2022-05-11 Nr. AB-12225-3-61-3-01293-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-16-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01293-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. vasario 5 d. nutarimą Nr. 86-14 „Dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus“ (toliau – ir Nutarimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimo departamentas) direktoriaus 2020 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 2S-947 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti Vilniaus pataisos namus perkelti pareiškėją į Pusiaukelės namus.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis Vilniaus PN atlieka laisvės atėmimo bausmę (bausmės atlikimo numatoma pabaiga – 2026 m. rugpjūčio 12 d.). Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijai Vilniaus pataisos namuose pateikė prašymą perkelti jį likusią laisvės atėmimo bausmės dalį atlikti į Vilniaus pataisos namų specialųjį padalinį – pusiaukelės namus, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 2 dalies pagrindu, tačiau jo prašymas Nutarimu nepatenkintas. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmės 1/3 dalį jau yra atlikęs, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjusi. Pareiškėjas bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vykdo pataisos namų ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, todėl jis atitinka visus BVK 69 straipsnio dėl nuteistųjų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas 2 dalyje keliamus reikalavimus. Pareiškėjo įsitikinimu, Komisijos Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje jam keliamų reikalavimų, taip pat nesilaikė viešojo administravimo principų, nagrinėjo ne pareiškėjo prašymą, o pačios sugalvotus klausimus.

3. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas sistemingai nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2020 m. balandžio 23 d. teikė prašymus įvairioms pataisos įstaigoms dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus, tačiau visi pareiškėjo prašymai nebuvo patenkinti.

5. Vilniaus PN teigimu, Komisija 2020 m. sausio 31 d. vykusio posėdžio metu nagrinėjo pareiškėjo prašymą perkelti jį į Pusiaukelės namus, Komisijos nariai vienbalsiai nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo, todėl 2020 m. vasario 5 d. priėmė Nutarimą. Iš šio Nutarimo turinio matyti, kad Komisija įvertino visas reikšmingas aplinkybes, pareiškėjo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat atsižvelgė ir į pareiškėjo padaryto nusikaltimo sunkumą, bausmės atlikimo pabaigą, akcentavo, jog pareiškėjo daryti nusikaltimai sunkėjo, jog pareiškėjas pataisos įstaigoje nedirba. Anot Vilniaus PN, nagrinėjamu atveju esminė priežastimi netenkinti pareiškėjo prašymo buvo ta, kad pareiškėjo bausmės atlikimo pabaiga numatyta tik 2026 m. rugpjūčio 12 d., taigi klausimas dėl lygtinio paleidimo gali būti svarstomas tik nuo 2022 m. gruodžio 12 d.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Kalėjimų departamentas atsiliepime akcentavo, jog nuteistieji gali būti perkeliami į Pusiaukelės namus tik tuo atveju, jeigu jie atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus. Pažymėjo, jog teisę pagal BVK 69 straipsnio 5 dalį perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis. Sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į Pusiaukelės namus priima pataisos įstaigos, kurioje veikia Pusiaukelės namai, komisija.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo, surinkęs ir išanalizavęs medžiagą, susijusią su skundu, nustatė, kad Komisijos nariai sprendimą netenkinti pareiškėjo skundo priėmė balsuodami 2020 m. sausio 31 d. vykusiame posėdyje, sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo buvo priimtas vienbalsiai. Komisija įvertino tai, jog pareiškėjas vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, drausminių nuobaudų neturi, 4 kartus skatintas, tačiau atsižvelgė ir į tai, jog pareiškėjo bausmės atlikimo pabaiga numatoma tik 2026 m. birželio 12 d., pareiškėjas pataisos įstaigoje nedirba, darė sunkius nusikaltimus, todėl pagrįstai priėmė sprendimą pareiškėjo prašymo netenkinti. Tuo pačiu pabrėžė, jog teisės aktuose neįtvirtinta pareiga perkelti nuteistuosius į Pusiaukelės namus.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčas šioje byloje kilo dėl Vilniaus PN Komisijos Nutarimo ir Kalėjimų departamento Sprendimo, kuriais netenkintas pareiškėjo prašymas perkelti jį tęsti laisvės atėmimo bausmę į Vilniaus PN Pusiaukelės namus, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 24 d. kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, prašydamas perkelti jį tęsti laisvės atėmimo bausmę į Pusiaukelės namus. Komisija 2020 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 86-14 pareiškėjo prašymo netenkino. Komisija įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kad pareiškėjas buvo 4 kartus skatintas, nebaustas, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau atsižvelgė ir į nusikaltimo sunkumą, bausmės atlikimo pabaigą, kuri numatoma tik 2026 m. rugpjūčio 12 d., lygtinio paleidimo terminą, kuris numatomas tik 2022 m. gruodžio 12 d., nurodė, jog Pusiaukelės namų tikslas yra intensyvus ruošimas lygtiniam paleidimui. Pareiškėjas Komisijos Nutarimą apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau Kalėjimų departamentas 2020 m. kovo 19 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-947 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriame konstatavo, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas formaliai atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir turi formalią teisę pateikti prašymą Komisijai dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus, bet tai neįpareigoja Komisijos priimti pareiškėjui palankaus sprendimo.

12. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi BVK 69 straipsnio ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-97 „Dėl Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės patvirtinimo“, patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis. Teismas išaiškino, jog pagal BVK 69 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose paprastosios ar lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos Pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip viena trečdalį bausmės, o kai lygtinis paleidimas gali būti taikomas atlikus vieną trečdalį bausmės, - atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės; 2) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 3) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 4) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus; 5) nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl pažeidimo. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačios įstaigoje pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į atvirą koloniją ir Pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

13. Teismas, iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad pareiškėjo bausmės atlikimo pabaiga numatyta 2026 m. rugpjūčio 12 d., o lygtinio paleidimo terminas – 2022 m. gruodžio 12 d. Cituodamas Aprašo 3 punktą teismas pažymėjo, kad nuteistieji į Pusiaukelės namus gali būti perkelti likus ne daugiau kaip 18 mėnesių, bet ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos termino pagal BVK 157 straipsnį, jeigu jie atitinka šias sąlygas: jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė (3.1 p.); yra laikomi pataisos namų lengvosios grupės sąlygomis, taip pat laikomi pataisos namų paprastosios grupės sąlygomis, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 6 metų (3.2 p.); turi teisę arba atitinka kriterijus, būtinus gauti leidimą išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos (3.3 p.); yra sudarę mokymosi sutartį, susitarimą dėl įdarbinimo arba kitais rašytiniais dokumentais gali pagrįsti gautą darbo pasiūlymą, priėmimą į mokymo įstaigą, o jei bus studijuojama ištęstinėse studijose, nuolatinėse studijose, organizuojamose pagal sesijinį tvarkaraštį,- nuteistasis privalo pagrįsti ir įsidarbinimo galimybę (3.4 p.). Pagal Aprašo 4 punktą į Pusiaukelės namus negali būti perkeliami nuteistieji: kuriems BVK nustatyta tvarka netaikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (4.1 p.); kuriems teismas nustatė laisvės atėmimo bausmę atlikti kalėjime ar atvirojoje kolonijoje (4.2 p.); nuteisti už labai sunkius nusikaltimus ir kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija 10 metų (4.3 p.); nuteisti už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (4.4 p.); nuteisti už nusikaltimus, padarytus priklausius nusikalstamam susivienijimui (4.5 p.); įtraukti į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą (4.6 p.).

14. Teismas nustatęs, jog 2020 m. sausio 31 d. buvo patvirtinta Komisijos posėdžio dienotvarkė dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus. Komisijos posėdis įvyko 2020 m. sausio 31 d., išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, buvo priimtas sprendimas jo netenkinti, vadovaujantis BVK 69 straipsnio 2 dalimi, Komisija atsižvelgė į visas aplinkybes, tačiau atkreipė dėmesį į nusikaltimo sunkumą, bausmės atlikimo pabaigą, kuri numatoma 2026 m. rugpjūčio 12 d., lygtinio paleidimo terminą, kuris numatomas 2022 m. gruodžio 12 d. ir atsižvelgęs į ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatavo, jog pareiškėjas teikdamas prašymą dar neturėjo teisės tokio prašymo pateikti, nes jis gali būti perkeltas į Pusiaukelės namus tik 2025 m. vasario 12 d. t. y. likus ne daugiau kaip 18 mėnesių iki bausmės atlikimo pabaigos, bet nemažiau kaip 6 mėnesiams iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos termino, t. y. 2022 m. birželio 12 d.

15. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Nutarimo atitikties VAĮ 8 straipsnyje keliamiems reikalavimams, pažymėjo, kad Nutarimas iš esmės yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis, t. y. jame aiškiai nurodomos aplinkybės, faktinis ir teisinis pagrindai, sprendimo esmė, apskundimo tvarka ir terminas, motyvų išdėstymas adekvatus, aiškus ir pakankamas, prašymo netenkinimo priežastys suprantamos.

16. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistas gero viešojo administravimo principas. Teismas išaiškino, jog pagal formuojamą teismų praktiką geras viešojo administravimo principas apima asmens teisę į pagrįstą bei motyvuotą administracinį sprendimą, nešališkumo pareigą, pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai. Iš gero administravimo principo seka, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Šis principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatavo, jog nei Komisija, nei Kalėjimų departamentas nepažeidė gero viešojo administravimo principo. Teismas vertino, jog nurodyti subjektai veikė remdamiesi galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais ginčo situaciją, prašymo išnagrinėjimo terminų nepraleido.

17. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo panaikinti Komisijos Nutarimo ir Kalėjimų departamento Sprendimo, kaip nepagrįstus ir neteisėtus. Teismas vertino, jog priimti sprendimai yra motyvuoti, išsamūs, aiškūs ir suprantami, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis, t. y. atitinkantys VAĮ 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

III. 18. Pareiškėjas A. V. patikslintame apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimą; 2) panaikinti Kalėjimų departamento 2020 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 2S-947 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ ; 3) panaikinti Vilniaus PN Komisijos 2020 m. vasario 5 d. nutarimą Nr. 86-14 „Dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus”; 4) įpareigoti Vilniaus PN perkelti pareiškėją į Vilniaus PN specialųjį padalinį – Pusiaukelės namus.

19. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais ir aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir šališką sprendimą remdamasis pareiškėjui nesuprantamais argumentais, nesigilindamas į ginčo esmę. Pareiškėjas, be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi neaktualia ginčui BVK įstatymo redakcija.

20. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

21. Vilniaus PN nurodo, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi visų įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių. Teismo byloje surinkti dokumentai ir rašytiniai įrodymai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje, kuriuos įvertino pirmosios instancijos teismas. Vilniaus PN vertina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, teismas tinkamai vadovavosi ir taikė teisės aktų nuostatas, teismų praktiką, tinkamai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, atskleidė ginčo esmę. Teismo sprendimas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, jame atsakyta į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami analogiško pobūdžio argumentai, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, nenurodant jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

23. Kalėjimų departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, pagrindžiančių, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus arba nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, kad Komisijos ir Kalėjimo departamento priimti sprendimai yra motyvuoti, išsamūs, aiškūs ir suprantami, todėl nėra pagrindo naikinti šių sprendimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos Nutarimo ir Kalėjimų departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Vilniaus PN perkelti pareiškėją į Pusiaukelės namus.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. ABTĮ 86 straipsnis nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (2 d.), kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.).

27. Be to, ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalo būti nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-388/2011).

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad toks bylos išsprendimas, kai teismas argumentuotai nevertina skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o tokį sprendimą pripažįsta teisėtu ir pagrįstu remdamasis vien tik argumentais, išdėstytais skundžiamame sprendime, nėra teisingumo vykdymas. Tokia situacija gali būti prilyginama atvejui, kai teismo sprendimas yra be motyvų (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.). Turi būti ištiriami įrodymai bei atitinkamai įvertinami tiek pareiškėjo nurodomi, tiek atsakovo, kaip atsikirtimai, pateikiami argumentai, padarant galutines išvadas dėl šių argumento pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-456-438/2019).

29. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).

30. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs bylos medžiagą vertina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą nenustatęs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakęs dėl pareiškėjo pagrindinių argumentų ir nepateikęs motyvuotų išvadų.

31. Pareiškėjas teigė, kad jis atitinka visas BVK numatytas sąlygas, tai, kad jam trūksta darbinės motyvacijos yra netinkamas motyvas, o nedirba dėl to, kad trūksta darbo vietų, tačiau šiuo klausimu teismas nepasisakė. Pareiškėjas teigė, kad į nusikaltimo sunkumo laipsnį neturėjo būti atsižvelgiama, kad neturėjo būti keliamos papildomos sąlygos nenumatytos BVK, kad Apraše yra neteisėtai, pažeidžiant įstatymą numatytos naujos sąlygos. Šie esminiai teisės klausimai teismo nebuvo atsakyti.

32. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė ir netinkamai taikė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą privalo pasisakyti dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir argumentų, kuriais jis grindžia savo reikalavimus, nurodyti argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan