Legislator Case Law & Legislation
76a3c929-b128-4f99-abbd-e14467599829 AI generated

76a3c929-b128-4f99-abbd-e14467599829 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 76a3c929-b128-4f99-abbd-e14467599829
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A–142-148/2015             Proceso Nr. 1-40-1-00235-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.4.; 1.2.22.1. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės (pranešėjos),teisėjų: Viktoro Kažio, Elenos Vainienės,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Redui Savickui,gynėjui advokatui Stanislovui Nalivaikai,nuteistajam V.

Legislator headnote

AI generated

76a3c929-b128-4f99-abbd-e14467599829 · Lietuvos apeliacinis teismas: Konteineris nebuvo hermetiÅ¡kas. Jeigu sprogimo priežastis buvo atsitiktinė (pvz., pačios pagrindinės sprogstamosios medžiagos savybės) ir sprogo pagrindinė medžiaga, tai ji detonavo ir detonatoriaus medžiagÄ . Specialistas nepaneigė objektyviais tyrimais galimybės, kad detonavus detonatoriaus medžiagai dėl paÅ¡alinio poveikio, jis negalėjo detonuoti Å¡alia gulėjusios pagrindinės medžiagos. Specialisto teiginys, kad detonatorius turėjo bÅ«ti įstatytas į pagrindinį sprogstamosios medžiagos užtaisÄ , yra tik specialisto prielaida.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A–142-148/2015             Proceso Nr. 1-40-1-00235-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.4.; 1.2.22.1. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės (pranešėjos),teisėjų: Viktoro Kažio, Elenos Vainienės,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Redui Savickui,gynėjui advokatui Stanislovui Nalivaikai,nuteistajam V.

V.,teismo medicinos ekspertui Rimantui Laurinavičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo:        V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.        Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio ir apėmimo bÅ«dais ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.         Priteista iÅ¡ V.

V. nukentėjusiajam P. B. 225,92 Lt turtinei žalai ir 5 000 neturtinei žalai atlyginti.         Priteista iÅ¡ V. V. nukentėjusiajai S. B. 5 743,08 Lt turtinei žalai ir 45 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.         Priteista iÅ¡ V. V. Valstybinei ligonių kasai 10 937,48 Lt.         Priteista iÅ¡ V. V. Valstybinio socialinio draudimo fondo Å iaulių skyriui 23 302,22 Lt.         Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : V.

V. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2003-06-21 iki 2004 metų, neturėdamas leidimo įgijo Å¡audmens dalis - pramoninės gamybos (Rusija - buvusi TSRS), 23 mm kalibro 23x115 mm Å¡ovinio tÅ«telę su centrinio įskėlimo kapsule ir su skeveldriniu sviediniu, kuriame yra 18 g didelės sprogstamosios galios brizantinio poveikio sprogstamosios medžiagos „A-lX-2" ir „AT-23“ markės sprogdiklis su detonatoriumi ir tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , Å¡ias Å¡audmens dalis su didelės sprogstamosios galios sprogstamÄ ja medžiaga neturėdamas leidimo laikė (duomenys neskelbtini)esančioje sodyboje iki 2010-07-10, 12.00 val., kol jas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.Jis taip pat tuo pačiu laikotarpiu, neturėdamas leidimo įgijo 1,9 g nedidelės sprogstamosios galios svaidomojo poveikio pramoninės gamybos sprogstamÄ jÄ medžiagÄ - bedÅ«mį parakÄ ir tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , Å¡iÄ nedidelės sprogstamosios galios sprogstamÄ jÄ medžiagÄ neturėdamas leidimo laikė (duomenys neskelbtini)esančioje sodyboje iki 2010-07-10, 12.00 val., kol jas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.Be to, V.

V. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 metų rudens iki 2010 metų vasaros, buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose-rÅ«syje esančiame sandėliuke, neturėdamas leidimo pagamino ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ kiekį - apie 5 g didelės sprogstamosios galios inicijuojančio poveikio sprogstamosios medžiagos - triacetono triperoksido (TATP); ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ kiekį -apie 10 g didelės sprogstamosios galios inicijuojančio poveikio sprogstamosios medžiagos -triacetono triperoksido (TATP), aliuminio (Al), sieros (S) ir kalio nitrato (KNO3) miÅ¡inio; ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ kiekį - apie 5 g nedidelės sprogstamosios galios svaidomojo poveikio sprogstamosios medžiagos - kalio nitrato (KNO3), aliuminio (Al), sieros (S) ir anglies miÅ¡inio ir tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , dalį - ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ kiekį Å¡ių, neturint leidimo pasigamintų, sprogstamųjų medžiagų sudegino, o likusiÄ jų dalį - 2,85 g didelės sprogstamosios galios inicijuojančio poveikio sprogstamosios medžiagos - triacetono triperoksido (TATP); 3 g didelės sprogstamosios galios inicijuojančio poveikio sprogstamosios medžiagos - triacetono triperoksido (TATP), aliuminio (Al), sieros (S) ir kalio nitrato (KNO3) miÅ¡inio; 2,8 g nedidelės sprogstamosios galios svaidomojo poveikio sprogstamosios medžiagos - kalio nitrato (KNO3), aliuminio (Al), sieros (S) ir anglies miÅ¡inio neturėdamas leidimo laikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose - rÅ«syje esančiame sandėliuke iki 2010-07-10, 13.30 val., kol jas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.Jis taip pat tuo pačiu laikotarpiu, (duomenys neskelbtini)esančioje sodyboje, neturėdamas leidimo pagamino ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ kiekį - apie 522 g didelės sprogstamosios galios brizantinio poveikio sprogstamosios medžiagos - amonio nitrato (NH4NO3), medienos pjuvenų/dulkių ir organinio tirpiklio (formaldehido) miÅ¡inio ir tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dalį - apie 5 g Å¡ios, neturint leidimo pasigamintos, sprogstamosios medžiagos sudegino, o likusiÄ dalį - 517,53 g didelės sprogstamosios galios brizantinio poveikio sprogstamosios medžiagos - amonio nitrato (NH4NO3), medienos pjuvenų/dulkių ir organinio tirpiklio (formaldehido) miÅ¡inio, neturėdamas leidimo laikė (duomenys neskelbtini)esančioje sodyboje iki 2010-07-10, 12.00 val., kol jas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.Be to, V.

V. nuteistas už tai, kad jis 2010 metų vasario - kovo mėnesiais, iÅ¡ S. B. iÅ¡sinuomotame bute, esančiame Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo pagamino savadarbį, minos-spÄ stų tipo sprogmenį, kurio sprogstamosios medžiagos užtaisÄ sudarė savadarbė sprogstamoji medžiaga, kurios vienas iÅ¡ komponentų prikramo rÅ«gÅ¡tis (C6 H5N3 O5), o Å¡io savadarbio sprogmens sprogimo galingumas galėjo prilygti apie 20 g sprogstamosios medžiagos - trotilo ekvivalento ir tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , šį pagamintÄ savadarbį sprogmenį, neturėdamas leidimo iki 2010-07-07, apie 18.52 val., laikė bute, esančiame Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), kol jis sprogo ir sprogimo metu nukentėjusiajam P. B. dėl akustinės traumos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o nukentėjusiajai S. B. dėl padarytų kÅ«no sužalojimų:

žaizdų smakre, veido, krÅ«tinės, pilvo srityse, akių II laipsnio cheminio nudegimo, dalinės deÅ¡inio dilbio, kairės rankos IV pirÅ¡to distalinės dalies trauminės amputacijos buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, taip V. V. kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du sunkiai sužalojo nukentėjusiÄ jÄ S. B..          Nuteistasis V. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti: jo veikÄ iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto perkvalifikuoti į BK 137 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu; jo veiksmų kvalifikacijÄ pagal BK 253 straipsnio 1 dalį panaikinti, padarius iÅ¡vadÄ , kad buvo padaryta tęstinė veika, kurios pasekmes apima BK 253 straipsnio 2 dalis, arba pagal BK 253 straipsnio 1 dalį skirtÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams pakeisti į Å¡velnesnę bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu; pagal BK 253 straipsnio 2 dalį skirtÄ bausmę – 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, pakeisti į kitÄ bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu; sumažinti priteistas iÅ¡ jo pinigų sumas nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti, nes veika padaryta neatsargia kaltės forma.

          Apeliantas skunde nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas visų pirma dėl to, nes teismas nesilaikė teismų praktikoje keliamų reikalavimų teismo nuosprendžio suraÅ¡ymui (neaiÅ¡kiai ir prieÅ¡taringai motyvavo jo kaltės formÄ ir rūšį), nuosprendyje rėmėsi specialisto iÅ¡vada ir paaiÅ¡kinimais kaip kategoriÅ¡kais, nors tiek iÅ¡vada, tiek paaiÅ¡kinimai buvo tik galimos prielaidos ir dėl to teismas nuosprendyje iÅ¡vadas taip pat pagrindė tik prielaidomis.

Dėl Å¡ių priežasčių teismas taip pat netinkamai pritaikė ir baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ ).            Toliau apeliantas skunde iÅ¡dėsto argumentus, kodėl jis daro tokiÄ iÅ¡vadÄ . Apelianto teigimu, iÅ¡ teismo jo kaltės formos ir rūšies dėl nukentėjusiųjų P. ir S. B. sužalojimų apraÅ¡ymo akivaizdžiai matyti, kad teismo iÅ¡vados dėl Å¡ių aplinkybių yra prieÅ¡taringos. IÅ¡ pradžių teismas nurodo, kad jo tyčia sužaloti nukentėjusiuosius nenustatyta (galima manyti, kad kalba eina apie neatsargiÄ kaltės formÄ ), o kiek vėliau jau nurodo, kad jis veikÄ padarė veikdamas netiesiogine tyčia.

Be to, Å¡i teismo iÅ¡vada yra ir nenuosekli. Teismas iÅ¡vadÄ pradeda daryti dėl kaltės formos ir rūšies, jos net neargumentavęs, o jÄ jau baigia visiÅ¡kai kita mintimi, tai yra dėl jo veikos kvalifikacijos. Apelianto teigimu, teismas, konstatavęs, kad veika laikytina padaryta netiesiogine tyčia pagal nustatytas ir sÄ moningai leistas kilti pasekmes, pažeidė ir BK 15 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nustatė tik valinį netiesioginės tyčios elementÄ , o bÅ«tinojo pagal BK 15 straipsnio 3 dalį intelektinio netiesioginės tyčios elemento teismas nenustatė.

Jis viso proceso metu teigė, kad veikos, numatytos BK 135 straipsnyje, pobÅ«džio nesuvokė ir pagal savo, kaip jauno žmogaus, gyvenimiÅ¡kÄ patirtį nenumatė, kad rakinamo nuomojamo buto spintos apačioje, paslėptame portfelyje supakuotų ir jo paliktų sprogmens dalių gali be jo žinios kažkas ieÅ¡koti, tikrinti jam priklausančio portfelio turinį, nepaisant įspėjamojo užraÅ¡o, iÅ¡pakuoti sprogmenį, šį apžiÅ«rinėti ir kad dėl to sprogęs sprogmuo gali sunkiai sužaloti žmones.

Teismas nepagrįstai jo parodymus atmetė remdamasis specialisto iÅ¡vada ir specialisto paaiÅ¡kinimais, kurios yra tik prielaidų pobÅ«džio. Specialistas teisme kategoriÅ¡kai nenurodė ir nepagrindė, kad sprogmuo buvo iki galo sumontuotas kaip mina-spÄ stai. Tuo tarpu teismo padaryta iÅ¡vada, kad įvyko pilna užtaiso detonacija, sprogo ir detonatorius, ir užtaisas, nors ir yra teisinga, bet neįrodo tikrosios sprogmens sprogimo priežasties. Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad detonatorius ir pagrindinės sprogstamosios medžiagos konteineris gulėjo Å¡alia.

Konteineris nebuvo hermetiÅ¡kas. Jeigu sprogimo priežastis buvo atsitiktinė (pvz., pačios pagrindinės sprogstamosios medžiagos savybės) ir sprogo pagrindinė medžiaga, tai ji detonavo ir detonatoriaus medžiagÄ . Specialistas nepaneigė objektyviais tyrimais galimybės, kad detonavus detonatoriaus medžiagai dėl paÅ¡alinio poveikio, jis negalėjo detonuoti Å¡alia gulėjusios pagrindinės medžiagos. Specialisto teiginys, kad detonatorius turėjo bÅ«ti įstatytas į pagrindinį sprogstamosios medžiagos užtaisÄ , yra tik specialisto prielaida.

Dėl sprogstamų medžiagų, kurių buvimÄ specialisto iÅ¡vada tik patvirtina, bet iki galo nenurodo konkrečios visų buvusių cheminių medžiagų sudėties, Å¡ioje iÅ¡vados dalyje esanti informacija negalėjo bÅ«ti teismo bÅ«ti vertinama kaip esminė sprogimo priežasčiai nustatyti. Apelianto teigimu, neatmestina, kad sprogimo inicijavimo židiniu galėjo tapti ir pikrino rūšies druskų (pikratų) priemaiÅ¡os pačioje sprogstamojoje medžiagoje. Tačiau tokios galimos versijos dėl sprogimo aplinkybių specialistas netyrė.

IÅ¡vadoje specialistas tik įvardijo sprogusias medžiagas kaip medžiagų miÅ¡inį, nenurodydamas konkrečių jo sudedamųjų dalių, iÅ¡skyrus pikramo rÅ«gÅ¡tį. Be to, apeliantas skunde mano, kad galėjęs sprogti detonatorius, taip pat galėjo paveikti pagrindinėje sprogstamojoje medžiagoje galėjusias bÅ«ti jautresnes medžiagas pikratus (sprogiÄ sias druskas, klasifikuojamas kaip inicijuojančias medžiagas), o tai galėjo bÅ«ti beveik visiÅ¡ko sprogiojo miÅ¡inio, kurio tik viena sudedamoji medžiaga yra įvardijama kaip pikramo rÅ«gÅ¡tis (t. 2, b. l. 166) beveik visiÅ¡ko skilimo, tai yra sprogimo priežastis.

Todėl, apelianto teigimu, esant tokiai neiÅ¡samiai specialisto iÅ¡vadai dėl sprogiųjų medžiagų identifikavimo ir galutinė specialisto iÅ¡vada dėl sprogimo priežasties teismo negalėjo bÅ«ti vertinama kaip vienareikÅ¡miÅ¡ka ir pagrįsta. Teismas nuosprendyje besÄ lygiÅ¡kai pritardamas specialisto iÅ¡vadoms visiÅ¡kai neanalizavo ir neaptarė, kodėl atmeta jo raÅ¡tu iÅ¡dėstytus paaiÅ¡kinimus (t. 4, b. l. 29-32) dėl specialisto iÅ¡vados nepagrįstumo ir sprogimo priežasčių ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintus reikalavimus.

          Be to, apeliantas skunde tvirtina, kad teisiamojo posėdžio protokolas nėra visapusiÅ¡kas. Ä® protokole neįraÅ¡yti visi reikÅ¡mingi duomenys, gauti apklausus specialistÄ V. B.. Taip pat protokole neužfiksuoti jo klausimai specialistui ir pastarojo atsakymai į jo klausimus bei jo paaiÅ¡kinimai dėl specialisto teiginių. Kadangi garso įraÅ¡as yra sudedamoji teisiamojo posėdžio protokolo dalis, apeliantas skunde praÅ¡o iÅ¡klausyti garso įraÅ¡Ä ir Å¡iuo remtis (BPK 260 straipsnio 3 dalis).           Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas pažeidė ir teismų praktikoje įtvirtintus reikalavimus nuosprendyje iÅ¡dėstyti aiÅ¡kius ir įtikinamus nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus dėl kiekvieno inkriminuojamojo BK straipsnio ir pastarojo dalies.

Teismas visiÅ¡kai nesvarstė ir nieko nepasisakė, kodėl jo veiksmai dėl visų sprogstamųjų medžiagų gaminimo ir laikymo negalėjo bÅ«ti vertinami kaip viena tęstinė veika. Apelianto teigimu, atskira kvalifikacija pagal BK 253 straipsnio 1 dalį yra visiÅ¡kai nereikalinga, nes pasekmes visiÅ¡kai apima BK 253 straipsnio 2 dalis. Nuosprendyje nėra nurodyta aiÅ¡kių ir įtikinamų motyvų, kodėl bute, esančiame Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), sprogusiųjų 2010-07-07 dienÄ sprogmenų gaminimÄ ir laikymÄ bÅ«tinai reikėjo pripažinti atskiru nusikaltimu, o ne tos pačios tęstinės veikos epizodu.

Tai, apelianto teigimu, taip pat sÄ lygojo, jog buvo pažeistos ir BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatos.             Apeliantas skunde taip pat tvirtina, kad buvo pažeistos ir BK 55 straipsnio nuostatos, nes teismas nuosprendyje nemotyvavo, kodėl už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje, kuri priskiriama prie apysunkių, skiriama laisvės atėmimo bausmė, o ne Å¡velnesnė bausmės rūšis.            Be to, apelianto teigimu, nuosprendyje yra neatskleista, kaip konkrečiai buvo taikomos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalių ir 5 dalies 2 punkto nuostatos, skiriant galutinę bausmę.

IÅ¡ nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas iÅ¡ pradžių sudėjo bausmes, o po to jas apėmė, nors turėjo bÅ«ti daroma atvirkščiai. Nuosprendyje nėra nurodyta, už kurias konkrečiai veikas skirtos bausmės buvo sudėtos ir kurios konkrečiai bausmės apimtos.             Apeliantas skunde taip pat tvirtina, kad teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kuri yra numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte (rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys).

            Taip pat apeliantas mano, kad teismas turėjo jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir apsvarstyti galimybę jam paskirti Å¡velnesnę bausmę nei sankcijoje numatytÄ . Ä®vertinus visas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, visų jo padarytų veikų pobÅ«dį, jo kaltės formas (ypač dėl veikos, susijusios su nukentėjusiųjų sužalojimu), jo asmenybę ir sveikatos bÅ«klę apibÅ«dinančias aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo motyvus, tai, kad jis pradės žalÄ atlyginti nukentėjusiems dar iki nuosprendžio įsiteisėjimo, gailisi dėl savo veiksmų, apelianto teigimu, yra pagrindas jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad nuosprendį priėmęs teismas nepilnai įsigilino į bylos aplinkybes, neteisingai nustatė V. V. kaltės turinį ir rūšį, o tai lėmė neteisingÄ jo nusikalstamų veiksmų kvalifikavimÄ dėl S. B. sužalojimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ . Taip pat teismas nepagrįstai nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 ir 2 dalyse kvalifikavo kaip atskirus nusikaltimus, o ne kaip tęstinę veikÄ .

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybių, ir dėl to neteisingai paskirtos bausmės bei netinkamai iÅ¡spręsto neturtinės žalos klausimo (BPK 328 straipsnio 1, 2, 4 punktai). Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia bei logiÅ¡ka grandine. Ä®statymas nė vienai iÅ¡ paminėtų įrodymų grupių neteikia pirmenybės. Jokie įrodymai neturi teismui iÅ¡ anksto nustatytos galios. Teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka.

Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

Ä®rodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (kasacinės nutartys Nr. 2K-455/214;

Nr. 2K-509/2010). Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, tuo pažeidė BK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bylos duomenys patvirtina V. V. kaltę dėl S. B. tyčinio kvalifikuoto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Byloje objektyviai nustatyta, kad V. V., 2010 metų vasario - kovo mėnesiais, iÅ¡ S. B. iÅ¡sinuomotame bute, esančiame Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo pagamino savadarbį sprogmenį, kurio sprogstamosios medžiagos užtaisÄ sudarė savadarbė sprogstamoji medžiaga, kurios vienas iÅ¡ komponentų prikramo rÅ«gÅ¡tis (C6 H5N3 O5), o Å¡io savadarbio sprogmens sprogimo galingumas galėjo prilygti apie 20 g sprogstamosios medžiagos - trotilo ekvivalento ir tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , šį pagamintÄ savadarbį sprogmenį, neturėdamas leidimo iki 2010-07-07, apie 18.52 val., laikė bute, esančiame Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), kol jis sprogo ir sprogimo metu nukentėjusiajam P. B. dėl akustinės traumos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o nukentėjusiajai S. B. dėl padarytų kÅ«no sužalojimų:

žaizdų smakre, veido, krÅ«tinės, pilvo srityse, akių II laipsnio cheminio nudegimo, dalinės deÅ¡inio dilbio, kairės rankos IV pirÅ¡to distalinės dalies trauminės amputacijos buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.Tai, kad iÅ¡ nukentėjusiųjų iÅ¡sinuomotame bute V. V. pagamino sprogmenį ir kad bÅ«tent Å¡is jo pagamintas sprogmuo sprogdamas sunkiai sutrikdė sveikatÄ nukentėjusiajai, neginčija ir pats nuteistasis. Jis viso proceso metu nuosekliai parodė, kad kartoninėje dėžutėje nuo kvepalų, maždaug 10X8 cm, buvo į tÅ«tÄ suberta prikrorÅ«gÅ¡tis ir Å¡alia tÅ«tos buvo padėtas jo pasigamintas detonatorius, sudėti raudonos spalvos laidai, tačiau sujungimo grandinės nebuvo.

Dėžutė buvo odiniame juodos spalvos lagaminėlyje, o pats lagaminėlis buvo padėtas rÅ«bų spintoje. Sprogimas galėjo įvykti dėl galimo medžiagų irimo, tačiau sprogimo priežasties jis nurodyti negali. Jis turėjo tikslÄ ateityje tÄ dėžutę susprogdinti ir tam jis bÅ«tų sujungęs laidus tarp detonatoriaus, tÅ«telės su prikramo rÅ«gÅ¡timi (miltelių tipo) ir laikrodžio mechanizmu. Laikrodžio dar nebuvo. Jis telefonu perspėjo P. B., kad iÅ¡sikels iÅ¡ buto liepos mėnesio pirmoje pusėje.

Pati dėžutė sprogdinimui nebuvo paruoÅ¡ta, buvo apvyniota baltu popieriumi ir tai nebuvo minos- spÄ stų tipas. Viso proceso metu V. V. vienodai nuosekliai aiÅ¡kino, kad tikslo sužaloti nukentėjusiuosius jis neturėjo, ir net nepagalvojo, kad jam nebÅ«nant iÅ¡sikrausčius nukentėjusieji gali apžiÅ«rinėti jo asmeninius daiktus. Jo nuomojamame bute Å¡eimininkų daiktų nebuvo, jis naudojosi visu butu.Nuteistojo kaltę sunkiai sutrikdžius sveikatÄ nukentėjusiajai, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai.

Nukentėjusioji S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. V. gyveno jam iÅ¡nuomotame bute nuo 2009 metų, jos vyrui sakė, kad 2010 m. liepos mėnesį nebegyvens. Ji į butÄ neužeidavo. Atėję į butÄ liepos 7 d. jie su vyru tvarkė butÄ , matė įvairių talpų, svarstykles. Kambaryje spintoje rado juodÄ lagaminėlį, nukentėjusioji lagaminėlį atidarė, išėmė iÅ¡ jo dėžutę, kuri buvo apklijuota baltu popieriumi. TÄ popierių ji nuo dėžutės nuplėšė, ir, dėžutę nusineÅ¡usi į virtuvę, jÄ atidarė.

IÅ¡ pradžių nieko neatsitiko, bet labiau pravėrus, dėžutė sprogo. Nukentėjusysis P. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad liepos 7 d. su žmona užėjo į butÄ , manė, kad V. V. jau iÅ¡sikraustė. Tačiau bute buvo nuteistojo daiktai. Jis matė, kad spintoje buvo jo rÅ«bų, taip pat matė juodÄ lagaminėlį. Kai žmona išėmė iÅ¡ lagaminėlio dėžutę bei nuplėšusi baltÄ popierių nuo jos, atidarė dėžutę, jis už žmonos stovėjo apie 2 – 3 metrų atstumu.

Nukentėjusysis taip pat parodė, kad su nuteistuoju susitikdavo kartÄ per mėnesį, bet ne bute. V. V. buvo žadėjęs iÅ¡sikraustyti pirmÄ jį liepos savaitgalį, bet tikslios datos sutarę nebuvo. Nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus patvirtina byloje esančios specialistų iÅ¡vados. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. B. padarytas sužalojimas akustinė trauma, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t. b. l. 96, 106). Kitoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1369/10(04) nurodyta, kad S. B. nustatytos žaizdos smakre, veido, krÅ«tinės, pilvo srityse, akių žaizdos, akių II laipsnio cheminis nudegimas, dalinė deÅ¡inio dilbio, kairės rankos IV pirÅ¡to distalinės dalies trauminė amputacija.

Sužalojimai padaryti sprogimo veiksnių poveikio pasėkoje. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t. b. l. 116).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įvykio vietoje susprogdintas savadarbis, minos-spÄ stų tipo sprogmuo, kuris buvo sudarytas iÅ¡ Å¡ių dalių:sprogstamosios medžiagos užtaiso - savadarbės sprogstamosios medžiagos, kurios vienas iÅ¡ komponentų pikramo rÅ«gÅ¡tis (C6H5N3O5);susprogdinimo mechanizmo - savadarbis sprogdiklis pagamintas iÅ¡ skalbinių segtuko, elektros maitinimo Å¡altinio - „A“ tipo baterija „Sirijus“, elektros laidų ir, tikimiausia, savadarbio elektrinio detonatoriaus;sprogstamosios medžiagos konteinerio - tikimiausia plastikinio vamzdžio, kurio galai buvo užkimÅ¡ti medinėmis užkamÅ¡omis;maskavimo priemonės - popierinės dėžutės ir pagalbinių medžiagų - klijų, mėlynos spalvos ir juodos spalvos lipnios izoliacinės juostos.Tokios konstrukcijos sprogmens, kaip kad aukščiau apraÅ¡yto, sprogimas įvyksta aktyvavus taikinio daviklį - Å¡iuo atveju - tikimiausia atidarius dėžutės dangtelį (2 t. b. l. 165-183).

Teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas ir Å¡iÄ specialisto iÅ¡vadÄ pateikęs specialistas V. B.. Jis paaiÅ¡kino, kad Å¡imtu procentų teigti, jog sprogmuo buvo mina – spÄ stai negalima, bet pagal rastas sprogmens liekanas galima teigti, kad sprogo ir detonatorius, ir sprogstamoji medžiaga, o tai reiÅ¡kia, kad įvyko užtaiso detonacija. Pagal įvykusį sprogimÄ , detonatorius buvo įstatytas į pagrindinį sprogstamosios medžiagos užtaisÄ . Sprogmuo buvo mina – spÄ stai, nes sprogmuo buvo užmaskuotas dėžutėje.

Dėžutė buvo nuo buityje naudojamo daikto ir tai, specialisto nuomone, buvo kaip maskavimo priemonė.Iš visų išdėstytų įrodymų akivaizdu, ir tai teisingai nuosprendyje nustatė pirmosios instancijos teismas, kad tarp nuteistojo V. V. veiksmų – pagaminto sprogmens ir jo laikymo išsinuomotame bute, to sprogmens sprogimo bei dėl to atsiradusių pasekmių – sunkaus sveikatos sutrikdymo S. B. ir nežymaus sveikatos sutrikdymo P. B. yra priežastinis ryšys. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, jog nuosprendį priėmęs teismas, vertindamas V.

V. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės požymius, kaltės turinį, neįvertino visų objektyviais bylos duomenimis nustatytų faktinių aplinkybių ir neteisingai jas teisiÅ¡kai įvertino. Pažymėtina, kad kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvÅ«s (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, vietÄ , laikÄ , situacijÄ , kuri buvo juos padarant, ir pan.

Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.Teismas nuosprendyje nurodė, kad V. V., sunkiai sutrikdydamas S. B. sveikatÄ , veikė netiesiogine tyčia, ir jo veikÄ kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ . Teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadų dėl nuteistojo kaltės formos visiÅ¡kai nemotyvavo. Teismas nurodė, jog byloje nenustatyta, kad V. V. tyčia siekė sužaloti P. ir S. B., todėl S. B. sunkaus kÅ«no sužalojimo padarymo atveju, kaltinamojo V.

V. nusikalstama veika laikytina padaryta netiesiogine tyčia, pagal nustatytas ir sÄ moningai leistas kilti pasekmes BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte, kas sunkiai sužalojo žmogų, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du ir duotuoju atveju savadarbio sprogmens tipas (mina - spÄ stai), kurį ginčija kaltinamasis V. V., nusikalstamos veikos kvalifikacijai reikÅ¡mės neturi. Tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados ne tik prieÅ¡taringos, jos ir visiÅ¡kai nepagrįstos. Pirmiausia, pats teismas pripažįsta, kad V.

V. veiksmuose tyčia nenustatyta, o tuo tarpu nustatęs sprogmens tipÄ (mina – spÄ stai) nurodo, kad jis įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Tuo teismo pasisakymas apie nuteistojo kaltės formÄ bei rūšį baigiamas. Kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. IÅ¡samus V. V.padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio – kaltės – turinio iÅ¡tyrimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas turi itin svarbiÄ reikÅ¡mę, nes yra lemiama sÄ lyga teisingai ir pagrįstai nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai.BK 15 straipsnyje nustatytos dvi tyčios rūšys – tiesioginė ir netiesioginė.

Asmenų, padariusių materialiuosius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus, į kurių sudėtį įeina veikos padariniai, tiesioginė tyčia yra tada, kai jie numatė BK numatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo, o netiesioginė – kai numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti. Pagal BK 15 straipsnio 3 dalį netiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veikÄ , suvokė savo daromos veikos pavojingÄ pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti įstatyme numatyti pavojingi padariniai ir, nors jų nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jiems kilti.

Taigi netiesioginei tyčiai bÅ«dingas savo veikos pavojingumo suvokimas, baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo numatymas. Kartu pažymėtina, kad kaltininko suvokimas ir numatymas yra konkretus. Asmuo gali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 135 straipsnį, jei jis suvokia, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai ir yra tokio pavojingumo laipsnio, kad gali sukelti nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , jis numato tokiÄ galimybę, didelį tikėtinumo laipsnį, bet lieka abejingas numatomiems sunkiems padariniams.

Tokį netiesioginės tyčios turinį turi įrodyti teismas. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas netiesioginės tyčios turinio nenustatė. Teismas tik nurodė - V. V. nusikalstama veika laikytina padaryta netiesiogine tyčia, pagal nustatytas ir sÄ moningai leistas kilti pasekmes. Å ioje teismo iÅ¡vadoje nėra net bÅ«tino netiesioginės tyčios elemento – V. V. savo veiksmų suvokimo bei pavojingų padarinių numatymo. Tam, kad bÅ«tų nustatyta netiesioginė tyčia, turi bÅ«ti konkretus nuteistojo suvokimas ir numatymas, kad jis nukentėjusiajai S. B. savo veiksmais gali sukelti sunkų sveikatos sutrikdymÄ , jis turėtų numatyti tokiÄ galimybę, didelį tikėtinumo laipsnį.

Žmogus paprastai suvokia ir numato dėsningus padarinius (kasacinė nutartis Nr. 2K-354/2007). Nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Dar daugiau, V. V. nusikalstama veika kvalifikuota kaip sunkus sveikatos sutrikdymas kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du. Teismų praktikoje kitų žmonių gyvybei pavojingas nusikaltimo padarymo bÅ«das aiÅ¡kinamas kaip toks, kurio panaudojimas yra pavojingas ne tik žmogaus, kurį siekiama nužudyti ar sutrikdyti jo sveikatÄ , gyvybei, bet ir bent vieno kito ar kelių kitų žmonių gyvybei.

Be to, kilusi grėsmė kitų žmonių gyvybei dėl kaltininko veiksmų turi bÅ«ti reali, o pats kaltininkas privalo visa tai suvokti. Å is bÅ«das, esant kitoms aptartoms sÄ lygoms, gali apimti įvairiausius kaltininko veiksmus – padegimÄ , sprogdinimÄ , geriamojo vandens, maisto, aplinkos užnuodijimÄ chemikalais ar radioaktyviosiomis bei kitokiomis medžiagomis, transporto priemonių, kitų padidinto pavojaus Å¡altinių panaudojimÄ , Å¡audymÄ ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-530/2010, 2K-12/2007).

Tai reiÅ¡kia, kad teismas turėjo nustatyti, jog V. V. ne tik suvokė ir numatė, kad gali sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , bet ir suvokė kitų žmonių gyvybei pavojingÄ bÅ«dÄ . To byloje nėra nustatyta. Teismas, nenurodydamas jokių šį nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantį požymį patvirtinančių argumentų, apsiribojo skliausteliuose nurodydamas, kad P. B. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tačiau vien Å¡i aplinkybė neįrodo V. V. suvokus kitų žmonių gyvybei pavojingÄ bÅ«dÄ .

Kaip jau minėta, kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvÅ«s (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, vietÄ , laikÄ , situacijÄ , kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.Pagal BK 16 straipsnį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo.

Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti, o nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai suprasti.Kolegija, iÅ¡analizavusi visas bylos aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė V.

V. psichinį santykį su veika ir jos padariniais. Kolegijos manymu, V. V. veiksmuose tyčios nebuvo, nuteistasis sunkų sveikatos sutrikdymÄ S. B. padarė veikdamas neatsargia kaltės forma. TokiÄ iÅ¡vadÄ kolegija daro įvertinusi reikÅ¡mingas aplinkybes. Pirmiausia, kaip jau minėta, pats nuteistasis visada nuosekliai teigė, jog jis nenumatė, kad Å¡eimininkai gali atvykti į jo nuomojamÄ butÄ , ir, pamatę, kad jis dar neiÅ¡sikraustė, kraustyti jo daiktus ir net apžiÅ«rinėti jų vidų. Nuteistasis parodė, kad žadėjo iÅ¡sikraustyti liepos mėnesio viduryje, vėliau parodė, kad tikslios datos nepamena.

Nukentėjusysis P. B. parodė, kad V. V. žadėjo iÅ¡sikraustyti pirmÄ jį liepos savaitgalį, tačiau tikslios datos sutarę jie nebuvo. Nepaisant to, nukentėjusioji S. B. ir P. B. liepos 7 dienÄ Ä¯ butÄ atvyko, kaip teigia, norėdami pažiÅ«rėti, ar V. V. iÅ¡sikraustė iÅ¡ buto. IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų prie buto, kuriame įvyko sprogimas, apžiÅ«ros protokolo, bei prie įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo, matyti, kad bute yra asmens gyvenimui reikalingi daiktai – vonioje higienos reikmenys, kambaryje Å¡lepetės, rÅ«bai, muzikinis centras, vadovėliai, pratybos, sÄ siuviniai, patalynė, kvepalai, spintoje asmeniniai daiktai (1 t. b. l. 52-84; 2 t. b. l. 94-104).

BÅ«tent tai yra parodęs nuteistasis, kad nuomojamame bute buvo likę beveik visi jo daiktai – drabužiai, patalynė, radijas, stalinė lempa, mikrobangų krosnelė, indai, kilimas, knygos. P. B. patvirtino nuteistojo parodymus, taip pat parodė, kad kambaryje atidaręs spintÄ matė nuteistojo rÅ«bus. Taigi V. V. iÅ¡ buto iÅ¡sikraustęs nebuvo, to neneigia ir patys nukentėjusieji. Visgi, tai nesukliudė S. B. atidarius spintÄ kraustytis asmeninius nuteistojo daiktus – radus lagaminÄ , jį atidaryti, o jame radus dėžutę, kuri buvo apklijuota baltu popieriumi, net nuplėšti tÄ popierių (tai parodė ir pati nukentėjusioji, ir nukentėjusysis) ir dėžutę atidaryti.

Nepaisant to, kad butas nuosavybės teise ir priklausė nukentėjusiesiems, tačiau nagrinėjamu laikotarpiu V. V. buvo nuomininkas – naudojosi butu ir mokėjo už tai nuomÄ . P. B. parodė, kad tik vienÄ kartÄ V. V. vėlavo sumokėti, bet paskui nuoma buvo mokama laiku, jokių problemų nebuvo. Nuomos sutartis buvo žodinė. Taip pat byloje nustatyta, kad V. V. dar nebuvo iÅ¡sikraustęs ir dėl to nebuvo jokio konflikto ar raginimų, taip pat Å¡eimininkai jo neperspėjo, kad ateis į butÄ ar tvarkys, rinks jo daiktus, taigi ir nuteistasis neturėjo galimybės jų įspėti.

Dar viena Å¡iame kontekste reikÅ¡minga aplinkybė yra ta, kad tame bute jokių nukentėjusiesiems priklausančių daiktų nebuvo, o nuomos mokestį nuteistasis mokėdavo P. B., kai jis užeidavo į butÄ , jie susitikdavo virtuvėje, o kai nuteistojo namie nebÅ«davo, jis pinigus taip pat palikdavo virtuvėje, į kambarį niekada neidavo. Be to, ypatingai svarbi aplinkybė yra ta, kad sprogmuo nesprogo savaime (tokiÄ tikimybę paneigė ir teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas), dėžutė su sprogmeniu buvo mėtoma, tÄ parodė ir pati nukentėjusioji, ir sprogmuo sprogo tik nukentėjusiajai atidarius dėžutę, ir tai dar ne iÅ¡ karto, o po kelių akimirkų, ji dar spėjo pakviesti vyrÄ ir pasakyti, kad dėžutėje „kvepalai su Å«sais“.

Å ioje vietoje pasisakytina ir apie sprogusio sprogmens tipÄ . Specialistas savo iÅ¡vadoje nurodė, kad susprogdintas savadarbis, minos – spÄ stų tipo sprogmuo, ir bÅ«tent sprogmens tipÄ nustatė per, jo manymu, maskavimo priemonę – buityje naudojamÄ daiktÄ dėžutę, tačiau net teisiamojo posėdžio metu specialistas negalėjo kategoriÅ¡kai patvirtinti, kad tai mina – spÄ stai, jis padarė tokiÄ prielaidÄ , nes sprogmuo sprogo atidarius dėžutę. Nagrinėjamoje byloje kolegija daro prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad dėžutės apklijavimas popieriumi, jos įdėjimas į lagaminÄ , o lagamino į spintÄ rodo ne sprogmens maskavimÄ , o prieÅ¡ingai, patvirtina nuteistojo parodymus apie tai, kad jis, pagaminęs sprogiÄ jÄ medžiagÄ , supylė jÄ Ä¯ saugiÄ tarÄ , kurioje ji neturėjo sprogti.

Nuteistasis padėjo dėžutę į jo manymu saugiÄ vietÄ , jis bute nepaliko vien tik sprogmens, jis dar nebuvo iÅ¡sikraustęs ir nukentėjusiesiems priklausančiame bute buvo visi jo daiktai. Dar kartÄ pažymėtina, kad sprogmens įdėjimas į dėžutę, jos apklijavimas popieriumi ir įdėjimas į lagaminÄ spintoje, ne matomoje vietoje, o jos padėjimas į nepastebimÄ , nejudinamÄ vietÄ , negali rodyti tyčinio sprogmens maskavimo, todėl sprogmuo pagal savo paskirtį Å¡iuo atveju nelaikytinas mina – spÄ stais.

Kolegija Å¡alina iÅ¡ kaltinimo aplinkybę, kad V. V. pagamino minos – spÄ stų tipo sprogmenį, nes Å¡i aplinkybė neįrodyta, o teismo iÅ¡ esmės buvo siejama su V. V. tyčia sunkiai sutrikdyti sveikatÄ .Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ byloje nustatytų faktinių veikos padarymo aplinkybių matyti, kad nuteistasis V. V. nenumatė, jog dėl jo veiksmų gali kilti pavojingi, baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Taigi veikÄ padarė veikdamas nusikalstamo nerÅ«pestingumo sÄ lygomis. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. V. nuomojamame bute pagamino bei spintoje esančiame lagamine, dėžutėje laikė savadarbį sprogmenį, taigi buvo nesilaikoma elementaraus atsargumo. Pagal įvykio situacijÄ (nukentėjusieji turėjo raktÄ nuo buto, kuriame jis gyveno, jis nuo liepos mėnesio žadėjo jau negyventi) ir V. V. asmenines savybes (pilnametis, pakaltinamas, vidurinio iÅ¡silavinimo ir kt.), jis turėjo ir galėjo numatyti, kad paliekant spintoje lagamine esančioje dėžutėje sprogmenį, ir kuriam nors nukentėjusiajam atėjus į butÄ ir dėžutę atidarius, gali kilti tam tikri pavojingi padariniai.

Atsakomybė kyla pagal realiai kilusius padarinius. Nustačius, kad V. V. nusikaltimÄ padarė neatsargia kaltės forma, jo veika turi bÅ«ti perkvalifikuota iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto į BK 137 straipsnio 1 dalį. Pagrindinis, t. y. esminis ir vienintelis, BK 135 straipsnyje ir 137 straipsnyje numatytų nusikaltimų atribojimų požymis yra skirtinga kaltės forma. BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų.

Priežastinis ryÅ¡ys tarp V. V. pagaminto ir iÅ¡ B. iÅ¡sinuomotame bute laikyto sprogmens sprogimo bei nukentėjusiesiems nustatytų sužalojimų jau aptartas ir nustatytas. Taigi pripažintina įrodyta, kad V. V., 2010 metų vasario - kovo mėnesiais, iÅ¡ S. B. iÅ¡sinuomotame bute, esančiame Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo pagamino savadarbį sprogmenį, kurio sprogstamosios medžiagos užtaisÄ sudarė savadarbė sprogstamoji medžiaga, kurios vienas iÅ¡ komponentų prikramo rÅ«gÅ¡tis (C6 H5N3 O5), o Å¡io savadarbio sprogmens sprogimo galingumas galėjo prilygti apie 20 g sprogstamosios medžiagos - trotilo ekvivalento ir tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , šį pagamintÄ savadarbį sprogmenį, neturėdamas leidimo iki 2010-07-07, apie 18.52 val., laikė bute, esančiame Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), kol jis sprogo ir sprogimo metu nukentėjusiajam P. B. dėl akustinės traumos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o nukentėjusiajai S. B. dėl padarytų kÅ«no sužalojimų:

žaizdų smakre, veido, krÅ«tinės, pilvo srityse, akių II laipsnio cheminio nudegimo, dalinės deÅ¡inio dilbio, kairės rankos IV pirÅ¡to distalinės dalies trauminės amputacijos buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, taip V. V. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo nukentėjusiÄ jÄ S. B.. Dėl BPK 255 ir 256 straipsnių taikymo. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į tinkamÄ teismo procesÄ , kuri yra teisės į teisingÄ teismÄ dalis. Antra vertus, teisė į tinkamÄ teismo procesÄ apima teisę žinoti kaltinimÄ ir teisę į gynybÄ (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).

Å is Konstitucinio Teismo nutarimas patvirtina, kad kaltinamojo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, teisė į gynybÄ ir teisingÄ teismÄ yra pažeidžiamos ir tada, kai inkriminuojama veika perkvalifikuojama pagal lengvesnę nusikalstamÄ veikÄ numatantį baudžiamÄ jį įstatymÄ , tačiau pritaikant kitokį teisinį požymį (sudėties požymį, įtvirtintÄ BK specialiojoje dalyje), bÅ«tinÄ Å¡iÄ veikÄ pripažinti nusikalstama (pavyzdžiui, kad nusikalstama veika padaryta ne tyčia, o dėl neatsargumo), bet neįspėjus kaltinamojo apie tokiÄ galimybę ir nesudarius galimybių atitinkamai gintis (kasacinė nutartis 2K-P-1/2014).

Nagrinėjamoje byloje perkvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto į BK 137 straipsnio 1 dalį prašė pats nuteistasis, dėl to minėtos baudžiamojo proceso nuostatos nepažeistos. Atskirai pasisakytina dėl nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas V. V., numatytų BK 253 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kvalifikavimÄ . IÅ¡ bylos matyti, kad V. V. teismui atiduotas kaltinant jį kelių nusikalstamų veikų, numatytų BK 253 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padarymu. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nuteistojo Å¡audmens dalies, bedÅ«mio parako įgijimÄ bei laikymÄ , taip pat didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų pagaminimÄ bei laikymÄ kvalifikavo kaip tęstinę veikÄ .

Teismas nuosprendyje nurodė, jog kadangi sprogstamųjų medžiagų (nedidelės ir didelės sprogstamosios galios) įgijimo, gaminimo ir laikymo aplinkybės vienodos, apima 2003-2010 metų laikotarpį, sprogstamosios medžiagos buvo laikomos kaltinamojo V. V. gyvenamosiose vietose pastoviai, o ir kaltinamajame akte V. V. nusikalstamos veikos įgyjant, gaminant ir laikant nedidelės (bedÅ«mis parakas, minos tipo sprogmuo) ir didelės sprogstamosios galios sprogstamÄ sias medžiagas (23 mm kalibro Å¡audmuo, brizantinio poveikio sprogstamosios medžiagos) nurodytos kaip tęstinės, kurios ir buvo užbaigtos 2010-07-10 atliktų kratų metu ir atskirai nekvalifikuotinos.

Tuo tarpu B. bute pagamintÄ bei laikytÄ sprogmenį teismas kvalifikavo pagal atskirÄ BK 253 straipsnio 1 dalį, nors Å¡i veika lygiai taip pat kaip ir ankstesnės įeina į tÄ patį laikotarpį, taip pat buvo gaminama V. V. tuo metu gyvenamoje vietoje. V. V. veiksmai buvo tapatÅ«s ankstesniems, nukreipti į vienÄ objektÄ , siekiant vieno rezultato. BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimÄ už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje nustatyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamÄ veikÄ .

Pagal teismų praktikÄ tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių paprastai laiko atžvilgiu viena nuo kitos nenutolusių analogiÅ¡ku bÅ«du, analogiÅ¡komis aplinkybėmis padarytų veikų, kurių kiekviena, atskirai paėmus, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visas jas sieja vienas nusikalstamas sumanymas, vieninga tyčia (kasacinės nutartys Nr. 2K-436/2014, 2K-385/2014, 2K–77/2013, 2K-7-96/2012, 2K-650/2010).

Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, bÅ«dinga tai, kad kaltininkas, darydamas pirmÄ veiksmÄ , jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymÄ ir dėl kito nusikalstamo veiksmo (kasacinė nutartis Nr. 2K-436/2014). Tęstinės nusikalstamos veikos esminė aplinkybė yra ta, kad atskirais nusikalstamos veikos epizodais įgyvendinamas vienas kaltininko sumanymas, tęstinę veikÄ sudarantys nusikalstami veiksmai pažeidžia tÄ patį nusikalstamos veikos objektÄ ir kvalifikuojami pagal vienÄ ir tÄ patį BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K-743/2007).

Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau visi jie yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nukentėjusiesiems priklausančiame bute V.

V. pagamintas bei laikytas sprogmuo sudaro savarankiÅ¡kÄ nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Teismas tokios savo iÅ¡vados tinkamai neargumentavo, nuosprendyje tik nurodė, kad pagaminta mina – spÄ stai rodo V. V. tiesioginę tyčiÄ gaminant sprogmenis savadarbiu bÅ«du, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Tačiau jau aptarta tai, kad V. V. B. bute pagamintas sprogmuo nelaikytinas mina – spÄ stais pagal savo paskirtį, be to, jo tyčia gaminant bei laikant visus, tiek didelės, tiek nedidelės galios sprogmenis, sprogstamÄ sias medžiagas buvo vieninga, jo atlikti vienarūšiai veiksmai, kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius.

Esant tokiai situacijai, V. V. nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje ir BK 253 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuojamos pagal BK 253 straipsnio 2 dalį kaip viena tęstinė veika. Dėl bausmės bei neturtinės žalos priteisimo Atsižvelgiant į tai, kad perkvalifikavus V. V. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto į BK 137 straipsnio 1 dalį lengvinama jo teisinė padėtis, atitinkamai skirtina ir Å¡velnesnė bausmė. Taip pat nauja bausmė skiriama ir pagal BK 253 straipsnio 2 dalį bei galutinė subendrinta bausmė.Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį BK 41 str. 2 d. nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį.

Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str., kuriame nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.Skiriant bausmę V. V. atsižvelgiama į tai, kad yra viena teismo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino įgijęs, laikęs, gaminęs sprogstamÄ sias medžiagas bei nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Kolegija pripažįsta, kad V. V. prisipažino ir dėl sveikatos sutrikdymų nukentėjusiesiems, bei nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ , baudžiamasis įstatymas visiÅ¡ko kaltės pripažinimo bei nuoÅ¡irdaus gailėjimosi nesieja su ir su tuo, ar asmuo savo veikÄ vertina kaip nusikalstamÄ , ar ne, t.y. nereikalauja savo padarytos veikos teisinio įvertinimo. IÅ¡ bylos matosi, kad V. V. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus apie savo atliktus veiksmus.

VisÄ laikÄ nesutiko tik su tyčia sunkiai sutrikdant sveikatÄ . Tuo tarpu bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, pirmosios instancijos nuosprendis keičiamas bÅ«tent dėl to, kad teismas nepagrįstai nuteistojo veiksmuose sunkiai sutrikdant sveikatÄ nustatė tyčinę kaltės formÄ . Pripažintina, kad V. V. prisipažino bei nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl abiejų nusikalstamų veikų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistasis skunde taip pat praÅ¡o pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nukentėjusiosios rizikingÄ elgesį.

Teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2011, 2K-450/2011) rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (kasacinė nutartis Nr. 2K-386/2012).

Teismai paprastai Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę pripažįsta tais atvejais, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiÅ«riu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ar kitoks panaÅ¡aus pobÅ«džio elgesys iÅ¡ dalies nulemia kaltininko nusikalstamus veiksmus prieÅ¡ jį. Taigi paprastai tokia aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Nagrinėjamoje byloje kaltininko tiesioginiais veiksmais sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas nebuvo.

Todėl ir kalbėti apie jo reakcijÄ Ä¯ nukentėjusiosios veiksmus negalima. Kolegija, įvertinusi visas reikÅ¡mingas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nors iÅ¡ tiesų nukentėjusiosios elgesys prieÅ¡tarauja elementarios moralės nuostatoms, ji net tik apžiÅ«rinėjo svetimus daiktus, juos atidarydama, tačiau net ir plėšė nuo ant rastos svetimos dėžutės apklijuotÄ popierių, atidarė dėžutę, visgi, Å¡ių aplinkybių nepakanka, kad toks nukentėjusiosios elgesys bÅ«tų pripažintas rizikingu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme ir tokia aplinkybė bÅ«tų pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia.

Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Taip pat skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad padarytas vienas tyčinis sunkus nusikaltimas ir vienas neatsargus nusikaltimas. V. V. praeityje nėra teistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, dirba, yra tik 45 % darbingas, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paskiriama sankcijos minimumui lygi bausmė, o pagal BK 137 straipsnio 1 dalį paskiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei Å¡ios bausmės rūšies vidurkis. Nors BK 137 straipsnio 1 dalies sankcija numato ir areÅ¡to bausmę, kolegija skiria laisvės atėmimo bausmę, be visų jau aptartų aplinkybių atsižvelgus ir į kilusias sunkias pasekmes, patį nusikalstamos veikos pavojingumÄ .

Å ios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrinamos apėmimo bÅ«du. Taigi viena iÅ¡ BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodytų sÄ lygų, kuriai esant teismas privalomai taiko bausmių apėmimÄ , yra atvejis, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Laikoma, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vienÄ ar kelias kategorijas (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-9/2010, 2K-229-895/2015 ir kt.).

Taigi kaip minėta, V. V. padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ , už kurį įstatymo sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų (BK 137 straipsnio 1 dalis) ir vienÄ sunkų (BK 253 straipsnio 2 dalis), pagal teismų praktikÄ jo padaryti nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumÄ , todėl bausmė bendrintina apėmimo bÅ«du.Nuteistasis skunde praÅ¡o jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio nuostatas ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Kolegija tokį praÅ¡ymÄ atmeta.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kuriÄ kvalifikuota veika, gali bÅ«ti paskiriama, jei nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnį, ir tik tokiu atveju, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių, rodančių, kad įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs, nuoÅ¡irdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .

Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sÄ lygų bei aplinkybių visumÄ . Asmens atvykimas ir praneÅ¡imas apie nusikalstamÄ veikÄ , padėjimas ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ reiÅ¡kia, jog asmuo turi savanoriÅ¡kai atvykti į valstybės institucijÄ ir praneÅ¡ti apie savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Å ioje baudžiamojoje byloje Å¡ių bÅ«tinų sÄ lygų nenustatyta, be to, nukentėjusiesiems priteista žala neatlyginti net iÅ¡ dalies.

Todėl taikyti Å¡ias nuostatas V. V. nėra teisinio pagrindo. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Taigi, teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, turi nurodyti, kokios yra reikÅ¡mingos aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-491/2012).

Jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie sankcijoje numatytos bausmės paskyrimÄ V. V., Å¡ioje byloje nenustatyta. Vis dėlto, kolegijos manymu, bausmės tikslai V. V. atžvilgiu gali bÅ«ti pasiekti atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas. Nuteistajam keletÄ kartų neatvykus į teismo posėdžius dėl ligos, siekiant nustatyti tiksliÄ jo sveikatos bÅ«klę bei galimybę dalyvauti teismo posėdžiuose ir atlikti bausmę, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė.

Iš gauto ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)14 (01) matyti, kad V. V. diagnozuotos šios ligos: lėtinis tronzilitas, stuburo polisegmentinė tarpslankstelinė osteochondrozė, stuburo šoninis III laispnio iškrypimas, stuburo iškrypimas į užpakalį, L5-S1 disko paramedialinė išvarža, stuburo kanalo L5-S1 saikinga Stenozė, širdies mitralinio vožtuvo prolapsas ir I laipsnio nesandarumas, triburio vožtuvo I laipsnio nesandarumas; V. V. nenustatyta ligų, dėl kurių jis negalėtų dalyvauti teismo posėdyje bei dėl kurių jam būtų per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę;

V. V. nustatytos ligos gali bÅ«ti gydomos įkalinimo įstaigoje, o ligų paÅ«mėjimo metu – Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas ir ekspertizės aktÄ surašęs vienas iÅ¡ ekspertų R. L.. Ekspertas paaiÅ¡kino, kad naujai pateikti dokumentai – darbingumo lygio pažyma, iÅ¡vada dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų jo iÅ¡vados nekeičia. Pagal darbingumo lygio pažymÄ V. V. nustatytas 45 % darbingumo lygis bei nurodoma, kad jis negali dirbti darbų, susijusių su visÄ kÅ«nÄ veikiančia vibracija, negali rankomis kelti krovinių, didesnių nei 15 kg, negali dirbti darbo, susijusio su priverstiniais liemens palenkimais.

Pateikiant iÅ¡vadÄ ekspertas neturėjo duomenų, kad V. V. darbingumo lygis tik 45 %.2015 m. kovo 19 d. BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus).

V. V. nuteistinas už vienÄ sunkų ir vienÄ neatsargų nusikaltimus, už kuriuos galutinė subendrinta bausmė yra ketveri metai, taigi Å¡iuo atveju yra formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu. Pagal teismų praktikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų.

Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , t. y. turi bÅ«ti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi jau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes apie tai, kad nustatyta viena V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, į tai, kad V.

V. anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka, yra jauno amžiaus, dirba, yra tik 45 % darbingas, turi įvairių stuburo ir kt. ligų, be to, nusikalstamos veikos padarytos prieÅ¡ penkerius metus, per tÄ laikÄ V. V. nepadarė jokių naujų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, laiko, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o sumažinti priteistas neturtinės žalos sumas. Å is nuteistojo praÅ¡ymas pagrįstas, nustačius jo veikimÄ neatsargia kaltės forma.Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška.

Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinės nutartys 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos Å¡ioje srityje iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinė nutartis 2K-74/2014).Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡ V.

V. priteisė 45 000 Lt S. B. ir 5000 Lt P. B. neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad įvertina V. V. turtinę padėtį, teismų praktikÄ , nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus, tai, kad S. B. neteko 60 procentų darbingumo. Nors gana lakoniÅ¡kai, tačiau teismas nurodė neturtinės žalos dydžių nustatymo motyvus. Tačiau bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka nustačius kitÄ V. V. kaltės formÄ â€“ kad jis veikė neatsargia kaltės forma bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , neturtinės žalos dydžiai mažinami.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ akcentavęs, jog, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant Å¡iai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Vienoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodoma, kad iÅ¡analizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ matyti, kad esant teismų konstatuotam tapataus pobÅ«džio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, kai nukentėjusysis apanka viena akimi ir netenka 30 (ir daugiau) procentų darbingumo, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas – nuo 15 000 Lt (nurodytu atveju konstatavus bÅ«tinosios ginties ribų peržengimÄ ; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2011) iki 40 000 Lt (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2010), tačiau bet kuriuo atveju yra mažesnis nei nagrinėjamu atveju priteista 50 000 Lt kompensacija, kai nusikalstama veika padaryta esant nuteistojo neatsargiai kaltės formai (kasacinė nutartis Nr. 2K-74/2014).

Be to, baudžiamosiose bylose dėl BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, esant nustatytiems įvairaus pobÅ«džio nukentėjusiojo sužalojimams, atitinkantiems sunkų sveikatos sutrikdymÄ , neturtinės žalos dydis varijuoja nuo 15 000 Lt (byloje pripažinus, kad savanoriÅ¡kai nukentėjusiajam nuteistojo ir civilinio atsakovo atlyginta 15 000 Lt kompensacija už patirtÄ neturtinę žalÄ yra pakankama, nepriteisiant didesnės; kasacinė nutartis Nr. 2K-410/2013), 40 000 Lt (kasacinė nutartis Nr. 2K-181/2012) iki 60 000 Lt (nukentėjusiajam netekus net 80 procentų darbingumo; kasacinė nutartis Nr. 2K-545/2010), 30 000 Lt (buvo priteista 50 000 Lt neturtinė žala, tačiau ji sumažinta, nurodžius, kad teismas nepakankamai įvertino tai, kad asmuo veikė neatsargia kaltės forma, kasacinė nutartis Nr. 2K-74/2014).

Taigi įvertinus formuojamÄ praktikÄ bei tai, kad S. B. iÅ¡ tiesų patyrė daug iÅ¡gyvenimų, neteko 60 procentų darbingumo (2 t. b. l. 75), jai padaryti sužalojimai smakre, veide, krÅ«tinės, pilvo srityse, akių žaizdos, dalinė deÅ¡inio dilbio, kairės rankos IV pirÅ¡to distalinės dalies trauminė amputacija, įvertinus V. V. kaltės formÄ (neatsargumas) bei atsižvelgus į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiajai S. B. neturtinės žalos dydis mažintinas iki 40 000 Lt (11 584,80 Eur).

Nukentėjusiajam P. B. neatsargia V. V. veika padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – akustinė trauma, kuri taip pat nustatyta specialisto iÅ¡vada. Ä®vertinus jam padarytÄ traumÄ bei jau visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis taip pat mažintinas iki 4000 Lt (1158,48 Eur).Kaip jau minėta, bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, V. V. buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė. Jos atlikimui buvo bÅ«tini V. V. BMR tyrimo rezultatai. Teismas kreipėsi į UAB „Šiaulių BMR diagnostikÄ â€œ, praÅ¡ydamas pateikti teismui tyrimo rezultatus.

IÅ¡ UAB „Šiaulių BMR diagnostikos“ gauto raÅ¡tų bei sÄ skaitos – faktÅ«ros (4 t. b. l. 162-168) matyti, kad tokia duomenų surinkimo, įraÅ¡ymo į USB ir siuntimo paslauga apmokestinta 74 Lt. Teismas Å¡iÄ sumÄ sumokėjo iÅ¡ teismo lėšų. Å ios teismo iÅ¡laidos pagal BPK 103 straipsnio 6 punktÄ pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ nuteistojo V. V.. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais, n u s p r e n d ž i a:

Å iaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nuosprendį pakeisti.N. V. V. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto į BK 137 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams. N. V. V. nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje perkvalifikuoti į BK 253 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesnę, ir galutinę subendrintÄ bausmę V.

V. paskirti laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ V. V. atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu: tęsti darbÄ ; per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ turtinę žalÄ : 1663,31 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris Eur trisdeÅ¡imt vienÄ eurocentÄ ) (5743,08 Lt) nukentėjusiajai S. B. ir 65,43 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis Eur keturiasdeÅ¡imt tris eurocentus) (225,92 Lt) nukentėjusiajam P. B.;bÅ«ti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) nuo 19 val. dienos iki 8 val. ryto, iÅ¡skyrus, jei tai susiję su darbu;neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.IÅ¡ nuteistojo V.

V. priteisti 11 584,80 Eur (vienuolika tÅ«kstančių penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis Eur ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurocentų) (40 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai S. B. ir 1158,48 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis Eur ir keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurocentus) (4000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam P. B..IÅ¡ nuteistojo V. V. iÅ¡ieÅ¡koti 21,43 Eur (dvideÅ¡imt vienÄ Eur keturiasdeÅ¡imt tris eurocentus) (74 Lt) proceso iÅ¡laidų Lietuvos apeliacinio teismo naudai.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkė                                                                  Regina Gaudutienė Teisėjai                                                                               Viktoras Kažys Elena Vainienė