7698a591-e2d8-4f89-9492-9db813e44406 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-266-1035/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29129-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.14; 2.1.15.1.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Dainiui Kunigėliui, nuteistajam R.

K. (R. K.), jo gynėjui advokatui RamÅ«nui Mikulskui, vertėjai Ingridai Petrulienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo J. G. atstovo advokato Dmitrijaus Korsakovo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 25 (dvideÅ¡imt penkių) parų areÅ¡to bausme; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 45 (keturiasdeÅ¡imt penkių) parų areÅ¡to bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Å¡ios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡tas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant R. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. J. G. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir jam iÅ¡ R.

K. priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 600 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės R. K. nuteistas už tai, kad 2020 m. gegužės 25 d., apie 18.50 val., bÅ«damas namo (duomenys neskelbtini), kieme, iÅ¡sitraukė iÅ¡ už nugaros laikytÄ savadarbiu bÅ«du perdarytÄ (paÅ¡alinta vamzdžio kanale buvusi pertvara) 9 mm kalibro dujinį pistoletÄ â€žSUPER PP“, demonstruodamas jį nukreipė į J.

G. ir patraukė pistoleto virÅ¡utinę dalį, tokiu bÅ«du sudarydamas vaizdÄ , kad ginklÄ užtaiso, ir žodžiu grasino nužudyti, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam J. G. pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti. R. K. nuteistas už tai, kad pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , nustatantį, kad savadarbiai Å¡aunamieji ginklai draudžiami civilinėje apyvartoje, nuo 2016 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), po mirusio sÅ«naus miegamojo lova radęs tinkamÄ Å¡audyti, savadarbiu bÅ«du perdarytÄ (paÅ¡alinta vamzdžio kanale buvusi pertvara) 9 mm kalibro dujinį pistoletÄ â€žSUPER PP“, po savadarbių perdirbimų ginklas yra pritaikytas Å¡audyti 9 mm kalibro Å¡oviniais su gumine kulka arba savadarbiais Å¡oviniais su sviediniu, savo faktinėje gyvenamojoje vietoje – name (duomenys neskelbtini), laikė minėtÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ , kol 2021 m. balandžio 20 d. kratos metu minėto namo antrame aukÅ¡te, po R.

K. miegamosios lovos čiužiniu, jį rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigÅ«nai. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo J. G. atstovas advokatas D. Korsakovas praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria J. G. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir J. G. priteistÄ neturtinės žalos dydį padidinti iki 2500 Eur, taip pat priteisti advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis dėl įvykio į policijÄ kreipėsi tik po 4 (keturių) mėnesių, nes J. G. apie įvykį pranešė tyrėjai J. P., kuri atliko kitÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-19355-20 dėl R. K. (nuteistojo brolio) sumuÅ¡imo, taip pat pranešė advokatui D. Korsakovui. Tai, kad nukentėjusysis į policijÄ nesikreipė pareiÅ¡kimu, nesudaro pagrindo manyti, jog jis nereagavo į įvykį ir nepranešė kitiems asmenims. 1.2.

Nuteistasis 2021 m. spalio 16 d. naktį skambino nukentėjusiojo motinai I. G. ir jai grasino. Nukentėjusiojo motinai atvykus į teismo posėdį, teismas atsisakė jÄ apklausti, todėl ji neturėjo galimybės duoti parodymus apie jai iÅ¡sakytus grasinimus. Taigi, R. K. veiksmai tęsėsi ir bylÄ perdavus nagrinėti teismui, dėl ko nukentėjusiojo iÅ¡gyvenimai neapsiribojo tik nagrinėjamo įvykio diena. 1.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad R. K. pasiÅ¡alinus, nukentėjusysis buvo ramios bÅ«senos.

Tokioje situacijoje asmuo gali automatiÅ¡kai atlikti veiksmus, planuotus iki įvykio (paimti atvežtus daiktus, užeiti į namo vidų ir pan.). 1.4. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas neatsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį ir apie tai nepasisakė. Nepakankamai įvertino veikos padarymo aplinkybes, nes Å¡aunamojo ginklo nukreipimas į asmenį ir grasinimas jį nužudyti negali bÅ«ti įvertinamas 300 Eur neturtinės žalos dydžiu. J. G. buvo grasinama itin pavojingu bÅ«du, t. y. nukreipiant į jį Å¡aunamÄ jį ginklÄ , jį užtaisant.

Nukentėjusysis pagrįstai manė, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

IÅ¡ nukentėjusiojo J. G. atstovo advokato D. Korsakovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, tačiau nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, praÅ¡o jÄ padidinti. Taigi teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Teisė pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje įtvirtinta BPK 109 straipsnyje, kuriame numatyta galimybė reikalauti iÅ¡ kalto asmens atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ .

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingam nukentėjusiojo pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimui reikÅ¡mės turinčias aplinkybes įvertino tinkamai ir, prieÅ¡ingai negu teigiama skunde, klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡sprendė teisingai, t. y. teismas įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į saugomų vertybių svarbÄ , teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo interesus, teisingai suprato įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡gyvenimai dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ . Nagrinėjamoje byloje neturtinė žala nukentėjusiajam yra padaryta dėl R. K. tyčinių nusikalstamų veiksmų, todėl dėl jo pareigos atlyginti Å¡iÄ Å¾alÄ abejonių nekyla. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių matyti, kad R.

K. nukreipė Å¡aunamÄ jį ginklÄ Ä¯ J. G., patraukė jo virÅ¡utinę dalį, taip sudarydamas vaizdÄ , kad ginklÄ užtaiso, ir grasino nužudyti nukentėjusįjį. Nukentėjusysis pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad jis buvo iÅ¡sigandęs, patyrė stresÄ , negalėjo miegoti, keletÄ savaičių negalėjo gyventi savo namuose (pažymėtina, kad nusikaltimas padarytas J. G. gyvenamosios vietos kieme) (2 t., b. l. 38, 52). Nors nukentėjusysis nepateikė medicininių dokumentų, sutiktina, kad nuteistojo R.

K. veiksmai sukėlė nukentėjusiajam J. G. stresÄ , baimę, jis patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, priimdamas sprendimÄ iÅ¡ R. K. nukentėjusiojo naudai priteisti 300 Eur, o ne 2500 Eur neturtinę žalÄ , apylinkės teismas nenukrypo nuo teismų praktikos. Analizuojant teismų praktikÄ analogiÅ¡ko ir panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, matyti, kad nukentėjusiesiems priteisiami neturtinės žalos dydžiai yra artimi nagrinėjamu atveju priteistam.

Pavyzdžiui, už tai, kad asmuo panaudojo fizinį smurtÄ , kurį matė ir nepilnamečiai vaikai, bei mosikuodamas pistoletu grasino iÅ¡Å¡audyti nukentėjusiuosius, nukentėjusiesiems priteista 400, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-76-317/2021); už tai, kad asmuo sistemingai SMS žinutėmis baugino nukentėjusįjį, iÅ¡daužė jo namų langus, virtuviniu peiliu pradÅ«rė automobilio padangÄ , tuo pačiu rankose laikydamas revolverį grasino iÅ¡Å¡audyti, buvo priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-898/2020).

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 300 Eur neturtinės žalos kompensacijÄ , rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje suformuota taisyklė, kad pinigine kompensacija siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį skausmÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3k-3-202/2012). Be to, aptarė neturtinės žalos atlyginimui reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. kad prieÅ¡ J. G. nebuvo panaudotas fizinis smurtas, bylos duomenimis, nukentėjusiojo baimė nebuvo ilgalaikė, grasinimas truko neilgÄ laiko tarpÄ , R.

K. nesiartino prie nukentėjusiojo slėptuvės, tik apėjo automobilį iÅ¡ kitos pusės, kažkÄ pasakė ir išėjo, o nukentėjusysis grįžo prie automobilio, neskubėdamas kažkÄ pasiėmė, pažiÅ«rėjo į kamerÄ ir ramiai nuėjo namo, todėl padaryta dvasinė skriauda nukentėjusiajam buvo vienkartinio pobÅ«džio ir momentinė. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Å¡ias aplinkybes, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad faktinė neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kaip nurodo nukentėjusysis.

Pažymėtina, kad iÅ¡ civilinio ieÅ¡kinio turinio taip pat negalima daryti iÅ¡vados dėl J. G. patirtų itin stiprių iÅ¡gyvenimų, nes ieÅ¡kinyje apsiribojama tik teorinėmis nuostatomis, o ne konkrečiais duomenimis, pagrindžiančiais praÅ¡omos neturtinės žalos dydį. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo susiklosčiusioje situacijoje nustatant neturtinės žalos dydį svarbiÄ reikÅ¡mę įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iÅ¡ jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis bÅ«tų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Vertinant nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstumÄ , be jau minėtų aplinkybių, taip pat svarbu įvertinti tai, kad nors nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, jo iÅ¡reikÅ¡tas grasinimas nužudyti nukentėjusįjį nebuvo sistemingas, jis apėmė vienÄ epizodÄ , taigi, panaudotas psichologinis smurtas nebuvo ilgalaikis, nuteistasis neiÅ¡reiÅ¡kė grasinimų ateičiai.

Minėta, kad prieÅ¡ L. G. nebuvo naudojamas fizinis smurtas. Nors pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje nukentėjusysis pažymėjo, kad po įvykio R. K. dar skambino jo motinai su grasinimais, tačiau skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, jog ikiteisminis tyrimas dėl to pradėtas nebuvo, be to, nagrinėjamos bylos dalykas yra 2020 m. gegužės 25 d. grasinimas nužudyti, o ne galimi vėlesni R. K. veiksmai, nukreipti prieÅ¡ nukentėjusiojo motinÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad J.

G. padarytos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas tinkamai, nustatyta 300 Eur piniginė kompensacija Å¡iuo atveju atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , taip pat ir nuteistojo turtinę padėtį, nes nustatyta, kad R. K. yra nedirbantis. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį Å¡ioje byloje, nenukrypo nuo įstatymų nuostatų ir teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, teisingai įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus. Esant aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio nėra pagrindo, todėl nukentėjusiojo J.

G. atstovo apeliacinis skundas yra atmetamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme Nukentėjusiojo J. G. atstovas advokatas D. Korsakovas praÅ¡o iÅ¡ R. K. nukentėjusiajam priteisti advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. IÅ¡ atstovo pateiktos sÄ skaitos už teisines paslaugas ir banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o kopijų matyti, kad teisinių paslaugų suteikimas (apeliacinio skundo suraÅ¡ymas) apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiajam kainavo 250 Eur (2 t., b. l. 80–81).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios nuostatos galioja taip pat ir bylÄ nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-489/2021, Nr. 2K-70-942/2022).

Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo J. G. atstovo advokato apeliacinį skundÄ , kuris yra atmestas, nukentėjusiojo patirtos atstovavimo iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti nukentėjusiojo J. G. atstovo advokato Dmitrijaus Korsakovo apeliacinį skundÄ . Nepriteisti nukentėjusiajam J. G. iÅ¡laidų, patirtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Ugnė Gailiūnienė Valerij Lauš Darius Pranka