76a0f588-e594-4a2f-b448-ee136de972a7 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-29-527/2015;procesinio dokumento kategorijos: 44.5.2.17, 73.2.6.1,121.14, 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: AuÅ¡ros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės (pranešėja), sekretoriaujant ievai Gegieckaitei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui M. B.,atsakovės atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fatrans“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2099-800/2014 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fatrans“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo regreso teise (tretieji asmenys: bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Transkedavė“, VSK „Strachovoj Dom“, L.

A.),n u s t a t ė:Ginčo esmėNagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, sumokėjusio iÅ¡mokÄ kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, pareikÅ¡to atgręžtinio reikalavimo pagrįstumo.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 20 941,55 Lt nuostolių atlyginimo, bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant 628 Lt žyminį mokestį bei 376,80 Lt už priedų vertimÄ Ä¯ valstybinę kalbÄ , Å¡eÅ¡ių procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Didžiojoje Britanijoje 2012-02-22 dėl Lietuvos Respublikoje registruotÄ transporto priemonę R.

P. 420.19, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir 41 straipsnio 8 dalis) vairavusio L. A. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta automobilis Hyundai 130, v. Nr. (duomenys neskelbtini) J, bei kelio infrastruktÅ«ra. Eismo įvykio dienÄ atsakovė (buvusi K.

V. įmonė) buvo R. P., v. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ . Eismo įvykio valstybės – Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras (MOTOR INSURERS' BUREAU - UK), vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 str.), suadministravęs žalÄ ir iÅ¡mokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimÄ , pateikė transporto priemonės registracijos valstybės, t. y.

Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui (ieÅ¡kovui), 5 151,42 GBP (20 941,55 Lt) reikalavimÄ , kurį ieÅ¡kovas patenkino.Atsakovė (buvusi K. V. įmonė) su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad ji automobilį R. P. 420.19, v. Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis v. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-08-01 Panaudos sutartimi Nr. 2010/-11 perdavė naudotis UAB „Transkedavė“, kuri jÄ apdraudė Rusijos Federacijos draudimo kompanijos OOO „BCK“ Kaliningrado srities draudimu, galiojusiu nuo 2011-07-30 iki 2012-07-29, todėl 2012-02-22 eismo įvykio metu draudiminė apsauga Didžiojoje Britanijoje galiojo.

Pagal TPVCAPD įstatymo 4 str. 2 d., kai transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), iÅ¡perkamosios nuomos ar pagal kitÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartį, už draudimo sutarties sudarymÄ yra atsakingas Å¡is asmuo. R. P. 420.19, v. Nr. (duomenys neskelbtini), panaudos sutartimi buvo teisėtai perduota valdyti UAB „Transkedavė“, ji tapo atsakinga ir už draudimo sutarties sudarymÄ . Kadangi panaudos sutartyje nebuvo numatyta, kad panaudos davėjas privalo apdrausti transporto priemonę, panaudos gavėjas UAB „Transkedavė“ privalėjo rÅ«pintis ir transporto priemonės draudimu.

Trečiasis asmuo BUAB „Transkedavė“ nurodė, kad 2010-08-01 Panaudos sutartyje nebuvo numatyta, kad panaudos gavėjas yra įpareigotas rÅ«pintis transporto priemonės privalomuoju civiliniu draudimu. LAT 2010-10-07 nutartyje c. b. Nr. 3K-7-300/2010 konstatuota, kad „Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jeigu iÅ¡moka buvo sumokėta pagal Å¡io įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

Å ioje normoje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė biurui tuo atveju, kai Å¡is sumoka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, biuras, pareiÅ¡kęs reikalavimÄ kaltam dėl eismo įvykio asmeniui, kuris padarė žalos, valdydamas neapdraustÄ transporto priemonę, ir negavęs visos iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo, turi teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį.

Ä®statyme suteikta Biurui teisė reikalauti visos iÅ¡mokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalÄ , padarytÄ neapdrausta transporto priemone, tiek iÅ¡ asmens, atsakingo už žalos padarymÄ , tiek iÅ¡ asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį“. Atsakovė, bÅ«dama automobilio savininke ir 2010-08-01 Panaudos sutartyje nebuvus susitarta, kad civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės panaudos gavėjas, privalėjo pasirÅ«pinti automobilio privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno apylinkės teismas 2014-04-11 sprendimu (t. 3, b. l. 18–23) ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 20 941,55 Lt nuostolių, 6 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013-04-25) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 628 Lt žyminio mokesčio, 794,40 Lt iÅ¡laidų už dokumentų priedų vertimÄ , 76,41 Lt atvykimo į teismÄ iÅ¡laidų ir valstybei 99,63 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad dėl atsakovei priklausančios transporto priemonės R. P., v. Nr. (duomenys neskelbtini) (t.

1. b. l. 32), kuri Lietuvoje nebuvo apdrausta valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (t.

1. b. l. 137), vairuotojo L. A. kaltės 2012-02-22 eismo įvykio Didžiojoje Britanijoje metu buvo apgadintas Hyundai 130, v. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kelio infrastruktÅ«ra (t. 1, b. l. 35–56, t. 2, b. l. 51–58, 103–156). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė kitos valstybės (Didžiosios Britanijos paskaičiuotos žalos atlyginimo dokumentais, kurie, jų manymu, buvo pagrįsti. 2012-02-22 raÅ¡tas (t. 1, b. l. 36), sÄ skaitos (t. 1, b. l. 38–42, 45–46), eismo įvykio deklaracija (t. 1, b. l. 50–56) buvo pakankamas pagrindas iÅ¡mokėti nuostolius.

IeÅ¡kovas taip pat pateikė Didžiosios Britanijos draudikų biurui adresuotÄ trečiojo asmens VSK ,,Strachovoj dom“ raÅ¡tÄ , kuriame Å¡is nepatvirtino poliso (duomenys neskelbtini)galiojimo įvykio metu, nes negali identifikuoti draudimo poliso pagal pateiktÄ numerį (t. 1, b. l. 57–58). IeÅ¡kovas pateikė jam adresuotÄ Rusijos transporto priemonių draudikų asociacijos raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, kad „Rusijos žalios kortelės yra iÅ¡duodamos Lietuvos transporto priemonėms, kurias valdo Lietuvos tarptautiniai vežėjai.

Tokia praktika prieÅ¡tarauja Žalios kortelės sistemos taisyklėms ir Lietuvos teisės aktams. Tai reiÅ¡kia, kad visus nuostolius, patirtus užsienio Å¡alyse eismo įvykių metu dėl Lietuvos transporto priemonių, turinčių Rusijos žaliÄ sias korteles, kaltės, turės kompensuoti patys Lietuvos vežėjai“ (t. 2, b. l. 84). Kadangi Lietuvos Respublikoje registruota R. P., v. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakovė neatlygino neapdrausta transporto priemone padarytos žalos tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui, nukentėjęs eismo įvykyje asmuo žalos atlyginimÄ gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo, įgijusio atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiAtsakovė apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014-04-11 sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, netenkinus Å¡io praÅ¡ymo – sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti, priteisiant bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 3, b. l. 32–37).Atsakovė (buvusi K. V. įmonė) automobilį R. P. 420.19, v. Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis v. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-08-01 Panaudos sutartimi Nr. 2010/-11 (1 t., b. l. 97–98) perdavė naudotis UAB „Transkedavė“ (kuriai Kauno apygardos teismo 2012-11-03 nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla), apdraudusiai jį Rusijos Federacijos draudimo kompanijos VSK „Strachovoj dom“ draudimu (1 t., b. l. 99–102), galiojusiu nuo 2011-07-30 iki 2012-07-29, todėl 2012-02-22 eismo įvykio metu draudiminė apsauga galiojo daugelyje Europos Å¡alių, taip pat ir Didžiojoje Britanijoje, kur automobilis 2012-02-22 pateko į eismo įvykį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnis draudimo sutarties sampratÄ aiÅ¡kina taip: „Draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis“.

Transporto priemonių draudimÄ reglamentuoja TPVCAPD įstatymas, kurio tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (Ä®statymo 1 str. 1 d.). Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo bÅ«ti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota.

Ä®statymo 2 straipsnio 20 dalis nurodo, kokia transporto priemonė laikytina transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausta transporto priemone, t. y. transporto priemonė, kuriai galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis ar kita Å¡io įstatymo reikalavimus atitinkanti draudimo sutartis. Remiantis Å¡iuo apibrėžimu bei atsakovės pateiktu draudimo polisu traktuotina, kad autoįvykio dienÄ transporto priemonė buvo apdrausta.

CK 6.1002 straipsnio 1 dalis numato, jog draudimo objektas gali bÅ«ti draudžiamas nuo skirtingų rizikų, sudarant vienÄ arba kelias draudimo sutartis su tuo pačiu arba su skirtingais draudikais. Å iuo konkrečiu atveju draudimo polisas buvo galiojantis, kadangi atsakovė už transporto priemonės draudimÄ buvo tinkamai ir laiku sumokėjusi. Pagal Ä®statymo 4 straipsnio 2 dalį, kai transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), iÅ¡perkamosios nuomos ar pagal kitÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartį, už draudimo sutarties sudarymÄ yra atsakingas Å¡is asmuo.

R. P. 420.19, v. Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis v. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos sutartimi buvo teisėtai perduota valdyti UAB „Transkedavė“, kuri tapo atsakinga ne tik už transporto priemonės naudojimÄ laikantis teisės aktų reikalavimų, bet ir už draudimo sutarties sudarymÄ .LAT 2010-10-07 nutartyje c. b. Nr. 3K-7-300/2010 konstatavo, kad „Naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo bÅ«ti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalis).

Ä®statyme nustatyta, kad sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), iÅ¡perkamosios nuomos ar kitÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartį, už draudimo sutarties sudarymÄ yra atsakingas Å¡is asmuo (Ä®statymo 4 straipsnio 2 dalis). Transporto priemonės nuomos atveju nuomininkas privalo mokėti draudimo įmokas, jeigu nuomos sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.526 straipsnis). Panaudos gavėjas privalo iÅ¡laikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotÄ daiktÄ bei apmokėti visas daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, jeigu sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.636 straipsnis).

Nuomos ar panaudos sutarties Å¡alys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas“. Å iuo konkrečiu atveju bÅ«tina atsižvelgti į kasacinio teismo formuojamas teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo taisykles, kad reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo turi bÅ«ti nukreiptas ne į transporto priemonės savininkÄ , bet į teisėtai sudarytos ir galiojančios transporto priemonės panaudos sutarties pagrindu tapusį jos valdytojÄ (Å¡iuo atveju – BUAB „Transkedavė“).

Panaudos sutartyje (1 t., b. l. 97–98) 3.4 punktu panaudos sutarties Å¡alys susitarė: „panaudos gavėjas įsipareigoja naudoti perduotÄ vilkikÄ pagal jo paskirtį, atstovauti Panaudos davėjÄ Kelių policijoje ir draudimo įstaigose, iÅ¡laikyti ir saugoti jam pagal Å¡iÄ sutartį perduotÄ vilkikÄ â€œ. Atsakovei ir UAB „Transkedavė“ susitarus, jog UAB „Transkedavė“ kaip panaudos gavėjas atstovaus atsakovę draudimo įstaigose, tai ir reiÅ¡kia, jog UAB „Transkedavė“ prisiėmė pareigÄ drausti panaudos sutartimi perduotÄ transporto priemonę.

Sutarties laisvės principas užtikrina Å¡alims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.). VisÄ atsakomybę už transporto priemonės draudimÄ panaudos sutartimi prisiėmė UAB „Transkedavė“, apdraudusi transporto priemonę Rusijos draudimu, ir dėl to turi atlyginti žalÄ ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas turėjo reikÅ¡ti ieÅ¡kinį ne atsakovei, o trečiajam asmeniui BUAB „Transkedavė“ kaip atsakovei.Teismas nurodė, jog „Taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžio metu reiÅ¡kė abejones, dėl žalos dydžio pagrįstumo.

Nurodė, jog byloje nėra duomenų, kurie objektyviai patvirtintų žalos dydį, kėlė klausimÄ kokie įrodymai patvirtina dirbtų remontuojant apgadintÄ automobilį valandų skaičių, nurodė, kad nėra dokumentų, patvirtinančių remontuotų ar keistų detalių kainas, nėra duomenų apie naudotas medžiagas ir dažus pagal sÄ skaitÄ (t. 1, b. l. 46)“, tačiau nepasisakė dėl atsakovės atstovės argumentų. Teismas neatsižvelgė ir nepasisakė ir dėl kitų atsakovės atstovės argumentų, iÅ¡sakytų 2014-03-25 teismo posėdžio metu.

Atsakovės atstovė nurodė abejones dėl sÄ skaitų (t. 1, b. l. 39–43) pagrįstumo, kadangi neaiÅ¡ku už kÄ Å¡ios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ytos, be to, nepateikta Å¡ių sÄ skaitų apmokėjimÄ patvirtinančių dokumentų. Kelia abejonių ir sÄ skaita faktÅ«ra (t. 1, b. l. 45–46), kurioje paskaičiuota 10 valandų už darbÄ , tačiau neaiÅ¡ku, kaip tos darbo valandos buvo skaičiuotos, kur darbo valandos buvo fiksuotos, todėl nepagrįstai paskaičiuota 400 GBP suma už darbÄ , tačiau teismas to nesiaiÅ¡kino.

Taip pat paskaičiuota 180 GBP suma už dažus ir medžiagas, tačiau neaiÅ¡ku, kokios medžiagos buvo panaudotos. SÄ skaitoje nurodyta, jog „sugadintas kairysis priekinis sparnas, bamperis ir priekinis žibintas“, tačiau tai prieÅ¡tarauja kitiems raÅ¡ytiniams įrodymams. RaÅ¡te (t. 1, b. l. 51–52) nurodyta: „(...) tuomet pamačiau sunkvežimio ratus ir vienas iÅ¡ ratų trenkėsi į kairįjį priekinį mano automobilio kampÄ â€œ, todėl pagrįstai teigtina, jog bylos įrodymai nepatvirtina fakto, jog reikėjo keisti priekinį žibintÄ ar kitas detales.

Nėra aiÅ¡ku, ar buvo bÅ«tinybė automobilio tam tikras dalis keisti, nes galbÅ«t bÅ«tų užtekę tik tam tikro remonto. Taip pat kyla pagrįstų abejonių dėl sÄ skaitos už pakaitinio automobilio nuomÄ nuo 2012-02-22 iki 2012-02-26 (t. 1, b. l. 53–56), nors sÄ skaitoje faktÅ«roje (t. 1, b. l. 45–46) nurodyta, jog apgadintas automobilis buvo remontuotas 10 valandų. Å ių atsakovės argumentų teismas taip pat nesiaiÅ¡kino. Elektroninio laiÅ¡ko kopijoje (t. 2, b. l. 71–72) nurodyta, jog „kaip JÅ«s galite matyti, sÄ matoje nurodoma, kad žala buvo padaryta kairiam priekiniam sparnui ir priekiniams žibintams.

Visos paminėtos dalys yra Å¡alia priekinių žibintų, todėl buvo apgadintas ne tik žibintas, bet ir visa sritis“, tačiau kitoje elektroninio laiÅ¡ko kopijoje (t. 2, b. l. 73–74) paraÅ¡yta „iÅ¡ kairės pusės nurodoma, kad buvo sudaužytas priekinis žibintas ir padaryti įbrėžimai“. Taigi neaiÅ¡ku, kokio masto žala įvykus autoįvykiui buvo padaryta. Byloje nepateiktų įrodymų, patvirtinančių vairuotojo L. A. kaltę dėl įvykusio eismo įvykio. L. A. atsiliepime į ieÅ¡kinį (t. 2, b. l. 4–9) nenurodoma, jog vairuotojas kaltas dėl eismo įvykio, be to, vairuotojas nenurodė jokių faktinių aplinkybių, todėl buvo bÅ«tina vairuotojÄ apklausti teismo posėdyje.

Visa tai patvirtina faktÄ , jog bÅ«tina atnaujinti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, kad ieÅ¡kovas įrodytų padarytos žalos mastÄ bei kad L. A. duotų paaiÅ¡kinimus, reikÅ¡mingus žalos mastui nustatyti. IeÅ¡kovas nepateikė transporto priemonės apžiÅ«ros akto, nepakvietė dalyvauti atsakovės atstovo tikslu objektyviai įvertinti žalos mastÄ . Kadangi byloje nepateikta nei vieno įrodymo apie tai, kas konkrečiai buvo eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonėje (duomenys neskelbtini) v.

Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikta įrodymų, jog nurodyti pažeidimai buvo padaryti bÅ«tent eismo įvykio metu, o įrodinėjimo pareiga Å¡iuo atveju pagal CPK 178 str. atitenka ieÅ¡kovui, ieÅ¡kinys atmestinas.LAT 2014-03-19 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-100/2014 konstatuota, jog „Teisė į teisminę gynybÄ , garantuota tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, EŽTK 6 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), turi bÅ«ti užtikrinta ne tik ieÅ¡kovui, bet ir atsakovui, suteikiant jam efektyviÄ galimybę gintis nuo pareikÅ¡to reikalavimo.

Taigi iÅ¡ pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatų iÅ¡plaukiantis draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimas, dėl kurio Biuras pasitiki kitos valstybės narės biuro atliktu žalos administravimu, jo atliktu eismo įvykio Å¡alies teisės aktų taikymu ir dėl to automatiÅ¡kai atlygina visas mokėtinas sumas, negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai iÅ¡plėstas ir dėl trečiųjų asmenų, nedalyvaujančių biurų tarpusavio santykiuose (LAT 2014-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014).

Taigi pagal formuojamÄ praktikÄ nagrinėjamo pobÅ«džio bylose, kada ieÅ¡kovas – Transporto priemonių draudikų biuras – sumokėjęs iÅ¡mokÄ kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pareiÅ¡kia atgręžtinį reikalavimÄ asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, vien ieÅ¡kovo pateikti duomenys apie faktÄ , kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras iÅ¡mokėjo nukentėjusiems asmenims žalos atlyginimÄ , negali bÅ«ti pripažinti pakankamais ir patikimai pagrindžiančiais padarytos žalos sudedamÄ sias dalis ir atitinkamai žalos dydį, kada atsakingas už žalÄ asmuo draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir žalos dydžio nepripažįsta“.

Atsižvelgiant į tai, atmestinas ir teismo argumentas, jog ,,IeÅ¡kovas, iÅ¡mokėdamas nuostolius rėmėsi pateiktais kitos valstybės paskaičiuotos žalos atlyginimo dokumentais, kurie jų manymu buvo pagrįsti. 2012 m. vasario 22 d. raÅ¡tas (t. 1, b. l. 36), sÄ skaitos (t. l, b. l. 38–42, 45–46) eismo įvykio deklaracija (t. 1, b. l. 50–56) buvo pakankamas pagrindas iÅ¡mokėti nuostolius“, kaip prieÅ¡taraujantis formuojamai LAT praktikai.Atsižvelgiant į LAT iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas, privalėjęs įrodyti žalos dydį, to nepadarė, o teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į atsakovės atstovės argumentus dėl žalos dydžio pagrįstumo (t. 1, b. l. 39–56).

Å ioje byloje iÅ¡ esmės nevyko įrodinėjimo procesas dėl padarytos žalos sudedamųjų dalių, ieÅ¡kinys atmestinas dėl priežastinio ryÅ¡io ir reikalaujamos atlyginti žalos dydžio neįrodymo, kada ieÅ¡kovas reikalavimÄ grindė iÅ¡ esmės tik kitos Å¡alies draudikų biuro pateiktais dokumentais, patvirtinančiais žalos atlyginimo nukentėjusiems asmenims iÅ¡mokėjimo faktÄ , kurie pagal LAT praktikÄ nėra pakankami visoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms nustatyti, nes tretiesiems asmenims nėra privalomi draudikų tarpusavyje pasiekti susitarimai.

Kadangi byloje iÅ¡ esmės nevyko įrodinėjimo procesas dėl visų civilinės atsakomybės sÄ lygų, o LAT iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl įrodymų pakankamumo tokio pobÅ«džio bylose dar nebuvo priimti Å¡iÄ bylÄ nagrinėjant žemesnės instancijos teismuose, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 346 str. 2 d. 1 p.) (LAT 2014-03-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-100/2014). Trečiasis asmuo L. A. atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t. 3, b. l. 44–47) praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014-04-11 sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui arba atmesti ieÅ¡kinį ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Trečiasis asmuo nurodo, kad jis 2012-02-22 eismo įvykio dienÄ dirbo UAB „Transkedavė“ vilkiko vairuotoju. Jis vilkikÄ priėmė vairavimui bÅ«damas užsienyje (Europoje) iÅ¡ kito tos pačios įmonės darbuotojo, perėmęs transporto priemonę patikrino visus su jos naudojimu susijusius dokumentus, įskaitant draudimo liudijimÄ , kuris buvo galiojantis, t. y. draudimo apsauga galiojo iki 2012-07-29, o pagal draudimo liudijime pateiktus duomenis vilkikas buvo apdraustas transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju tarptautiniu draudimu Rusijos draudimo bendrovėje VSK „Strachovoj Dom“.

Trečiasis asmuo, patikrinęs vilkiko draudimo liudijime (žaliojoje kortoje) nurodytus duomenis, įsitikino, kad vilkikas yra apdraustas, todėl gali vykdyti krovinių pervežimus. Jis, neturėdamas specialų draudimo teisės žinių, negalėjo žinoti, ar Rusijos draudimo bendrovės iÅ¡duotas draudimo liudijimas atitinka TPVCAPD įstatymo sÄ lygas. Jis pagrįstai manė, kad darbdavys pasirÅ«pino tinkamu vilkiko draudimo liudijimu, jį apmokėjo, o atsitikus eismo įvykiui, jei jis bÅ«tų pripažintas atsakingu asmeniu, draudimo bendrovė atlygins visus nukentėjusios Å¡alies nuostolius.

Jis neturėjo jokio pagrindo abejoti vilkiko draudimo liudijimo teisėtumu ir galiojimu, nes tokį dokumentÄ kaip tinkamÄ priima užsienio Å¡alių policijos pareigÅ«nai. Jis iÅ¡ darbdavio UAB „Transkedavė“ yra priėmęs darbui ne vienÄ tokį vilkikÄ su Rusijos draudimo bendrovės iÅ¡duotais tarptautinio draudimo liudijimais (žaliomis kortomis), tačiau atliekant pervežimus jokių nesklandumų dėl Rusijos draudimo bendrovių žaliųjų kortų neiÅ¡kildavo. Apie tai, kad ieÅ¡kovas nepripažįsta Rusijos draudimo bendrovių iÅ¡duotų tarptautinių draudimo liudijimų (žaliųjų kortų), jis sužinojo tik gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo pretenzijas ir ieÅ¡kinį.

Kadangi draudimo liudijimas nėra paneigtas, galiojimo terminas apima eismo įvykio dienÄ , todėl ieÅ¡kovas privalėjo kreiptis į atsakingÄ Rusijos draudimo bendrovę VSK „Strachovoj Dom“. Darbdavys UAB „Transkedavė“ privalėjo užtikrinti, kad jo vairuojamas vilkikas 2012-02-22 eismo įvykio dienai bÅ«tų apdraustas pagal TPVCAPDÄ® sÄ lygas ir turėtų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje galiojantį draudimo liudijimÄ , kurį galima bÅ«tų panaudoti draudimo įvykio atveju. UAB „Transkedavė“ yra krovinių pervežimo įmonė, jai keliami aukÅ¡tesni nei darbuotojams, dirbantiems toje įmonėje, profesionalumo, atidumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimai.

Ä®monė privalo iÅ¡manyti su transporto priemonių draudimu susijusius teisės aktus, turi pakankamai finansinių iÅ¡teklių, kad galėtų gauti konsultacijas, esant abejonėms dėl draudimų. Ä®monėje dirba profesionali administracijos komanda, kuri turi pareigÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Rusijos draudimo bendrovės iÅ¡duotas draudimo liudijimas galioja Lietuvoje ir dėl to darbuotojas nepatirs neigiamo pobÅ«džio pasekmių, susijusių su nuostolių atlyginimu. Sutiktina su apeliantu, kad ieÅ¡kovas neįrodė reikalaujamos ir teismo priteistos sumos, nes kyla pagrįstų abejonių dėl nukentėjusio asmens turtui padarytos žalos apimties, dydžio ir atitikimo ieÅ¡kovo pateiktiems dokumentams.

Teismas priteisė ieÅ¡kovui atlyginimÄ už detales ir darbus, kurie nepagrįstai įtraukti į žalos dokumentus ir yra nesusiję priežasties–pasekmės ryÅ¡iu su eismo įvykiu. Apeliantas motyvuotai atkreipia dėmesį į remonto sÄ matos pozicijas, kurios neatitinka bylos aplinkybių ir tokiu bÅ«du suteikė ieÅ¡kovui galimybę praturtėti atsakovės sÄ skaita. Teismas pažeidė procesines teisės normas, nes netinkamai vertino įrodymus, kuriuose užfiksuotų duomenų trÅ«kumas ir prieÅ¡taringumas neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos teismo konstatuotos iÅ¡vados.IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t. 3, b. l. 49–65) praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014-04-11 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

IeÅ¡kovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 134 straipsnyje nurodyta, kad privalomojo draudimo sutarčiai taikoma Europos ekonominės erdvės valstybės, kuri numato pareigÄ sudaryti draudimo sutartį, teisė. Kai pareigÄ sudaryti draudimo sutartį numato Lietuvos Respublikos įstatymai (Å¡iuo atveju tokiÄ pareigÄ numato TPVCAPD įstatymo 4 straipsnis), ji nelaikoma tinkamai įvykdyta, jei sudaryta draudimo sutartis neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų, taikomų tokiam draudimui, nuostatų.

Sutinkamai su TPVCAPD įstatymo 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatomis, atsakingas už sutarties sudarymÄ asmuo (Å¡iuo atveju – apeliantė) privalo apdrausti transporto priemonę ne bet kokiu, o TPVCAPD įstatymo reikalavimus atitinkančiu privalomuoju draudimu. Minėto straipsnio 8 dalis aiÅ¡kiai nustato, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (t. y. transporto priemonės, registruotos Lietuvos Respublikoje) valdytojai, iÅ¡vykdami iÅ¡ Lietuvos Respublikos į kitas Europos SÄ jungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimÄ , patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios TPVCAPD įstatymo reikalavimus, sudarymÄ .

Pagal TPVCAPDÄ® nuostatas dėl transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (t. y. dėl transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje), įprastinė draudimo sutartis, su kuria tik ir gali bÅ«ti iÅ¡duodama žalioji kortelė, gali bÅ«ti sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ ir kurios yra Biuro narės (TPVCAPD įstatymo 2 straipsnio 8, 9, 18 dalys, 6 straipsnio 4, 6 dalys).

Tokios pačios pozicijos dėl išvardintų TPVCAPDĮ straipsnių nuostatų laikosi ir teismai (Vilniaus apygardos teismo 2014-05-21 nutartis c. b. Nr. 2A-1819-611/2014 ir 2014-04-07 nutartis c. b. Nr. 2A-1771-392/2014; Panevėžio apygardos teismo 2014-03-20 nutartis c. b. Nr. 2A-196-227/2014; Vilniaus apygardos teismo 2011-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)533/2011; Kauno apygardos administracinio teismo 2010-06-28 nutartis administracinėje byloje 11-497-353/2010; Panevėžio apygardos teismo 2013-04-11 nutartis c. b.

Nr. 2A-207-280/2013; Kauno apygardos teismo 2013-12-10 nutartis c. b. Nr. 2A-1940-273/2013/ Kauno apygardos teismo 2013-12-18 nutartis c. b. Nr. 2A-1913-480/2013).Apie tai, jog rusiškos žaliosios kortelės (tarptautiniai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimai) gali būti išduodamos tik dėl Rusijoje įregistruotų transporto priemonių, pasisako ir Biurų taryba (Council of Buream) – žaliosios kortelės sistemos koordinatoriaus funkcijas atliekanti institucija, vienijanti visų šiai sistemai priklausančių valstybių nacionalinių draudikų biurus (TPVCAPDĮ 2 str. 1 d.).

Be to, ir Rusijos nacionalinis draudikų biuras raÅ¡te, adresuotame Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ bei Biurui, nurodė, kad rusiÅ¡kų žaliųjų kortelių iÅ¡davimas Lietuvos Respublikoje registruotoms transporto priemonėms prieÅ¡tarauja žaliosios kortelės sistemos taisyklėms bei Lietuvos nacionaliniams teisės aktams ir yra nesÄ Å¾iningų draudimo tarpininkų bei vežėjų kriminalinė veikla. Dėl Å¡ios priežasties tokiomis transporto priemonėmis padarytÄ Å¾alÄ turi atlyginti patys vežėjai (2014-02-10 raÅ¡to 5 priedas).Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės (TPVCAPD įstatymo 28 str.) duomenimis, dėl transporto priemonės R.

P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio dienai nei vienas draudikas - Biuro narys nebuvo sudaręs draudimo sutarties (2013-09-13 raÅ¡to 2 priedas). Be to, apelianto nurodoma Rusijos draudimo bendrovė „VSK“ nėra Europos SÄ jungos valstybės narės draudimo įmonė (TPVCAPD įstatymo 10 str. 3 d.), nėra ir niekada nebuvo Biuro nare (2013-09-13 raÅ¡to 3 priedas). Apeliantas, veikdamas kaip juridinis asmuo, turėjo ir galėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti (informacija skelbiama ir vieÅ¡ai (pvz., internete, adresu www.cab.lt)), kokie subjektai gali suteikti TPVCAPDÄ® nuostatas atitinkančiÄ draudimo apsaugÄ dėl Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių (2013-09-13 raÅ¡to 4 priedas).

Rusijos draudimo bendrovės žaliosios kortelės iÅ¡duodamos pagal tos Å¡alies, kurioje ji yra iÅ¡leidžiama, teisę, todėl jos negali garantuoti specifinių sÄ lygų, kurios turi bÅ«ti užtikrinamos pagal Europos SÄ jungos direktyvas (TPVCAPD įstatymo 14 straipsnio 4 dalis nustato, kad draudikas, turintis teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ Lietuvos Respublikoje, privalo kiekvienoje kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje paskirti atstovus pretenzijoms nagrinėti, kurie yra atsakingi už iÅ¡mokos mokėjimÄ nukentėjusiems tretiesiems asmenims).CK 6.988 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad privalomojo draudimo rÅ«Å¡is ir sÄ lygas bei draudimo Å¡akas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo klausimus, tame tarpe ir Biuro atgręžtinio reikalavimo teisę, detaliai reglamentuoja specialus įstatymas – TPVCAPD įstatymas, kuriame įtvirtintos teisės normos laikytinos specialiomis ir taikytinos santykiuose, susijusiuose su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei Biuro atgręžtinio reikalavimo teise. Pareiga drausti įregistruotas transporto priemones numatyta įregistruotų transporto priemonių savininkams (TPVCAPDĮ 4 str. 2 d., Vilniaus apygardos teismo 2010-10-06 nutartis c. b.

Nr. 2A-840-516/2010, LAT 2008-06-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-325/2008). LAT yra pasisakęs, kad jeigu panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas Biurui yra automobilio savininkas (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, LAT Teismų praktika, Biuletenis Nr. 34, LAT 2010-10-07 nutartis c. b. Nr. 3K-7-300/2010). Eismo įvykio metu atsakovė UAB „Fatrans“ buvo R.

P. 420.19, v. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, kurios pareiga buvo sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.B. Ž. administravimo departamento iÅ¡vada patvirtina Biuro reikalavimo pagrįstumÄ (2 priedas). Trečiojo asmens kaltę dėl eismo įvykio patvirtina eismo įvykio dalyvių užpildyta deklaracija. Eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras žalos bylÄ administruoja visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai, vadovaudamasis eismo įvykio Å¡alyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais privalomÄ jį draudimÄ , atsakomybę bei žalos atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims.

Eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos administravimu (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 punktas (TPVCAPDĮ - „Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai“ (toliau – Bendradarbiavimo nuostatai) (paskelbti su 2003-07-28 KOMISIJOS SPRENDIMU dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB)) (2013-06-03 ieškinio 4, 5 priedai;

Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-14 nutartis c. b. Nr. 2A-1471-253/2012; Kauno apygardos teismo 2013-03-14 nutartis c. b. Nr. 2A-557-657/2013; Panevėžio apygardos teismo 2013-04-18 nutartis c. b. Nr. 2A-244-280; Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-11 nutartis c. b. Nr. 2A-508-406/2013; Kauno apygardos teismo 2013-08-26 nutartis c. b. Nr. 2A-1947-343/2013; Vilniaus apygardos teismo 2013-10-18 nutartis c. b. Nr. 2A-1251-232/2013; Kauno apygardos teismo 2013-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2366-601/2013; Kauno apygardos teismo 2013-12-10 nutartis c. b.

Nr. 2A-2117-555/2013; Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-11 nutartis c. b. Nr. 2A-793-112/2013).Be to, ir TPVCAPD įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad Biuras iÅ¡moka eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus. Biuras neaiÅ¡kina kitos valstybės nacionalinių teisės aktų bei savarankiÅ¡kai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija.

Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į turimus dokumentus bei į Didžiojoje Britanijoje galiojančius teisės aktus, nustatė eismo įvykio faktÄ , administravo žalÄ , nustatė žalos dydį bei, jÄ atlyginęs, pateikė reikalavimÄ Biurui. BÅ«tent Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, o ne Biuras yra tas subjektas, kuris įvertina eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ . Bendradarbiavimo nuostatai Biurui nenumato pareigos ar procedÅ«ros, kuriÄ Ä¯gyvendinant jis galėtų įtakoti Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro sprendimus, priimamus administruojant žalÄ , ar priversti pateikti įrodymus nacionaliniam teismui.

Pagal Bendradarbiavimo nuostatų 5 straipsnio 4 punktÄ transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pareikalavus, laiku atsiunčiami patvirtinamieji dokumentai, įskaitant objektyvius įrodymus, kad nukentėjusių asmenų žala buvo atlyginta, tačiau dėl to neturi bÅ«ti uždelstas iÅ¡laidų atlyginimas. Kas yra siųstini „patvirtinamieji dokumentai“ savo valstybės vardu (pagal Teisingumo Teismo praktikÄ valstybės sÄ vokai priskirtini ir tokie subjektai, kaip nacionaliniai draudikų biurai, kuriems valstybė suteikė plačius įgaliojimus (Byla Nr. C-188/89;

LAT Teismų praktika, Biuletenis Nr.34, p. 387)) sprendžia pats eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, kuris administruoja žalÄ , kadangi eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras yra iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio Å¡alyje galiojančių teisės aktų aiÅ¡kinimu ir žalos administravimu. Biuras pateikė teismui visus dokumentus, kuriuos atsiuntė Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, kurie vertintini kaip oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , bei žalÄ pagrindžiančius dokumentus (reikalavimo kopijÄ , transporto priemonės remonto vertės sÄ skaitos kopijÄ , sÄ skaitų už eksperto paslaugas bei už pakaitinės transporto priemonės nuomÄ kopijas).

Apeliantas, kvestionuodamas Biuro reikalaujamos žalos dydį, savo teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė ir apsiribojo tiktai abstrakčiais teiginiais. Apeliantė turėjo ir galėjo pasidomėti jos naudojama transporto priemone padaryta žala, jos aplinkybėmis, esant prieštaravimams, teikti argumentuotus prašymus/paaiškinimus kompetentingoms Didžiosios Britanijos institucijoms (Kauno apygardos teismo 2014-04-04 nutartis c. b. Nr. 2A-618-555/2014; Kauno apygardos teismo 2013-12-18 nutartis c. b.

Nr. 2A-1913-480/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-18 nutartis c. b. Nr. 2A-491/2012), tačiau to nepadarė.LAT 2014-02-13 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-24/2014 konstatavo, kad „...iÅ¡ pirmiau nurodytų teisės aktų...“ (Direktyva (2009/103/EB); Komisijos sprendimas (2003/564/EB), kuriuo patvirtinti ir paskelbti Bendradarbiavimo nuostatai; TPVCAPDÄ®) „...nuostatų (iÅ¡plaukiantis draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimas, dėl kurio Biuras pasitiki kitos valstybės narės biuro atliktu žalos administravimu, jo atliktu eismo įvykio Å¡alies teisės aktų taikymu ir dėl to automatiÅ¡kai atlygina visas mokėtinas sumas, negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai iÅ¡plėstas ir dėl trečiųjų asmenų, nedalyvaujančių biurų tarpusavio santykiuose“.

LAT 2014-03-19 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-100/2014 „...Bendradarbiavimo nuostatai reguliuoja tik nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius ir nėra tiesiogiai taikytini nacionalinių draudikų biurų ir trečiųjų asmenų santykiams“. IeÅ¡kovė su Å¡iomis neteisingomis ir nepagrįstomis LAT iÅ¡vadomis dėl subjektų rato, kuriems galioja Bendradarbiavimo nuostatų nuostatos, nesutinka. IeÅ¡kovas nesutinka su LAT nuomone, jog kitos valstybės civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančių teisės aktų turinys, jų taikymo praktika sudaro ne teisės, o fakto klausimÄ , kurį pagal bendrÄ sias civilinio proceso taisykles turi nurodyti ir įrodyti į teismÄ besikreipiantis Biuras; kad atsakovui ginčijant (net ir nepagrįstai kvestionuojant) aplinkybę, kad iÅ¡moka iÅ¡mokėta atsižvelgiant į kitos valstybės civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, Biuras turi teikti įrodymus apie užsienio teisės turinį.IeÅ¡kovas, nesutikdamas su apeliantės nurodomomis LAT suformuotomis teisės aiÅ¡kinimo taisyklėmis, susijusiomis su 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (toliau – Direktyva (2009/103/EB)) ir 2003-07-28 Komisijos sprendimo dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB) (toliau – Komisijos sprendimas (2003/564/EB)) nuostatų aiÅ¡kinimu (LAT 2014-02-13 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-24/2014; LAT 2014-03-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-100/2014), remdamasis Europos SÄ jungos sutarties ir sutarties Dėl Europos SÄ jungos veikimo suvestinės redakcijos 19 straipsnio 3 dalies, 267 straipsnio, Europos SÄ jungos Teisingumo teismo statuto 23a straipsnio, Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo procedÅ«ros reglamento 105 straipsnio ir CPK 3 straipsnio 5 dalies ir 42 straipsnio, 318 straipsnio, 326 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, prašė kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ su praÅ¡ymu priimti prejudicinį sprendimÄ Å¡iais ES teisės aiÅ¡kinimo klausimais, patikslintais 2014-11-24 pateiktame praÅ¡yme (t. 3, b. l. 90–91):1.

Ar Direktyvos (2009/103/EB) 2 straipsnio a punkto nuostata numatanti, kad „...kiekvienas nacionalinis draudikų biuras pagal savo valstybės privalomojo draudimo teisės aktus užtikrina Žalos sureguliavimÄ jo teritorijoje įvykus draudžiamam įvykiui, padarytam transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra kitos valstybės narės teritorijoje, nepriklausomai nuo to, ar Å¡i transporto priemonė yra apdrausta“, turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad sprendimÄ dėl eismo įvykiui ir jo metu padarytos žalos atlyginimui taikomos teisės bei jos apimties priima tos valstybės nacionalinis draudikų biuras, kurio teritorijoje įvyko eismo įvykis, o transporto priemonės įprastinės buvimo vietos nacionaliniam draudikų biurui nesuteikta teisė spręsti užsienio valstybės teisės taikymo klausimų?2.

Ar Europos Komisijos pripažintų ir kartu su Komisijos sprendimu (2003/564/EB), kuris buvo adresuotas visoms valstybėms narėms (Komisijos sprendimo (2003/564/EB) 4 straipsnis), paskelbtų Bendradarbiavimo nuostatų nuostatos, jas perkėlus į nacionalinę teisę, yra privalomos tik nacionaliniams draudikų biurams, ar ir tretiesiems asmenims?3. Kaip turėtų bÅ«ti suprantamos ir aiÅ¡kinamos kartu su Komisijos sprendimu (2003/564/EB), kuriuo yra įgyvendinama Direktyva (2009/103/EB), paskelbtų Bendradarbiavimo nuostatų 3 straipsnio 4 dalies nuostatos – „ Visas žalas biuras administruoja visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai, vadovaudamasis autoavarijos Å¡alyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims ir privalomÄ jį draudimÄ , žaliÄ kortÄ ar draudimo polisÄ iÅ¡davusio draudiko arba prireikus atitinkamo biuro interesais.

Biuras yra iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos Å¡alyje taikomų teisės aktų aiÅ¡kinimu (net kai remiamasi kitoje Å¡alyje taikomomis teisės nuostatomis) ir žalos sureguliavimu. " ir 10 straipsnio nuostatos - „Biurai, kuriems taikomos Å¡io skirsnio nuostatos, abipusiÅ¡kai garantuoja atlyginti visas pagal Å¡iuos nuostatus mokėtinas sumas, susijusias su bet kokia autoavarija, į kuriÄ pateko transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra tos valstybės teritorijoje, kurioje veikia kiekvienas iÅ¡ tų biurų, nesvarbu, ar transporto priemonė apdrausta, ar ne“"?4.

Ar Biurai, atsižvelgdami į Direktyvos (2009/103/EB) ir kartu su Komisijos sprendimu (2003/564/EB) paskelbtų Bendradarbiavimo nuostatų 3, 5, 10 straipsnių nuostatas, tenkindami kitų iÅ¡imtinai už žalos administravimÄ kompetentingų biurų reikalavimus, veikia pagal ES abipusio pripažinimo principÄ ?5. Ar vadovaujantis abipusio pripažinimo principu Biuro priimto sprendimo tenkinti kito iÅ¡imtinai kompetentingo biuro reikalavimÄ pagrįstumas gali bÅ«ti be pagrįstų argumentų kvestionuojamas nacionalinės teisės lygmenyje, Biurui reiÅ¡kiant atgręžtinį reikalavimÄ ?6.

Ar toks valstybės narės teisės aktuose įtvirtintas reglamentavimas ar reglamentavimo aiÅ¡kinimas nacionaliniuose teismuose, kai Biuras, tenkindamas iÅ¡imtinai kompetentingo administruoti žalÄ nacionalinio draudikų biuro reikalavimÄ , pakartotinai taiko eismo įvykio valstybėje veikiančių teisės aktų nuostatas, bÅ«tų laikomas tinkamu Direktyvos (2009/103/EB) ir jÄ Ä¯gyvendinančio sprendimo (2003/564/EB)) nuostatų perkėlimu į nacionalinę teisę?7. Ar Direktyvos (2009/103/EB) 3 straipsnio nuostata ,,Kiekviena valstybė narė, laikydamasi 5 straipsnio, imasi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad bÅ«tų apdrausta transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra jos teritorijoje, valdytojų civilinė atsakomybė“ turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad valstybė narė pati ar per įgaliotas žalų atlyginimo įstaigas turi be iÅ¡lygų prisiimti atsakomybę už tiek savo Å¡alyje, tiek kitose valstybėse narėse įvykusių eismo įvykių metu toje valstybėje registruotomis tačiau neapdraustomis transporto priemonėmis padarytÄ Å¾alÄ ? IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Bylos duomenimis nustatyta, kad Didžiojoje Britanijoje 2012-02-22 14:37–14.52 val. greitkelyje (vieta M40 ALPHA 37/9 stulpelis) įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl nukritusio nuo atsakovei priklausančios transporto priemonės R.

P. 420.19, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ vairavo L. A., rato, atsitrenkusio į paskui važiavusį automobilį Hyundai 130, v. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas Å¡is automobilis ir kelio infrastruktÅ«ra. Tai, kad autoįvykio mechanizmas buvo bÅ«tent toks, patvirtina eismo įvykio deklaracija (1 t., b. l. 49–50) bei sugadinto automobilio Hyundai 130, v. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo paaiÅ¡kinimas (,,Važiavau Å¡iaurės kryptimi M40 keliu. Važiavau už sunkvežimio, kai pamačiau link manęs riedančius akmenis.

Sulėtinau ir garsiniu signalu signalizavau (...). Tuomet pamačiau sunkvežimio ratus ir vienas iÅ¡ ratų trenkėsi į kairįjį priekinį mano automobilio kampÄ â€œ) (1 t., b. l. 51–52). Be to, tai patvirtina ir atsakovės atsiliepimas į ieÅ¡kinį, kuriame atsakovė pripažino, jog ieÅ¡kovas teisingai nurodė, kad ,,Didžiojoje Britanijoje 2012-01-22 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei kelio infrastruktÅ«ra“ (1 t., b. l. 90), ir trečiojo asmens L.

A. atsiliepimas į ieškinį, kuriame šis neginčijo paties įvykio, nurodęs tik tai, jog jis ,,gavo tik Ieškovo ieškinį be priedų, todėl iš turimų dokumentų (2013.06.03 ieškinio) sprendžia, kad Ieškovas nepateikė Vilkiko vairuotojo – Trečiojo asmens – atsakomybę už 2012.02.22 eismo įvykį patvirtinančių dokumentų (eismo įvykio deklaracijos ir / ar policijos pažymos) (...) (2 t., b. l. 7). Kadangi eismo įvykio deklaracija (1 t., b. l. 49–50) bei sugadinto automobilio Hyundai 130, v.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo paaiÅ¡kinimas (1 t., b. l. 51–52) į bylÄ buvo pateikti su ieÅ¡kiniu, o atsakovė ir tretieji asmenys bylos nagrinėjimo metu nurodytų duomenų nepaneigė, kolegija neturi jokio pagrindo abejoti nurodytu autoįvykio mechanizmu. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovės atstovė aiÅ¡kino, kad autoįvykio priežastimi galėjo bÅ«ti ir akmenys ant kelio, tačiau kadangi ji Å¡ios savo prielaidos nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis bei pripažino, kad atsakovė nesikreipė dėl jai padarytos kelio nepriežiÅ«ra žalos į Didžiosios Britanijos institucijas, kolegija Å¡iuos apeliantės argumentus atmeta kaip neįrodytus, tuo labiau, kad tokie argumentai prieÅ¡tarauja atsakovės pozicijai, iÅ¡sakytai atsiliepime į ieÅ¡kinį, o nukentėjusio automobilio vairuotojo paaiÅ¡kinime nurodyti ,,link jo riedantys akmenys“ lengvai paaiÅ¡kinami kaip dėl nusimovusio rato ir to pasekoje įvykusio transporto priemonės važiuoklės kontakto su keliu atsiradę sugadinto kelio dangos nuolaužos.Dėl tinkamo transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimoTai, kad atsakovei priklausanti Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė R.

P. 420-19, v. Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis v. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo tinkamai apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, patvirtina šie argumentai. Pagal CK 1.37 straipsnio 6 dalį draudimo sutartims taikoma draudiko gyvenamosios ar buveinės vietos teisė. Specialusis teisės aktas, Lietuvos Respublikoje reglamentuojantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo klausimus, yra TPVCAPDĮ. Taigi visos privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartys turi būti sudaromos pagal TPVCAPDĮ reikalavimus.

Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju ginčas vyksta ne dėl savanoriÅ¡kojo draudimo sutarčių, kurias draudėjas gali pasirinkti sudaryti arba nesudaryti, taip pat gali derėtis dėl jų sÄ lygų, draudimo apimties, objekto ir t. t., tačiau dėl privalomojo draudimo sutarčių teisėtumo. Privalomojo draudimo atveju Å¡alys negali laisvai nustatyti teisių ir pareigų, kadangi privalomuoju draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų (Å¡iuo atveju – nukentėjusių dėl eismo įvykių asmenų) interesų apsaugÄ .

Nukentėjusiojo, o ne draudėjo interesas privalomojo draudimo atveju yra prioritetinis, todėl privalomojo draudimo veikla yra reguliuojama įstatymu. Å iuo atveju TPVCAPDÄ®, kaip ne kartÄ minėta, nustato sÄ raÅ¡Ä subjektų, t. y. draudikų, su kuriais sudarytos draudimo sutartys, yra laikomos atitinkančiomis TPVCAPDÄ® reikalavimus. Rusijos draudimo bendrovių taip pat draudimo bendrovių, nesančių Biuro narėmis, iÅ¡duoti draudimo polisai, Lietuvos Respublikoje laikomi neatitinkančiais TPVCAPDÄ® reikalavimų.

Å ios normos yra imperatyvios, o jų pažeidimas daro sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (niekiniu ab initio, CK 1.80 str. 1 d.). Sutinkamai su TPVCAPDÄ® 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatomis, atsakingas už sutarties sudarymÄ asmuo privalo apdrausti transporto priemonę ne bet kokiu, o TPVCAPDÄ® reikalavimus atitinkančiu privalomuoju draudimu. Minėto straipsnio 8 dalis aiÅ¡kiai nustato, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje valdytojai, iÅ¡vykdami iÅ¡ Lietuvos Respublikos į kitas Europos sÄ jungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimÄ , patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios TPVCAPDÄ® reikalavimus, sudarymÄ .

Ukrainos draudimo bendrovė dėl Lietuvos Respublikoje įregistruotos transporto priemonės išduota žalioji kortelė nesuteikia tokios draudimo apsaugos, kokios reikalauja TPVCAPDĮ nuostatos ir toks draudimas neatitinka TPVCAPDĮ reikalavimų (žr.: Kauno apygardos teismo 2013-12-10 nutartį civ. byloje Nr. 2A-1940-273/2013, 2013-12-18 nutartį civ. byloje Nr. 2A-1913-480/2013). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nelaikytina, kad atsakovė apdraudė transporto priemonę TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu draudimu, todėl pagrįstai sprendė, kad draudimas minėtos transporto priemonės atžvilgiu eismo įvykio metu negaliojo.

Atsakovė, pasirinkdama Rusijos draudimo bendrovės pasiÅ«lytÄ draudimo apsaugÄ , veikė savo rizika ir jos atsakomybės ieÅ¡kovo atžvilgiu negali eliminuoti TPVCAPDÄ® nuostatų nesilaikymas. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad Rusijos federacijos draudimo kompanijos VSK „Strachovoj dom“ draudimu draustai transporto priemonei R. P., v. Nr. (duomenys neskelbtini), draudiminė apsauga galiojo ir Didžiojoje Britanijoje. Apie tai, jog rusiÅ¡kos žaliosios kortelės (tarptautiniai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimai) gali bÅ«ti iÅ¡duodamos tik dėl Rusijoje įregistruotų transporto priemonių, pasisako ir Biurų taryba (Council of Buream) - žaliosios kortelės sistemos koordinatoriaus funkcijas atliekanti institucija, vienijanti visų Å¡iai sistemai priklausančių valstybių nacionalinių draudikų biurus (TPVCAPDÄ® 2 str. 1 d.).

Be to, pažymėtina ir tai, jog ir Rusijos nacionalinis draudikų biuras (Rusijos transporto priemonių draudikų asociacija) raÅ¡te, adresuotame Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ bei Biurui, nurodė, kad rusiÅ¡kų žaliųjų kortelių iÅ¡davimas Lietuvos Respublikoje registruotoms transporto priemonėms prieÅ¡tarauja žaliosios kortelės sistemos taisyklėms bei Lietuvos nacionaliniams teisės aktams ir yra nesÄ Å¾iningų draudimo tarpininkų bei vežėjų kriminalinė veikla.

Dėl Å¡ios priežasties, tokiomis transporto priemonėmis padarytÄ Å¾alÄ turi atlyginti patys vežėjai (t. 2, b. l. 61–64). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės (TPVCAPDÄ® 28 str.) duomenimis, dėl transporto priemonės R. P., v. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio dienai nei vienas draudikas - Biuro narys, nebuvo sudaręs draudimo sutarties (t. 1, b. l. 127). Be to, apelianto nurodoma Rusijos draudimo bendrovė „VSK“ nėra Europos SÄ jungos valstybės narės draudimo įmonė (TPVCAPDÄ® 10 str. 3 d.), nėra ir niekada nebuvo Biuro nare (t. 1, b. l. 128).

Apeliantė, veikdama kaip juridinis asmuo, turėjo ir galėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti (informacija skelbiama ir vieÅ¡ai, pvz., internete, adresu www.cab.lt), kokie subjektai gali suteikti TPVCAPDÄ® nuostatas atitinkančiÄ draudimo apsaugÄ dėl Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių (t. 1, b. l. 129). Rusijos draudimo bendrovės žaliosios kortelės iÅ¡duodamos pagal tos Å¡alies, kurioje ji yra iÅ¡leidžiama, teisę, todėl jos negali garantuoti specifinių sÄ lygų, kurios turi bÅ«ti užtikrinamos pagal Europos SÄ jungos direktyvas (TPVCAPDÄ® 14 straipsnio 4 dalis nustato, kad draudikas, turintis teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ Lietuvos Respublikoje, privalo kiekvienoje kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje paskirti atstovus pretenzijoms nagrinėti, kurie yra atsakingi už iÅ¡mokos mokėjimÄ nukentėjusiems tretiesiems asmenims).

Visi Å¡ie argumentai, kolegijos nuomone, yra pagrindas pripažinti, jog atsakovei priklausanti Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė R. P. 420-19, v. Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis v. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo tinkamai apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato TPVCAPDÄ® 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos.Dėl BUAB „Transkedavė“ pareigos sudaryti transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Apeliantė nurodo, kad 2010-08-01 Panaudos sutarties Nr. 2010/-11 (1 t., b. l. 97–98) 3.4 punktu panaudos sutarties Å¡alys (t. y. atsakovė ir trečiasis asmuo BUAB „Transkedavė“) susitarė, jog „panaudos gavėjas įsipareigoja naudoti perduotÄ vilkikÄ pagal jo paskirtį, atstovauti Panaudos davėjÄ Kelių policijoje ir draudimo įstaigose, iÅ¡laikyti ir saugoti jam pagal Å¡iÄ sutartį perduotÄ vilkikÄ â€œ, kas reiÅ¡kia, jog BUAB „Transkedavė“ prisiėmė pareigÄ drausti panaudos sutartimi perduotÄ transporto priemonę ir kad atsakomybė už neapdrausta transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ kyla trečiajam asmeniui.

Su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. CK 6.988 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad privalomojo draudimo rÅ«Å¡is ir sÄ lygas bei draudimo Å¡akas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo klausimus, tame tarpe ir Biuro atgręžtinio reikalavimo teisę, detaliai reglamentuoja specialus įstatymas – TPVCAPD įstatymas, kuriame įtvirtintos teisės normos laikytinos specialiomis ir taikytinos santykiuose, susijusiuose su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei Biuro atgręžtinio reikalavimo teise.

TPVCAPD įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog už ,,draudimo sutarties sudarymÄ Å¡io įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymÄ asmuo). Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), iÅ¡perkamosios nuomos ar pagal kitÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartį (toliau – lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymÄ yra atsakingas Å¡is asmuo.“ Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, jog panaudos sutarties atveju už draudimo sutarties sudarymÄ yra atsakingas transporto priemonės savininkas.

Pažymėtina, jog būtent tokia yra ir teismų formuojama praktika (žr.: Vilniaus apygardos teismo 2010-10-06 nutartis c. b. Nr. 2A-840-516/2010, LAT 2008-06-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-325/2008). LAT 2010-10-07 nutartyje c. b. Nr. 3K-7-300/2010 yra pasisakęs, kad jeigu panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas Biurui yra automobilio savininkas (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, LAT Teismų praktika, Biuletenis Nr. 34).

Nors LAT 2010-10-07 nutartyje c. b. Nr. 3K-7-300/2010 ir konstatavo, kad „Nuomos ar panaudos sutarties Å¡alys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas“, Å¡iuo konkrečiu atveju tai nereiÅ¡kia, kad 2010-08-01 Panaudos sutarties Nr. 2010/-11 (1 t., b. l. 97–98) 3.4 punktu UAB „Transkedavė“ (panaudos gavėja) prisiėmė ir pareigÄ drausti panaudos sutartimi perduotÄ transporto priemonę.

Vien tai, jog UAB „Transkedavė“ įsipareigojo atstovauti panaudos davėjÄ Kelių policijoje ir draudimo įstaigose, kolegijos nuomone, jokiu bÅ«du dar nereiÅ¡kia, kad panaudos gavėja prisiėmė įstatyme transporto priemonės savininkui numatytÄ pareigÄ drausti panaudos sutartimi perduotÄ transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Eismo įvykio metu bÅ«tent atsakovė UAB „Fatrans“ buvo R. P. 420.19, v. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, o 2010-08-01 Panaudos sutartyje net nebuvo susitarta, kad civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės panaudos gavėjas, todėl visiÅ¡kai pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog bÅ«tent atsakovės pareiga buvo sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

Tai, kad panaudos sutartyje nebuvo numatyta, kad transporto priemonę privalomu civilinės atsakomybės draudimu privalo apdrausti panaudos davėjas, neturi jokios reikÅ¡mės, kadangi transporto priemonės savininko pareiga kyla iÅ¡ Ä®statymo.Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygųKauno apylinkės teismas 2014-04-11 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, konstatavęs, jog Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė R. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nukentėjęs eismo įvykyje asmuo žalos atlyginimÄ gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo, todėl ieÅ¡kovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę.Apeliantės teigimu, ieÅ¡kovas Å¡ioje net neįrodinėjo ir neįrodė padarytos žalos masto.

Apeliantė vadovaujasi LAT 2014-03-19 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-100/2014, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kovas, „sumokėjęs iÅ¡mokÄ kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pareiÅ¡kia atgręžtinį reikalavimÄ asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, vien ieÅ¡kovo pateikti duomenys apie faktÄ , kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras iÅ¡mokėjo nukentėjusiems asmenims žalos atlyginimÄ , negali bÅ«ti pripažinti pakankamais ir patikimai pagrindžiančiais padarytos žalos sudedamÄ sias dalis ir atitinkamai žalos dydį, kada atsakingas už žalÄ asmuo draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir žalos dydžio nepripažįsta“.

Skundžiamas sprendimas, apeliantės nuomone, prieÅ¡tarauja formuojamai LAT praktikai, kadangi teismas nevertino atsakovės argumentų dėl žalos dydžio pagrįstumo ir tenkino ieÅ¡kinį remdamasis vien pateiktais kitos valstybės paskaičiuotos žalos atlyginimo dokumentais: 2012-02-22 raÅ¡tas (t. 1, b. l. 36), sÄ skaitos (t. l, b. l. 38–42, 45–46) eismo įvykio deklaracija (t. 1, b. l. 50–56), dėl ko apeliantė prašė perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pažymėtina, jog, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, jeigu Å¡ių pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas. IeÅ¡kovas, apeliacinės instancijos teismui sutikslinus jo pareigÄ Ä¯rodyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, pateikė į bylÄ geresnės kokybės nuotraukas (3 t., b. l. 92–101), visÄ turimÄ Regreso (žalos administravimo) bylÄ Nr. 1207256149 (3 t., b. l. 131–4 t., b. l.

29) su likusių aktualių žalos nustatymui dokumentų vertimais į lietuvių kalbÄ (4 t., b. l. 30–39), Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro pateiktus Didžiojoje Britanijoje taikomus bendruosius žalos atlyginimo principus (4 t., b. l. 40–152) ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro kompetencijai priskirtų bylų administravimo procedÅ«rų reglamento kopijas (4 t., b. l. 153–175). Be to, Kauno apygardos teismas, tenkindamas atsakovės praÅ¡ymÄ , 2015-03-02 nutartimi paskyrė kilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, jÄ pavedant atlikti A. P. (adresas: B. S. g. 8, Kaunas), ekspertui uždavė Å¡iuos klausimus:

1. Ar transporto priemonės (duomenys neskelbtini) v/n(duomenys neskelbtini), remonto sÄ matose nurodyti visi atlikti darbai pagal byloje pateiktÄ medžiagÄ yra susiję su 2012-02-22 eismo įvykiu Didžiojoje Britanijoje ir ar juos bÅ«tina buvo atlikti? Ar transporto priemonei (duomenys neskelbtini) v/n ET11FMJ, dėl 2012-02-22 eismo įvykio metu patirtų sužalojimų reikėjo keisti priekinius žibintus? 2. Kokio dydžio remonto ir kt. iÅ¡laidos, paskaičiuotos pagal Didžiosios Britanijos įkainius, civilinėje byloje Nr. 2A-29-527/2015 surinktais duomenis yra susiję su transporto priemonei (duomenys neskelbtini) v/n ET11FMJ, 2012-02-22 eismo įvykio metu padarytais sužalojimais? 2015-04-16 Teismo ekspertizės akte (5 t., b. l. 11–27) buvo konstatuota, jog ,,dėl 2012-02-22 eismo įvykio metu patirtų sužalojimų reikėjo keisti priekinius žibintus“ bei jog ,,remonto ir kt. iÅ¡laidos, paskaičiuotos pagal Didžiosios Britanijos įkainius, civilinėje byloje Nr. 2A-29-527/2015 surinktais duomenimis susijusios su transporto priemonei (duomenys neskelbtini) v/n ET11FMJ, 2012-02-22 eismo įvykio metu padarytais sužalojimais yra 827,68 GBP“.Kolegijos nuomone, apeliantė be jokio pagrindo teigia, jog byloje nepateikta nei vieno įrodymo apie tai, kas konkrečiai buvo eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonėje (duomenys neskelbtini) valst.

Nr. ET11FMJ, nepateikta įrodymų, jog nurodyti pažeidimai buvo padaryti bÅ«tent eismo įvykio metu. Bylos duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ ir pirmosios instancijos teismo priteistÄ 20 941,55 Lt (5 151,42 Didžiosios Britanijos svarai, konvertuoti pagal kursÄ mokėjimo dienai 4,0652) žalÄ Didžiosios Britanijos svarais sudaro:

1) žala automobiliui 1 047,9 GBP (4 t., b. l. 25;

1. t., b. l. 46); 2) 114 GBP už pakaitinio automobilio nuomÄ (t. 1, b. l. 53–56, 4 t., 27–29); 3) 3 317,6 GBP už kelio remontÄ (2 t., b. l. 126–127, 128–129, 130, 152–154, 3 t., b. l. 149–150) ir 4) 671,92 GBP už žalos administravimÄ (15 procentų) (3 t., b. l. 166, 172). Kadangi, sudėjus Å¡iuos dydžius, gaunama ieÅ¡kinyje nurodyta 5 151,42 GBP suma (1 047,9 + 114 + 3 317,6 + 671,92), kuri 2013-01-28 tarptautinio mokėjimo nurodymu Nr. 1311100000 ieÅ¡kovo buvo pervesta gavėjui MOTROR INSURERS BUREAU-UK (3 t., b. l. 167–171), kaip visiÅ¡kai nepagrįsti atmestini atsakovės argumentai dėl neaiÅ¡kaus žalos dydžio paskaičiavimo. Dėl žalos automobiliui.Tai, kad automobilio remontas kainavo 1 047,9 GBP, patvirtina 2012-03-19 EASIRENT sudaryta remonto vertės sÄ mata (4 t., b. l. 25;

1. t., b. l. 46), pagal kuriÄ 135,3 GBP kainavo priekinis bamperis, 158 GBP – priekinis sparnas, 180 GBP – dažai ir medžiagos, 400 GBP – 10 val. darbas ir 174,6 GBP sudaro 20 procentų PVM. Nors Å¡ioje sÄ matoje atskirai neiÅ¡skirta priekinio žibinto keitimas ar remontas, tačiau vien iÅ¡ to, jog pačiame sÄ matos pavadinime yra nurodytas ir sugadintas priekinis žibintas, o, be to, žibinto sugadinimas užfiksuotas ir EASIRENT sudarytame automobilio apžiÅ«ros lape (4 t., b. l. 26, 30–31), spręstina, jog į Å¡iÄ paskaičiuotÄ Å¾alos automobiliui sumÄ yra įtraukta ir sugadinto priekinio žibinto atstatymo vertė, tuo labiau, kad apeliantė priteistos žalos dydį iÅ¡ esmės ginčijo tik dėl, jos nuomone, nepagrįstai keisto priekinio žibinto, kurio sugadinimo, apeliantės teigimu, bylos medžiaga nepatvirtino, bÅ«tent dėl ko ji ir prašė Å¡ioje byloje skirti ekspertizę.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ 2015-04-16 ekspertizės akto, ekspertas, atsakydamas į teismo užduotÄ pirmÄ jį klausimÄ , nurodė, jog dėl 2012-02-22 eismo įvykio metu patirtų sužalojimų reikėjo keisti priekinius žibintus (5 t., b. l. 24). Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl nepagrįstai keisto priekinio žibinto ir dėl dėl nepagrįstai priteistos jo vertės atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti. Be to, kolegija nemato pagrindo automobiliui padarytos žalos dydį vertinti pagal 2015-04-16 ekspertizės akte nustatytÄ 827,68 GBP remonto ir kitų iÅ¡laidų sumÄ .

Kaip teisingai apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė ieÅ¡kovės atstovas, ekspertas be jokio pagrindo žalos dydį paskaičiavo pirmiausia eurais, o po to jį konvertavo į Didžiosios Britanijos svarus kursu, galiojusiu 2015-04-01 (1 Eur = 0,73 GBP, 1 GBP = 1,37 Eur). Kadangi žala ieÅ¡kovui buvo padaryta tuo metu, kai jis Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui 2013-01-28 pervedė iÅ¡ viso 5 151,42 GBP (3 t., b. l. 167–168), o ne tada, kai buvo atlikta ekspertizė, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo žalos dydį, paskaičiuotÄ eurais, konvertuoti į Didžiosios Britanijos svarus pagal kursÄ , galiojusį 2015-04-01 (1 Eur = 0,73 GBP, 1GBP = 1,37 Eur).

Žalos dydį perskaičiavus pagal kursÄ , galiojusį žalos sumokėjimo Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui metu (1 GBP = 1,1774 Eur; 1 Eur = 0,8494 GBP), gaunama, jog eksperto pasirinktu bÅ«du paskaičiuota žala sudaro 963 GBP (827,68 / 0,73 * 0,8494), kas reiÅ¡kia, jog nuo 2012-03-19 EASIRENT sudarytos remonto vertės sÄ matos skiriasi tik 84,9 B. Ä®. tai, jog ekspertas taikė retrospektyvinį vertinimo metodÄ (pagal kurį galima nustatyti tik transporto priemonės, bet ne jos sužalojimų vertę), taip pat tai, jog atliekant skaičiavimus nebuvo įvesta jokia paklaida, nors nebuvus galimybės atlikti turto apžiÅ«ros, o pats ekspertas Akto 9 psl. nurodė, jog jis negali pateikti detalių vertės eismo įvykio datai, be to, kaip nurodyta Ekspertizės 4 psl., ,,Å¡io turto vertės nustatymo ekspertizės akto duomenys bei teismo eksperto nuomonė yra pagrįsti remiantis rinkos duomenimis ir skaičiavimais teismo nutartimi paskirtai – fiksuotai datai 2013-05-31“, nors teismo nutartyje buvo nurodyta tik eismo įvykio data 2012-02-22 (todėl visiÅ¡kai nesuprantama, kuo remdamasis ekspertas pasirinko bÅ«tent 2012-05-31 datÄ ), be to, ekspertui net nenurodžius, jog iÅ¡vada padaryta pagal Didžiosios Britanijos (o ne pagal Lietuvos) rinkos duomenis, be to, pačiam ekspertui Akto 12 psl. nurodžius, jog ,,Skaičiuotė galioja tik Lietuvos respublikoje“ (nors automobilio remonto kaÅ¡tai paskaičiuoti Didžiojoje Britanijoje), kolegija eksperto nustatytus lengvojo automobilio Hyundai 130 atkÅ«rimo (remonto) kaÅ¡tus Didžiojoje Britanijoje su pvm (VAT) – 827,68 GBP vertina kritiÅ¡kai ir jais nesivadovauja.

Kolegija taip pat pažymi ir tai, jog ekspertas 45 darbo valandas (10 DV = 1 val.; 34,75 Eur/val.) įvertino 156,38 Eur suma, kai tuo tarpu 2012-03-19 EASIRENT remonto sÄ matoje už 10 valandų darbÄ buvo paskaičiuota 400 B. A. jokiais duomenimis neįrodžius, jog 2012-03-19 EASIRENT remonto sÄ matoje nurodytas 10 darbo valandų kiekis buvo nepagrįstai padidintas, o 40 GBP įkainio už valandÄ net neginčijus, o ekspertui Akte nepateikus jokių pagrįstų argumentų dėl nurodytos daugiau kaip dvigubai mažesnės darbų kainos (nors, eksperto nuomone, bamperį ir sparnÄ reikėjo ne keisti, o remontuoti, kas, akivaizdu, jog darbo laiko sÄ naudas tik padidina), Å¡i aplinkybė, kolegijos nuomone, taip pat yra pagrindu ekspertizės iÅ¡vadÄ vertinti kritiÅ¡kai ir ja nesivadovauti žalos dydžiui nustatyti.             2.

Dėl pakaitinio automobilio nuomos. Bylos duomenys patvirtina, jog už pakaitinio automobilio 4 dienų nuomÄ nuo 2012-02-22 iki 2012-02-26 buvo sumokėta 114 GBP (t. 1, b. l. 53–56). Apeliantės teigimu, jai kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad pakaitinis automobilis buvo nuomotas 4 dienas, nors sÄ skaitoje faktÅ«roje (t. 1, b. l. 45–46) nurodyta, jog apgadintas automobilis buvo remontuotas 10 valandų. Kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus vertina kaip visiÅ¡kai nepagrįstus, kadangi yra akivaizdu, jog, keičiant automobilio bamperį ir sparnÄ , reikalingas papildomas laikas Å¡ių detalių įgijimui, o, be to, nudažius automobilį reikalingas papildomas laikas (neskaičiuotinas kaip darbo valandos) kelių sluoksnių dažams iÅ¡džiÅ«ti, kas duoda pagrindÄ 4 dienų nuomos laikÄ Å¡ioje situacijoje laikyti sÄ Å¾iningu ir protingu.3.

Dėl 3 317,6 GBP žalos kelio infrastruktÅ«rai. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantės atstovė iÅ¡sakė argumentus dėl to, jog byloje nėra įrodyta žala kelio infrastruktÅ«rai, kolegija Å¡ių apeliantės argumentų nevertina, kadangi Å¡iais argumentais nebuvo grindžiamas apeliacinis skundas, o CPK 323 straipsnis draudžia apeliacinį skundÄ keisti (papildyti), todėl Å¡ių argumentų vertinimas iÅ¡eitų už apeliacinio skundo ribų (CPK 12 str., 320 str.).             4. 671,92 GBP už žalos administravimÄ (15 procentų).

Kadangi už žalos administravimÄ ieÅ¡kovo sumokėta suma taip pat nėra apeliacijos objektas, o, be to, atsakovė ir pirmosios instancijos teisme nekėlė ginčo dėl Å¡ios sumos, numatytos TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 6 dalyje, priteisimo, kolegija dėl Å¡ios sumos priteisimo pagrįstumo taip pat nepasisako (CPK 320 str.).             Kolegijos nuomone, nustatytų aplinkybių visuma duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog padaryta 5 151,42 Didžiosios Britanijos svarų (kas atitinka 20 941,55 Lt) žala yra reali, pagrįsta pateiktais įrodymais ir jos mažinti nėra jokio pagrindo.Apeliantė nepagrįstai teigia, byloje nėra pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad dėl įvykusio eismo įvykio buvo kaltas vairuotojas L.

A., kuris atsiliepime savo kaltės nepatvirtino, dėl ko buvo bÅ«tina vairuotojÄ apklausti teismo posėdyje. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjamos vadovaujantis rungtyniÅ¡kumo principu (CPK 12 str.), todėl pati atsakovė, jeigu manė, kad trečiojo asmens dalyvavimas teismo posėdyje yra bÅ«tinas, galėjo reikÅ¡ti dėl to argumentuotÄ praÅ¡ymÄ , tačiau, kaip jau minėta, atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį pripažino, jog ieÅ¡kovas teisingai nurodė, kad ,,Didžiojoje Britanijoje 2012-01-22 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bei kelio infrastruktÅ«ra“, o trečiasis asmuo atsiliepime, nors savo kaltės ir nepripažino, tačiau ir argumentuotai nepaneigė.Tai, kad nurodyta žala patirta bÅ«tent dėl Didžiojoje Britanijoje 2012-02-22 14:37–14.52 val. greitkelyje (vieta M40 ALPHA 37/9 stulpelis) įvykusio eismo įvykio, kurio metu nukritęs (atsisukęs) nuo atsakovei priklausančios transporto priemonės R. P. 420.19, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ vairavo trečiasis asmuo L. A., ratas atsitrenkė į paskui važiavusį automobilį Hyundai 130, v.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, o kurį laikÄ be rato važiavusio R. P. 420.19, v. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoklė apgadino kelio infrastruktÅ«rÄ , ir kad bÅ«tent L. A. buvo kaltas dėl Å¡io autoįvykio, patvirtina eismo įvykio deklaracija, pasiraÅ¡yta L. A. (1 t., b. l. 49–50) (kurioje L. A. turėjo visas galimybes nurodyti, kad jis, pavyzdžiui, nėra kaltas dėl autoįvykio ir kad kaltas, pavyzdžiui, yra kitas vairuotojas ar kelio danga), bei sugadinto automobilio Hyundai 130, v.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo paaiÅ¡kinimas (,,Važiavau Å¡iaurės kryptimi M40 keliu. Važiavau už sunkvežimio, kai pamačiau link manęs riedančius akmenis. Sulėtinau ir garsiniu signalu signalizavau (...). Tuomet pamačiau sunkvežimio ratus ir vienas iÅ¡ ratų trenkėsi į kairįjį priekinį mano automobilio kampÄ â€œ) (1 t., b. l. 51–52). Be to, kaip jau minėta, tai patvirtina ir atsakovės pripažinimas atsiliepime į ieÅ¡kinį, jog ieÅ¡kovas teisingai nurodė, kad ,,Didžiojoje Britanijoje 2012-01-22 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bei kelio infrastruktÅ«ra“ (1 t., b. l. 90), ir trečiojo asmens L. A. atsiliepime į ieÅ¡kinį neginčijimas paties įvykio ir teigimas, kad vien tik ieÅ¡kinys, be 2012.02.22 eismo įvykį patvirtinančių dokumentų (eismo įvykio deklaracijos ir / ar policijos pažymos), nepatvirtina jo atsakomybės dėl autoįvykio (2 t., b. l. 7). Kadangi eismo įvykio deklaracija (1 t., b. l. 49–50) bei sugadinto automobilio Hyundai 130, v. Nr. ET11FMJ vairuotojo paaiÅ¡kinimas (1 t., b. l. 51–52) į bylÄ buvo pateikti su ieÅ¡kiniu, o atsakovė ir tretieji asmenys bylos nagrinėjimo metu juose nurodytų duomenų nepaneigė ir neginčijo, kolegija neturi jokio pagrindo abejoti nei tuo, kad ieÅ¡kinyje nurodyta žala susijusi bÅ«tent su 2012-02-22 autoįvykiu, nei trečiojo asmens L.

A. kalte dėl autoįvykio. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovės atstovė aiÅ¡kino, kad autoįvykio priežastimi galėjo bÅ«ti ir akmenys ant kelio, tačiau kadangi ji Å¡ios savo prielaidos nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis bei pripažino, kad atsakovė nesikreipė į Didžiosios Britanijos institucijas dėl jos automobiliui kelio nepriežiÅ«ra padarytos žalos atlyginimo, kolegija Å¡iuos apeliantės argumentus atmeta kaip neįrodytus, tuo labiau, kad tokie argumentai prieÅ¡tarauja atsakovės pozicijai, iÅ¡sakytai atsiliepime į ieÅ¡kinį.Eismo įvykio dienÄ atsakovė (buvusi K.

V. įmonė) buvo transporto priemonės R. P., v. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ asmuo. Eismo įvykio valstybės – Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras (MOTOR INSURERS' BUREAU - UK), vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 str.), suadministravęs žalÄ ir iÅ¡mokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimÄ , pateikė transporto priemonės registracijos valstybės, t. y.

Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui (ieÅ¡kovui) 5 151,42 GBP (20 941,55 Lt) reikalavimÄ , kurį gavęs ieÅ¡kovas sumokėjo Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui iÅ¡ viso 5 151,42 GBP (20 941,55 Lt). Ä®statymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Taigi atsakovė, bÅ«dama automobilio savininkė, neturėjo teisės leisti trečiajam asmeniui naudotis automobiliu, kuris nebuvo tinkamai apdraustas.

Automobilis yra didesnio pavojaus Å¡altinis aplinkiniams (CK 6.270 str.), todėl atsakovė turėjo suvokti apie atitinkamÄ perduoto naudotis automobilio galimÄ rizikÄ ir iÅ¡ to kilsiančias neigiamas pasekmes. Perduodama neapdraustÄ automobilį naudoti, atsakovė pažeidė Ä®statymo draudžiamÄ jÄ normÄ ir tokiu elgesiu padarė neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovo atžvilgiu. Transporto priemonės neapdraudimas tuo atveju, kai jÄ privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai.

Konstatuotina, jog atsakovės, kaip automobilio savininkės, atsakomybė Biurui atsiranda dėl to, kad atsakovė padarė žalÄ automobilio Hyundai 130, v. Nr. ET11FMJ savininkui, o todėl, kad neįvykdė Ä®statymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamÄ jÄ Ä®statymo normÄ (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008). Ä®statymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jeigu iÅ¡moka buvo sumokėta pagal Ä®statymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .Kolegijos nuomone, tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys, nes ieÅ¡kovas nebÅ«tų turėjęs pareigos atlyginti nukentėjusiam asmeniui žalos, jei atsakovė transporto priemonę bÅ«tų tinkamai apdraudusi civilinės atsakomybės draudimu.Nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grÄ Å¾inimo, pagrįstai jÄ iÅ¡mokėjo, remdamasis jo pareigÄ nustatančiais teisės aktais, ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais, konstatuotina, jog atsakovės prievolė sumokėti iÅ¡mokos sumÄ regreso tvarka atsirado TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kovo atgręžtinis reikalavimas pirmosios instancijos teismo patenkintas visiÅ¡kai pagrįstai.

Dėl kreipimosi į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ su praÅ¡ymu priimti prejudicinį sprendimÄ . Kadangi kolegijai, nagrinėjančiai bylÄ apeliacine tvarka, nekilo klausimų dėl taikomų Europos SÄ jungos teisės normų aiÅ¡kinimo ir galiojimo, kolegija netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo kreiptis prejudicinio sprendimo. Pažymėtina, jog LAT 2015-05-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-969/2015 analogiÅ¡kÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taip pat atmetė. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai aiÅ¡kino ir taikė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, sumokėjusio iÅ¡mokÄ kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atgręžtinio reikalavimo teisinius santykius, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir neturi įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus (t. 4, b. l. 176–179; t. 5, b. l. 67). IeÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 117,78 Eur (83,55 Eur, 10,95 ir 23,28 Eur) už dokumentų vertimÄ Ä¯ valstybinę kalbÄ .

Apeliacinį skundÄ atmetus iÅ¡ atsakovės Å¡i suma priteistina ieÅ¡kovui, o taip pat iÅ¡ atsakovės valstybei priteistina 34,45 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str.).   Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fatrans“ (įmonės kodas 159535029) ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 117,78 Eur už dokumentų vertimÄ Ä¯ valstybinę kalbÄ apeliacinės instancijos teisme.Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fatrans“ (įmonės kodas 159535029) 34,45 Eur valstybei iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660)).

Teisėjai:                                                                  Aušra Baubienė Dalė Burdulienė                                                                  Jolita Cirulienė