76a31b30-54e5-4aff-9bee-ef7181bf1d8e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1138-186/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00297-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 30 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo L. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1623-657/2016 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mulidė“ ieÅ¡kinį atsakovams L.

P., V. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo.Teismas n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė BUAB „Mulidė“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų V. M. ir L. P. 220 562,81 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinį grindė tuo, kad atsakovai, atitinkamais laikotarpiais bÅ«dami bendrovės vieninteliu akcininku ir vadovu, laiku neinicijavo bankroto bylos, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų VÄ® Registrų centrui, neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų, nustojo vykdyti įmonės veiklÄ .

Tokiais neteisėtais veiksmais atsakovai padarė bendrovei žalos, kuriÄ sudaro bankroto byloje kreditorių pareikÅ¡tų finansinių reikalavimų suma.IeÅ¡kinio užtikrinimui ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovų V. M. ir L. P. pinigines lėšas, esančias atsakovams priklausančiose banko sÄ skaitose, pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, atsakovų gautinas sumas, turtines teises, nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus, nekilnojamÄ jį turtÄ , priklausantį atsakovams ar esantį pas atsakovus arba trečiuosius asmenis 220 562,81 Eur sumai.

Nurodė, kad tarp Å¡alių kilęs itin didelės vertės turtinis ginčas, o atsakovai yra fiziniai asmenys, vengiantys geranoriÅ¡kai ir sÄ Å¾iningai vykdyti savo pareigas bei nereaguoja į raginimus perduoti administratoriui įmonės turtÄ ir dokumentus, taip pat nereaguoja ir į teismų sprendimus, įpareigojančius atlikti Å¡iuos veiksmus, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas neabejotinai gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKauno apygardos teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkino – areÅ¡tavo 220 562,81 Eur sumai atsakovams L.

P. bei V. M. priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis.Pasak teismo, ieÅ¡kinyje yra nurodytos aplinkybės, sudarančios ieÅ¡kinio faktinį bei teisinį pagrindÄ , pridėti įrodymai, taigi, nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad pagal ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ negalėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovei palankus teismo sprendimas.

Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė tikėtinai pagrindė ieÅ¡kinio reikalavimÄ CPK 144 straipsnio prasme. Pasak teismo, aplinkybė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas fiziniams asmenims, sudaro pagrindÄ spręsti, kad Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kinio suma yra didelė. Be to, ieÅ¡kovė yra bankrutavusi įmonė, todėl siekiant užtikrinti tiek bankrutavusios įmonės, tiek visų jos kreditorių interesų apsaugÄ , kas Å¡iuo atveju reikÅ¡tų ir vieÅ¡ojo intereso gynimÄ , tikslinga taikyti ieÅ¡kovės praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Teismo vertinimu, su ieÅ¡kiniu pateikti dokumentai sudaro pagrindÄ spręsti, jog Å¡iuo atveju tikėtina, kad atsakovai gali siekti slėpti turimÄ turtÄ ar kitaip apsunkinti galimai jiems nepalankaus teismo sprendimo vykdymÄ , arba padaryti jo įvykdymÄ neįmanomÄ (CPK 144 str. 1 d.).III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentaiAtsakovas L. P. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarties dalį, kuria jo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areÅ¡tas, ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atmesti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo L.

P. atžvilgiu. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas laikinÄ sias apsaugos priemones apelianto atžvilgiu taikė nenustatęs grėsmės bÅ«simo galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Motyvų, pagrindžiančių, kodėl vien didelė ieÅ¡kinio suma turėtų bÅ«tų vertinama kaip sukelianti grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, nei ieÅ¡kovė, nei teismas nenurodė. Todėl nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinio suma yra didelė, vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Apeliantas perdavė įmonės turtÄ ir dokumentus atsakovui V. M., kuris nuo 2013 m. liepos mėnesio iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo vienintelis bendrovės akcininkas ir direktorius. IeÅ¡kovė pati nurodo, kad už 2012 metus metinė finansinė ataskaita buvo pateikta VÄ® Registrų centrui, o už 2013 metus finansinė ataskaita VÄ® Registrų centui turėjo bÅ«ti teikiama tik 2014 m. pradžioje, t. y. apeliantui jau nebevadovaujant įmonei ir nebebÅ«nant jos akcininku. IeÅ¡kovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantas ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdamas paslėpti ar perleisti savo turtÄ arba kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.2.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas. 2.1. IÅ¡ tarpinio 2013 m. liepos 23 d. balanso matyti, kad perduodant įmonės valdymÄ naujajam akcininkui atsakovui bei vadovui V. M., įmonės per vienerius metus mokėtinos skolos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, lyginant su praėjusiais finansiniais metais, t. y. lyginant su 2012 m. balanso duomenimis, sumažėjo beveik 2,7 karto (nuo 570 208 Lt iki 211 874 Lt).2.2. Atsakovams negali bÅ«ti taikoma solidari atsakomybė. Kai faktiÅ¡ko nemokumo bÅ«senoje esančiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai Å¡i žala nėra padaryta bendrais Å¡ių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iÅ¡ jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , jų atsakomybė turi bÅ«ti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iÅ¡ jų civilinės atsakomybės sÄ lygų visetÄ , dėl jos turi bÅ«ti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ turi bÅ«ti skaičiuojamas kiekvieno iÅ¡ jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.246 – 6.249 straipsniai).2.3.

IeÅ¡kinys yra grindžiamas tik pareikÅ¡tais kreditoriniais reikalavimais, kurie, akivaizdu, kad gali skirtis nuo teismo patvirtintų. Be to, vadovaujantis teismų praktika, tokio pobÅ«džio bylose žala nėra ir negali bÅ«ti automatiÅ¡kai prilyginta bankroto byloje patvirtintai kreditorių reikalavimų sumai. Dėl to, kad apeliantas nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2012 m. pradžioje, nei įmonei, nei jos kreditoriams žala nebuvo padaryta, kadangi įmonės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams ne padidėjo, bet prieÅ¡ingai – ženkliai sumažėjo.2.4.

Didžioji dalis ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti žalos sudaro kreditoriaus AB SEB banko pareikÅ¡tas reikalavimas (170 092,46 Eur). Å is reikalavimas kildinamas iÅ¡ 2009 m. birželio 25 d. laidavimo sutarties, kuria įmonė laidavo už apelianto prievoles pagal 2009 m. birželio 25 d. BÅ«sto kredito sutartį. PastarÄ jÄ sutartį AB SEB bankas nutraukė ir kreipėsi į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ kredito sutarčiai užtikrinti įkeisto apeliantui bei jo sutuoktinei priklausančio nekilnojamojo turto.

Å io vykdomojo įraÅ¡o pagrindu antstolis areÅ¡tavo apeliantui priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris antstolio patvarkymu buvo įkainotas 230 000 Eur. Apeliantas kreipėsi į AB SEB bankÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo sustabdymo ir kredito sutarties atstatymo. Bankas sutiko atidėti priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus iÅ¡ įkeisto turto iki 2016 m. liepos 15 d. su tam tikromis sÄ lygomis. Viena iÅ¡ sÄ lygų yra ta, kad bankui įkeistam turtui ir atsakovo turimoms sÄ skaitoms nebus taikomi apribojimai (areÅ¡tai) kitų kreditorių.

Akivaizdu, kad Å¡ioje byloje yra areÅ¡tuotas apelianto turtas skolos AB SEB bankui sumai, nors AB SEB bankas pagal tÄ pačiÄ paskolÄ jau yra areÅ¡tavęs atsakovo turtÄ bei pradėjęs ir sustabdęs iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto, kurio vertė virÅ¡ija skolÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės, kaip laiduotojos, AB SEB bankas galėtų iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ tik tokiu atveju, jei jam nepavyktų iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ apelianto, kaip pradinio kreditoriaus, įkeisto turto. Todėl nėra pagrindo manyti, kad 170 092,46 Eur (AB SEB banko reikalavimas) gali bÅ«ti laikoma kaip ieÅ¡kovės patirta žala Å¡ios bylos kontekste.

Taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka Å¡alių interesų pusiausvyros, jomis sukeliama žala apeliantui yra neproporcingai didelė.IeÅ¡kovė BUAB „Mulidė“ praÅ¡o atmesti atsakovo L. P. atskirÄ jį skundÄ ir skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodo Å¡iuos argumentus:1. Teismų praktikoje yra preziumuojama, kad didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Jos paneigimo naÅ¡ta, atsižvelgiant į ekonomiÅ¡kumÄ Ä¯rodinėjimo procese, perkeliama atsakovui.

Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų didelės ieÅ¡kinio sumos ir teismo sprendimo neįvykdymo rizikos prezumpcijÄ .2. Apeliantas kaip bendrovės direktorius, jau 2011 metais bendrovei tapus nemokiai, turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos UAB „Mulidė“ iÅ¡kėlimo. Tačiau jis ne tik kad Å¡ios pareigos neįvykdė, bet dar ir pardavė visas bendrovės akcijas asmeniui, kuris visiÅ¡kai nebuvo suinteresuotas bendrovės ir jos kreditorių gerove. Preliminariai vertindamas ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , teismas neturi vertinti ieÅ¡kinio pagrįstumo, nes tai atliekama iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad procesas bÅ«tų pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ar atsakovais patraukti asmenys negali bÅ«ti atsakingi pagal jiems pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ .IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosByloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones – turto areÅ¡tÄ â€“ apelianto atžvilgiu. Å is klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais, patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Dėl naujų įrodymų priėmimoApeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2013 m. liepos 23 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir priėmimo–perdavimo aktÄ ; 2013 m. liepos 23 d. balansÄ ; 2013 m. liepos 23 d. dokumentų ir ilgalaikio turto priėmimo–perdavimo aktus; 2015 m. lapkričio 3 d. notaro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ; 2015 m. gruodžio 14 d. turto areÅ¡to aktÄ , 2016 m. sausio 4 d. patvarkymÄ dėl areÅ¡tuoto turto įkainojimo; 2016 m. sausio 20 d.

AB SEB banko raÅ¡tÄ .Pagal CPK 314 straipsnį naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, tačiau Å¡iuo atveju praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones buvo sprendžiamas nepraneÅ¡us atsakovams, todėl spręstina, kad apeliantas neturėjo galimybės Å¡ių įrodymų pateikti anksčiau. Å ie įrodymai susiję su sprendžiamu klausimu, ieÅ¡kovė su Å¡iais įrodymais yra susipažinusi, todėl jie prijungiami prie bylos ir vertinami kartu su kitais pateiktais įrodymais.Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygųTeismas laikinÄ sias apsaugos priemones gali taikyti, kai yra abi Å¡ios sÄ lygos:

1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas;

2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra pagrindo. PareigÄ Ä¯rodyti minėtas aplinkybes turi Å¡alis, praÅ¡anti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, o prieÅ¡inga Å¡alis, siekdama, kad laikinosios apsaugos priemonės jai nebÅ«tų taikomos, turi pateikti įrodymus, paneigiančius tokias aplinkybes (CPK 12 str., 178 str.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones abiejų atsakovų atžvilgiu, nustatęs, kad ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas, ir kad yra grėsmė, jog teismo sprendimas gali bÅ«ti neįvykdytas, nes pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma fiziniams asmenims yra didelė. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010).

Tačiau Å¡i prezumpcija nėra absoliuti, kadangi kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam Å¡i ieÅ¡kinio suma, palyginus jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis, taip pat atsakovo įsipareigojimais, yra didelė.Apeliantas pateikė duomenis, kad jam ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kurio vertė yra 230 000 Eur. Å is turtas buvo įsigytas už AB SEB banko suteiktÄ bÅ«sto kreditÄ , todėl yra įkeistas Å¡io banko naudai.

IÅ¡ pateiktų įrodymų nustatyta, kad AB SEB bankas nutraukė su apeliantu 2009 m. birželio 25 d. sudarytÄ bÅ«sto kredito sutartį ir 2015 m. lapkričio 3 d. buvo iÅ¡duotas notaro vykdomasis įraÅ¡as dėl 170 092,46 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui. AB SEB bankas 2016 m. sausio 20 d. raÅ¡tu informavo skolininkus (apeliantÄ ir jo sutuoktinę), kad sutinka atidėti priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus iÅ¡ įkeisto turto ir svarstyti kredito sutarties atstatymo klausimÄ su tam tikromis sÄ lygomis.

Viena iÅ¡ sÄ lygų yra ta, kad bankui įkeistam turtui ir skolininkų turimoms sÄ skaitoms nebus taikomi apribojimai (areÅ¡tai) kitų kreditorių. IÅ¡ Liteko duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi į BUAB „Mulidė“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktas AB SEB bankas su 170 092,46 Eur finansiniu reikalavimu, kuris grindžiamas 2009 m. birželio 25 d. laidavimo sutartimi, kuria ieÅ¡kovė laidavo pagal 2009 m. birželio 25 d. bÅ«sto kredito sutartį. IeÅ¡kovė neneigia apelianto nurodytos aplinkybės, kad bankroto byloje laidavimo sutarties pagrindu pareikÅ¡tas AB SEB banko kreditorinis reikalavimas yra dėl tos pačios skolos, kurios iÅ¡ieÅ¡kojimas yra nukreiptas į apeliantui priklausantį pagal hipotekos sutartį įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Jeigu banko reikalavimas bÅ«tų patenkintas iÅ¡ įkeisto turto, ieÅ¡kovės laidavimas pasibaigtų (CK 6.87 str. 1 d.). Tokiu atveju atitinkamai sumažėtų ieÅ¡kovės reikalaujama atlyginti žala, kuri tapatinama su kreditorių pareikÅ¡tais reikalavimais bankroto byloje. Liteko duomenimis, BUAB „Mulidė“ bankroto byloje teismas iÅ¡ viso yra patvirtinęs 220 562,81 Eur kreditorinių reikalavimų, t. y. bÅ«tent tokiÄ sumÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų kaip žalos atlyginimÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad apelianto turimo nekilnojamojo turto vertės pakanka padengti ne tik skolÄ AB SEB bankui, bet ir atlyginti likusiÄ Å¾alÄ , kuri siejama su ieÅ¡kovės neįvykdytais įsipareigojimais kitiems kreditoriams. Atsižvelgiant į tai, kad vykdant priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 procentų nustatytos turto kainos (CPK 718 str.), net ir tuo atveju, jeigu įkeistas turtas bÅ«tų parduotas už pradinę kainÄ , atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi AB SEB banku, likusios sumos turėtų pakakti atlyginti didžiÄ jÄ dalį ieÅ¡kovės reikalaujamos žalos.

Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateikti įrodymai paneigia minėtÄ prezumpcijÄ , kad Å¡iuo atveju vien didelė ieÅ¡kinio suma gali objektyviai padidinti rizikÄ , jog apeliantas bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdys. Pažymėtina ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, jeigu yra duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė įrodinėja, kad apeliantas, bÅ«damas UAB „Mulidė“ vadovu, neįvykdė pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo.

Apeliantas laikosi pozicijos, kad tokia pareiga jo vadovavimo laikotarpiu jam nebuvo atsiradusi. Be to, apeliantas pateikė įrodymus, kad pardavęs UAB „Mulidė“ akcijas kitam atsakovui V. M., pastarajam perdavė visÄ Ä¯monės turtÄ ir dokumentus. Todėl ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kinys apelianto atžvilgiu, savaime nereiÅ¡kia, kad jis vengtų įvykdyti ieÅ¡kovei palankų teismo sprendimÄ . IeÅ¡kovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantas ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdamas paslėpti ar perleisti savo turtÄ arba kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.

Vien deklaratyvus teiginys, kad apeliantas tokių veiksmų gali imtis, nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.Nesant vienos iÅ¡ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų – grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, konstatuotina, kad teismas nepagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl apelianto atskirasis skundas tenkinamas – skundžiamos nutarties dalis, kuria areÅ¡tuotas apelianto turtas ir lėšos, panaikinama ir praÅ¡ymas taikyti Å¡ias priemones apelianto atžvilgiu atmetamas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).IeÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kinama, kad Å¡i nutartis neužkerta kelio pakartotinai reikÅ¡ti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tuo atveju, jei atsirastų aplinkybių, dėl kurių bÅ«simo galimo ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįmanomas.Kartu pažymėtina, kad ieÅ¡kovė byloje yra pareiÅ¡kusi reikalavimÄ solidariems atsakovams, o skundžiama nutartimi yra areÅ¡tuotas ne tik apelianto, bet ir atsakovo V.

M. turtas nevirÅ¡ijant 220 562,81 Eur sumos. Atsakovui V. M. neskundžiant jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jos lieka galioti. Tai reiÅ¡kia, kad 220 562,81 Eur dydžio ieÅ¡kinio reikalavimas yra užtikrintas vieno iÅ¡ solidarių atsakovų turto areÅ¡tu.Dėl žyminio mokesčioAtsakovas pateikdamas atskirÄ jį skundÄ sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį, tačiau pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ tokio pobÅ«džio bylose žyminis mokestis už apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ nemokamas.

Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi tai sudaro pagrindÄ sumokėtÄ Å¾yminį mokestį grÄ Å¾inti, iÅ¡aiÅ¡kinant apeliantui, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 str. 3 d.).Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,n u t a r i a :Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. 220 562,81 Eur vertės turto ir piniginių lėšų areÅ¡tas, atsakovo L.

P. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės BUAB „Mulidė“ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo L. P. atžvilgiu atmesti. LikusiÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ .GrÄ Å¾inti atsakovui L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 28 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) žyminio mokesčio už atskirÄ jį skundÄ , sumokėto 2016 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 503.Nutarties kopijÄ iÅ¡siųsti Turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojui.

Teisėjas                                                                                                                     Egidijus Žironas