2013-08-28 Nr. AB-4426-3-61-3-00690-2013-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492-441/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00690-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėjas V. J. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas panaikinti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 17P-45-(7.4.8) (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. sausio 4 d. ir 2013 m. sausio 6 d. skundus iš esmės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 85 straipsnio 1 dalimi, Teisėjų tarybos 2013 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 13P-9-(7.1.2) patvirtintais Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatais (toliau – ir Nuostatai), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, jog Teisėjų etikos ir drausmės komisijai nėra priskirtinos viešojo administravimo subjekto funkcijos. Komisijos Sprendimas, kurį ginčija pareiškėjas, nėra viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktas, kuris pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, t. y. pažeidžia pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus. Be to, pagal Teisėjų etikos ir drausmės komisijos Nuostatų 42 punktą, Komisijos priimti sprendimai neskundžiami. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nurodė negalintis vertinti Komisijos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat negalintis įpareigoti ją atlikti kokius nors veiksmus. Dėl to pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Nurodo, jog pareiškėjo skundžiamas Sprendimas yra viešojo administravimo funkcijas atliekančio subjekto aktas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes – pažeidžiantis pareiškėjo teises ir įstatymo saugomus interesus, ypač Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau– ir Konstitucija) 18, 21, 29, 30, 33 straipsnių nuostatas. Pažymi, jog Teisėjų etikos ir drausmės komisija privalo būti atskaitinga teismams, nes vykdo įstatymų priežiūrą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimo, kuriuo ši grąžino pareiškėjui nenagrinėtus jo skundus. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris atsisakė jį priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka. Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, tvirtindamas, kad Komisijos sprendimai negali būti neskundžiami.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos principas nereiškia, kad teisę kreiptis į teismą asmuo turi bet kuriuo atveju. Konstitucinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, jog iš Konstitucijoje įtvirtintos teisės į gynybą kyla įstatymų leidėjo pareiga įstatymais sukonkretinti, kaip įgyvendinama ši asmens konstitucinė teisė (Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas, 2011 m. birželio 9 d. nutarimas).

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka. Asmens procesinės subjektinės teisės kreiptis į teismą prielaidos yra įtvirtintos ABTĮ 37 straipsnyje. Minėtos teisės normos 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 2 str. 16 d., 3 str. 1 d.).

Iš pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas mano, jog jo teises bei interesus pažeidė teisėjai ir teisėsaugos pareigūnai. V. J. savo teisių ir interesų pažeidimus iš esmės sieja su teisėjų procesiniais veiksmais, atliktais nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Dėl šių pažeidimų pareiškėjas skundais kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, prašydamas: nušalinti Kauno miesto apylinkės teismo teisėją B. D. nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-2733-738/2012 nagrinėjimo; iškelti šiai teisėjai drausmės bylą ir perduoti bylą nagrinėti kitos apygardos teismui; iškelti drausmės bylas ir atleisti iš pareigų Kauno miesto apylinkės teismo teisėją Ž. J. ir Kauno apygardos teismo teisėją V. V..

Teisėjų etikos ir drausmės komisijos laikinai einantis pirmininko pareigas Algis Norkūnas 2013 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 17P-45-(7.4.8) grąžino pareiškėjui jo skundus nenagrinėtus.

Konstitucijos 5 straipsnyje numatyta, jog valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Teisinėje valstybėje kiekviena valdžia (įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ar teisminė) vykdo jai pavestas funkcijas ir realizuoja savo kompetenciją. Konstitucijoje tiesiogiai nustačius konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, nė viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d., 1995 m. spalio 26 d., 1999 m. gegužės 11 d., 2001 m. balandžio 26 d. nutarimai).

Remiantis Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi, teismai yra vienintelė teisingumą vykdanti institucija. Teisingumo vykdymo funkcija lemia teisėjų ir teismų nepriklausomumą, kuris įtvirtintas Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje. Teisėjo nepriklausomumas yra užtikrinamas inter alia įtvirtinant teisminės valdžios, kaip visavertės, savivaldą (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas).

Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus (Teismų įstatymo 85 straipsnio 1 dalis). Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiklą reglamentuoja Teisėjų tarybos tvirtinami Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai (Teismų įstatymo 85 straipsnio 4 dalis). Teisėjų tarybos 2013 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 13P-9-(7.1.2) patvirtintų Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 5 punkte numatyta, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos tikslas – įgyvendinant teismų savireguliacijos ir savivaldos principą užtikrinti teisėjų atsakomybės realizavimą. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos uždaviniai yra laiku ir operatyviai šių nuostatų nustatyta tvarka nagrinėti teikimus dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams; kai yra drausminės atsakomybės pagrindo požymiai, kelti drausmės bylas teisėjams; Teisėjų garbės teismo pavedimu organizuoti teisėjo darbo veiklos patikrinimą, surinkti papildomus įrodymus apie drausmės bylai reikšmingas faktines aplinkybes; teikti išvadas ir konsultacijas teisėjų etikos klausimais (Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 6.1-6.4 punktai). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Komisijai, kuri yra teismų savivaldos institucija, nėra priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos, todėl šioje srityje susiklostančiuose teisiniuose santykiuose Komisija ABTĮ taikymo prasme nėra viešojo administravimo subjektas (ABTĮ 2 str. 1 ir 4 d.).

Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog subjektinė procesinė teisė kreiptis į teismą visų pirma yra siejama su asmens pažeistų teisių ir interesų gynimu. Teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą, ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą (ABTĮ 5 str. 1 d., 3 d., 22 str. 1 d.

Pareiškėjas, ginčydamas Komisijos Sprendimą, nenurodė kokia konkreti jo materialinė subjektinė teisė yra pažeidžiama šiuo Sprendimu. Kaip minėta savo skundus Komisijai pareiškėjas iš esmės grindžia teisėjų padarytais procesiniais pažeidimais. Atkreiptinas dėmesys, jog iš Konstitucijos kylanti bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema suponuoja tai, kad pareiškėjas pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teismo baigiamuosius aktus turėjo teisę nustatyta tvarka apskųsti aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismui. Kaip yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, būtent teismų instancinės sistemos paskirtis – šalinti galimas žemesnių instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas. (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

Atsižvelgiant į tai, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija nėra viešojo administravimo subjektas ABTĮ taikymo prasme, jos Sprendimas šiuo atveju nesukelia pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių, konstatuotina, jog pareiškėjo reikalavimas panaikinti Sprendimą negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje pareiškėjas ginčija tokį sprendimą, nenagrinėtina teismų administracinio proceso tvarka.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti jos pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė