Legislator Case Law & Legislation
76988077-a62e-4530-bf15-d34b3988f7bd AI generated

76988077-a62e-4530-bf15-d34b3988f7bd · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 76988077-a62e-4530-bf15-d34b3988f7bd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas Vytautas Zelianka Civilinė byla Nr                                                                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-1515-585/11Proceso Nr. 2-01-3-21882-2009-8                                                        Procesinio sprendimo kategorija 11.9.5.; 121 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2011 m. lapkričio 21d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Godos Ambrasaitės-Balynienės, sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovei apeliantei A.

Legislator headnote

AI generated

76988077-a62e-4530-bf15-d34b3988f7bd · Vilniaus apygardos teismas: Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-12-01 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Pripažino neteisėtu ir panaikino 2009-10-07 Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro įsakymÄ Nr.1P - 113 „Dėl prastovos“ dalyje dėl prastovos A. L. nustatymo. Priteisė iÅ¡ atsakovės Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės Å«kio ministerijos, ieÅ¡kovei 2558,44 Lt nesumokėtÄ darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009-10-12 iki 2009-11-05 ir 600 Lt iÅ¡laidoms advokato pagalbai atlyginti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Vytautas Zelianka Civilinė byla Nr                                                                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-1515-585/11Proceso Nr. 2-01-3-21882-2009-8                                                        Procesinio sprendimo kategorija 11.9.5.; 121 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2011 m. lapkričio 21d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Godos Ambrasaitės-Balynienės, sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovei apeliantei A.

L., jos atstovei advokatei Linai Å ikÅ¡niutei-VaitiekÅ«nienei, atsakovo atstovams Danutei Buivydienei ir advokatui Justui Viliui, trečiojo asmens atstovui Rimantui Zaleckiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės A. L. bei atsakovo Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės Å«kio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal A. L. ieÅ¡kinį atsakovui Žuvininkystės tarnybai prie LR žemės Å«kio ministerijos dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į darbÄ ir iÅ¡eitinės iÅ¡mokos bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo.          Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

IeÅ¡kovė A. L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2009-07-01 Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro raÅ¡tÄ Nr.4A - 476 „Dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ â€œ, pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2009-11-04 Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro įsakymÄ Nr.1P - 131 „Dėl A. L. atleidimo iÅ¡ darbo“, 2009-10-07 įsakymo Nr.1P - 113 „Dėl prastovos“ dalį susijusiÄ su prastovos nustatymu ieÅ¡kovei bei pripažinti neteisėtu darbo sutarties nutraukimÄ .

Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė prašė grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ darbÄ - vyriausiosios buhalterės ar kitas panaÅ¡aus pobÅ«džio pareigas Žuvininkystės tarnyboje prie LR žemės Å«kio ministerijos, priteisti 2558,44 Lt darbo užmokesčio skirtumÄ už 2009 m. spalio - lapkričio mėnesius ir vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo 2009 m. lapkričio 5 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, skaičiuojamÄ pagal ieÅ¡kovės vidutinį vieno mėnesio darbo užmokestį, lygų 3733 Lt, ir vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį 169,68 Lt.

Nurodė, kad Lietuvos Valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro (toliau – Centro), kurio visas teises ir pareigas nuo 2010-04-01 perėmė Žuvininkystės tarnyba prie LR žemės Å«kio ministerijos, direktorius savo 2009-11-04 įsakymu atleido jÄ iÅ¡ Centro Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyriaus vedėjos - vyr. buhalterės pareigų pagal LR DK 129 str. 1 ir 2 d. – darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. IeÅ¡kovės teigimu, darbo sutartis su ja buvo nutraukta neteisėta, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir be teisėto pagrindo dėl Å¡ių priežasčių:

įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimÄ neatitiko darbo teisės aktams keliamų reikalavimų įspėjimo turiniui ir pažeidė ieÅ¡kovės kaip darbuotojos teises ir teisėtus interesus; svarbių priežasčių nutraukti darbo sutartį nebuvo, LR žemės Å«kio ministro 2009-05-29 įsakymas, kuriuo keičiama grafinė Centro struktÅ«ra, negalėjo bÅ«ti laikomas ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo priežastimi; Å¡iuo nekompetentingo organo sprendimu įforminti Centro struktÅ«riniai pertvarkymai, susiję su ieÅ¡kovės atliekamomis vyriausiojo buhalterio funkcijomis, buvo fiktyvÅ«s, nes vadovaujantis teisės aktais Å¡ios funkcijos negali bÅ«ti panaikintos biudžetinėje įstaigoje ir realiai Å¡ios funkcijos iÅ¡liko; ieÅ¡kovei nebuvo pasiÅ«lyta dirbti pakeistomis darbo sutarties sÄ lygomis, tuo pažeidžiant jos interesus bei LR DK 120 str. nuostatas; nors įspėjimo terminas buvo pratęstas dėl kasmetinių atostogų ir turėjo bÅ«ti taikomos LR DK 129 str. nuostatos ir mokamas darbo užmokestis, ieÅ¡kovei buvo neteisėtai pakelbta prastova, taip siekiant nemokėti darbo užmokesčio, todėl įsakymas dėl prastovos naikintinas kaip visiÅ¡kai nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovas, siekdamas elgtis kuo sÄ Å¾iningiau ieÅ¡kovės atžvilgiu, ieÅ¡kovę įspėjo ne prieÅ¡ du, o daugiau nei prieÅ¡ tris mėnesius iki darbo sutarties nutraukimo, įspėjimo apie ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo turinys visiÅ¡kai atitiko LR DK 130 str. 2d. 1p. jam keliamus turinio reikalavimus bei teismų praktikÄ , todėl nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo pripažinti šį įspėjimÄ neteisėtu ir jį panaikinti. Atmesdamas ieÅ¡kovės argumentÄ dėl nekompetentingo organo sprendimu įformintų Centro struktÅ«rinių pertvarkymų, atsakovas nurodė, kad teisę tvirtinti Centro struktÅ«rÄ turi tik LR žemės Å«kio ministras, minėtas ministro įsakymas numatė struktÅ«ros pasikeitimus nuo jo įsigaliojimo.

Vadovaujantis tuo ir LR DK nuostatomis dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimo terminų, atsakovas privalėjo ruoÅ¡tis Å¡iems pakeitimams, kadangi atsakovo centro struktÅ«ra privalėjo bÅ«ti pakeista nuo įsakymo įsigaliojimo dienos. Taigi atsakovo įstaigos struktÅ«riniai pertvarkymai buvo įforminti visiÅ¡kai tinkamai bei kompetentingo organo sprendimu. Pati ieÅ¡kovė nurodo, kad atsakovo struktÅ«roje darbuotojų skaičius, kurie yra atsakingi už finansinę apskaitÄ , sumažėjo nuo 6 iki 1 ir ieÅ¡kovės teiginiai, kad atsakovo struktÅ«ros pertvarkymai yra fiktyvÅ«s, yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

Dalis ieÅ¡kovės pareigybės apraÅ¡yme nustatytų funkcijų neiÅ¡liko ir nebuvo įtrauktos į finansininko pareigybės apraÅ¡ymÄ , finansininko pareigų apimtis ženkliai pakito. IeÅ¡kovė neturėjo LR DK nustatytų garantijų, draudžiančių nutraukti su ja sutartinius darbo santykius, ar pirmenybės teisės bÅ«ti paliktai dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. 2009-05-21 LR Valstybės kontrolė, atlikusi auditÄ atsakovo įstaigoje, pateikė savo iÅ¡vadÄ , kurioje buvo konstatuota, kad atsakovo buhalterinėje apskaitoje bei jos vedime yra visa eilė trÅ«kumų, už kuriuos ieÅ¡kovė buvo tiesiogiai atsakinga.

Tokie pažeidimai konstatuoti ir LR Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2009-06-19 sprendime. Už Å¡iame sprendime nustatytus reikÅ¡mingus teisės aktų pažeidimus ieÅ¡kovei buvo skirta drausminė nuobauda. Atsakovas turėjo pilnÄ teisę atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ pareigų dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų nevykdymo, tačiau siekdamas kuo palankesnėmis ieÅ¡kovei aplinkybėmis atleisti jÄ iÅ¡ darbo, atleido jÄ LR DK 129 str. 1, 2 d. pagrindu. Nuo 2009-10-12 buvo panaikinta ieÅ¡kovės darbo vieta.

Dėl ieÅ¡kovės buvimo atostogose įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo eigos metu ieÅ¡kovės terminas buvo pratęstas atostogų dienų skaičiui. 2009-10-12 įsigaliojus naujai atsakovo įstaigos struktÅ«rai neliko ieÅ¡kovės pareigybės, darbo vietos. IeÅ¡kovei buvo paskelbta prastova iki to laiko, iki kol darbo sutartis bus nutraukta. Nutraukti darbo sutartį nuo 2009-10-12 atsakovas negalėjo, nes buvo pratęstas įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo pasekmės. IeÅ¡kovei atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ buvo iÅ¡mokėta 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka už nepertraukiamÄ jį darbo staÅ¾Ä atsakovo įstaigoje.

Prastova ieÅ¡kovei buvo paskirta teisėtai, kurios metu buvo mokama 800 Lt atlyginimas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo priteisti ieÅ¡kovei skirtumÄ tarp jai priklausančio atlyginimo ir nuo jai realiai iÅ¡mokėto atlyginimo, kuris jai buvo mokamas dėl to, kad ji buvo prastovoje. Taip pat nėra jokio pagrindo ieÅ¡kovei perskaičiuoti iÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas. IeÅ¡kovės vidutinis darbo užmokestis už vienÄ dienÄ yra 125,98 Lt, ji turėjo nepanaudotas 12,5 dienų atostogų ir ieÅ¡kovei buvo teisingai iÅ¡mokėta 1574,75 Lt kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-12-01 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Pripažino neteisėtu ir panaikino 2009-10-07 Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro įsakymÄ Nr.1P - 113 „Dėl prastovos“ dalyje dėl prastovos A. L. nustatymo. Priteisė iÅ¡ atsakovės Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės Å«kio ministerijos, ieÅ¡kovei 2558,44 Lt nesumokėtÄ darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009-10-12 iki 2009-11-05 ir 600 Lt iÅ¡laidoms advokato pagalbai atlyginti.

LikusiÄ dalį ieÅ¡kinio reikalavimų - dėl pripažinimo neteisėtais ir panaikinimo 2009-07-01 raÅ¡to Nr.4A - 476 „Dėl įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimÄ â€œ, 2009-11-04 įsakymo Nr.1P - 131 „Dėl A. L. atleidimo iÅ¡ darbo“, pripažinimo neteisėtu darbo sutarties nutraukimÄ , ieÅ¡kovės grÄ Å¾inimo į darbÄ , vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ priteisimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovės valstybei 100,88 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas nustatė, kad ieškovė A. L. nuo 2006-12-01 dirbo Lietuvos valstybiniame žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimo centre (toliau – Centras) buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyriaus vedėja - vyriausiaja buhaltere. Ieškovė 2009-07-01 raštu Nr. 4A - 476 buvo įspėta, jog keičiasi Centro struktūra, todėl nuo 2009-10-12 naikinama jos pareigybė. Įspėjime nurodytas pagrindas - Žemės ūkio ministro 2007-01-31 įsakymas Nr.3D - 32 ir 2009-05-29 įsakymas Nr.3D – 391.

Nustatęs, kad įspėjimas pateiktas prieÅ¡ daugiau negu 3 mėn. iki numatomo atleidimo iÅ¡ darbo, teismas sprendė, kad jo turinys iš esmės atitinka DK 130 str. reikalavimus, nurodyta atleidimo iÅ¡ darbo priežastis ir aplinkybės, konkreti atleidimo iÅ¡ darbo data ir atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka. Teismas nustatė, kad pateikdamas ieÅ¡kovei įspėjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ , darbdavys neapsiribojo vien DK130 str. 2 dalies nuostatomis, tačiau nurodė atleidimo iÅ¡ darbo priežastis ir aplinkybes, rėmėsi įsakymais dėl struktÅ«ros pakeitimo ir jos patvirtinimo, pateikė numatomų pasikeitimų pagrindu sudarytÄ grafinę struktÅ«rÄ bei pranešė ieÅ¡kovei, kad nuo 2009-10-12 bus panaikinta jos pareigybė ir 2009-10-09 nutraukta darbo sutartis.

Teismo nuomone, ta aplinkybė, jog 2009-05-29 įsakyme Nr.3D - 391 nurodyta, jog įsakymas įsigalioja nuo 2009-10-12, nekeičia jo esmės ir nesuteikia pagrindo laikyti negaliojančiu 2009-07-01 įspėjimÄ apie numatomÄ atleidimÄ . Centro struktÅ«riniai pakeitimai buvo numatyti nuo 2009-10-12, tačiau pasirengimas struktÅ«riniams pertvarkymams ir pakeitimams, darbuotojų skaičiaus mažinimui ir darbo sutarčių nutraukimui vyko žymiai anksčiau. Todėl remdamasis Å¡alių paaiÅ¡kinimais teisme, liudytojų parodymais, pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais teismas pripažino, jog dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų bei ieÅ¡kovės ir didelės dalies kitų darbuotojų užimamų pareigybių panaikinimo, darbdavys turėjo teisėtÄ pagrindÄ darbo sutarčiai su ieÅ¡kove nutraukti dėl svarbių priežasčių, vadovaudamasis DK 129 str. 1 ir 2 d. bei tinkamai įvykdė pareigÄ Ä¯spėti darbuotojÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ .

IeÅ¡kovės motyvus, jog struktÅ«riniai pertvarkymai                                                                                                                                                 fiktyvÅ«s, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Ä®vertinęs bylos medžiagÄ ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas tinkamai įvykdė pareigÄ , nustatytÄ DK 129 ir 130 str., pripažindamas jog ieÅ¡kovė neturi pirmenybės teisės prieÅ¡ kitus darbuotojus bÅ«ti palikta dirbti, esant darbuotojų skaičiaus mažinimui, o pasiÅ«lydamas dirbti kitiems darbuotojams tuo metu buvusias neužimtas pareigybes atsižvelgė į kitų darbuotojų pirmenybės teisę bÅ«ti paliktiems dirbti, jų kvalifikacijÄ , darbo kokybę ir pareigų vykdymÄ .

Teismas taip pat konstatavo, kad nepagrįstai, nesant pagrindo remdamasis DK 122 str. nuostatomis atsakovas paskelbė prastovÄ ir nemokėjo ieÅ¡kovei viso priklausančio darbo užmokesčio. Teismas laikė, kad tai buvo ne prastova, bet darbo santykių pabaiga darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės.                IeÅ¡kovė A. L. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ta apimtimi, kuria atmestas reikalavimas dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo, ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo praÅ¡o pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2009-07-01 Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro raÅ¡tÄ Nr. 4A-476 „Dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ â€œ; pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2009-11-04 Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Ä®sakymÄ Nr. 1P-131 „Dėl A.

L. atleidimo iÅ¡ darbo“; pripažinti 2006-12-01 darbo sutarties, sudarytos tarp ieÅ¡kovės ir Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro, nutraukimÄ neteisėtu, laikant, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; vadovaujantis LR DK 297 str. 3 d. grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į vyriausiosios buhalterės ar kitas panaÅ¡aus pobÅ«džio pareigas Žuvininkystės tarnyboje prie LR ŽŪM; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo t.y. nuo 2009-11-05 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taikant vidutinį mėnesio darbo užmokestį, lygų 3 733 Lt. ir vidutinį darbo dienos užmokestį 169,68 Lt; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas bei iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti iÅ¡ atsakovo.

Pirmuoju apeliacinio skundo argumentu ieÅ¡kovė teigia, kad pirmos instancijos teismas neįvertino, ar ieÅ¡kovė buvo tinkamai įspėta apie atleidimÄ iÅ¡ darbo. Vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ieÅ¡kovė nurodė, kad įspėjime turi bÅ«ti detaliai nurodyta nuo kada, kokio masto, kurių struktÅ«rinių padalinių, kurių darbuotojų darbo organizavimo ar kitokio pobÅ«džio pertvarkymai bus atliekami. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad ministro įsakymas įsigaliojo nuo 2009-10-12. todėl įspėjimas, paremtas neįsigaliojusiu įsakymu, yra neteisėtas, be to, kad bÅ«tų pagrindu atleidimui, Å¡is įsakymas turėjo bÅ«ti paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka „Valstybės žiniose“.

Apeliantės teigimu, teismas taip pat padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad Centre įvykdyti struktÅ«riniai pertvarkymai buvo realÅ«s, neįvertino, ar sprendimas dėl struktÅ«rinių pertvarkymų buvo priimtas kompetentingo subjekto. Pasak ieÅ¡kovės, sprendime nėra analizuojama, ar po atliktų struktÅ«rinių pertvarkymų darbovietėje iÅ¡liko jos vykdytos funkcijos ir padaryta klaidinga iÅ¡vada, kad dėl pertvarkymų ir darbuotojų skaičiaus mažinimo neliko dalies funkcijų, kurias vykdė buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyrius, o kita dalis funkcijų perduota kitiems padaliniams.

Tai, kad neiÅ¡nyko ieÅ¡kovės vykdytos funkcijos, ieÅ¡kovės teigimu, rodo tai, kad vietoje vyriausiojo buhalterio atsirado finansininko pareigybė, todėl pertvarkymai buvo fiktyvÅ«s – prisidengiant pertvarkymų bÅ«tinybe, buvo siekiama atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo. Pirmos instancijos teismas, pasak ieÅ¡kovės, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad darbdavys, įspėjęs ieÅ¡kovę apie darbo sutarties nutraukimÄ , nepasiÅ«lė jai kito darbo. IeÅ¡kovės nuomone, dėl darbo patirties bei ekonomikos krypties iÅ¡silavinimo, ji galėjo eiti dirbti į vaiko priežiÅ«ros atostogas išėjusios darbuotojos pareigose, kadangi jos funkcijos buvo susijusios su buhalterinės apskaitos tvarkymu.

Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad priimdamas sprendimÄ , teismas pažeidė pareigÄ bÅ«ti aktyviu darbo byloje – neiÅ¡reikalavo reikiamų įrodymų, nesiaiÅ¡kino su laisvomis darbo vietomis Centre susijusių aplinkybių. Be to, ieÅ¡kovės nuomone, tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje nėra iÅ¡dėstyti atsakovo bei trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai ir reikalavimai, galėjo lemti neteisėto sprendimo priėmimÄ ir pavirÅ¡utiniÅ¡kÄ bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimÄ .

        Atsakovas Žuvininkystės tarnyba prie LR žemės Å«kio ministerijos pateikė apeliacinį skundÄ , reikalaudamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Anot apelianto, teismas, priimdamas sprendimÄ , netinkamai aiÅ¡kino prastovÄ reglamentuojančias teisės normas ir netinkamai įvertino Centre susiklosčiusiÄ situacijÄ . Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės atleidimo metu negalėjo bÅ«ti nustatyta prastova.

Nesutikdamas su teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, apeliantas nurodė, kad ieÅ¡kovės darbo vietos panaikinimas laikytinas objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių atsakovas nebegalėjo ieÅ¡kovei pasiÅ«lyti darbo, todėl atsakovui neliko nieko kito, kaip tik paskelbti prastovÄ . Atsakovas Žuvininkystės tarnyba prie LR žemės Å«kio ministerijos A. L. apeliacinį skundÄ prašė atmesti. Pažymėjo, kad įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo visiÅ¡kai atitiko ir ieÅ¡kovės minimus LAT keliamus reikalavimus:

įspėjime buvo detaliai nurodyta, kada įvyks struktÅ«riniai pertvarkymai, buvo nurodytas įsakymas, kaip pertvarkymo teisinis pagrindas (taigi įvykdytas esminis teismų praktikoje suformuluotas reikalavimas - kad bÅ«tų nurodomas ne abstraktus struktÅ«rinių pertvarkymų faktas), iÅ¡ įsakyme pateiktos grafinės Centro struktÅ«ros buvo galima matyti visus struktÅ«rinių padalinių pokyčius. Be to, kadangi ieÅ¡kovė dalyvavo susirinkime, kurio metu buvo iÅ¡samiai aptarti atsakovo struktÅ«roje įvyksiantys pertvarkymai bei jų pasekmės, pagal LAT praktikÄ , darbuotojui apie atleidimo priežastis ir visas kitas susijusias aplinkybes žinant iÅ¡ kitų Å¡altinių ir aplinkybių (o ne iÅ¡ įspėjimo), laikytina, kad darbuotojas yra tinkamai informuotas apie atleidimo priežastis.

Toliau atsiliepimÄ grindė sutrumpintai atkartotais atsiliepimo į ieÅ¡kinį ir teismo sprendimo argumentais.IeÅ¡kovė A. L. su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime pakartojo teismo iÅ¡sakytus priimant sprendimÄ argumentus.Tretysis asmuo LR žemės Å«kio ministerija su ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės A. L. ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

AtsiliepimÄ grindė atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais ir nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu toje dalyje, kurioje pripažįstamas neteisėtu bei panaikinamas 2009-10-07 Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro įsakymas Nr. 1P-113 „Dėl prastovos“ dalyje dėl prastovos ieÅ¡kovei nustatymo ir priteisiamas neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis už prastovos laikÄ , netinkamai taikytos įstatymo normos bei teisės principai, o kitoje dalyje byla buvo tinkamai iÅ¡nagrinėta Dėl atleidimo iÅ¡ darbo DK 129str.1d. pagrindu ir įspėjimo apie atleidimÄ teisėtumo Darbdavys gali nutraukti neterminuotÄ darbo sutartį su darbuotoju dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130str. nustatyta tvarka.

Nors ieÅ¡kovė ginčijo atleidimo teisėtumÄ nurodydama, kad įspėjimas apie atleidimÄ buvo neaiÅ¡kus. Tokiais pat motyvais apeliantė nesutiko ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Tačiau tokie ieÅ¡kovės apeliacinio skundo motyvai atmetami. Atsakovas 2009 07 01 raÅ¡tu įspėjo apie savo struktÅ«ros bÅ«simus pakitimus, iÅ¡ įspėjimo aiÅ¡kiai suprantama, kad dėl struktÅ«ros suprastinimo optimizuojant ir efektyvinant įstaigos veiklÄ mažėja buhalterinę apskaitÄ vykdančių darbuotojų poreikis ir naikinama ieÅ¡kovės pareigybė.

Ä®spėjime yra nuoroda į ŽŪM ministro 2009 05 29 įsakymÄ , kuris, kartu su grafine struktÅ«ra, buvo pridėtas prie įspėjimo. Grafinėje struktÅ«roje aiÅ¡kiai nurodoma, kad naujai planuojamoje Centro struktÅ«roje numatoma tik viena finansininko pareigybė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad įspėjimo turinys atitiko DK 130str.2d. reikalavimus. Tai, kad tik 2009 08 11 ministro įsakymu pakeisti etatų normatyvai ir numatytas konkretus mažinamų darbuotojų skaičius nesudaro pagrindo pripažinti įspėjimÄ neteisėtu.

DK 129str.1d. pagrindu atleidžiamas darbuotojas gali bÅ«ti įspėjamas apie bÅ«simÄ atleidimÄ darbdaviui dar tik planuojant pertvarkas, todėl realaus pertvarkų įvykio nustatymas kilus ginčui yra svarbus atleidimo, o ne įspėjimo metu.IÅ¡ atsakovo pateiktų įrodymų pirmosios instancijos tesimas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo metu atsakovo struktÅ«roje įvyko realÅ«s pertvarkymai, dėl kurių neliko ieÅ¡kovės darbo vietos. Atsakovas neįrodinėjo, kad po struktÅ«ros pakeitimų apskritai neliko funkcijų, susijusių su buhalterinės apskaitos ir finansų tvarkymu, poreikio, tačiau, kaip minėta, naujoje struktÅ«roje numatytas veiklos optimizavimas, atsisakant dalies buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojų.

IÅ¡ bendro Å¡eÅ¡ių darbuotojų vykdžiusių finansų ir buhalterinę apskaitÄ skaičiaus 2009 10 12 likus vienam ir nenustačius ieÅ¡kovės pirmenybės likti darbe pagrindų, ieÅ¡kovė iÅ¡ darbo DK 129str.1d. pagrindu atleista teisėtai. Tas faktas, kad ieÅ¡kovė dirbo vyriausiosios buhalterės pareigose savaime nereiÅ¡kia, kad atsakovas, naujojoje struktÅ«roje palikdamas tik vienÄ finansininko darbo vietÄ , privalėjo darbe palikti aukščiausias pareigas Centro padalinyje užėmusiÄ ieÅ¡kovę.

Nors ieÅ¡kovė siekė įrodyti, kad pertvarkymas ir su juo susijęs darbo vietų mažinimas buvo fiktyvus, byloje nėra įrodymų, iÅ¡ kurių teisėjų kolegija galėtų padaryti iÅ¡vadÄ , kad po 2009 10 12 arba ir vėliau – po 2010 04 01 atsakovas vėl padidino finansinę apskaitÄ vykdančių darbuotojų skaičių, priėmė į darbÄ naujus darbuotojus tokioms funkcijoms vykdyti. Nors ieÅ¡kovė nurodo atsakovo pateiktus nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme įrodymus apie naujų darbuotojų priėmimÄ , tokie įrodymai, nors ir patvirtina naujų darbuotojų pagrindinėms atsakovo funkcijoms vykdyti priėmimÄ , bet nepatvirtina darbuotojų finansų apskaitos funkcijoms vykdyti priėmimÄ .

Dėl Å¡ios priežasties atsakovo struktÅ«ros pertvarkymai pripažįstami realiais, įvykdytais siekiant teisėto tikslo – įstaigos veiklos ekonominio efektyvinimo. Tokiomis aplinkybėmis, nustačius neiÅ¡vengiamÄ ir pagrįstÄ darbdaviui siekiant teisėto tikslo darbuotojo atleidimÄ , ieÅ¡kovės nurodomas tinkamų konsultacijų dėl atleidimo nebuvimo faktas nėra reikÅ¡mingas sprendžiant darbo ginÄÄ . Dėl pareigos siÅ«lyti kitÄ darbÄ Atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, kai nėra jo kaltės, leidžiama tik tuomet, jeigu, net ir nustačius DK 129str.2d. numatytas priežastis, darbuotojo negalima perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ (DK 129str.1d.).

IeÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentas, kad jai turėjo bÅ«ti pasiÅ«lyta laikinai eiti pareigas vietoje nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiÅ«ros atostogų išėjusių darbuotojų yra nepagrįstas. Darbuotojo perkėlimas į kitÄ darbÄ jo sutikimu DK 129str.1d. prasme darbdaviui privalomas tik esant laisvai (neužimtai) darbo vietai. Tikslinių atostogų išėjusių darbuotojų darbo vietos nėra laisvos ir darbdavys neturi pareigos siÅ«lyti tokias darbo vietas DK 129str.1d. pagrindu atleidžiamiems darbuotojams. Dėl struktÅ«rinių pertvarkymų teisėtumo Atsakovo vadovo sprendimas dėl darbo vietų skaičiaus (etatų normatyvo) patvirtintas Žemės Å«kio ministro įsakymu, todėl teismui nekyla abejonių dėl to teisėtumo.

Ta aplinkybė, kad vien Centro vadovas patvirtino naujÄ darbo vietų skaičių dar iki įspėjimo įteikimo 2009 07 01, neturi reikÅ¡mės sprendžiant ginÄÄ , nes bÅ«tent toks pakeitimas 2009 09 11 patvirtintas ŽŪM įsakymu Nr. 3D-585 (t.y. kompetentingo pagal Centro Nuostatų 11p. subjekto) iki ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo.  Dėl prastovos Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė santykį su ieÅ¡kove po 2009 10 12 kvalifikuoti kaip prastovÄ .

Pagal LR DK 122 str. 1 d. prastova ne dėl darbuotojo kaltės yra tokia padėtis darbovietėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių ar kt.). Lietuvos žuvininkystės ir žuvivaisos tyrimų centro generalinio direktoriaus 2009-10-07 įsakymu Nr. 1P-113 ieÅ¡kovei nuo 2009-10-12 iki 2009-11-05 buvo paskelbta prastova. Prastovos paskelbimui pagal DK 122str.1d. bÅ«tina sÄ lyga – objektyvios priežastys. Atsakovas paaiÅ¡kino paskelbęs prastovÄ , nes dėl suteiktų atostogų DK 130str.4d. pagrindu buvo pratęstas įspėjimo apie ieÅ¡kovės atleidimÄ terminas.

Tačiau ŽŪM ministrui priėmus 2009 05 29 įsakymÄ , atsakovas negalėjo nenumatyti vėliausio atleidimo termino, todėl turėjo galimybę suderinti įspėjimo, ieÅ¡kovės atostogų ir jos atleidimo terminus, iÅ¡vengdamas padėties, kai po 2009 10 12 ieÅ¡kovei nebegalėjo bÅ«ti suteiktas darbas. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai nurodė, kad padėtis po 2009 10 12 susidarė dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«rų trukmės, sÄ lygotos darbo sutarties Å¡alių susitarimų.

Nenustačius, kad buvo objektyvios priežastys, dėl kurių ieÅ¡kovei negalėjo bÅ«ti suteiktas darbas, bet darbo nebuvimÄ galint paaiÅ¡kinti darbdavio atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«rų organizavimo bÅ«du, atsakovas privalėjo ieÅ¡kovei sumokėti jos vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009 10 12 iki 2009 11 05. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį patenkino. Atmetus ieÅ¡kovės ir atsakovo apeliacinių skundų argumentus, apeliaciniai skundai netenkinami.

Netenkinant apeliacinių skundų, Å¡alims nepriteisiamos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str.1d. 1p., 331str., teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-01 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                        Vytautas Zelianka Kolegijos teisėjai                                                    Goda Ambrasaitė-Balynienė                                                                              Antanas Rudzinskas