2021-04-21 Nr. ANB-302-4-68-3-01640-2020-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-17-719/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01640-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9; 21.12.2; 21.12.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. S. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. B. S. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 7 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį 30 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 29 d. 11.17 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punktą, 1 priedo 332 punktą.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 7 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir B. S. skundas netenkintas.

3. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi B. S. apeliacinis skundas atmestas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartis palikta nepakeista.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. sausio 21 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto B. S. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo B. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Teismų nutartys yra neteisėtos dėl materialiosios teisės normų pažeidimo ir jų neadekvataus aiškinimo, nesugebėjimo suvokti teikiamos pagalbos neįgaliam asmeniui, tai turėjo įtakos neteisėtų sprendimų priėmimui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

5.2. KET 1 priedo 332 punkte nurodytas ženklas „Sustoti draudžiama“ negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms (KET 184 punkto 184.2 papunktis). Apylinkės teismas pripažino, kad jis (B. S.) nurodė teisingus KET punktus, reglamentuojančius išimtį, tačiau padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju tokios išimtys netaikytinos, nes ne tik neįgalieji, bet ir juos vežantys asmenys privalo turėti dokumentą, patvirtinantį teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“. Pareiškėjo nuomone, tokia teismo išvada nesusijusi su ginčo esme.

5.3. Apylinkės teismas, pripažindamas aktualiais teisės aktus, nustatančius neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarką, atkreipė dėmesį į tai, kad į asmenų, turinčių teisę gauti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę, sąrašą nepatenka asmenys, vežantys asmenis, turinčius neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę. Toks teismo teiginys, pareiškėjo nuomone, neatitinka teisės aktų paskirties.

5.4. Byloje nustatyta, kad jis vežė asmenį, turintį sunkų neįgalumo lygį, ir šį asmenį reikėjo palydėti į neįgaliųjų įstaigą.

6. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliota atstovė Raminta Anžela Žižiūnienė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 7 d. nutarimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis nepakeistus. Pareigūnė atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. B. S. neturėjo teisės statyti automobilio KET draudžiamoje vietoje – kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, tačiau šio draudimo nepaisė ir naudodamasis sau nepriklausančia, kitam asmeniui išduota neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, kurią pateikė kaip savo, pažeidė KET 8 punktą, 1 priedo 332 punktą.

6.2. Vilniaus miesto apylinkės teisme B. S. patvirtino, kad neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė jam nėra išduota. Byloje nustatyta, kad neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini) ir kuria neteisėtai naudojosi B. S., išduota A. S.. Šio asmens B. S. nusižengimo padarymo dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 29 d., vežti negalėjo, nes šis asmuo jau buvo miręs (2018 m. lapkričio 6 d.).

6.3. B. S. neturėjo teisės naudotis mirusio asmens neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, kuri suteikia teisę naudotis KET nustatytomis lengvatomis tik ją gavusiam asmeniui. Pateikdamas svetimą, mirusio asmens, kortelę kaip savo ir palikdamas ją už automobilio priekinio stiklo, o po to teigdamas, kad pavežė tą asmenį, B. S. piktnaudžiavo savo teisėmis.

6.4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis nurodo, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nepiktnaudžiauti jomis. Vairuotojas turi pareigą laikytis KET ir elgtis taip, kad jos nebūtų pažeistos, taip pat gerbti kitus eismo dalyvius. B. S., būdamas pareigingas vairuotojas, galėjo pasirinkti tinkamą automobilio statymo variantą, nepažeisdamas KET.

6.5. Teismai tinkamai, aiškiai ir išsamiai taikė materialiosios teisės normas, be kita ko, atkreipdami dėmesį į tai, kad jei B. S. vežė neįgalų keleivį, jo automobilis turėjo būti pažymėtas skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, kuris nurodytas KET 4 priedo „Transporto priemonių skiriamieji ir informaciniai ženklai transporto priemonėse“ 9 punkte. Teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ turintys asmenys turi turėti tai patvirtinantį dokumentą.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto B. S. prašymas netenkintinas.

Dėl atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribų

8. ANK 658 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai. Pareiškėjas prašyme nenurodo, kokiu konkrečiai pagrindu prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, tačiau tvirtina laikantis teismų nutartis neteisėtomis dėl materialiosios teisės normų pažeidimų. Taigi galima suprasti, kad bylą prašoma atnaujinti vienu iš ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytų pagrindų, kai padarytas esminis materialiosios teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtam nutarimui ar nutarčiai priimti.

9. Atkreiptinas dėmesys, kad prašymui atnaujinti administracinio nusižengimo bylą šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais keliami tam tikri reikalavimai. Jame, be kita ko, turi būti nurodyta: ginčijamo nutarimo ar nutarties priėmimo data ir esmė, nutarimu ar nutartimi nustatytos bylos aplinkybės; šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą; pareiškėjo prašymas, atitinkantis šio straipsnio 14 dalyje nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įgaliojimus (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Tačiau pareiškėjas išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių bylos atnaujinimo pagrindų buvimą, nepateikia, kokie konkrečiai materialiosios teisės pažeidimai buvo padaryti, nenurodo ir savo prašymą grindžia argumentais, kuriais neigiamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės, ginčijamas išvadų, padarytų įvertinus įrodymus, pagrįstumas. Be to, kaip procesinius prašymo padavimo ir bylos atnaujinimo pagrindus pareiškėjas visiškai nepagrįstai nurodo CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 359 straipsnio 4 dalį. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių nusižengimų teiseną nustato Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK 1 straipsnio 2 dalies 4 punktas), taigi ir prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turėtų būti paduodamas ANK nustatytais pagrindais ir tvarka.

10. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių, taigi nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo faktinės bylos aplinkybės iš naujo nenustatomos, įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami tik netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai, nekvestionuojant byloje nustatytų aplinkybių ar atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-303/2019, 2AT-23-489/2020 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad proceso atnaujinimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra išskirtinė įsiteisėjusių nutarimų ar nutarčių peržiūrėjimo priemonė, kuri nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo.

11. Byloje teismai nustatė, kad B. S. 2019 m. lapkričio 29 d. 11.17 val. (duomenys neskelbtini), pastatė automobilį kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Iš bylos ir skundžiamų sprendimų matyti, kad pareiškėjas nesutiko su jam pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį skirta nuobauda dėl to, kad jis savo automobilį buvo pažymėjęs neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, kuri, pareiškėjo manymu, suteikė jam teisę nurodytoje vietoje statyti automobilį. Teismai nustatė, kad minima kortelė buvo išduota ne pareiškėjui, o kitam asmeniui. Nors B. S. nurodė, kad jis pagelbėjo neįgaliam asmeniui, teismai skundžiamuose sprendimuose konstatavo, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.

12. Patikrinusi šią bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija nenustatė prašyme minimų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti skundžiamus teismų sprendimus. Iš bylos medžiagos ir teismų sprendimų turinio matyti, kad teismai tinkamai, laikydamiesi įstatymo reikalavimų, įvertino visus bylai teisingai išnagrinėti reikšmingus įrodymus, faktines aplinkybes nustatė remdamiesi įrodymų visumos vertinimu, kuris esminių trūkumų neturi. Sutikdama su žemesniųjų instancijų teismų argumentais ir išvadomis dėl pažeidimo pagrįstumo, teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad B. S. argumentus paneigia atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodyta aplinkybė, jog kortelė, kuria neteisėtai naudojosi B. S., buvo išduota A. S.. Šio asmens B. S. nusižengimo padarymo dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 29 d., vežti negalėjo, nes šis asmuo mirė 2018 m. lapkričio 6 d.

13. Paaiškėjus šiai aplinkybei teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nesutikimas su priimtais teismų sprendimais yra deklaratyvus, nepagrįstas išsamiais teisiniais argumentais. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pareiškėjas iškreipia ir atsietai nuo konteksto pateikia atskirus skundžiamų teismų sprendimų motyvus, savaip juos interpretuodamas, ir tai nesukuria administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindų. Viso administracinio nusižengimo proceso teismuose metu pareiškėjo deklaruojama menama pagalba neįgaliam asmeniui iš esmės buvo grindžiamas netinkamas ANK 417 straipsnio 2 dalies taikymas. Paaiškėjus, kad ši aplinkybė buvo nurodoma nepagrįstai, detalesnė pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių analizė šiam sprendimui įtakos nebeturi, kartu nelieka ir argumentų, į kuriuos turėtų atsakyti atnaujintą administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas.

14. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei nurodoma pareiškėjo prašyme, nėra pagrindo daryti išvados, jog nagrinėjant B. S. bylą buvo padaryti esminiai materialiosios teisės pažeidimai, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtoms nutartims priimti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto B. S. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Artūras Ridikas