76b59aa5-484c-4a55-bf84-d8eb84c49b3f · Å iaulių apylinkės teismas

Baudžiamosios bylos Nr Baudžiamosios bylos Nr. M1-592-900/2013 Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00089-2012-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.1; 2.8.11. Å IAULIŲ  APYLINKĖS  TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. gegužės 27 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Alma BerniÅ«naitė, sekretoriaujant Vaivai Vilkei, dalyvaujant prokurorei Daiva Kaučikienė, kaltinamojo gynėjai advokatei Sofijai Kručienei, ekspertui Gintarui Butkui, vieÅ¡ame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo G.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) Å iauliuose, LR piliečiui, lietuviui, turinčiam vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbančiam, iÅ¡situokusiam, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, neteistam. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: G. M. smurtavo artimoje aplinkoje, o bÅ«tent: 2012 m. sausio 13 d. apie 1000 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, suėmęs N. N. už kaklo, jÄ smaugė, grasino iÅ¡mesti pro langÄ , sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu (54 b. l.) apklaustas G. M. paaiÅ¡kino, kad psichinėmis ligomis nesirgo, įskaitose neįraÅ¡ytas, galvos traumų neturėjo. Bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyveno su sugyventine N. N.. Kartu gyvena apie pusę metų. N. niekur nedirba, pajamų neturi, tik valgyti padaro. Bendro Å«kio neveda. Vakar vakare pas jį atėjo draugas A.. Draugas liko miegoti. Miegojo kambaryje, kur miegodavo N. N., ir ji dėl to supyko. Moteris atsisakė miegoti jo (G. M.) kambaryje ir išėjo miegoti į IV aukÅ¡tÄ pas kaimynę N. Iki Å¡ios dienos ryto N. N. nebuvo parėjusi į namus tol, kol atvyko policijos pareigÅ«nai.

Tai gali patvirtinti A.. Apie 1200 val. atvykę policijos pareigÅ«nai jį sulaikė. Tada N. parėjo iÅ¡ kaimynės į namus ir nieko jam nesakė. Nesupranta, už kÄ buvo sulaikytas, nes nieko nepadarė. N. N. nesmaugė ir iÅ¡mesti per langÄ negrasino. Ikiteisminio tyrimo metu (16-18 b. l.) apklausta nukentėjusioji N. N. (ji 2012 m. balandžio 17 d. mirė, 44-45, 48 b. l.) parodė, kad, jos žiniomis, G. M. serga psichikos liga, bet nesigydo. Su juo gyvena apie 4 m. Ä®vykio metu sugyventinis buvo blaivus. 2012 m. sausio 12 d. pavakare išėjo nakvoti pas savo draugę ir kaimynę A.

N.. Išėjo, nes G. M. trukdo miegoti - ilgai žiÅ«ri televizorių. Ji dažnai iÅ¡eina pas kaimynę, nes gerai su ja sutaria ir kaimynė jai padeda. A. R. iÅ¡ vakaro ir naktį pas juos namuose nebuvo. Nežino, kodėl sakosi nakvojęs jų namuose. A. R. kurčias, nesupranta ir negirdi klausimų, be to, prieÅ¡ 6-7 m. mirus žmonai jis pasidarė kiek keistas. Gali bÅ«ti, kad ir A. R. sutrikusi psichika. Jis atėjo pas G. tik ryte apie 9 val. 2012 m. sausio 13 d. apie 10 val. ji grįžo iÅ¡ kaimynės, pas kuriÄ nakvojo.

Parėjus namo, jÄ užsipuolė G. M., sakydamas, kad ji jį nuodija. Priėjęs suėmė už gerklės ir viena ranka suspaudęs ėmė smaugti, sakyti, kad iÅ¡mes pro pravertÄ virtuvės langÄ . Tuo metu dėvėjo storÄ golfÄ , nuo smaugimo trumpai buvo paraudimas, kuris po kelių valandų praėjo. A. R. tuo metu buvo kambaryje ir nieko negirdėjo, nematė. Ji spėjo pasakyti sugyventiniui, kad parneÅ¡ alaus. Tada G. M. jÄ paleido. IÅ¡ tikrųjų ji nubėgo pas A. N.. Atėjusi paaiÅ¡kino, kad „G. pablÅ«do“, jÄ smaugė.

Kaimynė buvo prisiskutusi bulvių; nutarė grįžti atgal į butÄ sutarkuoti bulves. Grįžus G. M. užsipuolė A. N., laikydamas peilį rankoje, sakė jai: „Padla, sterva, savo vyro neturi, nori mane nunuodyti?“. Priėjęs pastÅ«mė A. N., Å¡i nuvirto koridoriuje. A. R. priėjo, kai A. N. jau gulėjo ant žemės, G. M. stovėjo Å¡alia jos laikydamas rankoje peilį. Ji tuo metu buvo Å¡alia, koridoriuje, paprašė sugyventinio atiduoti peilį. Jis peilio neatidavė, bet numetė virtuvėje.

A. N. atsikėlė ir išėjo į savo butÄ , ji taip pat išėjo paskui kaimynę. A. N. iÅ¡kvietė pareigÅ«nus, praneÅ¡dama, kad „žmogui užėjo, puolė smaugt“. Po to ji išėjo iÅ¡ kaimynės buto ir laiptinėje sutiko pareigÅ«nus. Su pareigÅ«nais grįžo į butÄ . Bute buvęs G. M. jau buvo nusiraminęs. PareigÅ«nai iÅ¡sivežė sugyventinį, jis iki Å¡iol gyvena pas tetÄ . PridÅ«rė, kad prieÅ¡ kokius metus sugyventinis jai sudavė kumščiu už tai, kad neparnešė cigarečių.

Ikiteisminio tyrimo metu (25-26 b. l.) apklausta liudytoja A. N. parodė, kad G. M. ir N. N. yra jos kaimynai. Labai gerai sutaria su N. N.. Kaimynė dažnai pas jÄ nakvoja, pietauja, nes N. N. sugyventinis G. M. yra psichinis ligonis. Kiek žino, prieÅ¡ 4 m. kaimynai jam buvo perskėlę galvÄ , bet G. M. nesigydo. G. M. užeina priepuoliai - vaidenasi, gaudo arba mato nesamus dalykus, kaltina kitus žmones nesamais dalykais, kaupia nereikalingus daiktus, kartais slepiasi namuose nuo aplinkinių jausdamas baimę. Jam nuolat atrodo, kad jį ketina nunuodyti.

PrieÅ¡ kiek laiko jis buvo jÄ užsipuolęs laiptinėje, bandė smaugti. 2012 m. sausio 13 d. ryte pas jÄ buvo atėjusi N. N.. Paprašė vaistų, nes dėl pilvo skausmų blogai jautėsi; dar sakė, kad G. M. jÄ smaugė. Abi grįžo pas N. N. į namus, kur buvo ir A. R.. Padavė N. N. vaistų nuo skausmo. Tai pamatęs G. M. ėmė ant jos (A. N.) Å¡aukti, kad ketina jį nunuodyti. Jis atlėkė prie jų su peiliu rankose, A. R. atėmė iÅ¡ jo peilį. N. N. bandė nuraminti sugyventinį.

G. M. jÄ pastÅ«mė, todėl ji išėjo iÅ¡ kaimynų namų. Dėl pastÅ«mimo jokių pretenzijų neturi, supranta, kad žmogus yra ligonis. Paskambino G. M. mamai V. M. ir pasakė, kad namuose vyksta konfliktas. Motina pritarė, kad reikia kviesti policijÄ . Ji iÅ¡kvietė policijÄ . PareigÅ«nams pasakė, kad G. M. arÅ¡us. Vėliau, kai kalbėjo su V. M., ji jau gailėjosi, kad G. M. po konflikto iÅ¡sivežė policija, o ne greitosios medicinos pagalba. G. M. motina žadėjo atvykti pasiimti sÅ«naus ir guldyti į ligoninę.

Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta A. N. parodė, kad G. M. yra jos kaimynas, į namÄ L. g. atsikraustė prieÅ¡ 11 m. IÅ¡ pradžių jis buvo labai geras, normalus žmogus, visada ateidavo padėti. PrieÅ¡ kokius 5 m. pasikeitė. Ji jį suprato, nes pati turėjo psichikos ligonį. G. M. klausdavo, kas jam yra, bet pastarasis sakydavo, kad nieko. N. N. ir G. M. buvo sugyventiniai. Tarp jų visko bÅ«davo. Kartu gerdavo. Ji labai jam pataikavo, saugojo jį ir jo turtÄ . N. N. Å¡iek tiek prekiaudavo ir, kai gaudavo pinigų, sakydavo „geriam“.

Su kaimynais G. nekonfliktavo. BÅ«davo, kad N. N. ateidavo pabÅ«ti pas jÄ , bet tai trukdavo tik kelias valandas. A. R. buvo G. M. ir N. N. Å¡eimos draugas. A. R. dažniausiai pas G. M. bÅ«davo per Å¡alčius. N. sakydavo, kad kai pas juos ateina A. R., jai nebėra kur miegoti, tenka „raitytis“ ant fotelių. N. bijodavo, kai G. M. vaidendavosi. Ä®vairÅ«s vaizdiniai eidavo kaip kine. Praėjusių metų sausio 13 d. apie pietus pas jÄ atėjo N. N. ir sakė, kad G. M. neramus, bijo su juo bÅ«ti. Gali bÅ«ti, kad N. N. sakė, jog G.

M. jÄ smaugė, mušė. Bet N. N. iÅ¡provokuodavo G. M. jÄ pulti. Ne sykį N. N. su G. M. buvo susistumdę. N. buvo su Å¡aliku, jokių žymių ant kaklo nebuvo. Atėjusi N. N. prašė nuraminti G., nes ji žinojo, kaip su tokiu žmogumi elgtis. Liudytoja nuėjo pas G. M. ir sakė: „Labas, G., darysim bulvių balių“. Kai atėjo, G. M. berods pjaustė laÅ¡inukus ir su peiliu eidamas jos link sakė, kad bulvių nenori, kad „tau kai duosiu bulvių balių“. G. M. su peiliu ant jos nepuolė, tik artinosi prie jos, todėl ji iÅ¡sigandusi pabėgo.

N. N. pas jÄ nenakvojo. Nemano, kad įvykio dienÄ G. M. bÅ«tų puolęs su peiliu ant N. N.. Tikina, kad policijÄ iÅ¡kvietė N. N.. Klausė N. N., kam kvieti policijÄ , jei nėra jokio įbrėžimo. N. N. turbÅ«t taip pasielgė todėl, kad norėjo, jog G. M. iÅ¡vežtų į ligoninę. Ikiteisminio tyrimo metu (21-22 b. l.) ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad 2012 m. sausio 13 d. dirbo patrulių rinktinėje, turėdavo reaguoti į iÅ¡kvietimus dėl smurto artimoje aplinkoje.

Apie 1155 val. iÅ¡ budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad adresu (duomenys neskelbtini) vyksta Å¡eimyninis konfliktas. Nuvykus su kolega V. D. laiptinėje juos pasitiko nukentėjusioji N. N. ir kaimynė A. N.. Abi buvo įsijautrinusios, verkė. N. N. aiÅ¡kino, kad jÄ apstumdė ir smaugė sugyventinis. Kaimynė aiÅ¡kino, kad G. M. labai piktas, agresyvus, mušė N. N.. Neatsimena, ar minėjo, kad G. M. bÅ«tų mušęs ar kÄ daręs kaimynei. Moterys kalbėjo isteriÅ¡kai, viena kitÄ pertraukdamos. N. N. buvo su golfo megztuku, rodė kaklÄ .

Jis iÅ¡ arti nežiÅ«rėjo (negali atlikti prieÅ¡ingos lyties asmens apžiÅ«ros), todėl tiksliai nematė, ar yra sužalojimo žymių. Taip pat N. N. iÅ¡ virtuvės atnešė ir rodė iki 10 cm ilgio geležtės peilį, teigdama, kad juo sugyventinis jÄ puolė. Bute dar buvo senyvas vyras, kuris su jais nebendravo. G. M. rado kambaryje žiÅ«rintį televizorių. Jis nebuvo agresyvus. IÅ¡ moters paėmė pareiÅ¡kimÄ -protokolÄ , o vyrÄ iÅ¡sivežė į policijos komisariatÄ . PapraÅ¡ytas apsirengė jis pakluso.

Sulaikytasis asmuo aiškino, kad jo sugyventinė nusišneka. Liudytojui neatrodė, kad G. M. būtų ligonis, elgėsi ramiai. Liudytojui pasirodė, kad šeimyna mėgsta išgerti. Ikiteisminio tyrimo metu (27-28 b. l.) apklaustas liudytojas A. R. (dabar jau miręs) parodė, kad G. M. pažįsta, kartu dirbo prie statybų. A. N. yra sena jo draugė, N. N. – žmonos draugė. 2012 m. sausio 13 d. vakare jis atėjo pas N. N., kuri gyvena su G. M.. Pas juos liko nakvoti, nes buvo vėlu grįžti į namus.

Šeimininkai miegojo viename kambaryje, o jis - kitame. Ryte atsikėlęs pastebėjo, kad namuose nėra N. N.. Pasiteiravo G. M., kur ši; jis atsakė, kad išėjo pas kaimynę A. N.. Netrukus N. grįžo su A. N., atsinešė bulvių. Matė, kad G. M. po kambarius vaikšto pasiėmęs peilį, kuris galėjo būti 20-25 cm geležtės ilgio. Pažiūrėjo, kam jam tas peilis, - jis virtuvėje pjaustė mandarinus. Nelabai žino, kodėl kilo konfliktas. Tik atsikėlęs ryte pastebėjo, kad G.

M., vaikščiodamas po kambarius, vienas pats sau kalbėjo, kad N. N. išėjo pas kaimynę pusryčių nepataisiusi, kad nuolat pas jÄ bÅ«na. Buvo kambaryje, kai iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Kas vyko, nematė. Matė, kad N. gulėjo prieÅ¡kambaryje ant dėžių. PolicijÄ iÅ¡kvietė A. N., bet nežino kodėl. Jokių sužalojimų ant N. N. nepastebėjo. 2012 m. kovo 7 d. atliktos akistatos metu liudytoja A. N. patvirtino, kad 2012 m. sausio 13 d. su N. N. grįžo pas jÄ Ä¯ namus. Jas pasitiko ir žodžiais užsipuolė G.

M.. Rankoje laikydamas peilį sakė, kad moterys norinčios jį nunuodyti. A. R. tuo metu buvo kitame kambaryje. Liudytoja norėjo bėgti, bet suklupo ir pargriuvo. N. N. norėjo per jÄ perlipti, gelbėti, Å¡aukė. Kilus triukÅ¡mui, A. R. išėjo iÅ¡ kambario. Jis suėmė G. M. už rankos ir atėmė peilį. Tada liudytoja iÅ¡ buto pabėgo. 2012 m. kovo 7 d. atliktos akistatos metu liudytojas A. R. teigė, kad nieko nematė, nes buvo kitame kambaryje. Matė G. M. su peiliu iki konflikto, kai jis lupo mandarinus.

Tikina, kad jam išėjus iÅ¡ kambario, G. M. į jį įėjo, t. y. jie prasilenkė. Peilį iÅ¡ dėžių, ant kurių buvo nuvirtusi, iÅ¡traukė N. N.. Nežino, kaip jis ten atsirado. A. N. klaidingai nurodo, kad jis atėmė peilį. Ikiteisminio tyrimo metu (36-37 b. l.) apklaustas nukentėjusiosios atstovas (brolis) E. N. parodė, kad sutinka perimti N. N. teises baudžiamojoje byloje. Pretenzijų G. M. neturi, ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Apie N. N. ir G. M. konfliktÄ nieko nežino. Sesuo sakė, kad kažkoks konfliktas buvo, tačiau pastaruoju metu jie gyveno kartu.

G. M. nėra matęs, su juo tik kalbėjo telefonu. Ikiteisminio tyrimo metu (23-24 b. l.) apklausta liudytoja V. M. parodė, kad G. M. yra jos sÅ«nus. SÅ«nus turi sugyventinę N. N.. Nei ji, nei kiti anksčiau nėra užsiminę, kad G. M. bÅ«tų agresyvus ar kaip nors netinkamai elgtųsi. PrieÅ¡ 3-4 mėn. motina pastebėjo, kad sÅ«nui prastai su psichine sveikata, tačiau jis gydytis neina, o prievarta nuvesti negalima. 2012 m. sausio 13 d. ryte jai į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ paskambino kaimynė A. N..

Kaimynė paaiÅ¡kino, kad abi su N. N. ketino kepti blynus, bet G. M. jas užsipuolė, smaugė. Motina pasiÅ«lė kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , kad vaistais jį nuramintų, ir policijÄ . SÅ«nus įvykio neprisimena. Teismo posėdyje apklausta liudytoja V. M. parodė, kad sÅ«nus turi santechniko iÅ¡silavinimÄ , anksčiau dirbo statybose, turėjo „auksines rankas“, eidavo remontuoti butų. Su pirma žmona G. M. iÅ¡siskyrė, vaikų neturėjo. Vėliau atsirado antroji meilė, kuri po kiek laiko išėjo.

Aplankyti sūnaus tėvai atvažiuodavo retai, gal sykį per mėnesį. Prieš 4-5 m. sūnaus gyvenime atsirado N. N.. N. N. neturėjo kur gyventi, taigi jai buvo patogu apsistoti pas G. M.. Kai N. N. sužinodavo, kad atvažiuoja G. M. tėvai, išeidavo iš namų, bet jie matė, kad N. N. čia gyvena. G. M. ir N. N. maisto užteko. Motina N. N. sakė, kad jei jau čia gyveni, bent susitvarkytum kambarius. Po to N. N. apsiprato ir jų nebevengė. Seniau sūnus buvo linkęs į alkoholį. Kadangi kartu negyveno, nežino, kaip dažnai jis gerdavo.

N. N. taip pat mėgo iÅ¡gerti. Atsimena, kad sausio 13 d. apie pietus jai paskambino N. N. ir pasakė, kad buvo atvykusi policija, iÅ¡sivežė G. M.. Ji N. N. pasakė, kad pirmiausia reikėjo kviesti greitÄ jÄ . N. N. sakė, kad G. M. ant jos puolė. Motina pas sÅ«nų nuvažiavo kitÄ dienÄ . Kai G. M. paleido iÅ¡ sulaikymo, jis nebegalėjo grįžti į namus, apsistojo pas tetÄ . Paskutinius 4 metus sÅ«nus nedirbo. Å iuo metu yra nedarbingas. VisÄ tÄ laikÄ gyveno tėvų remiamas. Dabar gauna invalidumo pensijÄ .

Jeigu būtų prižiūrimas, galėtų dirbti, bet jo atmintis nulinė. Kai atliko ekspertizę, nustatė, kad sūnaus smegenys ir atmintis nyksta. Daugiau kaip metus jis vartoja stiprius vaistus ir jam daugiau nesivaidena. Sūnui būdingi nuotaikų svyravimai, bet kai pagulėjo ligoninėje, nebenusišneka. Gyventi vienas negalėtų, reikia, kad kas būtų šalia. Sutinka, kad G. reikia priverstinai gydyti. Taip pat byloje yra 2012 m. sausio 13 d. N. N. protokolas – pareiškimas (3 b. l.), 2012 m. sausio 13 d.

įvykio vietos apžiūros protokolas (5-7 b. l.), Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulio A. K. 2012 m. sausio 13 d. tarnybinis pranešimas (8-11 b. l.). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2013 m. sausio 14 d. ekspertizės akte Nr. 86TPK-2/2013 (101-104 b. l.) teigiama, kad G. M. būdingas lengvas pažinimo proceso sutrikimas, emocijų nuskurdinimas bei asmenybės degradacija. Dėl psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant alkoholį, rezidualinio arba vėlai atsirandančio psichozinio sutrikimo negali teisingai suvokti savo ir kitų asmenų atliekamų veiksmų esmės, tinkamai jų valdyti, duoti adekvačių parodymų apie įvykio aplinkybes. 2012 m. sausio 13 d. sirgo psichikos ir elgesio sutrikimu, vartojant alkoholį, rezidualiniu arba vėlai atsirandančiu psichoziniu sutrikimu, todėl negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

G. M. Å¡iuo metu serga psichikos ir elgesio sutrikimu, vartojant alkoholį, rezidualiniu arba vėlai atsirandančiu psichoziniu sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Su G. M. negali bÅ«ti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmai, jis negali dalyvauti teisme, nesugeba atsakyti už savo veiksmus, nėra visavertis teismo dalyvis. Rekomenduoja G. M. taikyti priverčiamÄ sias medicininio poveikio priemones – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Ekspertas G.

Butkus teismo posėdyje suraÅ¡ytÄ iÅ¡vadÄ palaikė. Papildomai paaiÅ¡kino, kad rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas - alkoholio sukelti kognityviniai emocijų ir asmenybės elgesio pakitimai, kurie užsitęsia ilgiau negu laikotarpis, per kurį priimta manyti. Tiesiogiai veikia psichoaktyvioji medžiaga. Sutrikimo pradžioje nesiejama su alkoholio vartojimu. Sutrikimas turi epizodinę prigimtį, tačiau jis užsitęsia ilgiau, galbÅ«t dėl to, kad yra bÅ«dingas lėtinis alkoholinis smegenų sindromas.

Paprastai tokie asmenys bÅ«na su demensijos požymiais. Jie degraduoja ir anksčiau ar vėliau iÅ¡sivysto alkoholinė demensija - silpnaprotystė (alkoholio Å¡alutinis poveikis). Po įvykio praėjo tam tikras laikas, kai G. M. paguldė į psichiatrijos ligoninę, ir tada konstatavo šį sutrikimÄ , nors alkoholio jis jau nebevartojo. Kai smegenys „pragertos“, užtenka nedidelio kiekio, prasideda intoksikacija ir tai gali užsitęsti ilgiau, negu kraujyje yra alkoholio. Tokio žmogaus pažintinės funkcijos, pirmiausia atmintis, mÄ stymas, nusilpsta.

Galimas savaiminis įvykių iÅ¡plaukimas, kas buvo prieÅ¡ įvykį, po įvykio - ne. Yra duomenų, kad galėjo bÅ«ti ir kliedesių, kad neva jį norėjo nunuodyti. Ekspertizės metu atvykusi G. M. teta sakė, kad sutinka rÅ«pintis sÅ«nėnu, sÅ«nėnas gyvens pas jÄ , jis lankysis ir gydysis ambulatoriÅ¡kai. Ä®vertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas, nes nėra duomenų, kad nukentėjusiosios sveikatai bÅ«tų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose.

Kad kaltinamasis padarė įstatymo uždraustÄ veikÄ , įrodo nukentėjusiosios protokolas-pareiÅ¡kimas ir jos parodymai, iÅ¡kart po įvykio duoti liudytojos A. N. parodymai, liudytojo A. K. tarnybinis praneÅ¡imas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ir jo parodymai, taip pat liudytojos V. M. parodymai, įvykio vietos apžiÅ«ros, iÅ¡ dalies - akistatos protokolai. Teismas atmeta iÅ¡vardintiems įrodymams prieÅ¡taraujančius liudytojų A. R. parodymus bei A. N. teisme duotus parodymus, nes A. R. incidento nelabai matė, o teisme apklausta liudytoja A.

N. davė parodymus, iÅ¡ dalies neatitinkančius ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nors negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl jie skiriasi. Liudytoja A. N. neminėjo, kad parodymai ikiteisminio tyrimo metu bÅ«tų buvę iÅ¡gauti panaudojant psichologinį spaudimÄ , fizinę prievartÄ . Konstatavęs, kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, teismas gali skirti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę. Priverčiamosios medicinos priemonės yra panaÅ¡ios į bausmes, nes jomis siekiama iÅ¡ dalies analogiÅ¡kų tikslų, tačiau priverčiamosios medicinos priemonės ir bausmės pagal savo formÄ ir esmę skirtingos.

Tai gydomojo ir valstybės prievartos poveikio priemonių derinys. Nors priverčiamosios medicinos priemonės nėra bausmės, jos neužtraukia teistumo, tačiau kai kurios jų pagal sukeliamus suvaržymus prilygsta suėmimui ar laisvės atėmimui (BK 76 str. 3 d., BPK 406 str. 2 d.). Vis dėlto Å¡iomis priemonėmis visų pirma siekiama užtikrinti pavojingas veikas padariusių asmenų sveikatos apsaugÄ , gydymÄ ir kitus gyvybiÅ¡kai svarbius interesus. Kartu minėtomis priemonėmis, kaip ir bausmėmis, norima apsaugoti visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų.

Bet priverčiamosiomis medicinos priemonėmis nesiekiama nubausti asmenį už padarytÄ pavojingÄ veikÄ . Ä®statyme imperatyviai nurodyta, kad kai yra pagrindas taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones, bendra tvarka pradėtas procesas tampa priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesu (pvz., BPK 393-394 str.) ir turi bÅ«ti remiamasi BPK XXIX skyriaus nuostatomis. Priverčiamųjų medicinos priemonių rÅ«Å¡is asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais [...], reglamentuoja BK 98 straipsnio 1 dalis.

Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama taikant priverčiamÄ sias medicinos priemones yra Å¡ie: asmens psichikos sutrikimas ir jo sunkumas, padarytos pavojingos veikos pobÅ«dis, taip pat pavojus, kurį tas asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ir sveikatai (BK 98 str. 2-5 d.). Ekspertų rekomenduojamas ir prokurorės bei gynėjos siÅ«lomas G. M. ambulatorinis jo gydymas ir stebėjimas gyvenamosios vietos psichiatro, teismo vertinimu, yra pakankamas, nes nėra jokių duomenų, kad jis po 2013 m. sausio 13 d. bÅ«tų dar padaręs pavojingų visuomenei veikų.

Taikydamas priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė ir iÅ¡nyksta asmens pavojingumas (BPK 405 str. 1 d.). Sveikatos priežiÅ«ros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartÄ per 6 mėnesius teikti teismui pagal nuteistojo gyvenamÄ jÄ vietÄ iÅ¡vadÄ apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar panaikinimo bÅ«tinumÄ (BPK 405 str. 2 d.). Å iaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 14 d. nutartimi (62-63 b. l.) kaltinamajam skyrė kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nebendrauti, neieÅ¡koti ryÅ¡ių su ja, taip pat nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliuose (BK 119, 1321 str.).

Kadangi nukentėjusioji mirusi, kardomoji priemonė panaikinama. Prokuroro 2012 m. sausio 14 d. nutarimu (64 b. l.) G. M. buvo skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiÅ¡kai registrutis policijos įstaigoje. Ji taip pat panaikinama. Vadovaudamasis BK 17, 98 straipsniais ir BPK 313, 318, 393, 401, 403-405 straipsniais, teismas n u t a r i a: pripažinti, kad baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, G. M. padarė bÅ«damas nepakaltinamas. Pripažinti, kad G. M. Å¡iuo metu taip pat yra nepakaltinamas, negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę –ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ . Ä®pareigoti sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ne rečiau nei kartÄ per 6 mėnesius teikti teismui pagal nuteistojo gyvenamÄ jÄ vietÄ iÅ¡vadÄ apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar panaikinimo bÅ«tinumÄ . G. M. paskirtas dvi kardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios N. N., nebendrauti, neieÅ¡koti ryÅ¡ių su ja, nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliuose;

įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įskaitoje – panaikinti nedelsiant. Nutartis per 20 d. nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiama Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant per šį apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                 Alma BerniÅ«naitė