76a3c929-b128-4f99-abbd-e14467599829 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedBaudžiamoji byla Nr. 1Aâ142-148/2015             Proceso Nr. 1-40-1-00235-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.4.; 1.2.22.1. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininkÄs Reginos GaudutienÄs (praneÅ¡Äjos),teisÄjų: Viktoro Kažio, Elenos VainienÄs,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Redui Savickui,gynÄjui advokatui Stanislovui Nalivaikai,nuteistajam V.
Legislator headnote
AI generated76a3c929-b128-4f99-abbd-e14467599829 · Lietuvos apeliacinis teismas: Konteineris nebuvo hermetiÅ¡kas. Jeigu sprogimo priežastis buvo atsitiktinÄ (pvz., paÄios pagrindinÄs sprogstamosios medžiagos savybÄs) ir sprogo pagrindinÄ medžiaga, tai ji detonavo ir detonatoriaus medžiagÄ . Specialistas nepaneigÄ objektyviais tyrimais galimybÄs, kad detonavus detonatoriaus medžiagai dÄl paÅ¡alinio poveikio, jis negalÄjo detonuoti Å¡alia gulÄjusios pagrindinÄs medžiagos. Specialisto teiginys, kad detonatorius turÄjo bÅ«ti įstatytas į pagrindinį sprogstamosios medžiagos užtaisÄ , yra tik specialisto prielaida.
Full text
Baudžiamoji byla Nr. 1Aâ142-148/2015             Proceso Nr. 1-40-1-00235-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.4.; 1.2.22.1. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininkÄs Reginos GaudutienÄs (praneÅ¡Äjos),teisÄjų: Viktoro Kažio, Elenos VainienÄs,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Redui Savickui,gynÄjui advokatui Stanislovui Nalivaikai,nuteistajam V.
V.,teismo medicinos ekspertui Rimantui LaurinaviÄiui,teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundÄ dÄl Å iaulių apygardos teismo 2014 m. gegužÄs 16 d. nuosprendžio, kuriuo:        V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 253 straipsnio 1 dalį laisvÄs atÄmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvÄs atÄmimu 4 (ketveriems) metams, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ laisvÄs atÄmimu 4 (ketveriems) metams.        Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmÄs subendrintos dalinio ir apÄmimo bÅ«dais ir galutinÄ subendrinta bausmÄ paskirta laisvÄs atÄmimas 5 (penkeriems) metams, bausmÄ atliekant pataisos namuose.         Priteista iÅ¡ V.
V. nukentÄjusiajam P. B. 225,92 Lt turtinei žalai ir 5 000 neturtinei žalai atlyginti.         Priteista iÅ¡ V. V. nukentÄjusiajai S. B. 5 743,08 Lt turtinei žalai ir 45 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.         Priteista iÅ¡ V. V. Valstybinei ligonių kasai 10 937,48 Lt.         Priteista iÅ¡ V. V. Valstybinio socialinio draudimo fondo Å iaulių skyriui 23 302,22 Lt.         TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä : V.
V. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2003-06-21 iki 2004 metų, neturÄdamas leidimo įgijo Å¡audmens dalis - pramoninÄs gamybos (Rusija - buvusi TSRS), 23 mm kalibro 23x115 mm Å¡ovinio tÅ«telÄ su centrinio įskÄlimo kapsule ir su skeveldriniu sviediniu, kuriame yra 18 g didelÄs sprogstamosios galios brizantinio poveikio sprogstamosios medžiagos âA-lX-2" ir âAT-23â markÄs sprogdiklis su detonatoriumi ir tÄsdamas nusikalstamÄ veikÄ , Å¡ias Å¡audmens dalis su didelÄs sprogstamosios galios sprogstamÄ ja medžiaga neturÄdamas leidimo laikÄ (duomenys neskelbtini)esanÄioje sodyboje iki 2010-07-10, 12.00 val., kol jas kratos metu surado ir paÄmÄ policijos pareigÅ«nai.Jis taip pat tuo paÄiu laikotarpiu, neturÄdamas leidimo įgijo 1,9 g nedidelÄs sprogstamosios galios svaidomojo poveikio pramoninÄs gamybos sprogstamÄ jÄ medžiagÄ - bedÅ«mį parakÄ ir tÄsdamas nusikalstamÄ veikÄ , Å¡iÄ nedidelÄs sprogstamosios galios sprogstamÄ jÄ medžiagÄ neturÄdamas leidimo laikÄ (duomenys neskelbtini)esanÄioje sodyboje iki 2010-07-10, 12.00 val., kol jas kratos metu surado ir paÄmÄ policijos pareigÅ«nai.Be to, V.
V. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 metų rudens iki 2010 metų vasaros, buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), pagalbinÄse patalpose-rÅ«syje esanÄiame sandÄliuke, neturÄdamas leidimo pagamino ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ kiekį - apie 5 g didelÄs sprogstamosios galios inicijuojanÄio poveikio sprogstamosios medžiagos - triacetono triperoksido (TATP); ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ kiekį -apie 10 g didelÄs sprogstamosios galios inicijuojanÄio poveikio sprogstamosios medžiagos -triacetono triperoksido (TATP), aliuminio (Al), sieros (S) ir kalio nitrato (KNO3) miÅ¡inio; ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ kiekį - apie 5 g nedidelÄs sprogstamosios galios svaidomojo poveikio sprogstamosios medžiagos - kalio nitrato (KNO3), aliuminio (Al), sieros (S) ir anglies miÅ¡inio ir tÄsdamas nusikalstamÄ veikÄ , dalį - ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ kiekį Å¡ių, neturint leidimo pasigamintų, sprogstamųjų medžiagų sudegino, o likusiÄ jų dalį - 2,85 g didelÄs sprogstamosios galios inicijuojanÄio poveikio sprogstamosios medžiagos - triacetono triperoksido (TATP); 3 g didelÄs sprogstamosios galios inicijuojanÄio poveikio sprogstamosios medžiagos - triacetono triperoksido (TATP), aliuminio (Al), sieros (S) ir kalio nitrato (KNO3) miÅ¡inio; 2,8 g nedidelÄs sprogstamosios galios svaidomojo poveikio sprogstamosios medžiagos - kalio nitrato (KNO3), aliuminio (Al), sieros (S) ir anglies miÅ¡inio neturÄdamas leidimo laikÄ buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), pagalbinÄse patalpose - rÅ«syje esanÄiame sandÄliuke iki 2010-07-10, 13.30 val., kol jas kratos metu surado ir paÄmÄ policijos pareigÅ«nai.Jis taip pat tuo paÄiu laikotarpiu, (duomenys neskelbtini)esanÄioje sodyboje, neturÄdamas leidimo pagamino ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ kiekį - apie 522 g didelÄs sprogstamosios galios brizantinio poveikio sprogstamosios medžiagos - amonio nitrato (NH4NO3), medienos pjuvenų/dulkių ir organinio tirpiklio (formaldehido) miÅ¡inio ir tÄsdamas nusikalstamÄ veikÄ , ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dalį - apie 5 g Å¡ios, neturint leidimo pasigamintos, sprogstamosios medžiagos sudegino, o likusiÄ dalį - 517,53 g didelÄs sprogstamosios galios brizantinio poveikio sprogstamosios medžiagos - amonio nitrato (NH4NO3), medienos pjuvenų/dulkių ir organinio tirpiklio (formaldehido) miÅ¡inio, neturÄdamas leidimo laikÄ (duomenys neskelbtini)esanÄioje sodyboje iki 2010-07-10, 12.00 val., kol jas kratos metu surado ir paÄmÄ policijos pareigÅ«nai.Be to, V.
V. nuteistas už tai, kad jis 2010 metų vasario - kovo mÄnesiais, iÅ¡ S. B. iÅ¡sinuomotame bute, esanÄiame Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), neturÄdamas leidimo pagamino savadarbį, minos-spÄ stų tipo sprogmenį, kurio sprogstamosios medžiagos užtaisÄ sudarÄ savadarbÄ sprogstamoji medžiaga, kurios vienas iÅ¡ komponentų prikramo rÅ«gÅ¡tis (C6 H5N3 O5), o Å¡io savadarbio sprogmens sprogimo galingumas galÄjo prilygti apie 20 g sprogstamosios medžiagos - trotilo ekvivalento ir tÄsdamas nusikalstamÄ veikÄ , šį pagamintÄ savadarbį sprogmenį, neturÄdamas leidimo iki 2010-07-07, apie 18.52 val., laikÄ bute, esanÄiame Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), kol jis sprogo ir sprogimo metu nukentÄjusiajam P. B. dÄl akustinÄs traumos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o nukentÄjusiajai S. B. dÄl padarytų kÅ«no sužalojimų:
žaizdų smakre, veido, krÅ«tinÄs, pilvo srityse, akių II laipsnio cheminio nudegimo, dalinÄs deÅ¡inio dilbio, kairÄs rankos IV pirÅ¡to distalinÄs dalies trauminÄs amputacijos buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, taip V. V. kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du sunkiai sužalojo nukentÄjusiÄ jÄ S. B..          Nuteistasis V. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti: jo veikÄ iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto perkvalifikuoti į BK 137 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmÄ, nesusijusiÄ su laisvÄs atÄmimu; jo veiksmų kvalifikacijÄ pagal BK 253 straipsnio 1 dalį panaikinti, padarius iÅ¡vadÄ , kad buvo padaryta tÄstinÄ veika, kurios pasekmes apima BK 253 straipsnio 2 dalis, arba pagal BK 253 straipsnio 1 dalį skirtÄ bausmÄ â laisvÄs atÄmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams pakeisti į Å¡velnesnÄ bausmÄ, nesusijusiÄ su laisvÄs atÄmimu; pagal BK 253 straipsnio 2 dalį skirtÄ bausmÄ â 4 (ketverius) metus laisvÄs atÄmimo, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, pakeisti į kitÄ bausmÄ, nesusijusiÄ su laisvÄs atÄmimu; sumažinti priteistas iÅ¡ jo pinigų sumas nukentÄjusiesiems neturtinei žalai atlyginti, nes veika padaryta neatsargia kaltÄs forma.
          Apeliantas skunde nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisÄtas visų pirma dÄl to, nes teismas nesilaikÄ teismų praktikoje keliamų reikalavimų teismo nuosprendžio suraÅ¡ymui (neaiÅ¡kiai ir prieÅ¡taringai motyvavo jo kaltÄs formÄ ir rūšį), nuosprendyje rÄmÄsi specialisto iÅ¡vada ir paaiÅ¡kinimais kaip kategoriÅ¡kais, nors tiek iÅ¡vada, tiek paaiÅ¡kinimai buvo tik galimos prielaidos ir dÄl to teismas nuosprendyje iÅ¡vadas taip pat pagrindÄ tik prielaidomis.
DÄl Å¡ių priežasÄių teismas taip pat netinkamai pritaikÄ ir baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ ).            Toliau apeliantas skunde iÅ¡dÄsto argumentus, kodÄl jis daro tokiÄ iÅ¡vadÄ . Apelianto teigimu, iÅ¡ teismo jo kaltÄs formos ir rūšies dÄl nukentÄjusiųjų P. ir S. B. sužalojimų apraÅ¡ymo akivaizdžiai matyti, kad teismo iÅ¡vados dÄl Å¡ių aplinkybių yra prieÅ¡taringos. IÅ¡ pradžių teismas nurodo, kad jo tyÄia sužaloti nukentÄjusiuosius nenustatyta (galima manyti, kad kalba eina apie neatsargiÄ kaltÄs formÄ ), o kiek vÄliau jau nurodo, kad jis veikÄ padarÄ veikdamas netiesiogine tyÄia.
Be to, Å¡i teismo iÅ¡vada yra ir nenuosekli. Teismas iÅ¡vadÄ pradeda daryti dÄl kaltÄs formos ir rūšies, jos net neargumentavÄs, o jÄ jau baigia visiÅ¡kai kita mintimi, tai yra dÄl jo veikos kvalifikacijos. Apelianto teigimu, teismas, konstatavÄs, kad veika laikytina padaryta netiesiogine tyÄia pagal nustatytas ir sÄ moningai leistas kilti pasekmes, pažeidÄ ir BK 15 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nustatÄ tik valinį netiesioginÄs tyÄios elementÄ , o bÅ«tinojo pagal BK 15 straipsnio 3 dalį intelektinio netiesioginÄs tyÄios elemento teismas nenustatÄ.
Jis viso proceso metu teigÄ, kad veikos, numatytos BK 135 straipsnyje, pobÅ«džio nesuvokÄ ir pagal savo, kaip jauno žmogaus, gyvenimiÅ¡kÄ patirtį nenumatÄ, kad rakinamo nuomojamo buto spintos apaÄioje, paslÄptame portfelyje supakuotų ir jo paliktų sprogmens dalių gali be jo žinios kažkas ieÅ¡koti, tikrinti jam priklausanÄio portfelio turinį, nepaisant įspÄjamojo užraÅ¡o, iÅ¡pakuoti sprogmenį, šį apžiÅ«rinÄti ir kad dÄl to sprogÄs sprogmuo gali sunkiai sužaloti žmones.
Teismas nepagrįstai jo parodymus atmetÄ remdamasis specialisto iÅ¡vada ir specialisto paaiÅ¡kinimais, kurios yra tik prielaidų pobÅ«džio. Specialistas teisme kategoriÅ¡kai nenurodÄ ir nepagrindÄ, kad sprogmuo buvo iki galo sumontuotas kaip mina-spÄ stai. Tuo tarpu teismo padaryta iÅ¡vada, kad įvyko pilna užtaiso detonacija, sprogo ir detonatorius, ir užtaisas, nors ir yra teisinga, bet neįrodo tikrosios sprogmens sprogimo priežasties. Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad detonatorius ir pagrindinÄs sprogstamosios medžiagos konteineris gulÄjo Å¡alia.
Konteineris nebuvo hermetiÅ¡kas. Jeigu sprogimo priežastis buvo atsitiktinÄ (pvz., paÄios pagrindinÄs sprogstamosios medžiagos savybÄs) ir sprogo pagrindinÄ medžiaga, tai ji detonavo ir detonatoriaus medžiagÄ . Specialistas nepaneigÄ objektyviais tyrimais galimybÄs, kad detonavus detonatoriaus medžiagai dÄl paÅ¡alinio poveikio, jis negalÄjo detonuoti Å¡alia gulÄjusios pagrindinÄs medžiagos. Specialisto teiginys, kad detonatorius turÄjo bÅ«ti įstatytas į pagrindinį sprogstamosios medžiagos užtaisÄ , yra tik specialisto prielaida.
DÄl sprogstamų medžiagų, kurių buvimÄ specialisto iÅ¡vada tik patvirtina, bet iki galo nenurodo konkreÄios visų buvusių cheminių medžiagų sudÄties, Å¡ioje iÅ¡vados dalyje esanti informacija negalÄjo bÅ«ti teismo bÅ«ti vertinama kaip esminÄ sprogimo priežasÄiai nustatyti. Apelianto teigimu, neatmestina, kad sprogimo inicijavimo židiniu galÄjo tapti ir pikrino rūšies druskų (pikratų) priemaiÅ¡os paÄioje sprogstamojoje medžiagoje. TaÄiau tokios galimos versijos dÄl sprogimo aplinkybių specialistas netyrÄ.
IÅ¡vadoje specialistas tik įvardijo sprogusias medžiagas kaip medžiagų miÅ¡inį, nenurodydamas konkreÄių jo sudedamųjų dalių, iÅ¡skyrus pikramo rÅ«gÅ¡tį. Be to, apeliantas skunde mano, kad galÄjÄs sprogti detonatorius, taip pat galÄjo paveikti pagrindinÄje sprogstamojoje medžiagoje galÄjusias bÅ«ti jautresnes medžiagas pikratus (sprogiÄ sias druskas, klasifikuojamas kaip inicijuojanÄias medžiagas), o tai galÄjo bÅ«ti beveik visiÅ¡ko sprogiojo miÅ¡inio, kurio tik viena sudedamoji medžiaga yra įvardijama kaip pikramo rÅ«gÅ¡tis (t. 2, b. l. 166) beveik visiÅ¡ko skilimo, tai yra sprogimo priežastis.
TodÄl, apelianto teigimu, esant tokiai neiÅ¡samiai specialisto iÅ¡vadai dÄl sprogiųjų medžiagų identifikavimo ir galutinÄ specialisto iÅ¡vada dÄl sprogimo priežasties teismo negalÄjo bÅ«ti vertinama kaip vienareikÅ¡miÅ¡ka ir pagrįsta. Teismas nuosprendyje besÄ lygiÅ¡kai pritardamas specialisto iÅ¡vadoms visiÅ¡kai neanalizavo ir neaptarÄ, kodÄl atmeta jo raÅ¡tu iÅ¡dÄstytus paaiÅ¡kinimus (t. 4, b. l. 29-32) dÄl specialisto iÅ¡vados nepagrįstumo ir sprogimo priežasÄių ir taip pažeidÄ BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintus reikalavimus.
          Be to, apeliantas skunde tvirtina, kad teisiamojo posÄdžio protokolas nÄra visapusiÅ¡kas. Ä® protokole neįraÅ¡yti visi reikÅ¡mingi duomenys, gauti apklausus specialistÄ V. B.. Taip pat protokole neužfiksuoti jo klausimai specialistui ir pastarojo atsakymai į jo klausimus bei jo paaiÅ¡kinimai dÄl specialisto teiginių. Kadangi garso įraÅ¡as yra sudedamoji teisiamojo posÄdžio protokolo dalis, apeliantas skunde praÅ¡o iÅ¡klausyti garso įraÅ¡Ä ir Å¡iuo remtis (BPK 260 straipsnio 3 dalis).           Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas pažeidÄ ir teismų praktikoje įtvirtintus reikalavimus nuosprendyje iÅ¡dÄstyti aiÅ¡kius ir įtikinamus nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus dÄl kiekvieno inkriminuojamojo BK straipsnio ir pastarojo dalies.
Teismas visiÅ¡kai nesvarstÄ ir nieko nepasisakÄ, kodÄl jo veiksmai dÄl visų sprogstamųjų medžiagų gaminimo ir laikymo negalÄjo bÅ«ti vertinami kaip viena tÄstinÄ veika. Apelianto teigimu, atskira kvalifikacija pagal BK 253 straipsnio 1 dalį yra visiÅ¡kai nereikalinga, nes pasekmes visiÅ¡kai apima BK 253 straipsnio 2 dalis. Nuosprendyje nÄra nurodyta aiÅ¡kių ir įtikinamų motyvų, kodÄl bute, esanÄiame Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), sprogusiųjų 2010-07-07 dienÄ sprogmenų gaminimÄ ir laikymÄ bÅ«tinai reikÄjo pripažinti atskiru nusikaltimu, o ne tos paÄios tÄstinÄs veikos epizodu.
Tai, apelianto teigimu, taip pat sÄ lygojo, jog buvo pažeistos ir BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatos.             Apeliantas skunde taip pat tvirtina, kad buvo pažeistos ir BK 55 straipsnio nuostatos, nes teismas nuosprendyje nemotyvavo, kodÄl už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje, kuri priskiriama prie apysunkių, skiriama laisvÄs atÄmimo bausmÄ, o ne Å¡velnesnÄ bausmÄs rūšis.            Be to, apelianto teigimu, nuosprendyje yra neatskleista, kaip konkreÄiai buvo taikomos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalių ir 5 dalies 2 punkto nuostatos, skiriant galutinÄ bausmÄ.
IÅ¡ nuosprendžio rezoliucinÄs dalies matyti, kad teismas iÅ¡ pradžių sudÄjo bausmes, o po to jas apÄmÄ, nors turÄjo bÅ«ti daroma atvirkÅ¡Äiai. Nuosprendyje nÄra nurodyta, už kurias konkreÄiai veikas skirtos bausmÄs buvo sudÄtos ir kurios konkreÄiai bausmÄs apimtos.             Apeliantas skunde taip pat tvirtina, kad teismas turÄjo pripažinti jo atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ, kuri yra numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte (rizikingas nukentÄjusiojo asmens elgesys).
            Taip pat apeliantas mano, kad teismas turÄjo jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir apsvarstyti galimybÄ jam paskirti Å¡velnesnÄ bausmÄ nei sankcijoje numatytÄ . Ä®vertinus visas jo atsakomybÄ lengvinanÄias aplinkybes, visų jo padarytų veikų pobÅ«dį, jo kaltÄs formas (ypaÄ dÄl veikos, susijusios su nukentÄjusiųjų sužalojimu), jo asmenybÄ ir sveikatos bÅ«klÄ apibÅ«dinanÄias aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo motyvus, tai, kad jis pradÄs žalÄ atlyginti nukentÄjusiems dar iki nuosprendžio įsiteisÄjimo, gailisi dÄl savo veiksmų, apelianto teigimu, yra pagrindas jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.Teismo posÄdyje nuteistasis ir jo gynÄjas praÅ¡Ä nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras praÅ¡Ä nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.
Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. ApeliacinÄs instancijos teisÄjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad nuosprendį priÄmÄs teismas nepilnai įsigilino į bylos aplinkybes, neteisingai nustatÄ V. V. kaltÄs turinį ir rūšį, o tai lÄmÄ neteisingÄ jo nusikalstamų veiksmų kvalifikavimÄ dÄl S. B. sužalojimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ . Taip pat teismas nepagrįstai nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 ir 2 dalyse kvalifikavo kaip atskirus nusikaltimus, o ne kaip tÄstinÄ veikÄ .
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keiÄiamas dÄl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybių, ir dÄl to neteisingai paskirtos bausmÄs bei netinkamai iÅ¡sprÄsto neturtinÄs žalos klausimo (BPK 328 straipsnio 1, 2, 4 punktai). DÄl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dÄl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinÄių reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai.
Ne visada nusikaltimo aplinkybÄs ir veikÄ padariusio asmens kaltÄ nustatoma tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinÄjimas netiesioginiais įrodymais yra sudÄtingesnis, taÄiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama asmens kaltÄ, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia bei logiÅ¡ka grandine. Ä®statymas nÄ vienai iÅ¡ paminÄtų įrodymų grupių neteikia pirmenybÄs. Jokie įrodymai neturi teismui iÅ¡ anksto nustatytos galios. Teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka.
Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. TaÄiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmÄs yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinÄjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginÄs taisyklÄs. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimas vadovaujantis įstatymu.
Ä®rodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. KasacinÄs instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiÅ¡kia, jog faktinÄms aplinkybÄms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinÄjimo priemonÄs. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priÄmimÄ lemia ne įrodinÄjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-455/214;
Nr. 2K-509/2010). TeisÄjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad bylÄ iÅ¡nagrinÄjÄs pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, tuo pažeidÄ BK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir todÄl padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bylos duomenys patvirtina V. V. kaltÄ dÄl S. B. tyÄinio kvalifikuoto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Byloje objektyviai nustatyta, kad V. V., 2010 metų vasario - kovo mÄnesiais, iÅ¡ S. B. iÅ¡sinuomotame bute, esanÄiame Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), neturÄdamas leidimo pagamino savadarbį sprogmenį, kurio sprogstamosios medžiagos užtaisÄ sudarÄ savadarbÄ sprogstamoji medžiaga, kurios vienas iÅ¡ komponentų prikramo rÅ«gÅ¡tis (C6 H5N3 O5), o Å¡io savadarbio sprogmens sprogimo galingumas galÄjo prilygti apie 20 g sprogstamosios medžiagos - trotilo ekvivalento ir tÄsdamas nusikalstamÄ veikÄ , šį pagamintÄ savadarbį sprogmenį, neturÄdamas leidimo iki 2010-07-07, apie 18.52 val., laikÄ bute, esanÄiame Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), kol jis sprogo ir sprogimo metu nukentÄjusiajam P. B. dÄl akustinÄs traumos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o nukentÄjusiajai S. B. dÄl padarytų kÅ«no sužalojimų:
žaizdų smakre, veido, krÅ«tinÄs, pilvo srityse, akių II laipsnio cheminio nudegimo, dalinÄs deÅ¡inio dilbio, kairÄs rankos IV pirÅ¡to distalinÄs dalies trauminÄs amputacijos buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.Tai, kad iÅ¡ nukentÄjusiųjų iÅ¡sinuomotame bute V. V. pagamino sprogmenį ir kad bÅ«tent Å¡is jo pagamintas sprogmuo sprogdamas sunkiai sutrikdÄ sveikatÄ nukentÄjusiajai, neginÄija ir pats nuteistasis. Jis viso proceso metu nuosekliai parodÄ, kad kartoninÄje dÄžutÄje nuo kvepalų, maždaug 10X8 cm, buvo į tÅ«tÄ suberta prikrorÅ«gÅ¡tis ir Å¡alia tÅ«tos buvo padÄtas jo pasigamintas detonatorius, sudÄti raudonos spalvos laidai, taÄiau sujungimo grandinÄs nebuvo.
DÄžutÄ buvo odiniame juodos spalvos lagaminÄlyje, o pats lagaminÄlis buvo padÄtas rÅ«bų spintoje. Sprogimas galÄjo įvykti dÄl galimo medžiagų irimo, taÄiau sprogimo priežasties jis nurodyti negali. Jis turÄjo tikslÄ ateityje tÄ dÄžutÄ susprogdinti ir tam jis bÅ«tų sujungÄs laidus tarp detonatoriaus, tÅ«telÄs su prikramo rÅ«gÅ¡timi (miltelių tipo) ir laikrodžio mechanizmu. Laikrodžio dar nebuvo. Jis telefonu perspÄjo P. B., kad iÅ¡sikels iÅ¡ buto liepos mÄnesio pirmoje pusÄje.
Pati dÄžutÄ sprogdinimui nebuvo paruoÅ¡ta, buvo apvyniota baltu popieriumi ir tai nebuvo minos- spÄ stų tipas. Viso proceso metu V. V. vienodai nuosekliai aiÅ¡kino, kad tikslo sužaloti nukentÄjusiuosius jis neturÄjo, ir net nepagalvojo, kad jam nebÅ«nant iÅ¡sikrausÄius nukentÄjusieji gali apžiÅ«rinÄti jo asmeninius daiktus. Jo nuomojamame bute Å¡eimininkų daiktų nebuvo, jis naudojosi visu butu.Nuteistojo kaltÄ sunkiai sutrikdžius sveikatÄ nukentÄjusiajai, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinÄjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai.
NukentÄjusioji S. B. teisiamojo posÄdžio metu parodÄ, kad V. V. gyveno jam iÅ¡nuomotame bute nuo 2009 metų, jos vyrui sakÄ, kad 2010 m. liepos mÄnesį nebegyvens. Ji į butÄ neužeidavo. AtÄjÄ Ä¯ butÄ liepos 7 d. jie su vyru tvarkÄ butÄ , matÄ Ä¯vairių talpų, svarstykles. Kambaryje spintoje rado juodÄ lagaminÄlį, nukentÄjusioji lagaminÄlį atidarÄ, iÅ¡ÄmÄ iÅ¡ jo dÄžutÄ, kuri buvo apklijuota baltu popieriumi. TÄ popierių ji nuo dÄžutÄs nuplÄÅ¡Ä, ir, dÄžutÄ nusineÅ¡usi į virtuvÄ, jÄ atidarÄ.
IÅ¡ pradžių nieko neatsitiko, bet labiau pravÄrus, dÄžutÄ sprogo. NukentÄjusysis P. B. teisiamojo posÄdžio metu parodÄ, kad liepos 7 d. su žmona užÄjo į butÄ , manÄ, kad V. V. jau iÅ¡sikraustÄ. TaÄiau bute buvo nuteistojo daiktai. Jis matÄ, kad spintoje buvo jo rÅ«bų, taip pat matÄ juodÄ lagaminÄlį. Kai žmona iÅ¡ÄmÄ iÅ¡ lagaminÄlio dÄžutÄ bei nuplÄÅ¡usi baltÄ popierių nuo jos, atidarÄ dÄžutÄ, jis už žmonos stovÄjo apie 2 â 3 metrų atstumu.
NukentÄjusysis taip pat parodÄ, kad su nuteistuoju susitikdavo kartÄ per mÄnesį, bet ne bute. V. V. buvo žadÄjÄs iÅ¡sikraustyti pirmÄ jį liepos savaitgalį, bet tikslios datos sutarÄ nebuvo. NukentÄjusiesiems padarytus sužalojimus patvirtina byloje esanÄios specialistų iÅ¡vados. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. B. padarytas sužalojimas akustinÄ trauma, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t. b. l. 96, 106). Kitoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1369/10(04) nurodyta, kad S. B. nustatytos žaizdos smakre, veido, krÅ«tinÄs, pilvo srityse, akių žaizdos, akių II laipsnio cheminis nudegimas, dalinÄ deÅ¡inio dilbio, kairÄs rankos IV pirÅ¡to distalinÄs dalies trauminÄ amputacija.
Sužalojimai padaryti sprogimo veiksnių poveikio pasÄkoje. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t. b. l. 116).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įvykio vietoje susprogdintas savadarbis, minos-spÄ stų tipo sprogmuo, kuris buvo sudarytas iÅ¡ Å¡ių dalių:sprogstamosios medžiagos užtaiso - savadarbÄs sprogstamosios medžiagos, kurios vienas iÅ¡ komponentų pikramo rÅ«gÅ¡tis (C6H5N3O5);susprogdinimo mechanizmo - savadarbis sprogdiklis pagamintas iÅ¡ skalbinių segtuko, elektros maitinimo Å¡altinio - âAâ tipo baterija âSirijusâ, elektros laidų ir, tikimiausia, savadarbio elektrinio detonatoriaus;sprogstamosios medžiagos konteinerio - tikimiausia plastikinio vamzdžio, kurio galai buvo užkimÅ¡ti medinÄmis užkamÅ¡omis;maskavimo priemonÄs - popierinÄs dÄžutÄs ir pagalbinių medžiagų - klijų, mÄlynos spalvos ir juodos spalvos lipnios izoliacinÄs juostos.Tokios konstrukcijos sprogmens, kaip kad aukÅ¡Äiau apraÅ¡yto, sprogimas įvyksta aktyvavus taikinio daviklį - Å¡iuo atveju - tikimiausia atidarius dÄžutÄs dangtelį (2 t. b. l. 165-183).
Teisiamojo posÄdžio metu buvo apklaustas ir Å¡iÄ specialisto iÅ¡vadÄ pateikÄs specialistas V. B.. Jis paaiÅ¡kino, kad Å¡imtu procentų teigti, jog sprogmuo buvo mina â spÄ stai negalima, bet pagal rastas sprogmens liekanas galima teigti, kad sprogo ir detonatorius, ir sprogstamoji medžiaga, o tai reiÅ¡kia, kad įvyko užtaiso detonacija. Pagal įvykusį sprogimÄ , detonatorius buvo įstatytas į pagrindinį sprogstamosios medžiagos užtaisÄ . Sprogmuo buvo mina â spÄ stai, nes sprogmuo buvo užmaskuotas dÄžutÄje.
DÄžutÄ buvo nuo buityje naudojamo daikto ir tai, specialisto nuomone, buvo kaip maskavimo priemonÄ.IÅ¡ visų iÅ¡dÄstytų įrodymų akivaizdu, ir tai teisingai nuosprendyje nustatÄ pirmosios instancijos teismas, kad tarp nuteistojo V. V. veiksmų â pagaminto sprogmens ir jo laikymo iÅ¡sinuomotame bute, to sprogmens sprogimo bei dÄl to atsiradusių pasekmių â sunkaus sveikatos sutrikdymo S. B. ir nežymaus sveikatos sutrikdymo P. B. yra priežastinis ryÅ¡ys. Kita vertus, teisÄjų kolegija sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, jog nuosprendį priÄmÄs teismas, vertindamas V.
V. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudÄties subjektyviosios pusÄs požymius, kaltÄs turinį, neįvertino visų objektyviais bylos duomenimis nustatytų faktinių aplinkybių ir neteisingai jas teisiÅ¡kai įvertino. PažymÄtina, kad kaltÄs forma, rūšis, jos turinys â subjektyvÅ«s (vidiniaiâpsichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, vietÄ , laikÄ , situacijÄ , kuri buvo juos padarant, ir pan.
Taigi apie kaltÄ â psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais â sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.Teismas nuosprendyje nurodÄ, kad V. V., sunkiai sutrikdydamas S. B. sveikatÄ , veikÄ netiesiogine tyÄia, ir jo veikÄ kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ . Teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadų dÄl nuteistojo kaltÄs formos visiÅ¡kai nemotyvavo. Teismas nurodÄ, jog byloje nenustatyta, kad V. V. tyÄia siekÄ sužaloti P. ir S. B., todÄl S. B. sunkaus kÅ«no sužalojimo padarymo atveju, kaltinamojo V.
V. nusikalstama veika laikytina padaryta netiesiogine tyÄia, pagal nustatytas ir sÄ moningai leistas kilti pasekmes BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte, kas sunkiai sužalojo žmogų, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du ir duotuoju atveju savadarbio sprogmens tipas (mina - spÄ stai), kurį ginÄija kaltinamasis V. V., nusikalstamos veikos kvalifikacijai reikÅ¡mÄs neturi. Tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados ne tik prieÅ¡taringos, jos ir visiÅ¡kai nepagrįstos. Pirmiausia, pats teismas pripažįsta, kad V.
V. veiksmuose tyÄia nenustatyta, o tuo tarpu nustatÄs sprogmens tipÄ (mina â spÄ stai) nurodo, kad jis įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Tuo teismo pasisakymas apie nuteistojo kaltÄs formÄ bei rūšį baigiamas. Kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. IÅ¡samus V. V.padarytos veikos sudÄties subjektyviojo požymio â kaltÄs â turinio iÅ¡tyrimas ir tuo remiantis kaltÄs formos nustatymas turi itin svarbiÄ reikÅ¡mÄ, nes yra lemiama sÄ lyga teisingai ir pagrįstai nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai.BK 15 straipsnyje nustatytos dvi tyÄios rūšys â tiesioginÄ ir netiesioginÄ.
Asmenų, padariusių materialiuosius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus, į kurių sudÄtį įeina veikos padariniai, tiesioginÄ tyÄia yra tada, kai jie numatÄ BK numatytų padarinių atsiradimo galimybÄ ir jų norÄjo, o netiesioginÄ â kai numatÄ padarinių atsiradimo galimybÄ, jų nenorÄjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti. Pagal BK 15 straipsnio 3 dalį netiesioginÄ tyÄia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veikÄ , suvokÄ savo daromos veikos pavojingÄ pobÅ«dį, numatÄ, kad dÄl jo veikos gali atsirasti įstatyme numatyti pavojingi padariniai ir, nors jų nenorÄjo, taÄiau sÄ moningai leido jiems kilti.
Taigi netiesioginei tyÄiai bÅ«dingas savo veikos pavojingumo suvokimas, baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo numatymas. Kartu pažymÄtina, kad kaltininko suvokimas ir numatymas yra konkretus. Asmuo gali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybÄn pagal BK 135 straipsnį, jei jis suvokia, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai ir yra tokio pavojingumo laipsnio, kad gali sukelti nukentÄjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , jis numato tokiÄ galimybÄ, didelį tikÄtinumo laipsnį, bet lieka abejingas numatomiems sunkiems padariniams.
Tokį netiesioginÄs tyÄios turinį turi įrodyti teismas. NagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas netiesioginÄs tyÄios turinio nenustatÄ. Teismas tik nurodÄ - V. V. nusikalstama veika laikytina padaryta netiesiogine tyÄia, pagal nustatytas ir sÄ moningai leistas kilti pasekmes. Å ioje teismo iÅ¡vadoje nÄra net bÅ«tino netiesioginÄs tyÄios elemento â V. V. savo veiksmų suvokimo bei pavojingų padarinių numatymo. Tam, kad bÅ«tų nustatyta netiesioginÄ tyÄia, turi bÅ«ti konkretus nuteistojo suvokimas ir numatymas, kad jis nukentÄjusiajai S. B. savo veiksmais gali sukelti sunkų sveikatos sutrikdymÄ , jis turÄtų numatyti tokiÄ galimybÄ, didelį tikÄtinumo laipsnį.
Žmogus paprastai suvokia ir numato dÄsningus padarinius (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-354/2007). NagrinÄjamoje byloje tokios aplinkybÄs nenustatytos. Dar daugiau, V. V. nusikalstama veika kvalifikuota kaip sunkus sveikatos sutrikdymas kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du. Teismų praktikoje kitų žmonių gyvybei pavojingas nusikaltimo padarymo bÅ«das aiÅ¡kinamas kaip toks, kurio panaudojimas yra pavojingas ne tik žmogaus, kurį siekiama nužudyti ar sutrikdyti jo sveikatÄ , gyvybei, bet ir bent vieno kito ar kelių kitų žmonių gyvybei.
Be to, kilusi grÄsmÄ kitų žmonių gyvybei dÄl kaltininko veiksmų turi bÅ«ti reali, o pats kaltininkas privalo visa tai suvokti. Å is bÅ«das, esant kitoms aptartoms sÄ lygoms, gali apimti įvairiausius kaltininko veiksmus â padegimÄ , sprogdinimÄ , geriamojo vandens, maisto, aplinkos užnuodijimÄ chemikalais ar radioaktyviosiomis bei kitokiomis medžiagomis, transporto priemonių, kitų padidinto pavojaus Å¡altinių panaudojimÄ , Å¡audymÄ ir kt. (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-530/2010, 2K-12/2007).
Tai reiÅ¡kia, kad teismas turÄjo nustatyti, jog V. V. ne tik suvokÄ ir numatÄ, kad gali sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , bet ir suvokÄ kitų žmonių gyvybei pavojingÄ bÅ«dÄ . To byloje nÄra nustatyta. Teismas, nenurodydamas jokių šį nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantį požymį patvirtinanÄių argumentų, apsiribojo skliausteliuose nurodydamas, kad P. B. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. TaÄiau vien Å¡i aplinkybÄ neįrodo V. V. suvokus kitų žmonių gyvybei pavojingÄ bÅ«dÄ .
Kaip jau minÄta, kaltÄs forma, rūšis, jos turinys â subjektyvÅ«s (vidiniaiâpsichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, vietÄ , laikÄ , situacijÄ , kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltÄ â psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais â sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.Pagal BK 16 straipsnį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dÄl nusikalstamo pasitikÄjimo arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo.
Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dÄl nusikalstamo pasitikÄjimo, jeigu jį padarÄs asmuo numatÄ, kad dÄl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, taÄiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikÄjosi jų iÅ¡vengti, o nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dÄl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, jeigu jį padarÄs asmuo nenumatÄ, kad dÄl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galÄjo ir turÄjo tai suprasti.Kolegija, iÅ¡analizavusi visas bylos aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatÄ V.
V. psichinį santykį su veika ir jos padariniais. Kolegijos manymu, V. V. veiksmuose tyÄios nebuvo, nuteistasis sunkų sveikatos sutrikdymÄ S. B. padarÄ veikdamas neatsargia kaltÄs forma. TokiÄ iÅ¡vadÄ kolegija daro įvertinusi reikÅ¡mingas aplinkybes. Pirmiausia, kaip jau minÄta, pats nuteistasis visada nuosekliai teigÄ, jog jis nenumatÄ, kad Å¡eimininkai gali atvykti į jo nuomojamÄ butÄ , ir, pamatÄ, kad jis dar neiÅ¡sikraustÄ, kraustyti jo daiktus ir net apžiÅ«rinÄti jų vidų. Nuteistasis parodÄ, kad žadÄjo iÅ¡sikraustyti liepos mÄnesio viduryje, vÄliau parodÄ, kad tikslios datos nepamena.
NukentÄjusysis P. B. parodÄ, kad V. V. žadÄjo iÅ¡sikraustyti pirmÄ jį liepos savaitgalį, taÄiau tikslios datos sutarÄ jie nebuvo. Nepaisant to, nukentÄjusioji S. B. ir P. B. liepos 7 dienÄ Ä¯ butÄ atvyko, kaip teigia, norÄdami pažiÅ«rÄti, ar V. V. iÅ¡sikraustÄ iÅ¡ buto. IÅ¡ byloje esanÄių fotonuotraukų prie buto, kuriame įvyko sprogimas, apžiÅ«ros protokolo, bei prie įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo, matyti, kad bute yra asmens gyvenimui reikalingi daiktai â vonioje higienos reikmenys, kambaryje Å¡lepetÄs, rÅ«bai, muzikinis centras, vadovÄliai, pratybos, sÄ siuviniai, patalynÄ, kvepalai, spintoje asmeniniai daiktai (1 t. b. l. 52-84; 2 t. b. l. 94-104).
BÅ«tent tai yra parodÄs nuteistasis, kad nuomojamame bute buvo likÄ beveik visi jo daiktai â drabužiai, patalynÄ, radijas, stalinÄ lempa, mikrobangų krosnelÄ, indai, kilimas, knygos. P. B. patvirtino nuteistojo parodymus, taip pat parodÄ, kad kambaryje atidarÄs spintÄ matÄ nuteistojo rÅ«bus. Taigi V. V. iÅ¡ buto iÅ¡sikraustÄs nebuvo, to neneigia ir patys nukentÄjusieji. Visgi, tai nesukliudÄ S. B. atidarius spintÄ kraustytis asmeninius nuteistojo daiktus â radus lagaminÄ , jį atidaryti, o jame radus dÄžutÄ, kuri buvo apklijuota baltu popieriumi, net nuplÄÅ¡ti tÄ popierių (tai parodÄ ir pati nukentÄjusioji, ir nukentÄjusysis) ir dÄžutÄ atidaryti.
Nepaisant to, kad butas nuosavybÄs teise ir priklausÄ nukentÄjusiesiems, taÄiau nagrinÄjamu laikotarpiu V. V. buvo nuomininkas â naudojosi butu ir mokÄjo už tai nuomÄ . P. B. parodÄ, kad tik vienÄ kartÄ V. V. vÄlavo sumokÄti, bet paskui nuoma buvo mokama laiku, jokių problemų nebuvo. Nuomos sutartis buvo žodinÄ. Taip pat byloje nustatyta, kad V. V. dar nebuvo iÅ¡sikraustÄs ir dÄl to nebuvo jokio konflikto ar raginimų, taip pat Å¡eimininkai jo neperspÄjo, kad ateis į butÄ ar tvarkys, rinks jo daiktus, taigi ir nuteistasis neturÄjo galimybÄs jų įspÄti.
Dar viena Å¡iame kontekste reikÅ¡minga aplinkybÄ yra ta, kad tame bute jokių nukentÄjusiesiems priklausanÄių daiktų nebuvo, o nuomos mokestį nuteistasis mokÄdavo P. B., kai jis užeidavo į butÄ , jie susitikdavo virtuvÄje, o kai nuteistojo namie nebÅ«davo, jis pinigus taip pat palikdavo virtuvÄje, į kambarį niekada neidavo. Be to, ypatingai svarbi aplinkybÄ yra ta, kad sprogmuo nesprogo savaime (tokiÄ tikimybÄ paneigÄ ir teisiamajame posÄdyje apklaustas specialistas), dÄžutÄ su sprogmeniu buvo mÄtoma, tÄ parodÄ ir pati nukentÄjusioji, ir sprogmuo sprogo tik nukentÄjusiajai atidarius dÄžutÄ, ir tai dar ne iÅ¡ karto, o po kelių akimirkų, ji dar spÄjo pakviesti vyrÄ ir pasakyti, kad dÄžutÄje âkvepalai su Å«saisâ.
Å ioje vietoje pasisakytina ir apie sprogusio sprogmens tipÄ . Specialistas savo iÅ¡vadoje nurodÄ, kad susprogdintas savadarbis, minos â spÄ stų tipo sprogmuo, ir bÅ«tent sprogmens tipÄ nustatÄ per, jo manymu, maskavimo priemonÄ â buityje naudojamÄ daiktÄ dÄžutÄ, taÄiau net teisiamojo posÄdžio metu specialistas negalÄjo kategoriÅ¡kai patvirtinti, kad tai mina â spÄ stai, jis padarÄ tokiÄ prielaidÄ , nes sprogmuo sprogo atidarius dÄžutÄ. NagrinÄjamoje byloje kolegija daro prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad dÄžutÄs apklijavimas popieriumi, jos įdÄjimas į lagaminÄ , o lagamino į spintÄ rodo ne sprogmens maskavimÄ , o prieÅ¡ingai, patvirtina nuteistojo parodymus apie tai, kad jis, pagaminÄs sprogiÄ jÄ medžiagÄ , supylÄ jÄ Ä¯ saugiÄ tarÄ , kurioje ji neturÄjo sprogti.
Nuteistasis padÄjo dÄžutÄ Ä¯ jo manymu saugiÄ vietÄ , jis bute nepaliko vien tik sprogmens, jis dar nebuvo iÅ¡sikraustÄs ir nukentÄjusiesiems priklausanÄiame bute buvo visi jo daiktai. Dar kartÄ pažymÄtina, kad sprogmens įdÄjimas į dÄžutÄ, jos apklijavimas popieriumi ir įdÄjimas į lagaminÄ spintoje, ne matomoje vietoje, o jos padÄjimas į nepastebimÄ , nejudinamÄ vietÄ , negali rodyti tyÄinio sprogmens maskavimo, todÄl sprogmuo pagal savo paskirtį Å¡iuo atveju nelaikytinas mina â spÄ stais.
Kolegija Å¡alina iÅ¡ kaltinimo aplinkybÄ, kad V. V. pagamino minos â spÄ stų tipo sprogmenį, nes Å¡i aplinkybÄ neįrodyta, o teismo iÅ¡ esmÄs buvo siejama su V. V. tyÄia sunkiai sutrikdyti sveikatÄ .Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ byloje nustatytų faktinių veikos padarymo aplinkybių matyti, kad nuteistasis V. V. nenumatÄ, jog dÄl jo veiksmų gali kilti pavojingi, baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, taÄiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turÄjo ir galÄjo tai numatyti.
Taigi veikÄ padarÄ veikdamas nusikalstamo nerÅ«pestingumo sÄ lygomis. Nustatytos aplinkybÄs patvirtina, kad V. V. nuomojamame bute pagamino bei spintoje esanÄiame lagamine, dÄžutÄje laikÄ savadarbį sprogmenį, taigi buvo nesilaikoma elementaraus atsargumo. Pagal įvykio situacijÄ (nukentÄjusieji turÄjo raktÄ nuo buto, kuriame jis gyveno, jis nuo liepos mÄnesio žadÄjo jau negyventi) ir V. V. asmenines savybes (pilnametis, pakaltinamas, vidurinio iÅ¡silavinimo ir kt.), jis turÄjo ir galÄjo numatyti, kad paliekant spintoje lagamine esanÄioje dÄžutÄje sprogmenį, ir kuriam nors nukentÄjusiajam atÄjus į butÄ ir dÄžutÄ atidarius, gali kilti tam tikri pavojingi padariniai.
AtsakomybÄ kyla pagal realiai kilusius padarinius. NustaÄius, kad V. V. nusikaltimÄ padarÄ neatsargia kaltÄs forma, jo veika turi bÅ«ti perkvalifikuota iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto į BK 137 straipsnio 1 dalį. Pagrindinis, t. y. esminis ir vienintelis, BK 135 straipsnyje ir 137 straipsnyje numatytų nusikaltimų atribojimų požymis yra skirtinga kaltÄs forma. BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybÄ kyla tam, kas dÄl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų.
Priežastinis ryÅ¡ys tarp V. V. pagaminto ir iÅ¡ B. iÅ¡sinuomotame bute laikyto sprogmens sprogimo bei nukentÄjusiesiems nustatytų sužalojimų jau aptartas ir nustatytas. Taigi pripažintina įrodyta, kad V. V., 2010 metų vasario - kovo mÄnesiais, iÅ¡ S. B. iÅ¡sinuomotame bute, esanÄiame Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), neturÄdamas leidimo pagamino savadarbį sprogmenį, kurio sprogstamosios medžiagos užtaisÄ sudarÄ savadarbÄ sprogstamoji medžiaga, kurios vienas iÅ¡ komponentų prikramo rÅ«gÅ¡tis (C6 H5N3 O5), o Å¡io savadarbio sprogmens sprogimo galingumas galÄjo prilygti apie 20 g sprogstamosios medžiagos - trotilo ekvivalento ir tÄsdamas nusikalstamÄ veikÄ , šį pagamintÄ savadarbį sprogmenį, neturÄdamas leidimo iki 2010-07-07, apie 18.52 val., laikÄ bute, esanÄiame Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), kol jis sprogo ir sprogimo metu nukentÄjusiajam P. B. dÄl akustinÄs traumos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o nukentÄjusiajai S. B. dÄl padarytų kÅ«no sužalojimų:
žaizdų smakre, veido, krÅ«tinÄs, pilvo srityse, akių II laipsnio cheminio nudegimo, dalinÄs deÅ¡inio dilbio, kairÄs rankos IV pirÅ¡to distalinÄs dalies trauminÄs amputacijos buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, taip V. V. dÄl neatsargumo sunkiai sužalojo nukentÄjusiÄ jÄ S. B.. DÄl BPK 255 ir 256 straipsnių taikymo. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisÄ Ä¯ tinkamÄ teismo procesÄ , kuri yra teisÄs į teisingÄ teismÄ dalis. Antra vertus, teisÄ Ä¯ tinkamÄ teismo procesÄ apima teisÄ Å¾inoti kaltinimÄ ir teisÄ Ä¯ gynybÄ (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkriÄio 15 d. nutarimas).
Å is Konstitucinio Teismo nutarimas patvirtina, kad kaltinamojo teisÄ Å¾inoti, kuo yra kaltinamas, teisÄ Ä¯ gynybÄ ir teisingÄ teismÄ yra pažeidžiamos ir tada, kai inkriminuojama veika perkvalifikuojama pagal lengvesnÄ nusikalstamÄ veikÄ numatantį baudžiamÄ jį įstatymÄ , taÄiau pritaikant kitokį teisinį požymį (sudÄties požymį, įtvirtintÄ BK specialiojoje dalyje), bÅ«tinÄ Å¡iÄ veikÄ pripažinti nusikalstama (pavyzdžiui, kad nusikalstama veika padaryta ne tyÄia, o dÄl neatsargumo), bet neįspÄjus kaltinamojo apie tokiÄ galimybÄ ir nesudarius galimybių atitinkamai gintis (kasacinÄ nutartis 2K-P-1/2014).
NagrinÄjamoje byloje perkvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto į BK 137 straipsnio 1 dalį praÅ¡Ä pats nuteistasis, dÄl to minÄtos baudžiamojo proceso nuostatos nepažeistos. Atskirai pasisakytina dÄl nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas V. V., numatytų BK 253 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kvalifikavimÄ . IÅ¡ bylos matyti, kad V. V. teismui atiduotas kaltinant jį kelių nusikalstamų veikų, numatytų BK 253 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padarymu. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nuteistojo Å¡audmens dalies, bedÅ«mio parako įgijimÄ bei laikymÄ , taip pat didelÄs sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų pagaminimÄ bei laikymÄ kvalifikavo kaip tÄstinÄ veikÄ .
Teismas nuosprendyje nurodÄ, jog kadangi sprogstamųjų medžiagų (nedidelÄs ir didelÄs sprogstamosios galios) įgijimo, gaminimo ir laikymo aplinkybÄs vienodos, apima 2003-2010 metų laikotarpį, sprogstamosios medžiagos buvo laikomos kaltinamojo V. V. gyvenamosiose vietose pastoviai, o ir kaltinamajame akte V. V. nusikalstamos veikos įgyjant, gaminant ir laikant nedidelÄs (bedÅ«mis parakas, minos tipo sprogmuo) ir didelÄs sprogstamosios galios sprogstamÄ sias medžiagas (23 mm kalibro Å¡audmuo, brizantinio poveikio sprogstamosios medžiagos) nurodytos kaip tÄstinÄs, kurios ir buvo užbaigtos 2010-07-10 atliktų kratų metu ir atskirai nekvalifikuotinos.
Tuo tarpu B. bute pagamintÄ bei laikytÄ sprogmenį teismas kvalifikavo pagal atskirÄ BK 253 straipsnio 1 dalį, nors Å¡i veika lygiai taip pat kaip ir ankstesnÄs įeina į tÄ patį laikotarpį, taip pat buvo gaminama V. V. tuo metu gyvenamoje vietoje. V. V. veiksmai buvo tapatÅ«s ankstesniems, nukreipti į vienÄ objektÄ , siekiant vieno rezultato. BK 63 straipsnio, reglamentuojanÄio bausmÄs skyrimÄ už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje nustatyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarÄ kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarÄ tÄstinÄ nusikalstamÄ veikÄ .
Pagal teismų praktikÄ tÄstine nusikalstama veika pripažįstama tokia veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapaÄių ar vienarūšių paprastai laiko atžvilgiu viena nuo kitos nenutolusių analogiÅ¡ku bÅ«du, analogiÅ¡komis aplinkybÄmis padarytų veikų, kurių kiekviena, atskirai paÄmus, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudÄties požymius, taÄiau visas jas sieja vienas nusikalstamas sumanymas, vieninga tyÄia (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-436/2014, 2K-385/2014, 2Kâ77/2013, 2K-7-96/2012, 2K-650/2010).
Vieningai tyÄiai, jungianÄiai atskirus nusikalstamus veiksmus, bÅ«dinga tai, kad kaltininkas, darydamas pirmÄ veiksmÄ , jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymÄ ir dÄl kito nusikalstamo veiksmo (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-436/2014). TÄstinÄs nusikalstamos veikos esminÄ aplinkybÄ yra ta, kad atskirais nusikalstamos veikos epizodais įgyvendinamas vienas kaltininko sumanymas, tÄstinÄ veikÄ sudarantys nusikalstami veiksmai pažeidžia tÄ patį nusikalstamos veikos objektÄ ir kvalifikuojami pagal vienÄ ir tÄ patį BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-743/2007).
TÄstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapaÄių ar vienarūšių veiksmų, iÅ¡ kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, taÄiau visi jie yra jungiami vieningos tyÄios (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad nukentÄjusiesiems priklausanÄiame bute V.
V. pagamintas bei laikytas sprogmuo sudaro savarankiÅ¡kÄ nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, sudÄtį. Teismas tokios savo iÅ¡vados tinkamai neargumentavo, nuosprendyje tik nurodÄ, kad pagaminta mina â spÄ stai rodo V. V. tiesioginÄ tyÄiÄ gaminant sprogmenis savadarbiu bÅ«du, todÄl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. TaÄiau jau aptarta tai, kad V. V. B. bute pagamintas sprogmuo nelaikytinas mina â spÄ stais pagal savo paskirtį, be to, jo tyÄia gaminant bei laikant visus, tiek didelÄs, tiek nedidelÄs galios sprogmenis, sprogstamÄ sias medžiagas buvo vieninga, jo atlikti vienarūšiai veiksmai, kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius.
Esant tokiai situacijai, V. V. nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje ir BK 253 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuojamos pagal BK 253 straipsnio 2 dalį kaip viena tÄstinÄ veika. DÄl bausmÄs bei neturtinÄs žalos priteisimo Atsižvelgiant į tai, kad perkvalifikavus V. V. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto į BK 137 straipsnio 1 dalį lengvinama jo teisinÄ padÄtis, atitinkamai skirtina ir Å¡velnesnÄ bausmÄ. Taip pat nauja bausmÄ skiriama ir pagal BK 253 straipsnio 2 dalį bei galutinÄ subendrinta bausmÄ.Ä®statymų leidÄjas apibÅ«dina bausmÄs paskirtį BK 41 str. 2 d. nustatydamas bausmÄs skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dÄstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmÄs paskirtį.
BausmÄs paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybÄ daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmÄ atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Skiriant bausmÄ, teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nÄ vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybÄ, o paskirta bausmÄ turi atitikti BK 41 str. 2 d. numatytus bausmÄs tikslus.
Bendrieji bausmÄs skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisÄto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str., kuriame nurodyta, kad, skirdamas bausmÄ, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybÄ, atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes.Skiriant bausmÄ V. V. atsižvelgiama į tai, kad yra viena teismo nustatyta jo atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ â jis prisipažino įgijÄs, laikÄs, gaminÄs sprogstamÄ sias medžiagas bei nuoÅ¡irdžiai gailisi.
Kolegija pripažįsta, kad V. V. prisipažino ir dÄl sveikatos sutrikdymų nukentÄjusiesiems, bei nuoÅ¡irdžiai dÄl to gailisi. Kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad pagal galiojanÄiÄ teisminÄ praktikÄ , baudžiamasis įstatymas visiÅ¡ko kaltÄs pripažinimo bei nuoÅ¡irdaus gailÄjimosi nesieja su ir su tuo, ar asmuo savo veikÄ vertina kaip nusikalstamÄ , ar ne, t.y. nereikalauja savo padarytos veikos teisinio įvertinimo. IÅ¡ bylos matosi, kad V. V. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davÄ nuoseklius parodymus apie savo atliktus veiksmus.
VisÄ laikÄ nesutiko tik su tyÄia sunkiai sutrikdant sveikatÄ . Tuo tarpu bylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka, pirmosios instancijos nuosprendis keiÄiamas bÅ«tent dÄl to, kad teismas nepagrįstai nuteistojo veiksmuose sunkiai sutrikdant sveikatÄ nustatÄ tyÄinÄ kaltÄs formÄ . Pripažintina, kad V. V. prisipažino bei nuoÅ¡irdžiai gailisi dÄl abiejų nusikalstamų veikų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistasis skunde taip pat praÅ¡o pripažinti jo atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe nukentÄjusiosios rizikingÄ elgesį.
Teismų praktikoje (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2011, 2K-450/2011) rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentÄjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradÄti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentÄjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-386/2012).
Teismai paprastai Å¡iÄ atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ pripažįsta tais atvejais, kai nukentÄjusiojo asmens moralÄs požiÅ«riu nepriimtinas, neteisÄtas, provokuojantis ar kitoks panaÅ¡aus pobÅ«džio elgesys iÅ¡ dalies nulemia kaltininko nusikalstamus veiksmus prieÅ¡ jį. Taigi paprastai tokia aplinkybÄ pripažįstama tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojanÄius arba rizikingus nukentÄjusiojo veiksmus. NagrinÄjamoje byloje kaltininko tiesioginiais veiksmais sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas nebuvo.
TodÄl ir kalbÄti apie jo reakcijÄ Ä¯ nukentÄjusiosios veiksmus negalima. Kolegija, įvertinusi visas reikÅ¡mingas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nors iÅ¡ tiesų nukentÄjusiosios elgesys prieÅ¡tarauja elementarios moralÄs nuostatoms, ji net tik apžiÅ«rinÄjo svetimus daiktus, juos atidarydama, taÄiau net ir plÄÅ¡Ä nuo ant rastos svetimos dÄžutÄs apklijuotÄ popierių, atidarÄ dÄžutÄ, visgi, Å¡ių aplinkybių nepakanka, kad toks nukentÄjusiosios elgesys bÅ«tų pripažintas rizikingu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme ir tokia aplinkybÄ bÅ«tų pripažinta nuteistojo atsakomybÄ lengvinanÄia.
Nuteistojo atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių byloje nenustatyta. Taip pat skiriant bausmÄ atsižvelgtina į tai, kad padarytas vienas tyÄinis sunkus nusikaltimas ir vienas neatsargus nusikaltimas. V. V. praeityje nÄra teistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, dirba, yra tik 45 % darbingas, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paskiriama sankcijos minimumui lygi bausmÄ, o pagal BK 137 straipsnio 1 dalį paskiriama sankcijoje numatyta laisvÄs atÄmimo bausmÄ, mažesnÄ nei Å¡ios bausmÄs rūšies vidurkis. Nors BK 137 straipsnio 1 dalies sankcija numato ir areÅ¡to bausmÄ, kolegija skiria laisvÄs atÄmimo bausmÄ, be visų jau aptartų aplinkybių atsižvelgus ir į kilusias sunkias pasekmes, patį nusikalstamos veikos pavojingumÄ .
Å ios bausmÄs, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrinamos apÄmimo bÅ«du. Taigi viena iÅ¡ BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodytų sÄ lygų, kuriai esant teismas privalomai taiko bausmių apÄmimÄ , yra atvejis, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Laikoma, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vienÄ ar kelias kategorijas (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita â apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-9/2010, 2K-229-895/2015 ir kt.).
Taigi kaip minÄta, V. V. padarÄ vienÄ neatsargų nusikaltimÄ , už kurį įstatymo sankcija numato laisvÄs atÄmimo bausmÄ iki trejų metų (BK 137 straipsnio 1 dalis) ir vienÄ sunkų (BK 253 straipsnio 2 dalis), pagal teismų praktikÄ jo padaryti nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumÄ , todÄl bausmÄ bendrintina apÄmimo bÅ«du.Nuteistasis skunde praÅ¡o jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio nuostatas ir skirti su laisvÄs atÄmimu nesusijusiÄ bausmÄ. Kolegija tokį praÅ¡ymÄ atmeta.
Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmÄ nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kuriÄ kvalifikuota veika, gali bÅ«ti paskiriama, jei nÄra pagrindo paskirti Å¡velnesnÄ bausmÄ pagal BK 62 straipsnį, ir tik tokiu atveju, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių, rodanÄių, kad įstatymo numatytos bausmÄs paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas, neadekvatus konkreÄiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybÄms. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgÄs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnÄ, negu įstatymo numatyta, bausmÄ, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo pats savo noru atvyko ar praneÅ¡Ä apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padarÄs, nuoÅ¡irdžiai gailisi ir (ar) padÄjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ .
Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti Å¡velnesnÄ, negu įstatymo numatyta, bausmÄ gali tik nustatÄs nurodytų sÄ lygų bei aplinkybių visumÄ . Asmens atvykimas ir praneÅ¡imas apie nusikalstamÄ veikÄ , padÄjimas ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ reiÅ¡kia, jog asmuo turi savanoriÅ¡kai atvykti į valstybÄs institucijÄ ir praneÅ¡ti apie savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Å ioje baudžiamojoje byloje Å¡ių bÅ«tinų sÄ lygų nenustatyta, be to, nukentÄjusiesiems priteista žala neatlyginti net iÅ¡ dalies.
TodÄl taikyti Å¡ias nuostatas V. V. nÄra teisinio pagrindo. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmÄs paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmÄs paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnÄ bausmÄ. Taigi, teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, turi nurodyti, kokios yra reikÅ¡mingos aplinkybÄs, kad straipsnio sankcijoje numatytas bausmÄs paskyrimas asmeniui už konkreÄios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-491/2012).
Jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, leidžianÄių daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie sankcijoje numatytos bausmÄs paskyrimÄ V. V., Å¡ioje byloje nenustatyta. Vis dÄlto, kolegijos manymu, bausmÄs tikslai V. V. atžvilgiu gali bÅ«ti pasiekti atidÄjus paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymÄ . ApeliacinÄs instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas. Nuteistajam keletÄ kartų neatvykus į teismo posÄdžius dÄl ligos, siekiant nustatyti tiksliÄ jo sveikatos bÅ«klÄ bei galimybÄ dalyvauti teismo posÄdžiuose ir atlikti bausmÄ, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsÄjo 15 d. nutartimi buvo paskirta teismo medicinos ekspertizÄ.
IÅ¡ gauto ekspertizÄs akto Nr. (duomenys neskelbtini)14 (01) matyti, kad V. V. diagnozuotos Å¡ios ligos: lÄtinis tronzilitas, stuburo polisegmentinÄ tarpslankstelinÄ osteochondrozÄ, stuburo Å¡oninis III laispnio iÅ¡krypimas, stuburo iÅ¡krypimas į užpakalį, L5-S1 disko paramedialinÄ iÅ¡varža, stuburo kanalo L5-S1 saikinga StenozÄ, Å¡irdies mitralinio vožtuvo prolapsas ir I laipsnio nesandarumas, triburio vožtuvo I laipsnio nesandarumas; V. V. nenustatyta ligų, dÄl kurių jis negalÄtų dalyvauti teismo posÄdyje bei dÄl kurių jam bÅ«tų per sunku atlikti laisvÄs atÄmimo bausmÄ;
V. V. nustatytos ligos gali bÅ«ti gydomos įkalinimo įstaigoje, o ligų paÅ«mÄjimo metu â LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄje. ApeliacinÄs instancijos teisme buvo apklaustas ir ekspertizÄs aktÄ suraÅ¡Äs vienas iÅ¡ ekspertų R. L.. Ekspertas paaiÅ¡kino, kad naujai pateikti dokumentai â darbingumo lygio pažyma, iÅ¡vada dÄl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų jo iÅ¡vados nekeiÄia. Pagal darbingumo lygio pažymÄ V. V. nustatytas 45 % darbingumo lygis bei nurodoma, kad jis negali dirbti darbų, susijusių su visÄ kÅ«nÄ veikianÄia vibracija, negali rankomis kelti krovinių, didesnių nei 15 kg, negali dirbti darbo, susijusio su priverstiniais liemens palenkimais.
Pateikiant iÅ¡vadÄ ekspertas neturÄjo duomenų, kad V. V. darbingumo lygis tik 45 %.2015 m. kovo 19 d. BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybÄ atidÄti paskirtos bausmÄs vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvÄs atÄmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dÄl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyÄinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus).
V. V. nuteistinas už vienÄ sunkų ir vienÄ neatsargų nusikaltimus, už kuriuos galutinÄ subendrinta bausmÄ yra ketveri metai, taigi Å¡iuo atveju yra formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu. Pagal teismų praktikÄ (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmÄs vykdymo atidÄjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybÄs, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybÄs teigiamos ir neigiamos savybÄs, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenÄje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltÄ, neneigÄ jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengÄ iÅ¡vengti atsakomybÄs, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekÄ Ä¯rodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų.
Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , t. y. turi bÅ«ti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybÄ daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. TeisÄjų kolegija, įvertinusi jau paminÄtas bausmÄs skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes apie tai, kad nustatyta viena V. V. atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ, atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių nÄra, į tai, kad V.
V. anksÄiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka, yra jauno amžiaus, dirba, yra tik 45 % darbingas, turi įvairių stuburo ir kt. ligų, be to, nusikalstamos veikos padarytos prieÅ¡ penkerius metus, per tÄ laikÄ V. V. nepadarÄ jokių naujų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, laiko, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmÄs tikslai bus pasiekti be realaus bausmÄs atlikimo. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o sumažinti priteistas neturtinÄs žalos sumas. Å is nuteistojo praÅ¡ymas pagrįstas, nustaÄius jo veikimÄ neatsargia kaltÄs forma.NeturtinÄ Å¾ala CK 6.250 straipsnyje apibrÄžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.
NeturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo asmens sveikatai ar dÄl asmens gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra nurodÄs, kad neturtinÄs žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinÄs (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinÄs žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.
Teismo pareiga kiekvienu konkreÄiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginÄ satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentÄjusiojo neturtinÄms vertybÄms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinÄs nutartys 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).NeturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinÄs žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinÄs žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, žalÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtį, tai, ar padaryta turtinÄ Å¾ala, jei taip â tai į jos dydį, kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
TaÄiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nÄra baigtinis, kiekvienu konkreÄiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinÄs žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentÄjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinÄs žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinÄs žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapaÄioms ar iÅ¡ esmÄs panaÅ¡ioms faktinÄms bylų aplinkybÄms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dÄl priteistinos neturtinÄs žalos dydžio.
Kita vertus, atkreiptinas dÄmesys į tai, kad dÄl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinÄs žalos dydžių visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos Å¡ioje srityje iÅ¡ esmÄs neįmanoma, nes kiekvienu konkreÄiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinÄs žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mÄ ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinÄ nutartis 2K-74/2014).NagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡ V.
V. priteisÄ 45 000 Lt S. B. ir 5000 Lt P. B. neturtinÄs žalos atlyginimo. Teismas nurodÄ, kad įvertina V. V. turtinÄ padÄtį, teismų praktikÄ , nukentÄjusiesiems padarytus sužalojimus, tai, kad S. B. neteko 60 procentų darbingumo. Nors gana lakoniÅ¡kai, taÄiau teismas nurodÄ neturtinÄs žalos dydžių nustatymo motyvus. TaÄiau bylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka nustaÄius kitÄ V. V. kaltÄs formÄ â kad jis veikÄ neatsargia kaltÄs forma bei atsižvelgiant į Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ , neturtinÄs žalos dydžiai mažinami.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra ne kartÄ akcentavÄs, jog, asmeniui veikiant tyÄia, padaroma didesnÄ neturtinÄ Å¾ala nei neatsargios kaltÄs atveju, todÄl, esant Å¡iai kaltÄs formai, priteistinos neturtinÄs žalos dydis turÄtų bÅ«ti atitinkamai mažesnis nei tyÄinių veikų atveju (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Vienoje Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartyje nurodoma, kad iÅ¡analizavus Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ matyti, kad esant teismų konstatuotam tapataus pobÅ«džio sunkiam nukentÄjusiojo sveikatos sutrikdymui, kai nukentÄjusysis apanka viena akimi ir netenka 30 (ir daugiau) procentų darbingumo, baudžiamosiose bylose dÄl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. esant kaltininko tyÄinei kaltÄs formai, priteistos neturtinÄs žalos dydis labai skirtingas â nuo 15 000 Lt (nurodytu atveju konstatavus bÅ«tinosios ginties ribų peržengimÄ ; kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2011) iki 40 000 Lt (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2010), taÄiau bet kuriuo atveju yra mažesnis nei nagrinÄjamu atveju priteista 50 000 Lt kompensacija, kai nusikalstama veika padaryta esant nuteistojo neatsargiai kaltÄs formai (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-74/2014).
Be to, baudžiamosiose bylose dÄl BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, esant nustatytiems įvairaus pobÅ«džio nukentÄjusiojo sužalojimams, atitinkantiems sunkų sveikatos sutrikdymÄ , neturtinÄs žalos dydis varijuoja nuo 15 000 Lt (byloje pripažinus, kad savanoriÅ¡kai nukentÄjusiajam nuteistojo ir civilinio atsakovo atlyginta 15 000 Lt kompensacija už patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ yra pakankama, nepriteisiant didesnÄs; kasacinÄ nutartis Nr. 2K-410/2013), 40 000 Lt (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-181/2012) iki 60 000 Lt (nukentÄjusiajam netekus net 80 procentų darbingumo; kasacinÄ nutartis Nr. 2K-545/2010), 30 000 Lt (buvo priteista 50 000 Lt neturtinÄ Å¾ala, taÄiau ji sumažinta, nurodžius, kad teismas nepakankamai įvertino tai, kad asmuo veikÄ neatsargia kaltÄs forma, kasacinÄ nutartis Nr. 2K-74/2014).
Taigi įvertinus formuojamÄ praktikÄ bei tai, kad S. B. iÅ¡ tiesų patyrÄ daug iÅ¡gyvenimų, neteko 60 procentų darbingumo (2 t. b. l. 75), jai padaryti sužalojimai smakre, veide, krÅ«tinÄs, pilvo srityse, akių žaizdos, dalinÄ deÅ¡inio dilbio, kairÄs rankos IV pirÅ¡to distalinÄs dalies trauminÄ amputacija, įvertinus V. V. kaltÄs formÄ (neatsargumas) bei atsižvelgus į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentÄjusiajai S. B. neturtinÄs žalos dydis mažintinas iki 40 000 Lt (11 584,80 Eur).
NukentÄjusiajam P. B. neatsargia V. V. veika padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas â akustinÄ trauma, kuri taip pat nustatyta specialisto iÅ¡vada. Ä®vertinus jam padarytÄ traumÄ bei jau visas iÅ¡dÄstytas aplinkybes, nukentÄjusiajam priteistos neturtinÄs žalos dydis taip pat mažintinas iki 4000 Lt (1158,48 Eur).Kaip jau minÄta, bylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka, V. V. buvo paskirta teismo medicinos ekspertizÄ. Jos atlikimui buvo bÅ«tini V. V. BMR tyrimo rezultatai. Teismas kreipÄsi į UAB âÅ iaulių BMR diagnostikÄ â, praÅ¡ydamas pateikti teismui tyrimo rezultatus.
IÅ¡ UAB âÅ iaulių BMR diagnostikosâ gauto raÅ¡tų bei sÄ skaitos â faktÅ«ros (4 t. b. l. 162-168) matyti, kad tokia duomenų surinkimo, įraÅ¡ymo į USB ir siuntimo paslauga apmokestinta 74 Lt. Teismas Å¡iÄ sumÄ sumokÄjo iÅ¡ teismo lÄšų. Å ios teismo iÅ¡laidos pagal BPK 103 straipsnio 6 punktÄ pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ nuteistojo V. V.. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais, n u s p r e n d ž i a:
Å iaulių apygardos teismo 2014 m. gegužÄs 16 d. nuosprendį pakeisti.N. V. V. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto į BK 137 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvÄs atÄmimÄ 1 (vieneriems) metams. N. V. V. nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje perkvalifikuoti į BK 253 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvÄs atÄmimÄ 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apÄmimo bÅ«du, griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesnÄ, ir galutinÄ subendrintÄ bausmÄ V.
V. paskirti laisvÄs atÄmimÄ 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymÄ V. V. atidÄti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmÄs vykdymo atidÄjimo metu: tÄsti darbÄ ; per Å¡eÅ¡is mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos atlyginti nukentÄjusiesiems padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ : 1663,31 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris Eur trisdeÅ¡imt vienÄ eurocentÄ ) (5743,08 Lt) nukentÄjusiajai S. B. ir 65,43 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis Eur keturiasdeÅ¡imt tris eurocentus) (225,92 Lt) nukentÄjusiajam P. B.;bÅ«ti savo nuolatinÄje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) nuo 19 val. dienos iki 8 val. ryto, iÅ¡skyrus, jei tai susijÄ su darbu;neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo.IÅ¡ nuteistojo V.
V. priteisti 11 584,80 Eur (vienuolika tÅ«kstanÄių penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis Eur ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurocentų) (40 000 Lt) neturtinÄs žalos atlyginimo nukentÄjusiajai S. B. ir 1158,48 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis Eur ir keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurocentus) (4000 Lt) neturtinÄs žalos atlyginimo nukentÄjusiajam P. B..IÅ¡ nuteistojo V. V. iÅ¡ieÅ¡koti 21,43 Eur (dvideÅ¡imt vienÄ Eur keturiasdeÅ¡imt tris eurocentus) (74 Lt) proceso iÅ¡laidų Lietuvos apeliacinio teismo naudai.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Kolegijos pirmininkÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Regina GaudutienÄ TeisÄjai                                                                               Viktoras Kažys Elena VainienÄ