769d221d-16b6-4548-b6df-3e2db82d202d · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedBaudžiamoji byla Nr. 1A-135-148/2015             Proceso Nr. 1-57-1-00575-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.19.3. (S)LIETUVOS Apeliacinis teismasN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininkÄs Reginos GaudutienÄs (praneÅ¡Äjos),teisÄjų: Valdimaro BavÄjano ir Viktoro Kažio,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Živilei VoloÅ¡inienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui,gynÄjui advokatui Zenonui KeruÄiui,iÅ¡teisintajai L.
Legislator headnote
AI generated769d221d-16b6-4548-b6df-3e2db82d202d · Lietuvos apeliacinis teismas: Tolimesni pareigÅ«no veiksmai, jo klausimai, kuriuos prokuroras pacituoja skunde (t. 2, b. l. 178), buvo pasakyti jau po to, kai L. L. pasiÅ«lÄ kyšį pareigÅ«nams, todÄl Å¡ie žodžiai negali bÅ«ti traktuojami kaip provokacija. Jie buvo pasakyti jau po nusikalstamos veikos padarymo, nes BK 227 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudÄtis yra formali ir jinai laikoma baigta nuo kyÅ¡io pasiÅ«lymo momento. Tuo tarpu L. L. duoti parodymai, kad ji pareigÅ«nams pinigų nesiÅ«lÄ, norÄjo atiduoti juos dukrai, nesiÅ«lÄ nieko padovanoti, turÄtų bÅ«ti vertinami kaip L.
Full text
Baudžiamoji byla Nr. 1A-135-148/2015             Proceso Nr. 1-57-1-00575-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.19.3. (S)LIETUVOS Apeliacinis teismasN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininkÄs Reginos GaudutienÄs (praneÅ¡Äjos),teisÄjų: Valdimaro BavÄjano ir Viktoro Kažio,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Živilei VoloÅ¡inienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui,gynÄjui advokatui Zenonui KeruÄiui,iÅ¡teisintajai L.
L.,vertÄjai Žanai Tadorovskajai,teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužÄs 2 d. nuosprendžio, kuriuo:        L. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 227 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.         TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä :            L.
L. buvo kaltinama pagal BK 227 straipsnio 3 dalį tuo, kad 2013m. balandžio 4 d., apie 15.00 val., bÅ«dama (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato tarnybinių patalpų, esanÄių (duomenys neskelbtini), 403 kabinete, siekdama neteisÄtos paperkamų valstybÄs tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus, kad jos atžvilgiu nebÅ«tų suraÅ¡ytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 140 str. numatyta tvarka laikino sulaikymo protokolas įtariant jÄ nužudymu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 57-1-00244-09 ir kad ji bÅ«tų paleista iÅ¡ komisariato, pasiÅ«lÄ duoti 8000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (2013-04-04 Lietuvos banko kursas-vienas Didžiosios Britanijos svaras sterlingų â 4,0722 Lt) - 32577 Lt 60 cnt, t.y. didesnį negu 250 MGL vertÄs kyšį (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK KriminalinÄs policijos skyriaus I-jo poskyrio tyrÄjui R.
S. ir II-ojo poskyrio vyresniajai tyrÄjai E. E. SiÅ«lydama kyšį L. L., kalbÄdama apie pinigus, padÄjo ant tarnybinio kabineto stalo kartu su pateikiamais apžiÅ«rai jos asmeniniais daiktais, 6650 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (27080 Lt 13 ct), 332 kupiÅ«ras po 20 ir 1 kupiÅ«rÄ po 10 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, ir 750 litų, tokiu bÅ«du papirko valstybÄs tarnautojus - tiesiogiai pasiÅ«lÄ valstybÄs tarnautojams didesnį nei 250 MGL vertÄs kyšį už pageidaujamÄ neteisÄtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiek kaltinamosios, tiek liudytojų parodymai, tiek perklausyto pokalbio garso įraÅ¡o turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad L.
L. buvo liudytojo R. S. provokuojama papirkti pareigÅ«nÄ . Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiais kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. TodÄl nustaÄius, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, neginÄijamai patvirtinanÄių, jog L. L. 2013 m. balandžio 4 d., apie 15.00 val., siekdama neteisÄtos valstybÄs tarnautojų veikos pasiÅ«lÄ tyrÄjams didesnį nei 250 MGL dydžio kyšį, pirmosios instancijos teismas L.
L. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisino, nepadariusi veikos, turinÄios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).          Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: L. L. pripažinti kalta pagal BK 227 straipsnio 3 dalį ir paskirti jai 2 (dvejų) metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ, jÄ atliekant pataisos namuose. Konfiskuoti 6 650 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų ir 750 Lt.
Nurodo, kad teismo priimtas dÄl L. L. iÅ¡teisinamasis nuosprendis yra naikintinas, nes teismo nuosprendyje iÅ¡dÄstytos iÅ¡vados neatitinka bylos faktinių aplinkybių.           Prokuroras, skunde ginÄydamas dÄl L. L. priimtÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad L. L. buvo liudytojo R. S. provokuojama papirkti pareigÅ«nÄ . Prokuroro teigimu, teismo padaryta teismo iÅ¡vada ne tik, kad neatitinka faktinių bylos aplinkybių, bet akivaizdžiai prieÅ¡tarauja ir teismo formuojamai praktikai aiÅ¡kinant provokacijos sÄ vokÄ (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-7-52/2001, Nr. 2K-549/2006).
IÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad L. L. pati elgÄsi agresyviai, iššaukianÄiai. Garso įraÅ¡e užfiksuota, kad bÅ«tent L. L. pradeda pokalbį apie tai, kad ji nori pabÄgti ir pareigÅ«nas gali už tai, jei jis jÄ paleis, pasilikti sau pinigus, kuriuos ji turÄjo su savimi kelioniniame krepÅ¡yje. Toliau ji pokalbio metu bando įtikinti pareigÅ«nÄ , kad jis jÄ paleistų. Tai yra byloje yra nustatyta, kad L. L. pati pradÄjo kalbÄ apie tai, kad nenori bÅ«ti suimta, bandÄ Ä¯tikinti pareigÅ«nÄ ir pasiÅ«lÄ pareigÅ«nui buvusius ant stalo pinigus.
Tuo tarpu paties pareigÅ«no užduodami klausimai L. L., prokuroro teigimu, yra tik kaip atsakas į L. L. elgesį. PareigÅ«no veiksmuose nÄra provokacijos požymių, nes jo veiksmai buvo pasyvÅ«s ir nelaikytini kaip kito asmens lenkimas atlikti nusikaltimÄ , tai yra Å¡iuo atveju papirkti pareigÅ«nÄ . Tai, kad pareigÅ«no ir L. L. pokalbio pradžia neįraÅ¡yta nÄra ta aplinkybÄ, kuri pagrįstų teismo iÅ¡vadÄ , kad liudytojas R. S. provokavo L. L. papirkti pareigÅ«nÄ . Tai kaip tik patvirtina faktÄ , kad pareigÅ«nas nesitikÄjo, kad L.
L. žada jį papirkti, todÄl iÅ¡ anksto nesiruoÅ¡Ä užfiksuoti Å¡ios nusikalstamos veikos.            Prokuroro teigimu, vadovaujantis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybÄs tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga Nr. 2-2007, teismų praktika (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-163/2011), liudytojo R. S. parodymais ir garso įraÅ¡e užfiksuotais R. S. ir L.
L. pokalbiais, kuriuos prokuroras pacituoja skunde (t. 2, b. l. 178), L. L. turÄtų bÅ«ti pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 227 straipsnio 3 dalyje. Prokuroro teigimu, baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 227 straipsnį nÄra bÅ«tina, kad prieÅ¡ tai pareigÅ«nas perspÄtų papirkti bandantį asmenį apie baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ ir įspÄtų, kad jis gali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybÄn. Tuo labiau, kad pagal BK 2 straipsnio 2 dalį įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybÄs neatleidžia.
Teismų praktikoje nÄra suformuluota reikalavimo, kad pareigÅ«nas bÅ«tinai privalo įspÄti asmenį, kuris bando papirkti pareigÅ«nÄ . TodÄl teismo teiginys, kad pareigÅ«nas turÄjo įspÄti L. L., jog ji daro nusikalstamÄ veikÄ , yra nepagrįstas ir tai nepatvirtina fakto, jog dÄl to, kad nebuvo įspÄta, L. L. galÄjo bÅ«ti pareigÅ«no sukurstyta duoti kyšį. IÅ¡ L. L. intonacijos â rÄkimo ir aktyvaus jos elgesio pokalbio su pareigÅ«nu metu, prokuroro įsitikinimu, akivaizdu, kad jos tyÄia papirkti pareigÅ«nÄ jau buvo susiformavusi, kai ji padÄjo ant stalo pinigus ir kalbÄjo: ,,va noriu padaryt ir pabÄgtiâ.
Tolimesni pareigÅ«no veiksmai, jo klausimai, kuriuos prokuroras pacituoja skunde (t. 2, b. l. 178), buvo pasakyti jau po to, kai L. L. pasiÅ«lÄ kyšį pareigÅ«nams, todÄl Å¡ie žodžiai negali bÅ«ti traktuojami kaip provokacija. Jie buvo pasakyti jau po nusikalstamos veikos padarymo, nes BK 227 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudÄtis yra formali ir jinai laikoma baigta nuo kyÅ¡io pasiÅ«lymo momento. Tuo tarpu L. L. duoti parodymai, kad ji pareigÅ«nams pinigų nesiÅ«lÄ, norÄjo atiduoti juos dukrai, nesiÅ«lÄ nieko padovanoti, turÄtų bÅ«ti vertinami kaip L.
L. pasirinkta gynybine pozicija, siekiant iÅ¡vengti bausmÄs, nes kiti byloje surinkti įrodymai nepatvirtina tokių jos parodymų.            Prokuroras skunde taip pat teigia, kad teismo suraÅ¡ytame nuosprendyje yra netikslumų. Teismas, apibendrinÄs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad L. L. padarÄ nusikalstamÄ veikÄ . TaÄiau teismas L. L. iÅ¡teisino vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, tai yra, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
BPK 303 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinti du skirtingi iÅ¡teisinimo pagrindai, kurie kartu negali bÅ«ti taikomi. Taip pat nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodoma, kad liudytojas D. S. pokalbio metu su L. L. pasakÄ Å¾odžius: ,,8000 funtų iÅ¡ keturiųâ, taÄiau iÅ¡ garso įraÅ¡o turinio matyti, kad jis Å¡ių žodžių pokalbio metu nesakÄ.             IÅ¡teisintoji L. L. ir jos gynÄjas advokatas Z. Kerutis atsikirtimuose į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ praÅ¡o minÄtÄ apeliacinį skundÄ atmesti.
Teigia, kad byloje surinkta medžiaga neabejotinai patvirtina, kad L. L. nebÅ«tų net užsiminusi apie pinigus, jei policijos pareigÅ«nas nebÅ«tų naudojÄs psichologinio spaudimo bei, jei nebÅ«tų patys pažeidÄ tam tikras BPK nuostatas dÄl įtariamojo teisių garantijų (L. L. sulaikymas vyko pažeidžiant jos teises į gynybÄ , nuo pirmojo sulaikymo momento turÄti advokatÄ , sulaikant L. L. buvo nepaisoma policijos pareigÅ«nų etikos normų, taikytinų tarnybos metu). L. L. pasakyti žodžiai, kuriuos cituoja prokuroras, tik parodo, kad kalba apie pinigus ar jų panaudojimÄ vyko spontaniÅ¡kai, L.
L. neturÄjo tyÄios papirkti pareigÅ«nų. IÅ¡ garso įraÅ¡e užfiksuoto pokalbio turinio akivaizdžiai matyti, kad L. L. kaip tik norÄjo nukreipti pokalbį visai kita linkme, taÄiau ji buvo daug kartų provokuojama palaikyti ,,papirkimo temÄ , daug kartų menamai kreipiantis į jÄ ,,tu nori, tu noriâ, kai tuo tarpu pinigai pareigÅ«nų iniciatyva, reikalavimu buvo padÄti ant stalo. L. L. norÄjo pinigus atiduoti dukrai, ji visai neketino atiduoti pinigų pareigÅ«nams ir tai patvirtino patys pareigÅ«nai R.
S. tarnybinis praneÅ¡imas, liudytojos E. E. parodymai). Ji net neturÄjo motyvo papirkinÄti pareigÅ«nų (2014-01-17 nutarimu prokuroras L. R. nutraukÄ ikiteisminį tyrimÄ L. L. atžvilgiu dÄl jos sugyventinio nužudymo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ). Tuo tarpu pareigÅ«nai, suimdami ir apklausdami L. L., su ja elgÄsi taip, tarytum ji bÅ«tų nužudžiusi savo artimÄ jį. R. S. pasakyti žodžiai L. L., kurie yra pacituojami atsikirtimuose, iÅ¡ karto parodo, kad pareigÅ«nas imasi pats sprÄsti ir perÅ¡a L.
L. iÅ¡ankstinÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigianÄiÄ nuomonÄ, kad ji pinigus neva turi jam palikti už tai, kad jis suteiktų jai laisvÄ, nes prieÅ¡ingu atveju, jei ji pinigų nepaliks, tuomet ji praras laisvÄ. TodÄl natÅ«ralu, kad esant tokioms aplinkybÄms, L. L., bÅ«dama nekalta ir netikÄtai sulaikyta, kaip ir kiekvienas kitas privatus asmuo, neabejotinai patyrÄ didesnį ar mažesnį Å¡okÄ ar psichologinÄs pusiausvyros praradimÄ , ir jos tokia bÅ«sena galÄjo paskatinti jÄ elgtis neadekvaÄiai, ,,gynybiÅ¡kaiâ.Teismo posÄdyje prokuroras praÅ¡o apeliacinį skundÄ patenkinti, iÅ¡teisintoji L.
L. ir jos gynÄjas praÅ¡o Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmetamas.Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisÄtas ir pagrįstas. TeisÄjų kolegija, iÅ¡analizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi prokuroro apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai L. L. iÅ¡teisino pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo iÅ¡vadų ir negali bÅ«ti pagrindu naikinti arba keisti skundžiamÄ nuosprendį.L. L. buvo kaltinama pagal BK 227 straipsnio 3 dalį tuo, kad papirko valstybÄs tarnautojus - tiesiogiai pasiÅ«lÄ valstybÄs tarnautojams didesnį nei 250 MGL vertÄs kyšį už pageidaujamÄ neteisÄtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus. TaÄiau pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs Å¡iÄ bylÄ , padarÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie L.
L. pareikÅ¡ti kaltinimai yra pagrįsti prielaidomis ir samprotavimais, byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, neginÄijamai patvirtinanÄių, kad L. L. 2013 m. balandžio 4 d., apie 15.00 val., siekdama neteisÄtos valstybÄs tarnautojų veikos, tyrÄjams pasiÅ«lÄ didesnį nei 250 MGL dydžio kyšį, ir L. L. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismas laikÄ, kad tarp L. L. ir liudytojo R.
S. vykusio pokalbio tyrinys, R. S. elgesys Å¡io pokalbio metu (R. S. aktyviai uždavinÄjo konkreÄius provokuojanÄio turinio klausimus, kreipdamas pokalbį su L. L. tam tikra linkme, užduodamas menamus klausimus, aiÅ¡kindamasis siÅ«lomų padovanoti pinigų sumÄ , vartodamas tokius terminus kaip ,,papirkti, mes imame pinigus už tai, kadâ ir panaÅ¡ius), L. L. elgesys iki Å¡io pokalbio (ji siekÄ perduoti krepšį su pinigais atvykusiai vyriausiajai dukrai, taÄiau pareigÅ«nai neleido to padaryti, papraÅ¡yta parodyti turimus daiktus, juos pateikÄ pareigÅ«nams, taÄiau pinigus paliko krepÅ¡yje, ir juos pateikÄ tik po pakartotinio reikalavimo) rodo, kad L.
L. neketino padaryti nusikalstamos veikos, ji duoti kyšį valstybÄs tarnautojams buvo iÅ¡provokuota, dÄl ko ji negali bÅ«ti traukiama baudžiamojon atsakomybÄn pagal BK 227 straipsnio 3 dalį. TeisÄjų kolegija pritaria tokioms pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytoms aplinkybÄms ir jų pagrindu padarytoms iÅ¡vadoms dÄl provokacijos ir L. L. iÅ¡teisinimo pagal minÄtÄ BK straipsnį. Aptariamoje byloje esantys, taip pat ir prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti įrodymai, iÅ¡ tiesų neduoda pagrindo daryti vienareikÅ¡mÄs ir neabejotinos iÅ¡vados, kad L.
L. pareikÅ¡ti kaltinimai pasitvirtino. PažymÄtina, jog tai, kad prokuroras nesutinka su teismo padarytomis iÅ¡vadomis, savaime nereiÅ¡kia, kad jos yra nepagrįstos. NagrinÄjant Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti anksÄiau minÄtas aplinkybes, o kartu ir paÅ¡alinti visas prokuroro keliamas abejones dÄl įrodymų įvertinimo ir pirmosios instancijos teismo nustatytų įvykio aplinkybių, byloje buvo atliktas įrodymų tyrimÄ . Buvo papildomai apklausti liudytojai E. E., R. S., iÅ¡teisintoji L.
L., perklausytas garso įraÅ¡as. TaÄiau, kolegija, apeliacinio proceso metu atlikusi įrodymų tyrimÄ , tokių aplinkybių, kurios duotų pagrindÄ Å¡ias pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, nenustatÄ. Kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje apeliacinio proceso metu iÅ¡klausius garso įraÅ¡Ä , kuriame užfiksuotas R. S. ir L. L. pokalbiai, iÅ¡ Å¡io įraÅ¡o akivaizdžiai matyti, kad R. S. primygtinai kalba apie papirkimÄ , daug kartų kartoja frazes - papirkti, kai tuo tarpu iÅ¡ pokalbio nesimato, kad tarp jų bÅ«tų pasiektas kažkoks susitarimas dÄl to.
L. L. savo atsakymuose to nepatvirtina. Be to, L. L. po pasakytų žodžių ,,kam veltui man Äia bÅ«tiâ tolesnio pokalbio metu aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kÄ ir savo atsisakymÄ papirkti pareigÅ«nus. Antai, į R. S. žodžius: ,,O tai tu gaunasi nori mane papirktiâ, L. L. atsako: ,,Nepapirkti noriu kaip tai normaliai daroma, neturiu aÅ¡ Äia bÅ«ti, aÅ¡ turiu bÅ«ti su savo vaikais, su D. ir tvarkyti reikalus savo Äiaâ. TaÄiau po Å¡io atsisakymo, R. S. toliau vis vien atkakliai kalba apie papirkimÄ , intensyviai klausinÄja L.
L., ar ji nori papirkti pareigÅ«nus, kiek ji nori padovanoti pinigų. Tai, kad R. S. nekartÄ klausÄ L. L., ar ji nori pareigÅ«nus papirkti, nurodÄ ir liudytoja E. E. Taigi minÄtame garso įraÅ¡e užfiksuotas taip R. S. ir L. L. vykusio pokalbio turinys, taip pat ir iÅ¡ dalies liudytojos E. E. parodymai akivaizdžiai liudija apie tai, kad liudytojo R. S. elgesys neapsiribojo iÅ¡ esmÄs pasyviu dalyvavimu tiriamojoje nusikalstamoje veikoje, kaip konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. R. S. atkakliai praÅ¡ant L.
L. nurodyti, kam yra skirti pinigai, o L. L. pokalbio metu aiÅ¡kiai atsakius, kad ji nenorinti papirkti, vÄl atkakliai jam kalbant apie pinigus, ar ji norinti papirkti pareigÅ«nus, ko ji už tai norinti, kiek ji nori padovanoti pinigų, tai yra vÄl bandant pokalbį su L. L. nukreipti tam tikra linkme, užduodant jai menamus provokuojanÄio pobÅ«džio klausimus, nors tam nebuvo jokio pagrindo, akivaizdu, kad R. S. darÄ subjektui, tai yra L. L. tokiÄ Ä¯takÄ , kas iÅ¡ esmÄs ir sukurstÄ nusikaltimo, kuris antraip nebÅ«tų padarytas, padarymÄ .
Be to, iÅ¡ byloje surinktų duomenų nesimato, kad L. L. iki tarp jos ir liudytojo R. S. įvykusio pokalbio bÅ«tų ketinusi duoti pareigÅ«nams kyšį, atvirkÅ¡Äiai, kaip nurodÄ ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, iÅ¡tyrus įrodymus (iÅ¡teistosios L. L., liudytojų E. E., R. S. parodymai) apie L. L. elgesį prieÅ¡ specialių veiksmų atlikimÄ (įraÅ¡ant jos ir pareigÅ«no pokalbį), matyti, kad ji tokių ketinimų neturÄjo. Ji siekÄ perduoti krepšį su pinigais atvykusiai vyriausiajai dukrai, taÄiau pareigÅ«nai neleido to padaryti, papraÅ¡yta parodyti turimus daiktus, juos pateikÄ pareigÅ«nams, taÄiau pinigus paliko krepÅ¡yje, ir juos pateikÄ tik po pakartotinio reikalavimo.
Be to, atkreiptinas dÄmesys dar į vienÄ reikÅ¡mingÄ aplinkybÄ, kuri, vertinant jÄ kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, taip pat, nors ir netiesiogiai, patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų dÄl provokacijos fakto pagrįstumÄ . Pagal iÅ¡teisintosios L. L., liudytojų E. E., R. S. parodymus nustatyta, kad L. L. krepšį, kuriame be kitų daiktų buvo ir pinigai, turÄjo sulaikymo metu, ji Å¡io krepÅ¡io su pinigais neatsineÅ¡Ä savo iniciatyva į policijÄ . Ji pagal žodinį tyrÄjos E. E. nurodymÄ , buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini) prie prekybos centro ,,Mâ.
JÄ sulaikÄ pareigÅ«nai R. S. ir M. S. TodÄl visa tai taip pat rodo, kad ji prieÅ¡ jos sulaikymÄ jokių nusikalstamų ketinimų neturÄjo ir negalÄjo turÄti (ji nežinojo, kad bus sulaikyta, ir kad jai galimai bus reikalingi pinigai). Kolegijos nuomone, jeigu R. S. primygtinai nebÅ«tų klausinÄjÄs L. L. apie pinigus, kam jie skirti, ar ji nori papirkti pareigÅ«nus, kiek ji nori dovanoti pinigų, Å¡io nusikaltimo nebÅ«tų. Å ioje byloje nÄra jokių patikimų duomenų, patvirtinanÄių, kad iÅ¡teisintosios ketinimai, be policijos darbuotojo atliktų neteisÄtų veiksmų, kurie aptarti skundžiamame nuosprendyje ir pirmiau Å¡iame sprendime ir kurie aiÅ¡kiai nebuvo pasyvÅ«s, bÅ«tų neapsiribojÄ vien anksÄiau minÄtų žodžių pasakymu (,,kam veltui man Äia bÅ«tiâ).
Taigi kolegija laiko, kad galima daryti iÅ¡vadÄ , o ne prielaidÄ , kad policijos pareigÅ«no R. S. veiksmuose yra provokavimo požymių.Beje, Å¡i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dÄl provokacijos padaryta nenukrypstant ir nuo kasacinÄs instancijos teismo praktikos, kaip kad tvirtina prokuroras apeliaciniame skunde. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje provokacija suprantama ir aiÅ¡kinama gerokai plaÄiau, nei prokuroro apeliaciniame skunde. IÅ¡ apibendrintos Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikos seka, jog iÅ¡vada, kad valstybÄs pareigÅ«nai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali bÅ«ti daroma ne tik tada, kai nustatoma, jog asmenys, prieÅ¡ kuriuos atliekami nevieÅ¡o pobÅ«džio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinÄjami, raginami atlikti prieÅ¡ingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigÅ«nų elgesys nebuvo vien pasyvus ir iÅ¡ jo buvo galima sprÄsti, kad ilgesnį laikÄ trunkantys pareigÅ«nų veiksmai turÄjo esminÄ Ä¯takÄ asmenų, prieÅ¡ kuriuos buvo taikomos nevieÅ¡o pobÅ«džio priemonÄs, veiksmams.
Be to, antai, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo kasacinÄse nutartyse Nr. 2K-7-86/2011, Nr. 2K-530/2012, kuriose aptariant nusikalstamÄ veikÄ imituojanÄių veiksmų teisÄtumo klausimÄ , aiÅ¡kiai nurodyta, kad dÄl ilgalaikio asmens, kurio atžvilgiu vykdomas tyrimas, nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, net kai pati iniciatyva kyla ne iÅ¡ pareigÅ«nų, o iÅ¡ asmens, kurio atžvilgiu vykdomas tyrimas, susidaro situacija, kai formaliai teisÄti valstybÄs veiksmai supanaÅ¡Äja su provokacija ir tampa neteisÄtais.
Tokia situacija yra bÅ«tent ir nagrinÄjamoje byloje. Kaip jau buvo minÄta, bÅ«tent, liudytojo R. S. aktyvus ir primygtinis L. L. klausinÄjimas apie pinigus po jos pasakytų žodžių ,,kam veltui man Äia bÅ«tiâ, bandant jų pokalbį nukreipti tam tikra linkme â apie papirkimÄ , nors L. L. aiÅ¡kiai nurodÄ, kad ji nenorinti nieko papirkti, nori tik bÅ«ti su vaikais, juolab, kad ji iki Å¡io pakalbio jokių nusikalstamų ketinimų neturÄjo, leidžia kolegijai daryti iÅ¡vadÄ , kad tokiais R.
S. neteisÄtais veiksmais iÅ¡ esmÄs buvo sudaryta situacija, kuri iÅ¡provokavo L. L. padaryti nusikaltimÄ , kurio ji neketino daryti. DÄl to prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad pagal teismų praktikÄ R. S. veiksmai negalÄjo bÅ«ti vertinami kaip provokuojantys, nes jie buvo atlikti po to, kai L. L. pasakÄ ,,kam veltui man Äia bÅ«tiâ, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.Prokuroro apeliaciniame skunde nurodytas teismų praktikos pavyzdys, kolegijos nuomone, taip pat nepagrindžia apeliacinio skundo argumento, kad nagrinÄjamoje byloje buvo pagrindas taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ ir L.
L. pripažinti kalta už minÄtos nusikalstamos veikos padarymÄ . Prokuroro nurodyta Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis (kasacinÄs nutartis Nr. 2K-163/2011) buvo priimta bylose, kurios kontekstas nÄra artimas nagrinÄjamai baudžiamajai bylai. Be to, atkreiptinas dÄmesys į tai, kad prokuroras, remdamasis minÄta nutartimi darydamas iÅ¡vadÄ , kad L. L. turi bÅ«ti pripažinta kalta pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, klaidingai interpretuoja ir pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas dÄl L. L. iÅ¡teisinimo pagal BK 227 straipsnio 3 dalį.
Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 227 straipsnio 3 dalį kilti yra bÅ«tina, kad pareigÅ«nas perspÄtų papirkti bandantį asmenį apie baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ ir įspÄtų, kad jis gali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybÄn. Prokuroro teigimu, pagal teismų praktikÄ norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybÄn pagal BK 227 straipsnio 3 dalį tokio reikalavimo nÄra. IÅ¡ tiesų, norinti asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybÄn pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, nÄra numatyta, kad asmuo atsako pagal minÄtÄ BK straipsnį tik tuo atveju, jeigu nustatyta, kad papirkti bandantis asmuo buvo perspÄtas apie baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ ir įspÄtas, kad gali bÅ«ti už tai patrauktas baudžiamojon atsakomybÄn. TaÄiau pirmosios instancijos teismas tokios iÅ¡vados ir nepadarÄ iÅ¡teisindamas L.
L. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį. EsminÄ aplinkybÄ, dÄl ko buvo iÅ¡teisinta L. L., yra ta, kad L. L. buvo iÅ¡provokuota padaryti nusikaltimÄ , kurio ji neketino daryti, o į prokuroro apeliaciniame skunde nurodytÄ aplinkybÄ, kuriÄ prokuroras sieja su BK 227 straipsnio 3 dalies taikymu, pirmosios instancijos teismas tiesiog atsižvelgÄ kaip į vienÄ iÅ¡ tų aplinkybių, dÄl ko, teismo įsitikinimu, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ dÄl provokacijos fakto. Tai yra pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje dÄstydamas argumentus dÄl provokacijos fakto tiesiog atsižvelgÄ Ä¯ pareigÅ«no elgesį, tai yra į tai, kad pareigÅ«nas po L.
L. pasakytų žodžių ,,kam veltui man Äia bÅ«tiâ užuot paaiÅ¡kinÄs jai, kad tai yra kyÅ¡io davimas ir įspÄjÄs jÄ dÄl baudžiamosios atsakomybÄs, toliau aktyviai ir primygtinai L. L. klausinÄjo apie pinigus, ko ji norinti, kiek norinti padovanoti pinigų ir panaÅ¡iai, kas teismo nuomone, taip pat rodo, kad L. L. taip buvo skatinama nusikalsti. TeisÄjų kolegija, įvertinusi pirmiau iÅ¡dÄstytas bylos aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas L. L. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį pagrįstai iÅ¡teisino BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, tai yra nepadarius veikos, turinÄios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :
Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkÄ                                                     Regina GaudutienÄ TeisÄjai                                                                             Valdimaras BavÄjanas                                                                                                              Viktoras Kažys            Â