76a877d5-1da0-412c-b467-be44de85f5b2 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedDaikto savininko turima nuosavybÄs teisÄ reiÅ¡kia savininko teisÄ savo nuožiÅ«ra, taÄiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisÄtų interesų, valdyti daiktÄ , juo naudotis ir disponuoti. Dažnai nuosavybÄs teisÄ Ä¯ daiktÄ priklauso ne vienam, bet dviem ar daugiau savininkų. Esant nuosavybÄs teisÄje nustatytoms kiekvieno savininko nuosavybÄs teisÄs dalims, laikoma, kad daiktas jiems priklauso bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise. Pagal bendrÄ jÄ taisyklÄ (CK 4.75 str. l d.), nepriklausomai nuo bendraturÄių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄs objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturÄių bendru sutarimu. SusitarimÄ dÄl bendrosios nuosavybÄs teisÄs įgyvendinimo bendraturÄiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. AtsakovÄ yra savininkÄ, kuriÄ norminiai aktai įpareigoja elgtis su jos nuosavybÄs dalimi pagal atitinkamus griežtai reglamentuotus reikalavimus.
Legislator headnote
AI generated76a877d5-1da0-412c-b467-be44de85f5b2 · Kauno apygardos teismas: įsiteisÄjimo dienos, o to nepadarius â leisti ieÅ¡kovei nugriauti nurodytÄ statinio dalį, patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovÄs. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad su atsakove yra gyvenamojo namo bendrasavininkÄs, taÄiau atsakovÄ nevykdo savo pareigos tinkamai prižiÅ«rÄti jai priklausanÄiÄ nuosavybÄs dalį. IeÅ¡kovÄ pateikÄ dokumentus, liudijanÄius, kad pastatas neatitinka techninių reikalavimų ir yra keliantis pavojų tiek jos, tiek jos Å¡eimos narių ir kitų asmenų sveikatai, nes bet kada gali sugriÅ«ti ir padaryti žalÄ ieÅ¡kovei nuosavybÄs teise priklausanÄio statinio daliai.
Full text
CivilinÄ byla Nr
CivilinÄ byla Nr. 2A-655-527/2013;
procesinio dokumento kategorijos: 30.2; 121.14; 121.21.
 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužÄs 2 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: Jolitos CirulienÄs (pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), RamÅ«no Mitkaus ir Izoldos NÄnienÄs, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine
raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs J. S. apeliacinį skundÄ dÄl Kauno
miesto apylinkÄs teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-13268-584/2012 pagal ieÅ¡kovÄs J. S. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dÄl įpareigojimo nugriauti statinio dalį ir n u s t a t Ä:
I. GinÄo esmÄ
IeÅ¡kovÄ
2012-04-13 kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b. l. 3â6), praÅ¡ydama įpareigoti atsakovÄ nugriauti pastatoâgyvenamojo namo
4A1/m, esanÄio Kaune, J. (duomenys neskelbtini) g. 28, 2-Ä jį butÄ per vienÄ mÄnesį nuo teismo sprendimo
įsiteisÄjimo dienos, o to nepadarius â leisti ieÅ¡kovei nugriauti nurodytÄ statinio dalį, patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovÄs. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad su atsakove yra gyvenamojo namo bendrasavininkÄs, taÄiau atsakovÄ nevykdo savo pareigos tinkamai prižiÅ«rÄti jai priklausanÄiÄ nuosavybÄs dalį. IeÅ¡kovÄ pateikÄ dokumentus, liudijanÄius, kad pastatas neatitinka techninių reikalavimų ir yra keliantis pavojų tiek jos, tiek jos Å¡eimos narių ir kitų asmenų sveikatai, nes bet kada gali sugriÅ«ti ir padaryti žalÄ ieÅ¡kovei nuosavybÄs teise priklausanÄio statinio daliai.
Kauno
miesto apylinkÄs teismas 2012-04-24 nutartimi (b. l. 7-8) ieÅ¡kinį atsisakÄ priimti, nes, teismo nuomone, vadovaujantis Statybos įstatymo
35 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į teismÄ turi teisÄ kreiptis statinių naudojimo priežiÅ«rÄ atliekantis vieÅ¡ojo administravimo subjektas â Kauno miesto savivaldybÄs administracija. Kauno apygardos teismas civilinÄje byloje Nr. 2S-1558-254/2012 2012-07-09 nutartimi (b. l. 28-31) patenkino ieÅ¡kovÄs atskirÄ jį skundÄ (b. l. 12â14) ir panaikino 2012-04-24 nutartį bei perdavÄ klausimÄ apylinkÄs teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymÄjo, jog teismas bylos iÅ¡kÄlimo stadijoje neturi teisÄs tikrinti ieÅ¡kinio pagrįstumo. NagrinÄjamu atveju ginÄas kilÄs tarp bendraturÄių dÄl naudojimosi bendra nuosavybe, kuomet ieÅ¡kovei nuosavybÄs teise priklauso 59/100 dalys, o atsakovei 41/100 dalys gyvenamojo namo Kaune, J. (duomenys neskelbtini) g. 28, todÄl pagal ieÅ¡kinio aplinkybes nebuvo pagrindo nustatyti, kad pagal CPK 1 ir 22 straipsnius ieÅ¡kinys nepriskirtas nagrinÄti teisme civilinio proceso tvarka bei atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
IeÅ¡kovÄ 2012-07-23 patikslintu ieÅ¡kiniu (b. l. 37â40),
galutinai sutikslintu 2012-07-03 pareiÅ¡kimu (b. l. 115â116) praÅ¡Ä Ä¯pareigoti atsakovÄ nugriauti 41/100 dalį pastatoâgyvenamojo
namo 4Al/m (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esanÄio Kaune, J. (duomenys neskelbtini) g. 28, 2-ajį butÄ , kurį sudaro patalpos, pažymÄtos nekilnojamojo turto registre indeksais: 11-1/12,93 kv. m, 11-2/3,82 kv. m, II-4/25,59 kv. m, 11-6/5,85 kv. m, per vienÄ mÄnesį nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos, o to nepadarius â  leisti ieÅ¡kovei nugriauti statinio dalį, iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovÄs.
NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovÄ ieÅ¡kinį pareiÅ¡kÄ dÄl savininkÄs teisių pažeidimo, naudojantis su atsakove bendrosios nuosavybÄs teise priklausanÄiu gyvenamuoju namu, esanÄiu Kaune,
J. (duomenys neskelbtini) g. 28, t. y. kelia klausimÄ dÄl CK 4.83 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuosavybÄs teisių apsaugos garantijų taikymo esant bendrajai dalinei nuosavybei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ
Kauno miesto apylinkÄs teismas 2012-12-10 sprendimu (b. l. 130â134) ieÅ¡kinį atmetÄ Å¡iais motyvais:
1. Daikto savininko turima nuosavybÄs teisÄ reiÅ¡kia savininko teisÄ savo nuožiÅ«ra, taÄiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisÄtų interesų, valdyti daiktÄ , juo naudotis ir disponuoti. Dažnai nuosavybÄs teisÄ Ä¯ daiktÄ priklauso ne vienam, bet dviem ar daugiau savininkų. Esant nuosavybÄs teisÄje nustatytoms kiekvieno savininko nuosavybÄs teisÄs dalims, laikoma, kad daiktas jiems priklauso bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise. Pagal bendrÄ jÄ taisyklÄ (CK 4.75 str. l d.), nepriklausomai nuo bendraturÄių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄs objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturÄių bendru sutarimu. SusitarimÄ dÄl bendrosios nuosavybÄs teisÄs įgyvendinimo bendraturÄiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. AtsakovÄ yra savininkÄ, kuriÄ norminiai aktai įpareigoja elgtis su jos nuosavybÄs dalimi pagal atitinkamus griežtai reglamentuotus reikalavimus.
2. Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pastatytas ar nebaigtas statyti statinys (iÅ¡skyrus kultÅ«ros paveldo statinius) nugriaunamas Å¡iais atvejais: 1) savininko noru; 2) kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose (po to, kai žemÄs sklypas ar jo dalis arba statinys paimamas visuomenÄs poreikiams) â per savivaldybÄs tarybos sprendimu nustatytÄ laikÄ ; 3) kai baigÄsi laikino statinio naudojimo terminas; 4) kai statinys arba jo dalis yra fiziÅ¡kai susidÄvÄjÄ ir kelia grÄsmÄ Å¾monÄms bei aplinkai ir Å¡is pavojus nepaÅ¡alinamas per vieÅ¡ojo administravimo subjektų, atliekanÄių statinių naudojimo priežiÅ«rÄ , nustatytÄ laikÄ ; 5) kai statinys pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai â  per ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nustatytÄ terminÄ ; 6) kitais CK ir kituose įstatymuose numatytais atvejais; 7) teismo sprendimu per teismo sprendime nustatytÄ terminÄ . MinÄto straipsnio 2 dalyje nustatyta, jei statinio savininkas Å¡io straipsnio 1 dalies 2â6 punktuose nurodytais atvejais nenugriovÄ statinio per nustatytÄ laikÄ , sprendimÄ dÄl jo nugriovimo ar nenugriovimo priima teismas. Kreiptis į teismÄ turi teisÄ ValstybinÄ teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Å¡io straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais, savivaldybÄs administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybÄs administracijos valstybÄs tarnautojas) Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju bei statinių naudojimo priežiÅ«rÄ atliekantys vieÅ¡ojo administravimo subjektai Å¡io straipsnio 1 dalies
3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais. Taigi teismo sprendimu galima įpareigoti nugriauti tik tokiu atveju, jei nustatyta viena iÅ¡ 2â6 punktuose numatytų sÄ lygų bei pažeidimui paÅ¡alinti yra suÄjÄs kompetentingos institucijos
nustatytas terminas. Tai, kad Å¡iuo atveju daikto savininkas ir statinių naudojimo priežiÅ«rÄ atliekantis vieÅ¡ojo administravimo
subjektas iÅ¡ esmÄs sutampa, nepaÅ¡alina bÅ«tinumo laikytis norminių aktų reikalavimų sprendžiant klausimÄ dÄl statinio nugriovimo. IeÅ¡kovÄ nÄra subjektas, teisÄs aktų įgaliotas teisme reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dÄl pastato dalies nugriovimo.
3. Aptariant aspektÄ , jog Å¡iuo atveju pastato savininkas ir vieÅ¡ojo administravimo subjektas, atliekantis statinių naudojimo priežiÅ«rÄ , sutampa, yra svarbios Å¡ios normos. Statybos įstatymas (redakcija, galiojusi iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos), STR 1.12.01:2004 âValstybei ir savivaldybÄms nuosavybÄs teise priklausanÄių statinių pripažinimo avariniais tvarkaâ, STR 1.04.01:2005 âEsamų statinių tyrimaiâ, STR 1.06.03:2002 âStatinio projekto ekspertizÄ ir statinio ekspertizÄâ detaliai ir imperatyviai reglamentuoja statinių pripažinimo avariniais tvarkÄ , nustato subjektus, kurie gali įvertinti statinių bÅ«klÄ, taip
pat nustato dokumentų, kuriuo įforminamas vertinimas, formÄ , sudÄtį ir turinį. Statybos įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad
statinių naudotojai privalo: suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Statybos techninio reglamento STR 1.12.01:2004 âValstybei ir savivaldybÄms nuosavybÄs teise priklausanÄių statinių pripažinimo avariniais tvarkaâ nustato valstybei ir savivaldybÄms nuosavybÄs teise priklausanÄių statinių pripažinimo avariniais tvarkÄ . Å io reglamento 8 punkte nustatyta, kad statinių savininkai, pastebÄjÄ statinio avarinÄs bÅ«klÄs požymių, vadovaudamiesi Statybos įstatymu ir statybos techniniu reglamentu STR 1.06.03: 2002 ,,Statinio projekto ekspertizÄ ir statinio ekspertizÄâ, užsako statinio ekspertizÄ. EkspertizÄs įmonÄ, vadovaudamasi statybos techniniais reglamentais STR 1.06.03: 2002 âStatinio projekto ekspertizÄ ir statinio ekspertizÄâ ir STR l .04.01:2005 âEsamų
statinių tyrimaiâ, atlieka tyrimÄ ir pateikia statinio savininkui oficialiÄ iÅ¡vadÄ , ar statinys yra avarinis.
Statybos techninio reglamento STR 1.04.01:2005 âEsamų statinių tyrimaiâ 2 punktas nustato, kad esamų statinių tyrimus gali atlikti fiziniai ir juridiniai
asmenys, kitos užsienio organizacijos, Statybos įstatymo ir kitų teisÄs aktų nustatyta tvarka turintys teisÄ bÅ«ti
statinių projektuotojais. AnalogiÅ¡kos nuostatos ieÅ¡kovei buvo iÅ¡dÄstytos ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-06-27 raÅ¡te (b. l. 22, 23). Apibendrindamas Å¡ių aktų nuostatas, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių turtas neatidalintas, ieÅ¡kovÄ nÄra praÅ¡omo griauti pastato dalies statytoja (užsakovÄ). GinÄo statinio naudojimo priežiÅ«rÄ atlieka Kauno miesto savivaldybÄs administracija (Statybos įstatymo 42 str. 1 d. 3 p.), taÄiau byloje nÄra
pateikta tinkamų įrodymų, teigianÄių, kad pastatas yra avarinÄs bÅ«klÄs ir egzistuoja Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybÄs ir kad
minÄtas pastatas negali bÅ«ti rekonstruotas ar suremontuotas, tokius vertinimus ir iÅ¡vadas turi pateikti specialistai pagal minÄtų Statybos techninių reglamentų reikalavimus, t. y. ekspertai.
4. Sudarant 2005-07-28 pastato 0,59 dalies pirkimoâpardavimo sutartį, jos 4.2 punkte pirkÄja O. I., atstovaujama ieÅ¡kovÄs, patvirtino, jog turÄjo galimybÄ susipažinti su turto technine bÅ«kle, dÄl jos pretenzijų nereiÅ¡kia, turto perdavimoâpriÄmimo perdavimo akte taip pat nurodÄ, jog pretenzijų dÄl parduodamo namo su priklausiniais dalių trÅ«kumų, kokybÄs, techninÄs bÅ«klÄs sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ nereiÅ¡kia(b. l. 44â47). Tai reiÅ¡kia, kad sutarties sudarymo dienÄ pastato bÅ«klÄ O. I. bei jos atstovÄ (ieÅ¡kovÄ) tenkino. O. I. 2005-08-30 padovanojus namo dalį V. N., o Å¡iai 2005-09-22 padovanojus ieÅ¡kovei, ieÅ¡kovÄ dovanÄ priÄmÄ, tai reiÅ¡kia, kad pastato bÅ«klÄ ieÅ¡kovÄ tenkino (b. l. 48â53). Å iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir tai, kad ieÅ¡kovÄ jai priklausanÄioje namo dalyje deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ 2009-04-29, jos vaikai â 2009-05-05.
5. Teismas nesirÄmÄ ieÅ¡kovÄs pateikta UAB âÄ®ražaâ iÅ¡vada, nes ji nÄra užsakyta pastato savininko bei nÄra gauta paminÄtų norminių aktų nustatyta tvarka. GinÄo statinio daliai bylos nagrinÄjimo metu įstatymų nustatyta tvarka nÄra atlikta statinio ekspertizÄ, ji nÄra pripažinta avarine. Taigi ieÅ¡kovÄ nepateikÄ jos reikalavimÄ pagrindžianÄių įrodymų, atitinkanÄių aukÅ¡Äiau nurodytoms teisÄs normoms. IeÅ¡kovei nepateikus įrodymų, jog ginÄo pastato dalis yra nustatyta tvarka pripažinta avarinÄs bÅ«klÄs ir dÄl avarinÄs pastato bÅ«klÄs bÅ«tina jÄ griauti, o, nenustaÄius tokios bÅ«klÄs, gali kilti klausimas tik dÄl avarinÄs bÅ«klÄs požymių paÅ¡alinimo, ko ieÅ¡kovÄ nepraÅ¡Ä, teismo nuomone, ieÅ¡kinio tenkinti nÄra pagrindo, todÄl jis atmestinas (KlaipÄdos apygardos teismo nutartis civilinÄje byloje Nr. 2A-172-513/2012).
6. IeÅ¡kovÄs advokatas į teismo klausimÄ , dÄl kito Å¡ioje byloje ieÅ¡kovÄs teisių gynimo bÅ«do pasirinkimo, nurodÄ, jog, vadovaujantis ieÅ¡kovÄs atliktos ekspertizÄs iÅ¡vadomis, ieÅ¡kovÄ kito savo teisių apgynimo bÅ«do negali pasirinkti (b. l. 124).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai
IeÅ¡kovÄ apeliaciniu skundu (b. l. 139â144) praÅ¡o panaikinti 2012-12-10 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai:
1. DÄl nepagrįsto ir neteisÄto teismo motyvo, kad apeliantÄ nÄra subjektas, teisÄs aktų įgaliotas teisme reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dÄl pastato dalies nugriovimo.
1.1. Teismas 2012-04-24 nutartimi jau buvo atsisakÄs priimti ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje, nurodÄs, jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas asmens, negalinÄio pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dÄl dalies statinio konstrukcijų nugriovimo, jeigu yra pažeidžiami bendraturÄio interesai. Ä®siteisÄjusioje Kauno apygardos teismo 2012-07-09 nutartyje civilinÄje byloje Nr. 2S-1558-254/2012 nurodyta, kad ginÄas yra kilÄs tarp bendraturÄių, todÄl teismas nepagrįstai atsisakÄ priimti ieÅ¡kinį. Teismas padarÄ neteisÄtÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantÄ kaip namo bendraturtÄ neturi teisinio pagrindo pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio, nes yra įsiteisÄjusi minÄta 2012-07-09 nutartis, kurioje yra pasisakyta dÄl apeliantÄs kaip bendraturtÄs teisÄs pareikÅ¡ti tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinį.
1.2. Teismas neatskleidÄ ginÄo esmÄs ir netinkamai nustatÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bei netinkami jas įvertino teisine prasme, pasisakydamas dÄl apeliantÄs teisÄs pareikÅ¡ti reikalavimÄ dÄl dalies statinio konstrukcijų nugriovimo. IeÅ¡kinyje net nurodytos teisÄs normos, kuriomis remiantis yra pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, t. y. CK
4.83 straipsnio pagrindu. Bendrosios dalinÄs nuosavybÄs valdymÄ reglamentuoja ne tik poįstatyminiai aktai, bet ir CK. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklausantis objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturÄių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka nustatoma teismo. CK 4.82 straipsnio 1 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinÄs namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninÄ, elektros, sanitarinÄâtechninÄ ir kitokia įranga. Jau paminÄtos CK 4.83 straipsnio nuostatos nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas turi teisÄ naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų teisių ir teisÄtų interesų. Å io straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad savininkas turi teisÄ imtis bÅ«tinų priemonių be kitų savininkų sutikimo, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos ar paÅ¡alinta grÄsmÄ bendrojo naudojimo objektams. CK 6.226 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , padarytÄ dÄl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, sugriuvimo ar dÄl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas. ValstybinÄ teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinÄs priežiÅ«ros skyrius 2012-06-27 raÅ¡te nurodÄ, kad apeliantÄ kaip bendraturtÄ turi teisÄ pareikÅ¡ti reikalavimÄ dÄl statinio dalies nugriovimo, jeigu yra pažeidžiamos jos teisÄs. Teismas netinkamai taikÄ materialinÄ teisÄs normÄ , t. y. CK 4.83 straipsnį, nes nepasisakÄ, kodÄl apeliantÄ kaip bendraturtÄ negalÄjo pareikÅ¡ti tokio ieÅ¡kinio CK 4.83 straipsnio pagrindu.
1.3. Teismas privalÄjo įvertinti ir kitus motyvus, kuriais remiantis buvo grindžiamas ieÅ¡kinys. Statybos įstatymas reglamentuoja statinio naudotojų teises ir pareigas. Statinio naudotojas â tai statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarÄių ar teismo sprendimų pagrindu (Ä®statymo 2 str. 73 p.). Ä®statymo 40 straipsnis nustato statinių naudotojų pareigas ir Å¡io straipsnio 5 dalis nustato, kad statinio naudotojas privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.
Ä®statymo 35 straipsnis reglamentuoja statinio nugriovimÄ . Å io straipsnio 4 punktas nustato, kad statinys nugriaunamas, kai statinys arba jo dalis yra fiziÅ¡kai susidÄvÄjÄ ir kelia grÄsmÄ Å¾monÄms bei aplinkai ir Å¡is pavojus nepaÅ¡alinamas per vieÅ¡ojo administravimo subjektų, atliekanÄių statinių naudojimo priežiÅ«rÄ , nustatytÄ laikÄ . Ä®statymo 41 straipsnio 2 punktas nustato, kad nesudÄtingų statinių, taip pat 1â2 butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių bei statinių, esanÄių kaimo namų valdoje, taip pat įraÅ¡ytų į VyriausybÄs įgaliotos institucijos patvirtintÄ sÄ raÅ¡Ä Å¾emÄs Å«kio paskirties pastatų techninÄ priežiÅ«rÄ gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami pastato techninio prižiÅ«rÄtojo.
MinÄtiems naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami. To paties straipsnio 6 dalis nustato, kad paaiÅ¡kÄjus, kad statinio bÅ«klÄ kelia pavojų statinyje ar arti jo esanÄių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grÄsmÄs pobÅ«dį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiÅ«rÄtojas privalo imtis priemonių žmonÄms apsaugoti ir kitų Å¡io Ä®statymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių. CK 4.98 straipsnis reglamentuoja nuosavybÄs teisÄs gynimÄ nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu.
Å is straipsnis nustato, kad savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisÄs pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Tai leidžia teigti, kad teismas nepagrįstai ir neteisÄtai rÄmÄsi poįstatyminiais aktais ir neteisÄtai taikÄ CK 4.75, 4.82 ir 4.83 straipsnius, paneigdamas įstatymu nustatytÄ pastato bendraturÄiui teisÄ imtis priemonių, siekiant iÅ¡vengti galimos žalos dÄl statinio sugriuvimo, kuri kiltų pagal CK 6.226 straipsnį. Be to, teismas visiÅ¡kai neanalizavo ir nepasisakÄ dÄl naudotojo sÄ vokos, sampratos, ar apeliantÄ nÄra pripažintina naudotoja, bei nepasisakÄ dÄl jos teisių, kas leidžia teigti, kad teismas netinkamai taikÄ teisÄs normas.
2. Teismas nepagrįstai ir neteisÄtai atsisakÄ vertinti pateiktÄ eksperto iÅ¡vadÄ Nr. 12-03/05 (toliau â eksperto iÅ¡vada).
2.1. Teismas nesirÄmÄ ieÅ¡kovÄs pateikta UAB âÄ®ražaâ iÅ¡vada, ,,kadangi ji nÄra užsakyta pastato savininko, nei nÄra gauta paminÄtų norminių aktų nustatyta tvarkaâ. Teismas padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantÄ nÄra pastato savininkÄ. VÄ® Registrų centro pažymÄjimas patvirtina, kad jai priklauso 59/100 gyvenamojo namo, o kita Å¡io pastato dalis, t. y. 41/100 dalys, priklauso atsakovei. PažymÄjimo 7 dalyje nurodyta, kad Å¡io pastato naudojimosi tvarka buvo nustatyta sudarant 2005-07-28 pirkimoâpardavimo sutartį. ApeliantÄs pateikta pirkimoâpardavimo sutartis, apeliantei atstovaujant O. I. (kuri yra jos senelÄ) sudaryta su atsakove, patvirtina, kad O. I. nupirko iÅ¡ savivaldybÄs 0,59 gyvenamojo namo su Å«kiniu pastatu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). Sutarties 4.4 punkte nustatyta, kad pirkÄjas naudosis gyvenamojo namo patalpomis, kurios namo plane pažymÄtos indeksais: 1-1/6,60 kv. m, 1-2/11,04 kv. m, 1-3/15,17 kv. m, 1-4/17,02 kv. m, 1-5/7,40 kv. m, 1-6/11,48 kv. m. Likusi namo dalis liko atsakovÄs nuosavybÄje. Taigi teismas privalÄjo pripažinti, kad apeliantÄ yra namo bendrasavininkÄ, todÄl naikintinas teismo motyvas, kad ekspertizÄs iÅ¡vada nesivadovautina, nes apeliantÄ nÄra namo savininkÄ.
2.2. Nesutiktina su teismo motyvu, kad eksperto iÅ¡vada netenkina įstatymo reikalavimo, kad tokiÄ iÅ¡vadÄ galÄjo atlikti tik ekspertas. Teismas nepagrįstai neįvertino viso eksperto iÅ¡vados turinio. Kartu su eksperto iÅ¡vada, kaip priedas, buvo pateiktas ir LR Aplinkos ministerijos iÅ¡duotas J. R. kvalifikacijos atestatas Nr. 7155, patvirtinantis, kad eksperto iÅ¡vada suraÅ¡yta asmens, kuriam suteikta teisÄ eiti ypatingo statinio dalies ekspertizÄs vadovo pareigas statinių grupÄse: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, inžinieriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, kiti statiniai. Teismas nepagrįstai nevertino pateikto ekspertizÄ atlikusio asmens kvalifikacijÄ patvirtinanÄio dokumento ir padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad eksperto iÅ¡vada yra suraÅ¡yta nekompetentingo asmens. Teismas, vertindamas pateiktÄ eksperto iÅ¡vadÄ kaip įrodymÄ , nukrypo nuo LAT iÅ¡aiÅ¡kinimų ir pagrindų, kuriais remiantis galima atmesti eksperto iÅ¡vadÄ . LAT yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad âEkspertizÄ yra įrodymų Å¡altinis. KonkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti įvertinti kritiÅ¡kai, t. y. atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trÅ«kumų. KritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį galima tada, kai ekspertizÄs turinys prieÅ¡taringas, kai iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kai iÅ¡vada pateikta dÄl to, dÄl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dÄl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizÄs duomenys gali bÅ«ti atmetami tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizÄ, kaip įrodymas, neturi iÅ¡ankstinÄs galios. Taigi ekspertizÄs aktas turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles. Be to, net
jei byloje esantis ekspertizÄs aktas neatitinka įstatymo reikalavimų ir, nepaisant jo tiriamojo â mokslinio pobÅ«džio,
gauta iÅ¡vada negali bÅ«ti laikoma įrodymu â eksperto iÅ¡vada CPK 212 straipsnio prasme, taÄiau toks dokumentas gali atitikti kitÄ Ä¯rodinÄjimo priemonÄs rūšį â raÅ¡ytinį įrodymÄ â (LAT 2009-11-16 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-503/2009). âNet ir tuo atveju, kai konstatuojami ekspertizÄs akto trÅ«kumai, tai savaime nereiÅ¡kia, kad teismas praranda galimybÄ remtis Å¡iuo įrodymu.â (LAT 2010-05-18 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-163/2010). âBe to, teisÄjų kolegija pažymi, kad nors ekspertizÄs akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dÄl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų Å¡altiniuose esanÄius duomenis, taÄiau eksperto iÅ¡vada teismui nÄra privaloma, o turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esanÄių įrodymų iÅ¡tyrimu, t. y. ekspertizÄs iÅ¡vada yra vertinama pagal tokias paÄias taisykles kaip ir kitos įrodinÄjimo priemonÄsâ (CPK 218 str., LAT 2009-01-27 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009-11-16 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-503/2009). âTeismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. IÅ¡vada dÄl konkreÄios faktinÄs aplinkybÄs egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų
bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimuâ (CPK 185 str. 1 d.; LAT 2010-05-10 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010-04-08 nutartis
civilinÄje byloje Nr. 3K-3-155/2010;
2009-11-24 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2009-10-06 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009-02-02 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-23/2009; kt.). Taigi teismas negalÄjo atmesti eksperto iÅ¡vados
ir todÄl, kad Å¡i iÅ¡vada yra padaryta apmokant ieÅ¡kovei už suteiktas paslaugas, nes pagal LAT suformuotÄ teisminÄ praktikÄ nÄra tokio pagrindo atmesti eksperto iÅ¡vadÄ , jeigu už eksperto suteiktas paslaugas apmoka viena iÅ¡ ginÄo Å¡alių.
3. Teismas pažeidÄ CK 4.83 straipsnį, neatskleisdamas ginÄo esmÄs ir netinkamai nustatydamas ginÄo aplinkybes bei nepasisakydamas, kokias iÅ¡vadas dÄl statinio bÅ«klÄs leidžia padaryti byloje esanÄių įrodymų visuma.
3.1. IeÅ¡kinys tenkintinas remiantis CK 4.83 straipsniu, suteikianÄiu teisÄ bet kuriam iÅ¡ bendraturÄių imtis priemonių žalai iÅ¡vengti. Eksperto iÅ¡vada patvirtina, kad atsakovei priklausanÄios dalies namo konstrukcijos, t. y. stogo gegnÄs, statramsÄiai ir grebÄstai, neleistinai įlinkÄ, pažeisti puvinio, t. y. konstrukcijų bÅ«klÄ yra avarinÄ; galima 2-ojo buto pastogÄs perdangos griÅ«tis virÅ¡ patalpų II-1 ir II-4 griÅ«tis, galinti sukelti ir stogo virÅ¡ 1-ojo ir 2-ojo butų griÅ«tį. 2-ojo buto pagrindinÄs laikanÄios konstrukcijos (sienos ir pastogÄs perdangos sijos) remontuoti netinkamos. Å ias eksperto iÅ¡vadas teismas turÄjo vertinti kartu su paÄios atsakovÄs padarytomis iÅ¡vadomis po jai priklausanÄio statinio dalies bÅ«klÄs patikrinimo. AtsakovÄs 2012-11-07 pažyma Nr. 53-9-2188 patvirtina, kad atsakovÄ, vertindama ginÄo objekto bÅ«klÄ, nustatÄ: âSavivaldybei priklausanÄių gyvenamųjų patalpų, t. y. prieÅ¡kambario, virtuvÄs ir kambario, lubų perdanga iÅ¡linkusi, keliose vietose įlūžusi, krosnis dalinai iÅ¡griaut, eksploatuoti netinkama. Kauno miesto savivaldybei priklausanÄios 41/100 dalies gyvenamojo namo J. (duomenys neskelbtini) 28 esama techninÄ bÅ«klÄ netenkina Statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatytų Esminių statinio reikalavimų. MinÄto gyvenamojo namo dalis netinkama naudoti, o konstrukcijos remontuoti ir rekonstrukcijai netinkamos, avarinÄ bÅ«klÄâ. Teismas pasisakydamas dÄl eksperto iÅ¡vados įrodomosios reikÅ¡mÄs privalÄjo įvertinti ir kitus byloje esanÄius įrodymus ir palyginti jų turinį, remiantis eksperto iÅ¡vada ir kitais byloje esanÄiais įrodymais ir juos tarpusavyje palyginti. Å iuo atveju minÄti du įrodymai ne tik, kad vienas kitam neprieÅ¡tarauja, taÄiau patvirtina tas paÄias aplinkybes, kad gyvenamojo namo dalies, priklausanÄios atsakovei, konstrukcijos yra avarinÄs bÅ«klÄs, neremontuotinos ir nerekonstruotinos.
3.2. Tai, kad teismas neatskleidÄ ginÄo esmÄs ir neteisingai nustatÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, patvirtina ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai. AtsakovÄ nepateikÄ jokių įrodymų, kurie liudytų apie tinkamÄ gyvenamojo namo dalies, dÄl kurios nugriovimo yra iÅ¡kilÄs ginÄas, bÅ«klÄ. Teismas nurodÄ, kad apeliantÄ, įsigydama dalį gyvenamojo namo, žinojo apie likusio gyvenamojo namo dalies bÅ«klÄ, taÄiau pažymÄtina, kad apeliantÄ kreipÄsi į teismÄ ne dÄl to, kad jos netenkina gyvenamojo namo dalies bÅ«klÄ, taÄiau dÄl to, kad gyvenamojo namo dalis kelia grÄsmÄ tiek jos ir jos Å¡eimos narių sveikatai, tiek jos nuosavybei, nes, kaip nurodÄ ekspertas, atsakovÄs namo dalis gali sugriÅ«ti ir sugriauti apeliantei priklausanÄios gyvenamojo namo dalies konstrukcijas.
3.3. ApeliantÄs kaip bendraturtÄs pažeidžiamas teises į saugų bÅ«stÄ ir nelieÄiamÄ nuosavybÄ patvirtina ir kiti teismo neįvertinti įrodymai. Kauno miesto valdybos Miesto
Å«kio skyriaus 1992-06-08 raÅ¡tas Nr. 239 patvirtina, kad name adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 57 (buvÄs namo J. (duomenys
neskelbtini) g. 28 ankstesnis adresas) negalima registruoti gyventojų, nes Å¡is pastatas neatitinka jokių sanitarinių bei higienos normų. 1998-07-07 LR Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija nurodÄ, kad pagal LR AT Prezidiumo 1992-04-29 nutarimÄ Nr. 1-2547 2 ir 3 punktus numatyta nugriauti gyvenamÄ jį namÄ , esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) 57. 2002-12-03 ŽemÄs ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinÄs įmonÄs Kauno skyrius suraÅ¡Ä raÅ¡tÄ Nr. 2022-3379, kuriame nurodÄ, kad gyvenamasis namas 4A1/m statytas dar 1900 m., o Å¡io statinio itin blogÄ bÅ«klÄ apibÅ«dina esantis net 78 proc. namo susidÄvÄjimas. 2007-02-28 apeliantÄ kreipÄsi į Kauno miesto savivaldybÄ ir nurodÄ atsakovei priklausanÄios namo dalies bÅ«klÄ, kuri buvo apleista, sienų tarpais Å¡altis patekdavo į apeliantei priklausanÄiÄ namo dalį, įsiveisÄ pelÄsis ir medienos grybelis. 2007-01-15 antstolis, suraÅ¡ydamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. 2, nurodÄ, kad name nÄra elektros, netiekiamas vanduo, kambario lubos įlinkusios, priestato stogas prispaustas plytomis. AtsakovÄ 2003-06-26 raÅ¡te Nr. 627-6-3407/3 nurodÄ, kad savivaldybÄs sudaryta Statinių bÅ«klÄs vertinimo komisija nustatÄ, jog gyvenamojo namo 4A1/m konstrukcijos yra pažeistos, gresia Å¡io namo griÅ«tis ir jog jis bus nugriautas. 2008-04-04 atsakovÄs įgaliotas atstovas nurodÄ, kad Kauno miesto savivaldybÄs tarybos sprendimo dÄl gyvenamųjų patalpų J. (duomenys neskelbtini) g. 28-2 pripažinimo netinkamomis gyventi ir iÅ¡braukimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų apskaitos bus rengiamas iÅ¡keldinus N. U. iÅ¡ minÄtų patalpų. Nors Å¡iuo metu atsakovÄs namo dalyje niekas negyvena, atsakovÄ nesiima jokių veiksmų, siekiant nugriauti jai priklausantį statinį.
3.4. Visi iÅ¡vardinti įrodymai leidžia padaryti tik vienÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovÄs gyvenamojo namo dalis yra avarinÄs bÅ«klÄs ir kelia grÄsmÄ apeliantei kaip bendraturtei ir jos nuosavybei. Kadangi byloje nÄra jokių įrodymų, kurie leistų padaryti iÅ¡vadÄ , kad gyvenamojo namo dalies trÅ«kumai gali bÅ«ti paÅ¡alinti kitaip nei nugriaunant Å¡iÄ statinio dalį, apeliantÄ daro iÅ¡vadÄ , kad teismas, nevertindamas įrodymų ir nepasisakydamas dÄl ginÄo objekto bÅ«klÄs, netinkamai įvertino byloje esanÄius įrodymus, netinkamai nustatÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes. AtsakovÄ ilgÄ laikÄ nepriimdama sprendimo dÄl jai priklausanÄios gyvenamojo namo dalies nugriovimo savo elgesiu pažeidÄ ir CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatas, draudžianÄias piktnaudžiauti teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir tokiomis priemonÄmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidžia ir daro žalÄ kitiems asmenims arba prieÅ¡tarauja subjektinÄs teisÄs paskirÄiai.
AtsakovÄ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 149â153) praÅ¡o palikti 2012-12-10 sprendimÄ nepakeistÄ ir apeliacinį skundÄ atmesti Å¡iais motyvais:
1. Kauno apygardos teismas 2012-07-09 nutartimi iÅ¡sprendÄ ieÅ¡kinio priÄmimo klausimÄ (CPK
137 str.), o ne ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo ir teisÄtumo klausimÄ , todÄl apeliantÄs argumentas, jog teismas, priimdamas sprendimÄ , privalÄjo ja vadovautis, atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, Statybos įstatymo 35 straipsnio
2 dalyje nustatyta, jog jei statinio savininkas Å¡io straipsnio 1 dalies 2â6 punktuose nurodytais atvejais nenugriovÄ statinio per nustatytÄ laikÄ , sprendimÄ dÄl jo nugriovimo ar nenugriovimo priima teismas. Kreiptis į teismÄ turi teisÄ ValstybinÄ teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Å¡io straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais, savivaldybÄs administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybÄs administracijos valstybÄs tarnautojas) Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju bei statinių naudojimo priežiÅ«rÄ atliekantys vieÅ¡ojo administravimo subjektai Å¡io straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais. Vadinasi, teismo sprendimu galima įpareigoti nugriauti tik tokiu atveju, jei nustatyta viena iÅ¡ 2â6 punktuose numatytų sÄ lygų bei pažeidimui paÅ¡alinti yra suÄjÄs kompetentingos institucijos nustatytas terminas.
2. ApeliantÄ nurodo, jog teismas nepasisakÄ, kodÄl ji kaip bendraturtÄ negalÄjo pareikÅ¡ti tokio ieÅ¡kinio CK 4.83 straipsnio pagrindu, taÄiau atsakovÄ su Å¡iuo motyvu nesutinka. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginÄijama jo teisÄ arba įstatymų saugomas interesas. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais bÅ«dais.
Konkretų savo teisių gynimo bÅ«dÄ pasirenka ieÅ¡kovas (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.). IeÅ¡kinys, vadovaujantis civilinio proceso tvarka, buvo priimtas ir iÅ¡nagrinÄtas bei priimtas atitinkamas procesinis sprendimas. LAT 2013-01-18 nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-135/2013 konstatavo, kad âteisÄ Ä¯ teisminÄ gynybÄ turi asmuo, kurio teisÄ ar teisÄtas interesas yra pažeistas ar ginÄijamas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisÄ kreiptis į teismÄ . Suinteresuotumas â tai savarankiÅ¡kas teisinis interesas ir poreikis jį ginti.
DÄl to kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas teisÄs normas, reglamentuojanÄias teisÄ Ä¯ teisminÄ gynybÄ , yra pabrÄžÄs, kad teisÄ kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisÄ, o reiÅ¡kia galimybÄ kreiptis į teismÄ dÄl to, kad bÅ«tų apginta jo subjektinÄ teisÄ arba įstatymų saugomas interesas Pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminÄ gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisÄs ir teisÄti interesai pažeidžiami.
TaÄiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisÄ ar teisÄtÄ interesÄ dÄl ginÄo dalyko, tai ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dÄl to, kad pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo â asmens, kuris neįrodÄ, kad jam priklauso teisÄ, kad jo teisÄ pažeidžiama ar ginÄijama, kad jis turi teisinį interesÄ dÄl ginÄo dalyko (LAT 2006-05-29 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2009-06-08 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2009-09-29 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-365/2009, kt.).â Teismas pagrįstai nurodÄ, jog ieÅ¡kovÄ nÄra subjektas, teisÄs aktų įgaliotas teisme reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dÄl pastato dalies nugriovimo.
ApeliantÄs nurodyta CK 4.83 straipsnio nuostata yra bendroji teisÄs norma, reglamentuojanti butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas bendrojoje dalinÄje nuosavybÄje. Tuo tarpu ieÅ¡kovÄs reikalavimÄ (nugriauti atsakovei nuosavybÄs teise priklausanÄiÄ pastato dalį) reglamentuoja specialieji teisÄs aktai, numatantys, kas ir kokia tvarka gali nusprÄsti griauti statinį.
3. VisiÅ¡kai nepagrįsti apeliantÄs motyvai, jog teismas privalÄjo įvertinti ir kitus motyvus, kuriais remiantis buvo grindžiamas ieÅ¡kinys dÄl pastato dalies nugriovimo; jog teismas nepagrįstai ir neteisÄtai rÄmÄsi poįstatyminiais aktais ir neteisÄtai ginÄo iÅ¡sprendimui taikÄ CK 4.75, 4.82 ir 4.83 straipsnius, paneigdamas įstatymu nustatytÄ pastato bendraturÄiui teisÄ imtis priemonių, siekiant iÅ¡vengti galimos žalos dÄl statinio sugriuvimo, kuri kiltų pagal CK 6.226 straipsnį; jog teismas visiÅ¡kai neanalizavo ir nepasisakÄ dÄl naudotojo sÄ vokos, sampratos. Teismas pagrįstai analizavo teisÄs aktus, susijusius su ginÄo teisiniu santykiu, ir konstatavo, kad Statybos įstatymas, STR 1.12.01:2004 âValstybei ir savivaldybÄms nuosavybÄs teise priklausanÄių statinių pripažinimo avariniais tvarkaâ, STR 1.04.01:2002 âEsamų statinių tyrimaiâ, STR 1.06.03:2002 âStatinio projekto ekspertizÄ ir statinio ekspertizÄâ, kas ginÄo atveju yra specialieji teisÄs aktai, detaliai ir imperatyviai reglamentuoja statinių pripažinimo avariniais tvarkÄ , nustato subjektus, kurie gali įvertinti statinių bÅ«klÄ, taip pat nustato dokumentų,
kuriuo įforminamas vertinimas, formÄ , sudÄtį ir turinį. Statybos įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad statinių naudotojai
privalo: suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Statybos techninio reglamento STR 1.12.01:2004 âValstybei ir savivaldybÄms nuosavybÄs teise priklausanÄių statinių pripažinimo avariniais tvarkaâ nustato valstybei ir savivaldybÄms nuosavybÄs teise priklausanÄių statinių pripažinimo avariniais tvarkÄ . Å io reglamento 2 punkte nustatyta, kad kitų nuosavybÄs formų statinių savininkai, pastebÄjÄ statinio avarinÄs bÅ«klÄs požymių, vadovaudamiesi Statybos įstatymu ir statybos techniniu reglamentu STR 1.06.03: 2002 ,,Statinio projekto ekspertizÄ ir statinio ekspertizÄâ, užsako statinio ekspertizÄ. EkspertizÄs įmonÄ, vadovaudamasi statybos techniniais reglamentais STR 1.06.03: 2002 âStatinio projekto ekspertizÄ ir statinio ekspertizÄâ ir STR l .04.01:2002 âEsamų statinių tyrimaiâ atlieka tyrimÄ ir pateikia statinio savininkui oficialiÄ iÅ¡vadÄ , ar statinys yra avarinis. Statybos techninio reglamento STR 1.04.01:2002 âEsamų statinių tyrimaiâ 2 punktas nustato, kad esamų statinių tyrimus gali atlikti fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, Statybos įstatymo ir kitų teisÄs aktų nustatyta tvarka turintys teisÄ bÅ«ti statinių projektuotojais. AnalogiÅ¡kos nuostatos ieÅ¡kovei buvo iÅ¡dÄstytos ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-06-27 raÅ¡te (b. l. 22,23). Apibendrinant minÄtų aktų nuostatas, teismas padarÄ teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių turtas neatidalintas, ieÅ¡kovÄ nÄra praÅ¡omo griauti pastato dalies statytoja (užsakovÄ). Ä® bylÄ nebuvo pateikta įrodymų, teigianÄių, kad pastatas yra avarinÄs bÅ«klÄs ir egzistuoja Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybÄs, ir kad minÄtas pastatas negali bÅ«ti rekonstruotas ar suremontuotas, nes tokius vertinimus ir iÅ¡vadas turi pateikti specialistai pagal minÄtų Statybos techninių reglamentų reikalavimus, t. y. ekspertai.
4. Nesutiktina su apeliantÄs motyvu, kad teismas nepagrįstai ir neteisÄtai atsisakÄ vertinti pateiktÄ eksperto iÅ¡vadÄ , kad teismas nepagrįstai nevertino pateikto ekspertizÄ atlikusio asmens kvalifikacijÄ patvirtinanÄio dokumento, t. y. kvalifikacijos atestato, dÄl to padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad eksperto iÅ¡vada yra suraÅ¡yta nekompetentingo asmens. Teismas pagrįstai nesirÄmÄ ieÅ¡kovÄs UAB âÄ®ražaâ iÅ¡vada, nes ji nebuvo užsakyta ginÄo pastato dalies savininko, taip pat nebuvo gauta aukÅ¡Äiau nurodytų teisÄs aktų nustatyta tvarka. ApeliantÄ nurodo, jog teismas negalÄjo atmesti eksperto iÅ¡vados dÄl to, kad Å¡i iÅ¡vada yra padaryta apmokant ieÅ¡kovei už suteiktas paslaugas. PastebÄtina, jog teismas eksperto iÅ¡vada nesirÄmÄ ne dÄl to, jog ieÅ¡kovÄ apmokÄjo už suteiktas paslaugas, ar dÄl to, jog suraÅ¡yta nekompetentingo asmens, o dÄl to, jog ji nebuvo užsakyta pastato savininko ir nebuvo gauta teismo aukÅ¡Äiau nurodytų teisÄs aktų nustatyta tvarka.
5. ApeliantÄ nurodo, kad teismas pažeidÄ CK 4.83 straipsnio nuostatas, neatskleisdamas ginÄo esmÄs ir netinkamai nustatydamas ginÄo aplinkybes bei nepasisakydamas, kokias iÅ¡vadas dÄl statinio bÅ«klÄs leidžia padaryti byloje esanÄių įrodymų visuma, su kuo atsakovÄ nesutinka. Teismas sprendime pagrįstai nurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ nepateikÄ Ä¯rodymų (nes tokia ieÅ¡kovÄs pareiga įtvirtinta CPK 178 straipsnyje), kad ginÄo pastato dalis yra nustatyta tvarka pripažinta avarinÄs bÅ«klÄs ir dÄl avarinÄs pastato dalies bÅ«klÄs bÅ«tina jÄ griauti. PastebÄtina ir tai, kad ginÄo pastato dalies savininkÄ yra Kauno miesto savivaldybÄ (atsakovÄ), kuriÄ teisÄs aktai įpareigoja elgtis su jos nuosavybÄs dalimi pagal atitinkamai griežtai reglamentuotus teisÄs aktų reikalavimus.
6. ApeliantÄ nurodo, kad ieÅ¡kinys turÄjo bÅ«ti tenkintas, remiantis CK 4.83 straipsnio nuostatomis, kurios suteikia bet kuriam iÅ¡ bendraturÄių imtis priemonių, siekiant iÅ¡vengti žalos, taÄiau ir su Å¡iuo argumentu atsakovÄ nesutinka. Akcentuotina tai, kad apeliantÄ praÅ¡Ä Ä¯pareigoti atsakovÄ nugriauti jai nuosavybÄs teise priklausantį pastatoâgyvenamojo namo 2 butÄ , taÄiau savininkas gali įgyvendinti savo nuožiÅ«ra nuosavybÄs teises, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybÄs teisÄs objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). AtsakovÄ gali nusprÄsti, ar remontuoti, rekonstruoti savo pastato dalį, o reikalavimas tik nugriauti neproporcingai apriboja atsakovÄs konstitucinÄ teisÄ Ä¯ nuosavybÄ. CK
4.93 straipsnio nuostatos reglamentuoja savininko teisių apsaugÄ bei numato, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodÄ teisių apsaugÄ , kad niekas neturi teisÄs paimti iÅ¡ savininko nuosavybÄ prievarta, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus, reikalauti, kad savininkas prieÅ¡ savo valiÄ sujungtų savo nuosavybÄ su kito savininko nuosavybe. Taip pat numato, kad nuosavybÄ iÅ¡ savininko prieÅ¡ jo valiÄ neatlygintinai gali bÅ«ti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu. Taigi, nuosavybÄs teisÄ gali bÅ«ti atimama tik griežtai laikantis teisÄs aktų. Atitinkamai Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kad nuosavybÄ nelieÄiama, nuosavybÄs teises saugo įstatymai bei kad nuosavybÄ gali bÅ«ti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenÄs poreikiams ir teisingai atlyginama. Taigi, kaip ir ieÅ¡kovÄs (apeliantÄs), taip ir atsakovÄs nuosavybÄs teisÄs yra griežtai saugomos įstatymų, ir jos gali bÅ«ti prarandamos tik įstatymų numatytais atvejais. Tuo tarpu apeliantÄ, keldama reikalavimÄ nugriauti Kauno miesto savivaldybei nuosavybÄs teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , dÄl ko atsakovÄ bÅ«tų įpareigota atsisakyti savo nuosavybÄs teisių į šį turtÄ , jam neiÅ¡liekant, savo kaip savininko teises iÅ¡kelia aukÅ¡Äiau už kito savininko teises, net nenurodydama ir nepagrįsdama, kodÄl apeliantÄs pasirinktas bÅ«das yra vienintelis ir kodÄl negalimos kitos priemonÄs tariamai savininko teisių apsaugai. Teismas teisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovÄ nepateikÄ Ä¯rodymų, jog ginÄo pastato dalis yra nustatyta tvarka pripažinta avarinÄs bÅ«klÄs, dÄl kurios bÅ«tina jÄ griauti, o kitokio teisių gynimo bÅ«do ieÅ¡kovÄ nepasirinko.
7. AtsakovÄ mano, kad ginÄo atveju turi bÅ«ti įvertinta ir tai, kad apeliantÄ reikalauja nugriauti dalį vientiso pastato. PažymÄtina, kad, kaip ir bent kuriame įprastame statinyje, ginÄo name yra bendros laikanÄiosios konstrukcijos, todÄl griaunant dalį statinio kyla reali grÄsmÄ pažeisti laikanÄiÄ sias konstrukcijas, nes jos statomos ne atskirai nuo namo dalies, o kaip vientisa konstrukcija ir galimai jų nepalietus iÅ¡ esmÄs gali bÅ«ti neįvykdytas ieÅ¡kovÄs reikalavimas. Taigi, iÅ¡ iÅ¡dÄstytų aplinkybių galima teigti, kad apeliantÄs reikalavimo tenkinimas ir jo įvykdymas iÅ¡ esmÄs gali neigiamai įtakoti paÄios apeliantÄs kaip namo bendraturtÄs teises, t. y. apeliantÄs teisÄs bus ne apgintos, o dar labiau pažeistos.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados
Apeliacinis skundas atmestinas.
ApeliantÄ praÅ¡o jos skundÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnio nuostatos reglamentuoja, kad apeliacinis skundas nagrinÄjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinÄjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinÄti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, taÄiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nÄra privalomas. PažymÄtina, kad apeliantÄ, praÅ¡ydama jos skundÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka, nepateikÄ ne vieno motyvo, pagrindžianÄio tokį praÅ¡ymÄ . Nesant pateikto motyvuoto praÅ¡ymo, be to, byloje pakankant raÅ¡ytinių įrodymų, kolegija nepripažįsta, kad žodinis nagrinÄjimas Å¡ioje byloje bÅ«tinas.
Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.). AbsoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (CPK 329 str.).
TeisÄjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybÄms ir jų įvertinimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008-03-14
nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2009-05-27 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-01 nutartis byloje
Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
ApeliantÄs argumentas, jog teismas, priimdamas sprendimÄ , privalÄjo vadovautis Kauno apygardos teismo 2012-07-09 nutartimi, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi Å¡ia nutartimi buvo sprendžiamas ieÅ¡kinio priÄmimo klausimas (CPK 137 str.), o ne ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo ir teisÄtumo klausimas. Be to, Statybos įstatymo
35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog ,,jei statinio savininkas šio straipsnio
1 dalies 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais nenugriovÄ statinio per nustatytÄ laikÄ , sprendimÄ dÄl jo nugriovimo ar nenugriovimo priima teismas. Kreiptis į teismÄ turi teisÄ ValstybinÄ teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Å¡io straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais, savivaldybÄs administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybÄs administracijos valstybÄs tarnautojas) Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju bei statinių naudojimo priežiÅ«rÄ atliekantys vieÅ¡ojo administravimo subjektai Å¡io straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais.â Vadinasi, teismo sprendimu galima įpareigoti nugriauti tik tokiu atveju, jei nustatyta viena iÅ¡ Statybos įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje 2â6 punktuose numatytų sÄ lygų bei pažeidimui paÅ¡alinti yra suÄjÄs kompetentingos institucijos nustatytas terminas.
Kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nepasisakÄ, kodÄl apeliantÄ kaip bendraturtÄ negalÄjo pareikÅ¡ti tokio ieÅ¡kinio vadovaudamasi CK 4.83 straipsniu. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginÄijama jo teisÄ arba įstatymų saugomas interesas. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais bÅ«dais.
Konkretų savo teisių gynimo bÅ«dÄ pasirenka ieÅ¡kovas (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.). PastebÄtina, jog Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, vadovaujantis civilinio proceso tvarka, buvo priimtas ir iÅ¡nagrinÄtas iÅ¡ esmÄs bei priimtas atitinkamas procesinis sprendimas â ieÅ¡kinį atmesti. LAT 2013-01-18 nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-135/2013 konstatavo, kad âteisÄ Ä¯ teisminÄ gynybÄ turi asmuo, kurio teisÄ ar teisÄtas interesas yra pažeistas ar ginÄijamas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisÄ kreiptis į teismÄ .
Suinteresuotumas â tai savarankiÅ¡kas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. DÄl to kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas teisÄs normas, reglamentuojanÄias teisÄ Ä¯ teisminÄ gynybÄ , yra pabrÄžÄs, kad teisÄ kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisÄ, o reiÅ¡kia galimybÄ kreiptis į teismÄ dÄl to, kad bÅ«tų apginta jo subjektinÄ teisÄ arba įstatymų saugomas interesas Pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminÄ gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisÄs ir teisÄti interesai pažeidžiami.
TaÄiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisÄ ar teisÄtÄ interesÄ dÄl ginÄo dalyko, tai ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dÄl to, kad pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo â asmens, kuris neįrodÄ, kad jam priklauso teisÄ, kad jo teisÄ pažeidžiama ar ginÄijama, kad jis turi teisinį interesÄ dÄl ginÄo dalykoâ (LAT 2006-05-29 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2009-06-08 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2009-09-29 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-365/2009, kt.).
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nurodÄ, jog ieÅ¡kovÄ nÄra subjektas, teisÄs aktų įgaliotas teisme reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dÄl pastato dalies nugriovimo. ApeliantÄs nurodyta CK 4.83 straipsnio nuostata yra bendroji teisÄs norma, reglamentuojanti butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas bendrojoje dalinÄje nuosavybÄje, o tuo tarpu ieÅ¡kovÄs reikalavimas nugriauti atsakovei nuosavybÄs teise priklausanÄiÄ pastato dalį yra reglamentuojamas specialiaisiais teisÄs aktais, numatanÄiais, kas ir kokia tvarka gali nusprÄsti griauti statinį.
Kolegija taip pat nepritaria apeliantÄs argumentams, jog teismas privalÄjo įvertinti ir kitus motyvus, kuriais remiantis buvo grindžiamas ieÅ¡kinys dÄl pastato dalies nugriovimo; jog teismas nepagrįstai ir neteisÄtai rÄmÄsi poįstatyminiais aktais ir neteisÄtai ginÄo iÅ¡sprendimui taikÄ CK 4.75, 4.82 ir 4.83 straipsnius, paneigdamas įstatymu nustatytÄ pastato bendraturÄiui teisÄ imtis priemonių, siekiant iÅ¡vengti galimos žalos dÄl statinio sugriuvimo, kuri kiltų pagal CK 6.226 straipsnį; jog teismas visiÅ¡kai neanalizavo ir nepasisakÄ dÄl naudotojo sÄ vokos, sampratos. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo teisÄs aktus, susijusius su ginÄo teisiniu santykiu, ir konstatavo, kad Statybos įstatymas, STR 1.12.01:2004 âValstybei ir savivaldybÄms nuosavybÄs teise priklausanÄių statinių pripažinimo avariniais tvarkaâ, STR 1.04.01:2002 âEsamų statinių tyrimaiâ, STR 1.06.03:2002 âStatinio projekto ekspertizÄ ir statinio ekspertizÄâ, kas ginÄo atveju yra specialieji teisÄs aktai, detaliai ir imperatyviai reglamentuoja statinių pripažinimo avariniais tvarkÄ , nustato subjektus, kurie gali įvertinti statinių bÅ«klÄ, taip pat nustato dokumentų,
kuriuo įforminamas vertinimas, formÄ , sudÄtį ir turinį. Statybos įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad statinių naudotojai
privalo: suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Statybos techninio reglamento STR 1.12.01:2004 âValstybei ir savivaldybÄms nuosavybÄs teise priklausanÄių statinių pripažinimo avariniais tvarkaâ nustato valstybei ir savivaldybÄms nuosavybÄs teise priklausanÄių statinių pripažinimo avariniais tvarkÄ . Å io reglamento 2 punkte nustatyta, kad kitų nuosavybÄs formų statinių savininkai, pastebÄjÄ statinio avarinÄs bÅ«klÄs požymių vadovaudamiesi Statybos įstatymu ir statybos techniniu reglamentu STR 1.06.03: 2002 ,,Statinio projekto ekspertizÄ ir statinio ekspertizÄâ, užsako statinio ekspertizÄ. EkspertizÄs įmonÄ, vadovaudamasi statybos techniniais reglamentais STR 1.06.03: 2002 âStatinio projekto ekspertizÄ ir statinio ekspertizÄâ ir STR l .04.01:2002 âEsamų statinių tyrimaiâ atlieka tyrimÄ ir pateikia statinio savininkui oficialiÄ iÅ¡vadÄ , ar statinys yra avarinis. Statybos techninio reglamento STR 1.04.01:2002 âEsamų statinių tyrimaiâ 2 punktas nustato, kad esamų statinių tyrimus gali atlikti fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, Statybos įstatymo ir kitų teisÄs aktų nustatyta tvarka turintys teisÄ bÅ«ti statinių projektuotojais. Teismas, apibendrindamas Å¡ių aktų nuostatas, padarÄ teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių turtas neatidalintas, ieÅ¡kovÄ nÄra praÅ¡omo griauti pastato dalies statytoja (užsakovÄ) bei tai, kad ieÅ¡kovÄ teisÄs aktų nustatyta tvarka neįrodÄ, kad pastatas yra avarinÄs bÅ«klÄs ir egzistuoja Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybÄs, ir kad minÄtas pastatas negali bÅ«ti rekonstruotas ar suremontuotas, nes tokius vertinimus ir iÅ¡vadas turi pateikti specialistai pagal minÄtų Statybos techninių reglamentų reikalavimus, t. y. ekspertai.
Kolegija nepritaria apeliantei, kad teismas nepagrįstai ir neteisÄtai atsisakÄ vertinti pateiktÄ eksperto iÅ¡vadÄ ir kad nepagrįstai nevertino ekspertizÄ atlikusio asmens kvalifikacijÄ patvirtinanÄio dokumento, t. y. kvalifikacijos atestato, ir kad dÄl to padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad eksperto iÅ¡vada yra suraÅ¡yta nekompetentingo asmens. Kolegijos nuomone, apylinkÄs teismas pagrįstai nesirÄmÄ ieÅ¡kovÄs pateikta UAB âÄ®ražaâ iÅ¡vada, kuri buvo užsakyta ne pastato ginÄo dalies savininko ir kuri nebuvo gauta paminÄtų teisÄs aktų nustatyta tvarka. ApeliantÄs argumentas, jog teismas negalÄjo atmesti eksperto iÅ¡vados dÄl to, kad Å¡i iÅ¡vada yra padaryta apmokant ieÅ¡kovei už suteiktas paslaugas, yra visiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi teismas eksperto iÅ¡vada nesirÄmÄ ne dÄl to, jog pati ieÅ¡kovÄ apmokÄjo už suteiktas paslaugas, ar dÄl to, jog suraÅ¡yta nekompetentingo asmens, o dÄl to, jog iÅ¡vada nebuvo užsakyta pastato ginÄo dalies savininko ir nebuvo gauta teismo nurodytų teisÄs aktų nustatyta tvarka.
Su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas pažeidÄ CK 4.83 straipsnio nuostatas, neatskleisdamas ginÄo esmÄs ir netinkamai nustatydamas ginÄo aplinkybes bei nepasisakydamas, kokias iÅ¡vadas dÄl statinio bÅ«klÄs leidžia padaryti byloje esanÄių įrodymų visuma, kolegija, pritardama atsiliepimo argumentams, taip pat nesutinka. Teismas skundžiamame sprendime visiÅ¡kai pagrįstai nurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ nepateikÄ Ä¯rodymų (nes tokiÄ ieÅ¡kovÄs pareigÄ Ä¯tvirtinta CPK 178 straipsnis), kad ginÄo pastato dalis yra nustatyta tvarka pripažinta avarinÄs bÅ«klÄs ir dÄl avarinÄs pastato dalies bÅ«klÄs bÅ«tina jÄ griauti. Å iuo atveju svarbi aplinkybÄ yra ir tai, kad ginÄo pastato dalies savininkÄ yra Kauno miesto savivaldybÄ (atsakovÄ), kuriÄ teisÄs aktai įpareigoja elgtis su jos nuosavybÄs dalimi pagal atitinkamai griežtai reglamentuotus teisÄs aktų reikalavimus.
Nors CK 4.83 straipsnis ir suteikia bet kuriam iÅ¡ bendraturÄių imtis priemonių, siekiant iÅ¡vengti žalos, taÄiau pažymÄtina, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kiniu praÅ¡oma įpareigoti atsakovÄ nugriauti jai (atsakovei) nuosavybÄs teise priklausanÄiÄ pastatoâgyvenamojo namo 2 butÄ , kai tuo tarpu pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį savininkas gali įgyvendinti savo nuožiÅ«ra nuosavybÄs teises, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybÄs teisÄs objektÄ ir juo disponuoti. AtsakovÄ gali nusprÄsti, ar remontuoti, rekonstruoti savo pastato dalį, o reikalavimas tik nugriauti, kolegijos nuomone, neproporcingai apriboja atsakovÄs
konstitucinÄ teisÄ Ä¯ nuosavybÄ. CK 4.93 straipsnio nuostatos reglamentuoja savininko teisių apsaugÄ bei numato, kad Lietuvos
Respublika garantuoja visiems savininkams vienodÄ teisių apsaugÄ , kad niekas neturi teisÄs paimti iÅ¡ savininko nuosavybÄ prievarta, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus, reikalauti, kad savininkas prieÅ¡ savo valiÄ sujungtų savo nuosavybÄ su kito savininko nuosavybe. Taip pat numato, kad nuosavybÄ iÅ¡ savininko prieÅ¡ jo valiÄ neatlygintinai gali bÅ«ti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu. Taigi, nuosavybÄs teisÄ gali bÅ«ti atimama tik griežtai laikantis teisÄs aktų. Atitinkamai Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kad nuosavybÄ nelieÄiama, nuosavybÄs teises saugo įstatymai bei kad nuosavybÄ gali bÅ«ti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenÄs poreikiams ir teisingai atlyginama. Taigi, kaip ir ieÅ¡kovÄs (apeliantÄs), taip ir atsakovÄs nuosavybÄs teisÄs yra griežtai saugomos įstatymų, ir jos gali bÅ«ti prarandamos tik įstatymų numatytais atvejais ir tvarka. Tuo tarpu apeliantÄ, teisme reikÅ¡dama reikalavimÄ nugriauti atsakovei nuosavybÄs teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , kas neiÅ¡vengiamai sÄ lygotų atsakovÄs nuosavybÄs teisių į šį turtÄ , kurio nebeliktų, praradimÄ , savo kaip savininko teises iÅ¡kelia aukÅ¡Äiau už kito savininko teises, net nenurodydama ir nepagrįsdama, kodÄl apeliantÄs pasirinktas bÅ«das yra vienintelis ir kodÄl negalimos kitos priemonÄs jos savininko teisių apsaugai. Kolegijos nuomone, teismas visiÅ¡kai teisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovÄ nepateikÄ Ä¯rodymų, jog ginÄo pastato dalis yra nustatyta tvarka pripažinta avarinÄs bÅ«klÄs, dÄl kurios bÅ«tina jÄ griauti, o kitokio teisių gynimo bÅ«do nÄra galimybių pasirinkti.
Kolegija pritaria atsakovÄs atsiliepimo argumentui, jog ginÄo atveju turi bÅ«ti įvertinta ir tai, kad apeliantÄ reikalauja nugriauti vientiso pastato dalį. Kadangi ginÄo name, kaip ir bent kuriame įprastame statinyje, yra bendros laikanÄiosios konstrukcijos, todÄl griaunant dalį statinio gali kilti reali grÄsmÄ pažeisti laikanÄiÄ sias konstrukcijas, kurios statomos kaip vientisa konstrukcija ir kurių nepalietus ieÅ¡kovÄs reikalavimas galimai liktų neįvykdytas. Vadinasi, egzistuoja prielaidos, jog Å¡ioje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio patenkinimas ir jo įvykdymas iÅ¡ esmÄs galÄtų neigiamai įtakoti paÄios apeliantÄs kaip namo bendraturtÄs teises, jas ne apginant, o dar labiau pažeidžiant.
Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, apeliacinis skundas atmestinas, o teisÄtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:
apeliacinį skundÄ atmesti.
Kauno miesto apylinkÄs teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
TeisÄjai                                                                        Â
                     Jolita CirulienÄ
                                                                                                           Ramūnas
Mitkus
                                                                                                           Izolda
NÄnienÄ