Legislator Case Law & Legislation
76aec437-cbf4-4d22-a26b-07064e401652 AI generated

76aec437-cbf4-4d22-a26b-07064e401652 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 76aec437-cbf4-4d22-a26b-07064e401652
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovei 7 dienų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo nutarties kopijos gavimo dienos, ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti: pateikti teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį su patikslintu ieÅ¡kinio pagrindu bei įrodymus apie sumokėtÄ 230 Eur žyminį mokestį. Nurodė, kad ieÅ¡kinio turinyje nėra nuoseklumo, tikslumo bei aiÅ¡kumo, mintys dėstomos padrikai, trÅ«ksta loginės sekos tarp formuluojamų reikalavimų ir jų pagrindimo, apsiribojama deklaratyviais teiginiais, nėra suprantama, dėl kieno, kokių atliktų veiksmų, kokiu pagrindu, ieÅ¡kovė praÅ¡o turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Legislator headnote

AI generated

76aec437-cbf4-4d22-a26b-07064e401652 · Vilniaus apygardos teismas: Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6. IeÅ¡kovė pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-1959-852/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32551-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2019 m. gruodžio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės K. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė K. K. (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ , ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 223 Eur turtinę žalÄ ir 10 000 Eur neturinę žalÄ .

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovei 7 dienų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo nutarties kopijos gavimo dienos, ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti: pateikti teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį su patikslintu ieÅ¡kinio pagrindu bei įrodymus apie sumokėtÄ 230 Eur žyminį mokestį. Nurodė, kad ieÅ¡kinio turinyje nėra nuoseklumo, tikslumo bei aiÅ¡kumo, mintys dėstomos padrikai, trÅ«ksta loginės sekos tarp formuluojamų reikalavimų ir jų pagrindimo, apsiribojama deklaratyviais teiginiais, nėra suprantama, dėl kieno, kokių atliktų veiksmų, kokiu pagrindu, ieÅ¡kovė praÅ¡o turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Pastebėjo, kad pati ieÅ¡kovė praÅ¡o jÄ atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teigdama, kad kreipiasi į teismÄ dėl darbo ginčo, ieÅ¡kinyje minima ieÅ¡kovės darbdavė (duomenys neskelbtini), tačiau darbdavės atžvilgiu joks reikalavimas nėra formuluojamas. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad dėl darbo ginčo į teismÄ galima kreiptis tik pasinaudojus privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – kreipusis į darbo ginčų komisijÄ (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalis).

Pažymėjo, kad ieškinyje taip pat minimi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ieškovei paskirti atstovauti advokatų veiksmai, su kuriais ieškovė nesutinka. Todėl sprendė, kad ieškinio turinys prieštaringas. Pabrėžė, kad tik nustačius ginčo nagrinėjimo ribas, teismas gali priimti ieškinį. Nurodė, kad šiuo atveju ginčo ribos nėra aiškios dėl ieškinio pagrindo neaiškumo. Pažymėjo, kad ieškinyje turi būti nurodyti ne abstraktūs teiginiai, o konkretūs faktai bei šiuos faktus patvirtinantys įrodymai, kurie turi būti susieti su ieškinio dalyku, pagrįsta, kodėl būtent pasirinktam atsakovui formuluojami ieškinio reikalavimai pagal ieškinio turinį.

Taip pat pažymėjo, kad jei atsakovu nėra įvardijamas darbdavys ir jo atžvilgiu nėra formuluojami ieÅ¡kinio reikalavimai, ieÅ¡kovas turi mokėti žyminį mokestį, kuris Å¡iuo atveju (pagal ieÅ¡kinio pateikto per EPP sumÄ ) sudaro 230 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

3. IeÅ¡kovė 2019 m. lapkričio 4 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir suinteresuoto asmens 223 Eur turtinę žalÄ ir įpareigoti suinteresuotus asmenis sumokėti valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo mokesčius į juos administruojančio juridinio asmens sÄ skaitas už jos nedarbingumo laikotarpį nuo 2019 m. spalio 9 d. iki 2019 m. spalio 21 d. pagal 2019 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-537-566/2019. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieÅ¡kovės K. K. ieÅ¡kinį laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.

5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė 2019 m. spalio 30 d. nutartyje nurodytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų nepaÅ¡alino – ieÅ¡kinio turinyje nėra nuoseklumo, tikslumo bei aiÅ¡kumo, mintys dėstomos padrikai, trÅ«ksta loginės sekos tarp formuluojamų reikalavimų ir jų pagrindimo, apsiribojama deklaratyviais teiginiais, nėra suprantama, dėl kieno, kokių atliktų veiksmų, kokiu pagrindu, ieÅ¡kovė praÅ¡o žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bei suinteresuoto asmens (be to, jais įvardija du – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrių ir Vilniaus miesto apygardos prokuratÅ«rÄ , bet reikalavimÄ formuluoja neaiÅ¡ku kuriam), ginčo ribos iÅ¡liko neaiÅ¡kios dėl ieÅ¡kinio pagrindo neaiÅ¡kumo.

Taip pat pažymėjo, kad nutartyje jau kartÄ ieÅ¡kovei buvo nurodyta jos pareiga mokėti žyminį mokestį. Akcentavo, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė nėra atstovaujama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos jai skirto advokato, savo turtinės padėties ieÅ¡kovė neįrodinėjo, todėl konstatavo, kad ji neįvykdė pareigos sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį įrodymÄ . Sprendė, kad dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių teismo procesas negali bÅ«ti pradėtas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6. IeÅ¡kovė pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį.

7. IeÅ¡kovė, pakartodama tai, kÄ iÅ¡dėstė ieÅ¡kinyje ir patikslintame ieÅ¡kinyje, nurodė, kad ji buvo priversta turėti neapmokamas atostogas (duomenys neskelbtini). Todėl už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2019 m. spalio 22 d. patyrė 212 Eur darbo užmokesčio žalÄ , nebuvo draudžiama valstybinių socialiniu draudimu, privalomuoju sveikatos draudimu bei patyrė 11, 91 Eur kelionės iÅ¡laidų į (duomenys neskelbtini) ekspertinį skyrių turtinę žalÄ . Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-537-566/2019 Å¡iurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3, 6, 13 straipsnius, ko pasėkoje ambulatorinei ir stacionariai ekspertizei nebuvo pasiruoÅ¡ta, nežiÅ«rint to, kad ji buvo eliminuota iÅ¡ darbo rinkos laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2019 m. spalio 22 d.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturi teisės ir pareigos versti jÄ pasirinkti atsakovus pagal teismo įgeidžius ir versti jÄ teikti ieÅ¡kinį darbdavei dėl žalos, kuriÄ jai padarė. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų trÅ«kumų, susijusių su nesumokėtu žyminiu mokesčiu, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas sumodeliavo rezonansinę padėtį – ieÅ¡kovė, kuri to paties teismo paskyrimu gauna nemokamÄ teisinę pagalbÄ , kaip asmuo, kuriam tokia teisinė pagalba priklauso, yra verčiama įrodinėti, jog jai tokia teisinė pagalba priklauso.

Akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas kvestionuoja teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2YT-537-566/2019 skirti nemokamÄ teisinę pagalbÄ ieÅ¡kovei. Todėl pirmosios instancijos teismo reikalavimas mokėti žyminį mokestį yra stulbinančiai neadekvatus ir neteisėtas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis, kuria ieÅ¡kovės K. K. ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui, nustačius, kad nėra paÅ¡alinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi nustatyti ieÅ¡kinio trÅ«kumai.

11. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartis iš esmės grindžiama tuo, kad ieškinyje neaiškiai suformuluotas jo pagrindas bei, tuo, kad nėra sumokėtas žyminis mokestis už pareikštus reikalavimus.

12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktu ieškiniu ir patikslintu ieškiniu sprendžia, kad nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartis bei ginčijama nutartis yra neteisėtos ir nepagrįstos.

13. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sÄ lygas prieÅ¡ingai ginčo Å¡aliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimÄ ), taip užtikrinant ginčo Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ .

PareiÅ¡kiantis ieÅ¡kinį asmuo privalo tinkamai suraÅ¡yti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vienÄ iÅ¡ savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp Å¡alių (CPK 2 straipsnis) (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-63-464/2010).

14. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje, pasisakydama dėl ieÅ¡kinio faktinio pagrindo nurodė tik aplinkybes, kad: ji buvo priversta turėti neapmokamas atostogas (duomenys neskelbtini), todėl už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2019 m. spalio 22 d. patyrė 212 Eur darbo užmokesčio žalÄ , nebuvo draudžiama valstybinių socialiniu draudimu, privalomuoju sveikatos draudimu bei patyrė 11, 91 Eur kelionės iÅ¡laidų į (duomenys neskelbtini) ekspertinį skyrių turtinę žalÄ ;

Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-537-566/2019 šiurkščiai pažeidė CPK nuostatas, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3, 6, 13 straipsnius, ko pasėkoje ambulatorinei ir stacionariai ekspertizei nebuvo pasiruošta, nežiūrint to, kad ji buvo eliminuota iš darbo rinkos laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2019 m. spalio 22 d. Tačiau konkrečiau šių aplinkybių nedetalizavo. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad patikslinto ieškinio turinyje nėra tikslumo bei aiškumo, trūksta reikalavimų pagrindimo, apsiribojama deklaratyviais teiginiais, nėra suprantama, dėl kieno, kokių konkrečių atliktų veiksmų, kokiu pagrindu, ieškovė prašo žalos priteisimo.

Be to, kaip nurodyta ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, nėra aiÅ¡ku kokiems asmenims pareikÅ¡tas reikalavimas priteisti ieÅ¡kovei žalÄ , t. y. ieÅ¡kovė praÅ¡o žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bei suinteresuoto asmens, tačiau jais įvardija du – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrių ir Vilniaus miesto apygardos prokuratÅ«rÄ .

15. IeÅ¡kovė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo jÄ pasirinkti atsakovus pagal paties teismo nuožiÅ«rÄ , kadangi tokių įpareigojimų jai suformuluota nebuvo, o buvo iÅ¡aiÅ¡kinti jos pateiktų procesinių dokumentų turinio trÅ«kumai.

16. Taip pat ieÅ¡kovė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad ji neturi pareigos mokėti žyminį mokestį už pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, kadangi kitoje civilinėje byloje jai yra teikiama nemokama teisinė pagalba.

17. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad ji Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus sprendimu buvo iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo Å¡ioje civilinėje byloje. IeÅ¡kovės minėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-537-566/2019 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyrius 2018 m. birželio 18 d. sprendimu nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbÄ tik civilinėje byloje Nr. e2YT-537-566/2019 dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas, nutaria: IeÅ¡kovės K. K. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Andrius Verikas