2025-10-15 Nr. CB-5742-2-06-3-04988-2023-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3617

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04988-2023-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2025 m. spalio 7 d. paduotu atsakovo N. G. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 17 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas N. G. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Alsunga“ patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Lazerių erdvė“ ir N. G. dėl skolos ir delspinigių priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Naitera“.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. liepos 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškinį tenkino iš dalies – ieškovei priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Lazerių erdvė“ ir N. G. 63 815,42 Eur įsiskolinimą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o kitą ieškinio dalį atmetė.

Atsakovas N. G. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 17 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Atrankos kolegija 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi DOK-3315 atsisakė priimti atsakovo N. G. pirmą kartą 2025 m. rugsėjo 11 d. paduotą kasacinį skundą dėl to, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su antrą kartą atsakovo paduotu kasaciniu skundu, pažymi, kad antrą kartą paduotas kasacinis skundas, lyginant su pirmą kartą paduotu kasaciniu skundu, kurį atrankos kolegija, nenustačiusi kasacijos pagrindų, atsisakė priimti, yra iš naujo surašytas, jame pateikti nauji argumentai, taip pat papildanti pirmą kasacinį skundą argumentų dalis, pavadinta „Dėl laidavimo sutarties negaliojimo“. Antrą kartą paduotame kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė CK 6.87 straipsnio 4 dalies ir CPK 176, 185 straipsnių normas, nes priešingai negu konstatavo teismai, atsakovas laidavimo sutartimi objektyviai galėjo laiduoti ieškovei tik už atsakovės UAB „Lazerių erdvė“ pareigą mokėti nuomojamų patalpų išlaikymo mokesčius, bet ne nuomos mokestį, nes nėra jokių pakankamų indikacijų, kad laidavimo sutarties sudarymo metu jau buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo. Apeliacinės instancijos teismas nutarties 20 punkte nustatęs, kad laidavimo sutartimi ar iki jos ieškovė tapo nuomotoja pagal subnuomos sutartį, pažeidė CPK 176 ir 185 straipsnių reikalavimus, nes tik po laidavimo sutarties sudarymo atsirado tam tikros prielaidos teigti, jog atsakovas tik garantiniu raštu, bet ne anksčiau, galbūt galėjo prisiimti pareigą mokėti ne tik mokesčius, bet ir nuomos mokestį ieškovei, t. y. padidino savo prievolę ieškovei, palyginus su ta, kuri buvo subnuomos sutartyje laidavimo sutarties sudarymo metu. Laidavimo sutartimi nebuvo sulygta, kad atsakovas atsakys pagal atsakovės UAB „Lazerių erdvė“ naujas prievoles ieškovei, kurios akivaizdžiai blogina atsakovo padėtį. Todėl teismai pažeidė CK 6.87 straipsnio 4 dalį, priteisdami skolą iš atsakovo ieškovei laidavimo sutarties pagrindu, nes ši sutartis turėjo baigtis tuo momentu, kai atsakovė UAB „Lazerių erdvė“ prisiėmė prievolę mokėti nuomos mokestį ieškovei. Po laidavimo sutarties sudarymo atsakovei UAB „Lazerių erdvė“ sutikus, kad ieškovė vietoje trečiojo asmens (subnuomotojo) taptų nuomotoja atsakovės UAB „Lazerių erdvė“ atžvilgiu, šiai atsakovei atsirado pareiga pagal subnuomos sutartį mokėti dar ir nuomos mokestį ieškovei. Tačiau teismai nepagrįstai pripažino, kad tuo pačiu atsakovas tapo atsakingas ne tik už nuomojamų patalpų išlaikymo mokesčių, bet ir nuomos mokesčio mokėjimo prievolę, nors už ją laidavimo sutartimi nelaidavo. Atitinkamai, kasacinis teismas turėtų pateikti išaiškinimą, ar šioje situacijoje nėra pažeista CK 6.87 straipsnio 4 dalis ir neturėjo būti nustatyta laidavimo pabaiga su tuo momentu, kai atsakovės UAB „Lazerių erdvė“ ir ieškovės sulygtas prievolės pasikeitimas pablogino atsakovo padėtį.

2. Teismai pažeidė CK 6.154 straipsnio 1 dalį, 6.189 straipsnį ir 6.59 straipsnį. Nutarties 20, 24 punktuose apeliacinės instancijos teismas motyvavo, kad atsakovui sudarius laidavimo sutartį su ieškove ir atsakovei UAB „Lazerių erdvė“ išdavus garantinį raštą ir gavus sąskaitas už nuomą, šiais dokumentais buvo išreikšta valia sukurti savo atžvilgiu civilines pareigas ieškovei pagal subnuomos sutartį, taip be trečiojo asmens dalyvavimo ir valios eliminuojant jį iš subnuomos sutarties. Tačiau vadovaujantis kasacinio teismo praktika dėl sutarties sąvokos ir esmės (CK 6.154 straipsnio 1 dalis), dėl sutarties uždarumo principo ir galios – privalomumo sandorio šalims (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) bei dėl draudimo vienašališkai keisti ar atsisakyti vykdyti prievoles (CK 6.59 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-145/2003; 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2014), modifikuoti sutartį gali tik sutarties šalys ir jokie susitarimai jų nesudariusiems asmenims neturi jokios galios bei draudžiama vienašališkai atsisakyti sutartimi nustatytos prievolės vykdymo.

3. Teismai pažeidė CK 6.76 straipsnį, nes kadangi subnuomos sutartis laidavimo sutartimi ir garantiniu raštu be trečiojo asmens valios negalėjo būti pakeista, t. y. subnuomotoju išliko trečiasis asmuo, tai pagal subnuomos sutartį, atsakovė jokių piniginių prievolių ieškovei neturėjo ir neturi. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vienas iš laidavimo sandorio galiojimo esminių elementų yra pagrindinės prievolės, už kurios įvykdymą laiduojama, egzistavimas. Tuo tarpu, susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (CK 6.3 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2015; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2015). Atitinkamai, kasacinis teismas turėtų pateikti išaiškinimą apie tai, ar laidavimo sutartis galioja situacijoje, kai laidavimo sutartimi susitarta dėl prievolės, kuri neegzistuoja, užtikrinimo.

4. Nors apeliacinės instancijos teismo nutarties 20 punkte laikomasi pozicijos, jog buvo pakeistas subjektas, kuriam nustatyta reikalavimo teisė gauti nuomos mokestį, tačiau apeliacinės instancijos teismas nutartyje iš esmės padarė šiems nutarties motyvams prieštaraujančias išvadas, kad subnuomos sutartimi, kurioje kaip subnuomotoju nurodytas trečiasis asmuo, de facto buvo sutarta dėl kitos sutarties, t. y. nuomos sutarties tarp atsakovės UAB „Lazerių erdvė“ ir ieškovės. Net jei atsakovės ir trečiojo asmens pasirašyta subnuomos sutartimi buvo iš tikrųjų sutarta dėl nuomos santykių tarp atsakovės ir ieškovės, o ne trečiojo asmens ir atsakovės, tai vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tokie sandoriai laikomi apsimestiniais ir reikalavimas pripažinti teises (pvz., teisę gauti nuomos mokestį) pagal tikrąjį (dengiamąjį) sandorį yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu pripažinti apsimestinį sandorį apsimestiniu ir negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2022; 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-823/2024, 38, 39 ir 41 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika; 2024 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-1075/2024).

Kiti antrą kartą paduoto kasacinio skundo argumentai, išdėstyti kasacinio skundo dalyse, pavadintose „Dėl CK 6.154 str. 1 d., 6.189 str. 1 d., 6.59 str., 6.76 str. pažeidimo“ ir „Dėl CPK 12, 13 straipsnių, 3 straipsnio 1 dalies bei CK 1.5 straipsnio 4 dalies pažeidimo“ yra iš esmės tapatūs argumentams, išdėstytiems pirmą kartą paduotame kasaciniame skunde, kurį jau įvertino atrankos kolegija 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi DOK-3315 nenustačiusi kasacijos pagrindų.

Atrankos kolegijai nėra pagrindo dėl naujo kasacinio skundo tapačių argumentų daryti kitokią išvadą, nei buvo padaryta dėl pirmiau paduoto kasacinio skundo.

Atrankos kolegija pažymi, kad nors antrą kartą atsakovo pateiktame kasaciniame skunde išdėstyti nauji ar papildyti teisiniai nesutikimo su teismų priimtais procesiniais sprendimais argumentai, tačiau jie nesudaro pagrindo kitaip spręsti dėl kasacinio skundo priimtinumo, nei jau buvo išspręsta atrankos kolegijos 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi DOK-3315. Pagal galiojantį civilinio proceso įstatymą kasacija yra išimtinė teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumo kontrolės forma, galima tik tais atvejais, kai yra vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasacijos pagrindas yra ne bet koks, o tik esminis teisės normų pažeidimas, dėl kurio priimtas sprendimas turės esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įvertinusi antrą kartą pateikto kasacinio skundo ir bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų argumentus, atrankos kolegija nusprendžia, jog ir šiame kasaciniame skunde nurodoma problematika dėl, atsakovo manymu, padarytų teisės normų pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui, nepatvirtina, kad kasacinio teismo išvados šioje byloje turės esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, t. y. kad kasacinis skundas yra aktualus formuojamai teismų praktikai. Dėl to atrankos kolegija nusprendžia, kad kasacinis skundas negali būti priimtas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi DOK-3315 nutarė grąžinti 2025 m. rugsėjo 3 d. sumokėtą 1032 Eur ir 2025 m. rugsėjo 8 d. sumokėtą 150 Eur žyminį mokestį (iš viso nutarė grąžinti 1182 Eur žyminio mokesčio), todėl žyminio mokesčio grąžinimo klausimas iš naujo nespręstinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas