2023-02-01 Nr. AB-2824-3-61-3-02811-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-89-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02811-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.;18.6.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. B. ir D. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (nuo sausio 4 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos), (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai J. B. ir D. B. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas), kuriuo prašė: 1) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. gegužės 7 d. raštą Nr. 49SF-508-(14.49.136 E.) „Dėl buvusios savininkės E. N. kartografinės medžiagos patikslinimo“; 2) panaikinti NŽT 2020 m. liepos 17 d. raštą Nr. 1SS-1329-(5.59 E) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 3) įpareigoti NŽT: 3.1) kartografuoti buvusios savininkės E. N. iki 1940 m. nacionalizavimo adresu (duomenys neskelbtini) turėto 1,5 ha žemės sklypo ribas pagal dabar esančią padėtį; 3.2) nustačius galimybę suformuoti žemės sklypą valstybės neišperkamoje dalyje kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu suprojektuoti žemės sklypą, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą; 3.3) gavus iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą, suformuoti žemės sklypą ir grąžinti natūra J. B. ir D. B..

1. Pareiškėjai nurodė, kad J. B. tėvas J. B. 1990 m. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į E. N. (H. N.) nuosavybės teise valdytą 1,5 ha žemės sklypą buvusioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), šalia dabar esančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribose. Prašymą atkurti nuosavybės teises pateikęs pareiškėjo tėvas (duomenys neskelbtini) mirė, o jo turtą ir turtines teises paveldėjo pareiškėjai – sutuoktinė D. B. ir sūnus J. B..

2. Pareiškėjai paaiškino, kad 2019 m. atlikus kartografavimą E. N. (H. N.) iki 1940 nacionalizavimo adresu (duomenys neskelbtini), turėto 1,5 ha žemės sklypo ribose paaiškėjo, kad ne visas turėtas žemės sklypas patenka į valstybės išperkamą žemę.

3. Pareiškėjai nurodė, kad 2019 m. gegužės 18 d. pateikė atsakovui prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę grąžinant natūra laisvą žemę šalia žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos šalia žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Su prašymu buvo pateikta kartografuota medžiaga, iš kurios matosi, kad dalis 1,0857 ha buvusio žemės sklypo teritorijos dabar yra įjungta į suformuotą miško paskirties žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau yra likusi laisva žemė, kurioje galima suformuoti 0,0888 ha žemės sklypą.

4. Atsakovas 2019 m. birželio 3 d. raštu Nr. 49SDP-62-(14.49.23.) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą su prašymu išnagrinėti pareiškėjo J. B. 2019 m. gegužės 18 d. NŽT pateiktą prašymą dėl galimybės suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą buvusios savininkės E. N. (H. N.) turėtoje žemės valdoje.

5. Pareiškėjai nurodė, kad 2019 m. liepos 4 d. gavo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raštą Nr. A51-62106/19(2.14.2.12-MP8), kuriame nurodyta, kad visa E. N. (H. N.) iki 1940 nacionalizavimo turėta žemė, adresu (duomenys neskelbtini), priskirta valstybės išperkamai, nes patenka į valstybinės reikšmės miško, kuris nuosavybės teise įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos vardu, ribas.

6. Pareiškėjai nurodė, kad 2019 m. lapkričio 14 d. pateikė NŽT Vilniaus miesto skyriui prašymą kartografuoti buvusios savininkės E. N. (H. N.) iki 1940 nacionalizavimo buvusioje (duomenys neskelbtini), valdytą žemės sklypą ir 2020 m. gegužės 7 d. gavo NŽT Vilniaus skyriaus atsakymą Nr. 49SF- 508-(14.49.136 E.), kad atsisakoma kartografuoti, nes nėra tam pagrindų. Pareiškėjai minėta atsakymą 2020 m. gegužės 29 d. skundė NŽT vadovui. NŽT 2020 m. liepos 17 d. raštu Nr. 1SS-1329-(5.59 E) informavo, kad skundas netenkinamas ir nebus suteikta neatlygintina viešoji paslauga koordinuojant buvusį žemės sklypą dabartinėje koordinačių sistemoje.

7. Pareiškėjai nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka) 1061 punktą, atsakovas privalėjo vadovautis tvarka, kai žemėtvarkos skyrius, nagrinėdamas prašymą dėl žemės grąžinimo natūra, privalo kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus. Gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, atsakovas turi per mėnesį kartografinėje medžiagoje pažymėti savininko turėto žemės sklypo ribas, remiantis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, kurie patvirtinti Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 (toliau – ir Metodiniai nurodymai). Pagal Metodinių nurodymų 6 punktą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vadovo įsakymu patvirtina komisija, atsižvelgdama į išnagrinėtus dokumentus bei protokolą, surašo pasiūlymą ir šiuo pagrindu parengia: esant teigiamam pasiūlymui – pažymas pretendentams atkurti nuosavybės teises, nurodant papildomus dokumentus ir jų nagrinėjimo komisijoje datą, o esant neigiamam pasiūlymui – komisijos pasiūlymo kopiją.

8. Pareiškėjai pažymėjo, kad šiuo atveju, nėra nei teigiamo, nei neigiamo komisijos pasiūlymo. NŽT Vilniaus miesto skyrius nepagrįstai persiuntė pareiškėjų prašymą spręsti neįgaliotam subjektui, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui.

9. Pareiškėjai nurodė, jog pakartotinai pateikus prašymą dėl kartografavimo atsakovas akivaizdžiai gaišino laiką, jos atstovai nežinojo kokiu veiksmų imtis, ilgą laiką klaidino pareiškėjus ir paskutiniu pranešimu informavo, kad atsakovas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą pakartotinai kartografuoti buvusios savininkės E. N. turėtos žemės valdos ribas ir pakartotinai kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą pagal pareiškėjų pateiktas schemas.

10. NŽT sprendimą netenkinti skundo grindė tuo, kad sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra galima priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą, tačiau nenurodė jokio teisės akto, kuriame nurodyta, kad neatlygintiną viešąją paslaugą privalo atlikti viešojo administravimo subjektas – savivaldybės administracijos direktorius. Priešingai, pagal Įgyvendinimo tvarkos 1061 punktą šią neatlygintiną viešąją paslaugą turi atlikti atsakovas.

11. Pareiškėjų teigimu, atsakovo neveikimas galimai pažeidžia pareiškėjų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teises į nuosavybę bei teisėtą lūkestį, kad valdžios įstaigos tarnaus žmonėms inter alia ir pareiškėjams. Pareiškėjų įsitikinimu, atsakovas grubiai pažeidė viešojo administravimo principus.

12. Atsakovas NŽT atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti.

13. Atsakovas paaiškino, kad tuometiniam Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui A. B. pateikė 2003 m. balandžio 9 d. prašymą, kuriame pageidavo, kad būtų kartografuotos buvusios savininkės iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribos. Su prašymu buvo pateiktas žemės sklypo planas, sudarytas 1929 m. rugsėjo 27 d. Iš nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 20A esančio sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto Nr. 31/02/15-40, kuris surašytas 2003 m. balandžio 16 d. (toliau – ir Aktas), nustatyta, jog Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, remdamasis Lietuvos centrinio archyvo 1992 m. lapkričio 3 d. pažymėjimu Nr. 21-211-N, 1929 m. situacijos planu, vietovėje nustatė buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos valdyto bendro 1,50 ha ploto žemės sklypo ribas. Aktas yra nenuginčytas ir galiojantis. Ginčų dėl 2003 m. kartografuoto turėto žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų ploto ir (ar) vietos ar dokumentų, kad buvęs savininkas valdė kitomis ribomis – atsakovas neturi, be to tokių archyvinių dokumentų nepateikė ir pareiškėjai. NŽT nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą vykdė vadovaudamasi galiojančia ir nenuginčyta kartografija.

14. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 31/03/17-1259 „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pil. A. B., J. B.“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių suteikti informaciją ir nustatyti, ar žemė nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama, o esant tokiai galimybei suformuoti žemės sklypo ribas. Vilniaus miesto savivaldybės meras 2003 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 01-34-1517-(3.6.) „Dėl nuosavybės teisių į žemę (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje atkūrimo ir grąžinimo natūra“, adresuotu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjai, nurodė, kad vadovaujantis tuo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies ir 13 straipsnio nuostatomis bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 746 patvirtintais suvestiniais skaitmeniniais grafiniais duomenimis, nustatyta, jog E. N. iki nacionalizacijos turėta žemė (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje (buvusi (duomenys neskelbtini) vietovė, (duomenys neskelbtini) g.), nurodyta kartografiniame plane, priskirta valstybės išperkamai, nes patenka į valstybinės reikšmės miško plotą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 2013. Taip pat pažymėjo, jog nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės grąžinimo klausimai turėtų būti sprendžiamas kitais įstatyme numatytais būdais.

15. Atsakovas paaiškino, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasis Įgyvendinimo tvarkos 1061 punktu ir atsižvelgdamas į pareiškėjų prašymą susigrąžinti buvusio savininko iki nacionalizacijos Vilniaus mieste valdytą žemę natūra (turėtoje vietoje), 2019 m. birželio 3 d. raštu Nr. 49SDP-62-(14.49.23) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl grąžintino natūra laisvo neužstatyto žemės sklypo suprojektavimo buvusios savininkės iki 1940 m. nacionalizacijos valdytoje žemėje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2019 m. liepos 4 d. raštu Nr. A51-62106/19 (2.14.2.12-MP8) informavo NŽT Vilniaus miesto skyrių ir pareiškėjus, kad buvusios savininkės E. N. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytas žemės sklypas, ties (duomenys neskelbtini) g. sankirta, priskirtas valstybės išperkamai žemei, kadangi visa kartografuoto žemės sklypo teritorija patenka į valstybinės reikšmės miško sklypo, kurio nuosavybės teisės Nekilnojamo turto registre įregistruotos Lietuvos Respublikos vardu, ribas.

16. Atsakovas nurodė neturintis duomenų, kad pareiškėjai būtų ginčiję Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimus dėl žemės priskyrimo valstybės išperkamai.

17. NŽT pažymėjo negalinti tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemės yra valstybės išperkama.

18. NŽT, atsižvelgdama į tai, kad buvusios savininkės turėtos žemės sklypo ribos kartografuotos Įgyvendinimo tvarkos 1061 punkte nustatyta tvarka, pagal Metodinius nurodymus, Akte pažymėtos valdyto žemės sklypo ribos nebuvo skųstos teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgdama į ArcView programinės įrangos pagalba sudarytos ištraukos iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų, gautos tiksliai atvaizduojant 2003 m. balandžio 16 d. kartografinėje medžiagoje pažymėtas buvusios savininkės E. N. turėtos žemėvaldos ribos, archyvinę planinę medžiagą, kurie patvirtinta, jog buvusios savininkės iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytas žemės sklypas ties (duomenys neskelbtini) g. patenka į valstybinės reikšmės miško ribas, darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo iš naujo kartografuoti buvusios savininkės turėtos žemės valdos ribas ir pakartotinai kreiptis į savivaldybės administraciją su prašymu suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą pagal pareiškėjų pateiktas schemas.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

20. Administracija iš esmės palaikė atsakovo atsiliepime išdėstytą poziciją.

II. 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 25 d. sprendimu pareiškėjų J. B. ir D. B. skundą atmetė.

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

22.1. NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2019 m. lapkričio 15 d. gautas pareiškėjų 2019 m. lapkričio 14 d. prašymas „Dėl kartografinėje medžiagoje pažymėto turėto žemės sklypo ribų ir sklypo suformavimo“.

22.2. NŽT Vilniaus miesto skyrius, 2020 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 49SF-508-(14.49.136E) išnagrinėjęs pareiškėjų 2019 m. lapkričio 14 d. prašymą, nusprendė atsisakyti tenkinti pareiškėjų prašymą kartografuoti buvusios savininkės E. N. turėtos žemės valdos ribas ir kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą.

22.3. Pareiškėjai 2020 m. birželio 1 d. pateikė skundą NŽT direktoriui dėl Vilniaus miesto skyriaus neveikimo.

22.4. NŽT 2020 m. liepos 17 d. raštu „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1329-(5.59 E.) išnagrinėjo pareiškėjų skundą ir nurodė, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. gegužės 7 d. raštą Nr. 49SF-508-(14.49.136E).

23. Teismas pažymėjo, jog A. B. 2003 m. balandžio 9 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, kuriame nurodė: „prašau atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvių trikampyje kartografavimą“. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. balandžio 16 d. surašė sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. 31/03/15-70. Akte nurodyta, kad jis parengtas pagal 1992 m. lapkričio 3 d. archyvo pažymėjimą Nr. 21-211-N ir 1929 m. planą.

Administracinėje byloje prie minėto Akto pridėtas žemės sklypo planas. Žemės sklypo plane pažymėtos buvusios savininkės E. N. iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribos, kurios pažymėtos skaičiais 1–5. Žemės sklypo plane nurodyta, kad jis parengtas remiantis archyviniais planais. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. gegužės 15 d. raštu „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pil. A. B., J. B.“ Nr. 31/03/17-1259 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu: nustatyti, ar E. N. turėtas žemės sklypas nėra priskirtas valstybės išperkamai žemei ir yra grąžinamas, o esant tokiai galimybei suformuoti žemės sklypo ribas, per mėnesį organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir parengti žemės sklypo planą; pasiūlyti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ Nr. 343; pasiūlyti architektūrinius – urbanistinius apribojimus ir sąlygas; nustatyti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį; apskaičiuoti žemės sklypo vertę; pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo; nesant apribojimų, rašyti „apribojimų nėra“ ir patvirtinti parašu.

Prašyme nurodyta, kad prie jo pridedama kartografinės medžiagos kopija. Vilniaus miesto savivaldybės meras 2003 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 01-34-1517-(3.6.) „Dėl nuosavybės teisių į žemę (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje atkūrimo ir grąžinimo natūra“, adresuotu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjai J. R., nurodė, kad vadovaujantis tuo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies ir 13 straipsnio nuostatomis bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 746 patvirtintais suvestiniais skaitmeniniais grafiniais duomenimis, nustatyta, jog E. N. iki nacionalizacijos turėta žemė (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje (buvusi (duomenys neskelbtini) vietovė, (duomenys neskelbtini) g.), nurodyta kartografiniame plane, priskirta valstybės išperkamai, nes patenka į valstybinės reikšmės miško plotą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 2013.

Minėtame rašte pažymėta, jog nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės grąžinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas kitais įstatyme numatytais būdais.

24. Teismas nurodė, kad pagal Metodinių nurodymų 5 punktą žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas surašomas atlikus iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų kartografavimą. Todėl atsižvelgus į Metodinių nurodymų 5 punktą daryta išvada, jog neatlikus kartografavimo, negali būti surašomas žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas. Teismas konstatavo, kad iš esmės dalį žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto priėmimo procedūros sudaro kartografavimas. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje yra pateiktas 2003 m. balandžio 16 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. 31/03/15-70, jis per nustatytus terminus nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl laikytinas galiojančiu ir teisėtu. Atsižvelgdamas į tai, kad Aktas laikytinas teisėtu ir galiojančiu, teismas sprendė, kad vien dėl to nėra pagrindo abejoti, jog jis priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, kas taip pat reiškia, jog prieš priimant aktą, buvo atliktas iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų kartografavimas.

25. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad byloje prie Akto pridėtas planas, kuriame pažymėtos buvusios savininkės E. N. iki 1940 m. turėto žemės sklypo ribos.

26. Teismas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Kadastro nuostatai) 15 punktu, išaiškinimais, pateiktais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-63-1024-11, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1432-858/2015, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, darė išvadą, kad NŽT atliekamu kartografavimu iš esmės siekiama pažymėti iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribas, o savivaldybės administracija pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje prie Akto pridėtame plane yra pažymėtos buvusios savininkės E. N. iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribos, todėl šis planas laikomas kartografine medžiaga. Teismo vertinimu, NŽT neturėjo pareigos papildomai atlikti kadastrinių matavimų, taip pat neturėjo pareigos nustatyti valstybinio miško patekimo ar nepatekimo į žemės sklypo ribas fakto, kadangi šią procedūrą atlikti yra pavesta savivaldybės administracijos direktoriui. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad NŽT minėtus veiksmus perdavė atlikti tinkamam viešojo administravimo subjektui, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės meras 2003 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 01-34-1517-(3.6.) „Dėl nuosavybės teisių į žemę (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje atkūrimo ir grąžinimo natūra“, nurodė, kad E. N. iki nacionalizacijos turėta žemė yra priskirta valstybės išperkamai, kadangi patenka į valstybinės reikšmės miško plotą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 2013.

Tai pakartotinai nurodyta ir 2019 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento rašte Nr. A51-62106/19 (2.14.2.12-MP8). Minėti raštai yra teisėti ir galiojantys, jie patvirtina, kad turėta žemė yra priskirta valstybės išperkamai, kadangi raštai teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Teismas konstatavo, jog atlikus žemės sklypo ribų kartografavimą, 2003 m. balandžio 16 d. buvo surašytas sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. 31/03/15-70.

Procedūriniai veiksmai dėl nustatymo, ar kartografuotas žemės sklypas nėra priskirtinas valstybės išperkamai žemei, teisės aktų nustatyta tvarka buvo pagrįstai perduoti kitam viešojo administravimo subjektui.

27. Teismas nurodė, kad pagal Metodinių nurodymų 5 punktą pareiškėjai Aktą galėjo skųsti NŽT vadovui, o dėl NŽT vadovo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo galėjo būti kreipiamasi į teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjai nepasinaudojo minėta teise, t. y. pareiškėjai neginčijo Akto, todėl pakartotinis kartografavimas ir žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto priėmimas būtų galimas tik NŽT pateikus pagrįstą prašymą dėl pakartotino žemės ribų nustatymo, kuriame būtų pridėti objektyvūs duomenys, patvirtinantys, kad NŽT nepasinaudojo visa aktualia archyvine medžiaga bei kitais aktualiais informacijos šaltiniais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nustatant bendro 1,50 ha ploto žemės sklypo ribas, buvo remtasi Lietuvos centrinio archyvo 1992 m. lapkričio 3 d. pažymėjimu Nr. 21-211-N, 1929 metų situacijos planu. Pareiškėjai su 2019 m. lapkričio 14 d. prašymu kartografuoti buvusios savininkės E. N. iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribas NŽT nepateikė jokių neįvertintų iki 1940 m. parengtų planų ar kitų dokumentų, kurie būtų aktualūs nuosavybės teise valdytos žemės ribų nustatymui (kartografavimui). Atkreiptas dėmesys, kad po 1940 m., ypač sovietų Rusijos okupacijos laikotarpiu, okupacinės valdžios institucijų parengti planai, nuosavybės teise valdytos žemės ribų nustatymo (kartografijos) kontekste, nėra aktualūs. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjai NŽT nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų pakartotino kartografavimo reikalingumą, NŽT neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjų 2019 m. lapkričio 14 d. prašymą ir pakartotinai atlikti kartografavimą. Pažymėta, jog aplinkybė, kad pareiškėjai su 2019 m. lapkričio 14 d. prašymu nepateikė objektyvių duomenų dėl pakartotino kartografavimo reikalingumo ir todėl prašymas laikytinas nepagrįstu, nereiškia, jog ginčijami raštai savaime užkerta kelią pareiškėjams su pagrįstu prašymu pakartotinai kreiptis į NŽT dėl pakartotino kartografavimo.

28. Teismas vertino, kad pareiškėjų teiginiai dėl Metodinių nurodymų 6 punkto taikymo yra nepagrįsti, kadangi Žemės ūkio ministerijos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vadovo įsakymu patvirtina komisija, atsižvelgdama į išnagrinėtus dokumentus bei protokolą, surašo pasiūlymą tik dėl rėžinių kaimų ribų. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas dėl rėžinių kaimų ribų nėra kildinamas.

29. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju NŽT teisingai išnagrinėjo pareiškėjų 2019 m. lapkričio 14 d. prašymą, tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo naikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. gegužės 7 d. rašto Nr. 49SF-508-(14.49.136 E.) ir NŽT 2020 m. liepos 17 d. rašto Nr. 1SS-1329-(5.59 E). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundas atmestas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

30. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išdėstyti argumentai teismo buvo vertinami kaip neesminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičiantys sprendime padarytų išvadų, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakė.

III. 31. Pareiškėjas J. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

32. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai aiškino prie Akto pridėtą planą, kaip atliktą kartografavimą. Kartografavimo bendrinė reikšmė yra žemėlapių braižymas. Todėl prie Akto pridėtas planas, kuris yra 1929 sudaryto žemės sklypo plano kopija, nėra kartografavimas, o tik pridėta kopija. Kartografavimo tikslas yra pagal surinktą medžiagą nustatyti buvusio žemės sklypo ribas ir plotą atžvelgiant į tą laiką ir padėtį, kuri yra susidariusi žemės grąžinimo natūra nagrinėjimo metu, ir tai atspindėti grafiniame dokumente vietos žemėlapyje, kur nurodomos žemės sklypo ribos pagal nagrinėjimo metu galiojančią koordinačių sistemą ir mastelį. Šio ginčo atveju teismas, tvirtindamas, kad prie Akto pridėtas 1929 metų žemės sklypo planas ir yra kartografinė medžiaga, netinkamai aiškino kartografavimo tikslus ir gautas išvadas. Minėtame plane nėra nurodytos žemės sklypo koordinatės pagal tuo metu galiojusią valstybinę koordinačių sistemą LKS-94. Nenustačius koordinačių, negalima padaryti išvados, kur buvo savininko žemės sklypo ribos pagal dabartinę kartografinę padėtį, todėl neturėdami objektyvių duomenų nei Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius ar atsakovas negalėjo padaryti išvados, kad visas nacionalizuotas E. N. (H. N.) valdytas žemės sklypas patenka į valstybinio miško žemė sklypą ir todėl negrąžintinas.

33. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Akto priedu nurodomas tik planas, bet nėra nurodyta žemėlapio ištrauka, kuri yra pateikta teismui, įvardinta, kaip schema su pažymėtomis buvusios savininkės H. N. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės sklypo ribomis. Nėra aiškus šio žemėlapio mastelis ir sudarymo metai bei koordinačių sistema, taip pat nėra pažymėtos sklypo posūkio taškų koordinatės. Pagal ištraukoje esantį lenkišką tekstą galima padaryti išvadą, kad žemėlapis buvo sudarytas Lenkijos žemės tvarkymo įstaigos iki 1939 metų. Šis dokumentas nėra susijęs su Aktu ir teismas netyrė jo sąsajumo su Aktu.

34. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovas neturėjo pareigos nustatyti valstybinio miško patekimo ar nepatekimo į žemės sklypo ribas fakto, kadangi šią procedūrą atlikti yra pavesta savivaldybės administracijos direktoriui.

35. Pareiškėjų teigimu, Aktas savo turiniu yra faktinės aplinkybės, turinčios juridinę reikšmę, nustatymas, jis pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas, todėl pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad turėjo Aktą ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, pažymi, kad teismas rėmėsi Metodinių nurodymų 5 punktu, kuris nustato, kad „Teritorinis žemėtvarkos skyrius, atlikęs iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų kartografavimą, surašo šio žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą. Kilus ginčams dėl kartografuoto turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų, ploto ir (ar) vietos, šis aktas gali būti skundžiamas apskrities viršininkui, o apskrities viršininko sprendimas skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ Nurodyta apskundimo tvarka buvo nustatyta tik Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ministro 2007 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 3D-271 (Valstybės žinios, 2007-06-30, Nr. 72-2869) ir įsigaliojo nuo 2007 m. liepos 1 d., o Aktas buvo priimtas 2003 m. balandžio 16 d. Patys Metodiniai nurodymai buvo patvirtini Žemės ir miškų ūkio ministerijos ministro 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 (TAR, 2014-06-13, Nr. 7533) ir įsigaliojo tik 2014 m. birželio 14 d., todėl negalėjo būti taikoma anksčiau negu 2014 m. birželio 14 d., o atskiri šiuose Metodiniuose nurodymuose skelbti punktai nesukuria teisinių pasekmių. Teismas negali aiškinti teisės normų taip, kad pareiškėjams turėjo būti žinomi ir nepaskelbti viešai administraciniai norminai aktai. Pareiškėjai negalėjo apskųsti 2003 m. balandžio 16 d. Akto per mėnesį, kadangi pati teisės norma paviešinta tik 2014 m. birželio 14 d.

36. Byloje nėra jokių duomenų, o taip pat ir atsakovas nepateikė duomenų, ar Aktas buvo išsiųstas pareiškėjui ar kitiems pretendentams ir pareiškėjui apie jį buvo žinoma, todėl teisinės pasekmės, kurias sukuria Aktas pareiškėjui nebuvo žinomos, kol neiškilo ginčas su atsakovu.

37. Pareiškėjo vertinimu, nauji objektyvūs duomenys dėl pakartotinio kartografavimo reikalingumo buvo pateikti atsakovui su 2019 m. lapkričio 14 d. prašymu, t. y. matininko A. P. atliktas buvusio žemės sklypo kartografavimas ir priedas, kuriame pateikta žemėlapio ištrauka, todėl pareiškėjas sprendė, kad teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų ir priėmė klaidingą sprendimą.

38. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas pažeidžia konstitucinę teisę į nuosavybę bei teisėtą lūkestį, kad valdžios įstaigos tarnaus žmonėms bei prieštarauja Teismų įstatyme įtvirtintai teisei į teisingą teismo procesą.

39. Atsakovas pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti.

40. Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, papildomai pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI2-2368-811/2021, spręsdamas pareiškėjo patikslinto skundo, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Aktą, priėmimo klausimą, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti skundą. Minėtoje nutartyje pažymėta, kad nėra ginčo, kad pareiškėjas praleido skundo dėl Akto padavimo terminą. Nutartyje taip pat nurodyta, kad pareiškėjas teigė apie Aktą sužinojęs 2018 m. Minėta teismo nutartis įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus pareiškėjo atskirąjį skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-292-1062/2021). Remiantis Kadastro nuostatų 15 punktu atliekant iki 1940 m. buvusių savininkų valdytos žemės ribų nustatymą (kartografavimą) kadastriniai matavimai nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, nėra atliekami. Vilniaus miesto teritorijos suvestiniai skaitmeniniai grafiniai duomenys vertintini kaip geografinių informacinių duomenų bazė, kurios pagrindinė savybė yra sąveika su žemėlapiu, Vilniaus miesto teritorijos suvestiniuose skaitmeniniuose grafiniuose duomenyse yra importuojama buvusių savininkų kartografinė medžiaga, kas nagrinėjamu atveju ir buvo atlikta.

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytas aplinkybes.

42. Administracija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjai neginčijo Administracijos raštų, kuriuose buvo nurodyta, kad buvusios savininkės iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytas žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei. Suabejoja, ar apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl to, kad Administracija negalėjo padaryti išvadų, jog buvęs žemės sklypas patenka į valstybinio miško žemės sklypą, nėra nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Administracijos vertinimu, teismas tinkamai taikė Įgyvendinimo tvarkos 1061 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir padarė pagrįstą išvadą, kad NŽT atlieka kartografavimą, o savivaldybė yra kompetentinga spręsti, ar iki nacionalizacijos turėta žemė yra laisva, ar priskirta valstybės išperkamai. Administracijos teigimu, pareiškėjai Aktą galėjo skųsti vadovaujantis tuo metu galiojusio ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi. Aplinkybę, kad Aktas skųstinas teismui galėtų patvirtinti ir Metodinių nurodymų 5 punkto nuostata.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

43. Byloje nustatytos šios reikšmingos šiam ginčui išspręsti aplinkybės:

43.1. J. B. tėvas J. B. 1990 m. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į E. N. (H. N.) nuosavybės teise valdytą 1,5 ha žemės sklypą buvusioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), šalia dabar esančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribose.

43.2. A. B. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė 2003 m. balandžio 9 d. prašymą, kuriame pageidavo, kad būtų kartografuotos buvusios savininkės iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribos. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, remdamasis Lietuvos centrinio archyvo 1992 m. lapkričio 3 d. pažymėjimu Nr. 21-211-N, 1929 m. situacijos planu, vietovėje nustatė buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos valdyto bendro 1,50 ha ploto žemės sklypo ribas bei 2003 m. balandžio 16 d. surašė vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. 31/02/15-40.

43.3. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 31/03/17-1259 „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pil. A. B., J. B.“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių suteikti informaciją ir nustatyti, ar žemė nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama, o esant tokiai galimybei suformuoti žemės sklypo ribas. Vilniaus miesto savivaldybės meras 2003 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 01-34-1517-(3.6.) „Dėl nuosavybės teisių į žemę (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje atkūrimo ir grąžinimo natūra“, adresuotu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjai, nurodė, kad vadovaujantis tuo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies ir 13 straipsnio nuostatomis bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 746 patvirtintais suvestiniais skaitmeniniais grafiniais duomenimis, nustatyta, jog E. N. iki nacionalizacijos turėta žemė (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje (buvusi (duomenys neskelbtini) vietovė, (duomenys neskelbtini)), nurodyta kartografiniame plane, priskirta valstybės išperkamai, nes patenka į valstybinės reikšmės miško plotą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 2013.

44. Sprendžiant, ar buvo pagrindas atsakovui kartografuoti buvusios savininkės E. N. iki 1940 m. nacionalizavimo adresu (duomenys neskelbtini) turėto 1,5 ha žemės sklypo ribas pagal dabar esančią padėtį, teisėjų kolegija remiasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei nurodo teisinį reglamentavimą, kurio pagrindu konstatuoja, kad atsakovui nekyla pareiga atlikti tokius veiksmus.

44.1. Tvarkos 106 punkte (redakcija, galiojusi 2003 m. balandžio mėnesį), buvo nustatyta, kad apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybių tarybų patvirtintus žemės sklypų planus. Savivaldybė per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal nustatytąja tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, – apie nesuplanuotas miesto teritorijas. Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga.

44.2. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, negavęs iš savivaldybės informacijos kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, be pagrindo ėmėsi veiksmų, kad būtų vietovėje nustatytos buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos valdyto bendro 1,50 ha ploto žemės sklypo ribos bei 2003 m. balandžio 16 d. surašė vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. 31/02/15-40. Šios teisėjų kolegijos išvados kontekste būtina pažymėti, kad tik nuo 2004 m. rugsėjo 4 d. įsigaliojo Tvarkos 106 punkto redakcija, kur nustatyta, jog turėtos žemės sklypo ribos (kai pateikiama informacija, kad ta žemė yra laisva (neužstatyta), nepriskirta prie valstybės išperkamos žemės) kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634.

44.3. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras 2003 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 01-34-1517-(3.6.) „Dėl nuosavybės teisių į žemę (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje atkūrimo ir grąžinimo natūra“, adresuotu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjai, nurodė, jog vadovaujantis tuo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies ir 13 straipsnio nuostatomis bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 746 patvirtintais suvestiniais skaitmeniniais grafiniais duomenimis, nustatyta, jog E. N. iki nacionalizacijos turėta žemė (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje (buvusi (duomenys neskelbtini) vietovė, (duomenys neskelbtini) g.), nurodyta kartografiniame plane, priskirta valstybės išperkamai, nes patenka į valstybinės reikšmės miško plotą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 2013, atsakovas, atsakovas turėtų teisinį pagrindą atlikti kartografavimo veiksmus, jeigu pareiškėjų 2019 m. gegužės 18 d. pateikto prašymo atsakovui metu ginčo žemės teisinė padėtis būtų pasikeitusi ir iš savivaldybės būtų gauta informacija, kad ginčo žemė yra laisva (neužstatyta), nepriskirta valstybės išperkamai žemei.

44.4. Šiuo atveju nustatyta, kad savivaldybėje buvo gautas 2019 m. birželio 3 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštas Nr. 49SDP-62-(14.49.23.) „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo buvusios savininkės E. N. (H. N.) turėtoje žemės valdoje, buvusioje (duomenys neskelbtini) gatvėje (ties (duomenys neskelbtini) g.)“. Rašte NŽT Vilniaus miesto skyrius nurodė, kad prašo išnagrinėti pareiškėjo J. B. prašymą dėl galimybės suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą (pagal pridedamus priedus) buvusios savininkės E. N. (H. N.) turėtoje žemės valdoje. Prie rašto pridėtas 2019 m. gegužės 18 d. J. B. prašymas bei kartografinės medžiagos kopijos. 2019 m. liepos 4 d. raštu „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo buvusios savininkės E. N. (H. N.) turėtoje žemės valdoje buvusioje (duomenys neskelbtini) gatvėje (ties (duomenys neskelbtini) gatvėmis)“ pareiškėjui J. B. ir NŽT Vilniaus miesto skyriui buvo atsakyta, kad buvusios savininkės E. N. (H. N.) iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytas žemės sklypas ties (duomenys neskelbtini) gatvėmis (buv. (duomenys neskelbtini) g.) priskirtas valstybės išperkamai žemei, nes visa kartografuoto žemės sklypo teritorija patenka į valstybinės reikšmės miško ribas, kuris nuosavybės teise įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos vardu.

44.5. Tvarkos 1061 punkte nustatyta, kad žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634.

44.6. Kadangi ginčo žemės teisinė padėtis nepasikeitusi ir atsakovas nėra iš savivaldybės gavęs informacijos, kad ta žemė yra laisva (neužstatyta), nepriskirta valstybės išperkamai žemei, atsakovas, atsižvelgiant į šios Nutarties 44.5 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, neturi teisinio pagrindo imtis kartografavimo veiksmų, o tuo pačiu ir atlikti kitus veiksmus, kurie nurodyti pareiškėjų skunde teismui kaip skundo dalykas.

45. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų kontekste pažymėtina ir tai, kad šioje byloje nėra pareikšti jokie savarankiški reikalavimai Vilniaus miesto savivaldybei, neginčijami savivaldybės kompetencijai, vadovaujantis Tvarkos 1061 punktu, priskirti sprendimai dėl ginčo žemės teisinės padėties vertinimo ir be teisėto pagrindo siekiama, kad atsakovas atliktų veiksmus, nors tam nėra sąlygų, apibrėžtų jau minėtame teisiniame reglamentavime (Tvarkos 1061 punkte).

46. Dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjų skundas, iš esmės paliekamas nepakeistas atsižvelgiant į teisėjų kolegijos šioje nutartyje nurodytus motyvus.

47. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ernestas Spruogis

Egidijus Šileikis