76897da1-a20e-418d-b7e7-e77f40244ff1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1734-473/2017Proceso Nr. 3-61-3-04730-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. T. (S. T.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas S. T. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1, 2), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 50 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde nurodė, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) buvo laikomas nuo 2013-12-05 iki 2014-08-20. Kamerose, kurių plotas 7,3 m2, buvo laikoma nuo 1 iki 4 žmonių, kamerose stovi dvi dviaukÅ¡tės lovos. NatÅ«rali Å¡viesa į kamerÄ nepatenka dėl ant langų uždėto metalinio tinklo. Kameroje nuolat dega dieninė ir naktinė Å¡viesa. Kameros duryse yra stebėjimo langelis, o unitazas yra prie pat durų, todėl pareiÅ¡kėjas, besinaudojantis tualetu, matomas pareigÅ«nu, o tai pažeidžia jo privatumÄ .

Nėra rÅ«bų spintų, asmeninius daiktus reikia laikyti krepÅ¡iuose ir po lovomis. Stalas skirtas valgyti tik dviems asmenims. Patalpos avarinės bÅ«klės. NeiÅ¡duodamas skystis plauti indus. Tualetinio popieriaus rulonas iÅ¡duodamas vienÄ kartÄ per mėnesį. Vienam asmeniui iÅ¡duodamas vienas skutimosi peiliukas. Dantų pastos 50 ml užtenka tik dviejoms savaitėms. Pasivaikščioti vienai valandai vedami visi kameroje esantys asmenys, vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke.

Tualete nėra ventiliacijos. Nėra ventiliacijos ir patalpose, todėl drėgna. Neteikiamas karÅ¡tas vanduo. DuÅ¡u galima naudotis tik vienÄ kartÄ per savaitę. RÅ«bai pagal praÅ¡ymÄ skalbiami kas du mėnesius. Patalynė duodama sintetinė, iÅ¡duodamos tik dvi paklodės ir užvalkaliukas pagalvei. Čiužiniai, antklodės, pagalvės iÅ¡duodamos nedezinfekuotos. Ribojama elektra, norint atsigerti arbatos reikia laukti 6 val. ryto. Maisto energetinė vertė nuo 1 300 kcal iki 1 500 kcal, o giminės ir draugai neturi teisės perduoti maisto.

Pastato konstrukcijoje ir kanalizacijoje yra asbesto. PareigÅ«nai atsisakydavo registruoti praÅ¡ymus. Dėl nežmoniÅ¡kų kalinimo sÄ lygų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ .             Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ bei priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2,58 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (b. l. 8–18).

Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato kamerose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimo nuo kamerose esančių stebėjimo akučių.

Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kadangi priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas“ (toliau – Aprūpinimo normos) įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį, taip pat kas mėnesį išduodami dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai.

Už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. IÅ¡duodamas reikalingas inventorius – Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras. Taip pat iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui bei universalus valiklis, tinkantis ir indams plauti. LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Nuo 2013-12-30 LukiÅ¡kių TI-K sudarė sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ ir profilaktinius patikrinimus. LukiÅ¡kių TI-K nuo 2015 metų sudarė sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ ir profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus meterialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje nurodyta, kaip turi būti įrengiamos kameros. To paties skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetes (suoliukai). Lukiškių TI-K visose kamerose įrengtos taburetes (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams, higienos priemonėms laikyti.

Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos padarytos arba didesnės arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos priemonėms sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte teigiama, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens teikimo sistema. Pagal Å¡ios normos 27 punktÄ , karÅ¡to vandens teikimo sistema turi bÅ«ti įrengta sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje Å¡varykloje, duÅ¡inėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. KarÅ¡to vandens sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose minėta higienos norma nenumato. Tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 m aukščio.

Toks kameros įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus. Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę ne mažiau nei vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumÄ , suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas. LukiÅ¡kių TI-K patalynė iÅ¡duodama pagal AprÅ«pinimo normas. LukiÅ¡kių TI-K sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. VienÄ kartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai.

VirÅ¡utinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už Å¡iÄ skalbimo paslaugÄ . Å ia paslaugÄ suimtieji ir nuteistieji turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Asmenims, neturintiems asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, vadovaujantis jų praÅ¡ymu, skalbimo paslauga gali bÅ«ti suteikiama nemokamai. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybė reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo nurodytos žalos atsiradimÄ .

PareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas dalyje.Atsakovės atstovas praÅ¡o teismo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui priteisti neturtinę žalÄ , patirtÄ nuo 2013-12-05 iki 2014-08-20, tačiau įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ pateikė 2016-12-02 (b. l. 3), konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas nepraleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto senaties termino.Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).Nagrinėjamoje byloje remiamasi proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimais, pateiktais dokumentais, kitais raÅ¡ytiniais įrodymais.Å ioje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas A.

T. 2013-12-06 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 110, kurios plotas 7,48 m2, kurioje buvo 3 asmenys; 2013-12-06 perkeltas į kamerÄ Nr. 105, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo 4 asmenys; nuo 2013-12-07 iki 2013-12-08 kameroje Nr. 105 buvo 3 asmenys; 2013-12-09 perkeltas į kamerÄ Nr. 128, kurios plotas 7,87 m2, kurioje buvo 4 asmenys; 2013-12-10 kameroje Nr. 128 buvo 4 asmenys; 2013-12-11 kameroje Nr. 128 buvo 3 asmenys; nuo 2013-12-12 iki 2013-12-16 kameroje Nr. 128 buvo 4 asmenys; nuo 2013-12-17 iki 2013-12-18 kameroje Nr. 128 buvo 3 asmenys; nuo 2013-12-19 iki 2014-01-06 kameroje Nr. 128 buvo 4 asmenys; 2014-01-07 kameroje Nr. 128 buvo 3 asmenys; nuo 2014-01-08 iki 2014-01-20 kameroje Nr. 128 buvo 4 asmenys; nuo 2014-01-21 iki 2014-01-22 kameroje Nr. 128 buvo 3 asmenys; nuo 2014-01-23 iki 2014-01-28 kameroje Nr. 128 buvo 4 asmenys; 2014-01-29 kameroje Nr. 128 buvo 2 asmenys; 2014-01-30 kameroje Nr. 128 buvo 3 asmenys; nuo 2014-01-31 iki 2014-02-03 kameroje Nr. 128 buvo 4 asmenys; 2014-02-04 kameroje Nr. 128 buvo 2 asmenys; nuo 2014-02-05 iki 2014-02-06 kameroje Nr. 128 buvo 3 asmenys; 2014-02-07 kameroje Nr. 128 buvo 2 asmenys; nuo 2014-02-08 iki 2014-02-10 kameroje Nr. 128 buvo 3 asmenys; 2014-02-11 kameroje Nr. 128 buvo 2 asmenys; 2014-02-12 perkeltas į kamerÄ Nr. 139, kurios plotas 7,82 m2, kurioje buvo 3 asmenys; nuo 2014-02-13 iki 2014-02-19 kameroje Nr. 139 buvo 4 asmenys; 2014-02-20 kameroje Nr. 139 buvo 3 asmenys; nuo 2014-02-21 iki 2014-03-05 kameroje Nr. 139 buvo 4 asmenys; 2014-03-06 perkeltas į kamerÄ Nr. 144, kurios plotas 7,94 m2, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2014-03-07 iki 2014-04-06 kameroje Nr. 144 buvo 4 asmenys; 2014-04-07 kameroje Nr. 144 buvo 3 asmenys; nuo 2014-04-08 iki 2014-04-18 kameroje Nr. 144 buvo 4 asmenys; nuo 2014-04-19 iki 2014-05-04 kameroje Nr. 144 buvo 3 asmenys; 2014-05-05 kameroje Nr. 144 buvo 2 asmenys; nuo 2014-05-06 iki 2014-05-20 kameroje Nr. 144 buvo 3 asmenys; nuo 2014-05-21 iki 2014-05-22 kameroje Nr. 144 buvo 2 asmenys; nuo 2014-05-23 iki 2014-05-27 kameroje Nr. 144 buvo 3 asmenys; 2014-05-28 kameroje Nr. 144 buvo 1 asmuo; 2014-05-29 kameroje Nr. 144 buvo 2 asmenys; nuo 2014-05-30 iki 2014-06-02 kameroje Nr. 144 buvo 3 asmenys; 2014-06-03 kameroje Nr. 144 buvo 2 asmenys; 2014-06-04 perkeltas į kamerÄ Nr. 192, kurios plotas 7,94 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-06-05 kameroje Nr. 192 buvo 3 asmenys; nuo 2014-06-06 iki 2014-06-11 kameroje Nr. 192 buvo 4 asmenys; 2014-06-12 kameroje Nr. 192 buvo 3 asmenys; nuo 2014-06-13 iki 2014-06-21 kameroje Nr. 192 buvo 4 asmenys; 2014-06-22 kameroje Nr. 192 buvo 3 asmenys; nuo 2014-06-23 iki 2014-06-26 kameroje Nr. 192 buvo 2 asmenys; nuo 2014-06-27 iki 2014-06-29 kameroje Nr. 192 buvo 3 asmenys; 2014-06-30 kameroje Nr. 192 buvo 2 asmenys; nuo 2014-07-01 iki 2014-07-10 kameroje Nr. 192 buvo 3 asmenys; 2014-07-11 perkeltas į kamerÄ Nr. 255, kurios plotas 24,38 m2, kurioje buvo 5 asmenys; nuo 2014-07-12 iki 2014-07-14 kameroje Nr. 255 buvo 6 asmenys; 2014-07-15 kameroje Nr. 255 buvo 5 asmenys; 2014-07-16 kameroje Nr. 255 buvo 7 asmenys; 2014-07-17 kameroje Nr. 255 buvo 5 asmenys; nuo 2014-07-18 iki 2014-07-24 kameroje Nr. 255 buvo 6 asmenys; nuo 2014-07-25 iki 2014-07-30 kameroje Nr. 255 buvo 7 asmenys; nuo 2014-07-31 iki 2014-08-01 kameroje Nr. 255 buvo 4 asmenys; nuo 2014-08-02 iki 2014-08-05 kameroje Nr. 255 buvo 5 asmenys; 2014-08-06 kameroje Nr. 255 buvo 6 asmenys; nuo 2014-08-07 iki 2014-08-08 kameroje Nr. 255 buvo 5 asmenys; nuo 2014-08-09 iki 2014-08-13 kameroje Nr. 255 buvo 6 asmenys; 2014-08-14 kameroje Nr. 255 buvo 5 asmenys; 2014-08-15 perkeltas į kamerÄ Nr. 257, kurios plotas 34,57 m2, kurioje buvo 7 asmenys; nuo 2014-08-16 iki 2014-08-18 kameroje Nr. 257 buvo 7 asmenys; 2014-08-19 kameroje Nr. 257 buvo 6 asmenys; 2014-08-20 kameroje Nr. 257 buvo 5 asmenys; nuo 2014-08-21 iki 2014-08-24 kameroje Nr. 257 buvo 9 asmenys; 2014-08-25 kameroje Nr. 257 buvo 8 asmenys; nuo 2014-08-26 iki 2014-08-27 kameroje Nr. 257 buvo 9 asmenys.Taigi pareiÅ¡kėjas nuo 2013-12-06 iki 2014-08-27 LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas 266 dienas.Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 m2.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris, inter alia, reiÅ¡kia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui minimalus plotas bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K buvo užtikrintas 58 dienas.

PareiÅ¡kėjas 208 dienas LukiÅ¡kių TI-K kamerose praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamÄ jį plotÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam, inter alia, nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro ir suteikta judėjimo laisvė.PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė emocinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.

Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė ir jų mastas neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių ar trumpalaikių. Vadinasi, valstybė 208 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.Atsakovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ , dalykÄ ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .              PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose, kurių plotas 7,3 m2, buvo laikoma nuo 1 iki 4 žmonių, kamerose stovi dvi dviaukÅ¡tės lovos.             Pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 m2 – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Taigi, įvertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , taip pat tai, kad kameros plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas periodiÅ¡kai buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo ženkliai pažeista.Pasak pareiÅ¡kėjo, kamerose nėra rÅ«bų spintų, asmeninius daiktus reikia laikyti krepÅ¡iuose ir po lovomis.

Stalas skirtas valgyti tik dviems asmenims. Atsakovės atstovas neneigia, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Atsižvelgiant į tai, kad kaip byloje nustatyta, pareiÅ¡kėjas jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K tam tikrais laikotarpiais, buvo laikomas pažeidžiant jo teisę į minimalų gyvenamÄ jį plota, kamerų plotas taip pat buvo pakankamai mažas, todėl galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui ne visada užtekdavo jam priklausančio inventoriaus ar vietos pavalgyti prie stalo, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo teiginys vertintinas jo naudai.             PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kameros duryse yra stebėjimo langelis, o unitazas yra prie pat durų, todėl pareiÅ¡kėjas, besinaudojantis tualetu, matomas pareigÅ«nu, o tai pažeidžia jo privatumÄ .

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 m aukščio. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punkte buvo nustatyta, kad Å¡i higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Duomenų apie tai, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai byloje nėra. Taigi, Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 nėra įtvirtintas reikalavimas, kad sanitarinis mazgas bÅ«tų įrengtas atskiroje patalpoje, tačiau pagal Europos ministrų komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ .

EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieÅ¡ BulgarijÄ , nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniÅ¡kais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumÄ ; humaniÅ¡ka gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kÅ«no Å¡varÄ . Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys.             PareiÅ¡kėjas nurodo, kad natÅ«rali Å¡viesa į kamerÄ nepatenka dėl ant langų uždėto metalinio tinklo. Patalpos avarinės bÅ«klės. Tualete nėra ventiliacijos. Nėra ventiliacijos ir patalpose, todėl drėgna. Atsakovės atstovas pateikė teismui Vilniaus visuomenės sveikatos centro Patikrinimo aktus, iÅ¡ kurių matyti, kad patikrinimai atlikti ne tose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, arba ne tuo metu.

Pats pareiÅ¡kėjas nedetalizuoja su nurodytais argumentais susijusių aplinkybių, nenurodo, ar tai buvo nuolat, ar tik kai kuriose kamerose. Teismo vertinimu, jei pareiÅ¡kėjas dėl jo nurodomų aplinkybių bÅ«tų patyręs neturtinę žalÄ , jis galėtų pakankamai tiksliai nurodyti kada ir kokiomis aplinkybėmis ta žala buvo patirta. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pareiÅ¡kėjo argumentus susijusius su natÅ«ralios Å¡viesos patekimu į kameras, ventiliacija ir drėgme atmeta, kaip nepagrįstus.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad pasivaikščioti vienai valandai vedami visi kameroje esantys asmenys, vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ . AnalogiÅ¡kos nuostatos, remiantis kuriomis nuteistiesiems suteikiama nuo 1 valandos iki 2 valandų pasivaikščiojimai gryname ore, įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ ( CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [ CPT/ Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose užimti skirtingo pobÅ«džio tiksliniuose užsiėmimuose.

Å iuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke.             PareiÅ¡kėjo teigimu, neiÅ¡duodamas skystis plauti indus. Tualetinio popieriaus rulonas iÅ¡duodamas vienÄ kartÄ per mėnesį. Vienam asmeniui iÅ¡duodamas vienas skutimosi peiliukas. Dantų pastos 50 ml užtenka tik dviejoms savaitėms. Neteikiamas karÅ¡tas vanduo. DuÅ¡u galima naudotis tik vienÄ kartÄ per savaitę.

Patalynė duodama sintetinė, iÅ¡duodamos tik dvi paklodės ir užvalkaliukas pagalvei. Ribojama elektra, norint atsigerti arbatos reikia laukti 6 valandos ryto. Maisto energetinė vertė nuo 1 300 kcal iki 1 500 kcal, o giminės ir draugai neturi teisė perduoti maisto. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punktÄ pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 “Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“ patvirtinta Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis norma (toliau – AprÅ«pinimo norma) nustato, kad asmenims laikomiems tardymo izoliatoriuose, ir nuteistiesiems, atliekantiems areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose iÅ¡duodama čiužinys, pagalvė, užvalkalas pagalvei, paklodė, vietoj dviejų paklodžių, gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užvalkalas antklodei.

Suimtiesiems kas mėnesį iÅ¡duodami: dantų Å¡epetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.).Ä®vertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad karÅ¡to vandens tiekimo kameroms Lietuvos higienos norma HN 76:2010 nenumato. Užtikrinimas vienÄ kartÄ per savaitę naudoti Å¡iltu duÅ¡u atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimus. PareiÅ¡kėjui higienos priemonės ir patalynė buvo iÅ¡duodama laikantis AprÅ«pinimo normoje nustatytų reikalavimų, indų ploviklio iÅ¡davimo teisės aktai nenumato, kaip ir nenumato galimybės gauti maisto siuntinius iÅ¡ laisvėje esančių asmenų.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas atmeta pareiÅ¡kėjo argumentus dėl patalynės, buities ir higienos priemonių iÅ¡davimo, karÅ¡to vandens kameroje tiekimo, naudojimosi duÅ¡u, kaip nepagrįstus.PareiÅ¡kėjo teigimu, ribojama elektra, norint atsigerti arbatos reikia laukti 6 valandos ryto. Pagal LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2012-05-22 įsakymu Nr. 1-64 patvirtintÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkę, nuo 22.00 valandos iki 6.00 valandos yra nepertraukiamas miegas.

Teismo nuomone, nuo 22.00 valandos iki 6.00 valandos pagrįstai atjungiamas elektros tiekimas į kameras. Taip užtikrinamas nuteistųjų režimo laikymasis.Pareiškėjas reiškia nusiskundimus dėl kameroje nuolat degančios dieninės ir naktinės šviesos, per retai skalbiamai rūbais, nedezinfekuota patalyne, pastato konstrukcijoje ir kanalizacijoje esančiu asbestu, neregistruojamais prašymais, tačiau šių aplinkybių nedetalizuoja, nenurodo, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo pažeidžiamos jo teisės, nenurodo, ar dėl šių nusiskundimų teikė prašymus Lukiškių TI-K administracijai.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad tai bendro pobÅ«džio nusiskundimai, nepagrįsti detaliai iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ar kitais įrodymais, todėl atmetami kaip nepagrįsti.             Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastÄ ir trukmę, į tai, kad byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 208 dienas pažeidžiant jo teisę į minimalų vienam asmeniui turintį tekti plotÄ kameroje, į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT jurisprudencija ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, kurioje 9,00 Eur yra maksimali suma už 1 dienÄ , praleistÄ LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (pvz., LVAT 2015-04-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1219-502/2016), protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 1 872,00 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 1 872,00 Eur.Atsakovės atstovas praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2,58 Eur patirtas iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 40 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovės atsakovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimÄ , vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintų Dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos nuostatų (toliau – ir Tvarka) 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimÄ bÅ«tų sumokėjęs jo praÅ¡omÄ priteisti 2,58 Eur sumÄ .

Teismo vertinimu, atsakovės atstovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo iÅ¡laidas. Aplinkybė, kad atsakovės atstovas iÅ¡laidas grindžia remiantis Tvarka, kuri nustato iÅ¡laidų, už kopijų parengimÄ atlyginimÄ , nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovės atstovas realiai sumokėjo 2,58 Eur už kopijų parengimÄ . Be to, Tvarkos 1 punktas nustato, kad, Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

Tvarkos 2 punktas nustato, kad pareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Tvarka reglamentuoja iÅ¡laidų už rengiamas kopijas atlyginimÄ tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigÄ su praÅ¡ymu dėl oficialių dokumentų kopijų iÅ¡ anksto atlygina įstaigai iÅ¡laidas už jų parengimÄ (3 punktas), bet nėra skirta nustatyti iÅ¡laidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams.

Ä®rodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina. Pažymėtina, jog tokios praktikos buvo laikytasi ir LVAT 2014-01-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014, 2016-01-19 nutartyje administracinėje Nr. A-1827-858/2015.Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas iÅ¡laidas, atsakovės atstovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo nesprendžiamas.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismasn u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo S. T. (S. T.) (a. k. (duomenys neskelbtini) skundÄ tenkinti dalyje ir priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 872,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt du eurus) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                           Violeta Balčytienė