2021-11-17 Nr. AB-24374-3-61-3-03005-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-699-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03005-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. F. ir N. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. F. ir N. F. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjos J. F. ir N. F. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamos: 1) atnaujinti terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. balandžio 26 d. sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei A. R.“ Nr. 49S-252-(14.49.3.) (toliau – ir Sprendimas) paduoti; 2) panaikinti Tarnybos Sprendimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo ir neatnaujino termino skundui dėl Tarnybos Sprendimo panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjų skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje išaiškino, jog pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Teismas pažymėjo, kad svarbiomis priežastimis gali būti pripažintos tik objektyvios kliūtys, t. y. nepriklausančios nuo pareiškėjo valios aplinkybės, sutrukdžiusios pareiškėjui laiku įgyvendinti jo procesinę teisę dėl skundo (prašymo) padavimo.

Teismas iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatė, jog pareiškėjos Sprendimą gavo 2021 m. gegužės 24 d., tačiau su skundu į teismą kreipėsi tik 2021 m. rugsėjo 15 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams po Sprendimo pareiškėjoms įteikimo dienos. Pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes, kad jos rinko medžiagą skundui parengti ir dėl to praleido terminą skundui paduoti teismas nepripažino svarbia, kadangi pareiškėjoms 2021 m. balandžio 6 d. buvo įteiktas Sprendimo projektas, taigi jos turėjo galimybę rinkti medžiagą ir anksčiau. Netgi tuo atveju, jeigu būtų pagrindas pareiškėjų nurodytą priežastį pripažinti svarbia, nustatyta, jog jos dokumentus (nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 70 patvirtintą kopiją) gavo 2021 m. liepos 10 d., tačiau vis tiek į teismą kreipėsi tik praėjus beveik dvejiems mėnesiams nuo dokumentų gavimo. Priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjoms realizuoti teisę kreiptis į teismą po 2021 m. liepos 10 d. teismas nenustatė, jų nenurodė ir pareiškėjos.

Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad pareiškėjos jokių objektyvių, ekstraordinarių nuo pareiškėjų valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo nenurodė, toks pareiškėjų kreipimasis yra jų valia pasirinktas teisių gynybos būdas, kuris negalėjo būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis, todėl teismas sprendė, jog nėra nagrinėjamu atveju pagrindo atnaujinti terminą skundui dėl Tarnybos Sprendimo panaikinimo paduoti, todėl pareiškėjų skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

III. Pareiškėjos J. F. ir N. F. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjos atskirajame skunde paaiškina, kad 2021 m. balandžio 6 d. Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus raštu Nr. 49SD-3401-(14.49.104) pareiškėjoms buvo pateiktas susipažinti Tarnybos Sprendimo projektas su kuriuo pareiškėjos nesutiko išreikšdamos valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Tarnyba į pareiškėjų išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nereagavo, nors privalėjo tai padaryti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Pareiškėjos pažymi, jog pagal ABTĮ 29 straipsnio 2 dalį, jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Taigi šiuo atveju terminas skundui paduoti dėl atsakovo neveikimo turėjo pasibaigti 2021 m. liepos 13 d. Todėl pareiškėjų nuomone, sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo šis motyvas neturi jokios įtakos. Kita vertus, pareiškėjos tinkamai sureagavo į 2021 m. balandžio 6 d. Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus raštą, pareikšdamos pastabas per ganėtinai trumpą terminą.

Pareiškėjos, pasisakydamos dėl teismo motyvo, susijusio su nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopijos gavimu, pažymi, jog Tarnybos Vilniaus miesto skyrius išsiuntė pareiškėjoms nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 70 patvirtintą kopiją 2021 m. liepos 5 d., ši kopija gauta 2021 m. liepos 10 d. Tik gavus šį dokumentą pareiškėjos galėjo suformuluoti teismui skundo reikalavimus ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjos neginčija aplinkybės, jog nuo 2021 m. liepos 10 d. iki skundo teismui padavimo dienos, praėjo daugiau nei du mėnesiai, tačiau advokatas pateikė skundą tą pačią dieną, kai buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis.

Pareiškėjų įsitikinimu, sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo reikėtų vertinti pareiškėjų elgesį, nes jos buvo aktyvios, rinko medžiagą skundui parengti. Pareiškėjos taip apt atkreipia dėmesį, jog Sprendime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jeigu skundžiamame sprendime nebuvo tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo tvarka, nebuvo nurodyti įstatymo numatyti apskundimo terminai atskirais atvejais, gali būti vertinama kaip priežastis, objektyviai sukliudžiusi pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjų teigimu, administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, todėl tokiais atsakovo veiksmais suvaržoma asmens teisė kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjų prašymo terminui dėl Tarnybos Sprendimo panaikinimo skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nustatęs, kad pareiškėjos praleido skundo padavimo terminą dėl Tarnybos Sprendimo panaikinimo ir nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių.

Pareiškėjos su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, jog jų prašyme nurodytos priežastys dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nepagrįstai pirmosios instancijos teismo nepripažintos svarbiomis, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Viena iš teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų – reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-690-662/2019, 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019, 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-655-756/2018). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjų prašomas panaikinti Tarnybos Sprendimas buvo priimtas 2021 m. balandžio 26 d., pareiškėjoms šis Sprendimas įteiktas 2021 m. gegužės 24 d. Vadinasi, pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, šis Sprendimas galėjo būti skundžiamas teismui per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto pareiškėjoms įteikimo dienos, t. y. vėliausiai iki 2021 m. birželio 24 d., tačiau pareiškėjos dėl šio Sprendimo panaikinimo į teismą kreipėsi tik 2021 m. rugsėjo 15 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams po Sprendimo pareiškėjoms įteikimo dienos. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo, jog pareiškėjos praleido skundo padavimo terminą, šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjos.

Pareiškėjos teismui pateiktame skunde suformulavo prašymą praleistą terminą atnaujinti. Paaiškino, jog terminą skundui paduoti praleido dėl objektyvios priežasties, nes reikėjo surinkti pakankamai medžiagos skundui tinkamai parengti. Atskirajame skunde papildomai pažymėjo, jog terminą praleido dar ir dėl to, kad Sprendime nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai.

Pažymėtina, jog pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015).

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020). Akcentuotina, jog sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjų prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodytų priežasčių, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir vertina, jog pareiškėjų nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog pareiškėjos, 2021 m. balandžio 6 d. gavusios Sprendimo projektą, nuo to momento turėjo pakankamai laiko reikiamai medžiagai surinkti bei laiku kreiptis į teismą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad net jeigu laikyti, jog pareiškėjos dokumentus gavo 2021 m. liepos 10 d., jos vis tiek turėjo galimybę kreiptis anksčiau, nei jos kreipėsi į teismą. Pareiškėjų nurodoma aplinkybė, kad dėl atsakovo sprendime nenurodytos apskundimo tvarkos ir terminų laiku negalėjo kreiptis į teismą nagrinėjamos bylos kontekste yra nepagrįsta, nes pareiškėjos rinko informaciją, siekdamos nuginčyti Sprendimą, o tai reiškia, kad apskundimo tvarkos ir terminų nenurodymas neturėjo esminės įtakos termino praleidimui. Tuo labiau, kad suvokimas, jog Sprendimas galbūt pažeidžia pareiškėjų teises, laikomas pakankamu pagrindu imtis priemonių pažeistų teisių gynybai. Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos šiuo atveju nebuvo pakankamai aktyvios, atsakingos ir rūpestingos, o terminą skundui paduoti praleido išimtinai tik dėl nuo jų valios priklausiusių aplinkybių.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jų valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis ir svarbiomis. Pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs skundo padavimo termino ir dėl to atsisakęs priimti pareiškėjų skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų J. F. ir N. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius