2024-02-28 Nr. DBT-6-3-62-3-01624-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-6/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01624-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2024 m. vasario 28 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai) prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyrius) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2023 m. sausio 13 d. raštą Nr. 8SD-146-(14.18.125E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2023 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 1SS-277-(5.59E.) „Dėl garažo įteisinimo“ ir įpareigoti Skyrių spręsti klausimą dėl leidimo išdavimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti garažą (duomenys neskelbtini), Kaune.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino, jog kreipėsi į Skyrių su prašymu leisti įteisinti valstybinėje žemėje pareiškėjo savavališkai rekonstruotą ir jo poreikiams naudojamą gelžbetoninį garažą, kuriuo pareiškėjui buvo leista naudotis laikinai iki 2002 m. vasario 3 d.

Skyrius Raštu pareiškėjo prašymo netenkino iš esmės dėl to, jog žemės sklypas prie laikino, savavališkai rekonstruoto statinio nebuvo suformuotas, statinio savavališka rekonstrukcijos (statybos) procedūra teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo užbaigta. NŽT, pareiškėjo skundą dėl Skyriaus Rašto išnagrinėjusi išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, jį atmetė.

Atsakovas atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu pažymėdamas, jog pareiškėjas neturi jokių teisių į žemės sklypą. Teisėtas žemės sklypo naudojimo pagrindas yra viena iš būtinų prielaidų statytojo teisei įgyvendinti. Laikinas statinys ir teisė į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojama. NŽT nesuteikta teisė išduoti sutikimų įteisinti savavališkai pastatytiems statiniams nesuformuotoje valstybinėje žemėje.

Bylą nagrinėjantis Regionų apygardos administracinis teismas nusprendė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu spręsti rūšinio teismingumo klausimą, manydamas, kad atsakovas NŽT, atsisakydamas pareiškėjui duoti sutikimą valstybinėje žemėje įteisinti (įregistruoti Nekilnojamojo turto registre) gelžbetoninį garažą, veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu – valstybine žeme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Skyriaus ir NŽT sprendimų, kuriais atsisakyta duoti sutikimą įteisinti (įregistruoti Nekilnojamojo turto registre) valstybinėje žemėje pareiškėjo savavališkai rekonstruotą ir jo poreikiams naudojamą gelžbetoninį garažą, kuriuo pareiškėjui buvo leista naudotis laikinai iki 2002 m. vasario 3 d. Pareiškėjas taip pat teismo prašė įpareigoti Skyrių spręsti klausimą dėl leidimo išdavimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti garažą.

Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje yra išaiškinta, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-25/2019; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2019; 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-44/2022; 2022 m. spalio 19 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-46/2022).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyrius, priimdamas sprendimą dėl atsisakymo išduoti sutikimą įregistruoti pareiškėjo savavališkai rekonstruotą ir jo poreikiams naudojamą gelžbetoninį garažą, veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-140/2014; 2017 m. birželio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-63/2017).

Todėl aptariamas ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyrius) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė–Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys