2020-10-21 Nr. AB-19794-3-61-3-02319-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-634-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02319-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. Š. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. liepos 7 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2020 m. birželio 4 d. rašte Nr. S-1549-(2.5) išdėstytą sprendimą (toliau – ir VTEK sprendimas) ir įpareigoti VTEK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gegužės 20 d. pranešimą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str.), tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymų numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ir pareigas, sukelia teisines pasekmes.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 29 d. kreipėsi į VTEK su pranešimu apie galimą pažeidimą dėl to, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas D. Š. galbūt pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas, kadangi laiku nepatikslino savo privačių interesų deklaracijos naujais duomenimis. VTEK 2020 m. birželio 4 d. raštu Nr. S-1549-(2.5) pareiškėją informavo, kad tyrimo pagal pateiktą pareiškėjo pranešimą nepradės. Iš pranešimo turinio matyti, kad toks pranešimas apie galimą Įstatymo nuostatų pažeidimą nėra susijęs su pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimu.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) 23, 30 ir 32 straipsnių nuostatos nenumato, jog VTEK sprendimai nepradėti tyrimo gali būti skundžiami teismui asmens, kuris pranešė apie galimą Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimą, ir toks pranešimas nėra susijęs su pranešėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu. Pagal VTEKĮ 23 straipsnio 4 dalį, toks asmuo yra tik informuojamas apie atsisakymą nagrinėti jo pateiktą pranešimą. Pranešėjas, nesutikdamas su jo pranešime nurodytų aplinkybių vertinimu, gali pateikti naują pranešimą, nurodydamas naujas aplinkybes ar pateikti naujus faktus.

Atsižvelgiant į tai teismas vertino, kad VTEK 2020 m. birželio 4 d. raštas, kuriuo pareiškėjas informuotas apie sprendimą nepradėti tyrimo pagal jo pranešimą, yra informacinio pobūdžio, jame pateikti tik atsisakymo nagrinėti pranešimą motyvai, jokie privalomojo pobūdžio patvarkymai nėra nurodyti. Teismas sprendė, kad toks raštas negali būti administracinės bylos dalykas, todėl pareiškėjo skundą dėl VTEK 2020 m. birželio 4 d. rašte išdėstyto sprendimo teismas atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad, atsisakius priimti skundą dėl VTEK sprendimo, tuo pačiu pagrindu atsisakytina priimti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo VTEK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pranešimą bei prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas pareiškėjui grąžino sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

II. Pareiškėjas T. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo VTEK pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjas mano, kad jis turi teisę keiptis į teismą dėl VTEK sprendimo, o skundžiama teismo nutartimi yra apribota pareiškėjo teisė į teisminę gynybą.

Pareiškėjas pažymi, kad pagal VTEKĮ 32 straipsnio 1 dalį, VTEK sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. Nei VTEKĮ 32 straipsnio 1 dalis, nei kitos VTEKĮ nuostatos nenustato, kad ši nuostata nebūtų taikoma VTEK sprendimams nepradėti tyrimo, o taip pat VTEKĮ nuostatos nenumato jokių ribojimų dėl subjektų, kurie turi teisę skųsti VTEK sprendimus administracine tvarka, t. y. nenumato, kad pareiškėjai, VTEKĮ nustatyta tvarka pateikę VTEK pranešimus apie deklaruojančių asmenų (išskyrus Seimo narius) veikos atitikties įstatymo nuostatoms (VTEKĮ 17 str. 1 d. 2 p.), negali skųsti VTEK sprendimų VTEKĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad VTEK atsisako pradėti tyrimą pagal pareiškėjo pateiktą pranešimą VTEK sprendimu, kurio apskundimo tvarka yra aiškiai reglamentuota VTEKĮ 32 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjas yra įsitikinęs kad VTEK sprendimas nepradėti tyrimo taip pat yra skundžiamas administracine tvarka, todėl šiuo atveju skundas dėl VTEK sprendimo galėjo būti paduodamas ir teismas turėjo jį nagrinėti.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skundai dėl analogiškų VTEK sprendimų atsisakyti pradėti tyrimą dėl galimų Įstatymo pažeidimų yra nagrinėjami teismų būtent pagal pareiškėjų, pateikusių VTEK pranešimus apie deklaruojančių asmenų veikos atitikties Įstatymo nuostatoms (VTEKĮ 17 str. 1 d. 2 p.), skundus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-926-552/2018).

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas VTEK sprendimas nėra tik informacinio pobūdžio pranešimas, jis pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, kaip visuomenės nariui, suinteresuotam, kad teisėjai ir kiti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai ir, kad priimant sprendimus, viršenybė būtų teikiama viešiesiems interesams. Šiuo atveju, priėmus VTEK sprendimą, pareiškėjo pranešime nurodytos aplinkybės dėl teisėjo D. Š. galbūt padarytų Įstatymo pažeidimų nebebus tiriamos, tokiu būdu neužtikrinant pareiškėjo, kaip visuomenės nario, intereso dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų nešališkumo. Pareiškėjo suinteresuotumą dėl VTEK sprendimo, be kita ko, patvirtina ir aplinkybė, kad apie sprendimą pareiškėjui buvo pranešta ir tokia VTEK pareiga yra tiesiogiai įtvirtinta VTEKĮ 23 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią pareiškėjui apie VTEK spendimą nepradėti tyrimo pranešama per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Pareiškėjas pažymi, kad VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtina, kad VTEK priima sprendimą nepradėti tyrimo, jeigu pranešimas tuo pačiu klausimu VTEK buvo ištirtas. Todėl, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, pareiškėjas, nesutikdamas su VTEK sprendimu, neturės galimybės pakartotinai kreiptis į VTEK dėl to paties klausimo ir skundo pateikimas teismui yra vienintelė priemonė apginti pareiškėjo įstatymų saugomą interesą dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų nešališkumo (Įstatymo 1 str., 2 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 15 d. nutarties, kuria, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas atsisakė priimti pareiškėjo T. K. skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016; 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-639-968/2019). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Ši teisės akto nuostata suponuoja išvadą, kad viešieji interesai yra ginami tik įstatymų nustatytais atvejais ir tik įstatymuose numatytiems subjektams kreipiantis į teismą. Tokia išvada sietina su idėja, jog pareiškėjas, kuris kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, gina ne jam pačiam priklausančią subjektinę teisę, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomą interesą, priklausantį visuomenei ar jos daliai. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog viešojo intereso gynimu galbūt daroma intervencija į susiformavusius teisinius santykius bei kitų asmenų subjektines teises, viešojo intereso gynimas pasižymi tam tikra specifika, inter alia (be kita ko) – baigtiniu sąrašu subjektų galinčių kreiptis į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas. Tuo tarpu nustačius, jog įstatymai nesuteikia pareiškėjui teisės kreiptis į teismą dėl skunde (prašyme) nurodomo viešojo intereso gynimo, teisėjas privalo atsisakyti priimti tokį skundą (prašymą). Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-91/2012; 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-65-492/2017).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020 m. birželio 4 d. rašte Nr. S-1549-(2.5) išdėstytą sprendimą nepradėti tyrimo dėl pareiškėjo pranešime nurodytų aplinkybių, susijusių su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo D. Š. privačių interesų deklaravimu (VTEKĮ 23 str. 1 d. 2, 3 ir 4 p.). Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti VTEK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gegužės 20 d. pranešimą. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas siekia, jog jo pranešimas apie galimus teisėjo D. Š. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus VTEK būtų išnagrinėtas iš esmės.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo pranešimas apie galimą Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimą nėra susijęs su pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimu bei konstatavo, kad VTEK 2020 m. birželio 4 d. raštas Nr. S-1549-(2.5) yra tik informacinio pobūdžio, todėl negali būti administracinės bylos dalykas. Todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjo įsitikinimu, minėtas VTEK sprendimas nėra tik informacinio pobūdžio raštas, jis pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, kaip visuomenės nariui, suinteresuotam, kad teisėjai ir kiti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai ir kad priimant sprendimus viršenybė būtų teikiama viešiesiems interesams.

Iš pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi, siekdamas ne savo galbūt pažeistų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, o, siekdamas ginti viešąjį interesą, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų tokią teisę ir įgaliojimus, pareiškėjas nepateikė. Pažymėtina, kad, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, pareiškėjui teigiant, kad jis gina viešąjį interesą, šio teiginio pagrindimui nepakanka vien pateikti argumentus dėl ginamo intereso svarbos. Papildomai turi būti pateikiami įrodymai, jog įstatymai suteikia teisę skundą padavusiam asmeniui kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą. Priešingu atveju, šių įrodymų nepateikus ir teismui nenustačius, kad pareiškėjas turi minėtą teisę, skundą turi būti atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teismų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-91/2012; 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-65-492/2017).

Kaip minėta, teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą (ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p.), tačiau pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nenurodė, kokios pareiškėjo teisės ar įstatymų saugomi interesai skundžiamu VTEK sprendimu yra pažeisti. Fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai tik įstatymų nustatytais atvejais (ABTĮ 55 str. 1 d.), tačiau tokio įstatymo, kuris suteiktų pareiškėjui teisę nagrinėjamu atveju kreiptis į teismą su atitinkamu pareiškimu, nėra. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Nenustačius pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą, taip pat sąlygų pareiškėjui ginti viešąjį interesą (viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais), kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Pareiškėjo atskirąjį skundą atmetus, pareiškėjas neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius