2019-10-02 Nr. AB-18607-3-61-3-02580-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-625-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02580-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos Respublikos Seimo, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją veikti taip, kaip ji privalo veikti ir priteisti 23 500 Eur iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Seimo, neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamų reikalavimų, todėl teismas 2019 m. liepos 17 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjui skundo trūkumams šalinti, t. y. pareiškėjas turėjo tinkamai suformuluoti skundo reikalavimą ir jį pagrįsti konkrečiomis individualiomis aplinkybėmis, nurodyti konkretų laikotarpį dėl, jo manymu, pažeistų teisių ir prarastų lengvatų, pateikti reikalavimą pagrindžiančius duomenis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad 2019 m. liepos 31 d. gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, kuriais siekiama pašalinti teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartyje nustatytus trūkumus. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, darė išvadą, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartyje nustatytų trūkumų.

Teismas pažymėjo, kad 2019 m. liepos 17 d. nutartyje detaliai nurodė, kaip pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus. Teismas nurodė, kad nustatyti trūkumai yra esminiai, kurių nepašalinus negali būti pradėta administracinė teisena. Būtent pats pareiškėjas turėjo tinkamai suformuluoti skundo reikalavimą ir jį pagrįsti konkrečiomis individualiomis aplinkybėmis, nurodyti konkretų laikotarpį dėl, jo manymu, pažeistų teisių ir prarastų lengvatų, pateikti reikalavimą pagrindžiančius duomenis. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo 2019 m. liepos 31 d. teisme gauti paaiškinimai nelaikytini kaip skundas, atitinkantis ABTĮ skundui keliamus reikalavimus, todėl negali būti priimtas nagrinėti teisme.

Teismas pažymėjo, jog iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš Lietuvos Respublikos Seimo veiksmų, priimant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pakeitimus, kurių taikymas pareiškėjui tiesiogiai lėmė psichologinius, fizinius, emocinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, todėl, pareiškėjo vertinimu, atsirado pagrindas į žalos atlyginimą.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje konstatuota, kad ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.), tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl pataisos įstaigos veiksmų, susijusių su pareiškėjo neteikimu lygtiniam paleidimui iš pataisos namų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose, nes ši žala yra kildinama iš veiksmų, atliekamų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vykdymo procese, kurį reguliuoja Baudžiamojo proceso kodekso bei Bausmių vykdymo kodekso normos. Reikalavimas atlyginti šiame procese atliekamų veiksmų pagrindu galbūt atsiradusią neturtinę žalą yra susijęs su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais, o ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais, todėl nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. sausio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-7/2013; 2013 m. liepos 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-87/2013; 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-54/2016 ir kt.) (2017 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-762-502/2017).

Teismas taip pat nurodė, kad vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Teismas nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, nusprendė, jog administracinė teisena pagal pateiktą skundą negali būti pradėta. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino teismo nustatytų skundo trūkumų, nepateikė prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams šalinti, nepateikė skundo, kuris atitiktų ABTĮ nustatytus reikalavimus ir akcentavo, kad nustatyti trūkumai yra esminiai.

Teismas nurodė, kad pareiškėjui nutartyje buvo išaiškintos teisinės pasekmės, jog nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

III. Pareiškėjas S. Ž. atskirajame skunde nurodo, kad jo skundas atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus reikalavimus, o Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartyje pareiškėjo įvardinto atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo pareigą dėl žalos atlyginimo perkelia nekompetentingiems Marijampolės pataisos namams. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas Lietuvos Respublikos Seimas privalo atlyginti pareiškėjui padarytą žalą už sugadintą sveikatą, nes jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstituciją, žmogaus teises ir laisves, leidžia įstatymus, kurie atima iš nuteistųjų privilegijas (lengvatas).

Pareiškėjas pabrėžia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir, kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinta jo sveikata ir gerovė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria teismas laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, teisėtumą ir pagrįstumą.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (liet. be kita ko, įskaitant) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (žr., pvz., 2014 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-195/2014, 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1122-822/2015).

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumas pašalinti. Skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą sukelia ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas procesines pasekmes – skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Vadovaujantis anksčiau pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-131-438/2016).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. liepos 12 d. gautas pareiškėjo skundas (su papildymais) neatitiko ABTĮ skundui keliamų reikalavimų (pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių viešojo administravimo subjektų veiksmų, kurie galėtų būti nagrinėjami administraciniame teisme, nesuformulavo skundo reikalavimo, nepagrindė jo konkrečiomis individualiomis aplinkybėmis, nenurodė konkretaus laikotarpio dėl, pareiškėjo manymu, pažeistų teisių ir prarastų lengvatų, bei nepateikė reikalavimą pagrindžiančių duomenų), todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 17 d. nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, šalindamas pirmosios instancijos teismo nustatytus trūkumus, 2019 m. liepos 31 d. pateikė paaiškinimus. Pastebėtina, kad tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek paaiškinimuose bei atskirajame skunde pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Lietuvos Respublikos Seimo įgaliojimų įstatymų leidyboje, t. y. priėmus BPK pakeitimus, kurie sunkina nuteistųjų (tarp jų ir pareiškėjo) teisinę padėtį, o pareiškėjui tiesiogiai lėmė papildomus nepatogumus bei darė įtaką jo sveikatos būklei.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo 2019 m. liepos 31 d. pateiktuose paaiškinimuose skundo pagrindas suformuluotas netinkamai: pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, nei atskirajame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog pareiškėjas ginčą kildina būtent iš administracinių teisinių santykių. Šiuo aspektu teisėjų kolegija akcentuoja, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 str. 1 d.). Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (VAĮ 2 str. 4 d.).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, t. y. kompetentingai institucijai įgyvendinant įstatymus ir kitus teisės aktus, taikant juos konkrečiose individualizuotose situacijose. Įstatymų leidyba nėra viešasis administravimas. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.).

Svarbu pabrėžti, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas. ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose imperatyviai nurodyta, kad pareiškėjas skunde, be kita ko, privalo nurodyti reikalavimą ir aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo pagrindas ir dalykas turi būti suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatyti trūkumai yra esminiai, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turėjo teisinį pagrindą pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai neturi lemiamos įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad skundžiama nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė