2022-03-16 Nr. AB-5995-3-61-3-00282-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-248-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00282-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.8; 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Registrų centras) dėl sprendimo panaikinimo (pakeitimo).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Versli Lietuva“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašė: 1) panaikinti atsakovo VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, ir CPVA) 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. IT02 (toliau – ir Sprendimas); 2) netenkinus pirmojo skundo reikalavimo visa apimtimi, netaikyti finansinės korekcijos (pataisos) arba sumažinti CPVA nustatytą finansinę korekciją (pataisą); 3) priteisti 22,50 Eur žyminį mokestį.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad CPVA skundžiamu Sprendimu nusprendė, jog valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras (toliau – ir Perkančioji organizacija) pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir proporcingumo, nediskriminavimo principus; 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto įtvirtintą tikslą dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo; 17 straipsnio 3 dalies nustatytus reikalavimus dirbtinai nemažinti konkurencijos; 47 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatų reikalavimus. Sprendime taip pat nurodyta, kad: „taikoma 25 proc. finansinė korekcija nuo projektui „Antros kartos kontaktinio centro veiklos modelio įgyvendinimas“ (projekto Nr. 02.3.1-CPVA-V-529-01-0008) (toliau – ir Projektas) tenkančios tinkamos finansuoti sutarties vertės – 47 795,00 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro – 11 948,75 Eur, kuri gali kisti keičiantis sutarties vertei (pvz. dėl atliekamų sutarties keitimų)“.

3. Anot pareiškėjo, CPVA Sprendime išplėtė pažeidimo mastą ir tokiu būdu pablogino pareiškėjo ir perkančiosios organizacijos padėtį. Išplėtus pažeidimo mastą pareiškėjas ir / ar VĮ Registrų centras neturėjo galimybės pateikti informacijos ir pozicijos dėl nustatytų aplinkybių, todėl atsakovas padarė procedūrinį pažeidimą, dėl kurio skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas.

4. Pareiškėjas nesutiko su CPVA Sprendime dėstoma pozicija, jog atsižvelgiant į apibrėžtą pirkimo „Juridinių asmenų registro elektroninės paslaugos (JAREP) ir Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) vystymo paslaugos“ (toliau – Pirkimas) objektą, lingvistinė, sisteminė ir loginė 2020 m. balandžio 29 d. Juridinių asmenų registro elektroninės paslaugos ir Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos vystymo paslaugų viešojo pirkimo atviro konkurso būdu sąlygų (toliau – ir Pirkimo sąlygos) visumos analizė pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog Pirkimo sąlygose nėra aiškiai, tiksliai ir konkrečiai aprašytų / nurodytų Pirkimo objekto apimtyje reikalavimų dėl Juridinių asmenų registro elektroninės paslaugos (toliau – ir JAREP) ir Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – ir JADIS) modifikavimų – informacinių sistemų funkcionalumų, užduočių, susijusių su integracinių sąsajų su kitomis informacinėmis sistemomis (toliau – ir IS) ar registrais kūrimu ir projektavimu.

5. Pareiškėjas nesutiko su CPVA išvadomis Sprendime, kad Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalies įtvirtintus lygiateisiškumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principus, 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą tikslą dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo, 47 straipsnio 1 ir 7 dalių reikalavimus, kadangi „Pirkimo sąlygų 3.14.2.3 – 3.14.2.4 p. nustatyti kvalifikacijos Reikalavimai 1–2 turėti atitinkamos patirties neatitinka Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (toliau – ir Metodika), 21.6 punkto nuostatų, yra nepagrįsti, nesusieti (pertekliniai) ir neproporcingi Pirkimo objektui, t. y. nepagrįstas šių kvalifikacijos reikalavimų teisėtumas pagal VPĮ 47 str. nuostatas“. Pareiškėjas manė, kad CPVA Sprendime dėstoma pozicija, pateikta objektyviai neįvertinus reikšmingų aplinkybių, klaidingai taikant teisinio reguliavimo nuostatas, pateikiant akivaizdžiai subjektyvų Pirkimo dokumentų vertinimą, kuris atliktas paviršutiniškai ir nenuosekliai.

6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad minėtų JAREP ir JADIS modifikavimas yra numatytas tik po to, kai tiekėjo specialistai atliks detalią poreikių ir galimybių analizę JAREP ir JADIS vystymui. Atsižvelgiant į tai, konkretūs techniniai sprendiniai integracinių sąsajų sukūrimui iš Perkančiosios organizacijos pusės Pirkimo sąlygose negalėjo būti detaliai aprašyti, todėl CPVA išvados apie tai, kad Perkančioji organizacija neteisėtai neaprašė Pirkimo sąlygose tikslių reikalavimų dėl JAREP ir JADIS modifikavimų – informacinių sistemų funkcionalumo, užduočių, susijusių su integracinių sąsajų su kitomis informacinėmis sistemomis ar registrais kūrimu ir projektavimu – yra visiškai nepagrįsti. Be to, tik specialistai, turintys patirties integracinių sąsajų tarp informacinių sistemų ir (ar) registrų kūrime, yra pajėgūs modeliuoti detalią poreikių ir galimybių analizę JAREP ir JADIS, kurios jau dabar funkcionuoja būtent įvairių integracinių sąsajų pagrindu, vystymui, siekiant Projekto tikslo (sukurti Kontaktinių centrų chartijos kriterijus atitinkantį portalą verslui, kuriame verslininkai vieno langelio principu efektyviai galėtų naudotis jiems aktualiomis paslaugomis versle).

7. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas manė, kad Pirkimo sąlygų 3.14.2.3 punkte įtvirtintas visiškai teisėtas, protingas ir proporcingas, atsižvelgiant į Pirkimo objektą, reikalavimas programuotojui: „c) buvo atsakingas už integracinių sąsajų su ne mažiau kaip 3 kitomis informacinėmis sistemomis ar registrais sukūrimą, kai sąveikos lygis ne mažesnis kaip periodiniai automatizuoti duomenų mainai tiek vienpusiai, tiek dvipusiai, iš kurių bent vienas registras ar informacinė sistema yra priskiriama ne žemesnei kaip antrajai kategorijai pagal Valstybės informacinių sistemų, registrų ir kitų informacinių sistemų klasifikavimo ir elektroninės informacijos svarbos nustatymo gairių aprašo reikalavimus“, bei Pirkimo sąlygų 3.14.2.4 punkte įtvirtintas reikalavimas duomenų bazių specialistui (programuotojui): „b) buvo atsakingas už bent 1 (vienos) integracinės sąsajos su kita informacine sistema ar registru projektavimą“.

8. Pareiškėjo nuomone, CPVA akivaizdžiai ignoruoja JAREP ir JADIS specifiką, Pirkimo sąlygų 1 priede „Juridinių asmenų registro elektroninės paslaugos ir Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos taikomosios programinės įrangos modifikavimo paslaugų techninės specifikacijos“ (toliau – ir Techninė specifikacija) 13.1 ir 13.2 punktuose išdėstytus uždavinius (atlikti detalią poreikių ir galimybių analizę, modifikuoti JAREP ir JADIS programinę įrangą (toliau – ir PĮ), Pirkimo esmę, kuri betarpiškai koreliuoja su pačiu Projektu ir juo siekiamu rezultatu (išplėsti ir modernizuoti esamą paslaugų verslui teikimo centralizuotą sprendimą www.verslilietuva.lt, vieno langelio principo viziją ir kt.), visiškai subjektyviu ir nepagrįstu vertinimu manydama, jog šis Pirkimas jokia apimti nėra / negali būti susijęs su integracinėmis sąsajomis ir jų kūrimu ar projektavimu. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju sudėtinga (net neįmanoma) sumodeliuoti tokią hipotetinę situaciją, kai JAREP ir JADIS, t. y. įvairių daugialypių integracinių sąsajų ir technologinių sprendinių pagrindu veikiančių informacinių sistemų, modifikavimas galėtų būti įgyvendintas be integracinių sąsajų klausimų sprendimo. Tai esmingai susiję su JAREP ir JADIS funkcionalumais, taip pat Projekto siekiamybe – portalu, kuriame viskas būtų pasiekiama ir vykdoma vienoje vietoje (vieno langelio principo įgyvendinimas), kas neįsivaizduojama be vieno ar kito lygio integracinių sąsajų. Būtent tuo tikslu Perkančioji organizacija Techninėje specifikacijoje ir nurodė, jog paslaugos tiekėjas prieš minėtų sistemų modifikavimo procesą turi atlikti detalią poreikių ir galimybių analizę, kuri ir leis identifikuoti konkrečių technologinių sprendinių (tame tarpe – integracinių sąsajų projektavimo bei kūrimo) būtinumą.

9. Atsikirsdamas į CPVA teiginius, kad „net jei Perkančioji organizacija iš anksto ir nežinojo ar „integracijos turės būti kuriamos ar modernizuojamos“, ir aiškiai Pirkimo sąlygose nenurodžius „įvertino, kad vykdydamas sutartį tiekėjas turės arba modernizuoti, arba sukurti“, t. y. akivaizdu, kad ne tik neturėjo teisėto pagrindo numatyti ne „žemesnio kvalifikacinio reikalavimo nei integracijų sukūrimas“, o būtent įrodo, jog toks kvalifikacijos reikalavimas negalėjo būti keliamas (nepagrindus kvalifikacijos reikalavimo būtino, kvalifikacijos reikalavimas vertinamas kaip perteklinis)“, pareiškėjas pabrėžė, kad Perkančioji organizacija, keldama Pirkimo sąlygų 3.14.2.3 ir 3.14.2.4 punktuose išdėstytus kvalifikacinius reikalavimus, vadovavosi JAREP ir JADIS funkcionalumų reikalavimais, kurie yra neatsiejamai susiję su perkamų paslaugų objektu. Pareiškėjas pažymėjo, kad JAREP ir JADIS yra didelės ir kompleksinės, vienintelės ir analogų Lietuvoje neturinčios sistemos, kurios yra neabejotinai reikšmingos dideliam asmenų ratui, tarp kurių yra ne tik privatūs subjektai, bet ir valstybės institucijos (per JAREP gaunami Juridinių asmenų registrui reikšmingi duomenys). JAREP ir JADIS modifikavimas, dėl šių sistemų ypatybių, yra keliantis sudėtingus iššūkius, kurių tinkamas įveikimas tiesiogiai priklauso nuo tiekėjo ekspertų kompetencijos bei CPVA kvestionuojamuose reikalavimuose aptartos patirties. Perkančioji organizacija paaiškinimuose CPVA akcentavo, kad reikalavimas dėl patirties kuriant integracines sąsajas įrašytas siekiant, jog siūlomi ekspertai turėtų gebėjimų įvertinti ir pasiūlytų geriausią sprendimą, nes tik programuotojas, turintis integracinių sąsajų kūrimo patirties, gali užtikrinti tinkamą Techninės specifikacijos 48.3 punkte numatytą integracijos greitaveiką ir 74.2 bei 74.3 punktuose numatytus testavimus. Paslaugų teikėjas turėjo atsižvelgti ne tik į Techninėje specifikacijoje nurodytus funkcinius reikalavimus, bet ir į bendrą JAREP ir JADIS sistemų visumą ir jų tolimesnį veikimo užtikrinimo efektyvumą.

10. Pareiškėjo vertinimu, Pirkimo uždavinys – atlikti detalią poreikių ir galimybių analizę - suponuoja, kad būtent tiekėjas Perkančiajai organizacijai turi pateikti išsamią informaciją, pagrįstą viziją dėl konkrečių poreikių ir galimybių bei atitinkamai pasiūlyti sprendinius Pirkimu siekiamų tikslų įgyvendinimui. Perkančioji organizacija Pirkimo metu neturėjo ir neprivalėjo žinoti / nurodyti konkrečių technologijų, t. y. ar integracinės sąsajos turės būti kuriamos ar modernizuojamos, bet tai jokiu būdu negali būti laikoma Pirkimo sąlygose išdėstytų kvalifikacinių reikalavimų trūkumu, jų nepagrįstumu ar pertekliniu pobūdžiu.

11. Pareiškėjas nurodė, kad tiek Pirkimo dokumentus, tiek teiktus paaiškinimus CPVA vertino visiškai atmestinai, neįsigilinant į Pirkimo sąlygų visumą, koncentruojantis tik į atskiras detales ar frazes, apsiribojant formalia analize, taip pat aiškiai nesuprantant ir neįvertinant nei Projekto, nei Pirkimo tikslo ir juo keliamų uždavinių, nei JAREP ir JADIS sistemų ypatybių ir jų neatsiejamos funkcionavimo dalies, susijusios su integracinėmis sąsajomis. Sprendimo neteisėtumą patvirtina ir tai, kaip atsietai nuo Pirkimo sąlygų esmės CPVA vertina specialistams keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Pareiškėjas pabrėžė, kad tiekėjo nekompetencija ir netinkamas sistemų veikimas gali lemti realias neigiamas pasekmes, taip pat reikšmingai prisidėti prie nepalankaus požiūrio į VĮ Registrų centras tvarkomus registrus ir negatyvios klientų patirties. Perkančioji organizacija siekė gauti kompetentingų tiekėjų pasiūlymus, atitinkančius sistemos kompleksiškumą ir sudėtingumą, užtikrinti, kad Pirkimo sąlygos bus įgyvendintos. Pirkimo sąlygose nenumačius CPVA kvestionuojamų reikalavimų ir sudarius Pirkimo sutartį su tiekėju, kuris neturi reikiamos kvalifikacijos, paaiškėjus aplinkybėms, kad Pirkimo objektas negali būti tinkamai įgyvendintas būtent dėl tiekėjo kvalifikacijos trūkumų, sudarytą viešojo pirkimo sutartį tektų nutraukti ab initio (nuo pradžios), o tai sukeltų neigiamas pasekmes tiek Perkančiajai organizacijai, tiek tinkamam viešojo pirkimo objekto įgyvendinimui. Šių aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad anksčiau nurodyti kvalifikaciniai reikalavimai nestokoja nei tikslingumo, nei racionalumo, yra proporcingi ir būtini, dėl šios priežasties negali būti laikomi ribojančiais konkurenciją. Perkančiosios organizacijos nurodyti reikalavimai, priešingai nei bando įrodyti CPVA, taip pat sudaro realias ir pagrįstas prielaidas užtikrinti racionalų lėšų naudojimą. Išdėstyti argumentai vienareikšmiškai įrodo, kad CPVA Sprendime dėstomi teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, visiškai nekoreliuoja su konkrečia faktine situacija ir Pirkimo specifiškumu.

12. Pareiškėjas pažymėjo, kad tiekėjo kvalifikaciniai reikalavimai išdėstyti aiškiai, tiksliai ir suprantamai, kaip to reikalauja Metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) 21.6 punktas. Be to, potencialiems tiekėjams nekilo klausimų, taip pat nekelti ginčai dėl šių reikalavimų.

13. Pareiškėjas teigė, kad skundžiamame Sprendime CPVA taip pat nurodė, jog „net ir tuo atveju, jei Pirkimo objekto apimtyje būtų kelta techninė užduotis sukurti integracines sąsajas, t. y. JAREP ir JADIS modifikavimų – IS funkcionalumų, užduočių, susijusių su integracinių sąsajų kitomis IS ar registrais sukūrimu, vis tiek pagal Reikalavimą 1 nurodytas sąsajų kiekis riboja rinką, eliminuodamas tiekėjus, kurie gali pasiūlyti specialistus, turinčius integracinių sąsajų su kitomis IS ar registrais sukūrimo patirties, tačiau yra sukūręs mažiau integracinių sąsajų nei su 3 IS arba registrais. Pažymėtina, kad specialistas, įvykdęs 1 integracinės sąsajos su kita IS ar registru sukūrimą, nepaneigiamai turi reikiamų įgūdžių tokios paslaugos teikimui nepriklausomai nuo sukurtų sąsajų skaičiaus <...>“. Kuriant ar modifikuojant integracines sąsajas, kurios turi bendrą aplikacijų programavimo sąsają (angl. Application Programming Interface, API), svarbu, kad ekspertas turėtų patirtį dirbant bent su trejomis tokiomis integracinėmis sąsajomis. Vienos ar dviejų tokių integracinių sąsajų kūrimas ir derinimas neišryškina sugebėjimo, modifikuojant vieną iš tokių sąsajų, nesutrikdyti kitų sąsajų veikimo ir neužtikrina, kad ekspertas turi patirtį vienu metu derinti daugiau nei dvi integracines sąsajas. Sudarant Techninę specifikaciją, VĮ Registrų centras informacinių sistemų projektuotojas buvo nustatęs, kad užduotis palies mažiausiai trijų integracinių sąsajų modifikavimą ar perkūrimą.

14. Dėl finansinės korekcijos pareiškėjas nurodė, kad CPVA nevertino tariamai padaryto pažeidimo pobūdžio, jo pasekmių (šiuo atveju nebuvo sukelta žala nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniam biudžetui), neatsižvelgė į tariamų pažeidimų formalų pobūdį – faktiškai nebuvo jokiu būdu apribota tiekėjų konkurencija, nustatyti reikalavimai buvo būtini ir pagrįsti, neatsiejamai susiję su Pirkimo objektu, tikslu ir uždaviniais. Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. priimtu sprendimu Nr. C(2019) 3452 nustatytų su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) nurodyti finansinių pataisų dydžiai yra rekomendaciniai, todėl CPVA turėjo teisę nuo šių rekomenduojamų dydžių nukrypti. Pareiškėjas nesutiko su pritaikytu finansinės korekcijos dydžiu, nes jis nustatytas neatsižvelgiant į visas reikšmingas teisines ir faktines aplinkybes, subjektyviai interpretuojant Pirkimo sąlygų turinį, vertinant tik bendras, menamas aplinkybes, tačiau neatskleidžiant pažeidimo pobūdžio ir svarbos. Sprendimo motyvas, jog pažeidimas yra labai sunkus, nėra argumentuotas ir pagrįstas konkrečiomis teisinio reguliavimo nuostatomis, taip pat nėra įrodyti kilę objektyviai egzistuojantys neigiami padariniai, realus, o ne menamas, finansinis poveikis. Nors CPVA nurodė, kad Pirkimas nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas Europos Sąjungos vidaus rinkai, bet į šią aplinkybę akivaizdžiai neatsižvelgė. Teiginiai, kad buvo neužtikrinta Perkančiosios organizacijos galimybė galimai gauti dar geresnę kainą ir pasiekti viešųjų pirkimų tikslą racionaliai panaudoti lėšas, objektyviai nepagrįsti jokiais realiais įrodymais ir yra tik tariami. Esant formaliam ir neišsamiam finansinės korekcijos taikymo pagrindimui, CPVA neturėjo teisinio pagrindo taikyti neproporcingai didelę 25 proc. finansinę korekciją, dėl šios priežasties finansinė korekcija netaikytina arba ženkliai mažintina.

15. Atsakovas CPVA atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jis nurodė, kad atliekant Pirkimo vertinimą, kilo įtarimas, kad Perkančioji organizacija, vykdydama Pirkimą, Pirkimo sąlygose nustačiusi kvalifikacijos reikalavimus tiekėjo specialistams (Pirkimo sąlygų 3.14.2.3, 3.14.2.4 p.), galimai pažeidė VPĮ 47 straipsnio 1 dalį ir neužtikrino 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nediskriminavimo ir proporcingumo principų laikymosi bei 17 straipsnio 3 dalies nuostatų, todėl 2020 m. balandžio 22 d. buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01 ir pradėtas pažeidimo tyrimas.

16. Pagal Projekte atlikto pažeidimo tyrimo rezultatus CPVA priimtas Sprendimas dėl Perkančiosios organizacijos vykdyto Pirkimo metu nustatytų VPĮ 17 straipsnio 1 dalies (lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų), 2 dalies 1 punkto, 3 dalies ir 47 straipsnio 1 ir 7 dalių pažeidimų ir, vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių (toliau – ir Atsakomybių taisyklės) bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir PAFT), nustatyta 25 proc. finansinė korekcija, kuri taikoma visoms prašytoms / prašomoms apmokėti išlaidoms pagal sutartį. Atsakovas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog 2020 m. gruodžio 28 d. Sprendimo priėmimo dieną sutarties vertė buvo – 47 795,00 Eur, nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma – 11 948,75 Eur.

17. Atsakovas pabrėžė, kad VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos imperatyvios nuostatos, kuriomis grindžiamas tiekėjų kvalifikacijos kriterijų teisinis reglamentavimas, ir, kurias turi atitikti konkretaus viešojo pirkimo sąlygos, t. y. perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Cituodamas VPĮ 47 straipsnio 7 dalį, Metodikos 8.4, 8.5, 21.1, 21.6 punktus atsakovas teigė, kad sistemiškai vertinant viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, apibrėžiančias reikalavimus, keliamus tiekėjų kvalifikacijai, tai objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai, kurių tikslas – padėti perkančiajai organizacijai įsitikinti, ar kandidatas arba dalyvis pajėgus tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį ir sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Siekdama įgyvendinti šią pareigą, perkančioji organizacija turi teisę nustatyti tiekėjams kvalifikacijos reikalavimus (t. y. teisė verstis atitinkama veikla, ekonominis ir finansinis, techninis ir profesinis pajėgumas). Kvalifikacijos reikalavimais negali būti siekiama kitų tikslų.

18. Atsakovas pažymėjo, kad skunde nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) sprendimai tinkami konkrečiai situacijai, tačiau pareiškėjas netinkamai interpretavo minėtuose sprendimuose suformuotą teismų praktiką. Ne rinkoje esančių tiekėjų skaičius lemia kvalifikacijos reikalavimo teisėtumą. Jis pažymėjo, kad pripažįstant perkamo objekto specifiškumą, tai savaime nereiškia, kad pareiškėjas galėjo nustatyti neproporcingus ir su Pirkimo objektu nesusijusius kvalifikacijos reikalavimus.

19. Atsakovas nurodė, kad CPVA nekvestionuoja pareiškėjo argumentų dėl Techninės specifikacijos 19 ir 25 punktuose detalizuotų, jau dabar užtikrinamų, JAREP ir JADIS integracijų su vidinėmis ir išorinėmis sistemomis, tačiau akcentuoja, kad Techninės specifikacijos 19 ir 25 punktuose pateiktas esamos situacijos aprašymas neparodo ir neįrodo sąsajų su funkciniais reikalavimais, kurių pagrindu tiekėjui apibrėžiamos numatomų paslaugų apimtys ir, kurias tiekėjas turės atlikti. Perkančioji organizacija tik kaip faktą apibrėžė esamą JADIS ir JAREP architektūrą ir jau egzistuojančias JADIS ir JAREP integracines sąsajas, tačiau toks esamos situacijos aprašymas dar neparodo, kad tiekėjui reikės atlikti ir architektūrinius JADIS ir JAREP pakeitimus (integracinių sąsajų su ne mažiau kaip 3 kitomis IS ar registrais sukūrimą), siekiant, kad iškelti techniniai reikalavimai būtų įgyvendinti pilna apimtimi.

20. Atsakovas pažymėjo, kad CPVA, spręsdama dėl kiekvieno reikalavimo programuotojui ir duomenų bazių specialistui galimo susiejimo su Pirkimo objektu ir teisėtumo VPĮ 47 straipsnio 1 dalies kontekste, įvertino, kad atsižvelgiant į apibrėžtą Pirkimo objektą, lingvistinė, sisteminė ir loginė Pirkimo sąlygų visumos analizė pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad Pirkimo sąlygose nėra aiškiai, tiksliai ir konkrečiai aprašytų / nurodytų Pirkimo objekto apimtyje funkcinių reikalavimų dėl JAREP ir JADIS modifikavimų – IS funkcionalumų, užduočių, susijusių su integracinių sąsajų kitomis su IS ar registrais kūrimu. Atitinkamai, atsižvelgus į tai, kad Pirkimo objekto apimtyje nėra numatytų JAREP ir JADIS modifikavimų – IS funkcionalumų, užduočių, susijusių su integracinių sąsajų su kitomis IS ar registrais kūrimu, atsakovas manė, kad pagrįstai Sprendime akcentuota, kad Pirkimo objekto apimtyje taip pat nėra numatytų reikalavimų ir IS funkcionalumų, užduočių, susijusių su integracinių sąsajų su kitomis IS ar registrais, projektavimu.

21. Atsakovas nurodė, kad net jei Perkančioji organizacija iš anksto ir nežinojo ar „integracijos turės būti kuriamos ar modernizuojamos“, bet „įvertino, kad vykdydamas sutartį tiekėjas turės arba modernizuoti, arba sukurti“, tačiau Pirkimo sąlygose aiškiai, tiksliai ir konkrečiai nenurodžius reikalavimų dėl JAREP ir JADIS modifikavimų – IS funkcionalumų, užduočių, susijusių su integracinių sąsajų kitomis su IS ar registrais, toks kvalifikacijos reikalavimas negalėjo būti keliamas (nepagrindus kvalifikacijos reikalavimo būtinumo, kvalifikacijos reikalavimas vertinamas kaip perteklinis). Jis atkreipė dėmesį, kad pirkimo dokumentai rengiami iki pirkimo pradžios ir, atsižvelgus į Pirkimo objekto specifiką pagrindžiant realiais ir / ar realiai numatomais poreikiais, o ne menamomis prielaidomis grįstus poreikius, juose privalo būti nustatyti minimalūs tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai.

22. Atsakovas pažymėjo, jog Perkančioji organizacija paaiškinime motyvavo, jog „<...> Registrų centras įvertino, kad vykdydamas sutartį tiekėjas turės arba modernizuoti, arba sukurti ne mažiau kaip keturias JAREP ir JADIS integracijas (analizės metu paaiškėjo, kad jos buvo netgi šešios) <...>“, tačiau jokių realių faktinių duomenų, informacijos ir įrodymų, kurie pagrįstų Perkančiosios organizacijos minėtus argumentus nepateikė. Todėl atsakovas manė, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti, negali būti laikomi teisiškai reikšmingi ir patvirtinantys Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai galimą susiejimą su Pirkimo objektu.

23. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad net ir tuo atveju, jei Pirkimo objekto apimtyje būtų kelta techninė užduotis sukurti integracines sąsajas vis tiek pagal reikalavimą programuotojui nurodytas sąsajų kiekis riboja rinką, eliminuodamas tiekėjus, kurie gali pasiūlyti specialistus, turinčius integracinių sąsajų su kitomis IS ar registrais sukūrimo patirties, tačiau yra sukūręs mažiau integracinių sąsajų nei su 3 IS arba registrais. CPVA pažymėjo, kad specialistas, įvykdęs 1 integracinės sąsajos su kita IS ar registru sukūrimą, nepaneigiamai turi reikiamų įgūdžių tokios paslaugos teikimui nepriklausomai nuo sukurtų sąsajų skaičiaus. Būtent Perkančiajai organizacijai keliami imperatyvūs (privalomi) VPĮ reikalavimai ir pareiga viešojo pirkimo dokumentuose nustatyti tik minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus. Šią CPVA poziciją pagrindžia ir Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT), kuri yra viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti bei metodinę pagalba tiek perkančiosioms, tiek tiekėjams, teikianti institucija. VPT pagal analogiją akcentuoja, kad jei bent viena IS buvo integruota su išorine IS, tokiu pačiu būdu tiekėjas gali integruoti ir daugiau IS, nes pats integravimo principas nesikeičia ir jis jau turi reikiamus įgūdžius atlikti susiejimą su bet kokiu kiekiu IS, o taip pat ir tai, kad analogiškų priemonių kūrime nebūtinai turi dalyvauti tiekėjai (įmonės), iki tol kūrę tokius produktus.

24. Atsakovas manė, kad CPVA pagrįstai priėmė sprendimą, jog Perkančioji organizacija, nustačiusi Pirkimo objektui nepagrįstus ir neproporcingus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, kurie dirbtinai ribojo konkurenciją, pažeidė VPĮ 47 straipsnio 1 ir 7 dalių reikalavimus, ir neužtikrino VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų nediskriminavimo ir proporcingumo principų laikymosi. Atitinkamai, CPVA pažymėjo, kad konstatavus, jog Perkančiosios organizacijos nustatytos neteisėtos Pirkimo sąlygų nuostatos dėl tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų, manė, kad Pirkime susidarė situacija, apribojusi galimybes dalyvauti tiems tiekėjams (jiems iš esmės nebuvo sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti Pirkimo procedūrose), kurie būtų galėję pateikti konkurencingą pasiūlymą. Toks pažeidimas negali būti laikomas tik formalaus pobūdžio, o priešingai, turi tiek finansinį poveikį, tiek poveikį Pirkimo rezultatui. Būtent dėl to, kad tiekėjams nebuvo sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti Pirkime, atitinkančios veiksmingos ir sąžiningos konkurencijos sąlygas, ir tokiu būdu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principai, nepasiektas 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tikslas dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo bei 3 dalyje nustatyti reikalavimai dirbtinai nemažinti konkurencijos.

25. Dėl pritaikytos finansinės korekcijos atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo įgyvendinamas Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, todėl taikytini tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinės teisės aktai. Vadovaujantis 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, su paskutiniais pakeitimais padarytais 2010 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 539/2010, (toliau – ir Reglamentas), kiekviena valstybė narė turi paskirti valdymo ir kontrolės institucijas, sukurti ir patvirtinti valdymo ir kontrolės sistemą (toliau – ir VKS), kuri turi būti audituota nepriklausomos audito institucijos ir, kuriai pritaria Europos Komisija (toliau – EK).

VKS turi užtikrinti, kad ES biudžetui būtų deklaruojamos tik tinkamos finansuoti išlaidos. Taigi, esant ES ar nacionalinės teisės akto pažeidimui, privalo būti nustatytas pažeidimas bei netinkamų finansuoti išlaidų suma, kuri negali būti deklaruota ir kompensuota iš ES biudžeto. CPVA pažymėjo, kad faktas, jog dėl Pirkimo sąlygose nustatytų nepagrįstų ir neproporcingų Pirkimo objektui tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų, kurie Pirkimo metu lėmė, kad apribojo dalyvavusių Pirkime tiekėjų ratą: sumažino realią konkurenciją, užkirto kelią varžytis gerokai didesniam skaičiui tiekėjų bei pareiškėjo galimybę galimai gauti dar geresnę kainą, neleido pasiekti viešųjų pirkimų tikslo (užtikrinti konkurencijos ir racionaliai panaudoti lėšas), negali būti laikomas tik formalaus pobūdžio, o priešingai, turi tiek finansinį poveikį, tiek poveikį rezultatui.

Taikoma finansinė korekcija motyvuota pagal esamą teisinį reguliavimą (Gairių 2.1 lentelės 11 p.). Atsakovas pabrėžė, kad toks korekcijų taikymas atitinka ESTT praktiką ir proporcingumo principą. CPVA pažymėjo, kad finansinės korekcijos dydį nustatė atsižvelgdama į visas reikšmingas aplinkybes (visų dedamųjų), galinčias įtakoti finansinės korekcijos dydį, tokias kaip: Pirkimo būdas, konkurencijos užtikrinimo lygis (pasiūlymus pateikusių tiekėjų skaičių, ar tiekėjai galėjo būti atgrasyti nuo pasiūlymų teikimo dėl diskriminacinių ir / ar ribojančių Pirkimo sąlygų ir pasiūlymo vertinimo kriterijų), pažeistos VPĮ normos, pareiškėjo priimti sprendimai (jų pasekmės), veiksmai ar neveikimas.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti. Jis nurodė, kad skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas.

II. 27. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Versli Lietuva“ skundą patenkino ir panaikino atsakovo CPVA Sprendimą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

28. Teismas pažymėjo, kad iš vieningo ir sistemiško aptariamo viešojo pirkimo dokumentų sąlygų aiškinimo matyti, jog pirkimo objektas buvo JAREP ir JADIS PĮ vystymo paslaugos, kurios detalizuotos techninėje specifikacijoje, pirkimo tiksluose ir siekiamame rezultate bei apėmė nurodytų sistemų/paslaugų detalią poreikių ir galimybių analizę, modifikavimą, JAREP ir JADIS atliktų PĮ pakeitimų testavimą bei bandomąją eksploataciją bei JAREP ir JADIS modifikuotų PĮ įdiegimą į gamybinę aplinką. Šia prasme teismas akcentavo, kad nepagrįsta skundžiamo Sprendimo išvada, kad pirkimo objekto apimtyje nėra numatytų JAREP ir JADIS modifikavimų – IS funkcionalumų, užduočių, susijusių su integracinių sąsajų su kitomis IS ar registrais projektavimu.

Teismas atkreipė dėmesį, kad VĮ Registrų centras Juridinių asmenų informacinių sistemų skyriaus specialistė teikė išsamius paaiškinimus, reikalaujančius specialių žinių, atsakovui atsakydama į 2020 m. lapkričio 30 d. raštą Nr. 2020/2-8586 bei 2020 m. lapkričio 4 d., lapkričio 9 d. el. laiškuose, nurodant, kad Techninės specifikacijos 19 ir 25 punktuose yra nurodytos 8 JAREP ir JADIS integracinės sąsajos su registrais ir informacinėmis sistemomis, o iš viso JAREP turi net 17 integracinių sąsajų su kitais registrais bei informacinėmis sistemomis, o JADIS – 12, tarp kurių vyksta tiek vienpusiai, tiek dvipusiai automatizuoti duomenų mainai.

Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad skundžiamame Sprendime visiškai neįvertinta vykdomo projekto svarba valstybės mastu, kadangi Juridinių asmenų registras priskiriamas pirmajai, o JADIS – antrajai kategorijai pagal Valstybės informacinių sistemų, registrų ir kitų informacinių sistemų klasifikavimo ir elektroninės informacijos svarbos nustatymo gairių aprašo reikalavimus. Dėl to reikalavimai, kad tiekėjo duomenų bazių specialistas (programuotojas) turėtų patirties per 5 metus bent viename informacinės sistemos ar registro kūrimo ar vystymo/modernizavimo projekte, kuriame buvo atsakingas už bent vieną integracinės sąsajos su kita informacine sistema ar registru projektavimą, o programuotojas būtų buvęs atsakingas už integracinių sąsajų su ne mažiau kaip 3 kitomis informacinėmis sistemomis ar registrais sukūrimą - nelaikytini pertekliniais, neproporcingais ar nebūtinais, įvertinus, kad nesant šio minimalaus reikalavimo specialistui, gali būti atrinktas tiekėjas, kurio specialistas apskritai neturės darbo su integracinėmis sąsajomis patirties.

Tai neatitiktų reikalavimo perkančiajai organizacijai užtikrinti, kad būtų atrinkti tik patikimi ir kvalifikuoti tiekėjai bei atsakingo valstybės pagrindinių registrų valdymo.

29. Atsakovas neneigė pareiškėjo argumentų, kad JAREP ir JADIS yra didelės ir kompleksinės sistemos, kurios turi veikiančias integracines sąsajas su vidiniais ir išoriniais registrais ir sistemomis. Teismas pažymėjo, kad nėra paneigta ir tai, kad pirkimo objektas tiesiogiai siejasi su kitomis informacinėmis sistemomis ar registrais (Juridinių asmenų registru, Gyventojų registru, Perkančiosios organizacijos sistemomis – Savitarnos sistema, Paslaugų apskaitos sistema, Sertifikatų centro sistema, Asmenų posisteme ir kt.). Be to, Techninės specifikacijos 19 ir 25 punktuose yra nurodytos aštuonios JAREP ir JADIS integracinės sąsajos su registrais ir informacinėmis sistemomis (de facto jų dar daugiau), todėl teismas nesutiko su CPVA pozicija, kad programuotojui ir duomenų bazių specialistui nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra nesusiję su pirkimo objektu. Teismas pažymėjo, kad tokią išvadą atsakovas padarė remdamasi ne specialiomis žiniomis, o nurodomu lingvistiniu, sisteminiu ir loginiu Pirkimo sąlygų visumos analizės aiškinimu. Be to, skundžiamame Sprendime nėra motyvuota, kokiu būdu atsakovas nustatė, kad programuotojas, įvykdęs 1 integracinės sąsajos su kita IS ar registru sukūrimą, „nepaneigiamai įgijo“ ir turi reikiamų įgūdžių tokios paslaugos teikimui nepriklausomai nuo sukurtų sąsajų skaičiaus ir tokia kvalifikacija būtų tinkama dirbant su vieno iš pagrindinių valstybės registro – Juridinių asmenų registro – sudėtinėmis dalimis.

30. Anot teismo, skundžiamo Sprendimo argumentas, kad VPT yra nurodžiusi vertinimo išvadose, jog „bent viena IS integruota su išorine IS, tokiu būdu tiekėjas gali integruoti ir daugiau IS, nes pats integravimo principas nesikeičia ir jis jau turi reikiamus įgūdžius atlikti susiejimą su bet kokiu skaičiumi IS“, nepagrindžia atsakovo argumentų, kadangi prie skundžiamo sprendimo pateiktos VPT 2019 m. kovo mėn. ir 2019 m. spalio mėn. vertinimo išvados priimtos vertinant kitus pirkimo objektus ir vertinant kitus viešojo pirkimo dokumentus. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad nurodyta vertinimo išvada nė vienu vertinto pirkimo dokumentų atveju nebuvo motyvuota, todėl atsakovas privalėjo atlikti savarankišką vertinimą konkretaus aptariamo šioje byloje viešojo pirkimo atveju. Vien pavienių pirkimo sąlygų sutapimas, nevertinant paties pirkimo objekto, siekiamų pirkimo tikslų, uždavinių, techninių užduočių visumoje, nėra tinkamas pažeidimo tyrimo atlikimas, atitinkantis visapusišką ir objektyvų viešąjį administravimą.

31. Teismo vertinimu, nepagrįstu laikytinas skundžiamo Sprendimo argumentas, jog Pirkimo sąlygose nebuvo detaliai aprašytas numatomas JADIS ir JAREP modifikavimas, kadangi, kaip matyti iš aukščiau nustatytų užduočių, modifikavimas buvo vienas iš pirkimo objekto dalių, einanti po šių sistemų ištyrimo, galimybių analizės atlikimo. Techninės specifikacijos 12 punkte nurodytas Pirkimo tikslas – įsigyti JAREP ir JADIS taikomosios programinės įrangos modifikavimo paslaugas. Techninės specifikacijos 14 punkte nurodytas Pirkimo rezultatas – nustatyta apimtimi modifikuota, ištestuota ir įdiegta gamybinėje aplinkoje JAREP ir JADIS programinėje įrangoje pagal šioje techninėje specifikacijoje nurodytus funkcinius ir nefunkcinius reikalavimus. Teismas konstatavo, kad taip pat nepagrįsta skundžiamo Sprendimo dalis, kad „net ir tuo atveju, jei pirkimo objekto apimtyje būtų kelta techninė užduotis sukurti integracines sąsajas <...>pagal Reikalavimą 1 sąsajų kiekis riboja rinką, eliminuoja tiekėjus, kurie gali pasiūlyti specialistus, turinčius integracinių sąsajų su kitomis IS ar registrais sukūrimo patirties, tačiau yra sukūręs mažiau integracinių sąsajų nei su 3 IS ar registrais. <...> specialistas, įvykdęs 1 integracinės sąsajos su kita IS ar registru sukūrimą, nepaneigiamai turi reikiamų įgūdžių tokios paslaugos teikimui“. Teismas sutiko, kad sukūręs 1 integracinę sąsają specialistas gali įgyti įgūdžių kurti integracines sąsajas, tačiau kvalifikuotas specialistas tą pačią funkciją būna sėkmingai atlikęs ne kartą, todėl nurodyta išvada negali būti laikoma logiška, ypač įvertinus įgyvendinamo projekto ir viešojo pirkimo svarbą ir tai, kad jis liečia vieną iš pagrindinių valstybės registrų. Teismo įsitikinimu, skundžiamame Sprendime nėra objektyviai pagrįsta, kad net ir 3 integracinių sąsajų sukūrimas, įvertinus pirkimo objektą, jo svarbą, suformuluotus pirkimo uždavinius, būtų perteklinis ir neadekvatus siekiamam tikslui, kad ribotų konkurenciją, o ne užtikrintų atsakingą integracinių sąsajų vystymą ir diegimą Juridinių asmenų registro posistemėse (dalyse).

32. Teismas konstatavo, kad nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjų darbuotojams šioje byloje yra pagrįsti ne tik pirkimo objektu, kuriuo naudosis didelė vartotojų gausa, tačiau ir siekiu užtikrinti jų gaunamų paslaugų kokybę, todėl nepagrįsti skundžiamo Sprendimo argumentai, kad aptariami kvalifikacijos reikalavimai tiekėjo programuotojui ir duomenų bazių specialistui riboja konkurenciją, pertekliniai ar neproporcingi. Teismas sprendė, kad skundžiamo Sprendimo išvados deklaratyvaus ir hipotetinio pobūdžio, padarytos fragmentiškai įvertinus pirkimo dokumentus.

33. Teismas manė, kad projekto vykdytojo (pareiškėjo) ir jo partnerio, Perkančiosios organizacijos, keliami viešojo pirkimo dokumentuose reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai yra logiški ir pagrįsti, nes leidžia įvertinti, ar programuotojas ir duomenų bazių specialistas (programuotojas) turi sukaupę patirties atlikti jau sukurtų JAREP ir JADIS sistemų vystymo paslaugas pagal pirkimo objektą. Atitinkami reikalavimai nustatyti kaip minimalūs reikiamai patirčiai JAREP ir JADIS sistemų vystymo paslaugoms atlikti, įvertinus šių sistemų svarbą valstybės informacinių išteklių sistemoje, naudotojų skaičių ir esamas ir planuojamas atlikti integracines sąsajas.

III. 34. Atsakovas CPVA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2021 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, pareiškėjo VšĮ „Versli Lietuva“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

35. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės kartoja argumentus nurodytus atsiliepime į skundą.

36. Taip pat CPVA nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad „<...> Teismas mano, kad projekto vykdytojo ir jo partnerio, Perkančiosios organizacijos, keliami viešojo pirkimo dokumentuose reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai yra logiški ir pagrįsti, nes leidžia įvertinti, ar programuotojas ir duomenų bazių specialistas (programuotojas) turi sukaupę patirties atlikti jau sukurtų JAREP ir JADIS sistemų vystymo paslaugas pagal pirkimo objektą. Atitinkami reikalavimai nustatyti kaip minimalūs reikiamai patirčiai JAREP ir JADIS sistemų vystymo paslaugoms atlikti, įvertinus šių sistemų svarbą valstybės informacinių išteklių sistemoje, naudotojų skaičių ir esamas ir planuojamas atlikti integracines sąsajas.<...>“ ir pažymi, kad teismas nepagrįstai atkartojo pareiškėjo poziciją, ir, darydamas šią išvadą, neatsižvelgė į viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką. Pirmosios instancijos teismas nevertino CPVA Sprendime išsamiai išdėstytų faktinių aplinkybių bei nustatytų VPĮ pažeidimų, kurie pagrįsti teisės aktų normomis ir formuojama teismų praktika.

37. CPVA pažymi, kad VAAT netinkamai interpretavo LAT sprendimuose suformuotą teismų praktiką, nepagrįstai plačiai aiškino Perkančiosios organizacijos teisę nustatyti Pirkimo sąlygose pernelyg neįprastai aukštus, specifinius, neadekvačius Pirkimo pobūdžiui ir neproporcingus Pirkimo objektui reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai. CPVA su tokiais VAAT aiškinimais nesutinka ir pažymi, kad VAAT argumentai yra nelogiški, nenuoseklūs ir neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių.

38. LAT 2008 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008 pažymėta, kad objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie yra pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę tiems, kurie reikiamos kompetencijos neturi. Svarbu, kad reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai būtų pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs bei aiškūs. Ar atitinkamas kvalifikacijos reikalavimas nepažeidžia VPĮ įtvirtinto reikalavimo užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimo juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją, sprendžiama, atsižvelgiant inter alia (be kita ko) į perkančiosios organizacijos interesus ir pirkimo objekto poreikį, nustatytų kriterijų taikymo tikslingumą ir pagrįstumą konkretaus viešo pirkimo kontekste. Tam tikri kvalifikacijos reikalavimai bus nepateisinami ne santykinai (t. y. konkrečiu atveju jį vertinant visų Pirkimo procedūrų kontekste), o absoliučiai (t. y. negalimas savaime). Kasacinio teismo pažymėta, kad „perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose įtvirtinti reikalavimai, įskaitant pirkimo objektui ir tiekėjų kvalifikacijai, turi tiesiogiai sietis su viešojo pirkimo sutartimi ir negali būti pertekliniai“ (pvz. žr. LAT 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011, 2017 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

39. Be kita ko, LAT plėtojamoje praktikoje dėl viešojo intereso sudėtinių elementų (pirkimo objekto ir tiekėjų varžymosi) konkurencijos taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se (pats savaime) neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą dėl pirkimo objekto iškelti aukščiau už viešąjį interesą dėl tiekėjų sąžiningo varžymosi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai (pvz. žr. LAT 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015; 2017 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2017).

40. CPVA nesutinka su VAAT išvada, kad „<...> iš vieningo ir sistemiško aptariamo viešojo pirkimo dokumentų sąlygų aiškinimo matyti, kad pirkimo objektas buvo JAREP ir JADIS PĮ vystymo paslaugos, kurios detalizuotos techninėje specifikacijoje, pirkimo tiksluose ir siekiamame rezultate bei apėmė nurodytų sistemų/paslaugų detalią poreikių ir galimybių analizę, modifikavimą, JAREP ir JADIS atliktų PĮ pakeitimų testavimą bei bandomąją eksploataciją bei JAREP ir JADIS modifikuotų PĮ įdiegimą į gamybinę aplinką. Šia prasme pažymėtina, kad nepagrįsta skundžiamo sprendimo išvada, kad pirkimo objekto apimtyje nėra numatytų JAREP ir JADIS modifikavimų – IS funkcionalumų, užduočių, susijusių su integracinių sąsajų su kitomis IS ar registrais projektavimu. <...>“ ir pažymi, kad VAAT argumentai yra nelogiški, nenuoseklūs ir neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių, todėl naikintini.

41. Atsakovas nurodo, kad VAAT pasisako tik apie Techninėje specifikacijoje įvardintą Pirkimo objektą, t. y. JAREP ir JADIS vystymo paslaugas bendrąja prasme, nevertindamas konkrečių Pirkimo objektui keliamų funkcinių reikalavimų. Skundžiamu Sprendimu ir buvo įvertinta, kad Pirkimo objektą apsprendžia Techninėje specifikacijoje įvardinti funkciniai ir nefunkciniai reikalavimai, kurių pagrindu apibrėžiamos tiekėjui numatomų paslaugų apimtys ir, kurias tiekėjas turės atlikti. Funkciniai ir nefunkciniai reikalavimai kaip tik ir apibrėžia tiekėjo numatomų paslaugų apimtis, t. y. tai, ką konkrečiai tiekėjas turi atlikti / sukurti įgyvendindamas sutartį ir teikdamas JAREP ir JADIS vystymo paslaugas. Pirkimo uždaviniai tiesiog pacituoti iš Techninės specifikacijos, tačiau nevertinama JAREP ir JADIS programinės įrangos pakeitimus / modifikavimą apibrėžiantys funkciniai reikalavimai ir jų tiesioginė sąsaja su ginčijamais Reikalavimais 1-2.

42. Atsakovas akcentuoja, kad Techninės specifikacijos 19 ir 25 punktuose apibrėžta JAREP ir JADIS integracijų su vidinėmis ir išorinėmis sistemomis esamos situacijos aprašymas, kuris parodo sistemos architektūrą, bet niekaip nesisieja, neparodo ir neįrodo sąsajų su funkciniais reikalavimais, kurių pagrindu tiekėjui apibrėžiamos numatomų paslaugų apimtys ir, kurias tiekėjas turės atlikti, t. y. savaime neįrodo, kad tiekėjui juos įgyvendinant, reikės sukurti ir ne mažiau nei 3 integracines sąsajas su IS ir registrais. Net jei Perkančioji organizacija iš anksto ir nežinojo ar „integracijos turės būti kuriamos ar modernizuojamos“, bet „įvertino, kad vykdydamas sutartį tiekėjas turės arba modernizuoti, arba sukurti“, tačiau Pirkimo sąlygose aiškiai, tiksliai ir konkrečiai nenurodžius reikalavimų dėl JAREP ir JADIS modifikavimų – IS funkcionalumų, užduočių, susijusių su integracinių sąsajų kitomis su IS ar registrais, būtent tai akivaizdžiai ir įrodo, jog toks kvalifikacijos reikalavimas yra neteisėtas ir negalėjo būti keliamas (t. y. nepagrindus kvalifikacijos reikalavimo būtino, kvalifikacijos reikalavimas vertinamas kaip perteklinis).

43. Anot atsakovo, Perkančioji organizacija pateikė tik prielaidas ir deklaratyvius paaiškinimus, kad Techninės specifikacijos 29-42 punktuose nurodyti funkciniai reikalavimai tampriai susieti integraciniais ryšiais su kitomis IS.

44. Atsakovas atkreipia dėmesį į esmingai svarbias bylos aplinkybes, kurių VAAT apskritai nenagrinėjo ir nevertino. CPVA, siekiant tinkamai įvertinti įtariamo pažeidimo aplinkybes, 2020 m. lapkričio 30 d. Projekto vykdytojo prašė pateikti paaiškinimus ir kitus CPVA neteiktus, jei tokių yra, dokumentus, kurie gali turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai, t. y. Perkančiajai organizacijai buvo suteikta galimybė paaiškinti ir pateikti papildomą informaciją, faktinius įrodymus, kurie būtų vertintini pažeidimo tyrimo metu. Atsakovas pabrėžia, kad atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes laiko atžvilgiu akivaizdu, kad Sutartis pasirašyta 2020 m. birželio 3 d. ir pagal joje numatytas sąlygas, Sutartis turėjo būti įgyvendinta (suteiktos atitinkamos paslaugos) iki 2020 m. spalio 3 d., t. y. pažeidimo tyrimo metu pagal Sutartyje numatytas sąlygas Tiekėjas jau turėjo būti suteikęs atitinkamas Paslaugas. Atitinkamai tai reiškia, kad, kaip neva Perkančioji organizacija pažeidimo tyrimo metu motyvavo, Tiekėjo ekspertas, įgyvendindamas priskirtas užduotis, Sutarties vykdymo metu projektavo (turėjo būti suprojektavęs) 6 JADIS ar JAREP integracines sąsajas su kitomis IS ar registrais ir atitinkamai Sutarties vykdymo metu, įgyvendindamas Techninėje specifikacijoje įvardintus funkcinius reikalavimus, kūrė (turėjo būti sukūręs) integracines sąsajas su ne mažiau kaip 6 IS ar registrais. Tačiau, faktinės bylos aplinkybės nepaneigiamai byloja, kad jokių realių faktinių duomenų, informacijos ir įrodymų – pagal Sutarties sąlygas numatyto suderinto paslaugų teikimo plano, kuriame turėjo būti detalizuoti paslaugų teikimo etapai ir jų rezultatai (pateiktys), ar kitų dokumentų, kurie realiai pagrįstų ir įrodytų kokios konkrečiai buvo suprojektuotos 6 JADIS ar JAREP integracinės sąsajas su kitomis IS ar registrais, ir, atitinkamai, sukurtos integracinės sąsajas su ne mažiau kaip 6 IS ar registrais, nei Pareiškėjas, nei Perkančioji organizacija nepateikė.

45. Atsakovo nuomone, VAAT niekaip nepagrindė ir nenurodė, kodėl atsakovas Sprendime negalėjo atsižvelgti į VPT, kuri yra viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti bei metodinę pagalbą tiek perkančiosioms, tiek tiekėjams, teikianti institucija, išvadas susijusias su informacinių technologijų pirkimais, kuriuose vertinti būtent IS specialistų reikiami įgūdžiai ir patirtis IS integravimo kontekste, kadangi kitoje byloje teismas būtent atsižvelgė šias VPT išvadas (VAAT 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4691-1063/2020). Akivaizdu, kad VAAT tapačius dalykus, vertino skirtingai, todėl priėmė visiškai nepagrįstą, nemotyvuotą, prieštaringą ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkantį sprendimą.

46. CPVA daro išvadą, kad atsižvelgus į Pirkimo objekto poreikį (realiai numatomų perkamų paslaugų poreikį), nustatytų reikalavimų taikymo tikslingumą ir pagrįstumą šio konkretaus Pirkimo kontekste, kad negalima pagrįsti jokio Reikalavimų 1-2 santykio su Pirkimo objekto poreikiu, nes nėra pagrįstų įrodymų, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp Reikalavimų 1-2 ir Pirkimo objekto poreikio (Pirkimo objekto apimtyje nebuvo būtų kelta techninė užduotis sukurti integracines sąsajas), Sprendime CPVA pagrįstai konstatuota, kad buvo prašoma pateikti daugiau nei buvo būtina.

47. Konstatavus, jog Perkančiosios organizacijos nustatytos neteisėtos Pirkimo sąlygų nuostatos dėl Reikalavimo 1-2, atsakovas skundžiame Sprendime pagrįstai nustatė, kad Pirkime susidarė situacija, apribojusi galimybes dalyvauti tiems tiekėjams (jiems iš esmės nebuvo sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti Pirkimo procedūrose), kurie būtų galėję pateikti konkurencingą pasiūlymą. Toks pažeidimas negali būti laikomas tik formalaus pobūdžio, o priešingai, turi tiek finansinį poveikį, tiek poveikį Pirkimo rezultatui. Būtent dėl to, kad tiekėjams nebuvo sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti Pirkime, atitinkančios veiksmingos ir sąžiningos konkurencijos sąlygas, ir tokiu būdu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalies įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principai, nepasiektas 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tikslas dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo bei 3 dalyje nustatyti reikalavimai dirbtinai nemažinti konkurencijos.

48. Pareiškėjas VšĮ „Versli Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo CPVA apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

49. Pareiškėjas nurodo, kad palaiko poziciją, kurią išdėstė skunde pirmosios instancijos teismui.

50. Pareiškėjas akcentuoja, kad JAREP ir JADIS yra didelės ir kompleksinės, vienintelės ir analogų Lietuvoje neturinčios sistemos, kurios yra neabejotinai reikšmingos dideliam asmenų ratui, tarp kurių yra ne tik privatūs subjektai, bet ir valstybės institucijos (per JAREP gaunami Juridinių asmenų registrui reikšmingi duomenys). JAREP ir JADIS modifikavimas, dėl šių sistemų ypatybių, yra keliantis sudėtingus iššūkius, kurių tinkamas įveikimas tiesiogiai priklauso nuo tiekėjo ekspertų kompetencijos bei CPVA kvestionuojamuose reikalavimuose aptartos patirties. Perkančioji organizacija pagrįstai akcentavo, kad reikalavimas dėl patirties kuriant integracines sąsajas įrašytas siekiant, jog siūlomi ekspertai turėtų gebėjimų įvertinti ir pasiūlytų geriausią sprendimą. Paslaugų teikėjas turėjo atsižvelgti ne tik į Techninėje specifikacijoje nurodytus funkcinius reikalavimus, bet ir į bendrą JAREP ir JADIS sistemų visumą ir jų tolimesnį veikimo užtikrinimo efektyvumą.

51. Pareiškėjo vertinimu, tai, kad CPVA netenkina jos nenaudai priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, ir tai, jog CPVA kitaip interpretuoja Pirkimo dokumentus, teisės aktų normas ir teismų praktiką nagrinėjamos bylos kontekste, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas, o jame išdėstyti motyvai yra netinkami, neišsamūs ir nepatvirtinantys sprendimo teisėtumo.

52. Pareiškėjas akcentuoja LAT praktiką, kurioje pateikiamas išaiškinimas apie tai, kad pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, į teisėtus perkančios organizacijos interesus ir pirkimo objekto poreikį.

53. Pareiškėjas pabrėžia, kad teisinis reguliavimas, teismų praktikos išaiškinimai negali būti taikomi šabloniškai, pirkimo dokumentai negali būti vertinami atsietai, akivaizdžiai ignoruojant didžiąją dalį reikšmingo jų turinio. Projekto tikslas ir esmė, Pirkimo objektas, tikslas ir siekiamas Pirkimo rezultatas bei tam kelti uždaviniai, taip pat Techninėje specifikacijoje detaliai išaiškinta JAREP ir JADIS specifika, įskaitant ir šių sistemų veikimo tiesioginę priklausomybę nuo integracinių sąsajų, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad CPVA teiginiai yra visiškai nesuderinami su Pirkimo sąlygų esme ir Perkančiosios organizacijos valia bei pozicija.

54. Atsikirsdamas į apeliacinio skundo argumentus, kad pažeidimo tyrimo metu nei Pareiškėjas, nei Perkančioji organizacija nepateikė CPVA duomenų, kokios konkrečiai buvo suprojektuotos 6 JADIS ar JAREP integracinės sąsajas su kitomis IS ar registrais, ir, atitinkamai, sukurtos integracinės sąsajas su ne mažiau kaip 6 IS ar registrais, pareiškėjas nurodo, kad, kilus klausimų dėl nurodytos informacijos, CPVA, kaip subjektas turintis imperatyvią pareigą tinkamai ir kokybiškai atlikti pažeidimo tyrimą, turėjo prašyti / reikalauti pateikti papildomus duomenis ar dokumentus, kurie pašalintų, CPVA vertinimu, kilusius prieštaravimus. Anot pareiškėjo, šie argumentai demonstruoja pačios CPVA vykdytos procedūros akivaizdžius trūkumus. Būtent pažeidimą nustačiusi institucija privalo surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, nepriekaištingai įrodytų padarytus pažeidimus, nes priešingu atveju tie pažeidimai laikytini menamais.

55. Pareiškėjas nesutinka su atsakovu, kad VAAT niekaip nepagrindė ir nenurodė, kodėl CPVA sprendime negalėjo atsižvelgti į VPT išvadas, susijusias su informacinių technologijų pirkimais, kuriuose vertinti IS specialistų įgūdžiai ir patirtis IS integravimo kontekste, kadangi kitoje byloje teismas atsižvelgė šias VPT išvadas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad VAAT aiškiai ir detaliai išdėstė motyvus dėl CPVA atliekamo tyrimo ir VPT išvadų santykio. Be to, pareiškėjas pažymi, kad atsakovo pateikiamos vertinimo išvados neatitinka Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 325 punkte nustatytų sąlygų.

56. Pasisakydamas dėl atsakovo cituojamos LAT 2014 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014, pareiškėjas pažymi, kad minėta byla savo faktinėmis aplinkybėmis ir joje LAT vertintais klausimais iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamų šioje byloje, ką vienareikšmiškai pripažįsta ir pati CPVA.

57. Dėl finansinės korekcijos pareiškėjas nurodo, kad CPVA sprendimas yra nesuderinamas su Gairių 1.4 punktu, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 10 punktu, Taisyklių 7 priedo 10 punktu įtvirtintu proporcingumo principu. Proporcingumo principo taikymas įpareigoja CPVA įvertinti galimo pažeidimo sudėtingumą, pobūdį, rimtumą, finansines pasekmes. Ginčijamame CPVA Sprendime atsakovas nevertino tariamai padaryto pažeidimo pobūdžio, jo pasekmių (šiuo atveju nebuvo sukelta žala nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniam biudžetui), neatsižvelgė į tariamų pažeidimų formalų pobūdį – faktiškai nebuvo jokiu būdu apribota tiekėjų konkurencija, nustatyti reikalavimai buvo būtini ir pagrįsti, neatsiejamai susiję su Pirkimo objektu, tikslu ir uždaviniais. Gairėse nurodyti finansinių pataisų dydžiai yra rekomendaciniai, todėl CPVA turėjo teisę nuo šių rekomenduojamų dydžių nukrypti. Pareiškėjas nesutinka su pritaikytu finansinės korekcijos dydžiu, nes jis nustatytas neatsižvelgiant į visas reikšmingas teisines ir faktines aplinkybes aptartas anksčiau, subjektyviai interpretuojant Pirkimo sąlygų turinį, vertinant tik bendras, menamas aplinkybes, tačiau neatskleidžiant pažeidimo pobūdžio ir svarbos. Nors CPVA nurodė, kad Pirkimas nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas Europos Sąjungos vidaus rinkai, bet į šią aplinkybę akivaizdžiai neatsižvelgė. Teiginiai, kad buvo neužtikrinta Perkančiosios organizacijos galimybė galimai gauti dar geresnę kainą ir pasiekti viešųjų pirkimų tikslą racionaliai panaudoti lėšas, objektyviai nepagrįsti jokiais realiais įrodymais ir yra tik tariami. Pareiškėjas pastebėjo ir tai, kad CPVA Sprendimo motyvas, jog pažeidimas yra labai sunkus, nėra argumentuotas ir pagrįstas konkrečiomis teisinio reguliavimo nuostatomis, t. y. iš CPVA sprendimo turinio nėra galimybės identifikuoti, kokiomis kategorijomis ir vertinimu vadovaujantis pažeidimas yra kvalifikuojamas būtent kaip labai sunkus, taip pat nėra įrodyti kilę objektyviai egzistuojantys neigiami padariniai, realus, o ne menamas, finansinis poveikis. Esant formaliam ir neišsamiam finansinės korekcijos taikymo pagrindimui, CPVA neturėjo teisinio pagrindo taikyti neproporcingai didelę 25 proc. finansinę korekciją.

58. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o VAAT 2021 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

59. VĮ Registrų centras nurodo, kad palaiko pareiškėjo pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 60. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl CPVA 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. IT02 teisėtumo.

61. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas VšĮ „Versli Lietuva“ yra projekto vykdytojas, o VĮ Registrų centras – Perkančioji organizacija, projekto partneris, kurie įgyvendina projektą „Antros kartos kontaktinio centro veiklos modelio įgyvendinimas“, projekto Nr. 02.3.1-CPVA-V-529-01-0008. Projekto įgyvendinimo tikslais atliktas viešasis supaprastintas pirkimas atviro konkurso būdu „Juridinių asmenų registro elektroninės paslaugos (JAREP) ir Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) vystymo paslaugos“ (toliau – ir Pirkimas). Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtas 2020 m. balandžio 30 d., Pirkimo Nr. 482334.

62. Pareiškėjas su Pirkime laimėjusia UAB „Alna Software“ 2020 m. birželio 3 d. pasirašė sutartį Nr. ST-157 (5.3 E), kurios vertė ir Projektui tenkanti vertė – 47 795 Eur su PVM.

63. CPVA, atliekant Pirkimo vertinimą, kilo įtarimas, kad Perkančioji organizacija, vykdydama Pirkimą, Pirkimo sąlygose nustačiusi kvalifikacijos reikalavimus tiekėjo specialistams: Pirkimo sąlygų 3.14.2.3 p. – Specialistas Nr. 3 – Programuotojas „<...> turi programuotojo darbo patirties per pastaruosius 5 metus (iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos) bent viename informacinės sistemos arba registro kūrimo ar vystymo / modernizavimo projekte, kuriame: <...> c) buvo atsakingas už integracinių sąsajų su ne mažiau kaip 3 kitomis informacinėmis sistemomis (toliau – IS) ar registrais sukūrimą, kai sąveikos lygis ne mažesnis kaip periodiniai automatizuoti duomenų mainai tiek vienpusiai, tiek dvipusiai, iš kurių bent vienas registras ar IS yra priskiriama ne žemesnei kaip antrajai kategorijai pagal Valstybės informacinių sistemų, registrų ir kitų IS klasifikavimo ir elektroninės informacijos svarbos nustatymo gairių aprašo reikalavimus <...>“ (toliau – ir Reikalavimas 1); Pirkimo sąlygų 3.14.2.4 p. – Specialistas Nr. 4 – Duomenų bazių specialistas (programuotojas) „<...> turi programuotojo darbo patirties per pastaruosius 5 metus (iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos) bent viename IS arba registro kūrimo ar vystymo / modernizavimo projekte, kuriame:<...> b) buvo atsakingas už bent 1 (vienos) integracinės sąsajos su kita IS ar registru projektavimą <...>“ (toliau – ir Reikalavimas 2), - galimai pažeidė VPĮ 47 straipsnio 1 dalies ir neužtikrino 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nediskriminavimo ir proporcingumo principų laikymosi bei 17 straipsnio 3 dalies nuostatų. Dėl to 2020 m. lapkričio 30 d. buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01 ir pradėtas pažeidimo tyrimas.

64. Pagal Projekte atlikto pažeidimo tyrimo rezultatus CPVA 2020 m. gruodžio 28 d. priimtas Sprendimas dėl Perkančiosios organizacijos vykdyto Pirkimo metu nustatytų VPĮ 17 straipsnio 1 dalies (lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų), 2 dalies 1 punkto, 3 dalies ir 47 straipsnio 1 ir 7 dalių pažeidimų ir, vadovaujantis Atsakomybių taisyklių bei PAFT nuostatomis, nustatyta 25 proc. finansinė korekcija. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo priėmimo dieną sutarties vertė buvo – 47 795 Eur, nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 11 948,75 Eur pagal skundžiamą Sprendimą.

65. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino skundžiamą Sprendimą. Teismas akcentavo, kad nepagrįsta skundžiamo Sprendimo išvada, jog pirkimo objekto apimtyje nėra numatytų JAREP ir JADIS modifikavimų – IS funkcionalumų, užduočių, susijusių su integracinių sąsajų su kitomis IS ar registrais projektavimu. Teismas atkreipė dėmesį, kad skundžiamame Sprendime visiškai neįvertinta vykdomo projekto svarba valstybės mastu, kadangi Juridinių asmenų registras priskiriamas pirmajai, o JADIS – antrajai kategorijai pagal Valstybės informacinių sistemų, registrų ir kitų informacinių sistemų klasifikavimo ir elektroninės informacijos svarbos nustatymo gairių aprašo reikalavimus. Dėl to teismas sprendė, kad reikalavimai tiekėjo duomenų bazių specialistui (programuotojui) ir programuotojui nelaikytini pertekliniais, neproporcingais ar nebūtinais. Teismas pažymėjo, kad nėra paneigta ir tai, kad pirkimo objektas tiesiogiai siejasi su kitomis informacinėmis sistemomis ar registrais (Juridinių asmenų registru, Gyventojų registru, Perkančiosios organizacijos sistemomis – Savitarnos sistema, Paslaugų apskaitos sistema, Sertifikatų centro sistema, Asmenų posisteme ir kt.). Be to, skundžiamame Sprendime nėra motyvuota, kokiu būdu atsakovas nustatė, kad programuotojas, įvykdęs 1 integracinės sąsajos su kita IS ar registru sukūrimą, „nepaneigiamai įgijo“ ir turi reikiamų įgūdžių tokios paslaugos teikimui nepriklausomai nuo sukurtų sąsajų skaičiaus ir tokia kvalifikacija būtų tinkama dirbant su vieno iš pagrindinių valstybės registro – Juridinių asmenų registro – sudėtinėmis dalimis. Teismo įsitikinimu, skundžiamame Sprendime nėra objektyviai pagrįsta, kad net ir 3 integracinių sąsajų sukūrimas, įvertinus pirkimo objektą, jo svarbą, suformuluotus pirkimo uždavinius, būtų perteklinis ir neadekvatus siekiamam tikslui, kad ribotų konkurenciją, o ne užtikrintų atsakingą integracinių sąsajų vystymą ir diegimą Juridinių asmenų registro posistemėse (dalyse).

66. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas nepagrįstai atkartojo pareiškėjo poziciją ir neatsižvelgė į viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, netinkamai interpretavo LAT sprendimuose suformuotą teismų praktiką, nepagrįstai plačiai aiškino perkančiosios organizacijos teisę nustatyti pirkimo sąlygose pernelyg neįprastai aukštus, specifinius, neadekvačius pirkimo pobūdžiui ir neproporcingus pirkimo objektui reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai.

Atsakovas pažymi, kad teismo argumentai yra nelogiški, nenuoseklūs ir neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių. Socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se (pats savaime) neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą dėl pirkimo objekto iškelti aukščiau už viešąjį interesą dėl tiekėjų sąžiningo varžymosi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai.

Atsakovas nurodo, kad teismas pasisakė tik apie Techninėje specifikacijoje įvardintą Pirkimo objektą, t. y. JAREP ir JADIS vystymo paslaugas bendrąja prasme, nevertindamas konkrečių Pirkimo objektui keliamų funkcinių reikalavimų. Funkciniai ir nefunkciniai reikalavimai kaip tik ir apibrėžia tiekėjo numatomų paslaugų apimtis, t. y. tai, ką konkrečiai tiekėjas turi atlikti / sukurti įgyvendindamas sutartį ir teikdamas JAREP ir JADIS vystymo paslaugas. Techninės specifikacijos 19 ir 25 punktuose apibrėžta JAREP ir JADIS integracijų su vidinėmis ir išorinėmis sistemomis esamos situacijos aprašymas, kuris parodo sistemos architektūrą, bet niekaip nesisieja, neparodo ir neįrodo sąsajų su funkciniais reikalavimais, kurių pagrindu tiekėjui apibrėžiamos numatomų paslaugų apimtys ir, kurias tiekėjas turės atlikti, t. y. savaime neįrodo, kad tiekėjui juos įgyvendinant, reikės sukurti ir ne mažiau nei 3 integracines sąsajas su IS ir registrais.

Atsakovas ypač akcentuoja, kad teismas neįvertino, jog CPVA įtariamo pažeidimo tyrimo metu Sutartis jau turėjo būti įvykdyta, tačiau jokių realių faktinių duomenų, informacijos ir įrodymų ar kitų dokumentų, kurie realiai pagrįstų ir įrodytų kokios konkrečiai buvo suprojektuotos 6 JADIS ar JAREP integracinės sąsajas su kitomis IS ar registrais, ir, atitinkamai, sukurtos integracinės sąsajas su ne mažiau kaip 6 IS ar registrais, nei pareiškėjas, nei Perkančioji organizacija nepateikė. Atsakovas teigia, kad teismas niekaip nepagrindė ir nenurodė, kodėl atsakovas Sprendime negalėjo atsižvelgti į VPT išvadas susijusias su informacinių technologijų pirkimais, kuriuose vertinti būtent IS specialistų reikiami įgūdžiai ir patirtis IS integravimo kontekste, kadangi kitoje byloje teismas būtent atsižvelgė į šias VPT išvadas.

67. Pareiškėjas VšĮ „Versli Lietuva“ ir trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, mano, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, taikė aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką.

68. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

V. 69. VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.

70. VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą.

71. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant minėtas VPĮ normas, yra akcentuota, kad nors perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti, kokius minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus nustatyti pirkimo sąlygose, tačiau ši jos pasirinkimo laisvė nėra neribota ir ji privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų, taip pat negali nustatyti perteklinių, neproporcingų, su pirkimo objektu ir kitais teisės aktais nesuderinamų reikalavimų, todėl 47 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta būtent minimalių tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų sąvoka, suponuojanti atitinkamos (pakankamos pirkimo sutarčiai įvykdyti) kvalifikacijos tiekėjams lygias galimybes dalyvauti pirkime (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2383-556/2021).

72. Pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011, kt.).

73. Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti pagrindiniai pirkimų principai, tiekėjo kvalifikacijos tikrinimo reikalavimai, šioje srityje formuojama (minėta ir kt.) teismų praktika patvirtina, kad perkančioji organizacija, turėdama teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus, turi taip pat pareigą nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus, kurie negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Minėtas reguliavimas įpareigoja perkančiąją organizaciją ir pagrįsti savo teisių ir pareigų tinkamą įgyvendinimą, taigi perkančioji organizacija turėtų pagrįsti, kad konkrečiu atveju nustatyti dalyvių kvalifikacijos reikalavimai dirbtinai neriboja konkurencijos, yra proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas, kurį privalo pateikti perkančioji organizacija.

74. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad CPVA, atliekant Pirkimo vertinimą, kilo įtarimas, kad ginčo kvalifikacijos reikalavimai specialistams yra pertekliniai, neproporcingi perkamam objektui ir galimai ribojantys konkurenciją, todėl pareiškėjui pasiūlyta pateikti paaiškinimus. CPVA įvertinus pirkimo dokumentus, sutartį, perkančiosios organizacijos pateiktus paaiškinimus, pripažinta, kad ginčo kvalifikacijos reikalavimai yra pertekliniai, neproporcingi Pirkimo objektui, t. y. nepagrįstas šių kvalifikacijos reikalavimų teisėtumas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnį. CPVA padarė šią išvadą atsižvelgdama ir į Viešųjų pirkimų tarnybos analogiškais atvejais suformuotą praktiką.

75. CPVA, atlikdama Pirkimo vertinimą, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, kaip tai yra įtvirtinta ginčo santykius reguliuojančiose minėtose materialiosios teisės normose. CPVA siūlė pateikti pagrindimą perkančiajai organizacijai dėl nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, pripažinus nesant tinkamo pagrindimo, turėjo pagrindą priimti Sprendimą dėl pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas, naikindamas Sprendimą dėl to, kad Sprendime nėra objektyviai pagrįsta kodėl nustatyti ginčo kvalifikacijos reikalavimai yra pertekliniai ar ribojantys konkurenciją, netinkamai sprendė dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo administraciniame ginče, kartu ir netinkamai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialiosios teisės normų, todėl neteisingai išnagrinėjo bylą. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjo skundas atmetamas (ABTĮ 147 straipsnis).

76. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2383-556/2021, priėmė galutinį administracinį sprendimą dėl analogiško atvejo, t. y. dėl analogiškų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo. Minėtoje byloje analogiškas CPVA sprendimas pripažintas teisėtu. Todėl nagrinėjamoje byloje, nenustačius jokio objektyvaus pagrindimo, dėl kurio analogiškas atvejis turėtų būti vertinamas kitaip, analogiškai išsprendžiama ir ši byla.

77. Sprendimo dalis dėl 25 proc. finansinės korekcijos nustatymo yra pakankamai motyvuota, pagrindžiant šią dalį tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisiniais argumentais, kuriems pritartina, dėl kurių nėra pagrindo spręsti, kad taikyta poveikio priemonė nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan