2020-07-01 Nr. AB-13099-3-62-3-01425-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1169-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01425-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Alytaus PN, atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2014 m. sausio mėnesio iki 2017 m. sausio 1 d. paskirtą bausmę Alytaus PN atliko netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis, nes jam nebuvo išduodamos higienos priemonės – dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai. Dėl tokio Alytaus PN neveikimo pareiškėjas buvo priverstas nesilaikyti asmens higienos, sugedo dantys, pradėjo juos skaudėti. Pareiškėjas teigė, kad taip buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), pareiškėjui sukelti dideli išgyvenimai, psichologinės kančios, pažemintas jo orumas.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad, remiantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiais teisės aktais, Alytaus PN neturėjo pareigos nuteistuosius aprūpinti dantų pasta, dantų šepetėliais ir skutimosi peiliukais. Pabrėžė, kad pareiškėjas savo skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui. Alytaus PN teigė, jog pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog prašoma priteisti žala kilo dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

5. Be to, Alytaus PN prašė pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjo L. B. skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjui 2016 m. birželio 10 d. – 2017 m. sausio 1 d. laikotarpiu Alytaus PN atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo pažeista teisė į aprūpinimą higienos priemonėmis. Kitą skundo dalį atmetė.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti pareiškėjo asmens bylų duomenys patvirtina, jog pareiškėjas teismo nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes Alytaus PN atliko nuo 2010 m. spalio 19 d. iki 2015 m. gegužės 15 d. ir bylos nagrinėjimo metu atlieka nuo 2016 m. birželio 10 d. (b. l. 14–15).

8. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Lietuvos valstybei atstovaujančių Alytaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo) nuo 2014 m. sausio mėnesio iki 2017 m. sausio 1 d., atlyginimo.

9. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo per Alytaus PN padavė 2018 m. liepos 9 d. (b. l. 5). Atsižvelgęs į skunde nurodytus teiginius, jog dėl kalinimo sąlygų jautė didelius neigiamus išgyvenimus, kančias, diskriminaciją, teismas vertino, kad pareiškėjas per visą bausmės atlikimo laiką turėjo suvokti ir suvokė apie galimą teisės į materialinį aprūpinimą pažeidimą. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam per nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą. Nagrinėjant bylą, tokių aplinkybių taip pat nebuvo nustatyta. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, ir esant atsakovo atstovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį, teismas skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo už 2014 m. sausio mėn. – 2015 m. gegužės 15 d. laikotarpį atmetė.

10. Lietuvos valstybei atstovaujančių Alytaus PN reikalavimu pritaikęs trejų metų ieškinio senaties terminą, teismas sprendė dėl pareiškėjo nurodytų galimų teisės aktų pažeidimų nuo 2016 m. birželio 10 d., kai pareiškėjas atvyko į Alytaus PN atlikti naujai paskirtą bausmę, iki 2017 m. sausio 1 d. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo atsikirtime išdėstytų argumentų apie aplinkybes, susijusias su laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d., kadangi teismui paduotame skunde pareiškėjas buvo aiškiai apibrėžęs ginčo laikotarpį – nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2017 m. sausio 1 d. Dėl tokiomis kalendorinėmis datomis apibrėžto ginčo laikotarpio buvo priimtas nagrinėti paduotas skundas, pareikalauta pateikti atsiliepimą ir su ginčo aplinkybėmis susijusių duomenų bei juos patvirtinančių dokumentų (b. l. 7).

11. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis (toliau – ir Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normos) ir pažymėjo, kad minėtos normos iki 2017 m. sausio 1 d. nenumatė, kad nuteistiesiems turi būti išduodami dantų šepetėliai, dantų pasta ir skutimosi peiliukai. Tačiau pagal Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normų (2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-79 redakcija) 7 punktą, suimtiesiems kas mėnesį turėjo būti išduodami dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Toks teisinis reguliavimas reiškė, kad ginčo laikotarpiu galiojusios teisės normos numatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems. Teismo vertinimu, šios dvi grupės asmenų pasižymėjo tuo pačiu požymiu – jiems įstatymų nustatyta tvarka apribota laisvė.

12. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimus, teismas vertino, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo neaprūpinimas skunde nurodytomis asmens higienos priemonėmis vien dėl tos priežasties, jog Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normos nenumatė tokių priemonių išdavimo nuteistiesiems, neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų. Teismas, nustatęs, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės (dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai), vadovaudamasis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir EŽTT praktika bei atsižvelgęs į tai, jog Konvencijos pažeidimas yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti, darė išvadą, kad yra pagrindas 2016 m. birželio 10 d. – 2017 m. sausio 1 d. laikotarpiu konstatuoti neteisėtą aktą – valstybės neveikimą.

13. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas dėl aukščiau nurodyto pataisos įstaigos neveikimo galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu būtų buvęs aprūpintas jo nurodytomis higienos priemonėmis.

14. Nagrinėjant bylą, nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Alytaus PN administracijai būtų teikęs skundus dėl higienos priemonių neišdavimo ir prašęs šias priemones išduoti, kad pataisos įstaiga būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, kad neišdavus dantų pastos, dantų šepetėlio ir skutimosi peiliukų, pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai būtų padarytas nepataisomas poveikis. Teismas, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį bei jo trukmę, sprendė, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą.

III. 15. Pareiškėjas L. B. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

16. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad skunde buvo nurodęs visas reikšmingas aplinkybes, tačiau teismas jų neįvertino. Pareiškėjas paaiškina, kad dėl neišduoto šepetėlio jis negalėjo prižiūrėti dantų, dėl to vėliau teko kreiptis į odontologą, su pareiškėju vengdavo bendrauti kiti nuteistieji. Pareiškėjas akcentuoja, kad ilgai trunkantis pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu.

17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Alytaus PN nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją su prašymu išduoti higienos priemones ir toks jo prašymas būtų netenkintas. Alytaus PN pabrėžia, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas L. B. kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų, pažeidžiant teisę į aprūpinimą higienos priemonėmis laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėnesio iki 2017 m. sausio 1 d., atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjo L. B. skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjui 2016 m. birželio 10 d. – 2017 m. sausio 1 d. laikotarpiu Alytaus PN atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo pažeista teisė į aprūpinimą higienos priemonėmis. Teismas reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2015 m. gegužės 15 d. taikė ieškinio senatį.

21. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad teismas neteisingai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir be pagrindo nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

22. Dėl asmenų aprūpinimo higienos reikmenimis teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į EŽTT jurisprudenciją, kurioje pažymėta, jog sulaikyto asmens higienos priemonių (tarp jų ir muilo, dantų šepetuko, dantų pastos) trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui. Melnitis byloje EŽTT yra nusprendęs, kad tai, jog pareiškėjas negalėjo pasirūpinti savo higiena ilgesnį laiką ir nuolat jautėsi nešvarus ir pažemintas, akivaizdžiai sukėlė jam kančią, kurios sunkumo laipsnis viršija sulaikymui būdingą kentėjimą. EŽTT pabrėžė, kad tokiomis aplinkybėmis nacionalinės valdžios atsainus požiūris – aiškus atsisakymas patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti asmens higienos priemonėmis – yra ypač nepriimtinas (žr. EŽTT 2012 m. vasario 28 d. sprendimą byloje Melnitis prieš Latviją (pareiškimo Nr. 30779/05).

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 (ja vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą) pažymėjo, jog pareiškėjo, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, neaprūpinimas skunde nurodytomis asmens higienos priemonėmis vien dėl to, jog Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis norma nenumato tokių priemonių išdavimo nuteistiesiems, neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų. Vis dėlto, šioje vietoje teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo vadovautis nurodytu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 surinkti įrodymai konkrečiai patvirtino reikšmingą faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl higienos priemonių išdavimo. Tuo metu nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją su prašymu išduoti higienos priemones ir toks jo prašymas būtų netenkintas. Nesant duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigą su prašymu išduoti jam higienos priemones (dantų šepetėlį, dantų pastą ir skutimosi peiliukus), o įstaigos administracija tokio prašymo netenkino, negalima konstatuoti neteisėtų Alytaus PN veiksmų.

24. Nors, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjo teisė į aprūpinimą higienos priemonėmis laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. sausio 1 d. buvo pažeista, tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principą, kadangi apeliacinį skundą byloje pateikė tik pareiškėjas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

25. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo vertintini kaip neaktualūs. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė