Legislator Case Law & Legislation
769fa00e-e0fa-4d58-98e1-e77c2e5e7e7f AI generated

769fa00e-e0fa-4d58-98e1-e77c2e5e7e7f · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 769fa00e-e0fa-4d58-98e1-e77c2e5e7e7f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kaltininko prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si; kaltininko prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

Legislator headnote

AI generated

769fa00e-e0fa-4d58-98e1-e77c2e5e7e7f · Lietuvos apeliacinis teismas: Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyti įrodinėtini objektyvÅ«s nusikaltimo sudėties požymiai, kuriais gali bÅ«ti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra veika – neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas ir nusikaltimo dalykas – didelis kiekis narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kaip jau buvo minėta, baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamÄ jÄ teisę yra nusikaltimo sudėtis, kuriÄ be objektyviųjų sudaro ir subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai (kaltė, tikslas, motyvas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas V                                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-492/2013        Proceso Nr. 1-04-1-00107-2013-0            Procesinio sprendimo kategorijos:                                   1.2.17.1; 1.2.23.3.                                          (S)                                        LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 31 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio, teisėjų:

Albino Bielskio, Aloyzo Kruopio, sekretoriaujant Laurai Gruodienei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Dužinskui, gynėjai advokatei Aldonai Leichter, nuteistajam D. R., vertėjai Žanai Tadorovskajai, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. R. (D. R.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir D. R. paskirtas subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsniu, prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos 7 MGL dydžio baudos dalies pridėta dalis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos baudos ir D. R. paskirti subendrintÄ bausmę – 8 MGL (1040 Lt) dydžio baudÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsniu, prie Å¡iuo Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė – 8 MGL dydžio bauda ir D.

R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams ir 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda.   Į laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2013 m. vasario 2 d. iki 2013 m. gegužės 14 d.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : D. R. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei, neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ narkotines medžiagas, o bÅ«tent:D.

R. 2013 m. vasario 2 d. apie 6.00 val., vykdamas keleiviniu traukiniu Nr. 5 iÅ¡ Rusijos Federacijos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritorijÄ , (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo pervežti ir nepateikdamas (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nų kontrolei, neteisėtai, paslėpęs savo striukėje, po pamuÅ¡alu, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ muitinės patikrinimui privalomas pateikti narkotines medžiagas - 171,7 g. kokaino miltelių, kuriuose yra 81,73 g gryno kokaino.D. R. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas tikslÄ jas platinti, o bÅ«tent:

D. R. 2013 m. vasario 2 d. apie 6.00 vai., vykdamas keleiviniu traukiniu Nr. 5 iÅ¡ Rusijos Federacijos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritorijÄ per (duomenys neskelbtini) neteisėtai, slėpdamas po savo striukės pamuÅ¡alu, gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų - 171,7 g kokaino miltelių, kuriuose yra 81,73 g gryno kokaino, turėdamas tikslÄ Å¡ias medžiagas platinti.Nuteistasis D. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį ir Å¡ioje dalyje priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį bei atitinkamai suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , neteisingai paskyrė bausmę, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio reikalavimus, kadangi įrodymus įvertino Å¡aliÅ¡kai, neiÅ¡nagrinėjo visų bylos aplinkybių ir apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmė vadovaudamasis prielaidomis. Nuteistojo teigimu, narkotinėmis medžiagomis jis nedisponavo, Å¡ias medžiagas jis gabeno nesuvokdamas, kad gabena narkotines ar psichotropines medžiagas, kadangi siuntÄ jam perdavė supakuotÄ , siuntos turinio jis netikrino, manė, jog kontrabanda veža materialines vertybes.

Anot apelianto, savo kaltę dėl kontrabandos jis pilnai pripažino, paaiÅ¡kino, kad siuntinį nelegaliai vežti sutiko dėl susidariusios labai sunkios materialinės Å¡eimos padėties. Nuteistasis pažymi, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti, koks kiekis ir kokių narkotinių medžiagų yra siuntinyje, kokiam tikslui tos medžiagas yra gabenamos. Apelianto teigimu, pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį jis yra nuteistas neįrodžius, jog jis sÄ moningai gabeno narkotines medžiagas, žinodamas jų kiekį ir turėdamas tikslÄ narkotines medžiagas platinti.

D. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje, gailisi dėl savo elgesio, nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl labai sunkios materialinės padėties, jis neturi darbo ir iÅ¡laiko du nepilnamečius vaikus, iÅ¡ kurių vienas neturi motinos. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Nuteistojo D.

R. apeliacinis skundas atmetamas.    D. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį už tai, kad neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei, neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ narkotines medžiagas - 171,7 g. kokaino miltelių, kuriuose yra 81,73 g gryno kokaino, bei pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų - 171,7 g. kokaino miltelių, kuriuose yra 81,73 g gryno kokaino, turėdamas tikslÄ jas platinti.

Nuteistasis D. R. viso bylos proceso metu, taip pat savo apeliaciniame skunde neneigia padaręs kontrabandÄ , t. y. nuteistasis neneigia iÅ¡ Maskvos į Lietuvos RespublikÄ per valstybės sienÄ gabenęs paketÄ , tačiau tvirtina, jog nežinojo, nei kas yra gabenamame pakete, nei, tuo labiau, kokios tai yra narkotinės medžiagos ir koks jų kiekis, taip pat nurodo, kad tikslo platinti narkotines medžiagas neturėjo, todėl pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas nepagrįstai.   Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamÄ jÄ teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje.

Asmenį pripažįstant kaltu, bÅ«tinai turi bÅ«ti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra visuma objektyvių ir subjektyvių požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir bÅ«tinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu. Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje, pagal kuriÄ pripažintas kaltu D. R., dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyti įrodinėtini objektyvÅ«s nusikaltimo sudėties požymiai, kuriais gali bÅ«ti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra veika – neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas ir nusikaltimo dalykas – didelis kiekis narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kaip jau buvo minėta, baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamÄ jÄ teisę yra nusikaltimo sudėtis, kuriÄ be objektyviųjų sudaro ir subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai (kaltė, tikslas, motyvas).

Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai dispozicijoje iÅ¡reikÅ¡ti žodžiais ,,turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti“. Pardavimas – narkotinių medžiagų perdavimas kitam asmeniui už tam tikrÄ pinigų sumÄ - yra vienas iÅ¡ narkotinių medžiagų platinimo bÅ«dų. Kitokiu nei pardavimas platinimu teismų praktikoje laikomas narkotinių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, iÅ¡mainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolÄ , atlyginant už darbÄ ar kitas paslaugas, duodant paskolÄ ir pan.

Kitokiu platinimu pripažįstami ir veiksmai, kai medžiagų turėtojas suleidžia jų dozę kitam asmeniui. Å ios veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingas subjektyviosios pusės požymis – tikslas, kuris yra bÅ«tina nusikaltimo sudėties dalis. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas apibÅ«dina kaltininko siekius, susijusius su nusikalstamos veikos padarymu. Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiÅ¡kia kaltininko norÄ atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant) perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims.

Tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų, arba prieÅ¡ įsigyjant Å¡ias medžiagas. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslÄ parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbiÄ reikÅ¡mę turi faktas, ar pats kaltininkas vartoja Å¡ias medžiagas, taip pat rastų medžiagų kiekis, paruoÅ¡tų vartoti dozių skaičius, asmens anksčiau padarytos panaÅ¡ios veikos, Å¡ių medžiagų įsigijimo, radimo aplinkybės ir kiti objektyvÅ«s bylos duomenys.

Kaip minėta, nuteistasis D. R. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde nurodo, jog jis suprato, kad paketÄ su jame esančiais daiktais per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabena kontrabandos bÅ«du, tačiau tvirtino nežinojęs, kad pakete yra narkotinės medžiagos, todėl už neteisėtÄ narkotinių medžiagų gabenimÄ , turint tikslÄ Å¡ias medžiagas platinti, jis nuteistas nepagrįstai. Tačiau kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus, jo aiÅ¡kinimus, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekta.

Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Kaip matyti iÅ¡ paties nuteistojo D. R. parodymų, jam bendraujant su užsakovu, kuris jo paprašė nuvykti į RusijÄ ir iÅ¡ ten parvežti siuntinį, buvo laikomasi ypatingos konspiracijos, t. y. bendravimui su užsakovu ir asmeniu, kuris Maskvoje perdavė paketÄ , buvo naudojamas tik tam skirtas mobilaus ryÅ¡io telefonas su SIM kortele, užsakovas D.

R. davė 1000 Lt Rusijos vizai, taip pat traukinio bilietus į MaskvÄ ir atgal, už siuntinio pargabenimÄ iÅ¡ Maskvos D. R. buvo pažadėtas užmokestis nuo 1500 Lt iki 2000 Lt. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad D. R. pats vartoja narkotines medžiagas, už narkotinių medžiagų įgijimÄ ir laikymÄ D. R. buvo nuteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu (t. 1, b. l. 159). Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis D. R., bÅ«damas priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, ne kartÄ Å¡ias medžiagas įgijęs, laikęs, jas vartojęs, žinojo narkotinių ir psichotropinių medžiagų kainas, kiekius, svorį, apimtį (tÅ«rį), t. y.

D. R. suvokė, kad gavo iÅ¡ nenustatyto asmens paketÄ su medžiagomis, kurių pats laikymas ir gabenimas, nebÅ«tinai per valstybės sienÄ , užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Nuteistasis pagal bendrus savo protinius sugebėjimus, gyvenimiÅ¡kÄ patirtį suvokė, jog per valstybės sienÄ gabena narkotines medžiagas, privalėdamas Å¡ias medžiagas perduoti kitam asmeniui, t. y. jas platinti. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimÄ , įgijimÄ , laikymÄ , gabenimÄ , siuntimÄ , pardavimÄ ar kitokį platinimÄ kyla, jeigu asmuo bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, taip pat bendrais bruožais suvokė ir numanė įgyjamų, laikomų ir gabenamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų savybes ir kiekius.

Pagal gabenamo paketo dydį, svorį nuteistasis D. R. bent jau bendrais bruožais suvokė gabenamų narkotinių medžiagų kiekį. Byloje nėra neginčytinų įrodymų, jog D. R. tiksliai žinojo gabenamų narkotinių medžiagų rūšį, tačiau nuteistasis, suvokdamas daromos veikos pavojingumÄ , prisiėmė atsakomybę už bet kokius padarinius, t. y. D. R. sutiko gabenti per valstybės sienÄ ir perduoti kitam asmeniui (platinti) bet kokios rūšies narkotines medžiagas ir gabeno kokaino miltelius, kuriuose buvo 81,73 g gryno kokaino.

D. R. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, jo veika turi bÅ«ti kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes. Nuteistojo D. R. padarytoje veikoje yra visi bÅ«tini – tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje požymiai. Todėl už Å¡io nusikaltimo padarymÄ D. R. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas teisėtai ir pagrįstai. Nuteistasis D. R. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nepripažino, tai kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje, nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi, taip pat tai, jog nusikalto jis dėl labai sunkios turtinės padėties. Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai lengvinančiai aplinkybei konstatuoti bÅ«tina nustatyti vienÄ iÅ¡ trijų alternatyvų:

1) kaltininko prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si;

2) kaltininko prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) kaltininko prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir padėjimÄ nustatyti jÄ darant dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai jis savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes atliekant ikiteisminį tyrimÄ ar bylÄ nagrinėjant teisme. Kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kai laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamÄ jÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo padarinius.

Å i aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo, prisipažinimas įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ , pagal praneÅ¡imo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ar kaltininko parodymai padeda tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ liudytoju apklausto Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio posto vyresniojo inspektoriaus A. N. parodymų, 2013 m. vasario 2 d. pasirinktinai atliekant iÅ¡ Rusijos Federacijos traukiniu atvykusio D. R. patikrinimÄ , paklausus, ar D. R. turi su savimi kÄ nors draudžiamo, Å¡is atsakė, jog jokių draudžiamų daiktų neturi, o nuteistojo striukėje užčiuopus kietÄ pakuotę, D. R. paaiÅ¡kino, jog tai jo piniginė. Liudytojo teigimu, tik detaliai apžiÅ«rėjus D. R. striukę, po pamuÅ¡alu buvo surasta paslėpta apvyniota rudos spalvos lipnia juosta pakuotė, D.

R. apie minėtÄ pakuotę nieko paaiÅ¡kinti negalėjo, sakė nežinantis iÅ¡ kur pakuotė ten atsirado. Å iais liudytojo A. N. parodymais nustatyta, kad nuteistasis D. R. prisipažino padaręs kontrabandÄ tik po to, kai buvo surinkti neginčytini įrodymai, t. y. tik tada, kai tarnybinėse patalpose panaudojus narkotikų identifikavimo testÄ ,,NIK“, buvo nustatyta, kad D. R. gabenamame pakete yra narkotinės medžiagos. Be to, net ir esant akivaizdiems ir neginčytiniems įrodymams, nuteistasis D. R. viso bylos proceso metu tik iÅ¡ dalies pripažino esmines Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo aplinkybes, tvirtindamas, jog per valstybės sienÄ gabento paketo turinio jis nežinojo ir nesuprato, kad per valstybės sienÄ gabena didelį kiekį narkotinių medžiagų.

Nuteistasis D. R. savo parodymais iÅ¡ esmės neprisidėjo prie tiesos nustatymo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms, D. R. prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje, negali bÅ«ti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Ä®vertinus byloje surinktus faktinius duomenis, nėra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančia ir kitÄ nuteistojo D.

R. nurodytÄ aplinkybę – nusikaltimas padarytas dėl labai sunkios nuteistojo materialinės padėties. Nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiÅ¡kos kaltininko padėties, yra tokia aplinkybė, kuri apibÅ«dina ne tik objektyvias nusikalstamos veikos prielaidas, bet ir jos subjektÄ . Å i aplinkybė reiÅ¡kia, kad kaltininkui susiklosto tokios objektyvios iÅ¡orinio gyvenimo aplinkybės, kurios padaro tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečiai jam susidariusiÄ gyvenimo situacijÄ , kad iÅ¡eitį randa tik darydamas nusikalstamÄ veikÄ .

BeviltiÅ¡ka kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvienÄ kartÄ nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Ä®vertinus aplinkybių visumÄ , turi bÅ«ti konstatuojama, kad buvo susidariusi iÅ¡skirtinai sudėtinga situacija. Pagal Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės kaltininko padėties nustatoma tik tada, kai susiklosčiusios objektyvios sÄ lygos (priverstinis nedarbas, turto praradimas, Å¡eimos nario sunki liga ir pan.) nulėmė kaltininko elgesį.

Tačiau jei tokios aplinkybės susiklostė dėl paties kaltininko tyčinio veikimo ar neveikimo, jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nepripažįstamos. Nuteistasis D. R. savo sunkiÄ turtinę padėtį grindžia tuo, kad jis neturi darbo, turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos jam reikia iÅ¡laikyti. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, D. R. nepilnamečius vaikus augina ne vienas, jis turi sutuoktinę, nuteistasis yra užsiregistravęs darbo biržoje, yra darbingas, t. y. lėšų savo paties ir savo Å¡eimos iÅ¡laikymui gali gauti ir nenusikalstamu bÅ«du.

Vien tai, kad asmuo konkrečiu metu neturi darbo, savaime nėra pagrindas pripažinti jo sunkiÄ turtinę ar beviltiÅ¡kÄ padėtį. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog D. R. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (t. 1, b. l. 167), už narkotinių medžiagų įgijimÄ savo reikmėms ir jų laikymÄ D. R. buvo nuteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu, jam buvo paskirta piniginė sankcija – bauda, kuriÄ sumokėjus, nuteistojo Å¡eima patirs finansinius nuostolius.

Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad ne objektyviai susiklosčiusios ir ne nuo D. R. valios nepriklausančios aplinkybės nulėmė jo sunkios materialinės padėties atsiradimÄ , dėl sunkios nuteistojo ir jo Å¡eimos materialinės padėties susidarymo iÅ¡ dalies savo elgesiu (vartodamas opioidus, niekur nedirbdamas) prisidėjo ir pats nuteistasis, todėl pripažinti Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės Å¡iuo atveju nėra teisinio pagrindo.Nuteistasis D.

R. savo apeliaciniame skunde nesutinka ir su jam paskirtos bausmės dydžiu.             Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi bÅ«ti teisingos.

Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiÅ¡kia, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį.

Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje.D.

R. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, už Å¡ių nusikalstamų veikų padarymÄ baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Byloje nenustatyta nei D. R. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. D. R. praeityje teistas du kartus, tame tarpe ir už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, ankstesniais nuosprendžiais paskirtų baudų D. R. nėra sumokėjęs. Nuteistasis nors niekur nedirba, bet yra užsiregistravęs darbo biržoje, kaip ieÅ¡kantis darbo, jis turi Å¡eimÄ .

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs iÅ¡dėstytų aplinkybių visetÄ , taip pat atsižvelgęs į tai, jo dėl D. R. padarytų nusikalstamų veikų sunkios pasekmės neatsirado, nes narkotinės medžiagos iÅ¡ jo buvo paimtos, nuteistasis turi du nepilnamečius vaikus, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ D. R. paskyrė bausmę, mažesnę negu baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos vidurkis, o už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje, kuri apsprendė galutinės bausmės dydį - bausmę, lygiÄ Å¡io straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės vidurkiui.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. R. bausmes tiek už kiekvienÄ jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, tiek nustatydamas galutinės bausmės dydį, Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė. D. R. paskirtosios bausmės atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ bei nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , jos yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms.

D. R. paskirtoji bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, jos Å¡velninti nėra teisinio pagrindo. Byloje nėra ir Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje nustatytų Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sÄ lygų, taip pat nenustatyta nei iÅ¡imtinių aplinkybių, mažinančių D. R. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , nei iÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su D. R. asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas D.

R. už jo nusikalstamų veikų padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis). Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo D. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                               Viktoras Kažys Teisėjai                                                                                                      Albinas Bielskis                                                                                                                                                                                                                          Aloyzas Kruopys                                 Â