2023-05-24 Nr. AB-10661-3-61-3-03791-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-283-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03791-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) pateikti 2022 m. balandžio 28 d. pareiškėjo prašyme nurodytus dokumentus ir informaciją.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 5 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti NŽT 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. 49SD-8696-(14.49.136 E.) ir įpareigoti NŽT pateikti 2022 m. balandžio 28 d. pareiškėjo prašyme nurodytus dokumentus ir informaciją.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti NŽT 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštą (sprendimą) nėra tinkamas.

Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 28 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje nurodytais skundo trūkumais bei, kad nepageidauja, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismo ABTĮ nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 22 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 6 dalį skundas dėl pareiškėjo skundžiamo rašto yra skundžiamas NŽT vadovui per 20 darbo dienų nuo skundžiamo NŽT teritorinio padalinio sprendimo priėmimo, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleidžia nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias NŽT vadovas pripažįsta svarbiomis, šis terminas NŽT vadovo sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduotas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, pažymėjo, kad pareiškėjas turi teisę skųsti 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštą (sprendimą) ikiteismine tvarka NŽT vadovui. Kadangi pareiškėjas nesilaikė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nustatytos išankstinio skundo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir pažymi, kad skundžiama nutartimi teismas 3 kartą nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nesutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais argumentais ir pažymi, kad byloje ginčas nėra kilęs dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo, ginčas kilęs dėl atsisakymo teikti dokumentus. Taigi, teismo nurodyta tvarka šiam ginčui nėra taikoma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 6 dalimi, nurodė, kad pareiškėjas skundžiamą 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštą turi teisę skųsti NŽT vadovui, ir, remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, konstatavo, jog pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pareiškėjas atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir pažymi, kad kilusiam ginčui yra neaktuali teismo minėta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nuostata.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles. ABTĮ yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme (šiuo atveju – ABTĮ) nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).

Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis reglamentuoja skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja NŽT teritoriniai padaliniai. Aptariamo straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Savo ruožtu NŽT vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 28 d. kreipėsi su prašymu į NŽT dėl dokumentų ir informacijos jam pateikimo. Prašyme nurodė, kad atstovauja konkretaus kliento interesus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nuosavybės teise turėtą žemę. Pareiškėjas nurodė, kad siekiant tinkamai atstovauti kliento interesus atkuriant nuosavybės teises į žemę ir ginčijant galbūt neteisėtus šių žemės sklypų nuomos ar subnuomos dokumentus, prašė atsakyti: 1) kokiais NŽT sprendimais buvo išnuomoti ar subnuomoti pareiškėjo nurodyti 2 žemės sklypai, taip pat pateikti šių sprendimų, taip pat nuomos (subnuomos) sutarčių kopijas, taip pat šiais sprendimais ir sutartimis išnuomotų (subnuomotų) žemės sklypų ribų planų kopijas ir visus dokumentus, kurie turėjo įtakos šių sprendimų priėmimui; 2) kokiais kriterijais, dokumentais ir norminiais aktais remiantis buvo išnuomoti (subnuomoti) pareiškėjo nurodyti 2 žemės sklypai ir nustatytos nuomojamų žemės sklypų plotai ir ribos. NŽT 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 49SD-8696-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas) atsisakė pateikti pareiškėjo prašomą informaciją ir dokumentus, kadangi jis nepagrindė, jog prašoma pateikti informacija ir dokumentai yra reikalingi teisinėms paslaugos teikti.

Įvertinus nustatytas aplinkybes paminėto teisinio reguliavimo kontekste spręstina, kad ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl informacijos pateikimo. Šiuos santykius reglamentuoja ne Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o specialusis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas. Be to, pareiškėjas 2022 m. balandžio 28 d. prašyme nurodė, kad jis yra advokatas, atstovauja savo kliento interesus ir tuo pagrindu prašo suteikti informaciją bei dokumentus. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsniu, advokatas turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus ir jų nuorašus. Pastebėtina, kad šioje teisės normoje apibrėžta advokato teisė rinkti informaciją nėra absoliuti, o naudojantis šia teise turi būti paisoma asmens duomenų tvarkymo kriterijų, proporcingumo principų bei visuomet turi būti pagrįstas ir aiškus renkamos informacijos panaudojimo tikslas. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas – pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. B. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti

skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė