2013-09-30 Nr. AB-5534-3-61-3-01058-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-972/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01058-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija: 38.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naktida“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto I policijos komisariatui, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Naktida“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Naktida“) 2012 m. balandžio 13 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1-4), prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 1-484 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Naktida“ priklausančiame bare Kalvarijų g. 59A“.

Paaiškino, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas, AKĮ) 18 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu (toliau – ir Triukšmo valdymo įstatymas), Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 1-1623 patvirtintomis Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-211 patvirtintomis Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklėmis, bei atsižvelgiant į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) Vilniaus miesto I policijos komisariato 2011 m. spalio 3 d. raštą Nr. 10-12-S-30744. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 7 d. sprendimu apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, uždraudžiant jais prekiauti nuo 22 val. iki 8 val. bei pareiškėjas įpareigotas prekybos alkoholiniais gėrimais liko ribojimo metu įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo bei administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų priemones.

Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su tokiu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, uždraudžiant jais prekiauti nuo 22 val. iki 8 val. Pareiškėjo teigimu, teismų praktikoje akcentuojama, jog pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalį savivaldybės taryba, nuspręsdama klausimą taikyti atitinkamą apribojimą, turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) numatytus kriterijus tiek, kiek būtina teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti. Sprendimas taikyti minėtą ribojimą turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus bei kitus teisės aktus, nepažeisti asmenų teisių ir teisėtų interesų. Šiuo atveju atsakovas, taikydamas konkretų ūkinės veiklos ribojimą, privalėjo tai motyvuoti, įvertinti taikomų priemonių poveikį siekiamam tikslui bei suinteresuotiems asmenims.

Pareiškėjas pažymėjo, kad 2011 m. kovo 8 d. įvyko pastato Kalvarijų g. 59A, viešąja tvarka suinteresuotų asmenų susirinkimas, kurio metu buvo svarstomi pastato prieigų viešosios tvarkos problemos sprendimo būdai, numatomi atitinkami darbai. Šio susirinkimo pagrindu pareiškėjas vykdė visus įsipareigojimus, t. y. papildomai įrengė vidaus ir lauko vaizdo stebėjimo kameras, užtikrino apšvietimą prie patalpų, įspėdavo baro lankytojus dėl triukšmo. Faktą, jog imtasi prevencinių priemonių, netgi anksčiau, nei buvo surengtas minėtas susirinkimas, patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento kalbos kontrolės ir administracinės veiklos skyriaus 2011 kovo 9 d. raštas Nr. 50551(2.3.4.13-SM3), kuriuo nutarta nerengti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projekto dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjui priklausančiame bare. Taip pat pasiūlyta pareiškėjui įgyvendinti prevencijos priemones ir sudaryti sutartį dėl policijos ar privačios apsaugos įmonės samdymo viešosios tvarkos užtikrinimui baro prieigose. Tokią sutartį pareiškėjas su policijos atstovais ir sudarė bei jį įgyvendino

Pareiškėjo nuomone, ginčijamas sprendimas priimtas neįvertinus faktinės medžiagos, nevertintos konkrečios aplinkybės, nenustatyta, kad neigiami padariniai kyla būtent dėl pareiškėjo bendrovės vykdomos veiklos ir kt. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, kuriuo sutrumpintas pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, paliekant kitoms bendrovėms galimybę ir toliau neribojant laiko prekiauti šiais gėrimais, nepagrįstai apribojo pareiškėjo vykdomą ūkinę veiklą ir tokiu būdu kitiems ūkio subjektams sudarė palankias sąlygas toliau prekiauti alkoholiniais gėrimais, pažeidžiant Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 23-28) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis nustato, kokias aplinkybes turi vertinti savivaldybės taryba, priimdama sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo, tačiau pagal teismų praktiką neprivaloma remtis visais nurodytais kriterijais, į juos būtina atsižvelgti tiek, kad būtų galima priimti pagrįstą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1640/2008). Savivaldybė neprivalo įrodinėti, ar pareiškėjas nusižengė įstatymo reikalavimams, priimant sprendimą riboti prekybos alkoholiu laiką, pakanka nustatyti viešojo intereso pažeidimą. Savivaldybei nustatyta diskrecijos teisė riboti prekybos laiką, kai tai būtina siekiant pozityvių, visuomeniškai svarbių tikslų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1449/2009).

Pažymėjo, kad ginčijamą sprendimą atsakovas priėmė įvertinęs policijos pateiktą medžiagą apie prie pareiškėjui priklausančio baro daromus pažeidimus ir užfiksuotus įvykius. Užfiksuoti pažeidimai siejami su prekyba alkoholiniais gėrimais ir baro veikla. Pažymėjo, kad įmonei, kurios veikla susijusi su prekyba alkoholiniais gėrimais, taikomi šios rūšies verslui teisės aktuose nustatyti reikalavimai ir apribojimai. Teisė riboti prekybos laiką yra viena iš valstybinio reglamentavimo priemonių, skirtų mažinti alkoholio bendrąjį vartojimą. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo informuotas, jog prekybos laiko apribojimo priemonė galios tol, kol pareiškėjas imsis tinkamų triukšmo prevencijos priemonių, jei per šį laikotarpį nebus nustatyta pakartotinių prekybos alkoholiu pažeidimų, kurie lėmė apribojimo priemonės taikymą. Ginčijamame sprendime konkrečiai įvardintos teisės normos, kuriomis grindžiamas administracinis aktas, sprendimo apskundimo tvarka, jis pasirašytas ir patvirtintas. Pažymėjo, kad administracinio akto pagrindimas gali atsispindėti ir iš kitų su jo priėmimu susijusių dokumentų, šiuo atveju tai matyti iš policijos pateiktos medžiagos. Pabrėžė, kad ginčijamas sprendimas Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje paskelbtas 2012 m. kovo 8 d., o 2012 m. kovo 10 d. paskelbtas ir vietinėje spaudoje, todėl pareiškėjas praleido vieno mėnesio skundo teismui padavimo terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu (II t., b. l. 97–102) pareiškėjo skundą tenkino. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 1-484 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Naktida“ priklausančiame bare Kalvarijų g. 59A“ panaikino.

Teismas nustatė, kad adresu Kalvarijų g. 59A, Vilnius, išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais: UAB „Naktida“ baras, UAB „Baltic Animation“ baras, UAB „Lateka“ baras lošimo automatų salone, UAB „Darija“ alkoholinių gėrimų parduotuvė, UAB „Europetraders Group“, UAB „Sėkmės tiltas“ baras ir UAB „Geluda“ kavinė. Iš jų visą parą dirba: UAB „Naktida“ baras, UAB „Lateka“ baras lošimo automatų salone, UAB „Geluda“, UAB „Sėkmės tiltas“ (I t., b. l. 71-72; II t., b. l. 92-93). 2011 m. kovo 8 d.

įvyko pastato Kalvarijų g. 59A viešąja tvarka suinteresuotų asmenų susirinkimas, kurio metu dalyvavo Vilniaus apskrities VPK, UAB „Naktida“, UAB „Geluda“ ir UAB „Sėkmės kelias“ atstovai. Susirinkimo metu nuspręsta imtis atitinkamų priemonių, sprendžiant pastato Kalvarijų g. 59A prieigų viešosios tvarkos problemas (I t., b. l. 10). 2011 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamentas raštu Nr. A51-15704(1.1.50-SM3) kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK, prašydamas pateikti informaciją apie komisariato teritorijoje esančius visą parą veikiančius barus ir nurodyti per pastaruosius metus prie minėtų barų užfiksuotų gyventojų skundų, pranešimų, nusikaltimų ir viešosios tvarkos pažeidimų skaičių (II t., b. l. 91). 2011 m. birželio 21 d.

Vilniaus apskrities VPK raštu Nr. 10-12-S-19205 pateikė komisariato teritorijoje visą parą veikiančių barų sąrašą ir informaciją dėl pažeidimų iki 2011 m. gegužės 31 d. Nurodyta 20 užregistruotų įvykių Kalvarijų g. 59A, UAB „Naktida“ bare. Siūloma riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką (I t., b. l. 38-42). 2011 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo komisijos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl UAB „Naktida“ priklausančio baro „Naktida“, esančio Kalvarijų g. 59A, Vilniuje, prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo, bet, atsižvelgiant, kad nurodytu adresu veikia aštuonios įmonės, prekiaujančios alkoholiniais gėrimais, nutarta papildomai kreiptis į Vilniaus apskrities VPK dėl informacijos apie pažeidimus bare „Naktida“ patikslinimo (I t., b. l. 33-34). 2011 m. spalio 3 d.

Vilniaus apskrities VPK raštu Nr. 10-12-S-30744 pateikė informaciją apie UAB „Naktida“ bare, Kalvarijų g. 59A, Vilniuje, ir jo prieigose užfiksuotus pažeidimus: laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. bare „Naktida“, esančiame Kalvarijų g. 59A, Vilniuje, ir jo prieigose buvo registruota 19 įvykių, iš jų surašyti 8 administracinių teisės pažeidimų protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 178 straipsnį (alkoholinių gėrimų gėrimas arba girto pasirodymas viešoje vietoje) ir 5 protokolai pagal ATPK 174 straipsnį (nedidelis chuliganizmas) (I t., b. l. 36-37). 2011 m. spalio 28 d. vykusio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo komisijos posėdžio metu nutarta rengti savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Naktida“ priklausančiame bare Kalvarijų g. 59A, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 24 val. iki 8 val. (I t., b. l. 33-35). 2012 m. kovo 7 d.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-484, kuriuo apribojo mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką UAB „Naktida“ priklausančiame bare, esančiame Kalvarijų g. 59A, Vilniuje, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val., bei įpareigojo UAB „Naktida“ prekybos laiko ribojimo metu įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo bei administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų prevencijos priemones (I t., b. l. 32). Apie šį sprendimą pareiškėjas informuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. kovo 22 d. raštu Nr. A51-17167(2.3.4.13-SM3) (I t., b. l. 6-7).

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (pvz., 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-453/2010; 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-921/2011), Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 14 dalimi, tuo, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas pareiškėjui pateiktas 2012 m. kovo 22 d. raštu Nr. A51-17167(2.3.4.13-SM3), duomenų, kad pareiškėjas apie jį būtų sužinojęs anksčiau, nėra, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui apie skundžiamą sprendimą tapo žinoma 2012 m. kovo 22 d. ir todėl skundo padavimo terminas nepraleistas.

Teismas vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalį (administracinėse bylose Nr. A261-517/2009, Nr. A756-1047/2009, 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-305/2009; 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-2799/2011 ir kt.), Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo taisyklių 2, 9, 10, 14.5 punktais, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią sprendimas taikyti prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimą turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio formuluojamus bendruosius individualaus administracinio akto reikalavimus, taip pat ir kitus įstatymus bei teisės aktus, nepažeisti asmenų teisių ar teisėtų interesų (2012 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-162/2012), byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK dėl informacijos apie viešosios tvarkos pažeidimus komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, tačiau į Taisyklių 10 punkte nurodytas įstaigas nesikreipė.

Remdamasis Vilniaus apskrities VPK pateikta medžiaga, teismas nustatė, kad Kalvarijų g. 59A užregistruoti viešosios tvarkos pažeidimai tiesiogiai susiję su alkoholio vartojimu, tačiau tik nedidelė dalis iš jų padaryti UAB „Naktida“ bare (I t., b. l. 76-200; II t., b. l. 1-76). 2011 m. rugsėjo 18 d. 21.38 val. Vilniaus apskrities VPK užregistruotas pranešimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kai neblaivus asmuo nenorėjo išeiti iš baro „Naktida“ (I t., b. l. 152), o 2011 m. gegužės 22 d. 2.36 val. gautas pranešimas apie muštynes bare „Naktida“ (I t., b. l. 160). Kalvarijų g. 59A veikia kelioms bendrovėms priklausantys naktiniai barai, kazino, parduotuvės, kuriuose prekiaujama alkoholiniais gėrimais; Vilniaus apskrities VPK pateiktoje pažeidimų medžiagoje neapibrėžta konkreti pažeidimų padarymo vieta, nurodytas adresas Kalvarijų g. 59A ir pažeidimų padarymo aplinkybės gali būti siejamos su bet kuria iš anksčiau minėtų vietų (pvz., 2011 m. vasario 13 d. 00.52 val. vyko muštynės prie kazino, I t., b. l. 82). Teismas atkreipė dėmesį tai, kad vienas iš nurodytų bare „Naktida“ užfiksuotų pažeidimų padarytas 21.38 val., todėl teigė, kad prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas nuo 22 val. šiuo atveju nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis.

Taigi, byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad, ruošiant ginčijamo sprendimo projektą bei priimant sprendimą, remtasi policijos komisariato pateikta medžiaga, tačiau ji pagrindžia ryšį tarp pažeidimų ir baro „Naktida“ tik dviem atvejais, iš jų vienas atvejis nepatenka į ginčijamu sprendimu nustatytą laiko apribojimą. Teismo vertinimu, nenustatyta, kad neigiami padariniai kyla būtent dėl pareiškėjo veiklos. Duomenų apie tai, kad kitoms bendrovėms, prekiaujančiomis alkoholiniais gėrimais visą parą Kalvarijų g. 59A, būtų apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, nenustatyta. „Sprendžiant, ar savivaldybės sprendimas atitinka proporcingumo reikalavimus, aplinkybė, kad iš esmės toje pačioje vietoje panašiomis sąlygomis ta pačia ūkine-komercine veikla užsiimančiam subjektui sudaromos palankesnės verslo sąlygos ir tai nėra siejama su viešojo intereso pažeidimu, laikytina, kad pareiškėjos ginčijamas savivaldybės sprendimas neatitinka proporcingumo principų reikalavimų, iš dalies juo buvo nepagrįstai apribota pareiškėjo, kaip ūkio subjekto laisvė lygiomis sąlygomis konkuruoti toje pačioje rinkoje su kitais dalyviais“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011). Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrindė savo sprendimo konkurencijos ribojimo aspektu, įrodinėjimo požiūriu tai reiškia, kad pareiškėjo teiginiai liko nepaneigti. Kai nėra pakankamai pagrįstas atsakovo sprendimas riboti pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką labiau, negu toje vietovėje jis nustatomas kitiems subjektams, ribojimas vertintinas kaip neproporcingas.

III. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba apeliaciniu skundu (II t., b. l. 108–112) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą patenkinti pareiškėjo skundą, rėmėsi viena aplinkybe, kad įrodinėjimo požiūriu atsakovas nepagrindė savo sprendimo konkurencijos ribojimo aspektu. Tačiau pareiškėjas skunde nenurodė, kad buvo sąžiningos konkurencijos laisvės pažeidimų, todėl atsakovui nekilo pareigos įrodinėti, kad kitiems, šalia pareiškėjo esantiems ūkio subjektams, prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimai buvo pritaikyti. Visi įrodymai, pagrindžiantys būtinybę riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką buvo pateikti teismui. Remdamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi ir 86 straipsnio 2 dalimi, teismas turi pareigą ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, kad priimtų pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Šiuo atveju, teismas, nustatęs bylai reikšmingą aplinkybę t. y. dėl lygių konkurencijos sąlygų ūkio subjektui UAB „Naktida“ užtikrinimo, ir siekdamas įvykdyti teisingumą, turėjo teisę pasiūlyti šalims pateikti naujus įrodymus, tuomet juos ištirti ir įvertinti.

2. Atsižvelgiant į tai, kad policijos komisariatų pateikta informacija yra pakankami įrodymai, pagrindžiantys konkurencijos ribojimo būtinumą, kadangi policijos pateiktuose raštuose duomenys yra apibendrinti, todėl toks apibendrinimas suteikia pagrindą išvadai, jog nurodyti duomenys yra patikimi, leidžiantys konstatuoti, jog prekyba alkoholiniais gėrimai nakties metu susijusi su daromais teisės pažeidimais.

3. Vienas iš savivaldybės siekių yra apginti viešąjį interesą. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, priimdama skundžiamą sprendimą, įvertino tai, jog bare vyksta neramumai, daromos nusikalstamos veikos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (administracinėse bylose Nr. A261-517/2009, Nr. A756-1047/2009) Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis neįpareigoja savivaldybės nustatyti ir ištirti atitinkamus teisės pažeidimus kaip prielaidą riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Užtenka bent vienos iš AKĮ nustatytų sąlygų, jog savivaldybės taryba galėtų pasinaudoti jai suteikiama teise riboti alkoholio pardavimo laiką. Nagrinėjamu atveju 2012 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. 1-484 buvo parengtas atsižvelgiant į policijos raštus, pasiūlymus trumpinti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką bei siekiant pagerinti kriminogeninę padėtį. Tokiu būdu Vilniaus miesto savivaldybės taryba užtikrino verslo interesų pusiausvyrą, laisvę lygiomis sąlygomis konkuruoti bei nepažeidė proporcingumo principo, todėl pareiškėjui taikyti ribojimai buvo būtini, siekiant užtikrinti viešąją tvarką.

4. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad 2011 m. birželio 21 d. VPK pateikė nurodytą informaciją be kita ko, informaciją apie užregistruotus įvykius ties baru „Naktida“, Kalvarijų g. 59A, tačiau VPK šiuo raštu nepareiškė nuomonės, kad būtų tikslinga apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, nėra pagrįstas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Kalbos kontrolės ir administracinės veiklos skyrius 2011 m. gegužės 19 d. raštu Nr. A51-15704(1.1.50-SM3) kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto I policijos komisariato viršininką.

Siekiant kompleksiškai spręsti klausimą dėl viešosios tvarkos problemų, kylančių prie visą parą veikiančių barų, buvo renkama informacija apie tokius Vilniaus mieste visą parą veikiančius barus, kurių prieigose dažnai padaromi viešosios tvarkos pažeidimai, nusikaltimai, gaunami gyventojų skundai. Raštu buvo prašoma pateikti komisariato aptarnaujamoje teritorijoje esančių tokių barų sąrašus (pavadinimas (jei yra), adresas, darbo laikas) ir nurodyti per pastaruosius metus prie minėtų barų apytiksliai užfiksuotų gyventojų skundų, pranešimų, padarytų nusikaltimų ir kitų viešosios tvarkos pažeidimų skaičių.

Taip pat buvo prašoma pateikti nuomonę ar tikslinga tokiems barams trumpinti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, jei taip, tai buvo prašoma nurodyti laiką iki kada visą parą veikiantys barai galėtų prekiauti alkoholiniais gėrimais. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto I policijos komisariato Prevencijos skyrius 2011 m. birželio 21 d. raštu Nr. 10-12-S-19205 pateikė komisariato prižiūrimoje teritorijoje visą parą veikiančių barų sąrašą bei informaciją dėl prie minėtų įstaigų per 2010-2011 metus (iki 2011 m. gegužės 31 d.) užfiksuotų gyventojų skundų, nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto I policijos komisariato Prevencijos skyrius 2011 m. spalio 3 d. raštu Nr. 10-12-S-30744 pateikė turimą informaciją dėl UAB „Naktida“ bare, esančiame Kalvarijų g. 59A, Vilniuje, ir jo prieigose užregistruotų teisės pažeidimų 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu. Nurodytame rašte, policija pranešė, kad siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, tikslinga aukščiau nurodytoje viešojo maitinimo įstaigoje, riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais.

Ta pati VPK rašte Nr. 10-12-S-30744 „Dėl informacijos pateikimo“.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vienas iš nurodytų bare „Naktida“ užfiksuotų pažeidimų padarytas 21.38 val., todėl teigtina, kad prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas nuo 22 val. šiuo atveju nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Su tuo atsakovas taip pat nesutinka. Vadovaujantis Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo taisyklių 17 punktu, konkretus laikas, kuriuo uždraudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatomas atsižvelgiant į pažeidimų padarymo laiką, gautus pasiūlymus (nuomones), skunduose išdėstytus argumentus.

Jei pagal pažeidimų padarymo laiką ir (ar) gautus pasiūlymus (nuomones) negalima tiksliai nustatyti prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo, toks laiko apribojimas nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme nurodytą vakaro ir nakties metą. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto V policijos komisariatas, pranešimu nurodydamas minėtus ATPK pažeidimus, pasiūlė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. Remiantis šiuo pasiūlymu bei papildomai atsižvelgiant į Triukšmo valdymo įstatyme nurodytą nakties metą buvo UAB „Naktida“ priklausančiam barui nustatytas prekyba alkoholiniais gėrimais apribojimas nuo 22 val. iki 8.00 val.

AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 11 punktas numato tokį patį laiko intervalą, kokį ginčijimu sprendimu nustatė Vilniaus miesto savivaldybės taryba UAB „Naktida“ (nuo 22 val. iki 8 val.). Laiko intervalas minėtame įstatyme yra pasirinktas, kad būtų efektyviai įgyvendintas užsibrėžtas įstatymo tikslas, t. y. mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą jo prieinamumą ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Trumpinant UAB „Naktida“ priklausančio baro prekybos alkoholiniais gėrimais laiką buvo įgyvendintas minėtas Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas.

Prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas yra laikino pobūdžio, nes ši poveikio priemonė gali būti panaikinta, jei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo komisija pritaria administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų prevencijos priemonių rezultatams ir, jei įmonėje nebuvo nustatyta pažeidimų, kurie buvo pagrindu nustatyti apribojimą prekiauti alkoholiniais gėrimais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui taikyta prekybos alkoholiu apribojimo priemonė nepažeidžia proporcingumo bei teisėtumo principų, taip pat šios priemonės taikymo tikslų.

Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs pareiškėjo prašymą, paneigė minėtų pozityvių tikslų ir kitų konstitucinių vertybių įgyvendinimą, ribojant prekybos alkoholiu laiką. Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tiesiogiai lėmė bendrojo alkoholio suvartojimo didėjimą, jo prieinamumą ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui.

6. Sistemiškai aiškinant Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, galima daryti išvadą, kad įmonei, kurios veikla susijusi su prekyba alkoholiniais gėrimais, taikomi šios rūšies verslui teisės aktuose nustatyti reikalavimai bei apribojimai, kurių būtinumą lemia alkoholio vartojimo daroma socialinė ir ekonominė žala. Teisės aktų, reglamentuojančių alkoholio prekybą, savivaldybių taryboms suteikta teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, yra viena iš valstybinio reglamentavimo priemonių, skirtų mažinti alkoholio bendrąjį suvartojimą. Skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas apribojo UAB „Naktida“ interesus, tačiau buvo apgintas platesnis vertybių spektras, kuris neabejotinai yra svarbesnis nei privatūs interesai. Taigi, apribojus prekybą alkoholiniais gėrimais, įmonės tampa suinteresuotos įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones bei administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų prevencijos priemones, dėl to apsaugomas viešasis interesas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė viešąjį interesą, nes įmonė savaime tampa mažiau suinteresuota įgyvendinti administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų prevencines priemones. Taip pat atkurti tinkamą visuomenės interesų pusiausvyrą galimą tik įgyvendinus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą, priimtą pareiškėjo atžvilgiu, ir apribojus jo prekybą alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. Toks individualaus subjekto interesų apribojimas atitinka viešojo intereso apsaugą, t. y. siekimas užtikrinti visuomenės saugumą, siekimas pozityvių, visuomeniškai svarbių tikslų, inter alia apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, kitas teisės saugomas ir ginamas vertybes.

Pareiškėjas UAB „Naktida“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 118–121) su juo nesutinka prašo atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovo argumentai, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nenurodė, jog buvo sąžiningos konkurencijos laisvės pažeidimų, todėl atsakovui nekilo pareiga įrodinėti, kad šalia pareiškėjo vykdomos ūkinės veiklos vietos esantiems kitiems ūkio subjektams, prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimai buvo pritaikyti, neatitinka tikrovės, nes pareiškėjo skunde vienas iš pagrindinių argumentų, dėl ko ginčijamas aktas pažeidžia jo interesus, buvo Konkurencijos įstatymo reikalavimų (4 str.), draudžiančių priimti sprendimus, galinčius veikti konkurencijos sąlygų skirtumus, pažeidimas. Šių reikalavimų pažeidimą pareiškėjas įrodinėjo tomis aplinkybėmis, kad tame pačiame pastate, esančiame Kalvarijų g. 59A, Vilniuje, bei Turgaus gatvėje visiškai šalia pareiškėjo vykdomos ūkinės veiklos veikia kitiems ūkio subjektams priklausančios kavinės, barai ir parduotuvės, kuriose taip pat alkoholiniais gėrimais prekiaujama visą parą arba iki vidurnakčio, tačiau šių bendrovių prekybos laikas alkoholiniais gėrimais nebuvo apribotas. Pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes, net kelis kartus įpareigojo atsakovą pateikti papildomus įrodymus apie įmones, veikiančias adresu Kalvarijų g. 59A, Vilnius, bei išduotas šiuo adresu licencijas įmonėms verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Atsakovas teismui pateikė papildomus įrodymus apie šiuo adresu veikiančius penkis ūkio subjektus, kuriems yra išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais iš kurių trims įmonėms buvo leista prekiauti alkoholiniais gėrimais visą parą. Vienam iš šių ūkio subjektų, t. y. pareiškėjui, licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais visą parą buvo panaikinta, o likusiems dviem ūkio subjektams licencijos paliktos galioti. Vėliau, po trijų mėnesių, tuo pačiu adresu, tose pačiose patalpose, kur anksčiau veikė pareiškėjas, išduota licencija prekiauti alkoholiniais gėrimais visą parą ir trečiam ūkio subjektui. Taigi, atsakovas ne tik žinojo apie skundo pagrindą ir dalyką (ABTĮ 23 str.), bet šiuo klausimu be pateikto atsiliepimo, kuriame išdėstė savo atsikirtimus į pareiškėjo skundą (ABTĮ 72 str.), teikė teismui papildomus įrodymus (ABTĮ 53 str.), todėl jo teisės nebuvo pažeistos, nes teismas jį buvo įpareigojęs pateikti papildomus įrodymus (ABTĮ 68 str., 81 str.).

2. Atsakovo nuomone, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto I policijos komisariato 2011 m. spalio 3 d. rašte Nr. 10-12-S-30 pateikta informacija buvo pakankamas įrodymas, pagrindžiantis konkurencijos ribojimo būtinumą, nes šiame rašte duomenys yra apibendrinti, suteikiantys pagrindą daryti išvadą, jog prekyba alkoholiniai gėrimais nakties metu susijusi su daromais teisės pažeidimais pareiškėjo bare. Tačiau atsakovo nurodytoje policijos pažymoje bei kitose pateiktose policijos pažymose užfiksuotus pažeidimus pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu išsamiai išanalizavo (ABTĮ 81 str.), t. y. aiškinosi, ar kiekvienu policijos pažymoje nurodytu atveju pažeidimai yra susiję tik su pareiškėjo vykdoma ūkine veikla, ar galėjo būti sąlygoti kitų ūkio subjektų vykdoma analogiška ūkine veikla.

Taigi, tirdamas nurodytus faktus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad duomenys, pateikti policijos pažymose apie padarytus pažeidimus, nepateko tarp numatytų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo taisyklių 2.2. punkte, kurių pagrindu būtų galima teikti pasiūlymus apriboti prekybą alkoholiu, todėl negalėjo būti pradėta procedūra dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo. Be to, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas policijos pažymoje išvardytus teisės pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu, nustatė, kad tik nedidelė dalis jų buvo padaryta konkrečiai pareiškėjui priklausančiame bare, t. y. iš viso tik du pažeidimai.

Nustačius teismui šiuos faktus ir atsakovui nepateikus byloje jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog policijos pateiktoje pažymoje nurodyti faktai yra objektyvūs ir teisingi, apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, jog pareiškėjo bare užfiksuota 19 administracinių teisės pažeidimų, yra visiškai nepagrįsti, nes paneigti byloje esančiai kitais rašytiniais įrodymais (administracinių teisės pažeidimų medžiaga). Taigi, vertinant byloje nustatytas aplinkybes, bei teismui išsamiai ištyrus visų užfiksuotų administracinių pažeidimų medžiagą, pagrįstai buvo nustatyta, kad, ruošiant ginčijamą sprendimą, remtasi tik policijos pažymomis, tačiau jose esanti informacija pagrindžia ryšį tarp pažeidimų ir pareiškėjui priklausančio baro tik dviem atvejais, iš jų vienas atvejis nepatenka į ginčijamu sprendimu nustatytą laiko apribojimą.

Šie įrodymai teismui buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad nenustatyta, jog neigiami padariniai kyla būtent dėl pareiškėjo vykdomos ūkinės veiklos. Atsakovas nepateikė kitų įrodymų, kurie patvirtintų jo argumentus, jog šis analizavo situaciją mieste ir atsižvelgė į Konkurencijos įstatymo reikalavimus, draudžiančius priimti sprendimus, kurie gali veikti konkurencijos sąlygų skirtumus. Akivaizdu, kad neatlikus nurodytų veiksmų, atsakovas, siekdamas užtikrinti viešojo intereso apsaugą, jo neužtikrino, nes šiuo ginčijamu aktu siekė apriboti tik vieno ūkio subjekto vykdomą veiklą (pareiškėjo), kuri, kaip teismas nustatė, faktiškai nelėmė nustatytų byloje administracinių teisės pažeidimų.

Todėl atsakovo argumentai, jog be apribojimų palikus veikti kitus ūkio subjektus, vykdančius analogišką veiklą, buvo užtikrinta verslo interesų pusiausvyra ir laisvė lygiomis sąlygomis konkuruoti bei nepažeisti proporcingumo principo, yra visiškai nepagrįsti.

3. Atsakovo argumentas, jog ginčijamas aktas, nors ir apribojo pareiškėjo interesus, tačiau buvo apgintas platesnis vertybių spektras, kuris yra neabejotinai svarbesnis nei privatus interesas, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, kadangi nepateikta jokių įrodymų, jog ginčijamu aktu buvo siekiama užtikrinti visuomenės saugumą. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad apribojus pareiškėjo ūkinę veiklą, toje pačioje vietovėje liko veikti keletas ūkio subjektų, kurie verčiasi ta pačia ūkine veikla. Dar daugiau, kaip minėta, apribojus ūkinę veiklą pareiškėjui, po 3 mėnesių, t. y. 2012 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė licenciją visą parą verstis alkoholio prekyba tose pačiose patalpose, kur anksčiau savo veiklą vykdė pareiškėjas, kitam subjektui UAB „Europetraders Group“.

4. Nepagrįsti ir atsakovo argumentai, jog panaikinus ginčijamą sprendimą, buvo pažeistas viešasis interesas, nes įmonė tampa mažiau suinteresuota įgyvendinti teisės aktų numatytas prevencines priemonės. Šiuos argumentus paneigia pareiškėjo pateikti įrodymai, kurie liudija, jog, priešingai nei atsakovas teigia, pareiškėjas įgyvendino ne vieną prevencijos priemonę ir sudarė sutartį dėl policijos ar privačios apsaugos įmonės samdymo viešosios tvarkos užtikrinimui kavinės prieigose. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui įgyvendinus prevencines priemones, jokių Alkoholio kontrolės įstatymo, Triukšmo valdymo įstatymo ar kitų teisės aktų numatytų pažeidimų pareiškėjo atžvilgiu nebuvo užfiksuota. Be to, iš byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento kalbos kontrolės ir administracinės veiklos skyriaus 2011 m. kovo 9 d. rašto Nr. 50551(2.3.4.13-SM3) matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo komisija 2011 m. kovo 4 d. vykusiame posėdyje, išklausiusi pareiškėjo ir įvertinusi įvairių institucijų gautą informaciją ir nuomones, buvo nutarusi nerengti savivaldybės tarybos sprendimo projekto „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Naktida“ priklausančiame bare Kalvarijų g. 59A“.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktą administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Tuo tarpu atsakovas, nuspręsdamas taikyti atitinkamą apribojimą pareiškėjo atžvilgiu, pažeidė jo teises ir teisėtus interesus, nes toks sprendimas, kuris apriboja pareiškėjo ūkinę veiklą, paliekant toje pačioje vietoje ir panašiomis sąlygomis besiverčiantiems kitiems ūkio subjektams toliau neribotai vykdyti veiklą, sudarė palankesnes verslo sąlygas šiems ūkio subjektams. Taigi, akivaizdu, jog toks sprendimas nebuvo siejamas su viešojo intereso pažeidimu ir neatitiko proporcingumo reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Bylos ginčas yra dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytų ribojimų taikymo.

Pirmosios instancijos teismas panaikino atsakovo sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo apribota prekyba alkoholiu pagal anksčiau išduotą licenciją ir uždrausta prekyba alkoholiu kavinėje, esančioje bare Kalvarijų gatvėje 59 A, Vilniuje, nuo 22 val. iki 8 val.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą ir patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą ir apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su priimtu teismo sprendimu, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, tik patikslina pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi nustatyta, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

Atsakovas, remdamasis šiuo įstatymu, 2007 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 1-1623 patvirtino Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo taisykles, kurios galiojo ginčijamo sprendimo priėmimo metu. Ginčijamo sprendimo turinys patvirtina, kad prekybos alkoholiu laiko ribojimas yra grindžiamas minėtais teisės aktais bei Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2011 m. spalio 3 raštu Nr. 10-12-S-30744, kuriuo siūloma riboti prekybos laiką. Policijos komisariatas pagal teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, yra subjektas, turintis teisę siūlyti riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Tačiau pagal Taisyklių 9.3 punktą savivaldybės, jei gauta informacija apie Taisyklių 2.2 punkte nurodytus pažeidimus arba bent vienas viešojo administravimo subjektas pareiškė nuomonę, kad tikslinga apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas kreipiasi į Taisyklių 10 punkte nurodytas kitas institucijas ir organizacijas, kad būtų surinkta papildoma informacija. Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu, daroma išvada, jog vien tik policijos komisariato siūlymas nėra pakankamas pagrindas priimti sprendimą dėl atitinkamų ribojimų nustatymo ir, remiantis Taisyklių 10 punktu, turi būti renkama papildoma informacija raštu kreipiantis į šiame punkte numatytas institucijas. Pagal Taisyklių 14 punktą Komisija apibendrina surinktą medžiagą ir priima vieną iš šiame punkte numatytų sprendimų.

Atsakovas šių procedūrų neatliko, nors, remiantis Taisyklėmis, privalėjo jas atlikti. Byloje nėra duomenų, kad buvo kreiptasi papildomos informacijos į Taisyklių 10 punkte nurodytas institucijas ar organizacijas, siekiant užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir pagrįsti priimtą sprendimą. Todėl, esant ginčui dėl policijos komisariato nurodytų teisės pažeidimų ryšio su pareiškėjo vykdomą veikla, neatlikus iki galo nustatytų procedūrų, teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog ginčijamas sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, sudarančiais pagrindą riboti prekybos alkoholiu laiką. Nustatytų procedūrų nesilaikymas, priimant sprendimą, negali būti pateisinamas viešojo intereso gynimu.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas keičia ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindą iš ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto į ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas