76b970fb-e0b6-4ba7-879b-ae847691c0d0 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-16864-1015/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-15065-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4., 2.7.4.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2016 m. gruodžio 9 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui H. G.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi H. G., gimusios (duomenys neskelbtini). Armėnijoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalį ir 1241 straipsnio 2 dalį, n u s t a t ė:

H. G. 2016 m. lapkričio 17 d., apie 13.25 val., Geležinio Vilko – Ukmergės gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairavo automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti, nes bÅ«dama Armėnijos pilietė ir turėdama leidimÄ nuolat gyventi Lietuvoje, nepateikė Europos SÄ jungos valstybės narėse ar Europos laisvos prekybos asociacijos Å¡alyse iÅ¡duoto galiojančio vairuotojo pažymėjimo, taip pat vairuodama automobilį nevykdė kelio ženklo Nr.401 „važiuoti tiesiai“ reikalavimų.

Taip H. G. pažeidė KET 8, 14 punktų reikalavimus ir padarė ATPK 128 straipsnio 1 dalyje ir 1241 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus.Teismo posėdžio metu H. G. pripažino savo kaltę dėl pažeidimo, nurodė, kad gailisi. PaaiÅ¡kino, kad nepastebėjo, kad į tÄ gatvę negalima važiuoti, įvažiavo, kur ir sustabdė policijos pareigÅ«nai. Jie paprašė vairuotojo pažymėjimo, ji davė savo pažymėjimÄ , iÅ¡duotÄ Armėnijoje, tačiau pareigÅ«nas nurodė, kad ji neturi teisės vairuoti su tuo pažymėjimu, nes ji turi leidimÄ nuolat gyventi Lietuvoje.

PaaiÅ¡kino, jog nežinojo, jog neturi teisės vairuoti su turimu pažymėjimu, iki tol dėl to nebuvo problemų. Taip pat paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu mokosi, planuoja artimiausiu metu laikyti vairavimo teorijos egzaminÄ . Administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo metu H. G. nurodė, kad ji nežinojo, kad reikia pasikeisti vairuotojo pažymėjimÄ (b.l. 2). H. G. kaltė padarius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 128 straipsnio 1 dalyje ir 1241 straipsnio 2 dalyje įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

– Lietuvos kelių policijos tarnybos specialios paskirties vyriausiojo patrulio R. R. 2016 m. lapkričio 17 d. tarnybiniu praneÅ¡imu, kad Å¡ių metų lapkričio 17 d., dirbo pagal policinės priemonės planÄ Vilniaus apskrityje tarnybiniu automobiliu AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su vyr. Patruliu V. K.. Apie 13.25 val., Vilniuje, Geležinio Vilko - Ukmergės gatvių sankryžoje, sustabdė automobilį BMW X3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo H. G. gim. (duomenys neskelbtini) (asmenybė nustatyta iÅ¡ pateikto Armėnijos Respublikos vairuoto pažymėjimo).

Tikrinimo metu nustatyta, kad pilietė vairavo transporto priemonę, neturėdama teisės vairuoti, tai yra bÅ«dama Armėnijos piliete ir turėdama leidimÄ (LT(duomenys neskelbtini)) gyventi nuolat Lietuvos Respublikoje, nepateikė Europos SÄ jungos valstybės narėse ar Europos laisvos prekybos asociacijos Å¡alyse iÅ¡duoto galiojančio vairuotojo pažymėjimo, tai yra neįvykdė sÄ lygų, numatytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 5 d., taip pat vairuodama automobilį, nevykdė kelio ženklo Nr.401 (važiuoti tiesiai) reikalavimų (b.l. 5); - 2016 m. lapkričio 17 d., 13.40 val. praneÅ¡imu dėl nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 7);- asmens duomenų pažyma, iÅ¡ kurios matyti, kad H.

G. pirmas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas 2009 m. liepos 2 d., šis leidimas buvo pratęstas 2014 m. gegužės 6 d. ir dabar esantis leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje galioja iki 2019 m. gegužės 6 d. (b.l. 10-11). KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Pažymėtina, jog vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.

Pagal Å¡io įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės maÅ¡inos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigÅ«no reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ , transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiÅ«ros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimÄ (polisÄ ) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis.

Lietuvos Respublikoje iÅ¡duoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos SÄ jungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos Å¡alyse iÅ¡duotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Atitinkamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų iÅ¡davimo taisyklių 37 punktas įtvirtino, kad pareiÅ¡kėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimÄ , iÅ¡duotÄ ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji Å¡alis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali bÅ«ti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ , teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡laikius teorijos egzaminÄ .

Remiantis Å¡ių Taisyklių 2 punkto 4 papunkčiu, nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiÅ¡kėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryÅ¡ių arba, jeigu jis darbo ryÅ¡ių neturi, tik dėl asmeninių ryÅ¡ių, kurie artimai sieja pareiÅ¡kėjÄ su vieta, kurioje jis gyvena; pareiÅ¡kėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryÅ¡iai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryÅ¡ių vieta tik tada, jei pareiÅ¡kėjas čia nuolat sugrįžta (Å¡i sÄ lyga netaikytina, kai pareiÅ¡kėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiÅ¡kia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktÄ , kad H.

G. nuo 2010 m. gruodžio 28 d. yra deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir gyvena Lietuvoje, nuo 2009 m. liepos 2 d. ji turi leidimÄ nuolat gyventi Lietuvoje. Teismo posėdžio metu ji taip pat patvirtino, kad jos nuolatinė gyvenamoji vieta jau daug metų yra Lietuvoje. Taigi minėtų teisės aktų prasme H. G. yra laikytina asmeniu, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Tai lemia iÅ¡vadÄ , kad jai Armėnijos Respublikoje, t. y. ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas nelaikytinas tinkamu Taisyklių 37 punkto prasme ir Å¡is pažymėjimas nepatvirtina, kad H.

G. turi teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad H. G. neturi teisės vairuoti transporto priemonių Lietuvoje, taigi ji pagrįstai trauktina administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį. Taip pat iš H. G. prisipažinimo, paaiškinimų teismo posėdžio metu, taip pat jau minėto tarnybinio pranešimo nustatyta, kad ji nevykdė kelio ženklo Nr. 401 „Važiuoti tiesiai“ reikalavimų, taigi ji taip pat pagrįstai traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas administracinę nuobaudÄ pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, 1241 straipsnio 2 dalį, teismas atsižvelgia į nustatytÄ H. G. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – ji prisipažino padariusi teisės pažeidimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat vertina padaryto pažeidimo pobÅ«dį bei byloje esančius duomenis, charakterizuojančius H. G. – anksčiau buvo bausta administracine tvarka už KET ir kitų rÅ«Å¡ių pažeidimų padarymÄ , galiojančių nuobaudų neturi.

ATPK 128 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto pažeidimo padarymÄ numatyta nuobauda – bauda nuo 289 iki 434 eurų arba administracinis areÅ¡tas. ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje už jame numatyto pažeidimo padarymÄ numatyta bauda vairuotojams nuo 28 iki 86 eurų. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ypač akcentuodamas nustatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, asmens paaiÅ¡kinimus, kad ji jau imasi veiksmų, siekdama įgyti teisę vairuoti transporto priemones, sprendžia, kad nors Å¡iuo atveju pagrindo H.

G. atžvilgiu taikyti ATPK 301 straipsnį nėra, tačiau yra pagrindas skirti jai ATPK 128 straipsnio 1 dalies ir 1241 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas minimalias baudas. Baudas bendrinti ATPK 33 straipsnio pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principÄ .H. G. prašė iÅ¡dėstyti paskirtos baudos mokėjimo dalimis. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, teismas sprendžia, kad yra pagrindas vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 3 dalimi iÅ¡dėstyti jos mokėjimÄ 3 mėnesiams. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :

H. G. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje ir 1241 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus ir skirti:pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį – 289 eurų baudÄ ;pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalį – 28 eurų baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, skirti H. G. galutinę administracinę nuobaudÄ - 289 (dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių) eurų baudÄ .Paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant pirmus 2 mėnesius, iki mėnesio paskutinės dienos sumokėti po 100 eurų baudos, 3 mėnesį sumokėti 89 eurų baudos, kol bus sumokėta visa bauda; pirmoji baudos dalis turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo Å¡io nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos.IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sÄ skaitÄ banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sÄ skaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001.

Mokant baudÄ bÅ«tina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodÄ ir ROIK Nr. 16063329805, kuris turi bÅ«ti nurodomas unikalaus mokėjimo kodo laukelyje. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                           Ingrida Mikužytė