76a9fc67-1e1f-47cd-a6e1-8bc2d66c0f97 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-736-324/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11897-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės ir Editos Å liumpienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Arimus“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. 1SS-1390-(7.5), kuriuo atsisakyta patenkinti praÅ¡ymÄ ne aukciono tvarka įsigyti valstybinės žemės sklypÄ , reikalingÄ pastatams eksploatuoti, panaikinimo; tretieji asmenys R. J., KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Arimus“ (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu teismo prašė:

1) panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT) 2020 m. liepos 28 d. sprendimÄ Nr. 1SS-1390-(7.5) ir NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. birželio 5 d. sprendimÄ Nr. 8SD-2673-(14.8.7);

2) įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kovės 2019 m. spalio 1 d. praÅ¡ymÄ dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ne aukciono tvarka (toliau – ir Žemė sklypas);

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad skundžiami NŽT sprendimai yra nepagrįsti, nes juose nurodyti skaičiavimai dėl administraciniam pastatui eksploatuoti pagal paskirtį bÅ«tino Žemės sklypo ploto bei argumentai dėl poreikio keisti Žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ yra nepagrįsti ir neatitinka teisės aktų reikalavimų:

1) atsakovė skundžiamame 2020 m. liepos 28 d. sprendime nenurodė teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų motyvų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, jog ieÅ¡kovė neturi teisės įsigyti Žemės sklypÄ nuosavybės teise pagal Å¡iuo metu nustatytÄ Å½emės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir nustatytus žemės naudojimo bÅ«dus, o tik formaliai nurodė, kad neva bÅ«tina keisti Žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ ;

2) atsakovė nenurodė, kokiomis teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis remiantis nesutinka su ieškovės pateiktu skaičiavimu dėl statiniams eksploatuoti pagal paskirtį reikalingo Žemės sklypo ploto ir liepė vadovautis NŽT Kauno miesto skyriaus atliktais skaičiavimais, su kuriais būtent ir nesutiko ieškovė ir dėl to kreipėsi į NŽT ikiteismine tvarka;

3) NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. birželio 5 d. sprendime nurodyti skaičiavimai dėl Administraciniam pastatui eksploatuoti pagal paskirtį bÅ«tino Žemės sklypo ploto bei argumentai dėl poreikio keisti Žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir neatitinka teisės aktų reikalavimų.

3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra 0,4212 ha ploto, žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdai: 90 proc. gyvenamosios teritorijos, 10 proc. komercinės paskirties objektų teritorijos. Ginčo žemės sklypas buvo suformuotas eksploatuoti keliems statiniams, tačiau šiuo metu likę 2 statiniai: ieškovei priklausantis administracinis pastatas ir trečiojo asmens pastatas, kiti pastatai yra nugriauti.

Nustačius, kad žemės sklypas jame esančiam statiniui eksploatuoti yra galimai per didelio ploto ar galimai sunykęs, turėtų bÅ«ti iÅ¡nuomojama (parduodama) tik ta dalis, kuri yra reikalinga statinio eksploatavimui. NŽT Kauno skyrius 2016 m. liepos 1 d. atliko patikrinimÄ sklype ir nustatė, kad žemės sklype yra pastatas-administracinis pastatas, kiemo aikÅ¡telė, transformatorinė ir sunykusių, Å¡iukÅ¡lėmis užpiltų, augmenija apaugusių pastatų pamatų. Žemės sklypo plotas apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2020 m. sausio 24 d.

įsakymų Nr. 3D-40 patvirtinta Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar iÅ¡nuomojamų ne aukciono bÅ«du, administravimo metodika (toliau – Metodika). Minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius pagal pastatÄ plotÄ yra 89. Kadangi pastatas yra zonoje Nr. 2, jai taikomas 0,5 koeficientas ir parkavimo vietų skaičius mažintinas iki 44. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 ,,Gatvės ir vietinės reikÅ¡mės keliai. Bendrieji reikalavimai“ numatytus matmenis, parkavimui reikalingas plotas 0,0553 ha.

Žemės sklype (duomenys neskelbtini), registruotas 0,0542 ha kelio servitutas, suteikiantis teisę per sklypÄ važiuoti per sklypÄ iki (duomenys neskelbtini). Minimalus bendras žemės sklypo plotas pastatui eksploatuoti yra 0,2028 ha. Patvirtinus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , suformuojamas valstybinės žemės sklypas, tačiau tai savaime nesukuria teisės žemės sklypÄ Ä¯sigyti be aukciono. Parduoti valstybinės žemės sklypÄ galima tik tuo atveju, jei suprojektuoto žemės sklypo paskirtis ir bÅ«das atitinka pastato paskirtį arba Å«kinės veiklos pobÅ«dį ir yra tokio dydžio, kuris reikalingas pastatui eksploatuoti.

Å iuo atveju paskirtis nesutampa, kadangi numatytas žemės sklypo plotas 0,3791 ha (90 proc.) gyvenamosios teritorijos ir 0,0421 ha (10 proc.) komercinės paskirties objektų teritorijos. Valstybinės žemės nuoma, pirkimas, pardavimas nėra civilinių santykių objektas, todėl ieÅ¡kovė negali susitarti su trečiuoju asmeniu dėl valstybinės žemės sklypo dalies. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. Panaikino atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2020 m. liepos 28 d. sprendimÄ Nr. 1SS-1390-(7.5) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020 m. birželio 5 d. sprendimÄ Nr. 8SD-2673-(14.8.7).

Ä®pareigojo atsakovę Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kovės 2019 m. spalio 25 d. praÅ¡ymÄ dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ne aukciono tvarka. Priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 4 049,07 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Ä®pareigojo Valstybinę mokesčių inspekcijÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 25 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 58540957.

5. Teismas nustatė, kad Žemės sklypas priklauso valstybei. Sklype yra pastatas-administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 730 kv. m (toliau – ir Administracinis pastatas), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (kiemo aikštelė (duomenys neskelbtini) (1 388 kv. m); tvora (duomenys neskelbtini) (64,65 m); (duomenys neskelbtini) (75 m)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantys Administraciniam pastatui, taip pat pastatas - gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 43 kv. m.

Nuo 1999 m. lapkričio 25 d. iki 2012 m. liepos 5 d. sklype buvo pastatas – siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas - gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė 2019 m. spalio 25 d. pateikė praÅ¡ymÄ atsakovei dėl Žemės sklypo pardavimo, pateikė trečiojo asmens R. J. sutikimÄ , kad ieÅ¡kovė privatizuotų visÄ Å½emės sklypÄ . NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. birželio 5 d. raÅ¡tu praÅ¡ymo netenkino. IeÅ¡kovei pateikus skundÄ , 2020 m. liepos 28 d. atsakovė ieÅ¡kovės skundo netenkino.

Administracinio pastato užstatytas plotas yra 730,00 kv. m, kiemo aikštelė (duomenys neskelbtini) yra 1 388 kv. m, kitų ieškovei priklausančių Administracinio pastato priklausinių (inžinerinių statinių), t. y. tvoros (duomenys neskelbtini) ir tvoros (duomenys neskelbtini), užimami plotai nenurodyti, nurodyti tik statinių ilgiai – 64,65 m bei 75 m.

6. Teismas sutiko su ieÅ¡kinio argumentu, jog ginčijamuose sprendimuose neatsižvelgta į tai, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso ne tik Administracinis pastatas, bet ir Žemės sklype esantys Å¡io statinio priklausiniai – inžineriniai statiniai. Sprendimuose nepasisakyta apie tai, kokio dydžio žemės sklypas bÅ«tinas Å¡iems priklausiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Be to, NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. birželio 5 d. sprendime nurodoma, kad, atsižvelgiant į pateiktus skaičiavimus, Kauno miesto skyriaus nuomone, valstybinės žemės sklypo minimalus dydis, reikalingas pastatui - administraciniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, turėtų bÅ«ti apie 0,2028 ha, tačiau susumavus sprendime apskaičiuotus atskirus plotus, t. y. minimalų žemės sklypo dydį, reikalingÄ pastatui eksploatuoti (0,1338 ha), parkavimui reikalingas plotÄ (0,0553 ha), mažiausiÄ Å¾eldynams priskiriamÄ plotÄ (0,0203 ha), jų suma yra ne 0,2028 ha, o 0,2094 ha.

Teismas sprendė, kad tikėtina, jog apskaičiuojant statiniui eksploatuoti reikalingÄ Å¾emės sklypo plotÄ buvo padaryta aritmetinė klaida.

7. Teismas sprendė, kad iÅ¡ ginčijamų sprendimų turinio matyti, jog tiek NŽT Kauno miesto skyrius, tiek atsakovė nustatė, kad Žemės sklype įregistruotas ieÅ¡kovės nuosavybės teise valdomas Administracinis pastatas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė, ir jo priklausiniai, t. y. nustatė vienÄ iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų atsirasti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypÄ , tačiau nepasisakė dėl antrosios sÄ lygos – ar Žemės sklypas yra naudojamas Å¡iems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

Vietoje to sprendimuose yra analizuojama, ar Administracinio pastato paskirtis atitinka detaliajame plane nurodytus žemės sklypo naudojimo bÅ«dus. NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. birželio 5 d. sprendime nurodytas teiginys, neva „parduoti valstybinės žemės sklypÄ galima tik tuo atveju, jeigu suprojektuoto žemės sklypo paskirtis ir bÅ«das atitinka pastato paskirtį arba Å«kinės veiklos pobÅ«dį“, bei atsakovės NŽT 2020 m. liepos 28 d. sprendime nurodyta iÅ¡vada „JÅ«s neturite teisės įsigyti Žemės sklypo dalį, <...> kadangi įsigyjamo Žemės sklypo dalies naudojimo bÅ«das neatitinka jame esančio pastato paskirties“, nepagrįsti ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis.

Teismas pažymėjo, jog nei Teritorijų planavimo įstatymas, nei jo pagrindu patvirtintas detalusis planas nereguliuoja valstybinės žemės sklypų perleidimo teisinių santykių. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. A-673 patvirtintame detaliajame plane nenustatytas dydis, kuris bÅ«tinas ieÅ¡kovės statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Tai, kad Å¡iame Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme yra nurodyti naudojimo bÅ«dai – gyvenamosios teritorijos (90 proc.), komercinės paskirties objektų teritorijos (10 proc.), – nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovės statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį (administracinė) reikalingas ne didesnis kaip 0,04212 ha (10 procentų nuo 0,4212) žemės sklypas ir tik nevirÅ¡ijanti Å¡io ploto žemės sklypo dalis jai gali bÅ«ti parduodama.

8. Nurodė, kad ieškiniu ginčijami atsakovės sprendimai nėra grindžiami aplinkybe, jog Administracinis pastatas ir Žemės sklypas nėra naudojami pagal paskirtį, nors 2020 m. birželio 5 d. sprendime ir yra paminėtas 2016 m. liepos 1 d. patikrinimo aktas. Ginčijamuose sprendimuose nėra išvados, jog valstybinės žemės sklypas ar jo dalis ieškovei negali būti parduodama dėl to, kad Administracinis pastatas nenaudojamas. Sprendimuose daromos išvados, kad valstybinės žemės sklypo, minimalus dydis, reikalingas Administraciniam pastatui eksploatuoti, turėtų būti apie 0,2028 ha, bei kad ieškovė neturi teisės įsigyti Žemės sklypo dalį, kadangi įsigyjamo Žemės sklypo dalies naudojimo būdas neatitinka jame esančio pastato paskirties. Teismas laikė, kad ginčijami sprendimai yra nepakankamai motyvuoti ir dėl to nepagrįsti.

9. Nurodė, kad ieÅ¡kovė pagal 2021 m. spalio 22 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ LPB Nr. 53374 byloje patyrė 6 781,49 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurias sudaro ieÅ¡kinio ir dubliko parengimas, kitų procesinių dokumentų byloje rengimas, įrodymų rinkimas, pasirengimas bylai nagrinėti teisme ir dalyvavimas teismo posėdžiuose ir administracinės iÅ¡laidos, sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio. Teismui pateiktoje 2021 m. spalio 22 d. paslaugų ataskaitoje nenurodomos suteiktų atskirų teisinių paslaugų kainos, nurodomas tik bendras dirbtų valandų skaičius ir vienos valandos įkainis be PVM, nurodyta, kad visos paslaugos suteiktos per laikotarpį nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. spalio 22 d.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ataskaitoje nurodyti paslaugų įkainiai virÅ¡ija maksimalius priteistinus dydžius. Kadangi ataskaitoje nenurodytos konkrečių suteiktų paslaugų laiko sÄ naudos, teismas visoms paslaugoms taikė vidurkį vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, galiojusių nuo 2020 m. III ketvirčio iki 2021 m. II ketvirčio (Rekomendacijų 7 punktas), t. y. 1 515,70 Eur (6 062,8 / 4). Atsižvelgiant į tai, maksimalus priteistinas vienos valandos teisinių paslaugų įkainis su PVM sudarytų 151,57 Eur (1 515,70 x 0,1), todėl sprendė, kad už 25,92 valandos suteiktų teisinių paslaugų ieÅ¡kovei priteistina ne daugiau kaip 3 928,69 Eur su PVM (151,57 x 25,92).

Kitų paslaugų suma už 37,50 Eur be PVM (45,38 Eur su PVM) nevirÅ¡ija maksimalių dydžių. Žyminis mokestis, mokėtinas už ieÅ¡kinį, sudaro 75 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). 25 Eur permoka grÄ Å¾intina ieÅ¡kovei, 75 Eur – priteistina jai iÅ¡ atsakovės. Patenkinus ieÅ¡kinį, bendra bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, priteistina ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės, sudaro 4 049,07 Eur (75 + 3928,69 + 45,38). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o panaikinti 2022 m. vasario 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ , kuriuo panaikino atsakovės raÅ¡tus ir įpareigojo atsakovę iÅ¡spręsti ieÅ¡kovės 2019 m. spalio 25 d. praÅ¡ymÄ dėl valstybinės Žemės sklypo pardavimo ne aukciono tvarka, kas reiÅ¡kia, kad teismas ginčo neiÅ¡sprendė, taip pažeisdamas CPK 260 straipsnio nuostatas. 10.2. Nėra ginčo, kad kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikÅ¡telė (duomenys neskelbtini) (1 388 kv. m); tvora (duomenys neskelbtini) (64,65 m); (duomenys neskelbtini) (75 m)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – pagal savo funkcinę priklausomybę yra priklausiniai, t. y. nėra savarankiÅ¡kai funkcionuojantys, tačiau teismas laikė, kad ir priklausiniams turi bÅ«ti iÅ¡skirtas žemės sklypas, su kuo atsakovė nesutinka.

Teisinis reguliavimas (Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės) ir kasacinio teismo išaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013) nustato, kad žemės sklypo dalys yra išskiriamos tik savarankiškai funkcionuojančiam statiniui su priklausiniais eksploatuoti, tačiau neišskiriamos atskiros dalys tik priklausiniams. 10.3.

Žemės sklypo suformavimo metu atsižvelgiant į tai, kad praktiÅ¡kai visas žemės sklypas buvo užstatytas pastatais ir kiemo aikÅ¡tele (į aikÅ¡telę yra patenkama iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės, per pastate (duomenys neskelbtini) esančiÄ arkÄ ir tik per jÄ buvo galima patekti prie pastatų (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)), kuri buvo naudojama trims statiniams. Pastatų savininkei – BUAB (duomenys neskelbtini) nugriovus pastatÄ (duomenys neskelbtini) ir pastatÄ (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė negalėjo įgyti teisių į nugriautiems pastatas skirtÄ Å¾emės sklypo dalį (CK 4.48 straipsnis), prieÅ¡ingas teisės aktų aiÅ¡kinimas pažeistų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau - VSTVNDÄ®) 9 straipsnyje įtvirtintus principus, be kita ko, visuomenės naudos ir efektyvumo principus.

AnalogiÅ¡kÄ teisės aktų aiÅ¡kinimÄ yra pateikęs kasacinis teismas, kuris laikė, kad jeigu asmuo, ne aukciono tvarka iÅ¡sinuomojęs valstybinės žemės sklypÄ , netenka nuosavybės teisės į pastatus arba Å¡ių pastatų kiekis sumažėja tiek, kad iÅ¡nuomoto dydžio sklypas tampa nebereikalingas Å«kinei veiklai plėtoti, t. y. nebelieka faktinio jo naudojimo su pastatais susijusioms reikmėms, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo žemės sklypÄ naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, ir tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008).

Atsižvelgiant į tai, kad BUAB (duomenys neskelbtini) yra bankrutavęs ir iÅ¡registruotas iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, žemės sklypo dalis, skirta nugriautiems statiniams eksploatuoti, lieka valstybei ir negali bÅ«ti skirta ieÅ¡kovės pastatui eksploatuoti. Ä®vykdant teismo sprendimo dalį – iÅ¡skiriant žemės sklypo dalį reikalingÄ priklausiniui – aikÅ¡telei eksploatuoti, jÄ reikėtų iÅ¡skirti nugriauto pastato (duomenys neskelbtini) vietoje. 10.4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ginčijamuose sprendimuose neatsižvelgta į tai, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso ne tik Administracinis pastatas, bet ir Žemės sklype esantys Å¡io statinio priklausiniai – inžineriniai statiniai, sprendimuose nepasisakyta apie tai, kokio dydžio žemės sklypas bÅ«tinas Å¡iems priklausiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį, tačiau Å¡ios iÅ¡vados ne tik nepagrindė aktualiais teisės aktais, bet ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013), kas reiškia, kad teismas neatskleidė bylos esmės. 10.5. Buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismas sprendė, kad ginčijami sprendimai yra nepakankamai motyvuoti ir dėl to nepagrįsti, nes jie nėra grindžiami aplinkybe, jog Administracinis pastatas ir Žemės sklypas nėra naudojami pagal paskirtį, nors 2020 m. birželio 5 d. sprendime ir yra paminėtas 2016 m. liepos 1 d. patikrinimo aktas; kad juose nėra išvados, jog valstybinės žemės sklypas ar jo dalis ieškovei apskritai negali būti parduodama dėl to, jog Administracinis pastatas nenaudojamas.

Sprendimuose daromos iÅ¡vados, kad valstybinės žemės sklypo minimalus dydis, reikalingas Administraciniam pastatui eksploatuoti, turėtų bÅ«ti apie 0,2028 ha bei kad ieÅ¡kovė neturi teisės įsigyti Žemės sklypo dalį, kadangi įsigyjamo Žemės sklypo dalies naudojimo bÅ«das neatitinka jame esančio pastato paskirties. Kadangi byla nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, ginčui taikomos Civilinio proceso kodekso normos. Spręsdamas bylÄ iÅ¡ esmės, teismas turi vadovautis Civilinio proceso kodekso XIII skyriaus nuostatomis, reguliuojančiomis įrodymų ir įrodinėjimo teikimÄ teisme (178 straipsniu, nustatančiu Å¡alių pareigÄ Ä¯rodyti savo reikalavimus ir atsikirtimus).

Jei atsakovė bylos nagrinėjimo metu negali pateikti papildomų paaiÅ¡kinimų dėl ginčijamo akto, analogiÅ¡kas draudimas privalo bÅ«ti nustatytas ir ieÅ¡kovui (CPK 17 straipsnis). 10.6. Patikslintas ieÅ¡kinys buvo rengtas dėl pačios ieÅ¡kovės siekio iÅ¡plėsti ieÅ¡kinio reikalavimus, todėl remiantis Rekomendacijų 8.17 straipsnio nuostatomis, iÅ¡laidos už jo parengimÄ nėra priteisiamos, kas reiÅ¡kia, kad bendras valandų skaičius turėtų bÅ«ti mažinamas bent 8 valandomis. Teismų praktikoje laikoma, kad atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimo iÅ¡laidos, susipažinimas su bylos medžiaga ir konsultacija yra sudedamoji procesinių dokumentų paruoÅ¡imo dalis, todėl atskirai Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ kitos Å¡alies nepriteisiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-23-330/2017, 57 punktas).

Tuo tarpu ieškovė nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su įrodymų rinkimu, kas nėra laikytina priteistinomis bylinėjimosi išlaidomis. Tai reiškia, kad teismas neturėjo šių išlaidų priteisti iš atsakovės, todėl bendras valandų skaičius turėjo būti mažinamas bent 4 valandomis. Atsižvelgiant į tai, kad byla nesudėtinga, nereikėjo atlikti jokių veiksmų ar kitų specialiųjų žinių reikiančių veiksmų, maksimalus priteistinas vienos valandos teisinių paslaugų įkainis su PVM turėtų būti mažinamas bent iki 100 Eur, kas reiškia, kad maksimali priteistina suma galėtų būti 1571 Eur (27,17 – 8,00 – 4,00) x 100,00 Eur = 15,17 val. x 100 Eur).

11. IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 11.1. Net darant prielaidÄ , kad atsakovės pateiktas Žemės sklypo dalies, reikalingos ieÅ¡kovei priklausančio Administracinio pastato ir jo priklausinių eksploatavimui pagal paskirtį, apskaičiavimo principas/metodas yra teisingas, dėl padarytų aritmetinių klaidų administraciniuose sprendimuose yra nurodytas ženkliai mažesnis bendras Žemės sklypo dalies plotas, reikalingas ieÅ¡kovei priklausančių statinių eksploatavimui pagal paskirtį nei gautųsi iÅ¡taisius aritmetines klaidas.

Nors sprendime yra įvardintos ne visos aritmetinės klaidos, padarytos atsakovės 2020 m. birželio 5 d. administraciniame sprendime, tai savaime nelemia jo neteisėtumo, kadangi ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu nepraÅ¡o teismo įpareigoti atsakovę parduoti jai konkretaus dydžio Žemės sklypo dalies, o praÅ¡o įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo tinkamai ir motyvuotai teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kovės pateiktÄ 2019 m. spalio 25 d. praÅ¡ymÄ dėl Žemės sklypo pardavimo ieÅ¡kovei ne aukciono tvarka Žemės sklype esančių statinių eksploatavimui pagal paskirtį. 11.2.

Atsakovės argumentai dėl Žemės sklype anksčiau buvusių pastatų, kurie buvo nugriauti dar iki ieÅ¡kovei įsigyjant likusius statinius Žemės sklype, tariamos reikÅ¡mės nustatant Žemės sklypo dalį, reikalingÄ ieÅ¡kovei priklausančių statinių eksploatavimui pagal paskirtį, nėra susiję su Å¡ia byla ir neturi jokios įtakos nei vertinant atsakovės priimtų administracinių sprendimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , nei tai, kokio dydžio Žemės sklypo dalis turėtų bÅ«ti skirta bÅ«tent Žemės sklype esančių ir ieÅ¡kovės eksploatuojamų statinių tolesniam naudojimui pagal jų tiesioginę paskirtį.

Atsakovė argumentu dėl Žemės sklype nugriautų pastatų nesirėmė priimdama ginčijamus administracinius sprendimus, juose nėra nurodyta jokių motyvų, susijusių su nugriautais pastatais. Todėl vien dėl Å¡ios priežasties pastaraisiais naujais atsakovės argumentais negali bÅ«ti remiamasi vertinant administracinių sprendimų teisėtumÄ , kÄ yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018). 11.3.

Teisės aktai nenumato, kad dalies pastatų nugriovimas savaime reiškia būtinybę sumažinti žemės sklypo dalies dydį jame likusiems pastatams eksploatuoti pagal paskirtį. Pasikeitus faktinei situacijai ir nugriovus dalį pastatų, turi būti ne automatiškai mažinamas Žemės sklypo dydis, o iš naujo visapusiškai įvertinama situacija ir paskaičiuojama, koks racionaliai ir pagal teisės aktų reikalavimus būtų reikalingas žemės plotas Žemės sklype likusiems pastatams eksploatuoti pagal paskirtį.

Siekiant užtikrinti visus teisės aktuose numatytus papildomus norminius reikalavimus dėl automobilių stovėjimo vietų įrengimo, dėl praėjimų ir pravažiavimų užtikrinimo, dėl privalomų atstumų laikymosi iki gretimų pastatų bei pakankamo priklausomųjų želdynų kiekio užtikrinimo Žemės sklype, susidaro toks ieÅ¡kovės pastato ir jo priklausinių eksploatavimui pagal paskirtį reikalingas plotas, kuris praktiÅ¡kai apimÄ visÄ Å½emės sklypÄ . 11.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso ne tik Žemės sklype esantis administracinis pastatas, bet ir Žemės sklype esantys Å¡io statinio priklausiniai – inžineriniai statiniai, tačiau atsakovės priimtuose administraciniuose sprendimuose nepasisakyta apie tai, kokio dydžio žemės sklypas bÅ«tinas Å¡iems priklausiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. 11.5.

Nesutiktina su atsakovės argumentu, kad nėra galimybės iÅ¡skirti Žemės sklypo dalies administracinio pastato priklausiniui – kiemo aikÅ¡telei, nes Å¡ioje dalyje anksčiau stovėjo kitas pastatas. Å is argumentas nelogiÅ¡kas ir nepagrįstas teisės aktų normomis. Kiemo aikÅ¡telė yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip statinys ir nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei, Å¡i aikÅ¡telė skirta ieÅ¡kovei priklausančiam administraciniam pastatui aptarnauti. Pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punktÄ , kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga Å¡iam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti.

Taigi priklausiniai negali bÅ«ti eliminuojami iÅ¡skiriant Žemės sklypo dalį, nes ir jų eksploatavimui pagal paskirtį turi bÅ«ti iÅ¡skirta Žemės sklypo dalis. BÅ«tent priklausiniai yra skirti pagrindiniam pastatui naudoti pagal paskirtį ir todėl žemė po tokiais priklausiniais taip pat reikalinga pagrindiniam pastatui eksploatuoti. Todėl ji turi bÅ«ti ne aukciono tvarka parduodama kaip pagrindiniam pastatui eksploatuoti pagal paskirtį skirta žemė. 11.6. Nesutiktina su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kovės pateikto 2019 m. spalio 25 d. praÅ¡ymo ir tokiu bÅ«du palikti atvirÄ klausimÄ dėl ieÅ¡kovei parduotino Žemės sklypo dalies dydžio.

Vienas iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų buvo įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kovės pateiktÄ 2019 m. spalio 25 d. praÅ¡ymÄ . Pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti bylÄ pagal ieÅ¡kovės pateiktus reikalavimus, kÄ ir tinkamai padarė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ir nebandė nustatyti, kokia konkrečiai Žemės sklypo dalis turi bÅ«ti parduota ieÅ¡kovei ne aukciono tvarka, nes ieÅ¡kinys apsiribojo aplinkybėmis, kad atsakovė priėmė neteisėtus administracinius sprendimus.

Bylos nagrinėjimas civilinio proceso tvarka savaime nepaneigia, kad tokios bylos metu vertinant ginčijamų administracinių aktų teisėtumÄ , kai tokio pobÅ«džio ginčai yra priskirti bÅ«tent bendrosios kompetencijos teismui, negali bÅ«ti taikomas nei VieÅ¡ojo administravimo įstatymas ir jame numatyti reikalavimai administracinių sprendimų priėmimui ir jų turiniui, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika. Jeigu ginčo dalykas lemia poreikį taikyti ir Å¡ias administracinės teisės normas, jos privalo bÅ«ti taikomos.

Teismas pagrįstai nevertino atsakovės pavėluotai, tik bylos nagrinėjimo metu pateiktų naujų motyvų, kurie nebuvo nurodyti ginčijamuose administraciniuose sprendimuose, kaip įrodymų, galinčių pagrįsti administracinių sprendimų teisėtumÄ , nes toks civilinio proceso taisyklių taikymas administracinių sprendimų teisėtumo vertinimui, ypač kai ieÅ¡kovė praÅ¡o teismo panaikinti administracinius sprendimus ir įpareigoti jÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti klausimÄ , paneigtų vieÅ¡ojo administravimo subjektams priimant administracinius sprendimus taikomų reikalavimų esmę ir pažeistų VieÅ¡ojo administravimo įstatymo pagrindinius principus.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesiėmė už atsakovę kaip institucijÄ , vykdančiÄ vieÅ¡Ä jį administravimÄ , spręsti klausimo iÅ¡ esmės, t. y. įvertinti ir priimti galutinį sprendimÄ , kokio dydžio Žemės sklypo dalis turi bÅ«ti parduota ieÅ¡kovei ne aukciono tvarka, kai ieÅ¡kovė teismo to neprašė ir kai pats teismas nustatė atsakovės priimtų administracinių sprendimų motyvų ydingumÄ ir prieÅ¡taravimÄ teisės aktams. 11.7. Pirmosios instancijos teismas sumažino ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ taikydamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 patvirtintose rekomendacijose dėl advokato užmokesčio dydžių 7 p. nustatytÄ vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, galiojusių nuo 2020 m. III ketvirčio iki 2021 m. II ketvirčio, vidurkį. Teismas nenukrypo nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų apskaičiavimui ir priteisimui nustatytų taisyklių ir Å¡iuo klausimu suformuotos teismų praktikos. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

14. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino atsakovės sprendimus, kuriais atsakovė atsisakė leisti ieÅ¡kovei ne aukciono tvarka įsigyti valstybinės žemės sklypÄ ir įpareigojo atsakovę šį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ svarstyti iÅ¡ naujo, ar teisingai paskirstė Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Dėl Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimo 15. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, panaikinęs atsakovės sprendimus ir įpareigojęs atsakovę iÅ¡spręsti ieÅ¡kovės 2019 m. spalio 25 d. praÅ¡ymÄ dėl valstybinės Žemės sklypo pardavimo ne aukciono tvarka, ginčo neiÅ¡sprendė, taip pažeisdamas CPK 260 straipsnio nuostatas.

16. Sprendimo priėmimÄ reglamentuoja CPK 259 straipsnis, nustatantis, kad teismas iÅ¡sprendžia bylÄ iÅ¡ esmės priimdamas sprendimÄ . Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas sudaro ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas, taip pat atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstyti atsikirtimai į ieÅ¡kinį, nurodant nesutikimÄ su ieÅ¡kinio dalyku ir tokį nesutikimÄ patvirtinančias aplinkybes. Dėl to byla nagrinėjama pagal Å¡alių pareikÅ¡tus reikalavimus ir jais praÅ¡omus taikyti teisių gynimo bÅ«dus. IeÅ¡kinio pagrindo ir dalyko suformulavimas yra ieÅ¡kovo prerogatyva (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktas).

17. Pagal CPK 255 straipsnio 2 dalį, teismas turi priimti sprendimÄ dėl visų ieÅ¡kovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytus atvejus.

18. IeÅ¡kovė 2020 m. spalio 16 d. pateiktame ieÅ¡kinyje prašė panaikinti ginčijamus atsakovės priimtus sprendimus ir įpareigoti atsakovę parduoti ieÅ¡kovei ne aukciono tvarka valstybinės žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 9 d. kartu su dubliku ji pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį. Nurodė, kad, nekeisdama ieÅ¡kinio pagrindo ir motyvų, tikslina tik ieÅ¡kinio dalykÄ , praÅ¡ydama teismo panaikinti minėtus atsakovės sprendimus ir įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kovės 2019 m. spalio 25 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo ne aukciono tvarka. 2021 m. vasario 17 d. patikslintas ieÅ¡kinys buvo priimtas.

Taigi negalima daryti iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs pagrįstu pirmÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir pritaikęs ieÅ¡kovės pasirinktÄ jos teisių apgynimo bÅ«dÄ , Å¡alių ginčo neiÅ¡sprendė. Dėl atsakovės sprendimų teisėtumo (neteisėtumo) 19. Byloje nustatyta, kad 2019 m. spalio 25 d. ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ atsakovei dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,4212 ha, pardavimo ne aukciono tvarka, pridėjo trečiojo asmens R.

J. sutikimÄ , kad ieÅ¡kovė privatizuotų visÄ Å¾emės sklypÄ . NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. birželio 5 d. raÅ¡tu praÅ¡ymo nepatenkino. IeÅ¡kovei dėl Å¡io sprendimo pateikus skundÄ , 2020 m. liepos 28 d. atsakovė ieÅ¡kovės skundÄ atmetė.

20. Atsakovės NŽT Kauno miesto skyrius, atsakydamas į ieÅ¡kovės 2019 m. spalio 25 d. praÅ¡ymÄ dėl Žemė sklypo pardavimo ne aukciono tvarka, 2020 m. birželio 5 d. sprendime nurodė Nekilnojamojo turto registre užregistruotus duomenis apie žemės sklypÄ ir jame esančius statinius; iÅ¡vardijo teisės aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės pardavimÄ be aukciono. Nurodė, kad 2016 m. liepos 1 d. atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimÄ vietoje, kurio metu nustatė, kad Žemės sklype yra pastatas - administracinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalis žemės sklypo (apie 30 m ilgio ir 24 m pločio) užpilta žvyru, yra asfaltuota maÅ¡inų stovėjimo aikÅ¡telė, taip pat stovi elektros pastotė (transformatorinė), žemės sklypo dalyje yra sunykusių, apgriuvusių, apleistų ir apaugusių daugiamečiais medžiais bei krÅ«mais pamatų liekanų, kuriose priversta įvairių atliekų, bei surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 8ŽN-194-(14.8.71.) Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2020 m. sausio 24 d.

įsakymu Nr. 3D-40 patvirtinta Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar iÅ¡nuomojamų ne aukciono bÅ«du, administravimo metodika (toliau - Metodika), kurioje nustatomi požymiai, kuriais vadovaujantis vertinama, ar valstybinės žemės sklypas ar jo dalis atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nurodytas sÄ lygas dėl valstybinės žemės pardavimo ne aukciono bÅ«du.

Vadovaujantis šia Metodika apskaičiavo, kad mažiausias ieškovės pageidaujamo įsigyti Žemės sklypo dydis, reikalingas Administraciniam pastatui eksploatuoti, yra 0,1216 ha, dėl automobilių stovėjimo aikštelei ir želdiniams reikalingo ploto jis gali būti didinamas atitinkamai 0,0553 ha ir 0,0203 ha, todėl žemės sklypo minimalus dydis, reikalingas Administracinio pastato eksploatavimui, turėtų būti apie 0,2028 ha. Šiuo atveju žemės sklypo ir ieškovės nuosavybės teise valdomo pastato - administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtis nesutampa su Žemės sklypo naudojimo būdu, kadangi valstybiniam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra nustatyti du žemės naudojimo būdai - 90 % (arba 0,3791 ha dalis) gyvenamosios teritorijos (daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos) ir 10 % (arba 0,0421 ha dalis) komercinės paskirties objektų teritorijos.

Atsižvelgiant į tai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neturi teisės įsigyti Žemės sklypo dalį, kuri reikalinga jo nuosavybės teise valdomam Administraciniam pastatui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastro įraÅ¡ytÄ jo tiesioginę paskirtį. Ä®sigyjamo Žemės sklypo dalies naudojimo bÅ«das turi atitikti jame esančio pastato paskirtį. Kadangi Å¡ioje teritorijoje yra parengtas detalusis planas ir detaliojo plano sprendiniais nustatytas žemės naudojimo bÅ«das, vadovaujantis Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d.

įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 318.4.5.2 papunkčiu, kai keičiami suplanuotos teritorijos naudojimo reglamentai kitais, neprieštaraujančiais planavimo tikslams ir uždaviniams, nustatytiems galiojančiam detaliajam planui, kai Vyriausybės nustatyta tvarka neprivaloma rengti strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita, galiojantys detalieji planai turi būti koreguojami. Vadovaujantis minėtomis taisyklėmis, jie koreguojami planavimo organizatoriaus (savivaldybės administracijos direktoriaus) sprendimu.

Fiziniai, juridiniai asmenys, ar kitos organizacijos turi iniciatyvos teisę siÅ«lyti planavimo organizatoriui koreguoti detalųjį planÄ . Tai įvertinus ieÅ¡kovę informavo, kad jos praÅ¡ymas parduoti valstybinės žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bus nagrinėjamas, kai pastato paskirtis atitiks žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ ir kai ji pateiks Žemės sklypo planÄ , kuriame yra pažymėta dalis, reikalinga ieÅ¡kovės nuosavybės teise valdomo pastato - administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statiniams eksploatuoti, tačiau ne didesnė nei 0,2028 ha ploto.

21. Atsakovė 2020 m. liepos 28 d. sprendime nurodė, kad NŽT Kauno m. skyrius pagrįstai atsisakė patenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ .

22. Apeliantė nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo vertinimo, kuriuo pripažinta, jog sprendimuose nurodyta atsakovės iÅ¡vada apie nebuvimÄ ieÅ¡kovės teisės įsigyti Žemės sklypo dalį, nes įsigyjamo Žemės sklypo dalies naudojimo bÅ«das neatitinka jame esančio pastato paskirties, nėra pagrįsta ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis. Ji nesutinka, kad ieÅ¡kovei priklausantiems Administracinio pastato priklausiniams – kiemo aikÅ¡telei ir tvoroms – irgi turėtų bÅ«ti skirtas žemės sklypas.

23. Pasisakydama dėl šio apeliantės argumento teisėjų kolegija vadovaujasi Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustatančiu, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono:

1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡skyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

24. Pažymėtina, jog apeliantė pripažįsta ieÅ¡kovei priklausančių kiemo statinių funkcinę priklausomybę Administraciniam pastatui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tai paneigia apeliacinio skundo motyvÄ , jog žemės sklypo dalys yra iÅ¡skiriamos tik savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui su priklausiniais eksploatuoti, tačiau neiÅ¡skiriamos dalys tik priklausiniams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad minimi kiemo statiniai yra Administracinio pastato priklausiniai ir dėl to atsakovė, ginčijamuose sprendimuose apskaičiuodama naudojamÄ Å¾emės sklypo dalį, nepagrįstai neiÅ¡skyrė priklausinių užimtos žemės sklypo dalies, neprieÅ¡tarauja apeliantės nurodomam kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimui 2013 m. spalio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013.

25. Apeliantė teigia, kad kiemo aikÅ¡telėje yra nugriauto pastato (duomenys neskelbtini) likučiai (t. 2 b. l. 132), dėl to iki nugriovimo pastato užimta žemės dalis turi likti valstybės nuosavybėje. Be to, iÅ¡ 2016 m. liepos 1 d. atsakovės atliktos žemės sklypo patikrinimo vietoje matyti, kad ieÅ¡kovės pageidaujamame įsigyti sklype yra ir kitų statinių (transformatorinė), apleistų ir apaugusių medžiais pamatų liekanų, kuriose priversta įvairių atliekų. Triplike ji nurodė, kad Administracinis pastatas ir žemės sklypas ieÅ¡kovės nėra naudojamas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo priimti apeliantės pageidaujamÄ ieÅ¡kinio netenkinantį sprendimÄ .

26. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės pagrindinę naudojimo paskirtį, poįstatyminius aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos bei pardavimo ne aukciono tvarka taisykles (Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 2602, 4 punktas, Žemės naudojimo bÅ«do turinio apraÅ¡o 21 punktas), darytina iÅ¡vada, kad pagrindinė valstybinės žemės pardavimo (ir nuomos) sÄ lyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytÄ paskirtį siejamas su bÅ«tinumu eksploatuoti Å¡iuos statinius.

Dėl to, nagrinėjant asmens praÅ¡ymÄ parduoti be aukciono valstybinės žemės sklypÄ , kuriame yra statinių ar įrenginių, prieÅ¡ priimant sprendimÄ dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo be aukciono turi bÅ«ti nustatyta, ar statinys arba įrenginys priklauso asmeniui nuosavybės teise ir yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas, taip pat ar jis gali funkcionuoti kaip atskiras objektas, ar jame gali bÅ«ti vykdoma tam tikro Å«kinio pobÅ«džio veikla, ar Å¡is objektas yra tokios bÅ«klės, kad jį galima bÅ«tų eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, įraÅ¡ytÄ Nekilnojamojo turto kadastre, t. y. ar žemės sklypas gali bÅ«ti ir bus naudojamas jame esančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti.

Be to, turi bÅ«ti nustatyta, ar asmuo, pateikęs praÅ¡ymÄ pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypÄ be aukciono, naudojasi Å¡iuo žemės sklypu ir eksploatuoja jame esantį statinį (įrenginį), t. y. vykdo Å¡iame statinyje (įrenginyje) Nekilnojamojo turto kadastre nurodytÄ veiklÄ . LemiamÄ reikÅ¡mę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti Å¡iÄ ar kitokiÄ veiklÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, 32 punktas).

Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypÄ grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

27. Nėra ginčo dėl to, kad, priimdama ieÅ¡kinio dalyku esančius sprendimus, atsakovė nevertino, ar ieÅ¡kovė naudojasi praÅ¡omu parduoti Žemės sklypu ir eksploatuoja jame esančius statinius su priklausiniais, kad Å¡iuo argumentu ginčijamų sprendimų ji negrindė, su tuo susijusias abejones nurodė tik bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė nustatė tik vienÄ iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų atsirasti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono įsigyti valstybinės žemės sklypÄ (nuosavybės teise valdomÄ pastatÄ ir jo priklausinius), tačiau nepasisakė dėl antrosios sÄ lygos – ar žemės sklypas yra naudojamas Å¡iems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

Tuo remiantis atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , savo iÅ¡vadų nepagrindė aktualiais teisės aktais ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tokiu bÅ«du neatskleisdamas Å¡ios bylos esmės.

28. Atmestini ir apeliantės argumentai apie pirmosios instancijos teismo pažeistÄ lygiateisiÅ¡kumo principÄ , nesuteikiant jai teisės įrodinėti aplinkybių, susijusių su faktiniu žemės sklypo naudojimu/nenaudojimu statiniams ir įrenginiams eksploatuoti.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018 dėl NŽT priimtų administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti su ieškovu valstybinės žemės pirkimo-pardavimo be aukciono sutartį, išaiškino, kad „atsakovė neturėjo teisės naujais argumentais papildyti skundžiamų administracinių aktų, kuriais atsisakyta sudaryti su ieškovu valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir atmestas dėl tokio atsisakymo pateiktas skundas, motyvų.

Skundžiamuose aktuose nebuvo nurodytas jų priėmimo motyvas, kad Sklypas negalėjo bÅ«ti parduotas ieÅ¡kovui, nes jame pastatytas pastatas yra nusidėvėjęs 70 proc., ieÅ¡kovas jo nenaudoja pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jo tiesioginę paskirtį, todėl, civilinėje byloje vertinant skundžiamų atsakovės aktų teisėtumÄ (jų motyvavimo pakankamumÄ ), neturėjo bÅ«ti atsižvelgiama į naujas (papildomas) aplinkybes, kurios buvo nurodytos po ginčijamų atsakovės aktų priėmimo (iÅ¡dėstytos atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį).“ 30.

Nurodomoje byloje kasacinis teismas pripažino, kad, atsižvelgiant į ieÅ¡kinio dalykÄ (ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovę su juo sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį be aukciono, privalėjo ne tik nuginčyti atsakovės priimtus sprendimus (paneigti juose nurodytus argumentus), bet ir pagrįsti, jog egzistuoja visos teisės aktuose nustatytos sÄ lygos, kurioms esant valstybinės žemės sklypas turi bÅ«ti jam parduodamas ne aukciono tvarka)), pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principÄ (CPK 12 straipsnis) ir bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, turėjo įrodyti Å¡io savo reikalavimo pagrįstumÄ (CPK 178 straipsnis), atitinkamai atsakovė, nesutikdama su tokia ieÅ¡kovo pozicija, turėjo teisę ir pareigÄ pateikti savo nesutikimo motyvus, pridėti juos patvirtinančius įrodymus.

Apeliacine tvarka vertinamoje byloje ieÅ¡kovė siekė tik panaikinti atsakovės priimtus administracinius aktus, praÅ¡ydama grÄ Å¾inti šį klausimÄ spręsti iÅ¡ naujo atsakovei. Dėl pastarosios procesinės aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo ribas sudaro ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas, kad ginčijamų sprendimų atsakovė negrindė Administracinio pastato, jo priklausinių ir žemės sklypo nenaudojimu, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu to neprivalėjo įrodinėti, o atsakovė – į tai atsikirtinėti ir įrodinėti prieÅ¡ingas aplinkybes, taigi CPK 17 straipsnyje įtvirtintas Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principas nebuvo pažeistas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 31. Kadangi ieÅ¡kovės atstovės pateiktoje teisinių paslaugų ataskaitoje nėra nurodytos atskirų teisinių paslaugų kainos, pažymint tik bendrÄ dirbtų valandų skaičių ir vienos valandos įkainį be PVM, pirmosios instancijos teismas nustatė bendrÄ ieÅ¡kovei suteiktų teisinių paslaugų laiko sÄ naudų (valandų) kiekį (25,92 val.) ir ieÅ¡kovės apmokėtÄ teisinių paslaugų kainÄ sumažino iki 4 049,07 Eur vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 7 punktu, visoms paslaugoms pritaikęs vidurkį vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, galiojusių nuo 2020 m.

III ketvirčio iki 2021 m. II ketvirčio.

32. Nesutiktina su apeliante, kad šios išlaidos turi būti sumažintos patikslinto ieškinio, kuriuo buvo išplėsti ieškovės reikalavimai, parengimo išlaidomis už 8 valandas, su įrodymų rinkimu susijusios išlaidos už 4 valandas, o vienos valandos įkainis sumažintas atsižvelgiant į tai, kad byla nesudėtinga.

33. PatikslintÄ ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas priėmė, juo ieÅ¡kovės reikalavimai buvo ne iÅ¡plėsti, o susiaurinti, tokio pobÅ«džio procesinio dokumento parengimo iÅ¡laidas numato Rekomendacijų 8.2 punktas. Už kitų, nei nurodyta Å¡ių Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu, parengimÄ , už kiekvienÄ paklausimÄ renkant bylai reikalingus įrodymus įkainiai yra numatyti Rekomendacijų 8.17, 8.18 punktuose, todėl atmestini apeliantės argumentai dėl iÅ¡laidų, susijusių su įrodymų rinkimu, sumažinimo.

34. Pritartina ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytiems argumentams, jog byla nelaikytina nesudėtinga. Valstybinės žemės nuomos ir pardavimo santykiai yra vieni iÅ¡ sudėtingiausių, kÄ patvirtina ir teismų praktika nagrinėjant Å¡io pobÅ«džio bylas. Tokioms byloms tinkamai pasirengti reikėjo įvertinti daug specialiųjų įstatyminių, poįstatyminių teisės normų, iÅ¡analizuoti atsakovės priimtus administracinius sprendimus. Å ios bylos procesas užtruko gana ilgai, posėdžiai buvo atidedami laukiant atsakovės galutinės pozicijos dėl ieÅ¡kovės pasiÅ«lyto taikaus ginčo sprendimo varianto, todėl nėra pagrindo keisti sprendime nurodytÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , priteistÄ ieÅ¡kovės naudai.

Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados 35. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jis nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Virginija Gudynienė Izolda Nėnienė Edita Å liumpienė