2023-01-13 Nr. BB-627-1-10-1-01138-2010-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Prašymo Nr. DOK-6054/2022

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01138-2010-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Rimos Ažubalytės, spręsdama nuteistojo S. M. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis S. M. kasaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas jo ir jo gynėjos apeliacinis skundas ir baudžiamąją bylą jam nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Kasatorius nurodo, kad teismai, pripažindami jį kaltu dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo įvykdymo, padarė esminių BPK pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimu, be to, netinkamai taikė ir aiškino baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bendrininkų atsakomybę. Vilniaus apygardos teismas neištaisė Vilniaus miesto apylinkės teismo padarytų teisės taikymo ir aiškinimo klaidų ir esmingai pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, neatsakydamas į visus esminius apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra pateikta išsamių argumentų dėl organizuotos grupės egzistavimo ir dėl kasatoriaus veikimo šios grupės sudėtyje, t. y. pagrįsti jo žinojimą apie kitų nuteistųjų tuo metu vykdytą rengimąsi sukčiauti bei sąmoningą jo prisidėjimą jiems atliekant vėlesnius sukčiavimo veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes tinkamai ir visapusiškai neįvertino įrodymų. Teismų nustatytų faktinių aplinkybių nepakanka konstatuoti kasatoriaus ir kitų nuteistųjų veiksmų bendrumo jiems vykdant (o jo atliktų veiksmų metu dar tik rengiantis vykdyti) sunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas vien tik nepatikimų ir nenuoseklių nuteistojo R. C., bendrakaltinamojo, turėjusio aiškų procesinį suinteresuotumą duoti kitiems nuteistiesiems nepalankius parodymus ir susitarimus su kaltinimo šalimi, parodymų pagrindu konstatavo kasatoriaus bendrą veikimą kartu su kitais nuteistaisiais.

Kasatoriaus veiksmuose nebuvo esminio sukčiavimo požymio - esminės apgaulės, kurios įtakoje būtų įgytas svetimas turtas ar išvengta turtinės prievolės. S. M. taip pat teigia, kad nesant nustatytų jo veikimo su kitais nuteistaisiais organizuota grupe požymių, be to nustačius, kad nusikalstamais pripažinti jo veiksmai buvo atlikti vėliausiai 2010 m. kovo 19 d. yra pagrindas konstatuoti, kad egzistuoja BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas - yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamas ne tiesiogiai teismo ištirtais įrodymais, bet ikiteisminio tyrimo metu duotais kaltinamųjų bei liudytojų parodymais, kurių dalis teisminio nagrinėjimo metu buvo paneigta, todėl toks įrodymų vertinimas negali būti pripažįstamas atitinkančiu BPK nuostatas. Parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo tinkamai pagarsinti bylos nagrinėjimo teisme metu. Pirmosios instancijos teismas, garsindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, rėmėsi ne apklausų protokolais, garsino ne visas apklausų dalis, o tik tas, kurios buvo cituojamos kaltinamajame akte, t. y. tas parodymų dalis, kurios pagrindžia kaltinimą S. M. ir kitiems nuteistiesiems.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagal kasatoriaus gynėjos apeliacinį skundą dalyje dėl civilinių ieškinių, nepasisakė dėl esminių šioje skundo dalyje išdėstytų argumentų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, S. M. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu (ginčija „žinojimo“ apie nusikalstamą veiką įrodytumą ir organizuotos grupės įrodytumą), analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasatorius siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, S. M. palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Kasaciniame skunde, nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų bylai nagrinėti aplinkybių, nepasisakė dėl esminių nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinio skundo argumentų, pateikiamas bylos faktinių aplinkybių vertinimas. Šie kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė ne tik esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus, bet ir 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje į esminius nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinio skundo argumentus (dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo, dėl S. M. padarytos veikos kvalifikavimo, dėl prašymo baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, dėl S. M. vaidmens organizuotoje grupėje, dėl parodymų perskaitymo iš kaltinamojo akto, dėl civilinių ieškovų statuso) atsakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).‏‏‎ Kasatoriaus teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų yra deklaratyvūs, siekiant pagrįsti subjektyvią, S. M. palankią įvykių interpretaciją.

Taip pat teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad S. M. kasaciniu skundu prašo baudžiamąją bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, tačiau teisiniais argumentais nepagrindžia netinkamo senatį nustatančių normų taikymo.

Kasatorius teigdamas, kad nuosprendis buvo grindžiamas asmenų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie teisme nebuvo tinkamai pagarsinti, nes teismas rėmėsi ne apklausų protokolais, o garsino tik tas apklausų dalis, kurios buvo cituojamos kaltinamajame akte, ir nurodydamas dėl to galimai padarytus BPK pažeidimus, kasaciniame skunde nenurodė kaip tariamas pažeidimas pažeidė jo, kaip kaltinamojo, teises ar sutrukdė teismui priimti pagrįstą ir teisingą sprendimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas yra ne bet kokie BPK reikalavimų pažeidimai, o tik esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo S. M. nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo S. M. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė