2021-11-17 Nr. AB-24188-3-62-3-01933-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-877-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01933-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 12 būryje netinkamomis sąlygomis. Gyvenamosios patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų, ploto reikalavimų, nebuvo įrengtų pavojaus mygtukų. Pravieniškių PN-AK buvo toleruojamas kastų buvimas. Dėl neįrengtų pavojaus mygtukų pareiškėjas teigė buvęs sumuštas ir vėliau dėl to nepagrįstai patalpintas į baudos izoliatorių, kuriame trūko oro, buvo sunku kvėpuoti. Po sumušimo pareiškėjas neteko darbo, patyrė fizinį skausmą, sutriko jo sveikata, jis nuolat jautė pakartotinio susidorojimo baimę. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pasivaikščiojimų kiemelis neatitiko higienos normų, jame kaupėsi grybelis ir pelėsis, jis buvo padengtas nelygia betonine danga. Pareiškėjo vertinimu, iš jo dienos metu nepagrįstai buvo atiminėjama patalynė, buvo nepagrįstai skiriamos nuobaudos.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareigūnai neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu jo sumušimo metu, be to, nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių pareigūnų kaltę. Pareiškėjo priklausymas kastai jokios įtakos jo santykiams su Pravieniškių PN-AK pareigūnais neturi. Drėgmė pasivaikščiojimo kiemelyje nėra dirbtinai padidinama – priklauso nuo oro sąlygų. Pasivaikščiojimo kiemelio grindys ir sienos yra betoninės, jis yra kasdien valomas. Minkštasis inventorius nuteistiesiems išduodamas tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Turimais duomenimis pareiškėjas dėl kokių nors emocinių ar psichinių negalavimų, patiriamų dėl buitinių kalinimo sąlygų nesikreipė. Atsakovo atstovas neturi jokios informacijos apie kokius nors pareiškėjo darbinius santykius ginčo laikotarpiu, dėl to negali to vertinti. Gyvenamųjų patalpų plotas atitiko teisės aktų numatytas normas. Visos miegamosios vietos ne visada būna užimtos, dėl to nuteistiesiems kartais tenka dar daugiau ploto. Pareigūnų iškvietimo sistema yra sumontuota visose kamerose. Gyvenamosios patalpos vėdinamos tinkamai. Pareiškėjas nenurodė kokiu pagrindu grindžiamas ir kaip paskaičiuotas jo prašomas neturtinės žalos dydis.

5. Atsakovo atstovas prašė palikti nenagrinėta skundo dalį dėl laikotarpio nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., nes analogiškas skundas dėl šio laikotarpio nagrinėjamas kitoje byloje. Taip pat atsakovo atstovas prašė reikalavimams atlyginti žalą taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo M. Š. skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., atlyginimą, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad analogiškas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. yra išnagrinėtas kitoje administracinėje byloje. Todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktu, šios bylos dalies nagrinėjimą nutraukė.

8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.128 straipsnio 8 dalimi, 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.127 straipsnio 5 dalimi, 1.124 straipsniu, 1.125 straipsnio 8 dalimi bei administracinių teismų praktika, nustatė, kad pareiškėjas nepraleido sutrumpinto 3 metų ieškinio senaties termino skundui dėl žalos paduoti. Nustatyta, kad pareiškėjas į teismą galėjo kreiptis dėl tariamų kalinimo sąlygų pažeidimų už laikotarpius nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. gegužės 28 d. bei nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nesusidūrė su grėsme, kurios būtų galima išvengti pasinaudojus iškvietimo mygtuku, taip pat nepatyrė ir kitų su tuo susijusių nepatogumų. Pareiškėjo teiginiai dėl iškvietimo mygtuko neužtikrinimo teismo pripažinti deklaratyviais.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Pravieniškių PK-AK kamerų tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose jis buvo laikomas, trūko ploto. Teismas konstatavo, kad gyvenamosios patalpos, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, atitinka Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111.2 punkte ir kituose teisės aktuose nurodytą reglamentavimą, t. y., jose vienam nuteistajam tenkantis plotas yra didesnis nei 3,6 kv. m. Inventoriaus užimamas plotas, skaičiuojant gyvenamosios patalpos plotą vienam nuteistajam, nėra išskaičiuojamas.

11. Teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas bausmę atliko ir bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, bet neskundžia kalinimo sąlygų jose, todėl teismas jų nevertino.

12. Teismas nurodė, jog pasivaikščiojimų kiemeliuose vienam asmeniui tenkantis plotas teisės aktų nėra reglamentuojamas. Teismas neabejojo atsakovo atstovo nurodytomis aplinkybėmis, kad pasivaikščiojimo kiemelio grindys ir sienos yra betoninės, o minėti kiemeliai kasdien valomi. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl per mažo ploto ir netvarkos pasivaikščiojimo kiemelyje.

13. Teismas nustatė, kad nėra objektyvaus pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateikta informacija, kad kamerų tipo gyvenamosios patalpos vėdinamos mechanine sistema, todėl atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V‑908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkto reikalavimus.

14. Teismo vertinimu, patalynės išdavimas tik miegui skirtam laikui, kai nuteistajam paskirta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R‑25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 23 punktą. Teismas pažymėjo, kad patalynės atėmimas vertinamas kaip priemonė motyvuoti nuteistuosius būti aktyviems, užsiimti saviugda, socialine reabilitacija.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas BVK nustatyta tvarka jam paskirtų drausminių nuobaudų neskundė, todėl pareiškėjo argumentų dėl nuobaudų nepagrįstumo nevertino.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nedetalizavo ir nepasisakė kada, kokia tvarka jis buvo atleistas iš darbo ir nenurodė kuo pasireiškė galimo atleidimo iš darbo nepagrįstumas. Taip pat pareiškėjas nepateikė darbo sutarties ar kitų dokumentų, patvirtinančių patį įdarbinimo pas atsakovo atstovą faktą, o atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Pravieniškių PN-AK neturi duomenų apie atsakovo darbą ginčo laikotarpiu. Pareiškėjui nekonkretizavus aplinkybių, nesant galimybės nustatyti ar pareiškėjas atsakovo atstovo teisės aktų nustatyta tvarka apskritai buvo įdarbintas ir atleistas, teismas sprendė, kad negali įvertinti pareiškėjo nusiskundimų pagrįstumo.

17. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog Pravieniškių PN-AK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį dėl pareiškėjo sumušimo. Nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių įtariamųjų kaltę, minėtas ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas. Prieš sumušimą pareiškėjas dėl gresiančio pavojaus į pareigūnus kreipęsis nebuvo. Nežinodami apie gresiantį pavojų, pareigūnai negalėjo užkirsti kelio pareiškėjo sumušimui, todėl teismas konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjas buvo sumuštas ne dėl pareigūnų neveikimo, o Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje įtvirtinta, kad administracija nėra atsakinga už spontaniškai kilusias muštynes.

18. Teismas sprendė, kad nėra objektyvių duomenų, kurie leistų patikrinti pareiškėjo teiginius, jog jis buvo diskriminuojamas Pravieniškių PN-AK administracijos dėl priklausymo kastai. BVK 6 straipsnis tokią diskriminaciją draudžia.

19. Teismas nenustatė Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, padarytų pareiškėjo atžvilgiu bei neturtinės žalos padarymo fakto, t. y. valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 20. Pareiškėjas M. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priteisti jam 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK.

21. Pareiškėjas teigia, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK neužtikrino jo saugumo, taip pažeidė BVK 114 straipsnį. Pareiškėjas nurodo, kad dėl Pravieniškių PN-AK kaltės 2017 m. rugsėjo 9 d. jis buvo sumuštas, todėl jam turėtų būtų priteistas žalos atlyginimas pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas.

22. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo argumentų dėl jo atleidimo iš darbo. Pareiškėjas tvirtina, kad teismui buvo pateikęs pažymą, patvirtinančią darbines pajamas, tačiau teismas įrodymų neįvertino. Pareiškėjo teigimu, jis dėl atsakovo atstovo kaltės prarado darbą, buvo nepagrįstai atleistas, nors pagal įrašus sveikatos istorijoje galėjo dirbti.

23. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas abstrakčiai vertino higienos normos pažeidimus Pravieniškių PN-AK pasivaikščiojimo kiemelyje. Pasivaikščiojimo kiemelyje neužtikrinamas minimalus plotas net 4–5 asmenims.

24. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl minimalaus ploto gyvenamojoje patalpoje. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką minimalus plotas vienam asmeniui yra 4 kv. m.

25. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad iškvietimo mygtukai Pravieniškių PN-AK yra įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Dėl to, jog negalėjo pasinaudoti iškvietimo mygtuku jis buvo sumuštas, nuo patirtų sužalojimų kentė stresą, nemigą, skausmus.

26. Atsakovo atstovas Pravieniškių pataisos namai-atvira kolonija su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, savo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Atsakovo atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus bei priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad egzistuotų CK 6.250 ir 6.271 straipsnių numatyti pagrindai priteisti jam žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo M. Š. reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiais nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. gegužės 28 d. bei nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d.

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundo netenkino konstatavęs, kad ginčo laikotarpiu nebuvo pažeistos kalinimo sąlygos, o pareiškėjo sumušimo Pravieniškių PN-AK administracija savo veiksmais išvengti negalėjo.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė jo skundo argumentus ir neįvertino pateiktų įrodymų dėl pareiškėjo atleidimo iš darbo, gyvenamųjų patalpų ploto, sumušimu padarytos neturtinės žalos.

31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktą informaciją ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl neturtinės žalos priteisimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I1-6648-283/2020 ir joje 2020 m. spalio 15 d. priėmė sprendimą, šią administracinės bylos dalį nutraukė ir pareiškėjo kalinimo sąlygas vertino laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. gegužės 28 d. bei nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d.

33. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apie tai, kad pareiškėjas su skundais atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, yra kreipęsis ir kitose administracinėse bylose. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl netinkamų kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto, netinkamo vėdinimo ir kt.) Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. liepos 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-3808-554/2020 (teisminio proceso Nr. 3-62-00599-2020-1) pareiškėjo skundą atmetė (teismo sprendimas įsiteisėjęs). Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl netinkamų kalinimo sąlygų (netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių būklės ir kt.) Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 5 d. iki 2019 m. vasario 15 d. Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6067-428/2019 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01173-2019-8) pareiškėjo skundas atmestas (teismo sprendimas įsiteisėjęs).

Pareiškėjas su skundu dėl jo laikymo Pravieniškių PN-AK perpildytose kamerų tipo patalpose, netinkamos kiemelių būklės, atimamos patalynės ir kitų aplinkybių laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. iki 2019 m. sausio 3 d. į teismą kreipėsi ir kitoje administracinėje byloje. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad M. Š. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. sausio 3 d., o skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2327-525/2020 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00041-2019-1) minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjo skundas dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK (per mažo ploto, netinkamos ventiliacijos, drėgmės, pelėsių, pasivaikščiojimų kiemelių būklės ir kt.) laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. buvo išnagrinėtas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 21 d. sprendimu, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1727-552/2020 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-02938-2018-7) paliktas nepakeistas.

34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pagal ABTĮ 105 straipsnio 4 punktą teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą neįvertino Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apie pareiškėjo skundų pagrindu pradėtus ginčus tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas ginčo laikotarpio ribas, nesprendė klausimo dėl bylos nutraukimo ar skundo palikinimo nenagrinėtu pagrindų ABTĮ nustatyta tvarka dėl šios nutarties 33 punkte nurodytų pareiškėjo kalinimo laikotarpių.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nutraukti administracinės bylos dalis ABTĮ 103 straipsnio 2 punkto pagrindu dėl pareiškėjo reikalavimų priteisti neturtinę žalą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK: laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. – dėl per mažo ploto, netinkamos ventiliacijos, drėgmės, pelėsių, pasivaikščiojimų kiemelių būklės; laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. – dėl per mažo gyvenamojo ploto, netinkamo vėdinimo; laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. iki 2019 m. sausio 3 d. – dėl per mažo ploto kamerų tipo patalpose, netinkamos pasivaikščiojimų kiemelių būklės, paimamos patalynės; laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 5 d. iki 2019 m. vasario 15 d. – dėl netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių būklės.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtinti tyrimo ir betarpiškumo principai ir nustatyta, kad, prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas), jis nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų (1 d.); teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (2 d.); teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (3 d.).

37. Nagrinėjamu atveju, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas minėtų proceso normų nesilaikė. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo atstovo veiksmų, sumušimo nepagrįstai neteko darbo, tai sukėlė jam neigiamas pasekmes. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad pareiškėjas nedetalizavo šių aplinkybių, nepateikė darbo sutarties ar kitų dokumentų, patvirtinančių patį įdarbinimo pas atsakovo atstovą faktą, o atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Pravieniškių PN-AK neturi duomenų apie atsakovo darbą ginčo laikotarpiu. Nesant galimybės nustatyti ar pareiškėjas atsakovo atstovo teisės aktų nustatyta tvarka apskritai buvo įdarbintas ir atleistas, teismas sprendė, kad negali įvertinti pareiškėjo nusiskundimų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė dvi Pravieniškių PN-AK išduotas pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (b. l. 127, 133) 2017 m. gegužės – lapkričio mėnesiais. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių byloje esančių įrodymų neįvertino, rėmėsi tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, nepatikrino aplinkybių šiuo pareiškėjo skundo aspektu, nepašalino prieštaravimų ir padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie jo įdarbinimo faktą.

38. Pirmosios instancijos teismas sprendime pareiškėjo nusiskundimus dėl ploto vertino tik pareiškėjo laikymo kamerų tipo patalpose laikotarpiu, nurodė, kad pareiškėjas bausmę atliko ir bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, bet neskundžia kalinimo sąlygų jose, todėl jų nevertino. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog jis buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 12 būryje nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d., taip pat nurodė, kad buvo kalinamas ir baudos izoliatoriuje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš pareiškėjo skundo turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad pareiškėjas skundėsi dėl kalinimo sąlygų tik kamerų tipo patalpose.

39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl minėtų pareiškėjo skundo reikalavimų pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Šie pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimų priteisti neturtinę žalą dėl jam tekusio per mažo ploto, nutrauktų darbo santykių, grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (tais laikotarpiais ir apimtimi, kuria administracinė byla nenutraukta).

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį teisės aktų taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais bei likusius pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, su pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės sutinka. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundo argumentus dėl neturtinės žalos, kilusios, dėl to, kad jis buvo sumuštas kitų kalinių. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09), vertindamas situaciją, kai pataisos namuose įvyko muštynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kūno sužalojimą, nurodė, jog siekiant įrodyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimą, asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis. Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, kad būtina nustatyti, ar kalėjimo administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams). Nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Pravieniškių PN-AK administracija galėjo žinoti apie pareiškėjui gresiantį pavojų ir nesiėmė veiksmų jam užkardyti. Konstatuotina, kad ginčo atveju pareiškėjo sumušimas nėra Pravieniškių PN-AK administracijos neveikimo pasekmė, todėl žalos atlyginimas pagal CK 6.271 straipsnį nepriteistinas.

41. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą pakeisti.

Nutraukti administracinės bylos dalis dėl pareiškėjo M. Š. skundo reikalavimų priteisti neturtinę žalą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, padarytą: laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. – dėl per mažo gyvenamųjų patalpų ploto, netinkamos ventiliacijos, drėgmės, pelėsių, pasivaikščiojimų kiemelių būklės; laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. – dėl per mažo gyvenamųjų patalpų ploto, netinkamo vėdinimo; laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. iki 2019 m. sausio 3 d. – dėl per mažo gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpose, netinkamos pasivaikščiojimų kiemelių būklės, paimamos patalynės; laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 5 d. iki 2019 m. vasario 15 d. – dėl netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių būklės.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjo M. Š. skundo reikalavimų priteisti neturtinę žalą dėl jam tekusio per mažo gyvenamųjų patalpų ploto, nutrauktų darbo santykių ir šią bylos dalį perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan