2018-10-03 Nr. AB-17257-3-61-3-00675-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2357-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00675-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 105 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš kalinimo sąlygų, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas paaiškino, kad buvo laikomas Lukiškių TI-K su pertraukomis laikotarpiu nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. perpildytose kamerose, kurių plotas, tenkantis vienam asmeniui, neatitiko teisės aktų reikalavimų. Asmens apžiūra buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, esant žemai oro temperatūrai, buvo liepiama nusirengti, o daiktai dedami į purvinas dėžes. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė tik 1 valandą per parą pasivaikščioti lauke. Kamerose buvo šalta, drėgna, nebuvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas. Lukiškių TI-K pareigūnų elgesys buvo netinkamas, jis buvo verčiamas kentėti nuolatines provokacijas. Pareiškėjui dėl sveikatos būklės nebuvo skiriamas maitinimas pagal dirbančių vyrų valgiaraštį. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija, pažeminimu, bendravimo galimybių sumažėjimu.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, taip pat priteisti patirtas bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas (18,60 Eur).

4. Lukiškių TI-K nurodė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų reikalauja, jog jie palaikytų tvarką kamerose (už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji). Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, kas atitinka higienos normų reikalavimus. Asmens apžiūros vykdomos pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministro direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintą Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukciją. Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas buvo maitinamas pagal nedirbančio vyro valgiaraštį, atitinkantį fiziologines mitybos normas. (duomenys neskelbtini) asmenims netaikomas pagerintas maitinimas. Lukiškių TI-K nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems nuteistiesiems. Pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, žalos atsiradimo pagrindų pareiškėjas neįrodė, todėl neturinės žalos atlyginimas nepriteistinas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino, priteisė jam atsakovo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, Lukiškių TI-K prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą galbūt netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Teismas, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, sprendė, kad pareiškėjas visą jo nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, jog jo teisės yra pažeidžiamos, tačiau skundą teismui pateikė tik 2017 m. vasario 27 d. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo atstovo prašymą, taikė ieškinio senatį pareiškėjo skundo reikalavimams laikotarpiu nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. vasario 26 d. Teismas objektyvių pagrindų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nenustatė (CK 1.131 str. 2 d.). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, jį vertino.

7. Teismas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis, nustatė, kad pareiškėjo atžvilgiu Lukiškių TI-K vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus pažeidė 28,5 paros. Teismas vertino, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

8. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Teismas, įvertinęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių nuostatas, konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) asmenims, nesant medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, pagerintas maitinimas netaikomas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių gydymo įstaigos išvadas dėl būtinumo pareiškėjui Lukiškių TI-K skirti padidintą maisto davinį. Todėl Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių šiuo aspektu nepažeidė. Pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių TI-K 2016 m. liepos 27 d. raštu Nr. 96-2612, turėjo teisę jį skųsti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau ja nepasinaudojo.

9. Teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo teisių pažeidimo dėl Lukiškių TI-K atliekamų asmens apžiūrų, kamerose buvusių higienos sąlygų, Lukiškių TI-K pareigūnų elgesio, pasivaikščiojimo lauke laiko.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo kaip dvasinius išgyvenimus, depresiją, pažemintą orumą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog teisės aktų reikalavimų neatitikusios laikymo Lukiškių TI-K sąlygos turėjo poveikį jo psichikai ir sveikatos būklei. Nors teismas nustatė, kad pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), tačiau, įvertinęs šių ligų prigimtį, konstatavo, jog laikymo sąlygos objektyviai negalėjo turėti įtakos tokiems negalavimams atsirasti.

11. Teismas, atsižvelgęs į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, turintis tekti vienam asmeniui, t. y. 28,5 paros, į pažeidimo mastą, jo trukmę, formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į tai, kad pareiškėjas be skunde nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, skunde išdėstė nepagrįstus teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, taip pat į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamas veikas, turėjo numatyti būsimas pasekmes, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė trejų metų ieškinio senaties terminą, nes Lukiškių TI-K jo atžvilgiu daryti pažeidimai yra tęstiniai, jis į laisvę nebuvo išėjęs nuo 2003 m. rugsėjo 1 d., dėl kalinimo netinkamomis sąlygomis, nesuteikto tinkamo maitinimo, patyrė kančias. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo iš Lukiškių TI-K duomenų apie jo kalinimą nuo 2003 m. rugsėjo 1 d., todėl prašo apeliacinės instancijos teismo tokius duomenis išreikalauti. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo skundo dalį dėl neskirto maitinimo pagal dirbančių vyrų valgiaraštį. Pareiškėjas teigia, kad, jei jam buvo skirtas toks maitinimas pataisos namuose, analogiškas maitinimas turėjo būti skirtas ir kitoje įkalinimo įstaigoje.

14. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia ne įrodymais, o samprotavimais, jo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio. Pareiškėjas nekonkretizuoja, kuo pasireiškė jam tariamai padaryta neturtinė žala, neįrodė neturtinės žalos atlyginimo dydžio, todėl nėra būtinosios CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, įvertino nustatytas aplinkybes, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl žalos, kuri, pareiškėjo vertinimu, kilo dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių laikymo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (pritaikius ieškinio senaties terminą – nuo 2014 m. vasario 27 d.), atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nustatė, kad skunde nurodytos aplinkybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų iš dalies yra pagrįstos, t. y. buvo nustatyta, jog pareiškėjui 28,5 paros teko mažiau kameros ploto nei nustatyta teisės aktais, todėl priteisė jam 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitos pareiškėjo pretenzijos buvo pripažintos nepagrįstomis.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu jo skundo reikalavimams pritaikytu ieškinio senaties terminu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsireikalavo iš atsakovo atstovo duomenų apie jo kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K nuo 2003 m. rugsėjo 1 d., taip pat nekonstatavo jo teisių pažeidimo dėl jam nesuteikto maitinimo pagal dirbančių vyrų valgiaraštį.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius dėl nepagrįstai jo skundo reikalavimams pritaikyto ieškinio senaties termino, konstatuoja, kad šį terminą pirmosios instancijos teismas pritaikė pagrįstai ir teisėtai.

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CK 6.271 str., ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.), taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1376-822/2018; 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1487-552/2018 ir kt.).

22. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Todėl šio teisinio reguliavimo kontekste pabrėžtina, kad teismas negali ieškinio senaties taikyti savo iniciatyva ir gali ją taikyti tik tuo atveju, jei ginčo šalis to reikalauja. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

23. Kaip nustato CK 1.131 straipsnio 1 dalis, ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013; 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).

24. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas su skundu dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo į teismą kreipėsi 2017 m. vasario 27 d. (I t., b. l. 7), prašydamas priteisti neturtinę žalą, patirtą nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. Atsakovo atstovas byloje reikalavo taikyti ieškinio senatį (I t., b. l. 11).

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas tokio pobūdžio klausimus, paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2339-822/2018; 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-958-502/2018 ir kt.).

26. Taikant nuoseklioje teismų praktikoje suformuotus principus nagrinėjamu atveju, spręstina, kad apie skunde nurodomus savo teisių pažeidimus pareiškėjas turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Taigi, nuo to momento, kai laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų nuostatų, ir skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Pabrėžtina, jog pareiškėjas iš esmės nepateikė pagrįstų argumentų, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, kurie leistų kitaip skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią.

27. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškinęs ir taikęs ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose, pagrįstai taikė ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. vasario 26 d.

28. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo atstovo neišreikalavo dokumentų apie jo kalinimo sąlygas nuo 2003 m. rugsėjo 1 d., nurodo, jog Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą pažymėjo, kad už laikotarpį nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. duomenų pateikti neturi galimybės, nes jie yra sunaikinti (I t., b. l. 11).

29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų apie jam nepagrįstai neskirtą maitinimą pagal dirbančių vyrų valgiaraštį, pažymi, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 p.).

30. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tinkamo maisto neužtikrinimas kalinimo įstaigose kelia grėsmę nuteistųjų sveikatai (žr., pvz., EŽTT 2012 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Iacov Stanciu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 35972/05); 2012 m. balandžio 17 d. sprendimą byloje Culev prieš Moldovą (pareiškimo Nr. 60179/09); 2011 m. liepos 5 d. sprendimą byloje Haritonov prieš Moldovą (pareiškimo Nr. 15868/07); 2011 m. vasario 15 d. sprendimo byloje Rotaru prieš Moldaviją (pareiškimo Nr. 51216/06) 37 p.).

31. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalį arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.

32. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką laisvės atėmimo vietose kalintys asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į medicinines indikacijas, gali būti maitinami pagal specialius valgiaraščius, tačiau šiuo klausimu būtinos kalinimo įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos išvados (žr., pvz., 2018 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑1125-662/2018; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.). Tokia išvada daroma atsižvelgiant į Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintų Fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose 2.1 punkto, Kalėjimų departamento direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 7 punkto nuostatas.

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 4 d. pateikė pirmosios instancijos teismui skundo papildymą (II t., b. l. 135–138), kuriame nurodė, jog Lukiškių TI-K nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. neskyrė jam maitinimo pagal dirbančių vyrų valgiaraštį, nors tokį maitinimą jam skyrė Alytaus pataisos namų gydytojas; dėl to jį kankino alkis, pablogėjo sveikata, suprastėjo nuotaika; šiuo pažeidimu padarytą jam žalą pareiškėjas vertino 5 000 Eur. Kartu su minėtu procesiniu dokumentu pareiškėjas pateikė dokumentus, iš kurių matyti, jog pareiškėjas dėl nesuteikto maitinimo pagal dirbančių vyrų valgiaraštį 2016 m. gegužę ir liepą teikė skundus Lukiškių TI-K, tačiau nurodytas maitinimas jam nebuvo suteiktas (II t., b. l. 139, 140, 142), taip pat pateikė Alytaus pataisos namų 2013 m. kovo 30 d. raštą Nr. 369-256 (II t., b. l. 140), kuriame nurodyta, jog pareiškėjas gauna maitinimą pagal dirbančių vyrų valgiaraštį, bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. birželio 7 d. raštą Nr. 2S-3228 „Dėl skundo“ (II t., b. l. 141), kuriame pažymėta, jog Alytaus pataisos namų direktorius 2016 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 363-325 patvirtino, jog šių pataisos namų Sveikatos priežiūros gydytojas skyrė pareiškėjui maitinimą pagal dirbančių vyrų valgiaraštį, todėl pareiškėjas ir kitose įkalinimo vietose turi būti maitinamas pagal šį valgiaraštį.

Iš nurodytų duomenų matyti, kad Alytaus pataisos namų gydytojas skyrė pareiškėjui maitinimą pagal dirbančių vyrų valgiaraštį, pareiškėjas prašė Lukiškių TI-K administracijos suteikti jam šį maitinimą, teikė skundus dėl nesuteikto maitinimo, tačiau vis tiek šis maitinimas jam nebuvo suteiktas. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginys, kad byloje nėra medžiagos, patvirtinančios gydymo įstaigos išvadas dėl būtinumo skirti pareiškėjui Lukiškių TI-K padidintą maisto davinį, todėl Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių šiuo aspektu nepažeidė, yra neteisingas ir nepagrįstas.

Pažymėtina, kad pareiškėjas su apeliaciniu skundu pateikė 2017 m. liepos 10 d. medicinos pažymėjimą Nr. 50/161 (II t., b. l. 174), kuriame nurodyta, jog pareiškėjui nuo 2015 m. balandžio 15 d. yra paskirta dirbančiojo nuteistojo maisto norma. Lukiškių TI-K nepaneigė, kad nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. neskyrė pareiškėjui maitinimo pagal dirbančių vyrų valgiaraštį, todėl konstatuojama, jog šiuo atveju Lukiškių TI-K pareigūnai neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti, tokiu būdu pažeisdami pareiškėjo teisę į jam skirtą maitinimą.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tai, kad asmeniui nėra tiekiamas paskirtas maitinimas, paprastai yra vertinama kaip neteisėtas veiksmas, sukeliantis asmeniui neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama pinigais (žr., pvz., 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-859-502/2018; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017).

35. Teismų praktikoje pažymėta, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

36. Nustatant pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

37. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį (200 Eur), pirmiausia pažymi, kad byloje konstatuoti šie pareiškėjo teisių pažeidimai: 28,5 paros pareiškėjui teko mažiau kameros ploto nei 3,6 kv. m, nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (iš viso 89) pareiškėjas negavo maitinimo pagal dirbančių vyrų valgiaraštį.

38. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartus pareiškėjo teisių pažeidimus, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, taip pat į tai, kad pažeidimai nebuvo daromi nepertraukiamai, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas nėra pakankamas dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti, todėl sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti didinamas iki 400 Eur.

39. Nors pareiškėjas nurodo, kad jam turi būti priteista 105 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog jam turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

40. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimą tenkina iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, t. y. priteistą pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti sumą padidina iki 400 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą pareiškėjui E. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 400 Eur (keturių šimtų eurų).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Dalia Višinskienė