2022-07-25 Nr. BB-5010-1-01-1-03880-2021-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3814/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03880-2021-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. liepos 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su E. V., kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 16 d. nutarties dalies, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, E. V. gynėjas advokatas D. Dargevičius kasaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 16 d. nutarties dalį ir taikyti E. V. priverčiamąja medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. paskyrė netinkamą priverstinės medicininės priemonės rūšį, taip pat padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimą, kadangi teismas nevertino įrodymų paremtu nešališku visų svarbių bylos aplinkybių išnagrinėjimu, neatsižvelgė į E. V. socialinę ir visuomeninę situaciją, tik selektyviai atsižvelgę į nusikalstamą veiką inkriminuojančius įrodymus, dėl ko paskyrė per griežtą priverčiamąją medicinos priemonę.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius ginčydamas netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnis) tik formaliai nurodo esant šiam bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindui (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kasaciniame skunde apsiribojama teismų praktikos nuostatų bei teisės aktų normų išdėstymu, tačiau nėra pateikiami konkretūs teisiniai argumentai, kuo pasireiškė netinkamas BK 98 straipsnio taikymas. Be kita ko, atsižvelgus į kasacinio skundo turinio esmę, matyti, kad netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas iš esmės yra grindžiamas išimtinai su BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančių reikalavimų nesilaikymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tačiau ir šių reikalavimų nesilaikymas argumentuojamas tik išreiškiant nesutikimą su teismų padarytomis išvadomis bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kasatorius savo ruožtu teigia, kad konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis, vertina vaizdo įrašo medžiagą, liudytojo R. L. parodymus darydamas išvadą, kad ne E. V. iniciavo smurtinius veiksmus. Atitinkamai savaip vertindamas eksperto M. J. parodymus teisme kasatorius suponuoja E. V. taikytos priverčiamos medicininės priemonės neproporcingumą šio būklei. Tokie kasacinio skundo argumentai vertintini kaip teismų nustatytų bylos aplinkybių neigimas bei siekis atlikti byloje esančių įrodymų pakartotinį įvertinimą ir dėl to negali būti laikomi išsamiais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 369 straipsnio 1 dalis).

Atitinkamai darytina išvada, kad formalus BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų išvardinimas, nepateikiant konkrečių teisinių argumentų, kaip pasireiškė netinkamas BK taikymas ar padaryti BPK esminiai pažeidimai, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti E. V., kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Albinas Antanaitis

Tomas Šeškauskas