A-143-147-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-147/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00156-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 13.5; 59 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. M. ir S. L. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. T., D. L. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai S. M. ir S. L. (toliau – ir pareiškėjai) skundu (b. l. 5–9), kurį patikslino (b. l. 33–37), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. (16.2)-2D-5084 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo“; 2) įpareigoti atsakovą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių (toliau – ir Inspekcijos Klaipėdos skyrius) surašyti tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. T. ir D. L. (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys) savavališkos statybos aktą ir reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai nurodė, kad yra žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), savininkai. Atlikus kadastrinius matavimus S. M. žemės sklypo plane matyti, kad kelias Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai išpiltas jų žemės sklypuose, neturint techninio projekto ir statybos leidimo, nenustačius servituto, kelio apsaugos zonų ir nesuderinus su jais, taip pat kelias nepažymėtas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkiniame projekte. Akcentavo, jog kreipėsi į atsakovą Inspekciją su prašymu surašyti savavališkos statybos aktą ir pateikti reikalavimą nelegalaus kelio Nr. (duomenys neskelbtini) statytojams tretiesiems suinteresuotiems asmenims pašalinti savavališkos statybos padarinius iš jų žemės sklypų.

Atsakovas, nagrinėdamas paminėtą skundą, priėmė nepagrįstą, nemotyvuotą ir neaiškų skundžiamą sprendimą. Pabrėžė, kad kelio Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo, ir tai patvirtina jų žemės sklypų pirmieji abrisai, laikini žemės sklypų planai. 2012 m. sausio 19 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje buvo organizuojamas susitikimas dėl 1999 m. žemėtvarkos projektu suprojektuoto kelių ir nuovažos įrengimo nuo krašto kelio (duomenys neskelbtini), kuriame trečiasis suinteresuotas asmuo D. L. pripažįsta kelią Nr. (duomenys neskelbtini) išpylęs savo lėšomis.

Kelio statytojai ir naudotojai yra L. T. ir jos įgaliotas asmuo D. L., kurie įsirengė kelią per jiems nuosavybės teise priklausančią žemę komerciniais tikslais, todėl, pareiškėjų nuomone, atsakovas privalėjo surašyti savavališkos statybos aktą ir pateikti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nesutiko su skundžiamo sprendimo motyvu, jog nagrinėjama situacija turi prejudicinį ryšį su Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamomis bylomis Nr. I-174-243/2012 ir Nr. I-175-342/2012, kadangi pats atsakovas atliko tyrimą, prašė D.

L. paaiškinimo ir tik po to sustabdė administracinę procedūrą, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi. Teigė, jog atsakovas disponavo reikalinga informacija nuo jų prašymo pateikimo dienos, todėl deklaruojant prejudicinį ryšį administracinė procedūra turėjo būti sustabdyta iš karto, o ne atliekamas tyrimas ir priimamas ginčijamas sprendimas. Atsakovas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio 1–2 dalimis, privalėjo surašyti savavališkos statybos aktą statytojui ir naudotojui, pareikalaudamas savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Atsakovai formaliai vilkina kelio statybos padarinių šalinimą, neinformuodami jų apie priimtus sprendimus ir jų apskundimo tvarką, taip trukdydami jiems atlikti detaliojo plano projektavimo darbus vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais ir pasirašyta sutartimi dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo bei išduotomis projektavimo sąlygomis rengti detalųjį planą.

Atsakovai atsiliepimu į skundą (b. l. 56–58) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovai nurodė, kad 2012 m. sausio mėn. buvo sustabdyta administracinė procedūra dėl ankstesnio pareiškėjos S. M. skundo, surašytas savavališkos statybos aktas nežinomam statytojui, kadangi kelias yra valstybinėje žemėje. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesnė administracinė procedūra buvo sustabdyta, kol bus išspręstas klausimas dėl žemės sklypo savininko, byloje skundžiamu sprendimu taip pat sustabdyta administracinė procedūra dėl pareiškėjos 2012 m. kovo 1 d. pateikto skundo. Skundžiamas sprendimas visiškai nesusijęs su pareiškėjo S. L. teisių ir įstatymų saugomų interesų pažeidimu ir liečia tik S. M. interesus, nes buvo priimtas išnagrinėjus S. M. 2012 m. vasario 28 d. skundą, todėl S. L. reikalavimas neturi būti nagrinėjamas šioje byloje. Akcentavo, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamos dvi bylos dėl to paties kelio statybos padarinių šalinimo, todėl, vadovaudamiesi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 98 straipsnio 3 dalimi, prašė sustabdyti administracinę bylą, kol bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-175-342/2012.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimu į skundą (b. l. 62–63) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad nepagrįsti pareiškėjų teiginiai, jog D. L. 2006–2007 m. atlikti kelio pagerinimo darbai yra nelegali statyba, reikalaujanti statybą leidžiančių dokumentų. Nurodė, jog 2004 m. spalio 7 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 61-04, kurio pagrindu buvo įrengta, vėliau valstybės įmonei „Klaipėdos regioniniai keliai“ perduota 1v tipo nuovaža nuo kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Atlikti darbai traktuotini kaip paprastojo remonto darbai, apibrėžti kelių techninio reglamento KTR 1.01:2007 „Automobilių kelių tiesimo bei tiltų ir viadukų statybos rūšys“ priedo 5 punkte, ir jiems vykdyti nebuvo reikalingi statybą leidžiantys dokumentai. Pabrėžė, jog kelias egzistavo daug metų, juo važinėdavo žemės ūkio technika. Kelias 2006 m. gegužės 17 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymu buvo suprojektuotas ir juo papildytas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Nuo 2006 m. gegužės 17 d. iki 2010 m. spalio 12 d. kelias buvo numatytas ir bet kokie darbai, atlikti 2006–2007 m., esant senam keliui, nepažeidė pareiškėjų teisių ar interesų. Nepateikta argumentų, patvirtinančių, jog kelias eina per pareiškėjos S. M. žemės sklypą. Teigė, jog S. L. nuo 2006 m. žinojo apie kelią, suprojektuotą valstybinės žemės sklypo ruože, kuris ribojasi su jo nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, tačiau niekada nesikreipė dėl kelio panaikinimo, neginčijo žemės sklypo kadastrinių matavimų, sutiko su kelio egzistavimu. Teigė, jog S. L. nėra suinteresuotas byloje dėl skundžiamo akto panaikinimo ar įpareigojimo atlikti veiksmus, nes skundžiamas sprendimas nepažeidžia jo interesų ir neturi jokios įtakos jo nuosavybės teisėms.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 21 d. sprendimu (b. l. 130–137) patenkino pareiškėjos S. M. skundo dalį dėl Inspekcijos 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. (16.2)-2D-5084 panaikinimo, panaikino Inspekcijos 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą, įpareigojo atsakovus iš naujo išnagrinėti pareiškėjos S. M. 2012 m. kovo 1 d. gautą skundą; skundo dalį dėl Inspekcijos 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. (16.2)-2D-5084 panaikinimo pareiškėjo S. L. atžvilgiu atmetė kaip nepagrįstą; skundo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl Inspekcijos 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. (16.2)-2D-5084 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjai taip pat prašo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, t. y. surašyti tretiesiems suinteresuotiems asmenims savavališkos statybos aktą ir reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėjai siekia atitinkamomis teisinėmis priemonėmis išsiaiškinti situaciją dėl kelio Nr. (duomenys neskelbtini) įrengimo jų žemės sklypų sąskaita teisėtumo. Teismas konstatavo, kad negali būti tenkinamas atsakovų prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-175-342/2010, nes 2012 m. balandžio 16 d. priimtas procesinis sprendimas skundą palikti nenagrinėtu yra įsiteisėjęs. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-174-243/2012 vienu iš pareiškėjų reiškiamų reikalavimų yra prašoma atsakovo atlikti veiksmus, siekiant pašalinti išpilto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) statybos padarinius pagal 2010 m. rugpjūčio 2 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-100802-00044.

Šioje byloje pareiškėjai taip pat reiškia reikalavimą, susijusį su kelio Nr. (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos padarinių pašalinimu. Ginčo dalyku nėra kelio Nr. (duomenys neskelbtini) įrengimo teisėtumas, todėl aplinkybės, susijusios su keliu Nr. (duomenys neskelbtini), vertintinos tame kontekste, kiek tai susiję su skundžiamo sprendimo priėmimu ir įpareigojimu atlikti veiksmus. Teismas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, 21 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 4 dalimi, 27 straipsniu, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2010 m. gegužės 17 d.

įsakymu Nr. 1V-84 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – Taisyklės) 38 punktu. Teismas pažymėjo, jog atsakovai skundžiamą sprendimą vertina kaip administracinės procedūros sustabdymą, kuriuo pareiškėja taip pat buvo informuota apie tai, kad anksčiau buvo sustabdytos administracinės procedūros dėl gautų skundų, kol Klaipėdos apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėtos bylos, o pati administracinė procedūra buvo sustabdyta anksčiau – 2012 m. sausio mėn., tačiau teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių šį teiginį, tik nurodė, jog paminėtas sprendimas yra kitose nagrinėjamose bylose.

Skundžiamame sprendime nurodyta, jog, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, pareiškėja jau buvo informuota, kad dėl jos skundų sustabdyta administracinė procedūra, kol Klaipėdos apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėtos bylos. Teismas padarė išvadą, jog skundžiamas sprendimas yra neaiškus, juo neatskleista sprendimo esmė. Neaišku, ar skundžiamu sprendimu sustabdyta administracinė procedūra dėl pareiškėjos 2012 m. kovo 1 d. skundo ir kokiu pagrindu ši procedūra sustabdyta, ar pareiškėja informuojama apie jau sustabdytą procedūrą iki Klaipėdos apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėtos bylos.

Jei sprendimu administracinė procedūra sustabdyta gavus pareiškėjos 2012 m. kovo 1 d. skundą dėl to, jog Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. I-174-243/2012 ir Nr. I-175-342/2012, nesuprantamas atsakovo sprendimas imtis tam tikrų veiksmų – 2012 m. kovo 8 d. paimti trečiojo suinteresuoto asmens D. L. paaiškinimą dėl kelio Nr. (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad, sustabdžius administracinę procedūrą, jokie veiksmai nėra atliekami. Teismas pažymėjo, jog, gavus pareiškėjos skundą, atsakovui buvo žinoma informacija apie Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas administracines bylas Nr. I-174-243/2012 ir Nr. I-175-342/2012, todėl egzistavo visos prielaidos administracinės procedūros sustabdymui, tačiau skundžiamo sprendimo turinys bei atlikti veiksmai po sprendimo priėmimo nepatvirtina atsakovo atstovo teiginio, kad skundžiamu sprendimu buvo sustabdyta administracinė procedūra.

Teismas taip pat vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008. Teismas padarė išvadą, kad skundžiamo sprendimo turiniui keliami tokie pat reikalavimai, kuriuos nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Sprendime nenurodyta, kokia teisės norma remiantis jis priimtas; nenurodyta, kokių objektyvių duomenų (faktų) pagrindu sustabdyta ir ar sustabdyta administracinė procedūra; jei administracinė procedūra sustabdyta, tai ar dėl pareiškėjos 2012 m. kovo 1 d. skundo, ar dėl ankstesnių skundų.

Yra nesuprantamas sprendimo turinys ir esmė. Išdėstytų argumentų pagrindu teismas nusprendė, jog skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu sprendimu iš esmės neišnagrinėtas pareiškėjos S. M. skundas, atsakovai įpareigotini iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2012 m. kovo 1 d. skundą dėl reikalavimo pateikimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims pašalinti kelio Nr. (duomenys neskelbtini) statybos padarinius, jį atitinkamai pagrįsti teisės aktų normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, aiškiai suformuluojant nustatytas arba suteikiamas teises ir pareigas.

Teismas, be to, vadovavosi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010. Teismas pažymėjo, jog skundžiamas sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjos S. M. skundą dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius pateikimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

Skundą 2012 m. kovo 1 d. atsakovams rašė viena pareiškėja S. M., todėl skundžiamas sprendimas priimtas išnagrinėjus jos vienos, o ne abiejų pareiškėjų skundus. Skunde atsakovams pareiškėja dėsto aplinkybes dėl savo pažeistų teisių neteisėtai išpylus kelią Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde nedėstomos jokios aplinkybės, susijusios su pareiškėjo S. L. pažeistomis teisėmis, skundo nepasirašė šis pareiškėjas, todėl teismas konstatavo, jog pareiškėjas S. L. neturi subjektinės teisės ginčyti sprendimą, kadangi jis jam nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu skundo dalį dėl sprendimo panaikinimo pareiškėjo S. L. atžvilgiu teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismo vertinimu, skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nėra tapatus administracinėje byloje Nr. I-174-234/2012 nagrinėjamam reikalavimui – įpareigoti Inspekcijos Klaipėdos skyrių pašalinti išpilto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) statybos padarinius pagal 2010 m. rugpjūčio 2 d. surašytą savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-100802-00044. Pareiškėjos S. M. reikalavimas iš naujo išnagrinėti jos skundą ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims surašyti savavališkos statybos aktą ir reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu panaikinti sprendimą pareiškėjos siekiamų teisinių pasekmių prasme.

Teismui priėmus sprendimą įpareigoti atsakovus iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą, atsakovai priims atitinkamą sprendimą ir pareiškėjos skunde teismui keliamu reikalavimu dėl savavališkos statybos akto surašymo konkretiems asmenims bei reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, nes sprendimu toks pareiškėjos 2012 m. kovo 1 d. skunde atsakovui išdėstytas prašymas nebuvo apsvarstytas ir dėl jo nebuvo pasisakyta iš esmės. Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuoja Statybos įstatymo 28 straipsnis.

Teismas pažymėjo, jog skundų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir reikalavimo surašyti savavališkos statybos aktą nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas yra institucijos prerogatyva, todėl nesant atsakovų aiškiai išreikšto atsisakymo atlikti prašomus veiksmus teismas neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo įpareigoti atsakovus tretiesiems suinteresuotiems asmenims surašyti savavališkos statybos aktą ir reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

III. Atsakovai apeliaciniu skundu (b. l. 150–152) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimo dalį, kuria patenkinta pareiškėjos S. M. skundo dalis, ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nesiaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir neišsprendė kilusio ginčo iš esmės (ABTĮ 81 str.).

2. Teismas neįvertino, kad pareiškėjos 2012 m. kovo 1 d. skundas savo esme ir turiniu nesiskiria nuo kitų iki tol Inspekcijoje gautų jos skundų. Esant priimtam sprendimui sustabdyti administracinę procedūrą dėl gautų skundų, kurių dalykas yra savavališkos statybos akto surašymas tretiesiems suinteresuotiems asmenims (Inspekcijos 2012 m. vasario 13 d. raštas Nr. 2D-2238(16.2)), gavus pakartotinį skundą, kuriame keliami tapatūs reikalavimai, o administracinės procedūros sustabdymo pagrindas nėra išnykęs, nėra pagrindo vėl šią procedūrą sustabdyti iš naujo. Todėl Inspekcija ginčijamu sprendimu pareiškėjai tik priminė, kad jau buvo informavusi, jog sustabdo administracinę procedūrą dėl gautų jos skundų, kol pasibaigs Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos bylos, išreikšdama poziciją, kad tolimesni veiksmai dėl ginčo kelio pašalinimo turi būti sustabdyti ir toliau iki kol teismas priims sprendimą. Tai, kad po administracinės procedūros sustabdymo 2012 m. kovo 8 d. buvo paimtas paaiškinimas iš D. L., nereiškia, kad Inspekcija buvo priėmusi sprendimą atnaujinti šią procedūrą, kadangi jos sustabdymo pagrindas nebuvo išnykęs, o ir apie tokio pobūdžio sprendimą Inspekcija pareiškėjos neinformavo. Pareiškėja, manydama, kad yra pažeidžiamos jos teisės ir norminių teisės aktų reikalavimai, turėjo teisę skųsti administracinės procedūros sustabdymo metu atliktus veiksmus, tačiau apskundė ne pačius veiksmus, o aptariamą sprendimą, kuriame, be kita ko, buvo pateikta tik informacija apie atliktus veiksmus (kreipimąsi į D. L. dėl paaiškinimo).

3. Teismas klaidingai įvertino, kad šioje ir kitoje to paties teismo nagrinėjamoje byloje Nr. I-174-234/2012 keliami reikalavimai nėra tapatūs, remdamasis tik pareiškėjos įgalioto asmens teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais. Toje byloje iš Inspekcijos reikalaujama, kad ji imtųsi veiksmų įpareigojant būtent D. L. pašalinti savavališkos kelio statybos padarinius. Teismas padarė klaidingas išvadas, atsisakydamas patenkinti teismo posėdžio metu pateiktą Inspekcijos atstovo prašymą sujungti šias dvi administracines bylas, nors egzistavo visi ABTĮ 69 straipsnyje nurodyti bylų sujungimo pagrindai.

Pareiškėjai atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 179–181) prašo: 1) Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; 2) priteisti pareiškėjai S. M. proceso išlaidų atlyginimą (kopijavimo paslaugų, transporto, pašto išlaidas; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną išlaidas; sumokėtą žyminį mokestį). Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Apeliacinis skundas paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir atsakovas neprašė šio termino atnaujinti.

2. Apeliacinis skundas paduotas ne Inspekcijos, bet Inspekcijos Klaipėdos skyriaus įgaliojimų neturinčio atstovo.

3. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad būtų pažeistos procesinės ir materialinės teisės normos.

4. Ginčijamas sprendimas neturi jokio prejudicinio ryšio su prie apeliacinio skundo pateiktais skundais bei prašymais ir su Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamomis administracinėmis bylomis Nr. I-174-243/2012 ir Nr. I-175-342/2012.

5. Pareiškėjos S. M. reikalavimas iš naujo išnagrinėti skundą ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims surašyti savavališkos statybos aktą ir reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu panaikinti sprendimą siekiamų teisinių pasekmių prasme.

6. Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-175-342/2012 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS556-370/2012 palikta nenagrinėta.

7. Buvo priimtas sprendimas atlikus tyrimą pagal pareiškėjos S. M. skundą, o tai nebuvo pareiškėjos informavimas raštu apie administracinės procedūros sustabdymą. Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

8. Teismas priėmė motyvuotą sprendimą, o įrodymus turėjo pateikti atsakovai, pareikšdami atsiliepimus.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 185) prašo patenkinti apeliacinį skundą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad sutinka su skundu. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-174-243/2012 sujungė dvi bylas: Nr. I-174-243/2012 ir Nr. I-176-609/2012. Toje byloje pareikštas tapatus reikalavimas keliamam byloje dėl savavališkos statybos akto surašymo. Todėl teismas galėjo nagrinėti bylų sujungimo klausimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjų teismui paduoto skundo matyti, kad, be kita ko, jie prašo teismo panaikinti atsakovo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą. Iš bylos matyti, kad šis atsakovo sprendimas buvo priimtas atsakovui pradėjus Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje numatytą administracinę procedūrą, kuri buvo pradėta tik pagal pareiškėjos S. M. atsakovui kaip viešojo administravimo subjektui paduotą 2012 m. kovo 1 d. skundą. Nei pastarajame pareiškėjos skunde, nei paminėtame atsakovo 2012 m. balandžio 3 d. sprendime nebuvo kalbama apie pareiškėjo S. L. teises ir interesus, todėl, viena vertus, atsakovas, vykdydamas (pradėdamas vykdyti) pareiškėjos S. M. jam paduoto skundo patikrinimą, neturėjo faktinio pagrindo taikyti tokioje situacijoje Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnį ir sustabdyti administracinę procedūrą tuo pagrindu, kad joje priimtas administracinis sprendimas gali pakeisti šioje procedūroje nedalyvaujančio S. L. teises ir interesus.

Antra vertus, esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad ABTĮ taikymo požiūriu pareiškėjas S. L. neturi subjektinės teisės ginčyti paminėtą atsakovo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą, ir šiuo pagrindu atmetė tokį pareiškėjo S. L. skundo reikalavimą kaip nepagrįstą. Kaip jau buvo pasakyta aukščiau, atsakovas, gavęs paminėtą pareiškėjos 2012 m. kovo 1 d. skundą, pradėjo Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje numatytą administracinę procedūrą.

Pagal šio skirsnio nuostatas, atsakovas privalėjo užbaigti šią administracinę procedūrą, priimdamas Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnyje numatytą administracinį sprendimą, arba, esant atitinkamoms faktinėms aplinkybėms, sustabdyti šią procedūrą vienu iš Viešojo administravimo įstatymo numatytu pagrindu, t. y. šio įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje arba 27 straipsnyje numatytais pagrindais. Kolegija aukščiau pasisakė, kad nagrinėjamoje situacijoje nebuvo Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnyje nustatyto pagrindo atsakovui sustabdyti pradėtą administracinę procedūrą.

Atsakovas, pagrįsdamas savo poziciją šioje administracinėje byloje, nurodė, kad jo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimas yra sprendimas dėl pagal pareiškėjos S. M. paminėtą (2012-03-01) skundą jo pradėtos administracinės procedūros sustabdymo ir kad toks procedūros sustabdymas buvo atliktas Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu.

Pasisakydama dėl pastarosios teisės normos aiškinimo ir taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, kolegija pirmiausia pažymi, kad ABTĮ ir viešojo administravimo įstatymo taikymo požiūriu viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas dėl administracinės procedūros sustabdymo laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuriam, be kita ko, yra taikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl jo turinio ir formos. Todėl, sprendžiant šioje byloje skundžiamo atsakovo jo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, yra būtina patikrinti, ar jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir 23 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje (2010-12-23 įstatymo Nr. XI-1259 redakcija), be kita ko, nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 d.); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.). Pagal šio įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, <...> jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui.

Iš skundžiamo atsakovo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo matyti, kad jame yra pateiktas komentaras šios administracinės procedūros metu gauto 2012 m. kovo 8 d. trečiojo suinteresuoto asmens D. L. paaiškinimo, nurodyta, kad šiuo metu (sprendimo priėmimo metu) teisme yra nagrinėjamos su pareiškėjos skunde keliamais reikalavimais susietos dvi administracinės bylos, nurodyta, kad Inspekcija jau buvo informavusi pareiškėją apie administracinės procedūros sustabdymą, kol pasibaigs Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos bylos, bei pranešė jai apie tai, kad tolimesni veiksmai dėl jos minimo kelio pašalinimo turi būti sustabdyti iki kol teismas priims sprendimus (b. l. 11-12). Kolegija, vertindama šį atsakovo sprendimą (raštą) jo atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies aspektu, pažymi, kad jame nėra atskleista šioje teisės normoje būtinas ryšys tarp šioje administracinėje procedūroje nagrinėtinų pareiškėjos 2012 m. kovo 1 d. skundo ir teisme nagrinėjamų klausimų, t. y. sprendime nėra pateikti argumentai, parodantys pareiškėjos skunde keliamų ir teismo nagrinėjamų klausimų tapatumą. Toks skundžiamo sprendimo trūkumas daro jį ydingu ne tik Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies taikymo prasme, bet ir aiškumo aspektu neatitinka aukščiau nurodytų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų individualaus administracinio akto turiniui. Todėl kolegija, pritardama šiuo klausimu pateiktiems pirmosios instancijos teismo argumentams, sutinka su teismo padaryta išvada, kad skundžiamas atsakovo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Pasisakydama dėl pareiškėjų skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą Inspekcijos Klaipėdos skyrių surašyti tretiesiems suinteresuotiems asmenims savavališkos statybos aktą ir reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš paties pareiškėjų skundo ir jų paaiškinimų teismui, šiame reikalavime minima savavališka statyba pareiškėjų laikoma kelio Nr. (duomenys neskelbtini) statyba (įsirengimas), kaip nurodo pareiškėjai, per jiems nuosavybės teise priklausančią žemę. Iš to galima daryti išvadą, kad su nurodyto kelio įrengimu pareiškėjai sieja savo teisių ir įstatymų saugomų interesų pažeidimą.

Šiame kontekste kolegija pažymi, kad asmens teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimas yra (administracinio) teismo prerogatyva. Kalbant apie administracinius teismus, tai reiškia, kad asmuo, manantis, jog administraciniu aktu, veiksmu (neveikimu) yra pažeistos jo teisės arba įstatymų saugomi interesai, dėl šių teisių ar interesų gynimo gali tiesiogiai kreiptis į administracinį teismą ar (jeigu tai yra numatyta įstatymų) – į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (ABTĮ 5, 22, 25 str.). Nagrinėjamoje situacijoje aukščiau aptartą administracinį sprendimą priėmusi Inspekcija nėra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, o yra veikiantis pagal savo nuostatus viešojo administravimo subjektas, kuris, be kita ko, yra atsakingas už tai, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai, ir tam tikslui pasiekti turi teisę (kompetenciją) taikyti atitinkamas poveikio priemones, tarp jų ir pareiškėjų prašomas taikyti tretiesiems suinteresuotiems asmenims poveikio priemones (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-07-09 įsakymu Nr. 349 patvirtinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatai (toliau - ir Nuostatai)).

Savavališkos statybos fakto nustatymas ir atitinkamų padarinių taikymas tokios statybos vykdytojams yra atsakovų diskrecija. Tai reiškia, kad atsakovai, kaip viešojo administravimo subjektai, bet kokiu būdu gavę informaciją apie galbūt savavališką statybą, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją Nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad ABTĮ ir Viešojo administravimo įstatymo taikymo požiūriu atsakovai privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys, t. y. atsakovai nėra saistomi tokių asmenų nurodytų argumentų ir prašymais taikyti kitų asmenų atžvilgiu tam tikras poveikio priemones, o jų apsisprendimas tokių poveikio priemonių netaikyti ABTĮ taikymo prasme negali būti traktuojamas kaip administracinis neveikimas.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad pareiškėjų prašymas įpareigoti atsakovą Inspekcijos Klaipėdos skyrių surašyti tretiesiems suinteresuotiems asmenims savavališkos statybos aktą ir reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius teisės taikymo požiūriu negali būti pripažintas pagrįstu. Todėl pirmosios instancijos teismas atmetė šį pareiškėjų prašymą iš esmės pagrįstai.

Pasisakydama dėl pareiškėjų atsiliepime į apeliacinį skundą pateikto prašymo priteisti pareiškėjos turėtas proceso išlaidas, kolegija pažymi, kad šiame prašyme nėra nurodyta konkreti prašomų priteisti išlaidų suma (prašyme yra tik nuoroda į pateiktus kvitus ir sąskaitas faktūras prie šio atsiliepimo ir byloje esančius dokumentus). Toks prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo turinys neatitinka ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Todėl kolegija šioje nutartyje nesprendžia pareiškėjos turėtų procesinių išlaidų atlyginimo klausimą. Pastebėtina, kad šis klausimas teismo gali būti sprendžiamas vėliau ABTĮ 45 straipsnio nustatyta tvarka.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas iš esmės pagrįstu.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovų apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Dalia Višinskienė