2016-09-01 Nr. AB-19930-3-63-3-00575-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4330-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00575-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 14.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovui valstybinės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims valstybinei įmonei Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Matavimų sprendimai“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. M. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui patikslintą skundą, prašydamas panaikinti valstybinės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Klaipėdos filialo (toliau – ir atsakovas, Filialas) 2014 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. (4.7.19.)PG-323 „Dėl žemės sklypo ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje“ ir 2014 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-297 „Dėl kadastro duomenų įrašymo Nekilnojamojo turto registre“, kuriais atsisakyta įregistruoti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą įregistruoti šiuos duomenis pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Matavimų sprendimai“ 2013 m. liepos 26 d. atliktų kadastrinių matavimų planą ir 2014 m. kovo 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 12SK-(14.12.110.)-359 (toliau – ir NŽT sprendimas).

Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausė 0,71 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas). 2013 m. UAB „Matavimų sprendimai“ atliko Sklypo kadastrinius matavimus. Pareiškėjas 2014 m. kovo 10 d. atsakovui pateikė prašymą Nr. 6361957, kuriuo prašė Sklypo kadastro duomenis įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre, tačiau Filialas 2014 m. kovo 17 d. sprendimu ir 2014 m. kovo 18 d. sprendimu (sprendimo data iš 2014 m. balandžio 18 d. Filialo 2014 m. gegužės 7 d. raštu Nr. RA-2598 ištaisyta į 2014 m. kovo 18 d.) prašymo netenkino. VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. cspr1-102 teritorinio registratoriaus sprendimai palikti galioti.

Pareiškėjas paaiškino, jog ginčijami sprendimai buvo nemotyvuoti, nes jie pagrįsti subjektyvia atsakovo nuomone, kad Sklypas pateko į Gargždų miesto teritoriją, ir juose nenurodytas konkretus teisinis atsisakymo registruoti kadastro duomenis pagrindas, t. y. nurodyta tik Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 17 straipsnio 4 dalis, bet ne konkretus 4 dalies punktas. Pareiškėjas teigė, kad ginčijamuose sprendimuose nenurodyta, kokiems teritorijų planavimo dokumentams prieštaravo jo atlikti kadastriniai matavimai, neatsižvelgta į tai, kad Sklypas įregistruotas 1999 m. balandžio 8 d., o Gargždų miesto ribose esančio 224 kv. m jam priklausančio žemės sklypo ir miesto ribų klausimas buvo išspręstas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2001 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 09-01-02-17-632. Pareiškėjo nuomone, atlikti kadastriniai matavimai buvo teisingi, nes UAB „Matavimų sprendimai“ matininko R. K. 2013 m. liepos 26 d. parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla patvirtinta NŽT sprendimu. Pareiškėjas pažymėjo, jog Sklypo adresu buvo įregistruoti gyvenamasis namas, du ūkiniai pastatai (pirtis ir malkinė), šiltnamis ir šulinys. Pareiškėjas nurodė, kad Sklypo ribos atitiko 2013 m. balandžio 18 d. UAB „Matavimų sprendimai“ pastatų geodezinėje nuotraukoje fiksuotus duomenis, jos buvo nusistovėjusios, išlikę riboženkliai, bet patikslintus kadastro duomenis atsakovas vis tiek atsisakė įregistruoti nenurodydamas atsisakymo motyvų. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Gargždų miesto teritorijos riba buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1255, o atsakovas neprieštaraudamas Sklypą įregistravo 1999 m. balandžio 8 d., todėl, pareiškėjo manymu, negalima teigti, kad Gargždų miesto ribos ir Sklypo ribos persidengė.

Pareiškėjo teigimu, Filialas, siūlydamas parengti du Sklypo planus ir pavesdamas NŽT pateikti išvadą dėl Sklypo kadastro duomenų tikslinimo būtinybės, neatsižvelgė į gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo principą, kad vientisas žemės sklypas nedalomas ir kad žemės sklypas su nekilnojamojo turto objektu priskiriamas vienai iš gyvenamųjų vietovių, kuri ribojasi su sklypu. Pareiškėjas pastebėjo, jog, pagal iki 2012 m. liepos 4 d. galiojusias Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), žemės sklypų ribos buvo derinamos su natūraliomis (gamtinėmis) ribomis (upėmis, upeliais, melioracijos grioviais ar kanalais, ežerais, tvenkiniais, griovomis (raguvomis), medžių eilėmis) arba su statinių bei įrenginių išdėstymu; naujai formuojamo ar pertvarkomo žemės sklypo ribos negalėjo kirsti gyvenamųjų vietovių teritorijų ir administracinių vienetų ribų (21 p.). Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2012 m. liepos 4 d. įsigaliojusioje Taisyklių redakcijoje formuojant žemės sklypo ribas reikalavimas nekirsti gyvenamųjų vietovių teritorijų ir administracinių vienetų ribų nebenumatytas (34 p.). Pareiškėjas pabrėžė, jog nei atsakovas, nei kiti suinteresuoti asmenys atliktų kadastrinių matavimų teisingumo neginčijo.

Pareiškėjas taip pat paaiškino, jog Sklypą pirko 1999 m. balandžio 8 d. iš buvusio savininko P. K., kuris šį sklypą įgijo Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 9 d. sprendimais Nr. 55/4315, 55/4316, 55/4317 kitą žemės sklypą padalinus į šešias dalis, tame tarpe – ir į jo nupirktą sklypą. Pareiškėjas teigė, jog pats atsakovas perdavė privatiems asmenims ir įregistravo ginčo sklypą, neva kertantį Gargždų miesto ribą. Pareiškėjas pažymėjo, jog preliminarios sklypo ribos 1999 m. buvo nustatytos Valstybinio žemėtvarkos instituto ir iš esmės nepakito atlikus kadastrinius matavimus. Pareiškėjas manė, kad atsakovas, atsisakydamas patvirtinti nepakeistas Sklypo ribas, tam tikra prasme panaikino savo paties priimtą sprendimą ir pažeidė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (žr., pvz., 2005 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-161/2005).

Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas prašė skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,71 ha ploto Sklypas. Sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Kadastro duomenų nustatymo data: 1999 m. balandžio 28 d.; įregistravimo pagrindas: 1999 m. balandžio 8 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. NGP-2530. Pareiškėjas 1999 m. balandžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. NGP-2530 šį sklypą įsigijo iš P. K., kurio nuosavybė į šį sklypą įregistruota Apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. 55/4317, 1998 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 2124 ir 1999 m. balandžio 6 d.

įsakymo Nr. 621 pagrindu. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas su 2014 m. kovo 10 d. prašymu pakeisti Sklypo kadastro duomenis pateikė 2013 m. liepos 26 d. kadastrinių matavimų bylą ir NŽT sprendimą, kuriuo patvirtinti kadastro duomenys pagal kadastro duomenų bylą. Atsakovas teigė, jog Filialo Kadastro duomenų tvarkymo skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2014 m. kovo 10 d. prašymą dėl žemės sklypo ribų kadastro žemėlapyje pažymėjimo, 2014 m. kovo 17 d. pateikė ginčijamą sprendimą (išvadą), jog Sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje negalima, nes jos nesutampa su geodeziškai patvirtinta gyvenamosios vietovės riba ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 125 ir 127 punktais, pateikė išvadą NŽT Klaipėdos rajono skyriui priimti sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis.

Ginčijamu 2014 m. kovo 18 d. sprendimu Filialas atsisakė įregistruoti Sklypo kadastro duomenis. Atsakovas teigė, kad atsisakymo priežastys išdėstytos 2014 m. kovo 17 d. išvadoje. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjo prašymas netenkintas vadovaujantis NTKĮ 14 straipsnio 5 punktu, pagal kurį Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje, ir NTKĮ 29 straipsnio 2 punktu.

NTKĮ 14 straipsnio 5 punkte taip pat numatyta, kad NTKĮ 17 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, jog prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas patikrinama, ar žymimo žemės sklypo ribos nekerta administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių, kadastro vietovių ir blokų ribų. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog Sklypo ribos kirto Gargždų miesto ribas, kurios nustatytos geodezinių matavimų metu ir patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1255 ir Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. balandžio 14 d.

įsakymu Nr. 860.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismo prašė ginčą spręsti savo nuožiūra.

NŽT nurodė, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Sklypas kirto Gargždų miesto teritorijos ribą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1255. Pareiškėjui 2013 m. atlikus sklypo kadastrinius matavimus, NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2013 m. kovo 26 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 12KAM-26730 konstatavo pažeidimus, t.y. nustatė, kad Sklypo ribos kerta Gargždų miesto ribą, ir bylą grąžino ją parengusiam matininkui nustatytiems pažeidimams pašalinti. Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuris 2013 m. liepos 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-960-583/2014 nusprendė, jog NŽT viršijo kompetenciją, nes, pagal NTKĮ 17 straipsnio 4 dalies 3 punktą, Kadastro tvarkytojas, įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir pažymėdamas jų ribas nekilnojamojo turto žemėlapyje, patikrina, ar žemės sklypo ribos nekerta administracinių vienetų, kadastro vietovių ir blokų ribų dėl priežasčių, nesusijusių su nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiui naudojamos kartografinės medžiagos tikslumu ar administracinių vienetų, kadastro vietovių ir blokų ribų tikslumu. NŽT teigimu, vykdydama Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą ir iš naujo tikrindama kadastrinių matavimų bylą, ji 2014 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 12SK-(14.12.110.)-359 patvirtino Sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Matavimų sprendimai“ matininko 2013 m. liepos 26 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

NŽT teismo posėdžio metu pripažino, jog atsakovo pozicija buvo pagrįsta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Matavimų sprendimai“ prašė pareiškėjo patikslintą skundą tenkinti.

UAB „Matavimų sprendimai“ atstovas pripažino, jog nėra galimybės įregistruoti Sklypo kadastrinius duomenis pagal esamą faktinę situaciją, nes dalis Sklypo patenka į Gargždų miesto teritoriją.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo P. M. skundą atmetė.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas siekė įregistruoti jam nuosavybės teise priklausančio 0,71 ha ploto Sklypo kadastro duomenis pagal UAB „Matavimų sprendimai“ matininko 2013 m. liepos 26 d. parengtą Sklypo kadastro duomenų bylą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013 m. liepos 8 d. išrašo duomenų matyti, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenys nustatyti 1999 m. balandžio 28 d.

2014 m. kovo 10 d. pareiškėjas atsakovui padavė prašymą Sklypo kadastro duomenis įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre, tačiau ginčijamu 2014 m. kovo 17 d. sprendimu nustatyta, jog Sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje nebuvo galimybės, nes jos nesutapo su geodeziškai patvirtinta gyvenamosios vietovės riba, o ginčijamu 2014 m. kovo 18 d. sprendimu nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo įrašyti Sklypo kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. cspr1-102 teritorinio registratoriaus sprendimai palikti galioti.

Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1134-386/2014 pareiškėjo skundas atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2459-822/2016 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netyrė aplinkybės, ar ginčo sklypas tikrai kirto Gargždų miesto ribas, netyrė priežasčių, dėl kurių sklypas kirto Gargždų miesto ribas, ir nebuvo aišku, ar pasikeitė Nekilnojamojo turto registre įregistruoto sklypo, suformuoto atlikus preliminarius matavimus, ribos lyginant su UAB „Matavimų sprendimai“ atliktų kadastrinių matavimų pagrindu parengtu Sklypo planu, ar ginčo sklypo ribos atitiko žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

Teismas pažymėjo, kad, pagal NTKĮ 17 straipsnio 4 dalies 3 punktą įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas patikrinama, ar žemės sklypo ribos nekerta administracinių vienetų, kadastro vietovių ir blokų ribų dėl priežasčių, nesusijusių su nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiui naudojamos kartografinės medžiagos tikslumu ar administracinių vienetų, kadastro vietovių ir blokų ribų tikslumu. Ginčijamame atsakovo 2014 m. kovo 17 d. sprendime nurodyta, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje nebuvo galimybės, nes Sklypo ribos nesutapo su geodeziškai patvirtinta gyvenamosios vietovės (Gargždų miesto) riba. Teismo manymu, byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtino atsakovo nustatytą faktinę aplinkybę, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Sklypas kirto Gargždų miesto teritoriją. Gargždų miesto teritorijos ribos nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1255. Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 860 patvirtintos Vyriausybės nutarimu nustatytos ir paženklintos naujos Gargždų miesto teritorijos ribos ir po geodezinių matavimų nustatytas Gargždų miesto teritorijos plotas.

Teismas pastebėjo, kad P. K. Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 55/4317 atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. K. nuosavybės teise valdytą žemę. Grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo 1998 m. balandžio 28 d. Klaipėdos rajono Dauparų – Kvietinių seniūnijoje Kvietinių žemės kadastro vietovėje Saulažolių kaime rengiamame žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotas P. K. ir kitiem asmenims grąžinamas 5,07 ha ploto žemės sklypas ir nubraižytas žemės sklypo abrisas, pagal kurį sudarytas grąžinamos natūra žemės valdos Nr. 11-1, 11-2 planas. Žemės sklypai, pažymėti Nr. 11-1, 11-2, padalinti į šešis sklypus asmenims, kuriems atkurtos nuosavybės teisės. P. K. paskirtas žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 11-6, 0,71 ha ploto, kurį 1999 m. balandžio 8 d. įsigijo pareiškėjas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad buvo parengtas padalijamo žemės sklypo abrisas ir 1999 m. kovo 15 d. parengtas padalijamo žemės sklypo planas. Šiame plane gretimybe 3-4 pažymėta žemė, priskirta Gargždų miestui. Iš 1999 m. Klaipėdos apskrityje Klaipėdos rajone Saulažolių kaime Kvietinių 5538 kadastro vietovėje pareiškėjo žemės sklypo Nr. 11-2, 11-6 plano taip pat matyti, jog gretimybe 3-4 prie ginčo sklypo Nr. 11-6 pažymėta Gargždų miestui priskirta žemė. Naujai sodybai (pastatams) statyti vietos parinkimo 1999 m. balandžio 22 d. akte nurodyta, jog pareiškėjui parinktas sodybai sklypas (sklypas Nr. 11-6) buvo prie Gargždų miesto ribos, tai pažymėta ir Naujos sodybos (pastatų) statybos vietos plane. Teismo nuomone, nebuvo galimybės nustatyti, ar nuosavybės atkūrimui suformuotas sklypas atitiko geodeziškai patvirtintas Gargždų miesto ribas, ar jas kirto po ribų pakeitimo Vyriausybės 1998 m. spalio 20 d. nutarimu ir buvo suformuotas netinkamai.

Teismas pažymėjo, kad iš atsakovo pateikto kadastro žemėlapio ištraukos ir rašytinių paaiškinimų matyti, jog Sklypas šiuo metu iš tiesų kerta Gargždų miesto ribas, kurios nustatytos geodeziniais matavimais ir patvirtintos Vyriausybės 1998 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1255 ir Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 860, taškuose 4 (koordinatė: (duomenys neskelbtini)) ir 7 (koordinatė: (duomenys neskelbtini)), Sklypo dalis, pažymėta taškais 1-2-3-4-7-1 patenka į Gargždų miesto teritoriją, o Sklypo dalis, pažymėta taškais 4-5-6-7-4, patenka į Saulažolių kaimo gyvenamąją teritoriją. Teismo manymu, pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog Sklypo ir Gargždų miesto ribų klausimas buvo išspręstas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2001 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 09-01-02-17-632. Nurodytu raštu Klaipėdos rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-270-04/2001 Klaipėdos apskrities viršininko administracija pareiškė prašymą nutraukti civilinę bylą, nes buvo patikslintos N. B. žemės sklypo ribos, esančio gretimybėje su Sklypu. Civilinėje byloje tarp pareiškėjo ir N. B. buvo kilęs ginčas dėl jiems nuosavybės teise priklausančių sklypų ribų, o ne tarp pareiškėjo sklypo ir Gargždų miesto ribos. Teismas pabrėžė, jog iš minėtoje civilinėje byloje esančio žemės sklypo Nr. 11-6 plano taip pat matyti, kad Sklypas persidengė su Gargždų miesto teritorija 1 772 kv. m. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtino, kad ginčo sklypo dalis pateko į Gargždų miesto teritoriją. Priežastys, dėl kurių susiklostė tokia situacija, nagrinėjamu atveju neturėjo teisinės reikšmės, nes ginčas kilo ne dėl Sklypo ribų nustatymo.

Teismas pastebėjo, jog pareiškėjas teigė, kad Sklypo kadastro duomenis pagal UAB „Matavimų sprendimai“ 2013 m. liepos 26 d. parengtą kadastro duomenų bylą 2014 m. kovo 6 d. sprendimu patvirtino NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas, todėl kadastro duomenys turėjo būti įregistruoti kadastre. NŽT Klaipėdos rajono teritorinio padalinio 2013 m. kovo 26 d. Sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 12KAM-26730 konstatuota, jog Sklypo ribos kirto Gargždų miesto ribą, ir todėl Klaipėdos rajono skyriaus vedėjos 2013 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 12SD-(14.12.104)-1376 netvirtinti pareiškėjo atlikti kadastriniai matavimai. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-960-583/2013 minėtas NŽT sprendimas buvo panaikintas konstatavus, jog NTKĮ 17 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta kadastro tvarkytojo, o ne NŽT, funkcija (pareiga) prieš įrašant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą atlikti tam tikrus veiksmus (patikrą, ar nėra aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima pažymėti nekilnojamojo daikto duomenų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje). Teismo sprendimu NŽT įpareigota iš naujo patikrinti UAB „Matavimų sprendimai“ parengtą Sklypo kadastrinių matavimų bylą. Vykdant teismo sprendimą, NŽT 2014 m. kovo 6 d. sprendimu patvirtinti Sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Matavimų sprendimai“ 2013 m. liepos 26 d. parengtą Sklypo kadastro duomenų bylą. Iš susiklosčiusios faktinės situacijos matyti, jog NŽT 2013 m. nustatė, kad Sklypo ribos nesutapo su Gargždų miesto ribomis ir jas kirto, tačiau teismui konstatavus, jog šios aplinkybės nustatymas buvo Kadastro tvarkytojo prerogatyva, kadastro duomenis patvirtino. Teismo manymu, toks patvirtinimas savaime nereiškė, jog Kadastro tvarkytojas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, neturėjo vadovautis NTKĮ reikalavimais ir, gavęs prašymą įregistruoti kadastro duomenis, netikrinti, ar nėra NTKĮ 17 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų aplinkybių ir 14 straipsnyje įtvirtintų pagrindų atsisakyti įrašyti kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad NTKĮ 14 straipsnyje įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti. Iš ginčijamo 2014 m. kovo 18 d. sprendimo matyti, jog pareiškėjo prašymas įrašyti kadastro duomenis netenkintas vadovaujantis NTKĮ 14 straipsnio 5 punktu, kuriame įtvirtinta, jog Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, jog šio Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje. Minėta, jog sklypo ribų nesutapimas su administracinio vieneto ribomis yra aplinkybė, įtvirtinta NTKĮ 17 straipsnio 4 dalies 3 punkte, draudžianti pažymėti žemės sklypą nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Būtent ši aplinkybė ir konstatuota ginčijamame 2014 m. kovo 17 d. sprendime. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nustatęs, jog egzistuoja NTKĮ 17 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinta aplinkybė, atsakovas pagrįstai atsisakė įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, o 2014 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. (4.7.19.)PG-323 informavo NŽT Klaipėdos rajono skyrių dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis.

Teismas pripažino nepagrįstais ir pareiškėjo argumentus, jog atsakovas, atsisakydamas registruoti kadastro duomenis, neatsižvelgė į aplinkybes, jog Sklypo ribos nusistovėjusios, jis faktiškai naudoja būtent tokio ploto sklypą, koks buvo pagal UAB „Matavimų sprendimai“ atliktus kadastrinius matavimus, išlikę riboženkliai, Sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre pagal preliminarius matavimus, abrisus ir pan. Teismas pažymėjo, kad abrisas nėra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas arba sklypo formavimą ar nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas. Abrisas yra skirtas lauko matavimo duomenims pažymėti, o faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą. Pagal bylos duomenis, Gargždų miesto ribos buvo geodeziškai pamatuotos. Be to, pareiškėjo nurodytos Taisyklės nebuvo aktualios nagrinėjamoje byloje, nes jos reglamentuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, ne kadastro duomenų registravimo tvarką, o reikalavimas, jog žemės sklypo ribos negali kirsti administracinių vienetų ribų, buvo nepasikeitęs ir įtvirtintas šiuo metu galiojančioje NTKĮ 17 straipsnio 4 dalies 3 punkto redakcijoje.

Teismas konstatavo, jog atsakovas ginčijamais 2014 m. kovo 17 d. ir 2014 m. kovo 18 d. sprendimais tinkamai vertino faktines aplinkybes ir taikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, sprendimuose nurodė teisinį ir faktinį jų pagrindą, t. y. ginčijami sprendimai atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus. Sprendimai priimti viešojo administravimo subjekto apibrėžtos kompetencijos ribose.

Dėl teismo posėdžio metu pareiškėjo pateikto prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. 1255 „Dėl Gargždų miesto teritorijos ribų pakeitimo“ ir Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. 860 „Dėl Gargždų miesto teritorijos ribų ir ploto patvirtinimo“ dalyje, kuria Sklypo dalis Gargždų miesto administracinės ribos taškų koordinačių kataloge paženklinta 41 riboženkliu, kurio koordinatės x/y buvo (duomenys neskelbtini), ir 42 riboženkliu, kurio koordinatės x/y buvo (duomenys neskelbtini), neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsniui, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 12 ir 13 straipsniams, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniui ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsniui, 4.37 straipsnio 1 daliai, NTKĮ 3 straipsnio 3 ir 4 dalims, 8 straipsnio 1 daliai, Kadastro nuostatų 21 punktui, teismas pažymėjo, kad jis nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto. Nagrinėjamu atveju teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjų nurodytų aktų teisėtumo, todėl pareiškėjo prašymas netenkintinas.

Teismas taip pat pastebėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2459-822/2016 išaiškino klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybę ir tvarką. Iš minėtos nutarties matyti, jog pareiškėjas, siekdamas išspręsti susidariusią situaciją, turėtų kreiptis į NŽT, o ne ginčyti Kadastro tvarkytojo veiksmus.

III. Pareiškėjas P. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjas mano, kad teismas grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 2 ir 5 punktus, 143 dalį, nes teismo sprendimas yra be motyvų ir argumentų, teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas. Pareiškėjas teigia, kad teismas visapusiškai ir objektyviai netyrė įrodymų ir nenustatinėjo visų bylai svarbių aplinkybių (ABTĮ 81 str.), taip pat nesprendė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1255 ir Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 860 teisėtumo klausimo, t. y. nesustabdė bylos ir nesikreipė į Konstitucinį Teismą (ABTĮ 4 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. 5 p.). Be to, pareiškėjo vertinimu, teismas išvis neištyrė, ar Sklypas kerta Gargždų miesto ribas.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad teismas be jokio teisinio pagrindo įpareigojo jį kreiptis į NŽT siekiant išspręsti susidariusią situaciją. Pareiškėjui nėra aišku, kokia situacija yra spręstina, nes pats teismas nustatė, kad preliminarios Sklypo ribos iš esmės atitiko UAB „Matavimų sprendimai“ 2013 m. liepos 26 d. parengtus Sklypo duomenų bylos duomenis. Be to, pareiškėjui nesuprantama, kaip Sklype esantys pastatai, kuriems suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), dabar lieka Gargždų miesto riboje ir iki šiol tos ribos nekirto.

Pareiškėjas pažymi, kad NŽT nepateikė išvados, jog būtina tikslinti Sklypo kadastrinius duomenis, todėl teismo teiginys, kad Sklypas patenka į Gargždų miesto teritoriją, nelaikytinas pagrįstu. Pareiškėjas mano, jog tai, kad NŽT nenurodė, jog Sklypo kadastrinius duomenis reikia tikslinti, ir 2014 m. kovo 6 d. sprendimu patvirtino Sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Matavimų sprendimai“ 2013 m. liepos 26 d. parengtą Sklypo kadastro duomenų bylą, įrodo, jog Sklypas suformuotas teisėtai ir nėra pagrindo jo neregistruoti.

Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nustatė, jog ginčo situacija nagrinėjamu atveju kilo ne dėl paties pareiškėjo kaltės.

Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas mano, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo mano, kad teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjo P. M. prašymo panaikinti atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą, kuriuo nustatyta, jog pareiškėjui priklausančio Sklypo ribų negalima pažymėti kadastro žemėlapyje, nes jos nesutampa su geodeziškai patvirtinta gyvenamosios vietovės riba, ir 2014 m. kovo 18 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo įrašyti Sklypo kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą konstatavęs, kad atsakovas pagrįstai nustatė NTKĮ 17 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintą aplinkybę, t. y. Sklypo ribos nesutampa su administracinio vieneto (Gargždų miesto) ribomis.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu teismo vertinimu ir prašo patenkinti jo reikalavimą.

Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad šis ginčas pirmą kartą išnagrinėtas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1134-386/2014, kurioje pareiškėjo skundas buvo atmestas. Pareiškėjui apskundus šį teismo sprendimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2459-822/2016 pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino ir panaikino skundžiamą sprendimą nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netyrė aplinkybės, jog Sklypas tikrai kerta Gargždų miesto ribas, ir priežasčių, dėl kurių jis šias ribas kerta, bei nenustatė, ar pasikeitė 1999 m. balandžio 28 d. nekilnojamojo turto registre įregistruoto sklypo, suformuoto pagal preliminarius matavimus, ribos lyginant su UAB „Matavimų sprendimai“ atliktų kadastrinių matavimų pagrindu parengtu Sklypo planu, taip pat ar Sklypo ribos atitinka žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Išanalizavusi skundžiamą teismo sprendimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištaisė 2014 m. rugsėjo 18 d. teismo sprendimo trūkumus.

Teisėjų kolegija nurodo, kad nekilnojamo daikto kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto kadastre tvarka yra įtvirtinta NTKĮ (2004 m. sausio 1 d. įstatymo Nr. IX-1582 redakcija). Nagrinėjamu atveju atsakovas atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti Sklypo kadastro duomenis šio įstatymo 14 straipsnio 5 punkto pagrindu, t. y. NTKĮ 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto (Sklypo) pažymėti kadastro žemėlapyje. Pastarojoje nuostatoje išvardytos aplinkybės, kurias privaloma patikrinti prieš pažymint nekilnojamojo daikto ribas nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Nagrinėjamu atveju aktualus NKTĮ 17 straipsnio 4 dalies 3 punktas, vadovaujantis kuriuo turi būti patikrinama, ar žemės sklypo ribos nekerta administracinių vienetų, kadastro vietovių ir blokų ribų dėl priežasčių, nesusijusių su nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiui naudojamos kartografinės medžiagos tikslumu ar administracinių vienetų, kadastro vietovių ir blokų ribų tikslumu. Byloje nėra ginčo dėl kitų NKTĮ 17 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, taip pat dėl to, ar 1999 m. kovo 15 d. Padalijimo žemės sklypo plane (II t., b. l. 23) suformuoto Sklypo ribos sutampa su UAB „Matavimų sprendimai“ nustatytomis Sklypo ribomis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus ir kitus duomenis, padarė išvadą, jog Sklypo ribos kerta administracinio vieneto – Gargždų miesto – ribas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1255 bei Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 860. Vadinasi, atsakovas nustatė aplinkybę, dėl kurios atsisakoma pakeisti žemės sklypo kadastrinius duomenis (NTKĮ 14 str. 5 d., 17 str. 4 d. 3 p.). Iš teismui pateiktų dokumentų (2013 m. liepos 26 d. Žemės sklypo kadastrinių matavimų byla (I t., b. l. 20-32), 2014 m. kovo 17 d. kadastro žemėlapio ištrauka (I. t., b. l. 110), 2015 m. gruodžio 3 d. situacijos schema (I. t., b. l. 184-185), Gargždų miesto administracinės ribos koordinuotų taškų schema (I. t., b. l. 186) akivaizdu, jog ši aplinkybė nustatyta pagrįstai. Pastebėtina, kad nei skunde, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių kitokias Sklypo ir/ar Gargždų miesto ribų koordinates.

Dėl pareiškėjo argumento, kad Sklypas nekerta Gargždų miesto ribų, nes Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialas 1999 m. balandžio 12 d. sudarė Naujai sodybai (pastatams) statyti vietos parinkimo aktą (II t., b. l. 46), o Klaipėdos rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba ir Klaipėdos rajono savivaldybės architektas 1999 m. balandžio 26 d. patvirtino Naujos sodybos (pastatų) statybos vietos planą (II t., b. l. 47), teisėjų kolegija pastebi, jog Klaipėdos rajono savivaldybės architektūros-urbanistikos tarnyba 1999 m. liepos 21 d. raštu Nr. 22 informavo pareiškėją, kad jo numatytoje vietoje statybos projektavimas negalimas, nes joje Gargždų miesto individualių gyvenamųjų namų statybos detaliajame plane suprojektuota (duomenys neskelbtini) gatvė. Pareiškėjui šį raštą apskundus, Aukštesnysis administracinis teismas 2000 sausio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A3-1/2000 (I t., b. l. 120-122) paaiškino, kad šiuo raštu pareiškėjas buvo įspėtas dėl numanomų materialinių nuostolių ateityje, nes jo vykdomas projektavimas neatitiko įstatymų reikalavimų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyti aktai negali būti laikomi patvirtinančiais, jog Sklypas nekerta Gargždų miesto ribos. Iš šių aplinkybių taip pat darytina išvada, jog ne vėliau nei 1999 m. liepos 21 d. pareiškėjui buvo pranešta apie tai, kad Sklypas kerta Gargždų miesto ribą, t. y. prieš pastatant gyvenamąjį namą ir kitus statinius.

Dėl aplinkybės, kad Sklype esantys pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys pastatai nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti adresu (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal NTKĮ 6 straipsnio 2 dalies 13 punktą, į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomas, be kita ko, žemės sklypo, kuriame yra statinys, unikalus numeris. Pareiškėjo statiniai Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (I t., b. l. 27-28) nurodyti kaip priklausiniai, priklausantys atitinkamą unikalų numerį turinčiam sklypui, kurio duomenys įrašyti kitame punkte ir nustatyti kitu laiku. Tačiau atikreiptinas dėmesys į tai, kad unikalus numeris ir adresas Sklypui buvo suteiktas pagal preliminarius matavimus, o ne kadastrinius matavimus. Be to, statinių duomenis įrašant į nekilnojamojo turto kadastrą, Sklypo duomenų teisėtumas nebuvo tikrinamas, todėl negalima teigti, kad tai, jog Sklype esantys statiniai buvo įregistruoti, patvirtina, kad Sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas tinkamai.

Dėl pareiškėjo pastebėjimo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis, kaip nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas, nagrinėjamu atveju negalėdamas Sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje, per 5 darbo dienas nuo Sklypo plano pateikimo parengęs išvadą, kurioje nurodė tikrintino plano netikslumus, ją pateikė žemėtvarkos skyriui, o šis per 20 darbo dienų nuo išvados gavimo pateikė sprendimą dėl būtinumo patikslinti Sklypo kadastro duomenis, teisėjų kolegija pastebi, jog, kaip nurodyta ginčijamame 2014 m. kovo 17 d. akte (išvadoje) (I t., b. l. 10), atsakovas, vadovaudamasis Kadastro nuostatų (2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1181 redakcija) 125 ir 127 punktais, pateikė išvadą NŽT Klaipėdos rajono skyriui (žemėtvarkos skyriui) priimti sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad NŽT priėmė sprendimą dėl būtinumo patikslinti Sklypo kadastro duomenis ir atliko kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Teisėjų kolegijos manymu, vertinant ginčijamų atsakovo 2016 m. kovo 17 d. ir 18 d. aktų teisėtumą, ši aplinkybė nėra reikšminga, kadangi atsakovas, kaip kadastro tvarkytojas, ginčijamais aktais nustatė, jog duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, į nekilnojamojo turto kadastrą negali būti įrašyti, tačiau tai pareiškėjui neužkerta kelio šiuos duomenis patikslinti ir teikti iš naujo. Taigi, pareiškėjas, siekdamas įregistruoti Sklypo kadastro duomenis, turėtų kreiptis į NŽT dėl Sklypo kadastro duomenų patikslinimo. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas neįpareigojo jo kreiptis į NŽT, tačiau pastebėtina, kad, neatlikęs šio veiksmo, pareiškėjas negalės įregistruoti Sklypo kadastro duomenų nekilnojamojo turto kadastre.

Dėl pareiškėjo argumento, kad Sklypas nekerta Gargždų miesto ribų, nes šios nėra pažymėtos riboženkliais, teisėjų kolegija paaiškina, kad teisės aktai nenumato reikalavimo miestų ribas žymėti riboženkliais, todėl šis pareiškėjo argumentas atmetamas.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Sklypo kadastriniai duomenys šiuo metu neatitinka NTKĮ 17 straipsnio 4 dalies 3 punkto, t. y. Sklypo ribos kerta administracinio vieneto – Gargždų miesto – ribas. Vadinasi, neatlikus atitinkamų patikslinimų, Sklypo kadastriniai duomenys negali būti įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą (NTKĮ 14 str. 5 p.). Šiuo atveju negalima neabejotinai nustatyti, ar Sklypas buvo suformuotas iki Gargždų miesto ribų nustatymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1255, ar po to (pažeidžiant teisės aktų reikalavimus), kadangi, kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo P. K., iš kurio pareiškėjas pirko Sklypą 1999 m. balandžio 8 d., procedūra vyko Gargždų miesto ribų nustatymo metu. Tačiau su problemomis dėl to, kad Sklypas kerta Gargždų miesto ribą, pareiškėjas susidūrė iškart po Sklypo įsigijimo (pvz., Klaipėdos rajono savivaldybės architektūros-urbanistikos tarnybos 1999 m. liepos 21 d. raštas Nr. 22). Taigi, pareiškėjas, būdamas rūpestingas ir siekdamas išvengti materialinių nuostolių, dar iki įsikuriant Sklype galėjo imtis atitinkamų veiksmų Sklypo trūkumams pašalinti nepriklausomai nuo to, ar šie trūkumai (pažeidimai) atsirado dėl jo kaltės. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nėra pagrindo panaikinti ginčijamus atsakovo aktus ir įregistruoti Sklypo kadastrinius duomenis nekilnojamojo turto kadastre.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad teismas nepagrįstai nepatenkino jo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija nurodo, jog, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio nuostatomis, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Šiame kontekste pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad, vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis, klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1829-575/2015, 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2016). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog neturi abejonių dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1255 ir Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 860 teisėtumo, todėl nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka. Kolegijos nuomone, pareiškėjo nurodyti aktai neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 12 ir 13 straipsniams, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsniui ir 4.37 straipsnio 1 daliai, NTKĮ 3 straipsnio 3 ir 4 dalims, 8 straipsnio 1 daliai bei Kadastro nuostatų 21 punktui, akivaizdūs procedūriniai pažeidimai priimant šiuos aktus nepadaryti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo P. M. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė