pardavimo pajamos 2010 metais buvo 932 992 Lt (270 213,16 Eur), t. y. 10 000 Lt (868,86 Eur) mažesnės, nei deklaruota pelno nuostolių ataskaitoje. Kodėl susidarė toks skirtumas, ekspertas pagal pateiktus dokumentus nustatyti neturėjo galimybės. Jokių UAB „R.“ suvestinių apskaitos registrų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadas apie bendrovei 2010 metais (taip pat ir 2011 metais) suteiktų paslaugų savikainÄ , kaip ir atskaitingų asmenų avanso apyskaitų bei pinigų mokėjimo dokumentų nėra iÅ¡likę.

Buhalterinės ekspertizės metu nustatyta, kad iÅ¡ kitų Å«kio subjektų surinktų pirkimo dokumentų (materialinių sÄ naudų Å¡ioms pajamoms uždirbti) suma be PVM 2010 metais yra 260 894,58 Lt (75 560,29 Eur). Darbo užmokesčio iÅ¡laidos pagal buhalterinės ekspertizės aktÄ 2010 metais sudarė 193 249,65 Lt (55 968,97 Eur). Taigi pagal byloje surinktus dokumentus pardavimo ir veiklos sÄ naudos 932 992 Lt pardavimų pajamoms uždirbti 2010 metais sudarė tik 454 144,23 Lt (260 894,58 Lt (75 560,29 Eur) + 193 249,65 Lt (55 968,97 Eur)) arba apie 48 procentus pardavimo pajamų.

Bylos duomenimis, 2010 metais mokėjimus už atliktus darbus A. A. vadovaujamai UAB „R.“ atliko UAB „N. v.“, UAB „A.“, UAB „Ru.“ ir 132-oji daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – 132-oji DNSB). Kokius konkrečiai darbus ir kada UAB „R.“ atliko (ar neatliko) bendrovei „A.“ ir 132-ajai DNSB, proceso metu nebuvo tiriama, byloje yra tik 2010 m. lapkričio 23 d. sutartis dėl statybos darbų, sudaryta tarp 132-osios DNSB ir UAB „R.“, pagal kuriÄ mokėjimÄ A.

A. vadovaujamai bendrovei atliko ir UAB „Ru.“ (t. 13, b. l. 65–75). Kita vertus, pagrindinė UAB „R.“ užsakovė visÄ bendrovės veiklos laikÄ buvo UAB „N. V.“, su kuria buvo sudaryta daug rangos sutarčių dėl patalpų remonto ir apdailos darbų, ir kuri sumokėjo UAB „R.“ didžiausiÄ pinigų sumÄ už darbus, kurie, kaip matyti iÅ¡ bylos, buvo realiai atlikti. IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, kad tiek 2009 metais, tiek 2010 metais A. A. vadovaujama bendrovė užsakovei UAB „N. v.“ atliko to paties pobÅ«džio darbus, t. y. „C.“ vaistinėms skirtų patalpų remontÄ ir apdailÄ .

Taigi, nors buhalterinę ekspertizę atlikęs ekspertas konstatavo, kad ne didesnę kaip ekspertizės metu nustatytÄ dokumentais nepagrįstų iÅ¡laidų sumÄ â€“ 539 691,76 Lt – A. A. galėjo panaudoti ne bendrovės reikmėms, tačiau tokie dideli sÄ naudų pardavimo pajamoms uždirbti skirtumai 2009 ir 2010 metais (86–87 procentai ir 48 procentai), du metus iÅ¡ eilės atliekant panaÅ¡ius darbus tam pačiam užsakovui, kelia pagrįstų abejonių, ar Å¡iuo atveju byloje surinkti visi dokumentai ir jais nustatytos visos iÅ¡laidos, kurias UAB „R.“ realiai patyrė vykdydama veiklÄ 2010 metais.

Juolab, kad iÅ¡ bylos matyti, jog 2010 metais atsiskaitymai su tiekėjais, darbuotojais, kitais kreditoriais didžiÄ ja dalimi buvo vykdomi, daugiausia įsiskolinimų atsirado 2011 metais. Pažymėtina, kad ir buhalterinę ekspertizę atlikęs ekspertas tiek ekspertizės akte, tiek apklausiamas apeliacinės instancijos teisme atkreipė dėmesį į tai, jog specialisto iÅ¡vada nustatyta ir pirminiame kaltinime A. A. inkriminuota 724 613,20 Lt (209 862,49 Eur) suma negalėjo bÅ«ti pasisavinta, nes likusių lėšų nebÅ«tų pakakę sÄ skaitoms faktÅ«roms ir darbo užmokesčiui apmokėti, o ir toks statybų sektoriaus bendrovės pelningumas 2010 metais, koks nustatytas pagal byloje surinktus dokumentus ekspertizės metu (daugiau kaip 50 procentų), yra žymiai didesnis už vidutinį (apie 19 procentų) Å¡ios Å¡akos įmonių pelningumÄ , todėl tikėtina, kad tam tikra dalis dokumentų, patvirtinančių dalį iÅ¡laidų, nebuvo pateikta ir ekspertiniam tyrimui.

Pasak eksperto, faktinis UAB „R.“ pelningumas turėtų bÅ«ti artimesnis statistiniam vidurkiui, nes bendrovė neteikė jokių iÅ¡skirtinių paslaugų, sudarančių prielaidas pasinaudoti monopoline galia, o atliko remonto darbus, kurie rinkoje lengvai gaunami. Abejones, kad Å¡iuo atveju nėra surinkti visi dokumentai ir nenustatytos visos iÅ¡laidos, kurias UAB „R.“ realiai patyrė vykdydama veiklÄ 2010 metais, o taip pat ir 2011 metais, dar labiau sustiprina ir kitos bylos aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas taip pat, kaip ir nustatyto didelio sÄ naudų pajamoms uždirbti skirtumo 2009 ir 2010 metais, nevertino.

Bylos duomenimis nustatyta, kad objektai, kuriuose UAB „R.“ atliko statybos ir apdailos darbus pagal rangos sutartis, sudarytas su UAB „N. v.“, buvo ne tik Kaune, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Å i aplinkybė, kaip ir UAB „R.“ pagal rangos sutartis atliktų darbų pobÅ«dis rodo, kad tam tikrÄ dalį veiklos sÄ naudų sudarė iÅ¡laidos kurui. Tai patvirtina ir prie 2009 metų gegužės–gruodžio mėnesių laikotarpio atskaitingų asmenų avanso apyskaitų esantys pinigų mokėjimo uždarosioms akcinėms bendrovėms „L.

B.“, „S.“, „K.“ kuro pirkimÄ pagrindžiantys pirminiai apskaitos dokumentai, iÅ¡ kurių matyti, kad Å¡iuo laikotarpiu iÅ¡laidos kurui sudarė 12 818,90 Lt (3 712,61 Eur) (2015 m. spalio 21 d. specialisto iÅ¡vada). IÅ¡ byloje esančių UAB „R.“ banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad 2010 metais atsiskaitymai už kurÄ su įvairiais tiekėjais vyko ir iÅ¡ banko sÄ skaitų – sausį už kurÄ sumokėta 1 200 Lt (347,54 Eur), vasarį – 1 150 Lt (333,06 Eur), kovÄ â€“ 1 920 Lt (556,07 Eur), balandį – 800 Lt (231,70 Eur), gegužę – 2 830 Lt (819,62 Eur), birželį – 799 Lt (231,41 Eur), liepÄ â€“ 100 Lt (28,96 Eur), rugpjÅ«tį – 130 Lt (37,65 Eur), rugsėjį – 500 Lt (144,81 Eur) (t. 2, b. l. 116–146).

Ar Å¡iuo laikotarpiu už kurÄ buvo atsiskaitoma ir grynaisiais pinigais, byloje nenustatyta. Bet kokiu atveju, iÅ¡ UAB „R.“ banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad 2010 metų spalio–gruodžio mėnesių laikotarpiu, taip pat 2011 metais mokėjimai už kurÄ iÅ¡ banko sÄ skaitų nebuvo atliekami. Jokių kitų dokumentų, pagrindžiančių iÅ¡laidas kurui, byloje taip pat nėra, nors UAB „N. v.“ pateikti dokumentai patvirtina, kad tuo metu UAB „R.“ pagal sudarytas rangos sutartis taip pat atliko remonto ir apdailos darbus įvairiuose Lietuvos miestuose (Kelmėje, Biržuose, KupiÅ¡kyje, Ukmergėje, RokiÅ¡kyje, Vilniuje, Tauragėje, TelÅ¡iuose, Å iauliuose, Klaipėdoje ir kt.) (t. 4, b. l. 32–41), taigi neabejotinai taip pat patyrė iÅ¡laidų kurui.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu A. A. pateikė UAB „R.“ bankroto administratorei adresuotÄ praÅ¡ymÄ (t. 3, b. l. 140-141), kuriame iÅ¡vardino tiekėjus, iÅ¡ kurių UAB „R.“ pirko įvairias prekes ir paslaugas. Tai uždarosios akcinės bendrovės „S.“, „B. B.“, „D.“, „M. s.“, „K. a.“, „S. p.“, „S.“, „L.“, „A.“, „S. p.“, „G.“, „L.“, „Sa.“, „J.“, „M.“, „T. ir ko“, „V.“, „G.“, „M.“, „A.“, „E. l.“, kurios pagal užklausimus pateikė į bylÄ dokumentus, patvirtinančius su UAB „R.“ turėtus Å«kinius santykius.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu A. A. pateikė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurias iÅ¡ Å«kio subjektų gavo pats, patvirtinančias, kad jo vadovaujama bendrovė 2009–2011 metais pirko įvairias prekes ir paslaugas iÅ¡ uždarųjų akcinių bendrovių „V.“, „D.“, „D. v.“, „M.“, „I.“, „Ru.“, „Ra.“, „V. ES Lietuva“, „T.“, „B. b. Å«.“, „S.“, „R.“ (t. 3, b. l. 136–138, 145–167, t. 4, b. l. 19–25).

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dar buvo kreiptasi į UAB „S.“, UAB „S.“ ir UAB „H.“, kurios taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius prekių ir paslaugų pardavimÄ UAB „R.“ (t. 13, b. l. 1–44, 96–113, 117–123). Kita vertus, pirmiau minėtame bankroto administratoriui adresuotame A. A. praÅ¡yme buvo nurodytos ir kitos uždarosios akcinės bendrovės, iÅ¡ kurių, pasak jo, UAB „R.“ pirko veiklai vykdyti reikalingas prekes ar paslaugas – „L.“, „M. p.“, „S. t.“, „G. p.“, „R.“, „V. l.“, „F.“.

Bankroto bylos dokumentų kopijos patvirtina, kad UAB „R.“ taip pat turėjo Å«kinius santykius su UAB „So.“ bei UAB „V.“, kurios, kaip ir A. A. praÅ¡yme nurodyta UAB „S. t.“, įtrauktos į kreditorių sÄ raÅ¡Ä . 2009 metų avanso apyskaitos patvirtina, kad 2009 metais prekės (paslaugos) dar buvo perkamos iÅ¡ UAB „E.“ (jÄ kaip vienÄ iÅ¡ tiekėjų nurodė ir UAB „R.“ darbų vadovu dirbęs R. M.), taip pat iÅ¡ bendrovių „M.“, „T.“, „V. k.“, „L.“, „R.“, „G.“, „K.“, „Re.“, „R.“, „L.“, „D.“, „A.“, „Š.“, R.

S. firmos, D. B. IÄ® (t. 10, b. l. 137–167). IÅ¡ UAB „R.“ banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad UAB „R.“ prekes ir paslaugas taip pat pirko iÅ¡ bendrovių „D.“, „M.“, „L.“, „R.“, „D.“, „A.“, „F. f.“, „C.“, „G.“, „Gr.“. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo renkami visi įmanomi dokumentai, patvirtinantys A. A. dispozicijoje buvusių lėšų panaudojimÄ bendrovės veikloje, tačiau neįvertino, kad duomenys apie visus Å«kinius santykius su UAB „R.“ iÅ¡ pirmiau iÅ¡vardytų bendrovių nebuvo pareikalauti ir gauti.

Taigi, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, ir nesant 2010–2011 metų UAB „R.“ pirminių apskaitos dokumentų, lieka nepaneigta, kad prekės iÅ¡ bendrovių, įraÅ¡ytų 2009 metų avanso apyskaitose, galėjo bÅ«ti perkamos, atsiskaitant už jas grynaisiais pinigais, ne tik 2009, bet ir 2010 metais ar 2011 metais, taip pat, kad prekės už grynuosius pinigus galėjo bÅ«ti perkamos iÅ¡ bendrovių, su kuriomis užfiksuoti atsiskaitymai iÅ¡ banko sÄ skaitos. Kaip liudytojas apklaustas UAB „R.“ darbų vadovu dirbęs R.

M., taip pat dažnai pirkęs prekes, reikalingas vykdomiems darbams atlikti, dar ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prekės buvo perkamos ir iÅ¡ rajonuose, kur buvo atliekami darbai, esančių mažų statybinių prekių parduotuvių, kurių dabar net neprisimena (t. 1, b. l. 107-109). Taigi, nepaneigta ir galimybė, kad prekės (ar paslaugos) UAB „R.“ reikmėms buvo perkamos iÅ¡ tiekėjų, kurių neprisiminė nuteistasis A. A. ar liudytojas R. M. ir kurių nėra galimybės nustatyti pagal iÅ¡likusius UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentus ar Å¡ios bendrovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us.

Å iuo aspektu pažymėtina ir tai, kad byloje nėra ne tik dalies A. A. iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitos ir kasos iÅ¡mokėtų piniginių lėšų, bet ir dalies R. M. iÅ¡ kasos iÅ¡mokėtų piniginių lėšų panaudojimÄ UAB „R.“ reikmėms pagrindžiančių dokumentų, nors pastarasis nuosekliai teigė, kad kiekvienÄ kartÄ teikė iÅ¡laidas pateisinančius dokumentus, nes prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų gavęs pinigų kitam prekių užpirkimui, o ir 2011 metais jam iÅ¡einant iÅ¡ darbo buvo peržiÅ«rėti visi buhalteriniai dokumentai ir jokia jo skola bendrovei nebuvo užfiksuota, prieÅ¡ingai – bendrovė liko jam skolinga apie 20 000 Lt, kuriÄ sudarė neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir už jo asmeninius pinigus pirktų statybinių medžiagų kaina (t. 1, b. l. 107–109, t. 12, b. l. 23–26).

Taigi, esant tokių aplinkybių visumai, nėra pagrindo konstatuoti, kad Å¡iuo atveju byloje surinktais dokumentais objektyviai nustatytos visos pardavimų ir veiklos sÄ naudos, kurias UAB „R.“ faktiÅ¡kai patyrė savo veikloje 2010–2011 metais. Nesant objektyviai nustatyto faktiÅ¡kai patirtų sÄ naudų dydžio, atitinkamai nėra galimybės objektyviai nustatyti ir tai, ar A. A. jam inkriminuotus UAB „R.“ priklausančius pinigus (arba tam tikrÄ jų dalį) pasisavino, tuo padarydamas bendrovei turtinę žalÄ , ar juos visus (arba tam tikrÄ jų dalį) panaudojo bendrovės veikloje.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad A. A. vadovaujama bendrovė nebuvo didelė ir dirbo su siauru ratu užsakovų. Kita vertus, kaip matyti iš pirmiau aptartų bylos duomenų, dėl užsakovės UAB „N. v.“ objektų išsidėstymo medžiagos darbams buvo perkamos įvairiuose Lietuvos miestuose, ir tiekėjų ratas, priešingai nei užsakovų, buvo tikrai platus. Be to, kaip matyti iš bylos, prekes pirkdavo ne vien tik A. A., bet ir R. M., kiti UAB „R.“ darbuotojai.

Esant tokiems duomenims, taip pat įvertinus ir nemaÅ¾Ä laiko tarpÄ , praėjusį nuo byloje nagrinėjamų įvykių, teisėjų kolegijos vertinimu, visiÅ¡kai suprantama, kad A. A., kaip beje ir daug prekių pirkęs bendrovės darbų vadovas R. M., negalėjo smulkiau detalizuoti bendrovės pinigų panaudojimo aplinkybių ar prisiminti visų tiekėjų, iÅ¡ kurių buvo perkamos prekės ir paslaugos, reikalingos darbams atlikti, ir tai Å¡iuo atveju negali bÅ«ti vertinama kaip viena iÅ¡ jo kaltę pasisavinus bendrovei priklausančias lėšas patikimai patvirtinančių aplinkybių.

Ä®vertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas A. A. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nepasitvirtino. Byloje surinkti įrodymai, prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo vienareikÅ¡mei ir patikimai iÅ¡vadai, kad A. A. UAB „R.“ priklausančius 539 691,76 Lt (156 305,54 Eur) tyčia neteisėtai ir neatlygintinai pavertė savo turtu, taip siekdamas naudos vadovaujamos bendrovės sÄ skaita, ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė Å¡iai bendrovei 539 691,76 Lt (156 305,54 Eur) dydžio turtinę žalÄ .

Bylos duomenimis nustatytos aplinkybės, kad A. A. paslėpė vadovaujamos bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, kad 2011 metais ėmė trūkti apyvartinių lėšų ir dėl to buvo atsiskaitoma ne su visais darbuotojais ar tiekėjais, dėl ko galiausiai 2012 metais bendrovei buvo iškelta bankroto byla, o 2013 metais ji buvo pripažinta bankrutavusia, gali būti vertinamos kaip prielaida, kad nuteistasis su vadovaujamos bendrovės pinigais ne visada elgėsi tinkamai. Tačiau, kaip jau minėta, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o šiuo atveju byloje surinkti įrodymai nėra pakankami neabejotinoms išvadoms dėl A.

A. kaltės pasisavinus UAB „R.“ priklausantį didelės vertės turtÄ â€“ 539 691,76 Lt (156 305,54 Eur) – ir padarius Å¡iai bendrovei tokio dydžio žalÄ , todėl jis pagal BK 183 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinamas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. A. A. taip pat buvo kaltinamas ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 209 straipsnį už tai, kad sÄ moningai blogai valdydamas UAB „R.“, t. y. pasisavindamas bendrovei priklausančias pinigines lėšas – 539 591,76 Lt (156 305,54 Eur), padarė lemiamÄ Ä¯takÄ bendrovės mokumui bei sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, tuo nulėmė jos bankrotÄ ir padarė didelės turtinės žalos kreditoriams.

Jokie kiti veiksmai, nulėmę bendrovės bankrotÄ , A. A. nėra inkriminuoti, todėl teisėjų kolegijai konstatavus, kad kaltinimas nuteistajam dėl UAB „R.“ priklausančių piniginių lėšų – 539 691,76 Lt – pasisavinimo nepasitvirtino, pastarasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu iÅ¡teisinamas ir pagal BK 209 straipsnį. Atsižvelgdama į priimto sprendimo pobÅ«dį, teisėjų kolegija dėl nuteistojo A. A. apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamas ekspertizės akte pateiktas kitų UAB „R.“ darbuotojų atliktų mokėjimų vertinimas, liudytojo R.

M. parodymų patikimumas ir kt., nepasisako. Dėl A. A. paskirtos bausmės Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvenimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

BK 55 straipsnyje nurodyta, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ . Nuteistasis A. A. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir už jo padarymÄ numato kelias alternatyviais bausmes – baudÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki ketverių metų.

Bylos duomenimis, A. A. praeityje nebuvo teistas, nusikalto pirmÄ kartÄ , duomenų, kad daugiau kaip per Å¡eÅ¡erius metus, praėjusius nuo Å¡io nusikaltimo, bÅ«tų padaręs kitų teisės pažeidimų ar nusikalstamų veikų, byloje nėra. Nuteistasis dirba, turi Å¡eimÄ , kurioje auga mažametis vaikas. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį A.

A. paskirta aÅ¡tuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nors ir atidedant jos vykdymÄ , yra aiÅ¡kiai per griežta. Duomenys, apibÅ«dinantys A. A. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei jo asmenybę, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiekti paskiriant nuteistajam Å¡velniausiÄ BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ , paskiriant mažesnį nei straipsnio sankcijos vidurkis dydį (BK 3 straipsnio 1, 3 dalys, 47 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 3 ir 4 dalimis, 328 straipsnio 2 ir 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalį, kuria A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 209 straipsnį laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies ir 5 dalies 1 punktu, Å¡ios bausmės subendrintos tarpusavyje ir su bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams, atidedant jos vykdymÄ dvejiems metams ir paskiriant įpareigojimÄ (BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas), panaikinti.

A. A. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 209 straipsnį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalį dėl A. A. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pakeisti: Iš Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžio aprašomosios dalies, kurioje išdėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, pašalinti aplinkybes, kad UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentus A.

A. paslėpė, siekdamas nuslėpti UAB „R.“ piniginių lėšų – 539 691,76 Lt (156 305,54 Eur) – pasisavinimo faktÄ , ir kad A. A., paslėpdamas UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio 10 dalies ir 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 (2008 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų inventorizacijos taisyklių 3 punkto reikalavimus.

A. A., pripažintam kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, paskirti 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudÄ . KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Ernesta Montvidienė Justas Namavičius Algimantas Valantinas