76bff2d5-0cdd-4183-834e-8672fcff752e · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                             Byla Nr. 1S-116/2011 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.1.2.1.1 1.2.1.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis,sekretoriaujant Gabrielei SamaÅ¡kienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui DÅ«dai,gynėjui advokatui Kęstučiui Stungiui,kaltinamajai E. K.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo kaltinamosios E. K. ir jos gynėjo advokato Kęstučio Stungio skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria E. K. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti pakeista į kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ trijų mėnesių terminui, skaičiuojant nuo 2011 m. balandžio 21 d.          Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs kaltinamosios bei jos gynėjo skundÄ ir susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, n u s t a t ė :

           E. K. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 250 straipsnio 5 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 250 straipsnio 4 dalį kaltinama tuo, kad kÅ«rė organizuotÄ grupę teroro aktui įvykdyti, dalyvavo organizuotos grupės teroro aktui vykdyti veikloje bei rengėsi įvykdyti teroro aktÄ sprogdinant save strateginės reikÅ¡mės objekte, taip sukeliant pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai bei siekiant, kad dėl to atsirastų sunkių padarinių – susisprogdinimo metu bÅ«tų nužudyta kiek galima daugiau žmonių ir Å¡iais veiksmais įbauginti žmonės, tai yra:Ji – E. K., bÅ«dama Lietuvos Respublikoje, Klaipėdoje, veikdama tiesiogine tyčia, turėdama tikslÄ Ä¯vykdyti teroro aktÄ kitos valstybės - Rusijos Federacijos bet kokiame strateginiame objekte sprogdinant save ir taip kartu nužudant kiek galima daugiau žmonių arba kiek galima daugiau žmonių padarant bet kokio sunkumo sveikatos sutrikdymÄ ir Å¡iais veiksmais įbauginti žmonės bei norėdama taip veikti, nuo 2006 m. pabaigos - 2007 m. pradžios iki 2009 m. rugpjūčio 12 d., interneto tinklapiuose www.amina.com, www.amina.ucoz.ru, www.blesk.ucoz.ru, www.kavkazchat.com esančiuose pokalbių forumuose bei socialiniame tinkle www.facebook.com, o taip pat asmeninių pasisakymų metu vieÅ¡ai skelbė, kad dėl asmeninių motyvų ir religinių įsitikinimų – kerÅ¡ydama už Rusijos Federacijos valdžios veiksmus Čečėnijos Respublikoje gyvenančių musulmonų atžvilgiu, turi tikslÄ kaip savižudė sprogdintoja įvykdyti teroro aktÄ bet kokiuose Rusijos Federacijos teritorijoje esančiuose strateginiuose objektuose ir ieÅ¡ko bendrininkų, galinčių padėti jai įvykdyti šį teroro aktÄ .

Tuo pačiu teroro akto sprogdinant save Rusijos Federacijos teritorijoje esančiuose strateginiuose objektuose įvykdymo tikslu ji – E. K., bÅ«dama Lietuvos Respublikoje, Klaipėdoje, 2008 m. pavasarį, laikotarpiu iki 2008-04-28, suieÅ¡kojo nusikaltimo padarymo priemones - iÅ¡ interneto tinklapio www.kavkazchat.com į naudojamÄ kompiuterį atsisiuntė internetines knygas „Inžinernyje boeprypasy. O vzryvčitych veščestvach“ („Inžinieriniai Å¡audmenys. Apie sprogstamÄ sias medžiagas“) bei „Inžinernyje boeprypasy.

Sredstva vzryvanija“ („Inžinieriniai Å¡audmenys. Sprogdinimo priemonės“) su jose esančia bÅ«tina darant šį nusikaltimÄ informacija apie sprogmenis, jų gamybos bei sprogdinimo bÅ«dus ir tam, kad įgytus gebėjimus bÅ«tų galima pasitelkti vykdant teroro aktÄ susisprogdinant, mokėsi pasigaminti skirtÄ susisprogdinimui sprogstamÄ jį įrenginį ir jį detonuoti. Jai – E. K. nuo 2006 m. pabaigos – 2007 m. pradžios iki 2009 m. rugpjūčio 12 d. internete skelbiant, kad ieÅ¡ko bendrininkų teroro aktui bet kokiuose Rusijos Federacijos teritorijoje esančiuose strateginiuose objektuose surengti ir taip atliekant tęstinius veiksmus organizuotai grupei teroro aktui įvykdyti kurti, 2009-08-12 - 2009-10-24 laikotarpiu mobiliojo ryÅ¡io telefono abonentais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) bei internetinių pokalbių programa „MSN“ su Rusijos Federacijoje veikiančios tarptautinės teroristinės grupuotės „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) narių nurodymus užverbuoti teroro aktui susisprogdinant savanorę mirtininkę vykdžiusiais Rusijos Federacijos piliečiais A.

M. bei A. M. palaikomų kontaktų metu, ji – E. K. iÅ¡ Å¡ių gavo pasiÅ«lymÄ atvykti į Rusijos FederacijÄ ir Å¡ioje Å¡alyje esančiame strateginės reikÅ¡mės objekte – Rusijos Federacijos karinėje bazėje įvykdyti teroro aktÄ sprogdinant save, taip sukeliant pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai bei sukeliant kitus sunkius padarinius – sprogimo metu nužudant kiek galima daugiau žmonių ir Å¡iais veiksmais įbauginti žmones.Jai – E. K. sutikus įvykdyti A. M. ir A.

M. siÅ«lomÄ teroro aktÄ sprogdinant save strateginės reikÅ¡mės objekte – Rusijos Federacijos karinėje bazėje, taip rengimosi padaryti nusikaltimÄ stadijoje bendru jos – E. K. bei A. M. ir A. M. sutarimu buvo sukurta iÅ¡ jos – E. K., veikusios Lietuvos Respublikoje ir A. M. bei A. M., veikusių Rusijos Federacijos teritorijoje, organizuota grupė labai sunkiam nusikaltimui - teroro aktui Rusijos Federacijos teritorijoje esančiame strateginiame objekte vykdyti, kurios kiekvienas narys darydamas šį nusikaltimÄ atliko tam tikrÄ Â užduotį ir turėjo skirtingÄ vaidmenį.Nuo 2009-08-12 iki 2009-10-24, ji – E. K., dalyvaudama Å¡ios organizuotos grupės teroro aktui įvykdyti veikloje, vykdydama jai paskirtÄ teroro akto vykdytojos vaidmenį, rengėsi įvykdyti teroro aktÄ strateginiame objekte - Rusijos Federacijos karinėje bazėje susisprogindama, taip sukeliant pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai bei sukeliant sunkias pasekmes – nužudant kiek galima daugiau žmonių bei sukeliant žmonių panikÄ ir tuo tikslu su Rusijos Federacijos teritorijoje veikusiais organizuotos grupės nariais A.

M. ir A. M. mobiliojo ryÅ¡io telefono abonentais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), per internetinių pokalbių programÄ â€žMSN“ bei naudodama elektroninio paÅ¡to dėžutę (duomenys neskelbtini) suderino bendro veikimo darant šį nusikaltimÄ planÄ : jog A. M. ir A. M. finansuos jos atvykimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Rusijos FederacijÄ ; ji už atvykimui daryti teroro aktÄ gautas lėšas įsigis Lietuvos Respublikos pilietės pasÄ , gaus Rusijos Federacijos vizÄ , nusipirks kelionės bilietÄ ir 2009-10-25 atvyks į Rusijos Federacijos Maskvos miestÄ , kur A.

M. jÄ pasitiks ir organizuos jos pervežimÄ Ä¯ Rusijos Federacijos Čečėnijos RespublikÄ , ten perduos apmokymams teroro aktui susisprogdinant vykdyti Å¡ioje vietovėje veikusiems tarptautinės teroristinės grupuotės „(duomenys neskelbtini) “ („(duomenys neskelbtini)“) nariams, kurie po apmokymų konkrečiÄ teroro akto panaudojant E. K. vykdymo vietÄ - Rusijos Federacijos strateginį objektÄ - Rusijos Federacijos karinę bazę ir teroro akto įvykdymo laikÄ jai – E. K., nurodys papildomai.Su Rusijos Federacijos teritorijoje veikusiais organizuotos grupės nariais A.

M. ir A. M. rengimosi padaryti šį nusikaltimÄ stadijoje suderinusi veikimo planÄ ir aptarusi nusikaltimo eigÄ , ji – E. K. dalyvaudama organizuotos grupės teroro aktui vykdyti veikloje, 2009–08-14 – 2009-10-24 laikotarpiu, Lietuvos Respublikoje, Klaipėdoje, veikdama tiesiogine tyčia, žinodama, kad Å¡iais savo veiksmais sudaro sÄ lygas palengvinti bendrai planuojamam teroro aktui jai susisprogdinant Rusijos Federacijos strateginiame objekte – Rusijos Federacijos karinėje bazėje vykdyti ir to norėdama, atliko Å¡iuos tyčinius parengiamuosius veiksmus Å¡io labai sunkaus nusikaltimo padarymui, apie kuriuos mobiliojo ryÅ¡io telefonais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), per internetinių pokalbių programÄ â€žMSN“ bei naudodama elektroninio paÅ¡to dėžutę (duomenys neskelbtini) informavo jos veiksmus kontroliavusius A.

M. ir A. M.: 2009-08-14 per „Western Union“ greitojo paÅ¡to sistemÄ iÅ¡ Rusijos Federacijoje veikusio organizuotos grupės nario A. M. gavusi 500 JAV dolerių (1212 litų ir 35 centų pagal Lietuvos Banko 2009-08-14 nustatytÄ valiutų kursÄ ) perlaidÄ kelionei į Rusijos FederacijÄ teroro aktui vykdyti, už Å¡iuos pinigus 2009-08-19 apmokėjo kelionei į Rusijos FederacijÄ reikalingo 2009-08-26 Klaipėdos apskrities VPK Migracijos tarnyboje iÅ¡duoto Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini E. K. vardu pagaminimÄ ir šį pasÄ 2009 -09 -21 atsiėmė;laikydamasi konspiracijos 2009 m. rugpjūčio mėnesio antros pusės – 2009 m. rugsėjo 23 d. laikotarpiu panaudodama elektroninio paÅ¡to dėžutę (duomenys neskelbtini) per socialinį tinklÄ www.facebook.com bei mobiliojo ryÅ¡io telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje gyvenančios pažįstamos R.

K. paprašė, kad jai padarytų iÅ¡kvietimÄ Ä¯ Rusijos FederacijÄ , reikalingÄ Å¡ios Å¡alies vizai gauti, o Å¡iai atsisakius, 2009-10-16 kreipėsi į Klaipėdoje esančiÄ IÄ® „(duomenys neskelbtini)“, pateikė Lietuvos Respublikos piliečio pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini) E. K. vardu ir iÅ¡ A. M. gautų teroro akto finansavimui lėšų apmokėjo Rusijos Federacijos turistinės vizos Rusijos Federacijos generaliniame konsulate Klaipėdos mieste iÅ¡davimo bei draudimo ir autobuso bilieto į MaskvÄ iÅ¡laidas;

              tuo pačiu metu, turėdama tikslÄ perduoti panaudojimui kaip savižudes mirtininkes teroro aktams Rusijos Federacijoje vykdyti su A. M. ir A. M. susijusiems Rusijos Federacijoje veikusiems asmenims, nuo 2009 m. rugpjūčio pabaigos iki 2009 m. spalio 24 d. verbavo N. K. bei 2009 m. rugsėjo pabaigos – 2009 m. spalio pradžios laikotarpiu L. G. vykimui kartu su ja į Rusijos FederacijÄ ;2009-10-20 gavusi Rusijos Federacijos vizÄ , suderino su A. M., kad Å¡is jÄ 2010-10-25 pasitiks Maskvoje, „Rygos“ autobusų stotyje ir organizuos jos pergabenimÄ Ä¯ Rusijos Federacijos Čečėnijos RespublikÄ ir 2009-10-24 iÅ¡ Klaipėdos autobusu iÅ¡vyko į Rusijos FederacijÄ teroro akto sprogdinant save strateginės reikÅ¡mės objekte - Rusijos Federacijos karinėje bazėje, taip sukeliant pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai bei siekiant, kad dėl to atsirastų sunkių padarinių – susisprogdinimo metu bÅ«tų nužudyta kiek galima daugiau žmonių ir Å¡iais veiksmais įbauginti žmonės vykdymui, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento pareigÅ«nų 2009 m. spalio 24 d., 16 val. 15 min.

Kauno autobusų stotyje buvo sulaikyta, taip užkardant keliÄ Å¡io nusikaltimo padarymui.Kaltinamoji E. K. Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikyta 2009 m. spalio 24 d., kardomoji priemonė – suėmimas jai paskirta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartimi, vėliau suėmimo terminas E. K. buvo tęsiamas. Lietuvos apeliaciniam teismui 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartį, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu E. K. paskirtos Å¡velnesnės kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas ir raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartimi pakeista kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje tvarka. Valstybinį kaltinimÄ byloje palaikantis prokuroras 2011 m. kovo 24 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ praÅ¡ydamas kaltinamajai E. K. paskirtÄ sias kardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimÄ pakeisti į griežtesnę kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .

Savo praÅ¡ymÄ prokuroras motyvavo tuo, jog atliekant ikiteisminį tyrimÄ Nr. 19-1-002-09 buvo gauta duomenų apie tai, kad kaltinamoji E. K. pažeidinėja paskirtų Å¡velnesnių kardomųjų priemonių sÄ lygas ir per trečiuosius asmenis bendrauja su įtariamaisiais Rusijos Federacijos piliečiais A. M. ir A. M.. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi kaltinamajai E. K. pakeitė kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti į kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ motyvuodamas tuo, kad kaltinamoji E. K., per trečiuosius asmenis ieÅ¡kodama ryÅ¡ių su įtariamaisiais A.

M. ir A. M., aktyviais veiksmais trukdo procesui. Be to, kaltinamosios E. K. atžvilgiu yra pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto poveikio liudytojui. Teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti netrukdomÄ baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ bei užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. Kaltinamoji E. K. ir jos gynėjas skundu nesutinka su apygardos teismo nutarties E. K. pakeisti kardomÄ jÄ priemonę motyvais ir praÅ¡o jÄ panaikinti.

Pasak suimtosios bei jos gynėjo, bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių E. K. kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų. Kaltinimas E. K. yra grindžiamas vien tik duomenimis, surinktais pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas bei remiantis Rusijos Federacijos baudžiamajame įstatyme pateikta nusikalstamos veikos „terorizmo“ samprata. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Rusijos Federacijos Saugumo Tarnyba nėra proceso dalyvis pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarptautinį susitarimÄ dėl teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, todėl Å¡io ikiteisminio tyrimo subjekto surinkti ir į baudžiamosios bylos medžiagÄ pateikti duomenys negali bÅ«ti pripažįstami įrodymais.

E. K. bei jos gynėjas skunde tvirtina, kad visi kiti byloje esantys duomenys, surinkti Å¡aliÅ¡kai bylÄ tyrusio prokuroro J. L., todėl neatitinka BPK 20 straipsnyje įrodymams keliamų reikalavimų. Pasak apeliantų, Vilniaus apygardos teismo nutartyje nėra nurodyta, kokių konkrečiai nusikalstamų veikų padarymu yra kaltinama E. K., kokie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad pastaroji padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei nenurodyti kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo sÄ lygos ir pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnyje.Kaltinamoji bei jos gynėjas skundu nesutinka su nutartį priėmusio teismo motyvais ir nurodo, kad Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu E. K. nebuvo uždrausta bendrauti su T.

M., kadangi pastaroji neturi jokių objektyvių galimybių bendrauti su Å¡iuo metu kalinamais A. M. ir A. M.. Be to, apygardos teismas nutartyje nenurodė jokiu aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad E. K., bÅ«dama laisvėje, trukdė procesui. IÅ¡ Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos E. K. bylos iÅ¡skirtoje A. M. ir A. M. baudžiamojoje byloje Nr. 19-1-002-09 jokie procesiniai veiksmai nėra atliekami, o prokuroras J. L., pasinaudodamas Å¡iuo ikiteisminio tyrimu, neteisėtai renka duomenis apie E. K..

Kaltinamosios bei jos gynėjo skunde teigiama, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjantis teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, pažeidė BPK 58 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apeliantų teigimu, praÅ¡ymÄ dėl kardomosios priemonės pakeitimo E. K. prokuroras privalėjo adresuoti apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, kaip tai numatyta BPK 121 straipsnyje. Å iuo atveju bylÄ nagrinėjantis teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, iÅ¡sakė iÅ¡ankstinę nuomonę dėl byloje surinktų E. K. kaltę patvirtinančių duomenų pakankamumo ir tokiu bÅ«du pažeidė nekaltumo prezumpcijÄ . Be to, skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas, spręsdamas klausimÄ dėl griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo uždarame teismo posėdyje, pažeidė BPK 255 straipsnyje apibrėžtÄ teismo kompetencijÄ bei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, reglamentuojančias kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimÄ (BPK 121-123 str., 125 str., 130 str.).

Kaltinamoji E. K. ir jos gynėjas skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį. Teismo posėdyje dalyvavusi kaltinamoji ir jos gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti. Kaltinamosios E. K. ir jos gynėjo skundas tenkinamas. Kaltinamosios ir jos gynėjo skunde pateikiama nemaža dalis argumentų, kurie susiję su E. K. kaltės klausimu padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei byloje surinktų duomenų atitikimu BPK 20 straipsnio reikalavimams.

Tačiau, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad, pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ , vertinant nutarties dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , suimtojo kaltės klausimas iÅ¡ esmės nesprendžiamas ir nenagrinėjamas. Todėl, ar E. K. yra kalta padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bus atsakyta pirmosios instancijos teisme, priimant baigiamÄ jį teisminio nagrinėjimo dokumentÄ . Tuo tarpu BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad skiriant bet kokiÄ kardomÄ jÄ priemonę turi bÅ«ti surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Šiuo metu E. K. baudžiamoji byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Apeliacinis teismas mano, jog byloje pakanka duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamoji galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina kaltinamajame akte nurodyti duomenys: liudytojų, pačios kaltinamosios apklausos protokolai, kratos protokolai ir kratos metu paimti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, telefoninių pokalbių suvestinės, kita rašytinė bylos medžiaga. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sunkiausia E. K. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 250 straipsnio 4 dalyje, nutrūko rengimosi stadijoje.

Å i aplinkybė įpareigoja teismÄ byloje surinktus įrodymus vertinti itin skrupulingai ne tik priimant baigiamÄ jį procesinį sprendimÄ , bet ir parenkant pačiÄ griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . Kardomųjų priemonių paskirtis nustatyta BPK 119 straipsnyje. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.

BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomÄ jÄ priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumÄ , įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbÄ ar kitokį legalų pragyvenimo Å¡altinį, į įtariamojo amžių, sveikatos bÅ«klę, Å¡eiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės. Griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindai ir sÄ lygos numatyti BPK 122 straipsnyje.

Minėto straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis:1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo;2) trukdys procesui;3) darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.             BPK 139 straipsnyje numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė pakeičiama griežtesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu E. K. paskirtos trys kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Å iuo nutarimu E. K. pasiraÅ¡ytinai įpareigota: be prokuroro ar teismo leidimo nepasiÅ¡alinti iÅ¡ gyvenamosios vietos; jokiomis priemonėmis (asmeniÅ¡kai, telefonu, per kitus asmenis ir k.t.) nebendrauti bei neieÅ¡koti ryÅ¡ių su A. M., A. M. ir kitais nutarime nurodytais asmenimis (t. 16 b.l. 121-123). IÅ¡ prokuroro pateiktų duomenų, gautų atliekant BPK 154 straipsnyje numatytus procesinius veiksmus, matyti, kad E. K. sistemingai pažeidinėjo kardomosios priemonės – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti sÄ lygas ir telefonu bei trumposiomis SMS žinutėmis bendravo su A.

M. ir A. M. motina T. M., pranešė Å¡iai apie savo elgesį ir pozicijÄ Lietuvoje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, domėjosi A. M. ir A. M. pozicijomis baudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje Rusijos Federacijoje. IÅ¡ užfiksuotų telefoninių pokalbių tarp E. K. ir T. M. matyti ir tai, kad kaltinamoji bent bendrais bruožais suvokė tokiu bÅ«du pažeidinėjanti jai paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti sÄ lygas bei įpareigojimus jokiomis priemonėmis (asmeniÅ¡kai, telefonu, per kitus asmenis ir k.t.) nebendrauti bei neieÅ¡koti ryÅ¡ių su A.

M. ir A. M.. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo iÅ¡vada, kad E. K. nors ir formaliai, tačiau sÄ moningai pažeidė paskirtos Å¡velnesnės kardomosios priemonės – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti sÄ lygas ir tai sudaro prielaidas nustatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintÄ kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo pagrindÄ . Kita vertus, skiriant griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ nepakanka nustatyti vien tik Å¡ios kardomosios priemonės taikymo formalų pagrindÄ .

Kardomoji priemonė – suėmimas gali bÅ«ti paskirta tik tuo atveju, kai egzistuoja ir Å¡ios kardomosios priemonės paskyrimo pagrindas, ir sÄ lygos. Žmogaus laisvės neliečiamumas yra viena iÅ¡ svarbiausių prigimtinių žmogaus teisių, kurias garantuoja Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 5 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnis. Atsižvelgiant į ypatingÄ Å¾mogaus teisių instituto svarbÄ , bet koks asmens teisės į laisvę suvaržymas galimas tik tais atvejais, kai netaikant tokio suvaržymo įstatyme nurodytų tikslų pasiekti bÅ«tų neįmanoma.

Todėl pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali bÅ«ti taikoma tik preciziÅ¡kai įvertinus byloje surinktus duomenis ir padarius neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kaip jau buvo minėta pirmiau, BPK 119 straipsnis nustato, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.

IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas E. K. atžvilgiu yra baigtas, baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 17 b.l. 17-18). Vadinasi, byloje užbaigus ikiteisminį tyrimÄ ir jÄ perdavus nagrinėti teisiamajame posėdyje E. K. turi neginčijamÄ teisę susipažinti su visais byloje surinktais duomenimis, tarp jų ir A. M. bei A. M. parodymais, kuriais grindžiama E. K. kaltė. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Å¡i kaltinamosios teisė buvo realizuota.

Tačiau iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. K., žinodama jos atžvilgiu byloje surinktų duomenų turinį, pokalbiuose su T. M. apie byloje surinktus įrodymus nekalbėjo, kaip nors koreguoti kitų asmenų byloje E. K. atžvilgiu duotus parodymus nesitarė. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad E. K. kokiais nors kitais veiksmais trukdė teisminiam bylos nagrinėjimui – E. K. į visus numatytus teismo posėdžius atvykdavo, nėra duomenų, kad dėl jos kaltės bÅ«tų neįvykę teismo posėdžiai.

Ä®vertinęs Å¡ias pirmiau aptartas aplinkybes: E. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, stadijÄ , bei su tuo susijusius kaltės įrodinėjimo ypatumus, kaltinamosios jaunÄ amžių ir asmenines savybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali bÅ«ti pasiekti Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Pažymėtina, kad bylÄ nagrinėjantis apygardos teismas, gavęs duomenis apie tai, jog kaltinamoji E. K. bendrauja su Rusijos Federacijoje kalinamų A.

M. ir A. M. motina T. M., remdamasis BPK 139 ir 136 straipsnių nuostatomis, turi galimybę paskirti kaltinamajai papildomus raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti įpareigojimus. Kaltinamoji E. K. ir jos gynėjas skunde nepagrįstai teigia, kad bylÄ nagrinėjantis teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, pažeidė kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo tvarkÄ , numatytÄ BPK 123 straipsnyje, ir, konstatuodamas, jog byloje yra pakankamai E. K. kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų patvirtinančių duomenų, pademonstravo iÅ¡ankstinį Å¡aliÅ¡kumÄ .

BPK 123 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kai byla perduota į teismÄ , paskirti, palikti galioti, pratęsti arba panaikinti suėmimÄ arba pakeisti jį kita kardomÄ ja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis Å¡io kodekso 122 straipsnio reikalavimais. Kaip jau buvo minėta, baudžiamoji byla, kurioje kaltinama E. K., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Vadinasi, baudžiamoji byla yra Vilniaus apygardos teismo žinioje, todėl jis turėjo teisę priimti skundžiamÄ nutartį.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas numato bylÄ nagrinėjančiam teismui teisę BPK 123 straipsnio 6 dalies pagrindu spręsti klausimÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, termino pratęsimo ar pakeitimo kita kardomÄ ja priemone, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad apygardos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, pademonstravo iÅ¡ankstinį Å¡aliÅ¡kumÄ E. K. atžvilgiu. Juolab, kad, kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, jÄ priėmęs teismas byloje surinktus duomenis vertino tik BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimų kontekste, iÅ¡ esmės nepasisakydamas dėl E. K. kaltės padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Ši aplinkybė negali būti vertinama kaip išankstinio šališkumo demonstravimas kaltinamosios atžvilgiu. Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti.Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjas                                                                  Albinas Bielskis