2024-09-04 Nr. AB-12586-3-61-3-01984-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2136-662/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01984-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Jolantos Malijauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 24S103703 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“ (toliau – ir 2024 m. balandžio 19 d. sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas grindė reikalavimą tokiomis aplinkybėmis ir pagrindiniais argumentais:

2.1. Departamentas išdavė pareiškėjui, kuris yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) pilietis, leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva) Nr. 760174171, galiojantį iki 2024 m. rugpjūčio 24 d. (toliau – ir Leidimas laikinai gyventi).

2.2. Skundžiamu Departamento 2024 m. balandžio 19 d. sprendimu Leidimas laikinai gyventi nepagrįstai panaikintas neva pareiškėjas pateikė duomenis, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kurie neatitinka tikrovės, ir neturi pakankamai lėšų (pajamų), kurių pakanka pragyventi Lietuvoje.

2.3. Pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, Departamentui pateikė visus tikrovę atitinkančius duomenis, įskaitant ir darbo užmokesčio dydį, kurį jam nurodė mokėsiantis darbdavys.

2.4. Pareiškėjas dėl asmeninių priežasčių (būtino poilsio po ilgalaikių komandiruočių, kurių metu dėl pasienyje susidariusių eilių pareiškėjui teko 5–7 paras gyventi automobilyje) pasiėmė nemokamas atostogas. Dėl to sumažėjo pareiškėjui mokėtinas darbo užmokestis.

2.5. Pareiškėjas, naudodamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatomis, teisėtai prašė ir jam buvo suteiktos nemokamos atostogos.

2.6. Pareiškėjas nepadarė jokio pažeidimo, o jam išmokėtas darbo užmokestis atitinka faktiškai pareiškėjo išdirbtą darbo laiką.

2.7. Departamento 2024 m. balandžio 19 d. sprendime nurodytas reglamentavimas nenumato pareigos pareiškėjui, kuriam, kaip nustatyta, buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais, informuoti Departamentą apie darbdavio jam nemokamą jo prašyme, kuriuo prašyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nurodytą darbo užmokestį dėl suteiktų nemokamų atostogų.

2.8. Departamento pozicija, kuria grindžiamas 2024 m. balandžio 19 d. sprendimas, neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (žr., pvz., 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2460-624/2023; 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2441-624/2023).

2.9. Pareiškėjas nepažeidė Įstatymo 36 straipsnyje (analogiškai – Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (2019 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. V-615 redakcija) 145 p.) nustatytos pareigos pranešti apie pasikeitusias aplinkybes.

2.10. Departamentas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas prašyme, kuriuo prašė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, nežinojo ir negalėjo iš anksto numatyti, kad kažkada ateityje dirbs ne visą darbo sutartyje numatytą laiką, t. y. kad jis prašys ir jam bus suteiktos nemokamos atostogos.

2.11. Pasikeitusios aplinkybės – mokamas mažesnis darbo užmokestis nei numatyta prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ar tarpininkavimo rašte – savaime negali būti traktuojamos, kaip pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją.

2.12. Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjui nebuvo mokamas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo nurodyto dydžio darbo užmokestis, turėjo kreiptis į pareiškėją ir (ar) jo darbdavį su prašymu pateikti paaiškinimą, dėl kokių priežasčių susiklostė tokia situacija.

2.13. Departamentas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad pareiškėjas sąmoningai teikė suklastotą ar netikrą darbo sutartį ar kitą su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo susijusią informaciją.

2.14. Departamentas individualiai neįvertino pareiškėjo situacijos.

2.15. Departamentas priėmė formalų 2024 m. balandžio 19 d. sprendimą, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti, nurodydamas šias aplinkybes ir pagrindinius argumentus:

3.1. Nustačius, kad pareiškėjui nuo 2023 m. spalio 15 d. įsidarbinimo nė karto nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, o nuo 2023 m. spalio mėnesio iki 2024 m. kovo mėnesio jam išmokėtas mažesnis darbo užmokestis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nustatyta minimalioji mėnesinė alga (toliau – ir MMA), 2023 m. rugpjūčio 21 d. prašyme Nr. 2308-LLGD-1952 „Leisti pakeisti darbdavį <...>“ (toliau – ir Prašymas pakeisti darbdavį) pareiškėjas nenurodė, kad jis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas nei nurodytas UAB „Tirema Logistics“ tarpininkavimo rašte Nr. 20230821-156403 „Tarpininkavimo raštas darbdaviui <...> pakeisti“ (toliau – ir UAB „Tirema Logistics“ tarpininkavimo raštas), padarytos pagrįstos išvados, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat, kad jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų.

3.2. Pareiškėjas turėjo pareigą kreiptis į Departamentą ir informuoti jį apie pasikeitusią jo situaciją, susijusią su pagrindu, dėl kurio jam buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi. Tačiau pareiškėjas, pasikeitus jo teisinę padėtį lemiančioms aplinkybėms, neįvykdė šios pareigos.

3.3. Departamento 2024 m. balandžio 19 d. sprendime padarytos išvados pagrįstos objektyviais duomenimis, be kita ko, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinės sistemos duomenimis. Šie duomenys yra tinkami įrodymai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5132-662/2017).

3.4. Priešingai nei teigia pareiškėjas, teisės aktuose nėra įtvirtinta Departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginė pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų.

3.5. Departamento 2024 m. balandžio 19 d. sprendimas atitinka jam keliamus reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis, jame padarytos išvados motyvuotos, neapsiribojama vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, nustatytas faktinės aplinkybių visetas susietas su aktualiomis teisės normomis.

II. 4. Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimu nuspręsta atmesti pareiškėjo skundą.

5. Teismas nustatė:

5.1. pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, ketindamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą) UAB „Toslita“, pateikė 2022 m. gegužės 2 d. (teismo sprendime nurodyta „9 d.“ laikoma rašymo apsirikimu) prašymą Nr. 2205-LLG-0238 „Išduoti leidimą laikinai gyventi“ (toliau – ir Prašymas) Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais pagrindais (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvoje);

5.2. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, išdavė pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi, kuris pareiškėjui įteiktas 2022 m. rugpjūčio 25 d.;

5.3. Departamente 2023 m. rugsėjo 1 d. gautas pareiškėjo Prašymas pakeisti darbdavį ir dirbti UAB „Tirema Logistics“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Prie Prašymo pakeisti darbdavį pridėtame UAB „Tirema Logistics“ tarpininkavimo rašte nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 1 386 Eur mėnesinis darbo užmokestis;

5.4. Departamentas 2023 m. spalio 12 d. sprendimu leido pakeisti pareiškėjui darbdavį;

5.5. Departamentas, remdamasis, be kita ko, VSDFV informacinės sistemos duomenimis, nustatė: kad pareiškėjas nuo 2023 m. spalio 15 d. įdarbintas UAB „Tirema Logistics“, tačiau jam nė karto per įdarbinimo laikotarpį nebuvo išmokėtas UAB „Tirema Logistics“ tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis; kad pareiškėjui nuo 2023 m. spalio mėnesio iki 2024 m. kovo mėnesio (6 mėnesius) buvo mokėtas darbo užmokestis, mažesnis nei Vyriausybės nustatyta MMA; kad pareiškėjas, kreipdamasis su Prašymu, nurodė, jog jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvoje laikotarpiu bus darbo užmokestis; kad pareiškėjui nebuvo išduota nacionalinė viza, pareiškėjui 2022 m. rugpjūčio 24 d. išduotas Leidimas laikinai gyventi; pareiškėjas nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. sausio 12 d. buvo įdarbintas UAB „Eurazijos vežėjas“, nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. iki 2023 m. spalio 12 d. – UAB „Toslita“, o nuo 2023 m. spalio 15 d. – UAB „Tirema Logistics“; padarė išvadą, kad pareiškėjo nesieja ilgalaikiai ekonominiai ryšiai su Lietuva; nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje;

5.6. Departamentas, atlikęs aptartą patikrinimą ir, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė 2024 m. balandžio 19 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi;

5.7. pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Departamento 2024 m. balandžio 19 d. sprendimą.

6. Teismas vadovavosi Įstatymo normomis (1 str. 1 d., 26 str. 1 d. 3 p., 35 str. 1 d. 2 ir 5 p., 40 str. 1 d. 4 p., 44 str. 1 ir 2 d. 2 p., 50 str. 1 d. 2 p.), Aprašo normomis (8.3 p.), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 1.3 punktu, kuriame nustatyta, kad pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi Lietuvoje – 1 MMA, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pagal kurią teismui nenustatyta pareiga detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

7. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas yra savarankiškas, dėl kurio leidimas gyventi Lietuvoje gali būti panaikintas.

8. Teismas nurodė, kad Įstatyme nėra numatyta išimčių, jog tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, dėl kurių užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.

9. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. MMA buvo 730 Eur, nuo 2023 m. sausio 1 d. – 840 Eur, nuo 2024 m. sausio 1 d. – 924 Eur.

10. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui visą laiką buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis nei buvo nurodytas UAB „Tirema Logistics“ tarpininkavimo rašte (1 386 Eur).

11. Teismas, pakartotinai įvertinęs į bylą pateiktus VSDFV informacinės sistemos duomenimis, kuriais rėmėsi Departamentas, priimdamas 2024 m. balandžio 19 d. sprendimą, nustatė, kad jie patvirtina, jog pareiškėjui už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 15 d. iki 2023 m. spalio 31 d. buvo išmokėtas 568,64 Eur, už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. – 490,41 Eur, už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 312,93 Eur, už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. – 557,19 Eur, už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. – 332,09 Eur, už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. – 83,73 Eur darbo užmokestis.

12. Teismas konstatavo, kad Departamentas padarė pagrįstą išvadą, jog UAB „Tirema Logistics“ laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 15 d. iki 2024 m. kovo 31 d. pareiškėjui mokėjo nereguliarų ir mažesnį darbo užmokestį nei Vyriausybės nustatyta MMA. Todėl teismas pritarė Departamento išvadai, kad tai neatitinka Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo (pareiškėjui mokėtas darbo užmokestis neatitiko darbo sutartyje nurodyto mokėtino darbo užmokesčio).

13. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl jam suteiktų nemokamų atostogų ir su jais susijusių kitų argumentų, pažymėjo, kad pareiškėjas teismui nurodė tik savo deklaratyvius teiginius, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui nemokamos atostogos buvo suteiktos. Pažymėtina, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjui buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dirbti, o ne nemokamai atostogauti.

14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl pakankamų lėšų pragyventi Lietuvoje, pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo gerą finansinę situaciją ar kitą gaunamų pajamų šaltinį.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad VSDFV informacinės sistemos duomenys patvirtina, jog iki pareiškėjui pakeičiant darbdavį į UAB „Tirema Logistics“, t. y. jam dirbant UAB „Toslita“ nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., t. y. pusę metų pareiškėjas visiškai negavo jokio darbo užmokesčio.

16. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti VSDFV informacinės sistemos duomenys patvirtina, jog pareiškėjui buvo mokamas nereguliarus ir mažesnis nei MMA darbo užmokestis.

17. Teismas pažymėjo, kad nei pareiškėjo pateiktame Prašyme, nei tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas dirbs nepilną darbo laiką bei negaus pragyvenimui Lietuvoje reikalingų minimalių pajamų (darbinės pajamos nurodytas kaip vienintelis [pragyvenimo] šaltinis Lietuvoje).

18. Teismas konstatavo, kad, pareiškėjui nepateikus duomenų apie kitas gaunamas pajamas, Departamentas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 ir 5 p.).

19. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl gero administravimo principo pažeidimo, nurodydamas, kad Įstatymas nenustato Departamentui pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti tam tikras aplinkybes.

20. Teismas pritarė Departamento pozicijai, kad pareiškėjas savo paaiškinimais niekaip negalėtų paneigti fakto, kad jam buvo mokamas mažesnis atlyginimas nei numatyta jo prašyme ir tarpininkavimo rašte.

21. Teismas konstatavo, kad Departamento 2024 m. balandžio 19 d. sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus reikalavimus.

22. Teismas, nenustatęs pagrindų panaikinti Departamento 2024 m. balandžio 19 d. sprendimą ir todėl atmetęs pareiškėjo skundą, konstatavo, kad pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti iš dalies pareiškėjo skundą, t. y. panaikinti Departamento 2024 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintais pagrindais. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja faktines ginčo aplinkybes, argumentus, išdėstytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neginčydamas teismo išvados, kad Departamentas 2024 m. balandžio 19 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai panaikino jam išduotą Leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, nesutikimą su likusia teismo sprendimo dalimi grindžia šiomis aplinkybėmis ir pagrindiniais argumentais:

24.1. Nei Departamentas, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė išvadų, dėl kurių pareiškėjui išduotas Leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, neatitinka tikrovės. Departamentas neargumentavo ir nemotyvavo, kodėl pareiškėjo duomenys apie ketinimą gauti darbo užmokestį, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti leidimą gyventi Lietuvoje, neatitinka tikrovės. Pareiškėjui paskaičiuoto darbo užmokesčio sumos susidarė ne dėl to, kad toks darbo užmokestis neturėjo būti mokamas, bet dėl to, kad pareiškėjas šiuo laikotarpiu buvo neapmokamose atostogose.

24.2. Šiuo atveju pareiškėjui panaikinus jam išduotą Leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pareiškėjui ateityje gali būti nebeišduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas atitiks visus leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo (pakeitimo) kriterijus, nes Aprašo 80.3 punkte (2022 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1V-700 redakcija) tiesiogiai nurodyta, kad: „Tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas ankstesniame prašyme išduoti ar pakeisti leidimą ar prašyme išduoti vizą yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė“. Tai sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (Įstatymo 35 str. 1 d. 12 p.).

24.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad Departamentas nepagrindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo (žr. šios teismo nutarties 2.8 p., taip pat – 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1586-624/2024).

25. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti galioti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą.

26. Departamentas kartoja ginčo faktines aplinkybes, argumentus, išdėstytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Departamentas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs aiškią praktiką, pagal kurią aplinkybės, kad užsieniečiui nemokamas tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nurodytas atlyginimas, patvirtina, kad užsienietis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvoje (šiuo atveju pareiškėjas nurodė, kad vienintelis jo pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis, kuris, kaip nustatyta ir pareiškėjas to neginčija – neatitiko MMA dydžio). Kadangi pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, Departamentas visiškai pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Toks aiškinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2489-463/2023; 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022). Departamento vertinimu, pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Departamento 2024 m. balandžio 19 d. sprendime padarytas išvadas, apeliacinį skundą grįsdamas išimtinai savo asmeniniu situacijos vertinimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 24S103703, kuriuo panaikintas pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760174171, galiojantis iki 2024 m. rugpjūčio 24 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui aktualių teisės aktų nuostatas, įvertino ginčo faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuri naikinti nėra teisinio pagrindo.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad teismas netinkamai pritaikė ginčui aktualias teisės normas ir įvertino įrodymus.

30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina.

31. Byloje ginčijamu Sprendimu atsakovas nusprendė panaikinti dėl darbo išduotą pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2024 m. rugpjūčio 24 d., nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2, 5 p.).

32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 1 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą Nr. 2308-LLGD-1952 leisti pakeisti darbdavį ir dirbti Bendrovėje1 tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Prie prašymo pridėtame tarpininkavimo rašte Nr. 0230821-156403 nurodyta, kad asmeniui bus mokamas 1 386 Eur mėnesinis darbo užmokestis. Atsakovas 2023 m. spalio 12 d. sprendimu leido pareiškėjui pakeisti darbdavį.

33. Atliekant pareiškėjo duomenų patikrinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Tirema Logistics“ įdarbintas nuo 2023 m. spalio 15 d. Per šį darbo bendrovėje laikotarpį pareiškėjui nei karto nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui 2023 m. spalio mėn. – 2024 m. kovo mėn. (6 mėn.) buvo mokėtas darbo užmokestis, mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA (83,73–568,64 Eur). Migracijos departamentas pažymėjo, kad teikdamas prašymą leisti pakeisti darbdavį, pareiškėjas nepateikė jokios informacijos, jog jis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas tarpininkavimo rašte.

34. Taigi Migracijos departamentas vertino, ar pareiškėjas atitinka išduoto leidimo laikinai gyventi laikotarpiu Įstatymo reikalavimus. Tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenys, tiek ir kiti bylos įrodymai, be to, ir pats pareiškėjas šio fakto neneigia, patvirtina, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikotarpiu (2023 m. spalio mėn. – 2024 m. kovo mėn.) neatitiko Įstatymo sąlygų, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjui dirbant UAB „Toslita“ laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., t. y. pusę metų pareiškėjas visiškai negavo jokio darbo užmokesčio.

35. Migracijos departamentas Sprendime nurodė, jog leidimas laikinai gyventi Nr. 760174171, galiojantis iki 2024 m. rugpjūčio 24 d., panaikinamas, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.) ir asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 35 str. 1 d. 5 p.). Ginčo byloje nėra dėl to, kad V. S. negavo UAB „Tirema Logistics“ tarpininkavimo rašte nurodyto darbo užmokesčio, realiai buvo mokamas žymiai mažesnis nei MMA darbo užmokestis, apie mokamą mažesnį darbo užmokestį atsakovo neinformavo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jam nemokamos atostogos buvo suteiktos bei pagrįstų pareiškėjo gerą finansinę situaciją ar kitą gaunamų pajamų šaltinį. Taigi atsakovas, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, ginčijamu Sprendimu pagrįstai nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti Leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) pareiškėjas negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

36. Todėl nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjui nebuvo mokamas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodytas darbo užmokestis, yra pagrindas konstatuoti, jog tokiais veiksmais buvo sistemingai nevykdomos Įstatymu nustatytos prievolės, kaip pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atitinkamai toks nuolatinis iš Įstatymo kylančių prievolių pažeidimas negali būti pateisinamas teisės į nemokamas atostogas įgyvendinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1352-415/2024; 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-520/2024 ir kt.).

37. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo skundo argumentus dėl teisės į nemokamas atostogas įgyvendinimo, pažymi, kad tokia pareiškėjo teisė neneigiama, tačiau jis, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024). Be to, toks ilgas Įstatymo nustatytų reikalavimų neatitikimo laikotarpis (faktiškai nuo 2022 m. balandžio mėn. iki 2023 m. kovo mėn., t. y. vieneri metai) sunkiai pateisinamas.

38. Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, be kita ko, įvertino pareiškėjo ekonominius, socialinius bei šeiminius (nenustatyta, kad jo šeimos nariams būtų išduoti dokumentai, suteikiantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje) ryšius su Lietuvos Respublika.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė