A-444-359-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A444-359/2013

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.4.1., 11.6.1.

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė) rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja), trečiajam suinteresuotam asmeniui N. M. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėja A. D. skundu (t. I., b. l. 91-96) prašo panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 15073 ir 2007 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. 4-2972-(1.3) dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra V. B. į 0,200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone, ir Klaipėdos apskrities viršininką įpareigoti su A. D. sudaryti 0,2000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone, nuomos sutartį. Be to, buvo pateiktas prašymas dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo (b. l. 97,98).

Skunde nurodyta, jog pareiškėjos sutuoktinis P. D., buvęs statinio (unikalus Nr. 4400-0128-6271), savininkas, dar 1992 m. rugpjūčio 7 d. iš savo nebalansinės sąskaitos Nr. J 5612 į Kretingos rajono savivaldybės tarybos sąskaitą Nr. 142334 įmokėjo 2040 rublių už žemės sklypą, esantį Kretingos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato, tačiau valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis dėl nežinomų priežasčių nebuvo sudaryta. Nurodė, kad pagal Darbėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą 2002 m. vasario 23 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 418 (toliau – ir Darbėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas), 0,25 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajono savivaldybėje, buvo numatytas, kaip valstybės išperkama žemė dėl suprojektuoto ir žemės sklype statomo P. D. statinio- bitininko namelio su pagalbinėmis patalpomis. Teigia, jog iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, turėjo būti išspręstas prašymas dėl tame sklype esančio pastato eksploatacijai reikalingo žemės sklypo nuomos, tačiau nesibaigus teisminiams ginčams dėl minėto statinio nugriovimo, buvo priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra V. B.. Mano, jog pareiškėjos A. D. prašymai dėl žemės sklypo nuomos ar jo pirkimo-pardavimo neišspręsti ir nepatenkinti dėl atsakovo aplaidumo ir neveikimo.

Atsakovas atsiliepime į skundą (t. I., b. l. 113, 114) su pareiškėjos skundo reikalavimais nesutiko ir prašė jų netenkinti. Pažymėjo, kad 2006 m. lapkričio 24 d. pareiškėja A. D. kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Kretingos rajono žemėtvarkos skyrius 2007 m. vasario 1 d. informavo pareiškėją raštu Nr. (3.2)R7-37, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone, kuriame yra pareiškėjos nuosavybės teise valdomi pastatai, yra buvusio žemės savininko J. B. žemėje, kurią pretendentai pageidauja susigrąžinti natūra. Paaiškino, jog žemės sklypo nuomos sutartis su A. D. nebuvo sudaryta, kadangi 2007 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 15073 dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo metu galiojo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 15 d. nutartis, kuria pareiškėja buvo įpareigota nugriauti nebaigtą statyti statinį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo N. M. atsiliepime į skundą (t. I., b. l. 107-109) prašė skundo netenkinti. Nurodė, jog nuosavybės teisės natūra į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone, buvo atkurtos pagrįstai, nes pareiškėjai priklausančio statinio faktiškai nėra, jis sunykęs. Teigė, kad pareiškėjos A. D. vardu įregistruotas statinys nekilnojamojo turto registre yra komercinės paskirties, juo pareiškėja nesinaudoja, todėl nepagrįstai reikalauja sudaryti nuomos sutartį. Mano, kad A. D. yra praleidusi terminą skundui paduoti bei nepasinaudojusi išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimu skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 15073 ir 2007 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. 4-2972-(1.3) dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra V. B. į 0,200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone, atmetė kaip nepagrįstą.

Skundą dalyje dėl reikalavimo Klaipėdos apskrities viršininką įpareigoti su A. D. sudaryti 0,2000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone, nuomos sutartį paliko nenagrinėtu.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsniu, 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka ir sąlygos) 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies punktu, Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos „Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos“ (toliau – ir Metodika) 12 ir 13 dalimis, 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse“ (toliau – ir Taisyklės) 2.5 ir 28.1 punktais.

Nustatė, kad 2007 m. gegužės 28 d. buvo priimti Klaipėdos apskrities viršininko sprendimas Nr. 15073 ir Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas Nr. 4-2972-(1.3) „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę (mišką) Kretingos rajone“ (t. I, b. l. 37,38) dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. B. į jam tenkantį buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą Klaipėdos apskrities Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) kaime nekilnojamąjį turtą- 2,00 ha žemės.

Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. 4-2972-(1.3) priede (t. I., b. l. 39) nurodyta, kad Saudravų kaime V. B. atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypus Nr. 534-2-0,25 ha, Nr. 534-0,20 ha, Nr. 534-1-1,36 ha.

2007 m. vasario 1 d. raštu Nr. (3.2)R7-37 (t. I, b. l. 23) pareiškėja A. D. buvo informuota, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone, kuriame yra jos nuosavybės teise valdomi statiniai, yra buvusio žemės savininko J. B. žemėje, kurią pretendentai pageidauja susigrąžinti natūra, todėl jos prašymas sudaryti 2989 m(2) ploto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį nebus tenkinamas.

2008 m. kovo 14 d. pareiškėja A. D. kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą (t. I., b. l. 2-7), prašydama Klaipėdos apskrities viršininką įpareigoti su ja sudaryti 0,2000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kretingos rajone, nuomos sutartį bei pripažinti negaliojančiomis 2007 m. gegužės 28 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 15073 ir 2007 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. 4-2972-(1.3) dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra V. B. į 0,200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Saudravų kaime, Kretingos rajone.

2008 m. gegužės 29 d. specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nutartimi (t. I., b. l. 77-79) byla pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, N. M., dėl įpareigojimo sudaryti žemės nuomos sutartį, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimo, įsakymo panaikinimo (bylos Nr. 2-4725-474/2008) perduota Klaipėdos apygardos administraciniam tismui.

2008 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi (t. I., b. l. 84) pareiškėjos prašymas tenkintas ir terminas skundui paduoti atnaujintas.

Byloje esantis Valstybės įmonės registrų centro Klaipėdos filialo pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (t. I., b. l. 22) patvirtina, kad 2003 m. lapkričio 20 d. išduoto paveldėjimo liudijimo Nr. K1AK-18607 (t. I., b. l. 21) pagrindu buvo įregistruota pareiškėjos A. D. nuosavybės teisė į pastatą- bitininko namelį su pagalbinėmis patalpomis bei kitus inžinerinius statinius (kiemo įrenginius)- kiemo statinius, esančius Kretingos rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime.

Nustatyta, kad pareiškėjai A. D. nuosavybės teise priklausantis nebaigtas statyti pastatas- bitininko namelis su pagalbinėmis patalpomis ir kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai)- kiemo statiniai (t. I., b. l. 21,22) patenka į V. B. natūra grąžinto žemės sklypo ribas (t. I., b. l. 23, 152, administracinė byla Nr. I-984-162/2005, b. l. 13).

Nustatyta, kad 1988 m. rugsėjo 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (t. I., b. l. 140) P. D. iš Darbėnų kolūkio įsigijo garažą ir malkinę Kretingos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime.

Nustatyta, jog statybos darbams- ūkinių pastatų rekonstrukcijai, 0,25 ha žemės sklype vykdyti pagal paruoštą ir suderintą projektą 1988 m. rugsėjo 27 d. buvo išduotas statybos leidimas pagal (administracinė byla Nr. I-984-162/2005, b. l. 22,23).

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros inspekcijos vyresnioji specialistė R. L. 2003 m. lapkričio 10 d. pareiškėjai A. D. išdavė pažymą Nr. 03-239 (administracinė byla Nr. I-984-162/2005, b. l. 7) apie nebaigtą statyti statinį- bitininko namelį su pagalbinėmis patalpomis.

Nors 2002 m. rugsėjo 19 d. pažymoje (administracinė byla Nr. I-984-162/2005, b. l. 12) nurodyta, kad pagal Darbėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 418), ginčo žemės yra sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei, nes jame yra suprojektuota namų valda P. D., P. D. priklausančios namų valdos sklypo suformavimo faktą paneigia byloje esantys įrodymai ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.

Byloje esančiame 2002 m. rugsėjo 12 d. Darbėnų kadastro vietovės projekto autorius S. G. paaiškinime (t. I., b. l. 131) nurodyta, jog V. B. pageidaujamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime 2000 metų žemėtvarkos projekte yra numatytas namų valdai, t. y. valstybės išperkamu žemės sklypu, nes projektuojant minėtame sklype buvo vykdoma gyvenamojo namo statyba, kuri įforminta P. D. vardu.

2009 m. kovo 25 d. teismo posėdyje (t. I., b. l. 244,245) liudytoju apklaustas Kretingos rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjas D. V. parodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 23 įsakymu Nr. 418 patvirtintame Darbėnų kadastinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suprojektuotas 0,20 ha žemės sklypas. Teigė, kad žemėtvarkos projektas buvo rengtas vadovaujantis 1984 metų kolūkiniais planais, todėl galėjo matytis buvę trobesiai. Jo nuomone, matėsi B. sodyba. Nurodė, kad jokia namų valda nebuvo suprojektuota, nebuvo suteiktas sklypo numeris. Pažymėjo, jog plane buvo pažymėta tik galimai buvusio savininko namų valda.

2009 m. kovo 25 d. teismo posėdyje (t. I., b. l. 245) liudytoju apklaustas Žemėtvarkos instituto Klaipėdos skyriaus darbuotojas E. L. parodė, jog 0,20 ha ginčo žemės sklypas buvo pažymėtas kaip namų valda, bet namų valda nebuvo suprojektuota, sklypas paliktas nuosavybės teisių atkūrimui, teritorija buvo išskirta, nes nebuvo aiški sklype buvusių sodybos pamatų priklausomybė. Teigė, kad jam yra žinoma, jog sklypas istoriškai yra Bučmiui priklausiusi namų valda.

Byloje nustatyta, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 23 įsakymu Nr. 418 patvirtintame Darbėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas 0,20 ha žemės sklypas kaip namų valda nebuvo suformuotas, o paliktas nuosavybės teisių atkūrimui, nes žemėtvarkos projekto rengimo metu nebuvo aiški sklype buvusių sodybos pamatų priklausomybė. Nors iš Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo pažymos (t. I., b. l. 22) matyti, jog pareiškėjai A. D. priklausančio nebaigto statyti pastato baigtumas sudaro 10 procentų, byloje esančiame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. I., b. l. 54) užfiksuota, kad bitininko namelio ir jo priklausinių, kaip nurodyta registro pažymoje, nerasta. Byloje nepateikti įrodymai, kokiai paskirčiai pastatą numatoma naudoti, teritorijų planavimo dokumente žemės sklypo, kuris būtinas tokiam pastatui eksploatuoti, dydis nenustatytas.

Konstatavo, jog kadangi ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu nebuvo duomenų, kad pareiškėjai priklausantis negyvenamasis pastatas yra ir bus naudojamas pagal registre įregistruotą jo tiesioginę paskirtį, esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog nuosavybės teisių atkūrimas natūra į ginčo žemės sklypą buvo galimas.

Kadangi reikalavimas sudaryti 0,2000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone, nuomos sutartį yra grindžiamas 2003 m. gruodžio 2 d. pareiškėjos A. D. įgalioto asmens V. D. prašymu, darytina išvada, jog pareiškėjos iš esmės netenkina viešojo administravimo subjekto neatlikimas veiksmų, kuriuos jis privalėjo atlikti gavęs 2003 m. gruodžio 2 d. prašymą.

Remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, kurio 122 ir 123 punktais, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsniu darytina išvada, kad ginčams, atsiradusiems iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, yra nustatyta išankstinė ne per teismą nagrinėjimo tvarka. Kadangi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir jį įgyvendinantis Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 yra specialiosios teisės normos Žemės reformos įstatymo atžvilgiu, todėl nustatant ikiteismine tvarka nagrinėjamų ginčų pobūdį ir ribas, būtina vadovautis šiomis specialiosiomis teisės normomis. O Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies normos šiais atvejais taikomos tiek, kiek jos nustato institucijas, įgaliotas spręsti šio pobūdžio ginčus ir pačią ginčų nagrinėjimo tvarką.

Įvertinęs nustatytas nagrinėjamosios bylos aplinkybes, padarė išvadą, jog atsakovo veiksmai, susiję su prašymais valstybinę žemę išnuomoti bei ją parduoti, atsakovo atlikti iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo ir reikalavimas įpareigoti atsakovą su pareiškėja sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį yra kildinamas iš vilkinimo atlikti viešojo administravimo subjektui priskirtus veiksmus, t. y. sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, todėl remiantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, jie turėjo būti visų pirma skundžiami išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Kadangi nustatyta, jog privaloma išankstinio neteisminio ginčo sprendimo tvarka nebuvo pasinaudota, skundas dalyje dėl reikalavimo atsakovą įpareigoti su pareiškėja sudaryti 0,20 ha žemės sklypo nuomos sutartį paliko nenagrinėtu.

III. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (b. l. 181–187), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos reikalavimus tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Pabrėžia, jog pareiškėja neginčijo nuosavybės teisių atkūrimo V. B. įpėdiniams galimybės, tačiau savo skundą grindė tuo, kad atkuriant nuosavybės teises buvo nesilaikoma teisės aktų reikalavimų. Nurodo, kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinto „Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos“ (toliau – ir Metodika) 12 dalis. Mano, kad net ir tuo atveju, jeigu laikytina, kad žemės sklypas, esantis prie A. D. statinio, nepriklauso valstybės išperkamai žemei, jis priskirtinas žemės sklypams, kurie Klaipėdos viršininko administracijos turėjo būti išnuomoti pastatų, statinių savininkams iki priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tai numatyta Metodikos 13 punkte.

2. Pabrėžia, kad byloje svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių Darbėnų kadastrinės vietovės žemėtvarkiniame plane 0,2 ha sklypas, kuriame yra pareiškėjai priklausantys statiniai yra suprojektuotas atskiru žemės sklypu. Pabrėžia, kad atsakovo paaiškinimai yra skirtingi skirtingose bylose.

3. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, nurodydamas, kad reikalavimas atsakovą įpareigoti su pareiškėja sudaryti 0,20 ha žemės sklypo nuomos sutartį turėjo būti nagrinėjamas ikiteismine tvarka. Pabrėžia, kad pareiškėja nepateikė reikalavimo dėl vilkinimo, pastarasis reikalavimas yra neatsiejamai susijęs su pirmuoju – panaikinti sprendimus, todėl jam nebuvo privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą.

Pažymi, kad P. D. buvo išskirtas žemės sklypas pagalbinio ūkio pastato statymui, o ne namų valdai. Atkreipia dėmesį, kad ūkinių pastatų rekonstrukcijai 0,25 ha žemės sklypui pagal suderintą projektą 1988 m. rugsėjo 27 d. buvo išduotas statybos leidimas, 0,25 ha sklypas buvo išskirtas ne prie esamų pastatų, bet ūkinei veiklai vykdyti.

Sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo N. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 1–4), kuriame prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad pateiktuose dokumentuose yra nurodyta, kad būtent jos sutuoktiniui buvo skirtas žemės sklypas N. M. šiuo metu priklausančio sklypo vietoje, kad ten buvo statiniai.

Pabrėžia, kad net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjai priklausantis statinys būtų, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, kadangi pareiškėja nepatenka nei į vieną Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio kategorijų, todėl jai negali būti leista išsipirkti žemės, bei ji negali reikalauti sudaryti žemės nuomos sutartį.

Sutinka, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuosavybės teisių atkūrimo į kaimo vietovėje esančią žemę reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas su vėlesniais pakeitimais, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ su vėlesniais pakeitimais.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 4, 6, 10, 12, 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo 2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-489 2 straipsnio 3 dalimi buvo pakeista Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis išdėstyta taip: Žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja; 11 dalis išdėstyta taip: Kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai ir kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip.

Vyriausybės 2001 m. lapkričio 12 d nutarimu Nr. 1347 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ dalinio pakeitimo“ 1.3.6 papunkčiu nutarta Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 18 punkto pirmąją pastraipą išdėstyti taip: Kaimo vietovėje esanti žemė, kurią naudoja arba nuomoja fiziniai ar juridiniai asmenys nuosavybės teise turimiems pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems), taip pat poilsiaviečių pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti ir kuri pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama. Apskrities viršininkui priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesutaria kitaip. Šių žemės sklypų plotai ir ribos nustatomi žemės reformos žemėtvarkos projektuose.

Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 387 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ pakeitimo“. Šio nutarimo 2.9 papunkčiu nutarta Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 18 punkto pirmojoje pastraipoje po žodžio „grąžinama“ įrašyti žodį „natūra“.

Kaip minėta, pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą atsisakyti grąžinti žemę natūra pagrindas yra tik tuomet, jei atitinkama žemė laikytina valstybės išperkama ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja.

Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.); yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose

Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktą įrodymų visumą sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir išvada, kad skundžiamų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo metu 0,2 ha žemės sklypas nebuvo suformuotas, kaip namų valda, o paliktas nuosavybės teisių atkūrimui, nebuvo priskirtas valstybės išperkamai žemei, todėl nebuvo pagrindo neatkurti nuosavybės teisių natūra į ginčo žemės sklypą.

Skundžiamų sprendimų priėmimo metu galiojusioje Žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 pavirtintos „ Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos“ (Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo)“ 12 punkto redakcijoje nustatyta, kad jeigu grąžinamame natūra žemės sklype yra įsiterpusi žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, ir piliečiai šią žemę pageidauja susigrąžinti natūra, tuomet žemėtvarkos projekte atskiru žemės sklypu projektuojami šių pastatų eksploatacijai reikalingi žemės sklypai, nustatomi plotai bei numatomi prie jų privažiuojamieji keliai. Projekto autorius šiuos žemės sklypus paženklina vietoje dalyvaujant pastatų savininkams ir piliečiams, kuriems ši žemė bus grąžinama natūra. Žemėtvarkos skyrius šiuos asmenis kviečia į ženklinimo vietą registruotu laišku arba pasirašytinai ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ženklinimo dienos. 13 punkte nustatyta, kad iki žemės sklypų, kuriuose yra ne žemės savininkui priklausantys pastatai ir statiniai, sugrąžinimo natūra apskrities viršininkas pagal projekto autoriaus pateiktus žemės sklypų kadastro duomenis ir planus sudaro su pastatų ar statinių savininkais valstybinės žemės nuomos sutartis. Rengiant apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektą, jame turi būti nurodyta, kad teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Jeigu pastatų ar statinių savininkas per vieną mėnesį nuo kvietimo atvykti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį išsiuntimo neatvyksta arba nėra galimybės nustatyti pastatų savininką, žemėtvarkos skyrius spaudoje paskelbia pretendento žemės sklypo, kuriame yra kitiems asmenims priklausantys pastatai ar statiniai, ženklinimo datą.

Byloje nustatyta, kad apie 2003 m. lapkričio 5 d. numatomus atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Darbėnų kadastrinėje vietovėje matavimo ir ženklinimo darbus 2003 m. rugsėjo 6 d. buvo paskelbta spaudoje. Pareiškėja žemės sklypo matavime ir ženklinime nedalyvavo.

2003 m. gruodžio 12 d. pareiškėjos atstovas kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kretingos žemėtvarkos skyrių su prašymu išnuomoti 2982 m2 ploto valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kretingos rajone nuosavybės teise valdomo sklypo eksploatacijai.

2006 m. lapkričio 22 d. ir 2007 m. lapkričio 20 d. pareiškėja A. D. kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyrių dėl 2982 m(2) ploto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (t. I., b. l. 25-27).

2007 m. vasario 1 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. (3.2)R7-37 (t. I., b. l. 23) pareiškėja A. D. buvo informuota apie atsisakymą sudaryti jos prašomo parduoti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

Pareiškėja 2007 m. vasario 1 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus sprendimo, įforminto raštu Nr. (3.2)R7-37, kuriuo atsisakyta sudaryti pareiškėjos prašomo parduoti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, neginčija.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja A. D. nebaigtą statyti bitininko namelį su pagalbinėmis patalpomis ir kitus inžinerinius statinius paveldėjo pagal įstatymą po sutuoktinio P. D. mirties ir įregistravo nuosavybę viešame registre jau 2003 m. lapkričio 20 d. t. y. jau po Darbėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo ir ginčo žemės sklypo matavimo ir ženklinimo darbų paskelbimo bei jų atlikimo. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja atliekant sklypo matavimo ir ženklinimo darbus nedalyvavo.

Byloje nėra duomenų, kad po pareiškėjos sutuoktinio P. D. įmokų įmokėjimo iki 2003 m. gruodžio 12 d. jis ar pareiškėja kokiais nors aktyviais veiksmais būtų siekusi įgyti ar išnuomoti žemės sklypą, byloje nustatyta, kad ginčo žemėje jokie statybos darbai nėra vykdomi, įregistruotas statinys faktiškai yra išnykęs.

Pažymėtina, jog iš Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies nuostatų turinio matyti, kad asmenys, turintys teisę atkurti nuosavybės teises natūra, turi pirmenybę įsigyjant žemę iš valstybės asmenų, siekiančių ją įgyti nuosavybės teisę kitais pagrindais, atžvilgiu.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad byloje esančiame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog bitininko namelio ir jo priklausinių nerasta, byloje nepateikti įrodymai, kokiai paskirčiai pastatą numatoma naudoti, teritorijų planavimo dokumente žemės sklypo, kuris būtinas tokiam pastatui eksploatuoti dydis nenustatomas. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai priklausantis negyvenamasis pastatas yra ir bus naudojamas pagal registre įregistruotą jo tiesioginę paskirtį, padarė išvadą, kad nuosavybės teisių atkūrimas buvo galimas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog ginčijami sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti jų nėra pagrindo.

Pareiškėja taip pat pateikė reikalavimą įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininką sudaryti su ja žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartį. Pareiškėja savo apeliaciniame skunde teigia, kad pastarasis jos reikalavimas yra išimtinai susijęs su reikalavimais panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 15073 ir 2007 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. 4-2972-(1.3) dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra V. B. į 0,200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad pareiškėjos prašymas sudaryti žemės nuomos sutartį yra susijęs su 2003 m. gruodžio 2 d. pareiškėjos įgalioto asmens V. D. prašymu išnuomoti 2982 ploto žemės sklypą ir iš esmės yra paduotas dėl institucijos vilkinimo atlikti veiksmus. Remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, kurio 122 ir 123 punktais, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsniu darytina išvada, kad ginčams, atsiradusiems iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, yra nustatyta išankstinė ne per teismą nagrinėjimo tvarka. Kadangi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir jį įgyvendinantis Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 yra specialiosios teisės normos Žemės reformos įstatymo atžvilgiu, todėl nustatant ikiteismine tvarka nagrinėjamų ginčų pobūdį ir ribas, būtina vadovautis šiomis specialiosiomis teisės normomis. O Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies normos šiais atvejais taikomos tiek, kiek jos nustato institucijas, įgaliotas spręsti šio pobūdžio ginčus ir pačią ginčų nagrinėjimo tvarką. Nustatęs, kad pareiškėja šia tvarka nepasinaudojo, skundą šioje dalyje paliko nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir jų nekartoja.

Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė įstatymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą nėra pagrindo. Todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė