Legislator Case Law & Legislation
76a877d5-1da0-412c-b467-be44de85f5b2 AI generated

76a877d5-1da0-412c-b467-be44de85f5b2 · Kauno apygardos teismas

Case Number 76a877d5-1da0-412c-b467-be44de85f5b2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiÅ¡kia savininko teisę savo nuožiÅ«ra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktÄ , juo naudotis ir disponuoti. Dažnai nuosavybės teisė į daiktÄ priklauso ne vienam, bet dviem ar daugiau savininkų. Esant nuosavybės teisėje nustatytoms kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalims, laikoma, kad daiktas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę (CK 4.75 str. l d.), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. SusitarimÄ dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Atsakovė yra savininkė, kuriÄ norminiai aktai įpareigoja elgtis su jos nuosavybės dalimi pagal atitinkamus griežtai reglamentuotus reikalavimus.

Legislator headnote

AI generated

76a877d5-1da0-412c-b467-be44de85f5b2 · Kauno apygardos teismas: įsiteisėjimo dienos, o to nepadarius – leisti ieÅ¡kovei nugriauti nurodytÄ statinio dalį, patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovės. IeÅ¡kovė nurodė, kad su atsakove yra gyvenamojo namo bendrasavininkės, tačiau atsakovė nevykdo savo pareigos tinkamai prižiÅ«rėti jai priklausančiÄ nuosavybės dalį. IeÅ¡kovė pateikė dokumentus, liudijančius, kad pastatas neatitinka techninių reikalavimų ir yra keliantis pavojų tiek jos, tiek jos Å¡eimos narių ir kitų asmenų sveikatai, nes bet kada gali sugriÅ«ti ir padaryti žalÄ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio statinio daliai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-655-527/2013;

procesinio dokumento kategorijos: 30.2; 121.14; 121.21.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Mitkaus ir Izoldos Nėnienės, viešame teismo posėdyje apeliacine

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno

miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13268-584/2012 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl įpareigojimo nugriauti statinio dalį ir n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė

2012-04-13 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b. l. 3–6), praÅ¡ydama įpareigoti atsakovę nugriauti pastato–gyvenamojo namo

4A1/m, esančio Kaune, J. (duomenys neskelbtini) g. 28, 2-Ä jį butÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo

įsiteisėjimo dienos, o to nepadarius – leisti ieÅ¡kovei nugriauti nurodytÄ statinio dalį, patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovės. IeÅ¡kovė nurodė, kad su atsakove yra gyvenamojo namo bendrasavininkės, tačiau atsakovė nevykdo savo pareigos tinkamai prižiÅ«rėti jai priklausančiÄ nuosavybės dalį. IeÅ¡kovė pateikė dokumentus, liudijančius, kad pastatas neatitinka techninių reikalavimų ir yra keliantis pavojų tiek jos, tiek jos Å¡eimos narių ir kitų asmenų sveikatai, nes bet kada gali sugriÅ«ti ir padaryti žalÄ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio statinio daliai.

Kauno

miesto apylinkės teismas 2012-04-24 nutartimi (b. l. 7-8) ieškinį atsisakė priimti, nes, teismo nuomone, vadovaujantis Statybos įstatymo

35 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į teismÄ turi teisę kreiptis statinių naudojimo priežiÅ«rÄ atliekantis vieÅ¡ojo administravimo subjektas – Kauno miesto savivaldybės administracija. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1558-254/2012 2012-07-09 nutartimi (b. l. 28-31) patenkino ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ (b. l. 12–14) ir panaikino 2012-04-24 nutartį bei perdavė klausimÄ apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog teismas bylos iÅ¡kėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieÅ¡kinio pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs tarp bendraturčių dėl naudojimosi bendra nuosavybe, kuomet ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 59/100 dalys, o atsakovei 41/100 dalys gyvenamojo namo Kaune, J. (duomenys neskelbtini) g. 28, todėl pagal ieÅ¡kinio aplinkybes nebuvo pagrindo nustatyti, kad pagal CPK 1 ir 22 straipsnius ieÅ¡kinys nepriskirtas nagrinėti teisme civilinio proceso tvarka bei atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Ieškovė 2012-07-23 patikslintu ieškiniu (b. l. 37–40),

galutinai sutikslintu 2012-07-03 pareiškimu (b. l. 115–116) prašė įpareigoti atsakovę nugriauti 41/100 dalį pastato–gyvenamojo

namo 4Al/m (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio Kaune, J. (duomenys neskelbtini) g. 28, 2-ajį butÄ , kurį sudaro patalpos, pažymėtos nekilnojamojo turto registre indeksais: 11-1/12,93 kv. m, 11-2/3,82 kv. m, II-4/25,59 kv. m, 11-6/5,85 kv. m, per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o to nepadarius –  leisti ieÅ¡kovei nugriauti statinio dalį, iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės.

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį pareiškė dėl savininkės teisių pažeidimo, naudojantis su atsakove bendrosios nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu, esančiu Kaune,

J. (duomenys neskelbtini) g. 28, t. y. kelia klausimÄ dėl CK 4.83 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuosavybės teisių apsaugos garantijų taikymo esant bendrajai dalinei nuosavybei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012-12-10 sprendimu (b. l. 130–134) ieškinį atmetė šiais motyvais:

1. Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiÅ¡kia savininko teisę savo nuožiÅ«ra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktÄ , juo naudotis ir disponuoti. Dažnai nuosavybės teisė į daiktÄ priklauso ne vienam, bet dviem ar daugiau savininkų. Esant nuosavybės teisėje nustatytoms kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalims, laikoma, kad daiktas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę (CK 4.75 str. l d.), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. SusitarimÄ dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Atsakovė yra savininkė, kuriÄ norminiai aktai įpareigoja elgtis su jos nuosavybės dalimi pagal atitinkamus griežtai reglamentuotus reikalavimus.

2. Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pastatytas ar nebaigtas statyti statinys (iÅ¡skyrus kultÅ«ros paveldo statinius) nugriaunamas Å¡iais atvejais: 1) savininko noru; 2) kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose (po to, kai žemės sklypas ar jo dalis arba statinys paimamas visuomenės poreikiams) – per savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ laikÄ ; 3) kai baigėsi laikino statinio naudojimo terminas; 4) kai statinys arba jo dalis yra fiziÅ¡kai susidėvėję ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai ir Å¡is pavojus nepaÅ¡alinamas per vieÅ¡ojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiÅ«rÄ , nustatytÄ laikÄ ; 5) kai statinys pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai –  per Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nustatytÄ terminÄ ; 6) kitais CK ir kituose įstatymuose numatytais atvejais; 7) teismo sprendimu per teismo sprendime nustatytÄ terminÄ . Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, jei statinio savininkas Å¡io straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodytais atvejais nenugriovė statinio per nustatytÄ laikÄ , sprendimÄ dėl jo nugriovimo ar nenugriovimo priima teismas. Kreiptis į teismÄ turi teisę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Å¡io straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju bei statinių naudojimo priežiÅ«rÄ atliekantys vieÅ¡ojo administravimo subjektai Å¡io straipsnio 1 dalies

3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais. Taigi teismo sprendimu galima įpareigoti nugriauti tik tokiu atveju, jei nustatyta viena iÅ¡ 2–6 punktuose numatytų sÄ lygų bei pažeidimui paÅ¡alinti yra suėjęs kompetentingos institucijos

nustatytas terminas. Tai, kad Å¡iuo atveju daikto savininkas ir statinių naudojimo priežiÅ«rÄ atliekantis vieÅ¡ojo administravimo

subjektas iÅ¡ esmės sutampa, nepaÅ¡alina bÅ«tinumo laikytis norminių aktų reikalavimų sprendžiant klausimÄ dėl statinio nugriovimo. IeÅ¡kovė nėra subjektas, teisės aktų įgaliotas teisme reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl pastato dalies nugriovimo.

3. Aptariant aspektÄ , jog Å¡iuo atveju pastato savininkas ir vieÅ¡ojo administravimo subjektas, atliekantis statinių naudojimo priežiÅ«rÄ , sutampa, yra svarbios Å¡ios normos. Statybos įstatymas (redakcija, galiojusi iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos), STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“, STR 1.04.01:2005 „Esamų statinių tyrimai“, STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ detaliai ir imperatyviai reglamentuoja statinių pripažinimo avariniais tvarkÄ , nustato subjektus, kurie gali įvertinti statinių bÅ«klę, taip

pat nustato dokumentų, kuriuo įforminamas vertinimas, formÄ , sudėtį ir turinį. Statybos įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad

statinių naudotojai privalo: suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Statybos techninio reglamento STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“ nustato valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarkÄ . Å io reglamento 8 punkte nustatyta, kad statinių savininkai, pastebėję statinio avarinės bÅ«klės požymių, vadovaudamiesi Statybos įstatymu ir statybos techniniu reglamentu STR 1.06.03: 2002 ,,Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, užsako statinio ekspertizę. Ekspertizės įmonė, vadovaudamasi statybos techniniais reglamentais STR 1.06.03: 2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ ir STR l .04.01:2005 „Esamų

statinių tyrimai“, atlieka tyrimÄ ir pateikia statinio savininkui oficialiÄ iÅ¡vadÄ , ar statinys yra avarinis.

Statybos techninio reglamento STR 1.04.01:2005 „Esamų statinių tyrimai“ 2 punktas nustato, kad esamų statinių tyrimus gali atlikti fiziniai ir juridiniai

asmenys, kitos užsienio organizacijos, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę būti

statinių projektuotojais. AnalogiÅ¡kos nuostatos ieÅ¡kovei buvo iÅ¡dėstytos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-06-27 raÅ¡te (b. l. 22, 23). Apibendrindamas Å¡ių aktų nuostatas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių turtas neatidalintas, ieÅ¡kovė nėra praÅ¡omo griauti pastato dalies statytoja (užsakovė). Ginčo statinio naudojimo priežiÅ«rÄ atlieka Kauno miesto savivaldybės administracija (Statybos įstatymo 42 str. 1 d. 3 p.), tačiau byloje nėra

pateikta tinkamų įrodymų, teigiančių, kad pastatas yra avarinės būklės ir egzistuoja Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės ir kad

minėtas pastatas negali būti rekonstruotas ar suremontuotas, tokius vertinimus ir išvadas turi pateikti specialistai pagal minėtų Statybos techninių reglamentų reikalavimus, t. y. ekspertai.

4. Sudarant 2005-07-28 pastato 0,59 dalies pirkimo–pardavimo sutartį, jos 4.2 punkte pirkėja O. I., atstovaujama ieÅ¡kovės, patvirtino, jog turėjo galimybę susipažinti su turto technine bÅ«kle, dėl jos pretenzijų nereiÅ¡kia, turto perdavimo–priėmimo perdavimo akte taip pat nurodė, jog pretenzijų dėl parduodamo namo su priklausiniais dalių trÅ«kumų, kokybės, techninės bÅ«klės sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ nereiÅ¡kia(b. l. 44–47). Tai reiÅ¡kia, kad sutarties sudarymo dienÄ pastato bÅ«klė O. I. bei jos atstovę (ieÅ¡kovę) tenkino. O. I. 2005-08-30 padovanojus namo dalį V. N., o Å¡iai 2005-09-22 padovanojus ieÅ¡kovei, ieÅ¡kovė dovanÄ priėmė, tai reiÅ¡kia, kad pastato bÅ«klė ieÅ¡kovę tenkino (b. l. 48–53). Å iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir tai, kad ieÅ¡kovė jai priklausančioje namo dalyje deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ 2009-04-29, jos vaikai – 2009-05-05.

5. Teismas nesirėmė ieÅ¡kovės pateikta UAB „Įraža“ iÅ¡vada, nes ji nėra užsakyta pastato savininko bei nėra gauta paminėtų norminių aktų nustatyta tvarka. Ginčo statinio daliai bylos nagrinėjimo metu įstatymų nustatyta tvarka nėra atlikta statinio ekspertizė, ji nėra pripažinta avarine. Taigi ieÅ¡kovė nepateikė jos reikalavimÄ pagrindžiančių įrodymų, atitinkančių aukščiau nurodytoms teisės normoms. IeÅ¡kovei nepateikus įrodymų, jog ginčo pastato dalis yra nustatyta tvarka pripažinta avarinės bÅ«klės ir dėl avarinės pastato bÅ«klės bÅ«tina jÄ griauti, o, nenustačius tokios bÅ«klės, gali kilti klausimas tik dėl avarinės bÅ«klės požymių paÅ¡alinimo, ko ieÅ¡kovė neprašė, teismo nuomone, ieÅ¡kinio tenkinti nėra pagrindo, todėl jis atmestinas (Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-172-513/2012).

6. IeÅ¡kovės advokatas į teismo klausimÄ , dėl kito Å¡ioje byloje ieÅ¡kovės teisių gynimo bÅ«do pasirinkimo, nurodė, jog, vadovaujantis ieÅ¡kovės atliktos ekspertizės iÅ¡vadomis, ieÅ¡kovė kito savo teisių apgynimo bÅ«do negali pasirinkti (b. l. 124).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu (b. l. 139–144) praÅ¡o panaikinti 2012-12-10 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai:

1. Dėl nepagrįsto ir neteisėto teismo motyvo, kad apeliantė nėra subjektas, teisės aktų įgaliotas teisme reikšti ieškinį dėl pastato dalies nugriovimo.

1.1. Teismas 2012-04-24 nutartimi jau buvo atsisakęs priimti ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje, nurodęs, jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas asmens, negalinčio pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl dalies statinio konstrukcijų nugriovimo, jeigu yra pažeidžiami bendraturčio interesai. Ä®siteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2012-07-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1558-254/2012 nurodyta, kad ginčas yra kilęs tarp bendraturčių, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinį. Teismas padarė neteisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantė kaip namo bendraturtė neturi teisinio pagrindo pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio, nes yra įsiteisėjusi minėta 2012-07-09 nutartis, kurioje yra pasisakyta dėl apeliantės kaip bendraturtės teisės pareikÅ¡ti tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinį.

1.2. Teismas neatskleidė ginčo esmės ir netinkamai nustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bei netinkami jas įvertino teisine prasme, pasisakydamas dėl apeliantės teisės pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl dalies statinio konstrukcijų nugriovimo. IeÅ¡kinyje net nurodytos teisės normos, kuriomis remiantis yra pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, t. y. CK

4.83 straipsnio pagrindu. Bendrosios dalinės nuosavybės valdymÄ reglamentuoja ne tik poįstatyminiai aktai, bet ir CK. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka nustatoma teismo. CK 4.82 straipsnio 1 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Jau paminėtos CK 4.83 straipsnio nuostatos nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų. Å io straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad savininkas turi teisę imtis bÅ«tinų priemonių be kitų savininkų sutikimo, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos ar paÅ¡alinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams. CK 6.226 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius 2012-06-27 raÅ¡te nurodė, kad apeliantė kaip bendraturtė turi teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl statinio dalies nugriovimo, jeigu yra pažeidžiamos jos teisės. Teismas netinkamai taikė materialinę teisės normÄ , t. y. CK 4.83 straipsnį, nes nepasisakė, kodėl apeliantė kaip bendraturtė negalėjo pareikÅ¡ti tokio ieÅ¡kinio CK 4.83 straipsnio pagrindu.

1.3. Teismas privalėjo įvertinti ir kitus motyvus, kuriais remiantis buvo grindžiamas ieškinys. Statybos įstatymas reglamentuoja statinio naudotojų teises ir pareigas. Statinio naudotojas – tai statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu (Įstatymo 2 str. 73 p.). Įstatymo 40 straipsnis nustato statinių naudotojų pareigas ir šio straipsnio 5 dalis nustato, kad statinio naudotojas privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

Ä®statymo 35 straipsnis reglamentuoja statinio nugriovimÄ . Å io straipsnio 4 punktas nustato, kad statinys nugriaunamas, kai statinys arba jo dalis yra fiziÅ¡kai susidėvėję ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai ir Å¡is pavojus nepaÅ¡alinamas per vieÅ¡ojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiÅ«rÄ , nustatytÄ laikÄ . Ä®statymo 41 straipsnio 2 punktas nustato, kad nesudėtingų statinių, taip pat 1–2 butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių bei statinių, esančių kaimo namų valdoje, taip pat įraÅ¡ytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintÄ sÄ raÅ¡Ä Å¾emės Å«kio paskirties pastatų techninę priežiÅ«rÄ gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami pastato techninio prižiÅ«rėtojo.

Minėtiems naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami. To paties straipsnio 6 dalis nustato, kad paaiÅ¡kėjus, kad statinio bÅ«klė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobÅ«dį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiÅ«rėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų Å¡io Ä®statymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių. CK 4.98 straipsnis reglamentuoja nuosavybės teisės gynimÄ nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu.

Å is straipsnis nustato, kad savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Tai leidžia teigti, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi poįstatyminiais aktais ir neteisėtai taikė CK 4.75, 4.82 ir 4.83 straipsnius, paneigdamas įstatymu nustatytÄ pastato bendraturčiui teisę imtis priemonių, siekiant iÅ¡vengti galimos žalos dėl statinio sugriuvimo, kuri kiltų pagal CK 6.226 straipsnį. Be to, teismas visiÅ¡kai neanalizavo ir nepasisakė dėl naudotojo sÄ vokos, sampratos, ar apeliantė nėra pripažintina naudotoja, bei nepasisakė dėl jos teisių, kas leidžia teigti, kad teismas netinkamai taikė teisės normas.

2. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė vertinti pateiktÄ eksperto iÅ¡vadÄ Nr. 12-03/05 (toliau – eksperto iÅ¡vada).

2.1. Teismas nesirėmė ieÅ¡kovės pateikta UAB „Įraža“ iÅ¡vada, ,,kadangi ji nėra užsakyta pastato savininko, nei nėra gauta paminėtų norminių aktų nustatyta tvarka“. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantė nėra pastato savininkė. VÄ® Registrų centro pažymėjimas patvirtina, kad jai priklauso 59/100 gyvenamojo namo, o kita Å¡io pastato dalis, t. y. 41/100 dalys, priklauso atsakovei. Pažymėjimo 7 dalyje nurodyta, kad Å¡io pastato naudojimosi tvarka buvo nustatyta sudarant 2005-07-28 pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliantės pateikta pirkimo–pardavimo sutartis, apeliantei atstovaujant O. I. (kuri yra jos senelė) sudaryta su atsakove, patvirtina, kad O. I. nupirko iÅ¡ savivaldybės 0,59 gyvenamojo namo su Å«kiniu pastatu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). Sutarties 4.4 punkte nustatyta, kad pirkėjas naudosis gyvenamojo namo patalpomis, kurios namo plane pažymėtos indeksais: 1-1/6,60 kv. m, 1-2/11,04 kv. m, 1-3/15,17 kv. m, 1-4/17,02 kv. m, 1-5/7,40 kv. m, 1-6/11,48 kv. m. Likusi namo dalis liko atsakovės nuosavybėje. Taigi teismas privalėjo pripažinti, kad apeliantė yra namo bendrasavininkė, todėl naikintinas teismo motyvas, kad ekspertizės iÅ¡vada nesivadovautina, nes apeliantė nėra namo savininkė.

2.2. Nesutiktina su teismo motyvu, kad eksperto iÅ¡vada netenkina įstatymo reikalavimo, kad tokiÄ iÅ¡vadÄ galėjo atlikti tik ekspertas. Teismas nepagrįstai neįvertino viso eksperto iÅ¡vados turinio. Kartu su eksperto iÅ¡vada, kaip priedas, buvo pateiktas ir LR Aplinkos ministerijos iÅ¡duotas J. R. kvalifikacijos atestatas Nr. 7155, patvirtinantis, kad eksperto iÅ¡vada suraÅ¡yta asmens, kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas statinių grupėse: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, inžinieriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, kiti statiniai. Teismas nepagrįstai nevertino pateikto ekspertizę atlikusio asmens kvalifikacijÄ patvirtinančio dokumento ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad eksperto iÅ¡vada yra suraÅ¡yta nekompetentingo asmens. Teismas, vertindamas pateiktÄ eksperto iÅ¡vadÄ kaip įrodymÄ , nukrypo nuo LAT iÅ¡aiÅ¡kinimų ir pagrindų, kuriais remiantis galima atmesti eksperto iÅ¡vadÄ . LAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad „Ekspertizė yra įrodymų Å¡altinis. KonkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti įvertinti kritiÅ¡kai, t. y. atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trÅ«kumų. KritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieÅ¡taringas, kai iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kai iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali bÅ«ti atmetami tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi iÅ¡ankstinės galios. Taigi ekspertizės aktas turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles. Be to, net

jei byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų ir, nepaisant jo tiriamojo – mokslinio pobūdžio,

gauta iÅ¡vada negali bÅ«ti laikoma įrodymu – eksperto iÅ¡vada CPK 212 straipsnio prasme, tačiau toks dokumentas gali atitikti kitÄ Ä¯rodinėjimo priemonės rūšį – raÅ¡ytinį įrodymÄ â€œ (LAT 2009-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009). „Net ir tuo atveju, kai konstatuojami ekspertizės akto trÅ«kumai, tai savaime nereiÅ¡kia, kad teismas praranda galimybę remtis Å¡iuo įrodymu.“ (LAT 2010-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010). „Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma, o turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, t. y. ekspertizės iÅ¡vada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės“ (CPK 218 str., LAT 2009-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009). „Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. IÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų

bylos aplinkybių išnagrinėjimu“ (CPK 185 str. 1 d.; LAT 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010-04-08 nutartis

civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010;

2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2009-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; kt.). Taigi teismas negalėjo atmesti eksperto išvados

ir todėl, kad Å¡i iÅ¡vada yra padaryta apmokant ieÅ¡kovei už suteiktas paslaugas, nes pagal LAT suformuotÄ teisminę praktikÄ nėra tokio pagrindo atmesti eksperto iÅ¡vadÄ , jeigu už eksperto suteiktas paslaugas apmoka viena iÅ¡ ginčo Å¡alių.

3. Teismas pažeidė CK 4.83 straipsnį, neatskleisdamas ginčo esmės ir netinkamai nustatydamas ginčo aplinkybes bei nepasisakydamas, kokias išvadas dėl statinio būklės leidžia padaryti byloje esančių įrodymų visuma.

3.1. Ieškinys tenkintinas remiantis CK 4.83 straipsniu, suteikiančiu teisę bet kuriam iš bendraturčių imtis priemonių žalai išvengti. Eksperto išvada patvirtina, kad atsakovei priklausančios dalies namo konstrukcijos, t. y. stogo gegnės, statramsčiai ir grebėstai, neleistinai įlinkę, pažeisti puvinio, t. y. konstrukcijų būklė yra avarinė; galima 2-ojo buto pastogės perdangos griūtis virš patalpų II-1 ir II-4 griūtis, galinti sukelti ir stogo virš 1-ojo ir 2-ojo butų griūtį. 2-ojo buto pagrindinės laikančios konstrukcijos (sienos ir pastogės perdangos sijos) remontuoti netinkamos. Šias eksperto išvadas teismas turėjo vertinti kartu su pačios atsakovės padarytomis išvadomis po jai priklausančio statinio dalies būklės patikrinimo. Atsakovės 2012-11-07 pažyma Nr. 53-9-2188 patvirtina, kad atsakovė, vertindama ginčo objekto būklę, nustatė: „Savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų, t. y. prieškambario, virtuvės ir kambario, lubų perdanga išlinkusi, keliose vietose įlūžusi, krosnis dalinai išgriaut, eksploatuoti netinkama. Kauno miesto savivaldybei priklausančios 41/100 dalies gyvenamojo namo J. (duomenys neskelbtini) 28 esama techninė būklė netenkina Statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatytų Esminių statinio reikalavimų. Minėto gyvenamojo namo dalis netinkama naudoti, o konstrukcijos remontuoti ir rekonstrukcijai netinkamos, avarinė būklė“. Teismas pasisakydamas dėl eksperto išvados įrodomosios reikšmės privalėjo įvertinti ir kitus byloje esančius įrodymus ir palyginti jų turinį, remiantis eksperto išvada ir kitais byloje esančiais įrodymais ir juos tarpusavyje palyginti. Šiuo atveju minėti du įrodymai ne tik, kad vienas kitam neprieštarauja, tačiau patvirtina tas pačias aplinkybes, kad gyvenamojo namo dalies, priklausančios atsakovei, konstrukcijos yra avarinės būklės, neremontuotinos ir nerekonstruotinos.

3.2. Tai, kad teismas neatskleidė ginčo esmės ir neteisingai nustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, patvirtina ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie liudytų apie tinkamÄ gyvenamojo namo dalies, dėl kurios nugriovimo yra iÅ¡kilęs ginčas, bÅ«klę. Teismas nurodė, kad apeliantė, įsigydama dalį gyvenamojo namo, žinojo apie likusio gyvenamojo namo dalies bÅ«klę, tačiau pažymėtina, kad apeliantė kreipėsi į teismÄ ne dėl to, kad jos netenkina gyvenamojo namo dalies bÅ«klė, tačiau dėl to, kad gyvenamojo namo dalis kelia grėsmę tiek jos ir jos Å¡eimos narių sveikatai, tiek jos nuosavybei, nes, kaip nurodė ekspertas, atsakovės namo dalis gali sugriÅ«ti ir sugriauti apeliantei priklausančios gyvenamojo namo dalies konstrukcijas.

3.3. Apeliantės kaip bendraturtės pažeidžiamas teises į saugų bÅ«stÄ ir neliečiamÄ nuosavybę patvirtina ir kiti teismo neįvertinti įrodymai. Kauno miesto valdybos Miesto

ūkio skyriaus 1992-06-08 raštas Nr. 239 patvirtina, kad name adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 57 (buvęs namo J. (duomenys

neskelbtini) g. 28 ankstesnis adresas) negalima registruoti gyventojų, nes Å¡is pastatas neatitinka jokių sanitarinių bei higienos normų. 1998-07-07 LR Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija nurodė, kad pagal LR AT Prezidiumo 1992-04-29 nutarimÄ Nr. 1-2547 2 ir 3 punktus numatyta nugriauti gyvenamÄ jį namÄ , esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) 57. 2002-12-03 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Kauno skyrius surašė raÅ¡tÄ Nr. 2022-3379, kuriame nurodė, kad gyvenamasis namas 4A1/m statytas dar 1900 m., o Å¡io statinio itin blogÄ bÅ«klę apibÅ«dina esantis net 78 proc. namo susidėvėjimas. 2007-02-28 apeliantė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę ir nurodė atsakovei priklausančios namo dalies bÅ«klę, kuri buvo apleista, sienų tarpais Å¡altis patekdavo į apeliantei priklausančiÄ namo dalį, įsiveisė pelėsis ir medienos grybelis. 2007-01-15 antstolis, suraÅ¡ydamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. 2, nurodė, kad name nėra elektros, netiekiamas vanduo, kambario lubos įlinkusios, priestato stogas prispaustas plytomis. Atsakovė 2003-06-26 raÅ¡te Nr. 627-6-3407/3 nurodė, kad savivaldybės sudaryta Statinių bÅ«klės vertinimo komisija nustatė, jog gyvenamojo namo 4A1/m konstrukcijos yra pažeistos, gresia Å¡io namo griÅ«tis ir jog jis bus nugriautas. 2008-04-04 atsakovės įgaliotas atstovas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo dėl gyvenamųjų patalpų J. (duomenys neskelbtini) g. 28-2 pripažinimo netinkamomis gyventi ir iÅ¡braukimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų apskaitos bus rengiamas iÅ¡keldinus N. U. iÅ¡ minėtų patalpų. Nors Å¡iuo metu atsakovės namo dalyje niekas negyvena, atsakovė nesiima jokių veiksmų, siekiant nugriauti jai priklausantį statinį.

3.4. Visi iÅ¡vardinti įrodymai leidžia padaryti tik vienÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovės gyvenamojo namo dalis yra avarinės bÅ«klės ir kelia grėsmę apeliantei kaip bendraturtei ir jos nuosavybei. Kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų padaryti iÅ¡vadÄ , kad gyvenamojo namo dalies trÅ«kumai gali bÅ«ti paÅ¡alinti kitaip nei nugriaunant Å¡iÄ statinio dalį, apeliantė daro iÅ¡vadÄ , kad teismas, nevertindamas įrodymų ir nepasisakydamas dėl ginčo objekto bÅ«klės, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes. Atsakovė ilgÄ laikÄ nepriimdama sprendimo dėl jai priklausančios gyvenamojo namo dalies nugriovimo savo elgesiu pažeidė ir CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatas, draudžiančias piktnaudžiauti teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir tokiomis priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidžia ir daro žalÄ kitiems asmenims arba prieÅ¡tarauja subjektinės teisės paskirčiai.

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 149–153) praÅ¡o palikti 2012-12-10 sprendimÄ nepakeistÄ ir apeliacinį skundÄ atmesti Å¡iais motyvais:

1. Kauno apygardos teismas 2012-07-09 nutartimi iÅ¡sprendė ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ (CPK

137 str.), o ne ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimÄ , todėl apeliantės argumentas, jog teismas, priimdamas sprendimÄ , privalėjo ja vadovautis, atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, Statybos įstatymo 35 straipsnio

2 dalyje nustatyta, jog jei statinio savininkas Å¡io straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodytais atvejais nenugriovė statinio per nustatytÄ laikÄ , sprendimÄ dėl jo nugriovimo ar nenugriovimo priima teismas. Kreiptis į teismÄ turi teisę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Å¡io straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju bei statinių naudojimo priežiÅ«rÄ atliekantys vieÅ¡ojo administravimo subjektai Å¡io straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais. Vadinasi, teismo sprendimu galima įpareigoti nugriauti tik tokiu atveju, jei nustatyta viena iÅ¡ 2–6 punktuose numatytų sÄ lygų bei pažeidimui paÅ¡alinti yra suėjęs kompetentingos institucijos nustatytas terminas.

2. Apeliantė nurodo, jog teismas nepasisakė, kodėl ji kaip bendraturtė negalėjo pareikÅ¡ti tokio ieÅ¡kinio CK 4.83 straipsnio pagrindu, tačiau atsakovė su Å¡iuo motyvu nesutinka. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais bÅ«dais.

Konkretų savo teisių gynimo bÅ«dÄ pasirenka ieÅ¡kovas (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.). IeÅ¡kinys, vadovaujantis civilinio proceso tvarka, buvo priimtas ir iÅ¡nagrinėtas bei priimtas atitinkamas procesinis sprendimas. LAT 2013-01-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2013 konstatavo, kad „teisę į teisminę gynybÄ turi asmuo, kurio teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ . Suinteresuotumas – tai savarankiÅ¡kas teisinis interesas ir poreikis jį ginti.

Dėl to kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas, reglamentuojančias teisę į teisminę gynybÄ , yra pabrėžęs, kad teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ dėl to, kad bÅ«tų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas Pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami.

Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtÄ interesÄ dėl ginčo dalyko, tai ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesÄ dėl ginčo dalyko (LAT 2006-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009, kt.).“ Teismas pagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovė nėra subjektas, teisės aktų įgaliotas teisme reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl pastato dalies nugriovimo.

Apeliantės nurodyta CK 4.83 straipsnio nuostata yra bendroji teisės norma, reglamentuojanti butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tuo tarpu ieÅ¡kovės reikalavimÄ (nugriauti atsakovei nuosavybės teise priklausančiÄ pastato dalį) reglamentuoja specialieji teisės aktai, numatantys, kas ir kokia tvarka gali nuspręsti griauti statinį.

3. VisiÅ¡kai nepagrįsti apeliantės motyvai, jog teismas privalėjo įvertinti ir kitus motyvus, kuriais remiantis buvo grindžiamas ieÅ¡kinys dėl pastato dalies nugriovimo; jog teismas nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi poįstatyminiais aktais ir neteisėtai ginčo iÅ¡sprendimui taikė CK 4.75, 4.82 ir 4.83 straipsnius, paneigdamas įstatymu nustatytÄ pastato bendraturčiui teisę imtis priemonių, siekiant iÅ¡vengti galimos žalos dėl statinio sugriuvimo, kuri kiltų pagal CK 6.226 straipsnį; jog teismas visiÅ¡kai neanalizavo ir nepasisakė dėl naudotojo sÄ vokos, sampratos. Teismas pagrįstai analizavo teisės aktus, susijusius su ginčo teisiniu santykiu, ir konstatavo, kad Statybos įstatymas, STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“, STR 1.04.01:2002 „Esamų statinių tyrimai“, STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, kas ginčo atveju yra specialieji teisės aktai, detaliai ir imperatyviai reglamentuoja statinių pripažinimo avariniais tvarkÄ , nustato subjektus, kurie gali įvertinti statinių bÅ«klę, taip pat nustato dokumentų,

kuriuo įforminamas vertinimas, formÄ , sudėtį ir turinį. Statybos įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad statinių naudotojai

privalo: suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Statybos techninio reglamento STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“ nustato valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarkÄ . Å io reglamento 2 punkte nustatyta, kad kitų nuosavybės formų statinių savininkai, pastebėję statinio avarinės bÅ«klės požymių, vadovaudamiesi Statybos įstatymu ir statybos techniniu reglamentu STR 1.06.03: 2002 ,,Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, užsako statinio ekspertizę. Ekspertizės įmonė, vadovaudamasi statybos techniniais reglamentais STR 1.06.03: 2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ ir STR l .04.01:2002 „Esamų statinių tyrimai“ atlieka tyrimÄ ir pateikia statinio savininkui oficialiÄ iÅ¡vadÄ , ar statinys yra avarinis. Statybos techninio reglamento STR 1.04.01:2002 „Esamų statinių tyrimai“ 2 punktas nustato, kad esamų statinių tyrimus gali atlikti fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę bÅ«ti statinių projektuotojais. AnalogiÅ¡kos nuostatos ieÅ¡kovei buvo iÅ¡dėstytos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-06-27 raÅ¡te (b. l. 22,23). Apibendrinant minėtų aktų nuostatas, teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių turtas neatidalintas, ieÅ¡kovė nėra praÅ¡omo griauti pastato dalies statytoja (užsakovė). Ä® bylÄ nebuvo pateikta įrodymų, teigiančių, kad pastatas yra avarinės bÅ«klės ir egzistuoja Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės, ir kad minėtas pastatas negali bÅ«ti rekonstruotas ar suremontuotas, nes tokius vertinimus ir iÅ¡vadas turi pateikti specialistai pagal minėtų Statybos techninių reglamentų reikalavimus, t. y. ekspertai.

4. Nesutiktina su apeliantės motyvu, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė vertinti pateiktÄ eksperto iÅ¡vadÄ , kad teismas nepagrįstai nevertino pateikto ekspertizę atlikusio asmens kvalifikacijÄ patvirtinančio dokumento, t. y. kvalifikacijos atestato, dėl to padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad eksperto iÅ¡vada yra suraÅ¡yta nekompetentingo asmens. Teismas pagrįstai nesirėmė ieÅ¡kovės UAB „Įraža“ iÅ¡vada, nes ji nebuvo užsakyta ginčo pastato dalies savininko, taip pat nebuvo gauta aukščiau nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka. Apeliantė nurodo, jog teismas negalėjo atmesti eksperto iÅ¡vados dėl to, kad Å¡i iÅ¡vada yra padaryta apmokant ieÅ¡kovei už suteiktas paslaugas. Pastebėtina, jog teismas eksperto iÅ¡vada nesirėmė ne dėl to, jog ieÅ¡kovė apmokėjo už suteiktas paslaugas, ar dėl to, jog suraÅ¡yta nekompetentingo asmens, o dėl to, jog ji nebuvo užsakyta pastato savininko ir nebuvo gauta teismo aukščiau nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Apeliantė nurodo, kad teismas pažeidė CK 4.83 straipsnio nuostatas, neatskleisdamas ginčo esmės ir netinkamai nustatydamas ginčo aplinkybes bei nepasisakydamas, kokias iÅ¡vadas dėl statinio bÅ«klės leidžia padaryti byloje esančių įrodymų visuma, su kuo atsakovė nesutinka. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų (nes tokia ieÅ¡kovės pareiga įtvirtinta CPK 178 straipsnyje), kad ginčo pastato dalis yra nustatyta tvarka pripažinta avarinės bÅ«klės ir dėl avarinės pastato dalies bÅ«klės bÅ«tina jÄ griauti. Pastebėtina ir tai, kad ginčo pastato dalies savininkė yra Kauno miesto savivaldybė (atsakovė), kuriÄ teisės aktai įpareigoja elgtis su jos nuosavybės dalimi pagal atitinkamai griežtai reglamentuotus teisės aktų reikalavimus.

6. Apeliantė nurodo, kad ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti tenkintas, remiantis CK 4.83 straipsnio nuostatomis, kurios suteikia bet kuriam iÅ¡ bendraturčių imtis priemonių, siekiant iÅ¡vengti žalos, tačiau ir su Å¡iuo argumentu atsakovė nesutinka. Akcentuotina tai, kad apeliantė prašė įpareigoti atsakovę nugriauti jai nuosavybės teise priklausantį pastato–gyvenamojo namo 2 butÄ , tačiau savininkas gali įgyvendinti savo nuožiÅ«ra nuosavybės teises, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Atsakovė gali nuspręsti, ar remontuoti, rekonstruoti savo pastato dalį, o reikalavimas tik nugriauti neproporcingai apriboja atsakovės konstitucinę teisę į nuosavybę. CK

4.93 straipsnio nuostatos reglamentuoja savininko teisių apsaugÄ bei numato, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodÄ teisių apsaugÄ , kad niekas neturi teisės paimti iÅ¡ savininko nuosavybę prievarta, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus, reikalauti, kad savininkas prieÅ¡ savo valiÄ sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe. Taip pat numato, kad nuosavybė iÅ¡ savininko prieÅ¡ jo valiÄ neatlygintinai gali bÅ«ti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu. Taigi, nuosavybės teisė gali bÅ«ti atimama tik griežtai laikantis teisės aktų. Atitinkamai Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai bei kad nuosavybė gali bÅ«ti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Taigi, kaip ir ieÅ¡kovės (apeliantės), taip ir atsakovės nuosavybės teisės yra griežtai saugomos įstatymų, ir jos gali bÅ«ti prarandamos tik įstatymų numatytais atvejais. Tuo tarpu apeliantė, keldama reikalavimÄ nugriauti Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , dėl ko atsakovė bÅ«tų įpareigota atsisakyti savo nuosavybės teisių į šį turtÄ , jam neiÅ¡liekant, savo kaip savininko teises iÅ¡kelia aukščiau už kito savininko teises, net nenurodydama ir nepagrįsdama, kodėl apeliantės pasirinktas bÅ«das yra vienintelis ir kodėl negalimos kitos priemonės tariamai savininko teisių apsaugai. Teismas teisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog ginčo pastato dalis yra nustatyta tvarka pripažinta avarinės bÅ«klės, dėl kurios bÅ«tina jÄ griauti, o kitokio teisių gynimo bÅ«do ieÅ¡kovė nepasirinko.

7. Atsakovė mano, kad ginčo atveju turi bÅ«ti įvertinta ir tai, kad apeliantė reikalauja nugriauti dalį vientiso pastato. Pažymėtina, kad, kaip ir bent kuriame įprastame statinyje, ginčo name yra bendros laikančiosios konstrukcijos, todėl griaunant dalį statinio kyla reali grėsmė pažeisti laikančiÄ sias konstrukcijas, nes jos statomos ne atskirai nuo namo dalies, o kaip vientisa konstrukcija ir galimai jų nepalietus iÅ¡ esmės gali bÅ«ti neįvykdytas ieÅ¡kovės reikalavimas. Taigi, iÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių galima teigti, kad apeliantės reikalavimo tenkinimas ir jo įvykdymas iÅ¡ esmės gali neigiamai įtakoti pačios apeliantės kaip namo bendraturtės teises, t. y. apeliantės teisės bus ne apgintos, o dar labiau pažeistos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantė praÅ¡o jos skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnio nuostatos reglamentuoja, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad apeliantė, praÅ¡ydama jos skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nepateikė ne vieno motyvo, pagrindžiančio tokį praÅ¡ymÄ . Nesant pateikto motyvuoto praÅ¡ymo, be to, byloje pakankant raÅ¡ytinių įrodymų, kolegija nepripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas Å¡ioje byloje bÅ«tinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų įvertinimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14

nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-01 nutartis byloje

Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Apeliantės argumentas, jog teismas, priimdamas sprendimÄ , privalėjo vadovautis Kauno apygardos teismo 2012-07-09 nutartimi, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi Å¡ia nutartimi buvo sprendžiamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimas (CPK 137 str.), o ne ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Be to, Statybos įstatymo

35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog ,,jei statinio savininkas šio straipsnio

1 dalies 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais nenugriovė statinio per nustatytÄ laikÄ , sprendimÄ dėl jo nugriovimo ar nenugriovimo priima teismas. Kreiptis į teismÄ turi teisę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Å¡io straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju bei statinių naudojimo priežiÅ«rÄ atliekantys vieÅ¡ojo administravimo subjektai Å¡io straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais.“ Vadinasi, teismo sprendimu galima įpareigoti nugriauti tik tokiu atveju, jei nustatyta viena iÅ¡ Statybos įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje 2–6 punktuose numatytų sÄ lygų bei pažeidimui paÅ¡alinti yra suėjęs kompetentingos institucijos nustatytas terminas.

Kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nepasisakė, kodėl apeliantė kaip bendraturtė negalėjo pareikÅ¡ti tokio ieÅ¡kinio vadovaudamasi CK 4.83 straipsniu. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais bÅ«dais.

Konkretų savo teisių gynimo bÅ«dÄ pasirenka ieÅ¡kovas (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.). Pastebėtina, jog Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, vadovaujantis civilinio proceso tvarka, buvo priimtas ir iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės bei priimtas atitinkamas procesinis sprendimas – ieÅ¡kinį atmesti. LAT 2013-01-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2013 konstatavo, kad „teisę į teisminę gynybÄ turi asmuo, kurio teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ .

Suinteresuotumas – tai savarankiÅ¡kas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Dėl to kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas, reglamentuojančias teisę į teisminę gynybÄ , yra pabrėžęs, kad teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ dėl to, kad bÅ«tų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas Pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami.

Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtÄ interesÄ dėl ginčo dalyko, tai ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesÄ dėl ginčo dalyko“ (LAT 2006-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009, kt.).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovė nėra subjektas, teisės aktų įgaliotas teisme reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl pastato dalies nugriovimo. Apeliantės nurodyta CK 4.83 straipsnio nuostata yra bendroji teisės norma, reglamentuojanti butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o tuo tarpu ieÅ¡kovės reikalavimas nugriauti atsakovei nuosavybės teise priklausančiÄ pastato dalį yra reglamentuojamas specialiaisiais teisės aktais, numatančiais, kas ir kokia tvarka gali nuspręsti griauti statinį.

Kolegija taip pat nepritaria apeliantės argumentams, jog teismas privalėjo įvertinti ir kitus motyvus, kuriais remiantis buvo grindžiamas ieÅ¡kinys dėl pastato dalies nugriovimo; jog teismas nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi poįstatyminiais aktais ir neteisėtai ginčo iÅ¡sprendimui taikė CK 4.75, 4.82 ir 4.83 straipsnius, paneigdamas įstatymu nustatytÄ pastato bendraturčiui teisę imtis priemonių, siekiant iÅ¡vengti galimos žalos dėl statinio sugriuvimo, kuri kiltų pagal CK 6.226 straipsnį; jog teismas visiÅ¡kai neanalizavo ir nepasisakė dėl naudotojo sÄ vokos, sampratos. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo teisės aktus, susijusius su ginčo teisiniu santykiu, ir konstatavo, kad Statybos įstatymas, STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“, STR 1.04.01:2002 „Esamų statinių tyrimai“, STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, kas ginčo atveju yra specialieji teisės aktai, detaliai ir imperatyviai reglamentuoja statinių pripažinimo avariniais tvarkÄ , nustato subjektus, kurie gali įvertinti statinių bÅ«klę, taip pat nustato dokumentų,

kuriuo įforminamas vertinimas, formÄ , sudėtį ir turinį. Statybos įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad statinių naudotojai

privalo: suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Statybos techninio reglamento STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“ nustato valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarkÄ . Å io reglamento 2 punkte nustatyta, kad kitų nuosavybės formų statinių savininkai, pastebėję statinio avarinės bÅ«klės požymių vadovaudamiesi Statybos įstatymu ir statybos techniniu reglamentu STR 1.06.03: 2002 ,,Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, užsako statinio ekspertizę. Ekspertizės įmonė, vadovaudamasi statybos techniniais reglamentais STR 1.06.03: 2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ ir STR l .04.01:2002 „Esamų statinių tyrimai“ atlieka tyrimÄ ir pateikia statinio savininkui oficialiÄ iÅ¡vadÄ , ar statinys yra avarinis. Statybos techninio reglamento STR 1.04.01:2002 „Esamų statinių tyrimai“ 2 punktas nustato, kad esamų statinių tyrimus gali atlikti fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę bÅ«ti statinių projektuotojais. Teismas, apibendrindamas Å¡ių aktų nuostatas, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių turtas neatidalintas, ieÅ¡kovė nėra praÅ¡omo griauti pastato dalies statytoja (užsakovė) bei tai, kad ieÅ¡kovė teisės aktų nustatyta tvarka neįrodė, kad pastatas yra avarinės bÅ«klės ir egzistuoja Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės, ir kad minėtas pastatas negali bÅ«ti rekonstruotas ar suremontuotas, nes tokius vertinimus ir iÅ¡vadas turi pateikti specialistai pagal minėtų Statybos techninių reglamentų reikalavimus, t. y. ekspertai.

Kolegija nepritaria apeliantei, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė vertinti pateiktÄ eksperto iÅ¡vadÄ ir kad nepagrįstai nevertino ekspertizę atlikusio asmens kvalifikacijÄ patvirtinančio dokumento, t. y. kvalifikacijos atestato, ir kad dėl to padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad eksperto iÅ¡vada yra suraÅ¡yta nekompetentingo asmens. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė ieÅ¡kovės pateikta UAB „Įraža“ iÅ¡vada, kuri buvo užsakyta ne pastato ginčo dalies savininko ir kuri nebuvo gauta paminėtų teisės aktų nustatyta tvarka. Apeliantės argumentas, jog teismas negalėjo atmesti eksperto iÅ¡vados dėl to, kad Å¡i iÅ¡vada yra padaryta apmokant ieÅ¡kovei už suteiktas paslaugas, yra visiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi teismas eksperto iÅ¡vada nesirėmė ne dėl to, jog pati ieÅ¡kovė apmokėjo už suteiktas paslaugas, ar dėl to, jog suraÅ¡yta nekompetentingo asmens, o dėl to, jog iÅ¡vada nebuvo užsakyta pastato ginčo dalies savininko ir nebuvo gauta teismo nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka.

Su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas pažeidė CK 4.83 straipsnio nuostatas, neatskleisdamas ginčo esmės ir netinkamai nustatydamas ginčo aplinkybes bei nepasisakydamas, kokias iÅ¡vadas dėl statinio bÅ«klės leidžia padaryti byloje esančių įrodymų visuma, kolegija, pritardama atsiliepimo argumentams, taip pat nesutinka. Teismas skundžiamame sprendime visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų (nes tokiÄ ieÅ¡kovės pareigÄ Ä¯tvirtinta CPK 178 straipsnis), kad ginčo pastato dalis yra nustatyta tvarka pripažinta avarinės bÅ«klės ir dėl avarinės pastato dalies bÅ«klės bÅ«tina jÄ griauti. Å iuo atveju svarbi aplinkybė yra ir tai, kad ginčo pastato dalies savininkė yra Kauno miesto savivaldybė (atsakovė), kuriÄ teisės aktai įpareigoja elgtis su jos nuosavybės dalimi pagal atitinkamai griežtai reglamentuotus teisės aktų reikalavimus.

Nors CK 4.83 straipsnis ir suteikia bet kuriam iÅ¡ bendraturčių imtis priemonių, siekiant iÅ¡vengti žalos, tačiau pažymėtina, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kiniu praÅ¡oma įpareigoti atsakovę nugriauti jai (atsakovei) nuosavybės teise priklausančiÄ pastato–gyvenamojo namo 2 butÄ , kai tuo tarpu pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį savininkas gali įgyvendinti savo nuožiÅ«ra nuosavybės teises, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Atsakovė gali nuspręsti, ar remontuoti, rekonstruoti savo pastato dalį, o reikalavimas tik nugriauti, kolegijos nuomone, neproporcingai apriboja atsakovės

konstitucinę teisę į nuosavybę. CK 4.93 straipsnio nuostatos reglamentuoja savininko teisių apsaugÄ bei numato, kad Lietuvos

Respublika garantuoja visiems savininkams vienodÄ teisių apsaugÄ , kad niekas neturi teisės paimti iÅ¡ savininko nuosavybę prievarta, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus, reikalauti, kad savininkas prieÅ¡ savo valiÄ sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe. Taip pat numato, kad nuosavybė iÅ¡ savininko prieÅ¡ jo valiÄ neatlygintinai gali bÅ«ti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu. Taigi, nuosavybės teisė gali bÅ«ti atimama tik griežtai laikantis teisės aktų. Atitinkamai Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai bei kad nuosavybė gali bÅ«ti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Taigi, kaip ir ieÅ¡kovės (apeliantės), taip ir atsakovės nuosavybės teisės yra griežtai saugomos įstatymų, ir jos gali bÅ«ti prarandamos tik įstatymų numatytais atvejais ir tvarka. Tuo tarpu apeliantė, teisme reikÅ¡dama reikalavimÄ nugriauti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , kas neiÅ¡vengiamai sÄ lygotų atsakovės nuosavybės teisių į šį turtÄ , kurio nebeliktų, praradimÄ , savo kaip savininko teises iÅ¡kelia aukščiau už kito savininko teises, net nenurodydama ir nepagrįsdama, kodėl apeliantės pasirinktas bÅ«das yra vienintelis ir kodėl negalimos kitos priemonės jos savininko teisių apsaugai. Kolegijos nuomone, teismas visiÅ¡kai teisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog ginčo pastato dalis yra nustatyta tvarka pripažinta avarinės bÅ«klės, dėl kurios bÅ«tina jÄ griauti, o kitokio teisių gynimo bÅ«do nėra galimybių pasirinkti.

Kolegija pritaria atsakovės atsiliepimo argumentui, jog ginčo atveju turi bÅ«ti įvertinta ir tai, kad apeliantė reikalauja nugriauti vientiso pastato dalį. Kadangi ginčo name, kaip ir bent kuriame įprastame statinyje, yra bendros laikančiosios konstrukcijos, todėl griaunant dalį statinio gali kilti reali grėsmė pažeisti laikančiÄ sias konstrukcijas, kurios statomos kaip vientisa konstrukcija ir kurių nepalietus ieÅ¡kovės reikalavimas galimai liktų neįvykdytas. Vadinasi, egzistuoja prielaidos, jog Å¡ioje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio patenkinimas ir jo įvykdymas iÅ¡ esmės galėtų neigiamai įtakoti pačios apeliantės kaip namo bendraturtės teises, jas ne apginant, o dar labiau pažeidžiant.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas atmestinas, o teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

apeliacinį skundÄ atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                        Â

                     Jolita Cirulienė

                                                                                                           Ramūnas

Mitkus

                                                                                                           Izolda

Nėnienė