76b96cd7-ef1b-45e0-a93e-736309f8d293 · Kauno apygardos teismas

Teisėja Danutė Giačaitė                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-225-594-2014Pranešėjas Albinas Antanaitis                                                      (Proceso Nr. 1-24-1-00051-2013-0)                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7; (S)                                                                                                                KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                               2014 m. balandžio 7 d.                                                                         Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Danguolės Å iugždinytės, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, nuteistosios S. S. gynėjui Vytautui Gustui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios S. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. nuteista pagal BK 284 str. 1 d. - 1 metams laisvės apribojimo, įpareigojant jÄ laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į laisvės apribojimo bausmės laikÄ Ä¯skaityta laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas – dvi dienos, prilyginant 1 sulaikymo dienÄ 2 laisvės apribojimo dienoms. Bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.Taip pat nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ S. S. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo L.

S. naudai, likusioje dalyje ieÅ¡kinys atmestas kaip nepagrįstas.             Taip pat iÅ¡ S. S. priteista valstybės naudai 660 Lt iÅ¡laidų už nukentėjusiojo L. S. atstovei pagal įstatymÄ Å½. S. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : S. S. nuteista pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad 2013-01-12, apie 21.22 val., vieÅ¡oje vietoje – Kaune, (duomenys neskelbtini) namo antrojo aukÅ¡to laiptinėje, netoli 22 buto durų, savo įžūliais veiksmais demonstruodama nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, t. y. ne mažiau kaip aÅ¡tuonis kartus tyčia Å¡audama ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Å¡aunamuoju ginklu, užtaisytu pramoninės gamybos 4,5 mm (177-to) kalibro „BB“ („Raund“) tipo kulkomis į nepilnametį L.

S., gim. 1996 m. ir R. K., vienai kulkai pataikius nepilnamečiui L. S. į veidÄ , padarė jam deÅ¡inio skruosto nubrozdinimÄ , kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Apeliaciniu skundu nukentėjusioji praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skunde ji teigia, kad teismo nuosprendis pagrįstas ne objektyviais įrodymais, o spėjimais, byla iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir tendencingai, tuo pažeidžiant BPK 1 str., 305 str. reikalavimus.

Ji teigia, kad 2013-01-12 policijos operatyvinė grupė pirmÄ kartÄ Ä¯ įvykio vietÄ Raudondvario pl. 174 atvyko 21.32 val. pagal jos iÅ¡kvietimÄ telefonu dėl chuliganiÅ¡kų ir smurtinių veiksmų, kuriuos, bÅ«damas girtas, jos atžvilgiu padarė vėliau nukentėjusiuoju tapęs L. S.. Å io įvykio policijos pareigÅ«nai iÅ¡ esmės netyrė, o atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl jos pareiÅ¡kimo, buvo pasiÅ«lyta kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka. Tuo tarpu į anoniminį skambutį dėl tariamo Å¡audymo tuo pačiu adresu policijai daugiau nei po dviejų valandų buvo sureaguota itin operatyviai, tie patys asmenys, dėl kurių smurto policijai ji parašė pareiÅ¡kimÄ , apkaltino jÄ Å¡ovus į L.

S.. Buvo mestos nemenkos pajėgos tariamo ginklo paieÅ¡kai: be jokio kratos orderio apieÅ¡kota S. S. gyvenamoji vieta, kviestiniais pasitelkus suinteresuotus asmenis. Tariamo nusikaltimo įrankio - pistoleto pareigÅ«nai nei bute, nei namo kieme nerado, o rado tik kelis Å¡ratus, iÅ¡mėtytus ant koridoriaus grindų. Apeliantė teigia, kad buvo grubiai pažeisti BPK 140 str. reikalavimai, nes ji, bÅ«dama nėščia, be pagrindo buvo sulaikyta 48 valandoms. Be to, areÅ¡to sÄ lygomis ji buvo priversta duoti parodymus be advokato, kurio buvo priversta atsisakyti, jai nebuvo suteikta galimybė pasitikrinti sveikatos bÅ«klės ir nustatyti sužalojimo laipsnį.

Apeliantė įsitikinusi, kad sulaikyta buvo tik tam, kad ant jos kÅ«no iÅ¡nyktų sužalojimo pėdsakai bei kerÅ¡ijant dėl reikalavimo pareigÅ«nams pateikti kratos orderį. Å ių aplinkybių teismas, pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, neįvertino.Be to, apeliantė teigia, kad bylos tyrimo metu nukentėjusysis nepilnametis L. S. melavo sakydamas, kad tariamo nusikaltimo jo atžvilgiu padarymo metu buvo visiÅ¡kai blaivus, nes jo girtumo faktÄ patvirtinus liudytojui R. K., jis buvo priverstas prisipažinti, kad buvo iÅ¡gėręs, todėl teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti ir L.

S. teiginį, kad nuteistoji į jį Å¡ovė dėl to, kad jis bendrauja su kitais kaimynais. Apeliantė teigia, kad pirmÄ kartÄ paskambinusi pareigÅ«nams, ji be kitų aplinkybių paminėjo ir tai, kad koridoriuje buvo Å¡audoma, nes anksčiau kaimynas R. K. gyrėsi turįs orinį pistoletÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės atvykę pareigÅ«nai netyrė. Skunde teigiama, kad nei vienas iÅ¡ kaimynų netgi neužsiminė apie tai, kad kÄ tik čia buvo Å¡audyta ir yra sužeistas nepilnametis, o policijos ekspertas kriminalistas pagal surastus Å¡ratus negalėjo identifikuoti galimo ginklo rÅ«Å¡ies.

Ypač prieÅ¡taringi buvo tÄ tariamÄ pistoletÄ S. S. rankoje tariamai mačiusių liudytojų parodymai (dėl ginklo spalvos). Nei vienas iÅ¡ liudytojų nepatvirtino anksčiau matę ginklo pas apeliantę ar girdėję jÄ kam nors grasinus tuo ginklu. Taip pat liudytojai R. K. ir D. Å . nurodė skirtingas tariamo konflikto aplinkybes palyginus su nukentėjusiojo parodymais. Abejonių nuteistajai kelia ir tai, kad R. K. tariamo Å¡audymo metu buvęs Å¡alia L. S., tačiau „stebuklingai“ iÅ¡vengė sužeidimo, nors nuteistoji tariamai Å¡ovė apie 8 - 9 kartus į juos abu.

Iš esmės skyrėsi nukentėjusiojo ir liudytojų L. I., D. Š. parodymai apie tai, kokiomis aplinkybėmis buvo išimtas tariamai nukentėjusiojo veide įstrigęs šratas, o teismo medicinos ekspertas negalėjo patvirtinti, kad sužalojimo vietoje liko kokie nors šrato buvimo pėdsakai. Jokie objektyvūs duomenys nepatvirtino, kad ant koridoriaus grindų ir viename iš kambarių rasti šratai buvo kontaktavę su nukentėjusiojo veidu, nebuvo paskirta ekspertizė ir nustatyta ar ant šrato, kurį tariamai išsitraukė iš veido L.

S., likę biologinių pėdsakų, o su kitais rastais Å¡ratais iÅ¡samesni tyrimai taip pat neatlikti. Apeliantė mano, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas vien tik teismo vidiniu įsitikinimu, o ne atlikus iÅ¡samų ir neÅ¡aliÅ¡kÄ visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimÄ , taip pat nebuvo paÅ¡alinta nei viena abejonė dėl nuteistosios kaltės. Jokio Å¡audymo į L. S. iÅ¡ viso nebuvo, nes to nepatvirtino joks neginčytinas įrodymas, o L. S. galimai pats susižalojo tam, kad pagrįsti apeliantės kaltę.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokuroras – atmesti.

Nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iÅ¡ esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesÄ apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) iÅ¡dėstytos motyvuotos iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi bÅ«ti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ , bet turi bÅ«ti atsakyta į apeliacinio skundo praÅ¡ymus ar esminius argumentus.

Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog S. S. kaltė padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 284 str. 1 d. yra pilnai įrodyta. Pripažindamas S. S. kalta, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Nuteistosios S. S. apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti kitaip, naikinti ginčijamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl S. S. kaltės. Nuteistosios skundo motyvai, kad Å¡io nusikaltimo ji nepadarė, yra argumentuotai paneigti byloje apklaustų liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kurių visumÄ apylinkės teismas įvertino tinkamai ir padarė pagrįstÄ , ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ dėl jos kaltės, todėl atmetami. Pažymėtina ir tai, kad ne nukentėjusiojo ar liudytojų, o bÅ«tent pačios apeliantės parodymai yra nenuoseklÅ«s: apklausiant įtariamÄ ja 2013-01-13 ji nurodė, kad apie Å¡audymÄ sužinojo tik iÅ¡ pareigÅ«nų (b. l. 102-104, t.1), tuo tarpu praneÅ¡ime bendruoju pagalbos telefonu 2013-01-12 ji teigė, kad buvo Å¡audyta iÅ¡ kažkokio pistoleto (b. l. 75-76, t. 1), apklausiama teisme 2013-12-04 vėlgi nurodė, kad jokių Å¡Å«vių negirdėjo (b. l. 52, t. 2), 2013-01-13 apklausoje apeliantė pripažino, jog buvo vartojusi alkoholinius gėrimus, tuo tarpu teisme Å¡iÄ aplinkybę jau neigė (b. l. 102-104, t. 1, b. l. 51, t. 2), tuo tarpu liudytojų parodymai apie jos veiksmus yra nuoseklÅ«s. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės nurodomi tariami Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai dėl jos sulaikymo, kratos teisėtumo, neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant jos kaltės klausimÄ .

Be to, BPK 140 str. nedraudžia esant pagrindui sulaikyti ir besilaukiančiÄ moterį, tuo tarpu iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad krata buvo atlikta nepažeidžiant BPK 145, 149, 1601 str. reikalavimų. Apeliantė teigia, jog buvo pažeista ir jos teisė į gynybÄ , kadangi bÅ«dama sulaikyta ji buvo priversta duoti parodymus be advokato, tačiau netgi tai vertinant kaip pažeidimÄ , suvaržiusį jos teisę į gynybÄ (pažymėtina, kad byloje yra protokolas, kuriame užfiksuota, kad įtariamoji gynėjo apklausos metu nepageidavo b. l. 100, T.1 – tuo paneigiamas skundo motyvas dėl privertimo duoti parodymus nesant gynėjo), Å¡ioje apklausoje užfiksuoti parodymai nebuvo pagrindu padaryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantė kalta, kadangi Å¡ioje apklausoje ji savo kaltės nepripažino.

Pažymėtina, kad vėlesnėje apklausoje, apeliantei jau nesant sulaikytai, jai buvo užtikrinta teisė duoti parodymus dalyvaujant advokatui (b. l. 106, 108, t.1). Neesminiai liudytojų parodymų neatitikimai, nurodomi apeliaciniame skunde, nėra pagrindu padaryti iÅ¡vadÄ , kad jie yra melagingi. Tai, jog nukentėjusysis nepripažino alkoholio vartojimo fakto, nedaro jo parodymų abejotinais ir dėl apeliantės veiksmų jo atžvilgiu, kadangi jo parodymus patvirtina jau anksčiau paminėti ir apylinkės teismo nuosprendyje iÅ¡analizuoti įrodymai.

Vien ta aplinkybė, kad anksčiau pas apeliantę niekas nebuvo matęs ginklo, ir jis pas nuteistÄ jÄ kratos metu nebuvo rastas, ypač įvertinus liudytojo M. G. parodymus, nepaneigia apylinkės teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visumoje padarytos iÅ¡vados apie tai, kad nusikalstamus veiksmus, nurodytus nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje padarė nuteistoji. Tai, kad nebuvo paskirta ekspertizė siekiant nustatyti ar ant Å¡rato, (kurį kaip nurodė nukentėjusysis iÅ¡traukė iÅ¡ veido) likę biologinių pėdsakų, vėlgi nepaneigia apeliantės kaltės, kadangi Å¡iÄ aplinkybę patvirtina kiti byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteismi­nio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu bÅ«tų pa­daryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais bÅ«tų su­var­Å¾ytos įstatymų garantuotos nuteistosios teisės ir, kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ . Apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriame iÅ¡va­das dėl nuteistosios kal­tės, bausmės rÅ«Å¡ies, jos dy­džio, civilinio ieÅ¡kinio pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo.

Nuosprendį naikinti ar keisti skundo motyvais pagrindo nėra, todėl nuosprendis pa­lie­kamas ga­lioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. n u t a r i a :              nuteistosios S. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                          Albinas Antanaitis Teisėjai                                                                   Danguolė Å iugždinytė Daiva Jankauskienė