769f9cd7-0dfd-4873-9c2d-c0dff4636a22 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2865-422/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01041-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 3 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Sabinai CiliÅ¡auskaitei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. F., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. F. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas R. F. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Å iaulių TI), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde (b.l.

7) nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2010 -10-12 iki 2011-10-30 buvo kalinamas Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose antisanitarinėmis, nežmoniÅ¡komis, žeminančiomis sÄ lygomis. Kamerų gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kalėdamas perpildytose kamerose pareiÅ¡kėjas patyrė fizinius nepatogumus, diskomfortÄ , stresÄ , psichologinį spaudimÄ , pažeminimÄ , sumažėjo pasitikėjimas savimi, bendravimo galimybės, pablogėjo savijauta ir sveikata, t.y. patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 15 000 Eur ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.Atsakovo atstovas Å iaulių tardymo izoliatorius atsiliepime į skundÄ (b.l. 9-16) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas periodiÅ¡kai nuo 2010-10-13 iki 2011-11-03. Pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas netinkamose, mažesnio nei teisės aktuose nustatyta ploto, patalpose, tačiau tai sÄ lygojo objektyvios, ne nuo įstaigos administracijos valios priklausančios priežastys. Pastebėjo, kad laikomų kameroje asmenų skaičius per parÄ kinta, daliai asmenų iÅ¡vykus, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros ploto. Nurodė, kad Å iaulių TI stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji netinkamomis ( mažesnio ploto) bÅ«tų kuo trumpiau, atsiradus galimybei perkeldamas juos į laisvesnes kameras.

Pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ir įrenginių užimtumo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ joje laikomų asmenų skaičiaus. Å iaulių TI papildomai pažymėjo, jog Lietuvos higienos normų HN 76:1999 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos apsaugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461, 1.1. punktas ir HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010), patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 2 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iame kontekste akcentavo, jog Å iaulių TI veikia 1911 m. pastatytame pastate ir dėl pastato statuso (įtrauktas į KultÅ«ros vertybių registrÄ ) jame draudžiami vertingÄ sias savybes sumenkinantys darbai, t. y. negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, todėl Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais, Å iaulių TI netaikytini, todėl negalima konstatuoti įstaigos neteisėto neveikimo neužtikrinant tinkamos ventiliacijos kamerose bei kamerų sanitariniuose mazguose, natÅ«ralios apÅ¡vietos, santykinės oro drėgmės bei temperatÅ«ros.Nurodė, kad kamerų langai yra skaidraus stiklo, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, kamerų dirbtinis apÅ¡vietimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimÄ , kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, tačiau suimtieji ir nuteistieji piktybiÅ¡kai niokoja kameras, gadina elektros instaliacijÄ , daužo stiklus, klozetus, griauna sieneles ir pan., todėl atlikti remontai neturi ilgalaikio efekto.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl antisanitarinių sÄ lygų yra abstraktÅ«s, nedetalizuoti, todėl jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių TI bei kitas kompetentingas institucijas. Nurodė, kad Å iaulių TI siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus pagal galimybes, nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas netinkamomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis, periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Å iaulių TI pareigÅ«nų veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo teisėti, pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos buvimo neįrodė, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senatį.Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas R. F. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas, apie posėdį jiems praneÅ¡ta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str.).

PareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais įvairiais periodais laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 12 d. iki 2011 m. spalio 30 d. jam kalint Å iaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Å iaulių TI) netinkamomis sÄ lygomis, t.y. perpildytose, higienos reikalavimų neatitinkančiose patalpose.Atsakovo atstovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ .

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai taikomi, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus Å¡iam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki Å¡io kodekso įsigaliojimo. Å iame kontekste pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiais nuo 2005 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. vasario mėn. ir nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2011 m. rugpjūčio mėn. Ginčui aktualiais laikotarpiais galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobÅ«džio bylose ne kartÄ yra nurodęs, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pažeidimų pobÅ«dį, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo Å iaulių TI pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei antisanitarinių sÄ lygų į Å iaulių TI administracijÄ .

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ Å iaulių TI administracijos, be to, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį (nuo 2010 m. spalio 12 d. iki 2011 m. spalio 30 d.) žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismÄ kreipėsi tik 2015 m. balandžio 7 d. (b.l. 8), todėl praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už skunde nurodytÄ laikotarpį.

CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas, argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumÄ , nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismÄ Ä¯statymo nustatytu terminu, gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ Â (kuriame praÅ¡oma taikyti sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senatį), neprašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nenurodė ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo priežasčių, nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui.

Esant šioms aplinkybėms, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI prašymas tenkintinas, pareiškėjo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už skunde nurodytus laikotarpius, atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: Pareiškėjo R.

F. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                    Janina Vitunskienė