2022-05-11 Nr. AB-12254-3-63-3-01735-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-203-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01735-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Sadvesta dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC) su prašymu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo UAB Sadvesta (toliau – ir atsakovas) priteisti už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. nesumokėtą 62,24 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 nuo 2008 m. liepos 1 d. Klaipėdos mieste įvedė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų redakciją (su vėlesniais pakeitimais), kuri galiojo iki 2017 m. birželio 30 d. KRATC akcentavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtino naują Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) redakciją (su vėlesniais pakeitimais), kuri įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d. ir kurioje buvo įtvirtinta dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Klaipėdos mieste.

3. Pareiškėjas akcentavo, kad Nuostatai nustato, jog vietinė rinkliava mokėtojams apskaičiuojama už kalendorinius metus ir ją apskaičiuoja vietinės rinkliavos administratorius KRATC. Nurodė, kad vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių. KRATC akcentavo, kad administratorius atlieka vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą.

4. KRATC pažymėjo, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. nėra sumokėjęs KRATC už Butą 62,24 Eur dydžio vietinės rinkliavos. Atsakovui buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, tačiau atsakovas į juos nereagavo ir vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl susidarė įsiskolinimas.

5. Atsakovas UAB Sadvesta prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas paaiškino, kad UAB Sadvesta Butą pirko 2018 m. kovo 12 d. iš varžytynių, ankstesnis buto savininkas ir jo šeimos nariai iš buto neišsikėlė ir gyvena iki šiol. Dėl nurodytų aplinkybių UAB Sadvesta minėtu butu negali naudotis. Atsakovas pažymėjo, jog UAB Sadvesta kreipėsi į teismą dėl buvusio buto savininko J. L. ir jo šeimos narių iškeldinimo iš buto (civilinė byla Nr. 2-7194-824/2018), ieškinys patenkintas, tačiau J. L. iškėlė kitą bylą ir teisminiai ginčai nėra pasibaigę.

7. Atsakovas 2020 m. gruodžio 28 d. raštu nurodė, jog Klaipėdos apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2YT-2483-639/2020 pagal J. L. skundą, kuriuo prašo nevykdyti jo ir jo šeimos narių iškeldinimo iš Buto, kol bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje dėl buto perleidimo UAB Sadvesta teisėtumo. Teismas 2020 m. spalio 6 d. sprendimu J. L. reikalavimą atmetė, tačiau byla bus nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas akcentavo, kad pagal Nuostatuose įtvirtintą reguliavimą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Teismas pažymėjo, kad Nuostatuose yra įtvirtinta, jog pasikeitus vietinės rinkliavos mokėtojui nuo 1 iki 15 mėnesio dienos, vietinė rinkliava pagal šiuos pasikeitimus perskaičiuojama nuo to mėnesio 1 dienos iki paskutinės mėnesio dienos, pasikeitus vietinės rinkliavos mokėtojui nuo 16 mėnesio dienos iki paskutinės mėnesio dienos, – nuo kito mėnesio 1 dienos, o vietinės rinkliavos mažiausias mokestinis laikotarpis yra mėnuo.

10. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas padarė išvadą, kad vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejami su konkrečios paslaugos suteikimu, o vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

11. Teismas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, nustatė, jog atsakovui nuo 2018 m. kovo 27 d. (įrašo galiojimas, pagrindas – 2018 m. kovo 12 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktas) nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).

12. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. spalio 15 d. sprendimu tenkino ieškovės UAB Sadvesta ieškinį – iškeldino atsakovus J. L. ir V. L. iš UAB Sadvesta priklausančio Buto bei nustatė, jog atsakovai J. L. ir V. L. kartu su nepilnamečiais vaikais per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi išsikelti iš UAB Sadvesta priklausančio Buto kartu su visu atsakovams ir (ar) tretiesiems asmenims priklausančiu turtu, kurį galima atskirti nedarant žalos patalpoms (civilinė byla Nr. 2-7194-824/2018). Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 14 d. J. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo pradžios) antstolio A. S. 2018 m. kovo 12 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-18-10-3508 ir perkelti Buto savininkės UAB Sadvesta teises ir pareigas I. L. (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 2-620-524/2020). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. gruodžio 29 d. raštu į šio teismo paklausimą atsakė, jog minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-7194-824/2018 vykdomasis raštas dėl J. L. ir V. L. iškeldinimo iš UAB Sadvesta Buto yra išduotas, tačiau byloje nėra duomenų dėl vykdomosios bylos užbaigimo.

13. Teismas nurodė, kad akivaizdu, jog atsakovas ne dėl savo kaltės negali naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu Butu, teismuose tebevyksta teisminiai ginčai dėl Buto.

14. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracini teismo praktika, nurodė, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, kad toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju minėtų Nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų; nepriklausomai nuo to, ar objektas nuosavybės teise priklauso konkrečiam asmeniui, ar objektu naudojamasi kitais pagrindais – pareiga vietinės rinkliavos mokėjimui kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos.

15. Teismas nustatė, kad atsakovas pareiškėjo nurodytu laikotarpiu (nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) dėl kitų asmenų veiksmų negalėjo naudotis Butu, todėl konstatavo, jog pareiškėjui nepateikus įrodymų dėl atsakovo atliekų sukūrimo, atsakovui nėra pagrindo aptariamos pareigos vykdymui.

III. 16. Pareiškėjas KRATC apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.

17. Pareiškėjas teigia, kad pagal bendra taisyklę vietinė rinkliava siejama su savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu. Nekilnojamo turto valdymas, naudojimas ar disponavimas taip pat sietinas su teisėtumu, t. y. tik teisėtas nekilnojamo turto valdytojas ar naudotojas gali būti pripažintas rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, kurioje laikomasi nuostatos, kad rinkliavos mokėtoju gali būti tik teisėtas turto valdytojas, t. y. pareiga mokėti aptariamą vietinę rinkliavą iš esmės siejama ne su faktiniu turto naudojimu, bet su teisiniu tokio naudojimo pagrindu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 21 nutartį administracinėje byloje Nr.A-181-261/2018, 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2057-602/2018).

18. Pareiškėjas pažymėjo, jog atsakovui nuo 2018 m. kovo 27 d. nuosavybės teise priklauso Butas. Taigi teisėtas nekilnojamo turto valdytojas yra būtent atsakovas, todėl pastarasis atitinka vietinės rinkliavos mokėtojo sąvoką ir privalo nustatytais terminais ir tvarka mokėti vietinę rinkliavą. Teisminiai ginčai vykstantys tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų nesudaro pagrindo kitaip aiškinti viešosios teisės normas dėl vietinės rinkliavos ir jos mokėtojo apibrėžimo, nei tai yra daroma tais atvejais, kai pareiškėjas pagal dokumentus vertina, kas yra nekilnojamo turto teisėtas valdytojas. Be kita ko nurodė, kad pareiškėjui nesuteikta teisė savarankiškai spręsti jokių privačių subjektų, nesutarančių dėl vietinės rinkliavos mokėjimo, tarpusavio santykių.

19. Atsakovas UAB Sadvesta prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20. Atsakovas akcentuoja, kad Nekilnojamojo turto registre Butas iš tiesų nuo 2018 m. kovo 27 d. nuosavybės teise yra įregistruotas atsakovo vardu. Tačiau ankstesnieji Buto savininkai iki šiol iš Buto neišsikėlė, nei Buto raktų, nei jokių dokumentų ar apskaitos prietaisų rodmenų ir pan. neperdavė, su atsakovo atstovais nebendrauja jokia forma. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1505-524/2019, ankstesniųjų Buto savininkų priverstinio iškeldinimo iš Buto procesą sustabdė ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. UAB Sadvesta nuosavybės teise priklausantį Butą areštavo, uždraudžiant jį perleisti bei juo naudotis ir disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, dovanoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, apsunkinti areštuotą turtą bei iš jo kylančias teises iki galutinio sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Galutinis sprendimas šioje byloje nepriimtas, nes byla dar bus nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme. Taigi atsakovas iki šiol nusipirktu turtu naudotis negali ir nesinaudoja, atsakovo atstovai dėl suprantamų priežasčių iki šiol nei karto net nesilankė įsigytame Bute. Jokių sutarčių nei su pareiškėju, nei su vandenį, šilumą, elektros energiją ar kitas komunalines paslaugas teikiančiomis bendrovėmis, nesudarė, nes nebuvo tokios galimybės. Visa tai įrodo, kad atsakovas įsigyto turto faktiškai nevaldo ir juo nedisponuoja.

21. Atsakovas teigia, jog jis nėra ir objektyviai net negalėjo būti nei atliekų darytojas, nei atliekų turėtojas, gamintojas ar importuotojas. Atsakovas mano, kad esamą situaciją lėmė ir tai, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtinti Nuostatai neišsamiai reglamentuoja galimas išlygas bei situacijas, todėl yra tobulintini.

22. Atsakovas pažymėjo, kad teismui patenkinus pareiškėjo prašymą ir priteisus iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą, būtų pažeistas ne tik pagrindinis atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atsakovo UAB Sadvesta už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., pareiškėjui priteisimo.

24. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą, konstatuodamas, kad atsakovas pareiškėjo nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., dėl kitų asmenų veiksmų negalėjo naudotis Butu, todėl pareiškėjui nepateikus įrodymų dėl atsakovo atliekų sukūrimo, atsakovui nėra pagrindo vietinės rinkliavos mokėjimo pareigos vykdymui.

25. Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra siejama su teisiniu nekilnojamojo turto valdymu ir naudojimu. Butas priklauso atsakovui, todėl jis turi mokėti vietinę rinkliavą.

26. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu tam tikros savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama. Taigi, vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

28. Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, be kita ko, yra pasisakiusi, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015).

29. Byloje esantis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtina, kad nuo 2018 m. kovo 27 d. yra įregistruota atsakovo nuosavybės teisė į Butą. Tai reiškia, jog atsakovas atitiko vieną iš vietinės rinkliavos mokėtojo požymių – nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje.

30. Tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko” duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7194-824/2018 tenkino UAB Sadvesta ieškinį – iškeldino atsakovus J. L. ir V. L. iš UAB Sadvesta priklausančio Buto, nustatė, kad atsakovai J. L. ir V. L. kartu su nepilnamečiais vaikais per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi išsikelti iš Buto, kartu su visu atsakovams ir (ar) tretiesiems asmenims priklausančiu turtu, kurį galima atskirti nedarant žalos patalpoms. Pastarasis 2018 m. spalio 15 d. teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 14 d. Taip pat nustatyta, kad J. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu ab initio antstolio A. S. 2018 m. kovo 12 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-18-10-3508 ir perkelti Buto savininkės UAB Sadvesta teises ir pareigas I. L. (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 2-620-524/2020). Nurodytoje civilinėje byloje 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones – areštuotas atsakovės UAB Sadvesta nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas – Butas, uždraudžiant minėtą turtą perleisti bei juo naudotis, disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, dovanoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, apsunkinti areštuotą turtą bei iš jo kylančias teises iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos ieškovo J. L. ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-620-524/2020 nurodytas ieškinys atmestas; nuspręsta sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. birželio 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi palikus nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą.

31. Minėtos byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) ginčo objektas (Butas) realiai ir faktiškai nebuvo (ir negalėjo būti) atsakovo naudojamas, nes Butu faktiškai naudojosi kiti asmenys, bet ne atsakovas. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-620-524/2020 patvirtina, kad Butas buvo areštuotas J. L. ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, atsakovei buvo uždrausta minėtą turtą perleisti bei juo naudotis, disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, dovanoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, apsunkinti areštuotą turtą bei iš jo kylančias teises iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Buto arešto faktas taip pat buvo įregistruotas valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Nurodytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2021 m. birželio 29 d. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas minėtu laikotarpiu atliekų nesukūrė, todėl nelaikytinas atliekų turėtoju ir vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų, kurie leistų priešingai vertinti byloje nustatytas aplinkybes.

32. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė