2021-01-13 Nr. AB-1293-3-64-3-00220-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-55-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00220-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas S. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovas), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. sausio 6 d. iki 2019 m. sausio 31 d. buvo kalinamas Šiaulių TI teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Šiaulių TI neužtikrino teisės aktuose nustatyto minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto, kamerose dieninis ir naktinis dirbtinis apšvietimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, šaltuoju metų laiku kamerose buvo šalta, nebuvo spintelių daiktams susidėti, langai buvo mediniai, nesandarūs, išpuvę, sienos nuo drėgmės apipelijusios, sanitarinis mazgas atitvertas pažeidžiant higienos normas, buvo blogas kvapas, nebuvo įrengtas stogelis pasivaikščiojimo kiemeliuose, jei prasidėtų lietus.

3. Pareiškėjas teigė, kad jam, kaip sergančiam (duomenys neskelbtini), priklausė maitinimas pagal dirbančio vyro valgiaraštį, tačiau tai užtikrinta nebuvo, o kai buvo nubaustas ir patalpintas į drausmės izoliatorių, dieną iš jo atimdavo čiužinį. Dėl nurodytų pažeidimų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, t. y. neturtinę žalą, kurią vertino 20 000 Eur suma ir prašė ją priteisti iš atsakovo.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Šiaulių TI, vadovaudamasis CK 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašė pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2016 m. kovo 5 d., o neturtinę žalą priteisti prašo nuo 2016 m. sausio 6 d.

6. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad teisės aktai nustato, jog suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Teisės aktai nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui. Šiaulių TI Įskaitos skyriaus 2019 m. kovo 22 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjas Šiaulių TI laikotarpiu, kuriam netaikytina ieškinio senatis, buvo laikomas kamerose Nr. 102, 10, 72, 7, 88, 90, 17, 24, 93, 45, 8, 37, 48, 60, 25, 70, 27, 81, 73, 61, 65, kuriose buvo nuo 1 iki 6 asmenų. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,65 kv. m iki 18,8 kv. m gyvenamojo ploto, taigi vienam asmeniui tenkanti ploto norma nebuvo pažeista.

7. Šiaulių TI taip pat nurodė, kad kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Tualetai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, nuo bendros erdvės atskirti mūrine ar OSB sienele, yra durys arba užuolaida. Kameros vėdinamos natūraliu būdu. Pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo atlikti patikrinimai, kai kuriose kamerose nustatyti tam tikri higienos normų pažeidimai. Pasivaikščiojimo kiemeliai yra su stogeliais. Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 1321 punktą, asmenims, uždarytiems drausmės izoliatoriuje, minkštas inventorius išduodamas tik miego metu. Pareiškėjas dėl dietinio maitinimo skyrimo nesikreipė.

8. Nurodė, kad Šiaulių TI niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 540 Eur neturtinės žalos atlyginimą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2019 m. sausio 10 d.

10. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo atstovo reikalavimo taikyti ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui nurodė, kad pareiškėjas 2018–2019 metais periodiškai kalintas Šiaulių TI, elgdamasis apdairiai ir protingai, galėjo sužinoti ir turėjo realią galimybę išsiaiškinti dėl teisės aktų, reglamentuojančių vienam asmeniui tenkantį plotą kameroje. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą, kuriame prašoma taikyti ieškinio senaties terminą, argumentų, dėl ko ieškinio senaties terminas neturėtų būti taikomas, nenurodė, įrodymų nepateikė.

11. Teismas, remdamasis ieškinio senatį reglamentuojančiais teisės aktais, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį, skundo teismui pateikimo datą (2019 m. kovo 5 d.), pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 6 d. iki 2016 m. sausio 8 d. taikė trejų metų ieškinio senaties terminą ir šią skundo dalį atmetė. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 9 d. iki 2017 m. sausio 17 d. pareiškėjo Šiaulių TI nebuvo, todėl teismas nagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimus laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2019 m. sausio 10 d.

12. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatyta, jog suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Teisės aktai nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl teismas, skaičiuodamas vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, bendrą kameros plotą dalino iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 102, 10, 72, 7, 88, 90, 17, 24, 93, 45, 8, 37, 48, 60, 25, 70, 27, 81, 73, 61, 65, DI-1 iš viso 225 dienas, kamerose buvo 6–21 asmenys, per visą laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,65 kv. m iki 22,6 kv. m kameros ploto. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teisė aptariamu laikotarpiu (iš viso 225 dienas) dėl vienam asmeniui tenkančio kameros ploto nebuvo pažeista. Šiaulių TI administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

14. Teismas, vertindamas skundo teiginius dėl sanitarinių mazgų įrengimo, nustatė, kad tualetai nuo kameros gyvenamojo ploto atskirti mūrine ar OSB sienele, sienelės aukštis – nuo 1,70 m iki 2,32 m.

15. Teismas taip pat nustatė, kad kiekvienoje kameroje yra lentynos daiktams susidėti. Iš pateiktų Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymų apie atliktus remonto darbus teismas nustatė, kad Šiaulių TI 2016 metais rugpjūčio–rugsėjo mėn. kameroje Nr. 90 nuvalytas pelėsis, nudažyti nuvalyti plotai; 2016 m. rugsėjo–spalio mėn. kameroje Nr. 61 pašalintas pelėsis, nudažytos lubos, grindys, sumontuotas naujas klozetas; 2016 m. spalio–lapkričio mėn. kameroje Nr. 70 pašalintas pelėsis, perdažytos lubos, sienos, sumontuotas naujas klozetas (pareiškėjas šiose kamerose buvo laikomas po remonto atlikimo); 2017 m. kovo mėn. kameroje Nr. 90 nuvalytos, perdažytos lubos, perdažytos sienos, pašalintas perteklinis gultas (pareiškėjas šioje kameroje apgyvendintas po remonto); 2018 m. vasario mėn. kameroje Nr. 8 suremontuotos sienos, lubos, įrengtas naujas apšvietimas, tualetas; 2018 m. balandžio mėn. kameroje Nr. 17 sutvarkytas klozeto nuleidimo mechanizmas; 2018 m. gegužės mėn. kameroje Nr. 70 nugrandytas tinkas, pertinkuotos lubos, perdažytos sienos, įrengtas apšvietimas (į minėtas kameras pareiškėjas patalpintas po remonto atlikimo); 2018 m. gegužės mėn. kameroje Nr. 90 užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, nuvalytos lubos ir sienos nuo pelėsių, jos perdažytos, įrengtas naujas tualetas; 2018 m. gegužės–birželio mėn. kameroje Nr. 93 užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, nuvalytos lubos ir sienos nuo pelėsių, jos perdažytos, įrengtas naujas tualetas; 2018 m. liepos–rugsėjo mėn. kameroje Nr. 72 užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, nuvalytos lubos ir sienos nuo pelėsių, jos perdažytos, įrengtas naujas tualetas, į šias kameras pareiškėjas buvo patalpintas iki remonto atlikimo.

16. Teismas nustatė, kad Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus 2019 m. kovo 18 d. pažymoje Nr. 61/04-737 „Dėl S. M.“ nurodyta, jog nuo 2016 m. sausio 6 d. iki 2019 m. sausio 31 d. pareiškėjas S. M. dėl netinkamų laikymo sąlygų su skundais į Šiaulių TI direktorių su prašymais ar skundais nesikreipė. Teismas nenustatė, kad pateikti Šiaulių TI higienos – dezinfekcijos planai nebuvo vykdomi.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Šiaulių departamentas atliko patikrinimus dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. NVSC Šiaulių departamentas 2016 m. vasario 25 d. patikrinimo akte nurodė, kad kamerose Nr.48, 60 pelėsio nėra; 2016 m. lapkričio 7 d. patikrinimo akte nurodė, kad kameroje Nr. 102 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, tačiau yra pelėsio; 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo akte nurodė, kad kamerose Nr. 7, 72 netinkamas apšvietimas, kameroje Nr. 90 apšvietimas tinkamas, kamerose Nr. 7, 90 oro temperatūra atitinka reikalavimus, kamerose Nr. 7, 72 santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, kameroje Nr. 90 – oro temperatūra žemesnė nei nustatyta teisės aktuose, pelėsio nėra, kameras vėdinti per langą galima; 2017 m. kovo 3 d. patikrinimo akte nurodyta, kad kameroje Nr. 102 pelėsio nėra, 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte nurodyta, kad kamerose Nr. 88, 102 apšvietimas tinkamas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, kameras vėdinti per langą galima; 2017 m. liepos 21 d. patikrinimo akte nurodyta, kad kameroje Nr. 24 apšvietimas tinkamas; 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte nurodyta, kad kameroje Nr. 93 yra pelėsio; 2018 m. birželio 8 d. patikrinimo akte nurodyta, kad kameroje Nr. 37 lempos be gaubtų; 2018 m. birželio 16 d. patikrinimo akte nurodyta, kad kamerose Nr. 8, 10 santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, kameroje Nr. 10 apšvieta per maža, oro temperatūra prie atviro lango per žema; 2018 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo akte nurodyta, kad kameroje Nr. 48 oro temperatūra atitinka reikalavimus; 2018 m. lapkričio 22 d. patikrinimo akte nurodyta, kad kamerose Nr. 25, 73 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, apšvietimas atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, kameroje Nr. 25 lubos ištrupėjusios, kameras vėdinti per langą galima; 2018 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akte nurodyta, kad kameroje Nr. 73 santykinė oro drėgmė tinkama; 2018 m. gruodžio 13 d. patikrinimo akte nurodyta, kad kameroje Nr. 73 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, apšvietimas atitinka reikalavimus, pelėsio nėra; 2019 m. sausio 15 d. patikrinimo akte nurodyta, kad kameroje Nr. 61 apšvietimas tinkamas; 2019 m. sausio 15 d. patikrinimo akte nurodyta, kad kameroje Nr. 65 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, apšvietimas atitinka reikalavimus, pelėsio nėra.

Taip pat Šiaulių TI atsakymuose nurodyta, kad nustatyti trūkumai šalinami.

18. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo sveikatos istorija, nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas S. M. pas gydytojus kreipėsi, tačiau nenurodyta, jog susirgimams turėjo įtakos kalinimo sąlygos kamerose. Pareiškėjui 2017 m. liepos 11 d. paskirta dirbančio asmens maisto norma visam laikui, šis įrašas ne kartą asmens ligos istorijoje yra pakartotas nurodant, kad dirbančio asmens maisto norma skiriama neterminuotai, visam bausmės laikui.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms iš dalies yra paneigti NVSC Šiaulių departamento patikrinimo aktais. Teismas nurodė, kad kamerose Nr. 7, 72 apšvietimas buvo per mažas, kamerose Nr. 102, 93 nustatytas pelėsis. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neteikė skundų dėl netinkamų sąlygų gyvenamosiose kamerose. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde jokių argumentų dėl to, kad lempos be gaubtų ir ištrupėjusios lubos, nenurodė ir neturtinės žalos atsiradimo šiomis aplinkybėms negrindė.

20. Vertindamas tualetų įrengimą, teismas pažymėjo, kad nors tualetai kamerose įrengti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog sanitarinio mazgo įrengimas, kai sanitarinis mazgas atskiriamas 1,5 m aukščio sienele, nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis, kad tualetai yra atskirti mažiausiai 1,70 m aukščio sienele, konstatavo, jog pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas, tačiau įvertinęs, kad tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, vertino pagrįsta.

21. Teismas buvimą laikino sulaikymo kamerose laikė trumpalaikiu, nesukeliančiu ilgalaikių pasekmių. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl jo buvimo drausmės izoliatoriuje, kuomet iš jo dienos metu buvo paimtas čiužinys, teismas nurodė, kad Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 1321 punktas nustato, jog asmenims, uždarytiems drausmės izoliatoriuje, minkštas inventorius išduodamas tik miego metu, todėl pareiškėjo argumentą dėl čiužinio atėmimo atmetė.

22. Pareiškėjas nenurodė, kokią įtaką jam turėjo bloga, jo manymu, kamerų langų būklė, stogelio nebuvimas, todėl šiuos argumentus teismas vertino kaip abstrakčius ir atmetė. Taip pat atmetė argumentą dėl spintelių nebuvimo, kadangi kamerose yra įrengtos lentynos, o pareiškėjas nenurodė, kokius nepatogumus patyrė dėl spintelių nebuvimo kamerose.

23. Teismas nurodė, kad mechaninio vėdinimo nebuvimas kompensuojamas vėdinimu per langus, natūralaus apšvietimo stygius kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu.

24. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, todėl jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi.

25. Teismas vertindamas pareiškėjo skundus dėl maitinimo, nurodė, kad pareiškėjui 2017 m. liepos 11 d. paskirtas maitinimas pagal dirbančio vyro valgiaraštį, šis maitinimas paskirtas neterminuotai, byloje duomenų, jog jis būtų pakeistas, nėra. Pareiškėjas nurodė, kad jam toks maitinimas Šiaulių TI nebuvo paskirtas. Teismas 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi įpareigojo Šiaulių TI papildomai dėl to pateikti įrodymus, tačiau atsakovas tokių duomenų nepateikė, todėl teismas šį pažeidimą vertino pareiškėjo naudai. Nurodė, kad pareiškėjui maitinimas pagal dirbančio vyro valgiaraštį paskirtas 2017 m. liepos 11 d., todėl pareiškėjo teisė ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pažeista 54 dienas.

26. Teismas, remdamasis byloje nustatytų aplinkybių visuma sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

27. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką, nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau atsakovas pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje tinkamų laikymo sąlygų, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, teismas sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

28. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, dėl to patyrė nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, todėl konstatavo, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų būtų patyręs sveikatos sutrikimų, jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

29. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas su pertraukomis, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, į tai, kad buvo nustatyti pažeidimai, susiję su higienos normos pažeidimais (per mažas apšvietimas, pelėsis, blogas kvapas kamerose) bei 54 dienas neužtikrintas dirbančio asmens maitinimas, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistinas 540 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

III. 30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti bei priteisti iš atsakovo 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo įrengti suoliukai, o stogeliai dengti asbesto turinčiais šiferio lakštais, kamerose nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, langai buvo mediniai ir nesandarūs, sanitarinis mazgas nei vienoje kameroje nebuvo atitvertas taip, kad iš jo nesklistų nemalonūs kvapai, kamerose nebuvo užtikrinta dirbtinė dieninė ir naktinė apšvieta, dienos metu be teisėto pagrindo buvo paimamas čiužinys, taip pat nebuvo užtikrintas dirbančio vyro maitinimas. Pareiškėjas teigė, kad serga (duomenys neskelbtini), todėl čiužinys iš jo negalėjo būti paimtas, o maitinamas turėjo būti pagal dirbančio vyro valgiaraštį.

32. Pažymėjo, kad Šiaulių TI šiurkščiai pažeidė teisės aktų, Konvencijos, Konstitucijos nuostatas, todėl pareiškėjui turi būti priteistas jo prašomas 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

33. Atsakovo atstovas atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

34. Nurodo, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde ir apeliaciniame skunde nurodo, jog jam turi būti priteista neturtinė žala už netinkamą apšvietą ir temperatūrą kamerose. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad dalis pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvo paneigti NVSC Šiaulių departamento patikrinimo aktais, dalis pažeidimų vertinti pareiškėjo naudai. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, kiek tai susiję su pareiškėjui skirtu maitinimu, todėl pareiškėjo nurodytą pažeidimą dėl maitinimo ne pagal dirbančių vyrų valgiaraštį pripažino pagrįstu. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs pareiškėjo teisių pažeidimus, juos įvertino ir priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo atstovo nuomone, nėra pagrindo teismo nustatytus pažeidimus vertinti dar kartą.

35. Šiaulių TI nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde teigė, jog pasivaikščiojimo kiemeliai be stogelių, tačiau apeliaciniame skunde teigia, kad kiemelių stogeliuose yra asbesto. Nors apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, tačiau minėti pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti, kadangi nei viename patikrinimo akte nėra nurodyta, jog Šiaulių TI konstrukcijose būtų asbesto.

36. Atsakovo atstovas dėl apeliacinio skundo teiginių, kiek tai susiję su čiužinio atėmimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 1321 punkte numatyta, kad patalynė į drausmės izoliatorių uždarytiems suimtiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Teismas pagrįstai pareiškėjo atžvilgiu nepripažino šio pažeidimo. Jokių išimčių asmenims, sergantiems (duomenys neskelbtini), teisės aktai nenustato.

37. Šiaulių TI teigia, kad kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismas taip pat nenustatė, kad dėl Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (neveikimo) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sutrikdyta pareiškėjo sveikata. Nurodo, kad Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalinimo sąlygos ir niekaip neišskyrė jo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų.

38. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl nėra pagrindo jį tenkinti. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir priteisė pareiškėjui 540 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tai visiškai atitinka teisingumo, sąžiningumo ir teisėtumo principus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 39. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 6 d. iki 2019 m. sausio 31 d, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

40. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Šiaulių TI ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui tinkamo apšvietimo kamerose Nr. 7 ir 72, kamerose Nr. 93 ir 102 buvo pelėsio, kamerose buvo blogas kvapas bei 54 dienas Šiaulių TI nebuvo užtikrintas pareiškėjui nustatytas dirbančio vyro maitinimas, nenustatęs kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, priteisė pareiškėjui 540 Eur neturtinei žalai atlyginti.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes (pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo įrengti suoliukai, o stogeliai dengti asbesto turinčiais šiferio lakštais, kamerose nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, langai buvo mediniai ir nesandarūs, sanitarinis mazgas nei vienoje kameroje nebuvo atitvertas taip, kad iš jo nesklistų nemalonūs kvapai, kamerose nebuvo užtikrinta dirbtinė dieninė ir naktinė apšvieta, dienos metu be teisėto pagrindo buvo paimamas čiužinys, taip pat nebuvo užtikrintas paskirtas dirbančio vyro maitinimas). Pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini), todėl čiužinys iš jo negalėjo būti paimtas, o maitinamas turėjo būti pagal dirbančio vyro valgiaraštį. Teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui jo prašomą neturtinės žalos atlyginimo dydį.

42. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundų ribų.

43. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

44. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

45. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms bei įrodymų vertinimui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė visus pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus ir juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai juos įvertino. Pareiškėjas apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodė, kokias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino netinkamai ar kurių apskritai neįvertino.

47. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo suoliukų, o stogeliai dengti asbesto turinčiais šiferio lakštais, tačiau šių argumentų nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, negalima (ABTĮ 134 str. 6 d.), šie argumentai nenagrinėjami. Kaip jau buvo minėta, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu.

48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad kamerose buvo blogas kvapas, dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, nebuvo užtikrintas dirbančio vyro maitinimas, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus pripažino pagrįstais ir dėl to priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų pirmosios instancijos teismas nenustatė neteisėtų Šiaulių TI veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad kiti pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai nepasitvirtino. Kadangi pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino byloje pateiktus įrodymus dėl pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI sąlygų ginčui aktualiu laikotarpiu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su jų vertinimu, todėl papildomai jų nekartoja.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas reikėtų vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių argumentų, kiek tai susiję su pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumu ar nepagrįstumu.

50. Atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, teismo padarytomis išvadomis, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

51. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad asmeniui, sergančiam (duomenys neskelbtini), būnant drausmės izoliatoriuje, negali būti atimamas čiužinys, pažymi, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 1321 punkte (2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-211 redakcija, galiojanti nuo 2018 m. spalio 20 d.) nustatyta, kad į drausmės izoliatorių uždaromiems suimtiesiems neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiagą, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nuorašus ar kopijas, teisės aktų ir kreipimųsi kopijas, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į drausmės izoliatorių uždarytiems suimtiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti į drausmės izoliatorių uždarytų suimtųjų asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti drausmės izoliatoriuose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. <…>.

52. Pareiškėjas, kaip matyti iš Šiaulių TI pateiktų įrodymų, drausmės izoliatoriuje buvo laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos Taisyklės be jokių išimčių taikomos visiems be išimties asmenims, uždarytiems į drausmės izoliatorių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo aspektu nenustatė pareiškėjo teisės pažeidimo, atitinkamai ir Šiaulių TI neteisėtų veiksmų. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu nepagrįsti.

53. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos dydžio pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nei vienas kriterijus atskirai. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

54. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

55. Įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nustatytų higienos normų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, tai, kad 54 dienas nebuvo užtikrintas dirbančio vyro maitinimas, aplinkybę, jog kitų pareiškėjo teisių pažeidimų nenustatyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra akivaizdžiai per didelė. Byloje nėra jokių įrodymų, jog būtent dėl netinkamų laikymo Šiaulių TI sąlygų (pelėsio kamerose, netinkamo apšvietimo bei 54 dienas neužtikrinant dirbančio vyro maitinimo), pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata ar būtų kilę kokių nors kitų reikšmingų pasekmių.

56. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą byloje padavė pareiškėjas, vadovaujantis non reformation in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principu, nesant byloje pateikto atsakovo apeliacinio skundo, pareiškėjo padėtis dėl jo paties paduoto apeliacinio skundo negali būti bloginama. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius