76b490d3-e80e-4aed-9644-184e0a86c497 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                        Administracinė byla Nr. I-3703-426/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03665-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

N. (D. N.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, priteisti 13 700 Eur kompensacijÄ neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2).Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiÅ¡kino, jog jo laisvė nuo 2014-11-17 iki 2015-04-28 buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus.

Nurodė, kad Lietuvos higienos normose numatyta, jog vienam kaliniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto, tačiau Å¡iuo metu LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) kameros yra perpildytos ir Higienos normų Å¡iai dienai neatitinka. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad, bÅ«damas mažesnėje erdvėje, nei numato reikalavimai, patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais, dėl to sutrikęs miegas, jaučia nuolatinę depresijÄ .

Kamerose buvo tik dvi kėdės, o laikomi keturiese. Tualetas netinkamai įrengtas, nuo sienų ir lubų krisdavo tinkas. Atsižvelgiant į tai, patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ praÅ¡o atlyginti.LukiÅ¡kių TI-K, atstovaujantis Lietuvos valstybę, teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 8-13) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdama savo pozicijÄ paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia netekusia galios Lietuvos higienos norma. 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma)), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Atsiliepime teismui pateikė duomenis apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas nuo 2014-11-17 iki 2015-04-28 – kamerų plotus, kartu laikomų asmenų skaičių.Taip pat buvo pažymėta, kad LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ . Maksimaliai leistina tardymo izoliatoriuje laikyti 625 asmenis.

Pabrėžė, jog leistina norma virÅ¡ijama, dažniausiai laikoma iki 1 000 asmenų. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o, vykdydama teismų nuosprendžius ir nutartis, jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo.

Tvirtina, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų suimtųjų ir nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.Pažymi, kad dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos, ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas, tačiau siekiama, kad tokiomis sÄ lygomis asmenys bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras.

Pabrėžė, jog administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose.LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kino, kad kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , turimus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus lėšų iÅ¡ valstybės biudžeto. Nurodė, kad kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti.Nurodė, kad kameros įrengtos laikantis Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymo Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės).

Teigė, kad sanitarinis mazgas įrengtas laikantis Higienos normos 21 punkto reikalavimų. Kameros vėdinamos natÅ«raliai per langÄ , toks įrengimas atitinka minėtos higienos normos 24 punkto reikalavimus.Atkreipė dėmesį, kad skundžiamuoju laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K tam tikrais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, taip pat tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjo nebuvo įstaigoje. LukiÅ¡kių TI-K teigimu, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumÄ , nepakanka nustatyti, kad atsakovo įgaliotos institucijos pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Tvirtina, kad ginčo atveju nėra visų numatytų sÄ lygų, kurioms esant kyla valstybės civilinė atsakomybė.              Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje spręstinas ginčas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 13 700 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.IÅ¡ skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų matyti, kad pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ grindžia tuo, kad nuo 2014-11-17 iki 2015-04-28 LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų, kadangi vienam asmeniui tenkantis kameros plotas nesiekė normatyvinių reikÅ¡mių, stigo privatumo, kameroje trÅ«ko kėdžių.

PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl tokių neteisėtų veiksmų patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kė baime, nerimu, emocine depresija, stresu. Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 str.:

žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iÅ¡ įstatyme numatytų sÄ lygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygos turi bÅ«ti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taigi, sprendžiant ginÄÄ , bÅ«tina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjo nurodytu atveju.Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b.

Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčus, procesiniuose sprendimuose ne kartÄ nurodė, jog aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiÅ¡kai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010 ir kt.).Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 d. nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo” (toliau – ir Ä®sakymas) 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.Byloje nėra ginčo dėl LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime teismui pateiktų duomenų (b. l. 8-13) apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas nuo 2014-11-17 iki 2015-04-28 teisingumo bei iÅ¡samumo.

Matyti, kad 2014-11-17 – 2014-11-18, 2014-12-09 – 2014-12-10, 2014-12-17, 2015-01-13 – 2015-01-22, 2015-01-27 – 2015-01-29, 2015-02-03 – 2015-02-09, 2015-03-24, 2015-03-26 – 2015-03-30, 2015-04-08 – 2015-04-09, 2015-04-13, 2015-04-16, 2015-04-21 – 2015-04-23 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus.Kitu įkalinimo laikotarpiu (39 dienas) pareiškėjas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas nesiekė 3,6 m2, t. y. neatitiko Įsakymo. nurodytos minimalios normos.

Vienam asmeniui tekdavo vidutiniÅ¡kai apie 1,81 – 2,59 m2 patalpų ploto, t. y. gerokai mažiau negu nustatyta Ä®sakymo 1.3.1 punkte.Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kamerose nebuvo užtikrintos higienos sÄ lygos ir tuo buvo pažeistos jo teisės, iÅ¡ esmės yra pagrįsti. Toks, analogiÅ¡kos aptartai, teisinės situacijos vertinimas ir aiÅ¡kinimas ne kartÄ pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2013-07-09 nutartis adm. b. Nr. A822-1427/2013; 2013-02-11 nutartis adm. b.

Nr. A662-410/2013 ir kt.).Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų trukmę ir mastÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad jie negali bÅ«ti vertinami kaip vienkartiniai ar trumpalaikiai, t. y. tokio pobÅ«džio, iÅ¡ kurių negali bÅ«ti kildinama neturtinė žala. Be to, aplinkybė, kad nepriimtinomis sÄ lygomis kalinamas asmuo patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., ne kartÄ konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje V.

S. prieÅ¡ LietuvÄ ). Taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, kuriose kalintiems (sulaikytiems) asmenims buvo skiriama mažiau nei 3 m2 asmeninės erdvės, yra pripažinęs, kad kamerų perpildymas buvo toks rimtas, kad Å¡ios aplinkybės konstatavimas savaime reiÅ¡kia Konvencijos 3 str. pažeidimÄ (2009-17-16 sprendimas byloje Sulejmanovic prieÅ¡ ItalijÄ ; 2007-12-06 sprendimas byloje Lind prieÅ¡ RusijÄ ; 2007-06-21 sprendimas byloje Kantyrev prieÅ¡ RusijÄ ). Tokiu atveju, nebÅ«tina nustatinėti kitų pareiÅ¡kėjo skundo aspektų, susijusių su nepriimtinomis kalinimo sÄ lygomis.Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas toje dalyje, kurioje neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų, t. y. pažeidžiant normatyvines vienam asmeniui tenkančias gyvenamojo ploto normas, iÅ¡ esmės yra pagrįstas.Dėl kitų pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų Dėl pareiÅ¡kėjo skundo teiginių, kad kamerose nebuvo galimybės valgyti atneÅ¡to maisto prie stalo iÅ¡kart, nes kameroje yra tik dvi kėdės, o kalinių bÅ«davo 4, taip teiginio, kad norint prieiti prie lango, tekdavo lipti ant kitam asmeniui priklausančios lovos.

Šiuos nepatogumus pareiškėjas sieja su kamerų ploto trūkumu, todėl nurodytos aplinkybės nevertinamos kaip atskiri žalos padarymo pagrindai ir vertintinos kaip kamerų ploto reikalavimo pažeidimo dalis. Pažymėtina, kad pareiškėjas kartu su dar trimis kaliniais (iš viso keturiese) kamerose buvo laikomas 8 dienas (2014-12-11, nuo 2014-12-13 iki 2014-12-15; nuo 2014-12-18 iki 2014-12-21). Taigi šis padarytas pažeidimas buvo trumpalaikis ir epizodinis.Pareiškėjas teigia, kad nuo lango sklido nuolatinė smarvė, tačiau minėtų teiginių niekaip nepagrindė.

Atsakovas paaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Byloje pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir VVSC) patikrinimo aktus (b. l. 24-80), tačiau iÅ¡ Å¡ių patikrino aktų matyti, kad VVSC patikrinimai atlikti ne tuo metu, kada pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tam tikrose kamerose, arba ne tose kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas tuo metu buvo laikomas. Kitų įrodymų, patvirtinančių argumentus dėl netinkamų sÄ lygų, nepateikė, taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų bÅ«tų teikęs skundus LukiÅ¡kių TI-K administracijai ar kitoms institucijoms.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos ir drėgmės atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas teigia, kad negali prieiti prie lango, nes iÅ¡ iÅ¡orės ir vidaus yra grotos. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatoriaus įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ (Žin., 2009, Nr. 84-3564) 14.1 punkte numatyta, jog kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ .

Lango angoje įstatomas metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. PareiÅ¡kėjo deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai, jog dėl esančių grotų sunku valyti langÄ , nepagrindžia grotų įrengimo neteisėtumo.PareiÅ¡kėjas teigia, kad tualetas yra prie pat durų, todėl įėję į kamerÄ pareigÅ«nai, jį galėjo stebėti. Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais, kad buvo ribojamas pareiÅ¡kėjo privatumas atliekant gamtinius reikalus.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2005-07-04 įsakymu Nr. 4/07-130, patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijoje, nustatyta, kad asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areÅ¡tinėse, priežiÅ«rÄ sudaro Å¡ių asmenų nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose, patikrinimai ir skaičiuotės, įstatymų nustatyto suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas, asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areÅ¡tinėse, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiÅ«ros ir kratos.

Viena iÅ¡ vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra bÅ«tent pareigÅ«nų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Pažymėtina, kad neiÅ¡vengiami tam tikras kalinamųjų ir suimtųjų privatumo, apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai. Ä®vertinus byloje esančius įrodymus, nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl tualeto bÅ«tų teikęs skundus LukiÅ¡kių TI-K ar kitoms institucijoms arba dėl to bÅ«tų patyręs ypač stiprius iÅ¡gyvenimus. Atsižvelgiant į tai, nors pareiÅ¡kėjui ir stygo privatumo, tačiau byloje nenustatyta, kad kalinimo sÄ lygos pasiekė žiaurumo ribÄ Konvencijos 3 str. prasme.

IÅ¡tyrus bylos raÅ¡ytinę medžiagÄ , remiantis sprendime iÅ¡dėstytais argumentais, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kameros neatitiko Taisyklėse nustatytų reikalavimų ir tuo buvo pažeistos jo teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas iÅ¡ esmės yra pagrįsti. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų mastÄ bei trukmę, pripažįsta, kad jis pakankamai ilgÄ laikÄ buvo kalinamas patalpose, kurių plotas buvo mažesnis nei nustatytas minimalus reikalavimas.

Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, spręstina, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti. Tačiau, teismo vertinimu, jo praÅ¡oma priteisti 13 700 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, neadekvati patirtiems iÅ¡gyvenimams.Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų mastÄ bei trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 400 Eur kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Teismo vertinimu, nustatytas žalos dydis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ .Remiantis iÅ¡dėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo D. N. (D. N.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti D. N. (D. N.) naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 400 Eur (keturių Å¡imtų eurų) kompensacijÄ neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                    Rūta Miliuvienė