Legislator Case Law & Legislation
2025-11-19 Nr. AB-19670-3-61-3-04615-2025-8 AI generated

2025-11-19 Nr. AB-19670-3-61-3-04615-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2025-11-19 Nr. AB-19670-3-61-3-04615-2025-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. U. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. U. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga Kauno technologijos universitetas) dėl sprendimų panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2025-11-19 Nr. AB-19670-3-61-3-04615-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas M. U. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m birželio 19 d. sprendimą Nr. 25S142998, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760311234 (toliau – ir Sprendimas dėl leidimo), ir Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 25S180650, kuriuo pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (toliau – ir Sprendimas dėl išvykimo) (toliau kartu – ir sprendimai).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-2744-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04615-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. U. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. U. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga Kauno technologijos universitetas) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. U. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m birželio 19 d. sprendimą Nr. 25S142998, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760311234 (toliau – ir Sprendimas dėl leidimo), ir Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 25S180650, kuriuo pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (toliau – ir Sprendimas dėl išvykimo) (toliau kartu – ir sprendimai).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą dėl leidimo priėmė prieš laiką, nes pareiškėjas dėl viešosios įstaigos Kauno technologijos universiteto (toliau – ir KTU) nutrauktos doktorantūros sutarties kreipėsi į teismą, kur nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-28727-1088/2025, taip pat pareiškėjas pripažintas civiliniu ieškovu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-19126-25; ginčijamas Sprendimas dėl išvykimo neturi savarankiško panaikinimo pagrindo, nes grindžiamas ginčijamu Sprendimu dėl leidimo.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas pažymėjo, kad tarp KTU ir pareiškėjo sudaryta doktorantūros studijų sutartis nutraukta 2025 m. birželio 3 d. dėl nepažangumo, todėl Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės nepriimti ginčijamo Sprendimo dėl leidimo, nes nagrinėjamu atveju yra taikomos imperatyvios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio nuostatos. Ginčijamas Sprendimas dėl išvykimo priimtas savarankišku Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, priimant šį sprendimą buvo tinkamai įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės, šis sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, be to, pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 6 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos per Vilniaus oro uostą, t. y. įvykdė ginčijamą Sprendimą dėl išvykimo, todėl teismas turėtų spręsti dėl bylos šioje dalyje nutraukimo.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

5.1. Pareiškėjui 2023 m. lapkričio 27 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760311234, galiojantis iki 2026 m. lapkričio 27 d. (toliau – ir Leidimas) Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto (ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 46 straipsnio nuostatas) ir Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto (priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą) pagrindu.

5.2. KTU Mokslo prorektoriaus 2025 m. birželio 3 d. potvarkiu Nr. DDO20240958 „Dėl studijų nutraukimo dėl nepažangumo“ (toliau – ir KTU potvarkis) pareiškėjas nuo 2025 m. birželio 3 d pašalintas iš KTU dėl neigiamos atestacijos.

5.3. KTU per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) 2025 m. birželio 18 d. pateikė pranešimą, kad pareiškėjo studijos nutrauktos nuo 2025 m. birželio 3 d. dėl nepažangumo.

5.4. KTU potvarkiu nutraukus pareiškėjo studijas dėl nepažangumo, Sprendimu dėl leidimo panaikintas pareiškėjui išduotas Leidimas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuoti ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių).

5.5. Pareiškėjui panaikinus Leidimą, vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 127 straipsnio 1, 3 ir 6 dalimis, Sprendimu dėl išvykimo nuspręsta pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę (Pakistaną), t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2025 m. rugsėjo 12 d.

5.6. Pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 6 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos per Vilniaus oro uostą į Pakistaną.

6. Teismas nurodė, kad Sprendimu dėl leidimo pareiškėjui panaikintas Leidimas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu – KTU nutraukus pareiškėjo studijas.

7. Teismas, vertindamas skundo argumentus, kad dėl KTU nutrauktos doktorantūros sutarties jis kreipėsi į teismą, įvertino Lietuvos teismų informacijos sistemos Liteko duomenis ir nustatė, kad įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-28727-1088/2025 ieškovo (pareiškėjo) patikslintas ieškinys atsakovams KTU <...> dėl pažeistų teisių atstatymo ir neturtinės žalos atlyginimo, teismo nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintinas ieškovui. Teismas pabrėžė, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad KTU potvarkis yra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog yra neteisėtai pašalintas iš KTU.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjo studijos buvo nutrauktos dėl nepažangumo ir KTU potvarkis yra įsiteisėjęs, todėl konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra nustatytas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl Sprendimas dėl leidimo yra teisėtas ir pagrįstas.

9. Teismas įvertino Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 127 straipsnio 1 ir 6 dalių, 130 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

10. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti asmenį į užsienio valstybę nenustatyta, tokių aplinkybių skunde nenurodė ir pareiškėjas. Teismas nurodė, kad, konstatavus Sprendimo dėl leidimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nesant kitų argumentų dėl Sprendimo dėl išvykimo neteisėtumo, Sprendimas dėl išvykimo taip pat pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Teismas pažymėjo, kad, atsakovo pateiktais duomenimis, pareiškėjas įvykdė Sprendimą dėl išvykimo t. y. savanoriškai išvyko iš Lietuvos Respublikos.

11. Teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kurių naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinis teismo 2025 m. spalio 20 d. sprendimą ir skundžiamus atsakovo sprendimus. Pareiškėjas taip pat prašo pavesti atlikti administracinius tyrimus (dėl teismo elektroninės paskyros deaktyvumo, dėl Migracijos departamento veiksmų / neveikimo, dėl administracinių bylų Nr. eI2-16521-473/2025 ir Nr. eI2-17391-983/2025 nagrinėjimo ir tvarkymo) bei „įpareigoti Migracijos departamentą išduoti laikino buvimo patvirtinimą nagrinėjimo laikotarpiui ir dėl el. pašto deaktyvavimo paslaugos teikimo data nustatoma 2025 m. rugpjūčio 13 d.“.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino su civilinės bylos Nr. e2-28727-1088/2025 nagrinėjimu susijusių aplinkybių (kad pareiškėjas negavo siunčiamų pranešimų ir kt.), taip pat ir kitų su pareiškėju susijusių bylų (Nr. e2-38064-752/2025, Nr. e2S-3777-614/2025) aplinkybių.

14. Pareiškėjas nurodo, atsakovas Sprendimą dėl leidimo priėmė nesulaukęs bylos, kurioje buvo skundžiamas KTU potvarkis, baigties, taip pat neįvertinęs doktorantūros studijų specifikos (kad jų metu atliekamas individualus, ne kreditų kaupimu grįstas vertinimas).

15. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Sprendimas dėl išvykimo jam buvo įteiktas tik 2025 m. rugpjūčio 13 d. ir jis jį įvykdė (išvyko į kilmės šalį) laiku, todėl Migracijos departamentas nepagrįstai įtraukė pareiškėjo duomenis į Šengeno informacinę sistemą (SIS). Ši aplinkybė kelia pareiškėjui žalą, nes jis netenka galimybės gauti vizą ir tęsti studijas.

16. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes.

17. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo studijos buvo nutrauktos dėl nepažangumo ir KTU potvarkis, kuriuo pareiškėjas nuo 2025 m. birželio 3 d pašalintas iš KTU dėl neigiamos atestacijos, yra įsiteisėjęs, todėl nagrinėjamu atveju yra nustatytas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

18. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pavesti atlikti tyrimus, įpareigoti Migracijos departamentą išduoti laikino buvimo patvirtinimą ir kt., bet šie prašymai negali būti tenkinami, nes teismas neturi kompetencijos pavesti vykdomosios valdžios institucijoms atlikti tyrimus ar priimti konkrečius administracinius sprendimus, nes tai pažeistų valdžių padalijimo principą ir viršytų teismo įgaliojimų ribas.

19. Atsakovas nurodo, kad šiuo metu perspėjimas į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) dėl pareiškėjo nėra įtrauktas, nes nebuvo įvestas perspėjimas dėl draudimo atvykti, o buvo įvestas kitos rūšies perspėjimas – perspėjimas dėl grąžinimo (kuris įvedamas pagal 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1860 dėl Šengeno informacinės sistemos naudojimo neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimui nuostatas), o po to kai pareiškėjas įvykdė ginčijamą Sprendimą dėl išvykimo, duomenys iš SIS buvo pašalinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo.

21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Migracijos departamentas Sprendimu dėl leidimo pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir pagrįstai Sprendimu dėl išvykimo įpareigojo pareiškėją išvykti į kilmės valstybę; atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

24. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas pareiškėjui Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, skundžiamas Sprendimas dėl leidimo buvo priimtas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

25. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuotis ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių.

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2023 m. lapkričio 27 d. buvo išduotas leidimas gyventi Nr. 760311234, galiojantis iki 2026 m. lapkričio 27 d. Leidimas išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu studijuoti Kauno technologijos universitete. Per Lietuvos migracijos informacinę sistemą 2025 m. birželio 18 d. buvo gautas KTU pranešimas Nr. 2506-PRNŠ-0718, kad pareiškėjo studijos nutrauktos 2025 m. birželio 3 d. dėl nepažangumo. KTU kartu su pranešimu Migracijos departamentui pateikė KTU Mokslo prorektoriaus 2025 m. birželio 3 d. potvarkį Nr. DDO20240958 „Dėl studijų nutraukimo dėl nepažangumo“, iš kurio matyti, kad pareiškėjas nuo 2025 m. birželio 3 d pašalintas iš KTU dėl neigiamos atestacijos. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas skundžiamo Sprendimo dėl leidimo, kurio teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas šioje byloje, priėmimo metu neatitiko leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų. Įvertinus Sprendimo turinį, nustatyta, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo individualiam teisės aktui nustatytus reikalavimus, jame nurodytos Sprendimo dėl leidimo priėmimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, jos yra tinkamai įvertinos, teisės aktų nuostatos buvo taikytos tinkamai.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu jis neatitinka Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos. Šiuo atveju studijos buvo nutrauktos, todėl atsirado Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2833-442/2022; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-821/2022).

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo priimti Spendimo dėl leidimo (priėmė jį per anksti), nes pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, ginčydamas KTU potvarkį.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimas dėl leidimo buvo priimtas 2025 m. birželio 19 d., o pareiškėjas į teismą su skundu dėl KTU potvarkio panaikinimo ir kitų reikalavimų kreipėsi tik 2025 m. liepos 22 d., be to, Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-28727-1088/2025 ieškovo (pareiškėjo) patikslintas ieškinys dėl pažeistų teisių atstatymo ir neturtinės žalos atlyginimo, teismo nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintinas ieškovui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog KTU prorektoriaus potvarkis yra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka.

30. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti civilinės bylos Nr. e2-28727-1088/2025 narinėjimo aplinkybes (dėl kokių priežasčių praleistas skundo padavimo terminas ir kt.), nes, pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsisakymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas ir įvertintas įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartimi administracinėje byloje eAS-1173-789/2025, todėl pakartotinai šis klausimas nenagrinėjamas.

32. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Sprendimo dėl išvykimo, pažymi, jog Sprendimas dėl išvykimo priimtas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, numatančiu, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyveni. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas, panaikinęs pareiškėjui išduotą Leidimą, turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą grąžinti pareiškėją į kilmės valstybę, be to, šis sprendimas jau yra įvykdytas. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamais sprendimais nebuvo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir į Šengeno informacinę sistemą (SIS) įtraukti perspėjimą dėl pareiškėjo, todėl pareiškėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad sprendimai yra neproporcingi, užkertantys kelią ateityje gauti vizas.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašė teismo pavesti atlikti administracinius tyrimus dėl (dėl teismo elektroninės paskyros deaktyvumo, dėl Migracijos departamento veiksmų / neveikimo, dėl administracinių bylų Nr. eI2-16521-473/2025 ir Nr. eI2-17391-983/2025 nagrinėjimo ir tvarkymo) ir „įpareigoti Migracijos departamentą išduoti laikino buvimo patvirtinimą nagrinėjimo laikotarpiui ir dėl el. pašto deaktyvavimo paslaugos teikimo data nustatoma 2025 m. rugpjūčio 13 d.“.

34. Atkreiptinas dėmesys, kad, įgyvendinant valdžių padalijimo principą, administraciniai teismai, pagal jiems suteiktą kompetenciją, sprendžia ginčus viešojo administravimo srityje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012; kt.). Įstatymai dažniausiai nesuteikia teismui viešojo administravimo įgalinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-155/2008; kt.). Teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-603/2009; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašymas pavesti atlikti administracinius tyrimus dėl atsakovo veiksmų / neveikimo ir Regiono administraciniame teisme nagrinėtų bylų nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, prašydamas „įpareigoti Migracijos departamentą išduoti laikino buvimo patvirtinimą nagrinėjimo laikotarpiui ir dėl el. pašto deaktyvavimo paslaugos teikimo data nustatoma 2025 m. rugpjūčio 13 d.“, nėra pateikęs įrodymų, kad jis atsakovui teikė tokį prašymą ir atsakovas atsisakė jį nagrinėti, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti šio pareiškėjo prašymo.

35. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino sprendimų faktinius bei teisinius pagrindus, pareiškėjo pateiktus įrodymus bei paaiškinimus (ABTĮ 56 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų pažeidimo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (nesutiko su jais), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. U. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 20 d. nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys