769828cf-d8da-400f-beea-d961fdf10d9e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-6762-244/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00682-2015-7)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. S., atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovui Irmantui Markevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas V. S. skunde (b. l. 1-8) praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) (laikotarpis nuo 2012-09-26 iki 2012-09-28), Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – Ligoninė) (laikotarpis nuo 2011-03-15 iki 2011-03-22, nuo 2012-01-18 iki 2012-01-24) ir Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Å iaulių TI) (laikotarpis nuo 2012-01-03 iki 2012-09-26), jo naudai 19 728,60 Eur neturtinės žalos. Skunde pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad Å iaulių TI ir LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas perpildytose kamerose, kuriose sÄ moningai buvo įrengtos perteklinės lovos ir kitas inventorius.

Ligoninėje kamerų tipo palatose taip pat buvo gydomas perpildytose kamerose. Vienam asmeniui tenkantis plotas dar labiau sumažėdavo dėl kamerose esančių baldų ir kito inventoriaus. Tokiu nežmoniÅ¡ku elgesiu įkalinimo įstaigų administracijos dirbtinai sukuria psichologinę įtampÄ tarp kalinamų asmenų, provokuoja tarp jų konfliktus. Å iaulių TI ir LukiÅ¡kių TI-K administracija leisdama pasivaikščioti tik vienÄ valandÄ per parÄ nesivadovauja Europos žmogaus teisių teismo suformuota praktika pagal kuriÄ asmeniui turi bÅ«ti sudaryta galimybė bÅ«ti ne kameroje 8 valandas per parÄ .

Å iais veiksmais buvo pažeista jo, kaip kalinamo asmens teisė į LR teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas, tuo pačiu buvo pažeistos jo, kaip žmogaus, teisės, kurias gina Konvencijos 3 str. nuostatos. Minėtos įkalinimo įstaigos nesilaikė: HN76:2010 21 p. reikalavimų, t. y. jose nebuvo veidrodžių, tualeto reikmenų spintelių (lentynėlių), atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemos, sanitarinis mazgas neatitvertas nuo gyvenamosios patalpos dalies, įrengtas prieÅ¡ įėjimÄ Ä¯ kamerÄ , todėl sukelia nepatogumus, diskomfortÄ ;

HN76:2010 22 p. reikalavimų, t. y. kadangi kamerų langai yra 1 m2, natūralaus apšvietimo nebuvo, o dirbtinis – nepakankamas; HN76:2010 24 p. reikalavimų, t. y. kamerose neįrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos; HN76:2010 26 p. reikalavimų, t. y. kadangi dėl įrengtų grotų kalinamiems asmenims neįmanoma prieiti prie langų juos užsandarinti, žiemos metu kamerose labai šalta, drėgna; HN76:2010 28 p. reikalavimų, t. y. grindys ištrupėjusio betono, jų neįmanoma valyti, dezinfekuoti, nuo sienų ir lubų ištrupėjęs tinkas;

HN76:2010 41-45 p. reikalavimų, t. y. nebuvo atliekamas naujai atvykusių asmenų medicininis tikrinimas, nėra įrengtos sanitarinės Å¡varyklos, tuo sÄ moningai sudaryta grėsmė jo sveikatai; HN76:2010 54-58 p. reikalavimų, t. y. patalpos apleistos, ant sienų ir lubų auga pelėsis, valymo ir dezinfekavimo priemonės nėra iÅ¡duodamos, todėl patalpų valymas neatliekamas. Minėtus faktus patvirtina Seimo kontrolieriaus pažymos; HN76:2010 60 p. reikalavimų, t. y. patalpose veisiasi tarakonai; HN76:2010 62 p. reikalavimų, t. y. kamerose remontas turi bÅ«ti atliekamas pagal poreikį;

HN76:2010 63-67 p. reikalavimų, t. y. čiužiniai ir antklodės eksploatuojami be užvalkalų, todėl jau po pirmo naudojimo į juos įsigeria prakaitas, purvas. Jie neiÅ¡valyti perduodami naudotis kitiems kalinamiesiems. MinkÅ¡tasis inventorius negali bÅ«ti skalbiamas, o valymo sausuoju bÅ«dų įstaigos neturi, todėl patalynė tik dezinfekuojama, kas nepaÅ¡alina įsigėrusio prakaito ir purvo. Pagalvės užvalkalas ir paklodė iÅ¡duodami retkarčiais, rankÅ¡luosčiai neiÅ¡duodami, lovos skalbiniai keičiami ne dažniau kaip kartÄ per savaitę.

Å iais institucijų veiksmais jis buvo laikomas antisanitarinėmis ir žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Be HN76:2010 pažeidimų, buvo pažeistas Konstitucijos 29 str. įtvirtintas diskriminacijos draudimas, t. y. galimybę naudotis skalbykla ir turėti Å¡varius rÅ«bus bei patalynę turėjo asmenys, turintys pinigų asmeninėje sÄ skaitoje, kadangi asmeninių rÅ«bų skalbimas buvo apmokestintas. Ä®staigos paÅ¡alpų, kitų socialinio pobÅ«džio iÅ¡mokų nesuteikia, užsidirbti ar kitaip gauti lėšų oriam egzistavimui nėra.

Å iais veiksmais institucijos neužtikrino Å¡varos ir higienos normų laikymosi, nes perpildytose kamerose nebuvo sÄ lygų skalbti asmeninius rÅ«bus, juos džiovinti. Kalinimas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis yra pažeminimas ir pasityčiojimas, kuris prilygsta psichologiniam kankinimui, kuris laikytinas Jungtinių tautų organizacijos ir Europos Konvencijos prieÅ¡ kankinimÄ ir nežmoniÅ¡kÄ elgesį pažeidimu. Dėl kalinimo perpildytose ir higienos normų neatitinkančiose kamerose patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertina 19 728,60 Eur.

             Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ (b. l. 87–91) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ atsakovės atstovė paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas kameroje visÄ kalinimo laikotarpį atitiko Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytÄ reikalavimÄ , kad vienam asmeniui kameroje turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2. Pažymi, kad V. S. per LukiÅ¡kių TI-K važiavo tranzitu ir įstaigoje buvo itin trumpÄ laikotarpį.

LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras. Taip pat, į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos.

Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Dezinfa“. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , todėl pilnai suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .

Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Pagal HN 76:2010 laisvės atėmimo vietose yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. VienÄ kartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai.

VirÅ¡utinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už Å¡iÄ skalbimo paslaugÄ vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2013-06-20 patvirtintu įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“. LukiÅ¡kių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su PravieniÅ¡kių valstybės įmone prie pataisos namų, kuri ir suteikia skalbinių skalbimo paslaugas už pinigus. Atkreipia dėmesį, kad naudojimasis tokia paslauga - yra suimtųjų bei nuteistųjų asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sÄ skaitose, naudotis asmeninių virÅ¡utinių drabužių skalbimo paslaugomis.

Tvarkos 11 p. skelbia, kad jei suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, tai gali raÅ¡tu kreiptis į SRS bÅ«rio virÅ¡ininkÄ dėl galimybės iÅ¡skalbti virÅ¡utinius drabužius nemokamai. Pažymi, kad nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklÄ padaro jame skylių ir tokiu bÅ«du bando permesti daiktus, raÅ¡telius ar pan. iÅ¡ savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas bÅ«tų nepasiekiamas ir jo nebÅ«tų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos.

Tokiu bÅ«du jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo, lokių vidinių grotų įrengimas neprieÅ¡tarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių. V. S. buvimo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K, laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas važiavo per LukiÅ¡kių TI-K tranzitu ir įstaigoje buvo itin trumpÄ laikotarpį. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo.

BÅ«tina įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlėjam konkrečias neigiamas pasekmes. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ .

V. S. reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala. Å iuo atveju nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į skundÄ (b. l. 131–134) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ atsakovės atstovė paaiÅ¡kino, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų, Ligoninėje nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Todėl, duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiÅ¡kėju gydymosi laikotarpiu buvo palatose, pateikti negali. Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - HN 76:2010), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose - nenustatomos.

Ligoninėje apgyvendinimo tvarkÄ reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, Bausmių vykdymo kodeksas, taip pat Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas bei kiti sveikatos apsaugÄ reglamentuojantys teisės aktai. Ligoninėje yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos. Minėtų paslaugų teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris bÅ«tinas teikiant tokio pobÅ«džio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkamÄ nepertraukiamÄ gydymÄ .

Nuteistųjų teisė gauti medicinos pagalbÄ bei izoliacijos reikalavimai, kaip ir visos kitos nuteistųjų teisės bei jiems taikomi draudimai yra reglamentuoti įstatymų lygmeniu, galimas trumpalaikis pareiÅ¡kėjo laikymo Ligoninėje sÄ lygų neatitikimas, poįstatyminių teisės aktų rekomendacijoms, galėjęs pasireikÅ¡ti tik kaip trumpalaikiai ir mažareikÅ¡miai nepatogumai, siekiant užtikrinti pagrindines nuteistųjų teises, neturėtų bÅ«ti traktuojama kaip pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas.

Ä®staigos administracija visada stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui. Ligoninės palatų įrengimas bei sanitarinės sÄ lygos jose pilnai atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Tai patvirtina Ligoninei 2011-06-07 iÅ¡duotas Leidimas - higienos pasas. Ligoninės palatų langai pritaikyti vėdinimui, sudarytos sÄ lygos patalpas vėdinti per langus (atidaryti ir uždaryti langÄ ). PareiÅ¡kėjas turėjo ir/ar galėjo kreiptis į Ligoninės administracijÄ su praÅ¡ymu ir/ar pareiÅ¡kimu dėl Å¡alčio, esant tokiam praÅ¡ymui bÅ«tų suteiktos papildomos antklodės ar pagalbinės priemonės (Å¡ildytuvas).

Ligoninė, vadovaudamasi vidaus tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Ligoninės direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-164, 13 punkto nuostatomis, hospitalizuotam pacientui suteikia galimybę nusiprausti, po to jis nukreipiamas į budinčio gydytojo nurodytÄ gydomÄ jį skyrių. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkto nuostatomis, nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiÅ«rėti savo darbo, gyvenamÄ jÄ (miegamÄ jÄ ) ir pasivaikščiojimo vietas. Taip pat, esant poreikiui, kamerai yra iÅ¡duodama Å¡luota ir kiti tvarkymui reikalingi reikmenys.

Ligoninės patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Tokio pobÅ«džio darbai atliekami kartÄ per mėnesį, prireikus, ir dažniau. Visi atliekami darbai registruojami žurnaluose. Ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimo. Užtikrinant gydomiems nuteistiesiems, (suimtiesiems) galimybę dėvėti Å¡varius drabužius, iÅ¡duoti įstaigos drabužiai, pagal Ligoninės direktoriaus patvirtintÄ grafikÄ , yra periodiÅ¡kai keičiami, todėl Ligoninėje atskiros, specialios patalpas gydomiems nuteistiesiems, (suimtiesiems) skalbti ir džiovinti drabužius nėra įrengtos.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrįstas įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais. ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp Ligoninės veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ . Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma. PraÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Å iaulių tardymo izoliatorius atsiliepime į skundÄ (b. l. 71–86) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ atsakovės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, praÅ¡o teismo nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t.y. nuo 2015-01-28. Ä®staiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sÄ lygomis. Å iaulių TI administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3.6 m2 ploto, bet tokia situacija nėra pastovi ir priklauso ne nuo institucijos kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo ar neatlikimo.

Ä®staiga negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui ir nėra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus reikalavimo virÅ¡ijimÄ , o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Atkreipia dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ : toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per ta pačiÄ parÄ nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje).

Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių TI pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių TI neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.

Å iaulių TI dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, todėl Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl nepakankamo dienos Å¡viesos patekimo į kamerÄ , Å¡alčio ar drėgmės, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Teisės aktuose imperatyviai nustatyta pareiga patiems kamerose esantiems asmenims rÅ«pintis Å¡vara ir tvarka patalpoje. Kamerų bÅ«kle priklauso pirmiausia nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio, nesuinteresuoti palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ ar tausoti įstaigos patalpas asmenys niokoja įstaigos turtÄ , blogina patalpų bÅ«klę. Taigi, pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl iÅ¡ sanitarinio mazgo sklindančio blogo kvapo, negali bÅ«ti vertinami kitaip, nei susiję su tuo metu, tose gyvenamosiose patalpose gyvenusių asmenų noru ir suinteresuotumu pasirÅ«pinti Å¡vara ir tvarka.

PareiÅ¡kėjas, ginčui aktualiais laikotarpiais, nesikreipė į įstaigos administracijÄ dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nesudaromos sÄ lygos pasirÅ«pinti Å¡vara ir tvarka gyvenamojoje patalpoje ar sanitariniame mazge. Dėl nepakankamo biudžeto finansavimo Å iaulių TI neturi galimybės visas gyvenamÄ sias kameras aprÅ«pinti valymo inventoriumi, tačiau esant poreikiui ir suimtiesiems (nuteistiesiems) papraÅ¡ius, į kiekvienÄ kamerÄ iÅ¡duodamas valymo inventoriaus komplektas. Pasinaudojus juo, jis gražinamas atsakingiems pareigÅ«nams.

PareiÅ¡kėjas niekaip nebuvo iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nebuvo sudarytos blogesnės laikymo sÄ lygos ir netaikyti kokie nors įstatymo nenumatyti apribojimai. Patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmes izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiÅ«ra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) Å iaulių TI vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir jų nustatytais reikalavimais bei medicinos normomis.

Kamerų remontas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atliekamus pagal iÅ¡ anksto sudaryta planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų, ir pan. VisiÅ¡kai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .

Šiaulių TI kamerose langai yra skaidraus stiklo, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui 1 vienetas), spintelės (vienam asmeniui 1 vienetas), stalas (1 vienetas patalpai), taburetė (vienam asmeniui 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir ar taburečių gali būti mažiau.

Å iaulių TI gyvenamosiose kamerose sanitariniai mazgai yra įrengti, be to jie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. PareiÅ¡kėjo teiginys dėl antisanitarinių kalinimo sÄ lygų yra labai abstraktus ir nepakankamai detalizuotas. Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo metu kokiu nors bÅ«du skundėsi Å iaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu, ar kitų jo laikymo sÄ lygų.

Å iaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisės naudotis duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus. Å iaulių TI yra suėmimÄ vykdanti institucija, kurios funkcijose nėra numatytas paÅ¡alpų ar kitokių iÅ¡mokų mokėjimas. PareiÅ¡kėjas įstaigai nėra pateikęs praÅ¡ymo naudotis savo patalyne ar raÅ¡tiÅ¡ko atsisakymo naudotis Å iaulių TI iÅ¡duota patalyne, todėl nėra pagrindo teigti, kad Å iaulių TI pareigÅ«nai veikė neteisėtai ar ne pagal teisės aktus.

Tardymo izoliatoriuose laikomiems asmeninis iÅ¡duotinų čiužinių, pagalvių ir antklodžių blizgumas ir kvapnumas teisės aktuose nėra reglamentuotas. Vis dėlto įstaigoje iÅ¡duodama patalyne yra nuolat skalbiama ir dezinfekuojama pagal teisės aktų reikalavimus, susidėvėjusi patalyne pakeičiama nauja. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl patalynės pasibaisėtinos bÅ«kles yra abstraktÅ«s ir neįrodyti, todėl negali bÅ«ti laikomi pagrįstais. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å iaulių TI netikrina į įstaigÄ atvykusiu asmenų sveikatos bÅ«klės, tačiau savo teiginių nepagrindžia įrodymais, skundÄ grindžia bendro pobÅ«džio prielaidomis, neįrodo jo jokiais pagrįstais faktais ar įrodymais, todėl pretenzijos Å iaulių TI sveikatos priežiÅ«ros tarnybai neturi pagrindo.

PareiÅ¡kėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Å iaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.              PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, Ligoninėje ir Å iaulių TI, t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo kalinimo metu, bei kamerų neatitikimo higienos reikalavimams.Ginčo teisiniams santykiams taikytinas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojęs nuo 2010 m. gegužės 14 d., nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2 ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 111.4 punktas, kuriame nurodyta, kad „Iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: <...>, 5,1 m2 - Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.Deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Civilinio kodekso 6.271 straipsnis.

Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Neteisėtu aktu pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalį laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Dėl kalinimo LukiÅ¡kių TI-K IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2012-09-26 iki 2014-09-27 (b. l.87), t. y. 2 paras. 2012-09-26 atvykęs į LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas kameroje Nr. 123, kurios plotas 7,48 m2, kameroje vakare laikyti 6 asmenys. 2012-09-27 perkeltas į kamerÄ Nr. 391, kurios plotas 34,27 m2, kameroje ryte buvo laikyti 1 asmuo, vakare – 3 asmenys. 2012-09-28 iÅ¡vyko iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad tik 2012-09-26 vakare atvykus į LukiÅ¡kių TI-K ir patalpinus pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kamerÄ Nr. 123 buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.

Darytina iÅ¡vada, kad kalint LukiÅ¡kių TI-K tik apie pusę paros pareiÅ¡kėjui teko mažesnis negu 3,6 m2 kameros plotas. Vertinant ankščiau aptartus įrodymus, teisės aktų analizę, teismų praktikÄ , teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjo kalinimas kameroje, kurioje asmeniui tenka mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, sukėlė pareiÅ¡kėjui tam tikrų nepatogumų ar dvasinių kančių ir todėl buvo pažeista jo teisė, tačiau nesutinka, jog dėl to pareiÅ¡kėjui buvo sukelti psichologiniai ar sveikatos sutrikimai, o atsiradę fiziniai nepatogumai dėl nepilnos 1 paros kalint per mažo ploto kameroje LukiÅ¡kių TIK buvo esminiai.

Byloje nesant objektyvių duomenų apie tai, kad kalinimas per mažo ploto kameroje neigiamai paveikė pareiÅ¡kėjo sveikatÄ , sukėlė itin didelių nepatogumų, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas jam nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ . Teismo sprendimu pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytÄ reikalavimÄ , kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto, tačiau reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡sakyti nusiskundimai dėl HN 76:2010 pažeidimų nėra patvirtinti objektyviais įrodymais, teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K kamerų įrengimas neatitinka higienos normų reikalavimų, todėl pareiÅ¡kėjo teiginius dėl Å¡ių priežasčių sukeltų neigiamų pasekmių, teismas laiko neįrodytais ir nepagrįstais. Dėl kalinimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje Ligoninės veiklos neteisėtumÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindžia gyvenamojo ploto trÅ«kumu palatose bei netinkamu jų įrengimu, neatitikimu HN76:2010.

Ligoninės atstovas teismo posėdyje prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje gydėsi laikotarpiais nuo 2011-03-15 iki 2011-03-22 ir nuo 2012-01-18 iki 2012-01-24 (b. l. 131). Pagal CK 1.124 straipsnį, ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. ReikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis).

Tačiau ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises iÅ¡nyksta. Viena vertus, ieÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ . Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga.

Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę arba įstatymo saugomÄ interesÄ , prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises.

Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai. IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimÄ , paaiÅ¡kintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors bÅ«du ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ apibrėžti objektyvesniais kriterijais. Jeigu ji priklausytų vien nuo asmens vidinio suvokimo, ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia taptų per daug nekonkreti ir neapibrėžta, o ieÅ¡kinio senaties instituto praktinis taikymas neatitiktų pirminio sumanymo – užtikrinti visuomeninių santykių stabilumÄ , skatinti nukentėjusiuosius asmenis operatyviai kreiptis į teismÄ , garantuoti tinkamÄ ir efektyvų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .

Todėl turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimÄ momentas, skirtingai nei realaus sužinojimo momentas, sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieÅ¡kovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad jo teisė yra pažeista.

IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiÅ¡kai įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ . Pažymėtina, kad pats pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog visÄ buvimo Ligoninėje laikÄ nuo 2011-03-15 iki 2011-03-22 ir nuo 2012-01-18 iki 2012-01-24 dėl neužtikrintos teisės į minimalų kameros plotÄ , tenkantį vienam asmeniui, ir netinkamų laikymo sÄ lygų jautė nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, taigi jau tuo metu turėjo suvokti, kad jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos, tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2015 m. sausio 28 d. (b. l. 16), todėl reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011-03-15 iki 2012-01-28 turi bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis.

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo Å¡alis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiÅ¡kėjo skundo teismui padavimo dienos.V.

S. skundÄ teismui dėl žalos atlyginimo paÅ¡tu iÅ¡siuntė 2015-01-28 (b. l. 16), todėl reikalavimui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2012-01-28 praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjas termino atnaujinti nepraÅ¡o, svarbių priežasčių, kodėl kreipėsi daugiau nei po trejų metų nenurodo, laikoma, kad V. S. teisę į žalos atlyginimÄ turi nuo 2012-01-28. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas praleido senaties terminÄ , todėl skundo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, žalÄ tenkinti nėra pagrindo (ABTÄ® 88 str. 1 p.).

Dėl kalinimo Å iaulių TI PareiÅ¡kėjas teismo praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ kalinimo Å iaulių TI laikotarpiu nuo 2012-01-03 iki 2012-09-26.Pasisakydamas dėl faktinių bylos aplinkybių reikÅ¡mės pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos atlyginti žalos atsiradimui, teismas laiko, kad turi bÅ«ti atsižvelgta į atsakovės atstovo atsiliepime pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti senaties terminÄ . Kadangi teismas jau konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011-03-15 iki 2012-01-28 turi bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis iÅ¡ naujo dėl minėto nepasisako, o pareiÅ¡kėjo teisę į žalos atlyginimÄ gina nuo 2012-01-28 iki 2012-09-26.

PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Å iaulių TI veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų, t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo, bei kamerų neatitikimo higienos reikalavimams.IÅ¡ byloje esančios 2015-02-06 pažymos Nr. 69/06-879 (b. l. 19-25) matyti, kad pareiÅ¡kėjas V. S. į Å iaulių TI buvo pristatytas 2012 m. sausio 3 d. ir periodiÅ¡kai skirtingose kamerose laikytas iki 2012 m. rugsėjo 26 d.

Laikotarpiu, kuriam netaikoma ieÅ¡kinio senatis, pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 16, kurios plotas 19,09 m2, buvo laikomas nuo 2012-01-29 iki 2012-05-03 su dar 5-10 asmenų, kameroje Nr. 14, kurios plotas 19,56, – nuo 2012-05-03 iki 2012-09-26 su dar 5-10 asmenimis. Viso 242 paras ir visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad Å iaulių TI administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam pastoviai tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.Byloje nustatyta, kad Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2012-06-25 atliko patikrinimÄ kameroje Nr. 14 (b. l. 30-36), kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas ir operatyviosios kontrolės metu nustatė, kad apgyvendinimo kameroje Nr. 14 virÅ¡ sanitarinio mazgo ant lubų matosi rudos nubėgimo žymės, sienų dažų danga lupasi, vielomis iÅ¡daužytas tinkas, grindys vietomis iÅ¡daužytos, ant lubų yra pelėsis (HN 76:2010 X sk. 56 p. pažeidimas).

Patalpoje reikalingas paprastasis remontas (HN 76:2010 X sk. 62 p. pažeidimas). Sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atitvertas užuolaidomis. Oro temperatūra 18.8 °C, neapibrėžtis 0,18 °C, (reglamentuojama HN 76:2010 VI sk. 26 p. šiltuoju metų laikotarpiu 18-28 °C); santykinė oro drėgme 64,9%. neapibrėžtis 0.97 %, (reglamentuojama HN 76:2010 VI sk. 26 p. šiltuoju metų laikotarpiu 35-65 %); oro judėjimo greitis 0,06 m/s, neapibrėžtis 0,02 m/s, (reglamentuojama HN 76:2010 VI sk. 26 p. šiltuoju metų laikotarpiu 0.15-0,25 m/s) (HN 76:2010 VI sk. 26 p. pažeidimas): natūralios apšvietos koeficientas 0,29 %, natūralios apšvietos koeficiento neapibrėžtis 0.024 %, reglamentuojama HN 76:2010 VI sk. 22 p. natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 % (HN 76:2010 VI sk. 22 p. pažeidimas): dirbtinė apšvieta 218 lx. matavimų neapibrėžtis 34,94 lx (reglamentuojama HN 76:2010 VI sk. 22 p. 200 lx).

Kaip matyti patikrinimo metu nustatytas higienos normos HN 76:2010 X sk. 22 p., 26 p., 56 p., 62 p. pažeidimai, todėl dėl Å¡ių sÄ lygų neužtikrinimo yra pakankamas pagrindas konstatuoti neteisėtus Å iaulių TI-K veiksmus.Duomenų apie kitose kamerose, kuriose kalėjo pareiÅ¡kėjas, nustatytus pažeidimus byloje nėra arba jie nebuvo nustatyti.Å iaulių TI Ūkio skyriaus 2015-02-13 pažymoje Nr. 62/08-164 (b. l. 27-29) nurodyta, kad Å iaulių TI gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais.

Pažymėta, kad Å iaulių TI pastatų kompleksas įtrauktas į LR nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl sutiktina su atsiliepimo argumentu, kad kai kurių nuolat pasitaikančių trÅ«kumų nėra galimybės paÅ¡alinti, nėra galimybės padidinti langų angas ir dėl to padidinti natÅ«raliÄ apÅ¡vietÄ , įrengti papildomÄ ventiliacijÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę. HN 76:2010 21 punkte nurodoma, kad areÅ¡tinių kamerų atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus taip pat nustato Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Minėtų taisyklių 16.5. punkte nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Kaip nurodyta pažymoje, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkto reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo.Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2015-01-16 pažymoje Nr.62/08-57 (b. l. 27–29) nurodoma, kad kamerų dezinfekcija įstaigoje atliekama kasdien, apie tai pažymima Objektų kasdieninio valymo kontrolės žurnale.

Kamerose graužikų naikinimui naudojamos lipnios juostelės, o pagal suimtųjų praÅ¡ymus, deratizacija papildomai atliekama cheminiu bÅ«du. Deratizacija apgyvendinimo kamerose vykdoma priemone „Bromad”. Kamerose, deratizacijÄ atliekant cheminiu bÅ«du, suimtieji (nuteistieji) yra iÅ¡keliami į kitas apgyvendinimo kameras. Teritorijoje deratizacija vykdoma su „Broditop” pasta. Deratizacija pagal planÄ atliekama kartÄ per mėnesį.Byloje pateikti Å iaulių TI Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos Patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizavimo grafikas 2012–2013 m. (b. l. 52-53), Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2012–2013 m. dezinfekcijos planas (b. l. 45-47), taip pat Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2012–2013 m. patalpų pagrindinis valymo grafikas (b. l. 49-51) patvirtina, kad Å iaulių TI veikė nepažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 60 punkto reikalavimus.Å iaulių TI Ūkio skyriaus 2015-01-16 pažymoje Nr.62/08-57 taip pat nurodoma, kad patalynė perkama periodiÅ¡kai atsižvelgiant į įstaigos poreikį.

Naudojamas minkÅ¡tas inventorius (čiužiniai, antklodės ir pagalvės) yra dezinfekuojamas, po dezinfekavimo inventorius atiduodamas tiesiai į daiktų sandėlį. Daiktų sandėlyje Å¡varių ir neÅ¡varių skalbinių srautai nesusikerta. Lovos skalbiniai, čiužiniai, antklodės, pagalvės peržiÅ«rimi įvertinami ir jei reikia nuraÅ¡omi kartÄ per mėnesį. Sanitarinėje valykloje įrengtos 2 dezinfekcinės kameros. Kasdien dezinfekuojama po 4 partijas minkÅ¡to inventoriaus (čiužinių, antklodžių ir pagalvių).

Dezinfekuojama po 50 min. 110 0 C. Iki 2011 m. asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius Šiaulių TI suimtieji ir nuteistieji skalbėsi kamerose patys. Tam tikslui kamerose buvo iškabintos virvės skalbiniams džiovinti, išduodamos vonelės ir ūkinis muilas. Kadangi jokie teisės aklai nereglamentuoja džiovyklų (virvių skalbiniams džiauti) įrengimo gyvenamosiose kamerose bei dėl kalinamųjų saugumo, nuo 2011 m. rugsėjo mėn. Šiaulių TI esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodama patalyne bei rankšluosčiai taip pat suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė skalbiama ir džiovinama įstaigoje nemokamai.

Nuo 2011 m. spalio mėn. suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos virÅ¡utinių drabužių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sÄ skaitose esančius pinigus. VirÅ¡utinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugas teikia UAB ,,Juvidė“. Pažymoje nurodytus faktus patvirtina į bylÄ pateikti Å iaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡as (b. l. 55-57, 56-58) ir Å iaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmenines patalynės skalbimo tvarkos apraÅ¡as) (b. l. 58-64).

Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų Å iaulių TI veiksmų, neužtikrinus naudojamo minkÅ¡to inventoriaus dezinfekcijos ir rÅ«bų skalbimo. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius, kurio 2010-06-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems ir nuteistiesiems nustatyta vienos valandos kasdien pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, o ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ â€“ du vienos valandos trukmės pasivaikščiojimai per dienÄ .

Pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliÅ¡kai – outside their cells) užimti skirtingo pobÅ«džio tikslinguose užsiėmimuose.

Å iuo atveju, minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo teiginys, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ iÅ¡aiÅ¡kinimui, atmestinas. Teismas nevertina pareiÅ¡kėjo argumentų, kad Å iaulių TI neatliekamas naujai atvykusių asmenų medicininis patikrinimas, nes tai nėra susiję su pareiÅ¡kėjo reikalavimu dėl jam atlygintinos žalos.IÅ¡ byloje pateiktos pareiÅ¡kėjo V.

S. AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sÄ skaitos Nr. 24 matyti (b. l. 69-70), kad jam buvimo Å iaulių TI laikotarpiu nuo 2012-01-28 iki 2014-09-26 periodiÅ¡kai buvo iÅ¡duodami ir rankÅ¡luosčiai, ir lovos skalbiniai, ir bÅ«tinos higienos priemonės. PareiÅ¡kėjas, kai jam buvo iÅ¡duotas kitoks, nei Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje nustatytas maksimalus iÅ¡duotinas patalynės kiekis arba buvo atsisakyta patalynės elementų, pareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kė savo sutikimÄ dėl konkretaus iÅ¡duotų daiktų kiekio, patvirtindamas asmeniniu paraÅ¡u iÅ¡duotos patalynės kiekio grafoje.

Minėti įrodymai patvirtina, kad nėra pagrindo pripažinti Å iaulių TI veiksmų neiÅ¡duodant patalynės, higienos reikmenų ir t. t. neteisėtumÄ .IÅ¡ Å iaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2015-02-10 pažymos Nr. 61/04-279 (b. l.

26) matyti, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Å iaulių TI administracijÄ su praÅ¡ymais ar skundais dėl jo laikymo sÄ lygų nesikreipė.Byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taip pat byloje pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai bÅ«tent dėl kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI nenustatyti, o kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, į pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės – bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 – pažeidimo mastÄ (tai, kad ginčo laikotarpiu kalint Å iaulių TI pareiÅ¡kėjui teko mažesnis kalinimo kameros plotas, nei nustatyta norma), Å¡io pažeidimo trukmę (242 paros Å iaulių TI), taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Å iaulių TI sÄ moningai bÅ«tų siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, remdamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 1 000 Eur.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p. ir 5 p., 127 str.,n u s p r e n d ė:PareiÅ¡kėjo V.

S. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo V. S. teisė į laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimÄ LukiÅ¡kių TI-K buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Priteisti pareiÅ¡kėjui V. S. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 1 000 Eur (vienas tÅ«kstantis eurų) neturtinei žalai atlyginti.Kitoje dalyje skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                               Liudmila Zaborovska